Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-11-16][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-4382-816-2021].docx
Bylos nr.: eI2-4382-816/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 188607912 atsakovas
Ipso Development 302667369 pareiškėjas
Kategorijos:
55.1. Teismo sprendimas
55.1. Teismo sprendimas
51.1. Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas teisme
1. Administracinės teisės šaltiniai, jų aiškinimas ir taikymas
1. Administracinės teisės šaltiniai, jų aiškinimas ir taikymas
55.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis
55.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis
43.2. Skundo forma ir turinys
1.4.2. Teisėtumas
1.4.2. Teisėtumas
1.2.2. Europos Sąjungos teisės tiesioginis veikimas, viršenybė ir vienodas taikymas
1.2.2. Europos Sąjungos teisės tiesioginis veikimas, viršenybė ir vienodas taikymas
1.2. Europos Sąjungos teisė
1.2. Europos Sąjungos teisė
55.1.3. Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
55.1.3. Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
51.4. Rašytinis bylų nagrinėjimas
1.4. Teisės principai
1.4. Teisės principai
55.5. Kiti su teismo procesiniais dokumentais susiję klausimai
42.9. Proporcingumo principas
42.9. Proporcingumo principas
23. Asmens duomenų teisinė apsauga
26. Asmens duomenų teisinė apsauga
26. Asmens duomenų teisinė apsauga
42. Administracinio proceso principai
42. Administracinio proceso principai
43. Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas
51. Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas ir jų nagrinėjimas teisme
55. Teismo procesiniai dokumentai
55. Teismo procesiniai dokumentai
55. Teismo procesiniai dokumentai
55. Teismo procesiniai dokumentai
55. Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. eI2-4382-816/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02462-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2; 1.4.2; 26; 42.9; 55.1.3 

 (S)

 

 

img1 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ipso Development“ skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V., dėl sprendimo panaikinimo,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja UAB „Ipso Development“ skundu prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI) 2021 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 3R-664 (2.13-1.) „Dėl D. V. 2021 m. kovo 1 d. skundo dalyje dėl UAB „Ipso Development“ veiksmų“. Taip pat prašo pareiškėjos naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Cituodama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) 6 straipsnio 1 dalį nurodo, kad duomenų subjekto sutikimas nėra vienintelis, o tėra vienu iš šešių BDAR įtvirtintų teisėto asmens duomenų tvarkymo pagrindų. BDAR neįtvirtinta jokio prioriteto tarp visų šešių pagrindų ir nenurodo, kad būtų kokia nors jų hierarchija. Priešingai Europos duomenų apsaugos valdybos „Gairėse 05/2020 dėl sutikimo pagal Reglamentą 2016/679“(1.1 versija, priimta 2020 m. gegužės 4 d.) (toliau – Gairės dėl sutikimo) konstatuota, kad „Sutikimas yra vienas iš šešių BDAR 6 straipsnyje išvardytų teisėtų pagrindų, pagal kuriuos tvarkomi asmens duomenys. Pradėdamas veiklą, kuri apima asmens duomenų tvarkymą, duomenų valdytojas visada turi rasti laiko apsvarstyti, koks būtų tinkamas teisėtas numatomo duomenų tvarkymo pagrindas“. Teigia, kad net darant teorinę prielaidą, kad asmens duomenys galėtų būti tvarkomi ir sutikimo pagrindu, tai savaime nepaneigia pareiškėjos teisės duomenų tvarkymą grįsti kitu BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu – pareiškėjos ir jos klientų teisėtu interesu (BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytu pagrindu) – jeigu yra įgyvendintos BDAR įtvirtintos tokio teisinio pagrindo taikymo sąlygos.

Mano, kad atsakovė sprendime privalėjo pagrįsti ir motyvuoti, kodėl nagrinėjami Nekilnojamojo turto registro išrašai galėjo ir turėjo būti gauti tik gavus nekilnojamojo turto savininko arba trečiojo suinteresuoto asmens sutikimą, t. y. kodėl BDAR 6 straipsnio 1 d. a punkte įtvirtintas teisinis pagrindas šiuo atveju yra vienintelis galimas arba tinkamiausias. Atsakovė to nepadarė, sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas, be motyvų, todėl, kad jis yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

Pažymi, kad pareiškėja Nekilnojamojo turto registro išrašus gavo ir naudojo iš anksto apibrėžtu ir su valstybės įmone „Registrų centras“ sudaryta sutartimi įtvirtintu tikslu, duomenų paiešką atliko pagal pareiškėjos klientus dominančio turto adresą, o ne pagal asmenį (tikslingai nesiekė rinkti ir nerinko trečiojo suinteresuoto asmens duomenų), suteikus konsultaciją klientams, t. y. išnykus duomenų tvarkymo poreikiui, duomenis iš karto sunaikino, jų neviešino ir neatskleidė jokiems tretiesiems asmenims.

Pažymi, kad pareiškėjos klientai domėjosi galimybe įsigyti nekilnojamąjį turtą, kurio pardavimo skelbimas buvo paskelbtas viešai portale www.aruodas.lt. Šiuo tikslu klientams buvo aktualu ir būtina gauti informaciją apie svarstomo įsigyti objekto statusą ir būklę (statybos baigtumą, registravimo pagrindus, apribojimus, jei tokių yra, savininkus ir / ar bendraturčius, jų kiekį). Duomenų apie nekilnojamąjį turtą, reikalingų sandoriui sudaryti ir / ar sprendimui dėl jo sudarymo priimti, rinkimas iš Nekilnojamojo turto registro yra ne tik įprastas ir nusistovėjęs visuomenėje, tačiau teismų praktikoje pripažįstamas kaip būtinas apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-530-392/2012). Mano, kad pareiškėjos klientai, būdami apdairūs ir rūpestingi, prieš priimdami sprendimą dėl turto įsigijimo turėjo ne tik teisėtą ir pagrįstą interesą, tačiau ir pareigą patikrinti turto statusą ir duomenis Nekilnojamojo turto registre. Teisiniu požiūriu neturi reikšmės, ar pareiškėjos klientai tokius duomenis ir Nekilnojamojo turto registro būtų gavę savarankiškai, ar pasinaudodami profesionaliomis pareiškėjos paslaugomis.

Atsakovė VDAI atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ). Pagal šiuos teisės aktus asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik jei jis atitinka BDAR 5 straipsnyje nustatytus, su asmens duomenų tvarkymu susijusius, principus bei yra pagrįstas bent viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų.

Pareiškėja VDAI nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenis remdamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, tačiau VDAI atkreipia dėmesį, kad jame, skirtingai nei kituose punktuose, yra įtvirtinta išimtis, kuomet ją įgyvendinus – kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, galima remtis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu.

Nurodo, kad priešingai nei nurodo pareiškėja skunde teismui, VDAI sprendime nurodė, kad 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė 2014 m. balandžio 9 d. nuomonėje dėl duomenų valdytojo teisėtų interesų sampratos yra pasisakiusi, kad duomenų valdytojo teisėto intereso viršenybė (pvz., laisvė užsiimti verslu) pripažįstama, jeigu duomenų tvarkymas, naudojantis atitinkama pagrindine teise, yra „būtinas“ ir „proporcingas“.

Pažymi, kad pareiškėjos vykdoma veikla yra nuolatinė, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėja turi įvertinti, ar yra būtina tvarkyti asmens duomenis ir jei taip, tai kokiomis priemonėmis ir būdais tai daryti (atsakomybės principas), nes priešingu atveju asmens duomenų apsaugos institutas netektų prasmės, kadangi viešai registruose esančius asmens duomenis galima būtų naudoti bet kada ir bet kokiu būdu – nesilaikant BDAR įtvirtintos asmens duomenų apsaugos.

Pabrėžia, kad kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėja turi įvertinti, kokių Nekilnojamojo turto registro duomenų jai reikia, kokie duomenys yra būtini ir kokiomis minimaliai asmens duomenų apsaugą varžančiomis priemonėmis gali pasiekti savo tikslą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėją domino tik pats nekilnojamasis turtas, turėjo teisę kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu pateikti informaciją, į kurią nepatektų trečiojo suinteresuoto asmens duomenys, o ne pasinaudoti su VĮ Registrų centru 2012 m. rugsėjo 14 d. sudaryta Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartimi Nr. NTRi-3689, kurios pagrindu buvo gauti nekilnojamojo turto registro išrašai.

Pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, yra nurodęs, kad 2020 m. liepos 27 d. jai paskambino asmuo, prisistatęs D. R., ir paaiškino, kad nori su ja pakalbėti kaip būsimas kaimynas, o vakare, pjaunant žolę prie namo, atvyko klientai. Atsižvelgiant į šį paaiškinimą VDAI nurodo, kad pareiškėja turėjo visas galimybes sužinoti apie norimą įsigyti nekilnojamąjį turtą mažiau asmens duomenų apsaugą ribojančiomis priemonėmis, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

Nurodo, kad VDAI nesutinka su pareiškėja, kad duomenų subjekto sutikimas yra tik viena iš asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų, numatytų BDAR 6 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad VDAI pripažinus, kad pareiškėja negalėjo remtis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu tvarkydama trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, buvo padaryta išvada, kad toks duomenų tvarkymas konkrečioje situacijoje galėjo būti teisėtu tik gavus trečiojo suinteresuoto asmens sutikimą rinkti jos asmens duomenis iš Nekilnojamojo turto registro. Teigia, kad šiuo atveju nebuvo jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti kitų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų, nustatytų BDAR 6 straipsnio 1 dalyje, egzistavimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja, prieš rinkdama duomenis apie jos ir jos namo bendrasavininko turimą nekilnojamąjį turtą, privalėjo raštu gauti jų sutikimą, patvirtintą notarine tvarka (Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuriame būtų raštu išdėstyta, kokiems tikslams renkami duomenys, kur ir kaip jie bus naudojami, bei, prisiimdama atsakomybę už jų apsaugą, sutikime įtvirtinant ir priedą – sutartį su klientu, kurio pagrindu būtų domimasi minėtu nekilnojamuoju turtu ir tuo tikslu panaudojami asmens duomenys. Šiuo atveju teigia, kad pareiškėja neturėjo šio nekilnojamojo turto savininkų sutikimo, patvirtinto notarine tvarka ir nebuvo sudariusi tinkamos sutarties su klientu dėl kokių nors, jos atžvilgiu, konsultacijų / paslaugų suteikimo.

Pažymi, jog žemės sklype stovėjo senas statinys – elektros pastotė, pervardinta į garažą ir sandėliuką (rūsyje), sklypas buvo valstybinis, plotas 1 aras, žemės paskirtis visuomenės poreikiams (takeliams, privažiavimams ir pan.). Šių statinių savininkas planavo statinių rekonstrukciją į gyvenamąsias patalpas, todėl, stingant žemės sklypo ploto, reikalavo trečiojo suinteresuoto asmens, jos nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo performavimo ir tokiu būdu jo sumažinimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia su tuo nesutikęs ir netgi apginti savo turimas teises kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5332-643/2017 padarė išvadą, jo trečiojo suinteresuoto asmens ribos nepažeistinos. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija raštu taip pat nesutiko dėl šių statinių rekonstrukcijos, kadangi tokio pobūdžio statiniai (garažas ir sandėliukas) pagal Statybų teisinį reglamentavimą negali būti rekonstruojami į gyvenamąsias patalpas. Aplink šiuos statinius negalėjo būti nurodytas 0,238 arų sklypo plotas, nes ten tiek vietos nėra, faktinis sklypo plotas apie 1 arą, o tokiame plote jokios statybos negalimos. Galimai šį plotą 0,0238 a projektiniuose dokumentuose buvo nurodę jau su dalimi trečiojo suinteresuoto asmens minėto žemės sklypo dalimi, todėl, ir reikalavo jos sklypo performavimo. Kadangi rengiant projektinius dokumentus minėtas statinių subjektas negavo trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo dėl jos žemės sklypo performavimo, o statybų dokumentus vis viena galimai rengė, todėl, 2020 m. vasarą tam pasitelkė pareiškėjos direktorę ir jos sutuoktinį, jog apsimetę nekilnojamojo turto pirkėjais, tokiu būdu, galimai kaip nors gautų trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo dokumentus, jos sutikimą žodžiu dėl turto pardavimo, tuo tikslu galimai darė pokalbio įrašus, bei, prieš tai buvo susitikę su jos namo bendrasavininkiu kaip užsibrėžtų tikslų bendrininku.

Pažymi, kad 2021 m. liepos 10 d. kaimyniniame sklype prasidėjo statybos buvo nugriauti statiniai (garažas ir sandėliukas) ir toliau vykdomi statybos darbai, įrengtas gręžinys, betonuojami pamatai ir kt. Nurodo, kad bendrasavininko parduodamo turto dalis – mūrinis priestatas (duomenys neskelbtini) su rūsiu yra pastatytas savavališkai, valstybės institucijų buvo įpareigotas nugriauti, tačiau apgaulingai veikiant buvo nugriautas ne bendrasavininko mūrinis priestatas su rūsiu, o gretimame sklype esantis garažas ir po juo esantis sandėliukas kaip rūsys.

Atsižvelgiant į tai, ką anksčiau išdėstė, teigia, kad pareiškėja neturėjo BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtinto teisėto pagrindo tikrinti VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybe valdomą nekilnojamąjį turtą. Pažymi, kad pareiškėjos ir jos bendrasavininko valdomas nekilnojamasis turtas yra padalintas, dėl to nekilnojamojo turto registre yra du skirtingi registrai, todėl pareiškėja neturi teisėto intereso tikrinti būtent pareiškėjos valdomą nekilnojamąjį turtą.

Teisme 2021 m. rugsėjo 27 d. gauti trečiojo suinteresuoto asmens papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad pareiškėjos su VĮ Registrų centru sudaryta sutartis yra negaliojanti, nes galioji tik 2013 m. Pažymi, kad pareiškėja neturėjo teisėto pagrindo nekilnojamojo turto registre tikrinti duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens valdomą nekilnojamąjį turtą.

 

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl VDAI sprendimo, kuriuo pareiškėjai už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimą paskirtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. kovo 1 d. kreipėsi į VDAI su skundu, kuriame nurodė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. iš VĮ Registrų centro įsigijo išrašą, iš kurio pamatė, jog apie jos nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą (statinį, esantį (duomenys neskelbtini), Trakuose) 2020 m. liepos 17 d. 09:51:14 val. tikrino pareiškėja. Taip pat iš VĮ Registrų centro įsigijo išrašą, iš kurio pamatė, jog apie jos nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą žemės sklypą 2020 m. liepos 17 d. 10:04:27 val. irgi tikrino pareiškėja. Nurodė, kad kreipėsi į pareiškėją, kuri 2021 m. sausio 21 d. atsakė, kad vykdo konsultacines verslo ir kito valdymo paslaugas; pareiškėjos direktorė R. M. su sutuoktiniu ieškojo įsigyti būstą ir radę skelbimą internete (www.aruodas) apie parduodamą turto dalį, susitiko su pardavėju, tačiau susitikimo metu nebuvo pateikti visi duomenys apie turtą, todėl klientai kreipėsi į pareiškėją, kuri, vykdydama su klientais sudarytą Konsultacijų paslaugų teikimo sutartį, gavo iš VĮ Registrų centro, su kuriuo 2012 m. rugsėjo 14 d. yra sudariusi sutartį dėl duomenų teikimo apie Nekilnojamojo turto registre registruotą nekilnojamąjį turtą, duomenis apie trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens duomenis. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad jis savo nekilnojamojo turto nepardavinėjo, jos nuosavybės teisėmis valdomas turtas yra atskirtas nuo namo bendraturčio turto, jų abiejų valdomi namų valdos žemės sklypai yra atskirti ir valdomi atskiromis nuosavybės teisėmis. Nurodė, kad 2020 m. liepos 27 d. jai paskambino asmuo, prisistatęs D. R., paaiškino, kad nori su pareiškėja pasikalbėti kaip būsimas kaimynas, o vakare, pjaunant žolę prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, atvyko klientai, kuriems trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog mūrinio priestato statyba bendraturtis pažeidė jos teises, sugadino jos turtą ir neteisėtai užėmė dalį žemės sklypo, todėl statybos yra neteisėtos ir vadovaujantis CK 4.103 straipsniu, joks pardavimas ar kitoks tokio turto perleidimas negalimas, nes tai yra savavališkos statybos. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad buvo pažeistos jos, duomenų subjekto, asmens duomenų ir turtinės teisės, nes neteisėtai ir neturint jokio teisinio pagrindo buvo domėtasi jos nuosavybės teisėmis valdomu turtu ir panaudotas tam jos asmens kodas ir turto registro duomenys šių duomenų gavimui.

VĮ Registrų centras 2021 m. kovo 19 d. rašte nurodė, kad patikrinus nekilnojamojo turto registro duomenų bazės paieškų audito sistemoje esančią informaciją nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), duomenis peržiūrėjo pareiškėjos darbuotoja R. R. – atlikusi paiešką pagal turto adresą, suformavo nekilnojamojo turto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, o identifikavusi turto objektą žemėlapyje, suformavo nekilnojamojo turto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašą. Kartu su raštu VĮ „Registrų centras pateikė pareiškėjos su VĮ Registrų centru 2012 m. rugsėjo 14 d. sudarytą Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartį Nr. NTRi-3659, kurios 7 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas įsipareigoja teikti duomenis, kurie gavėjo bus panaudoti – konsultacinės verslo ir kito valdymo veiklos, susijusios su nekilnojamuoju turtu ir statybomis, vykdymo tikslais.

Pareiškėja 2021 m. balandžio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose VDAI nurodė, kad pareiškėja teikia verslo ir kito valdymo veiklos, susijusios su nekilnojamuoju turtu ir statybomis, konsultacines paslaugas ir 2012 m. rugsėjo 14 d. yra sudariusi su VĮ Registrų centru sutartį, kurios pagrindu gauna nekilnojamojo turto registro duomenis ir juos naudoja aukščiau paminėtos veiklos vykdymo tikslais.

Taip pat nurodė, kad pareiškėja 2020 m. liepos 17 d., teikdama konsultacines paslaugas klientams, tikrino nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Trakų m., duomenis. Klientai domėjosi galimybe įsigyti dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Trakų m., kurio pardavimo skelbimas buvo paskelbtas viešai portale www.aruodas.lt. Šiuo tikslu klientams buvo aktualu gauti informaciją apie aptariamo objekto statusą (statybos baigtumą, registravimo pagrindus, apribojimus, jei tokių yra), taip pat savininkus ir / ar bendraturčius. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis klientų interesais skundžiamas asmuo tikrino ir nekilnojamojo turto registro išrašus gavo pagal nekilnojamojo turto objektų adresą. Nei pareiškėja, nei klientai tikslingai nesiekė rinkti ir nerinko pareiškėjos asmens duomenų, nenaudojo jų tiesioginės rinkodaros tikslais. Nekilnojamojo turto bendraturčių duomenys nekilnojamojo turto registro išraše pateikiami automatiškai pagal nekilnojamojo turto registre nustatytą formą ir išrašo gavėjas negali pasirinkti, kad vieno ar kito asmens duomenys išraše nebūtų pateikiami. Taip pat, priešingai, nei skunde nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo, pareiškėja nerinko, negavo ir netvarkė trečiojo suinteresuoto asmens kodo. Nekilnojamojo turto registro išraše tėra pateikiami nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir gimimo data, asmens kodo išrašas neapima.

Tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, nesuteikia teisės asmenims registre esančius asmens duomenis gauti ir tvarkyti nesant tam pagrįsto teisėto pagrindo, būtinumo.

VDAI ginčijamu sprendimu, vadovaudamasi BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktu, paskyrė pareiškėjai papeikimą. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad: pareiškėjos interesai (suteikti konsultaciją) nebuvo aukščiau už trečiojo suinteresuoto asmens teisę į asmens duomenų apsaugą ir nagrinėjamu atveju pareiškėja negali remtis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu kaip teisėtu trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad duomenys apie trečiąjį suinteresuotą asmenį (ir jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą) iš nekilnojamojo turto registro buvo surinkti neegzistuojant nė vienam iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijų, taigi trečiojo suinteresuoto asmens duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BDAR. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje nustatytus asmens duomenų tvarkymo principus bei yra pagrįstas bent viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų (pagrindų). Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies c punktas). Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Pažymėtina, kad aptarti asmens duomenų principai taikomi ir atsakomybė už jų nesilaikymą taikoma būtent asmens duomenų valdytojui ir tvarkytojui.

Pagal BDAR duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jei taikoma bent viena iš sąlygų (pagrindų), nurodytų 6 ar 9 straipsniuose, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. BDAR 9 str. skirtas specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymui, kuris šioje byloje nėra aktualus.

ADTAĮ 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) 2016/679. BDAR apibrėžia ir išskiria asmens duomenų valdytojo, asmens duomenų tvarkytojo ir kitas sąvokas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atitinka duomenų tvarkytojo sampratą. BDAR 4 straipsnio 8 punkte nustatyta, jog duomenų tvarkytojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens duomenis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja (jos darbuotojas) 2020 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto registre atliko nekilnojamojo turto paiešką pagal nekilnojamojo turto adresą ir suformavo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Nr. registro Nr. (duomenys neskelbtini), (iš kurio matyti, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakai) ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą registro Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kurio matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakai). Surinkti iš registro asmens duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji ir/ar turto buvimo vieta.

Iš bylos medžiagos matyti, jog įmonė užsiima konsultacinių paslaugų teikimu verslo klientams. Teismui pateikta 2012 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjos sudaryta nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartis su VĮ Registrų Nr. NTRi-3659, kurios 7 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas įsipareigoja teikti duomenis, kurie gavėjo bus panaudoti – konsultacinės verslo ir kito valdymo veiklos, susijusios su nekilnojamuoju turtu ir statybomis, vykdymo tikslais. Sutarties 15.1 punkte numatytas duomenų gavėjo (pareiškėjo šioje byloje) įsipareigojimas duomenis naudoti tik sutarties 7 punkte numatytam duomenų teikimo ir naudojimo tikslui. Sutartyje nurodyta, kad asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (sutarties 6.2 punktas).

Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog VDAI padarė išvadą, jog pareiškėja šiuo atveju yra duomenų tvarkytoja. Pareiškėja neginčija, jog ji yra duomenų tvarkytoja, kadangi rinko asmens duomenis iš registro. BDAR 6 straipsnis reglamentuoja teisėto duomenų tvarkymo sąlygas (pagrindus), o BDAR 5 straipsnis nustato su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus. Pareiškėja atsakovei pateikė sutartį sudarytą su VĮ Registrų centru, pagal kurią pareiškėja gali gauti už tam tikrą mokestį jos įstatų numatytai veiklai vykdyti reikalingus nekilnojamojo turto registre esančius duomenis. Pareiškėja nurodė, kad asmens duomenis rinko pagal sutartį su Registrų centru remiantis BDAR 6 str. 1 dalies f punktu, siekdama teisėtų interesų, o būtent vykdydama įstatuose numatytą ūkinę veiklą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos nurodomi trečiojo suinteresuoto asmens duomenys rinkti neteisėtai, nes šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo paskelbęs, kad parduoda savo nekilnojamąjį turtą ir nebuvo pareiškėjos teikiamų paslaugų klientė. Pareiškėjos pateikta konsultavimo sutartis, pareiškėjos sudaryta su pačios pareiškėjos direktore, neįrodo pareiškėjos nurodyto teisėto duomenų rinkimo pagrindo buvimo ir būtinybės rinkti kitų asmenų asmens duomenis. Siekiant pagrįsti teisėtą asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 6 str. 1 d. f punktą turi būti įrodyta aplinkybių visuma: būtinumas tvarkyti asmens duomenis, teisėti duomenų valdytojo ar trečiosios šalies interesai ir tai, kad jie yra viršesni nei duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, pvz., teisė į privatų asmens gyvenimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjos 2020 m. liepos 17 d. atliktas trečiojo suinteresuoto asmens duomenų iš VĮ Registro centro rinkimas neatitinka nei sutartimi su Registrų centru sutarto duomenų iš nekilnojamojo registro rinkimo tikslo, nei BDAR 6 str. 1 dalies f punkto reikalavimų. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nerinko asmens duomenų pagal konkretų asmenį, kadangi surinkti duomenys būtent apie trečiojo asmens turimą nekilnojamjį turtą. Šiuo atveju pareiškėja nepagrindžia aptariamų asmens duomenų rinkimo būtinybės ir tikslo. Pareiškėjas neteikė teismui naujų įrodymų pagrįsti asmens duomenų rinkimą BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu, kaip ir kitų motyvų, dėl ko rinko duomenis būtent apie trečiojo suinteresuoto asmens valdomą nekilnojamąjį turtą (o ne apskritai apie turtą). Dėl to VDAI pagrįstai nurodė pareiškėjai, jog ji šiuo atveju turėjo gauti trečiojo suinteresuoto asmens sutikimą. Be to, pažymėtina, jog pareiškėja buvo fiziškai nuvykusi nekilnojamųjų turto adresais ir bendravo su abiem nekilnojamojo turto savininkais, tad galėjo gauti jai reikiamus duomenis, taip pat sutikimą rinkti duomenis Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, jog vien turima sutartis su VĮ Registrų centru savaime nepagrindžia teisės rinkti duomenis iš nekilnojamojo turto registro. Pagal BDAR 6 str. 1 d. f punktą būtina pagrįsti kiekvieno asmens duomenų rinkimo atvejo būtinumą ir tikslą, nes šiuo atveju VĮ Registrų centras leidžia duomenis iš Nekilnojamojo turto registro rinkti tik sutartyje nustatytu tikslu ir kiek būtina vykdyti ūkinę komercinę veiklą. 

Pareiškėjo argumentai, kad buvo gauti viešame registre esantys trečiojo suinteresuoto asmens duomenys, neduoda pagrindo skundžiamą sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu ir padaryti byloje kitas išvadas, kadangi aptariami byloje viešo registro duomenys nėra viešai ir laisvai prieinami. Dėl jų rinkimo (tvarkymo) turi būti kreipiamasi į viešo registro tvarkytoją ar sutarties, ar individualaus prašymo pagrindu. Be to, asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nenumato asmenų duomenų menkesnės apsaugos ar nesaugojimo vien dėl to, kad šie asmens duomenys yra viešame registre. Tai, kad registro duomenys prieinami suinteresuotiems asmenims, neduoda pagrindo išvadai, jog asmenys, nepagrindę savo teisinio intereso ir teisėto duomenų rinkimo iš registrų, gali tvarkyti asmens duomenis nesilaikydami asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų.

Taikyta poveikio priemonė pagrįsta BDAR 58 str. 2 dalies b punkto nuostatomis, taip pat įvertinus, kad asmens duomenų tvarkymas buvo vienkartinio pobūdžio ir kitokios poveikio priemonės nebūtų proporcingos. Pareiškėjas neginčijo taikytos poveikio priemonės adekvatumo savarankiškais skundo argumentais. Atsakovas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, spręsdamas dėl poveikio priemonės taikymo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovė išsamiai įvertino trečiojo suinteresuoto asmens skundą, atsakė į jo argumentus dėl jo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, atskleidė asmens duomenų tvarkymo pagrindo (sąlygos) aptariamu atveju nustatymą, įvertino pareiškėjos pateiktus paaiškinimus dėl teisėto duomenų naudojimo savo veikloje, atitinkamai padarė pagrįstas išvadas dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimo ir poveikio priemonės (papeikimo) pareiškėjai taikymo. Dėl to pareiškėjos skundas netenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Atmesti pareiškėjos UAB „Ipso Development skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjos

 

Jovita Einikienė

 

 

Iveta Pelienė

 

 

Violeta Petkevičienė

 

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-422/2011
  • 2A-530-392/2012
  • CK4 4.103 str. Neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės