Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-06-02][nuasmeninta nutartis byloje][2K-288-511-2015].docx
Bylos nr.: 2K-288-511/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
DK "PZU Lietuva" 110057869 civilinis atsakovas baudž. byloje
Kategorijos:
25. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
25.5. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2d.)
1. BAUDŽIAMOJI TEISĖ
1.1. Bendroji dalis
1.1.7. Bausmė (BK VII skyrius)
1.1.7.1. Bausmės paskirtis ( BK 41 str.)
1.1.7.2. Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
1.1.7.2.7. Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8. Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
1.1.8.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
1.1.8.1.1. Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.9. Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
1.1.9.1. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
1.1.9.2. Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.1.10. Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės (BK X skyrius)
1.1.10.1. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2. Specialioji dalis
1.2.25. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
1.2.25.4. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
1.2.25.4.2. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
2 BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
2.1. Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
2.1.7. Įrodymai ir įrodinėjimo procesas
2.1.7.1. Įrodymų leistinumas (BPK 20 str. 1 ir 4 d. ir kt. str.)
2.1.7.2. Įrodymų sąsajumas (BPK 20 str. 3 ir 5 d. ir kt. str.)
2.1.7.3. Įrodymų patikimumas (BPK 20 str. 3-5 d. ir kt. str.)
2.1.7.4. Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
2.1.7.4.1. Asmenų parodymų vertinimas
2.1.7.4.6. Kitų įrodymų vertinimas
2.1.7.5. Kiti su įrodymais ir įrodinėjimo procesu susiję klausimai
2.1.14. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
2.1.15.1. Nusikalstama veika padaryta žala
2.1.15.1.1. Turtinė žala
2.1.15.1.2. Neturtinė žala
2.1.15.3. Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
2.1.15.3.2. Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
2.1.15.3.3. Civilinio ieškinio išsprendimas
2.1.15.3.3.1. Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.1.15.3.3.2. Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.1.15.7. Kiti su civiliniu ieškiniu susiję klausimai
2.3. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
2.3.2.2. Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
2.3.2.2.12. Teismo veiksmai, kai paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką ar kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo (BPK 257 str.)
2.3.4. Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)
2.3.4.9. Specialistai, ekspertai ir ekspertizė bylos teisminio nagrinėjimo metu (BPK 284 -286)
2.3.6. Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
2.3.6.4. Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
2.3.6.4.5. Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
2.3.6.4.5.1. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.4. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
2.4.5. Bylos parengimas ir jos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 323-325 str.)
2.4.5.2. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 324 str.)
2.4.5.2.1. Įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 str. 6d.)
2.4.6. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
2.4.6.3. Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
2.4.6.3.2. Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.3.4. Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
2.4.7. Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
2.4.9. Kiti apeliacinio proceso klausimai
3. KITI TEISĖS AKTAI
3.12. Kiti teisės aktai

                 Baudžiamoji byla Nr. 2K-288-511/2015

                 Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00466-2007-0

    Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.

(S)

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gegužės 26 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliauBK) 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. G. uždrausta vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones.

Iš UAB DK „PZU Lietuva“ N. K. priteista 1000 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš UAB DK „PZU Lietuva“ ir V. G. subsidiariai priteista A. P. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš V. G. priteista 1426,63 Lt proceso išlaidų valstybei, iš jų 1143,57 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendis pakeistas: V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta iki vienerių metų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. G. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiajam A. P. priteista: iš UAB DK „PZU Lietuva“ 3450 Lt, o iš nuteistojo V. G. – 1550 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalis, kuria iš UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajam N. K. priteista 1000 Lt turtinei žalai atlyginti, panaikinta ir nukentėjusiojo N. K. civilinis ieškinys atmestas.

V. G. į valstybės biudžetą išieškota 348,6 Lt proceso išlaidų apmokant specialisto V. Mitunevičiaus kelionės išlaidas į apeliacinės instancijos teismo posėdžius.

V. G. į Lietuvos Respublikos biudžetą išieškota 80 Lt proceso išlaidų už nukentėjusiajam A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

            V. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 3 d. apie 16 val., Kelmės rajone, Kukečių seniūnijoje, Burbaičių kaime, vietinės reikšmės kelyje, vairuodamas automobilį „Opel Frontera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 68, 164, 172 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, atsižvelgdamas į kelio sąlygas, vietovės reljefą, nepasirinko priimtino važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu A. S. vairuojamu motociklu „MK-75“, dėl to eismo įvykio metu sužalotas motociklo vairuotojas A. S., kuriam padarytas dešinės plaštakos pirmo delnakaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir motociklo keleivis A. P., kuriam padaryta plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti, nes nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Anot V. G. teismų nuosprendžiai šališki, neobjektyvūs, nepagrįsti ir neteisėti dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismai netinkamai pritaikė BK 281 straipsnio 2 dalį, nes neteisingai nustatė padarytus KET pažeidimus, priežastinį ryšį tarp šių pažeidimų ir atsiradusių padarinių, bei kaltę dėl eismo įvykio kilimo.

Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog tik jis pažeidė KET, o duomenų jog V. V. būtų pažeidęs KET, byloje nėra. Tačiau prieštaraudamas pats sau, teismas nurodė, kad V. V. vairuojamas motociklas važiavo kelio viduriu ir tik pamatęs V. G. automobilį pasuko vairą į kairę, siekdamas išvengti susidūrimo. Ekspertas E. Grigelis teisme nurodė, kad jeigu abu vairuotojai (V. G. ir V. V.) važiavo kelio viduriu, tai abiejų veiksmai vienodai lėmė įvykį, o specialistas V. Mitunevičius – kad automobilis iki kliūties pastebėjimo kelyje važiavo jam skirta dešiniąja kelio puse, o ne viduriu. Pasak kasatoriaus, esant neabejotinai nustatytai faktinei aplinkybei, jog V. V. vairuojamas motociklas buvo kliūtimi jo vairuojamam automobiliui, ši aplinkybė privalėjo būti nurodyta ir jam suformuluotame kaltinime. Baudžiamajame procese draudžiama sunkinti vieno iš eismo įvykio dalyvių teisinę padėtį, remiantis duomenimis, įrodymais, kurie kelia pagrįstas abejones buvus tik vieno iš eismo dalyvių kaltei. Nustatytos faktinės aplinkybės dėl kliūties buvimo kelyje, anot V. G., patvirtintos specialisto V. Mitunevičiaus išvadomis, liudytojų A. A. ir M. L., I. K. parodymais ir iš dalies E. Grigelio išvada. Aplinkybė, kad V. V. veiksmai (neturėdamas teisės vairuoti, su techniškai netvarkinga transporto priemone važiavo kelio viduriu prieš kelio vingį) buvo priežastiniame ryšyje su pasekmių kilimu, todėl buvo pagrindas spręsti klausimą dėl kaltinimo keitimo teisme, ar bylos perdavimo prokurorui, kad nustatyti tikrąsias faktines aplinkybes ir jų pagrindu suformuluoti kaltinimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė ir tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.

Nagrinėjant bylą, anot kasatoriaus, padaryti BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 305 bei 331 straipsnių, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimai. Teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o bylos įrodymai įvertinti neobjektyviai, nevertinta jų visuma.

Byloje yra dvi skirtingos specialistų išvados, tačiau apeliacinės instancijos teismas eksperto E. Grigelio išvadai, kuri, kasatoriaus nuomone, yra sąlyginė, o ne konkreti, teikė didesnį prioritetą, nei specialisto V. Mitunevičiaus, kuri buvo atlikta ir gauta gynybos prašymu, nors ją privalėjo ištirti ir įvertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles. Esant skirtingoms išvadoms apeliacinės instancijos teisme buvo prašoma atlikti teismo komisijinę (pakartotinę) ekspertizę, tačiau teismas, pažeisdamas rungimosi principą, prašymą atmetė ir skyrė papildomą ekspertizę, pavesdamas ją atlikti ekspertui E. Grigeliui. Motociklai, kuriuos pavojingai vairavo V. V. ir A. S., bei vežė keleivius, buvo techniškai netvarkingi, be stabdžių ir šviesų, neregistruoti ir skirti tik motokrosui. Apeliacinės instancijos teismas, iškvietęs specialistus į teismo posėdį, prieštaravimų nepašalino ir neskirdamas naujos ekspertizės buvo šališkas.

Pasak kasatoriaus, teismo išvada, kad jis pažeidė KET 172 punkto reikalavimus yra nepagrįsta, padaryta nesilaikant teismų praktikos, pagal kurią nenustačius aplinkybių, rodančių, kad kaltininko pasirinktas važiavimo greitis konkrečiu atveju buvo nesaugus, šis KET pažeidimas jam neinkriminuojamas, nes nebuvo priežastimi autoįvykiui kilti. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog V. G. vairuoto automobilio greitis prieš kelio vingį buvo 50 km/h, o ir prasilenkiant su V. V. motociklu – 41 km/h, t. y. nesaugus. Specialisto V. Mitunevičiaus išvados dėl automobilio greičio, nuosprendyje neaptartos, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kokiu greičiu važiavo motociklininkai, bet liudytojai G. L. bei B. T. teisme patvirtino, kad motociklininkai važiavo labai greitai, tačiau jų parodymų teismas neaptarė ir nevertino. Kasatorius mano, kad sugebėjimas ir galėjimas išvengti akivaizdaus susidūrimo su priešais atvažiuojančiu V. V. motociklu, kuriuo važiavo dar du žmonės, esant tokiam nedideliam atstumui tarp transporto priemonių, rodo, kad jo pasirinktas važiavimo greitis buvo saugus, reakcija savalaikė, todėl teismas remdamasis tik subjektyviais liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, suteikdamas prioritetą vieniems iš jų, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. G. pagrįstai buvo inkriminuotas KET 53 punkto pažeidimas, nes jis veikiamas išcentrinės jėgos išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Pasak kasatoriaus, ši teismo išvada, yra niekuo nepagrįstas spėjimas, nežinant kelio vingio intensyvumo, neatlikus jokių techninių skaičiavimų. Iškilus grėsmei eismo saugumui, V. G. teigimu, jis neturėjo kito pasirinkimo kaip tik suktelti vairą į kairę ir stabdyti, kad automobilis nenulėktų į griovį. Tuo metu priešpriešinėje eismo juostoje jokių transporto priemonių nebuvo. Atvažiuojančio A. S. vairuojamo motociklo nematė, nes nebuvo įjungti motociklų žibintai. Išvengęs susidūrimo su V. V. vairuojamu motociklu, jis nebeturėjo galimybės išvengti susidūrimo su A. S. vairuojamu motociklu, todėl, anot kasatoriaus, jokios neatsargios kaltės formos šiuo atveju negali būti. Ekspertas V. Mitunevičius, atlikęs skaičiavimus, specialisto išvadoje konstatavo, kad A. S. veiksmai, pastebėjus artėjantį automobilį „Opel Frontera“ ir nestabdant arba stabdant neefektyviai, buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis. Apeliacinės instancijos teismas prieštaravimų nepašalino ir vertino kasatoriaus nenaudai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei nekaltumo prezumpciją.

V. G. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, suteikdamas prioritetą E. Grigelio išvadai ir nepagrįstai konstatuodamas, kad jis pažeidė KET 164 punkto reikalavimą, nes nevažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

              Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jo kaltės rūšies, nors pagal teismų praktiką, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2014).

Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl priežastinio ryšio buvimo tarp jo veikos ir kilusių pasekmių, ir nuosprendį grindė abejotinais įrodymais. Ekspertas V. Mitunevičius specialisto išvadoje konstatavo, kad A. S. veiksmai – nestabdymas pastebėjus artėjantį automobilį „Opel Frontera“ – buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis. E. Grigelis papildomoje išvadoje konstatavo, kad A. S. KET nepažeidė, tačiau nevertino aplinkybės, jog jo motociklo stabdžiai buvo netvarkingi. Apeliacinės instancijos teismas, pasirėmė tik eksperto E. Grigelio išvada, tačiau nevertino V. V. parodymų teisme, t. y. vadovavosi izoliuotu įrodymų vertinimu, palankiu kaltinimui, nepašalinant pagrįstų abejonių. Kasatoriaus nuomone, eismo įvykis turi būti vertinamas kaip atsitiktinis kazusas, nulėmęs nesunkių pasekmių atsiradimą, siekiant išvengti galimų sunkių padarinių – keleto žmonių žūties. Pagal teismų praktiką draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į nuteistojo V. G. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsiliepime prokuroras nurodo, kad teismai tinkamai nustatė eismo įvykio aplinkybes ir būtinąją padarinių kilimo sąlygą. Priešingai nei teigiama skunde, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. V. vairuojamas motociklas važiavo ne kelio viduriu, o dešine puse arčiau kelio vidurio, t. y. nebuvo išvažiavęs į priešingą kelio pusę.

Prokuroras sutinka su V. G. skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad V. V. ir A. S. vairuojami motociklai buvo neįregistruoti, skirti motokrosui, o ne važiavimui susisiekimui skirtais keliais, tačiau eismo įvykiui kilti pagrindine sąlyga buvo ne šių motociklų techninė būklė, o V. G. padaryti KET pažeidimai.

Šiaulių apygardos teismas, pasak prokuroro, įvertino specialisto V. Mitunevičiaus duotą išvadą dėl eismo įvykio ir pagrįstai pasisakė, kodėl ja nesivadovauja bei nustatė, kad eksperto E. Grigelio duota išvada labiau atitinka eismo įvykio aplinkybes.

Prokuroro nuomone, nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad teismas nepaskirdamas komisijinės ekspertizės ar paskirdamas papildomą ekspertizę atlikti tam pačiam ekspertui E. Grigeliui pažeidė rungtyniškumo ir šališkumo principus. Apeliacinės instancijos teismas nesuteikė eksperto E. Grigelio duotai išvadai išskirtinės galios, ją vertino su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl, anot prokuroro, nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentais dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų.

Atsiliepime prokuroras nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais dėl kaltinimo neaiškumo, nes teismai nurodė kokius konkrečius KET punktus V. G. pažeidė ir kurių pažeidimas sąlygojo eismo įvykio kilimą.

 

 

Nuteistojo V. G. kasacinis skundas atmestinas.

 

 

Dėl BK 281 straipsnio 2 dalies taikymo pagrįstumo ir įrodymų vertinimo

 

 

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais.

Didžiojoje kasatoriaus skundo dalyje savaip interpretuojami byloje surinkti įrodymai bei ginčijamas jų vertinimas. Kasatoriaus teigimu dėl eismo įvykio kaltas motociklo vairuotojas V. V., kuris važiuodamas kairiąja kelio puse sudarė kliūtį priešpriešiais automobiliu važiuojančiam kasatoriui, dėl ko šis turėjo pasukti į priešingą kelio pusę, kur susidūrė su priešais atvažiuojančiu A. S. vairuojamu motociklu. Vertinant eismo įvykio aplinkybes, kasatorius siūlo vadovautis V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ parengta eismo įvykio tyrimo išvada. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose jau nustatytomis veikų aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškus kaip ir kasaciniame skunde argumentus dėl įrodymų – liudytojų parodymų, ekspertų išvadų, dėl V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ pateiktos išvados vertinimo, kasatorius kėlė apeliaciniame skunde ir šie argumentai pakankamai išsamiai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, pagrįstai konstatavo, jog V. G. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Teismai ištyrė ir įvertino nukentėjusiųjų A. P., A. S., N. K. parodymus, liudytojų M. L., L. K., I. K., A. A. parodymus, eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktus, teismo medicinos specialisto išvadas, ekspertizių aktų išvadas, V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ išvadą ir kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl eismo įvykio mechanizmo, padarytų KET pažeidimų, pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių ir V. G. kaltės pakankamai argumentuotos.

              BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šioje byloje tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

              Nesutiktina su apelianto teiginiu, jog apeliacinės instancijos teismas, gynybos prašymu nepaskyręs komisijos ekspertizės eismo įvykiui ištirti, pažeidė šalių rungimosi principą. Rungimosi principas, įtvirtintas BPK 7 straipsnyje, reiškia, jog kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Nėra pagrindo konstatuoti, jog šios nuostatos buvo kaip nors pažeistos. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendį ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, prašymas skirti komisijos (pakartotinę) ekspertizę nebuvo pateiktas. Dėl komisijos ekspertizės paskyrimo pasisakytina, jog tokia ekspertizė paprastai skiriama tuo atveju, kai tuo pačiu klausimu yra kelios viena kitai prieštaraujančios ekspertizių išvados, ir kitaip nėra galimybių prieštaravimams pašalinti. Sprendimas skirti, ar neskirti ekspertizę, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šiame kontekste pastebėtina, jog V. G. gynėjo užsakymu atlikta ir teismui pateikta V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ parengta eismo įvykio tyrimo išvada, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, BPK 88, 90 straipsniais neturi teismo ekspertizės akto ar specialisto išvados statuso, gali būti vertinami tik kaip konsultacinė išvada. Ekspertizių išvadų, kurios būtų iš esmės priešingos, byloje nėra. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas neignoravo gynėjo pateiktos V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ išvados, ją ištyrė kartu su kitais įrodymais, o kilusius prieštaravimus tarp pastarosios ir ekspertizės išvadų pašalino teismo posėdyje apklausiant ekspertus ekspertus E. Grigelį ir V. Mitunevičių. Teismai išsamiai išanalizavo V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ išvadą, įvertino jos turinį, palygino su kitais bylos įrodymais bei motyvuotai nustatė, kad ji neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, todėl vertino kritiškai ir nusprendė ja nesivadovauti. Nesirėmimą minėta išvada iš esmės apsprendžia tai, jog buvo paneigta aplinkybė, kad V. V. motociklas priešpriešiais kasatoriaus automobilį važiavo kairiąja kelio puse ir sudarė jam kliūtį, o V. Mitunevičiaus išvados rėmėsi būtent tokia hipoteze. Pažymėtina ir tai, jog iškilus papildomų klausimų, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi buvo paskirta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriuje atlikta papildoma teismo autotechninė ekspertizė, kurios metu buvo įvertintos dar netirtos eismo įvykio aplinkybės. Nors skunde teigiama, kad teismas, paskirdamas papildomą ekspertizę, ir ekspertas E. Grigelis, ją atlikęs, buvo šališki, tačiau nėra jokių duomenų, kurie sudarytų prielaidas svarstyti dėl teismo ar ekspertizę atlikusio eksperto šališkumo nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme.

Teismai, vadovaudamiesi įrodymų visuma, konstatavo, kad V. G. pažeidė KET 53, 68, 164, 172 punktuose nurodytus reikalavimus ir išsamiai pagrindė, kuo šie pažeidimai pasireiškė. Nustatyta, jog V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, atsižvelgdamas į kelio sąlygas, vietovės reljefą, nepasirinko priimtino važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu A. S. vairuojamu motociklu, dėl to nesunkai sutrikdė A. S. ir motociklo keleivio A. P. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Skunde labiausiai akcentuojami liudytojo V. V. veiksmai, teigiant, kad jis priešpriešiais kasatoriaus važiavo kairiąja kelio puse ir sudarė jam kliūtį, dėl ko kasatorius pakeitė važiavimo kryptį ir išvažiavo į priešpriešinę juostą. Apeliacinės instancijos teismas šią versiją patikrino ir motyvuotai atmetė. Vadovaujantis bylos duomenimis ir teismų nustatytomis aplinkybėmis, V. V. motociklas važiavo arti kelio vidurio ar ties juo, tačiau tokiu atveju pagrindinė ir būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti buvo ne V. V., ar kitų eismo dalyvių, bet aukščiau aptarti V. G. veiksmai. V. V. veiksmai pagrindine ir būtinąja sąlyga eismo įvykiui kilti būtų buvę tik tuomet, jei jis prieš pat eismo įvykį būtų važiavęs kairiąja kelio puse, kas byloje yra paneigta. Pažymėtina ir tai, jog kasaciniame skunde darant išvadą, kad V. V. važiavo kairiąja kelio puse, pateikiama netiksli liudytojų I. K., A. A. ir M. L. parodymų interpretacija.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, jog į esminius V. G. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu ir veikos kvalifikavimu, atsakyta ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio reikalavimai dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir būtinumo motyvuoti šio teismo išvadas nepažeisti. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl visų esminių nuteistojo V. G. apeliacinio skundo argumentų, pateikė motyvus, kodėl nuteistojo V. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir dalis Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio keičiama – sumažinama V. G. paskirta bausmė ir sutrumpinamas bausmės vykdymo atidėjimo laikas, sumažinamas iš V. G. nukentėjusiajam A. P. priteistos neturtinės žalos dydis, o kita šio nuosprendžio dalis pripažįstama teisinga bei pagrįsta ir paliekama galioti nepakeista.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, konstatavę, kad V. G. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tiesiogiai nenurodė, kuria neatsargumo rūšimi pasireiškė jo kaltė. Ši aplinkybė, nors ir yra teismų sprendimų trūkumas, neturi reikšmės baudžiamojo įstatymo taikymui, nes nepriklausomai nuo neatsargumo rūšies veika kvalifikuojama pagal vieną ir tą patį baudžiamąjį įstatymą. V. G. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, tačiau pagal įvykio situaciją ir V. G. asmenines savybes (turi ilgametį vairavimo stažą, dirbęs vairuotoju) turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. V. G. turėjo numatyti, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti vienokių ar kitokių padarinių, todėl privalėjo vadovautis KET 53, 68, 164, 172 punktuose nustatytais reikalavimais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis galėjo numatyti, jog nesilaikant KET reikalavimų gali įvykti eismo įvykis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindų nuteistojo kasaciniam skundui tenkinti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių BPK pažeidimų, todėl skundas atmetamas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistojo V. G. kasacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Aurelijus Gutauskas

 

 

                                                                                                                                          Vladislovas Ranonis

 

 

                                                                                                                                              Eligijus Gladutis

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • DK
  • BK 281 str. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • MK
  • BPK
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • 2K-160/2014
  • 2K-177/2009
  • BPK 376 str. Teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos
  • 2K-P-221/2008
  • BPK 320 str. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos