Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-06][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-427-378-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-427-378/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos Ginklų fondas 191769098 atsakovas
Bristol Trust LLC 10117 Ieškovas
Biudžetinė įstaiga Lietuvos kariuomenė 188732677 trečiasis asmuo
UAB ,,BALTIC ARMS" 110786047 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
11.5. Kitos bylos dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6.11.4.5. Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-427-378/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02678-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5 (S) 

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Estijos bendrovės Bristol Trust LLC kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos bendrovės Bristol Trust LLC ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Arms“, Lietuvos kariuomenei.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose įtvirtinto reikalavimo kartu su pasiūlymu pateikti techninę dokumentaciją aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė Estijos bendrovė Bristol Trust LLC (toliau – ir ieškovė) teismo prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, perkančioji organizacija) 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą dėl Estijos bendrovės „Bristol Trust LCC pasiūlymo atmetimo ir UAB „Baltic Armspripažinimo laimėtoja, įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti UAB „Baltic Arms“ pasiūlymą ir jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Atsakovas 2017 m. liepos 21 d. paskelbė viešąjį pirkimą riboto konkurso būdu „Pusiau automatinių ginklų M14 atnaujinimo priedai (pirkimo Nr. 341092) (toliau – Pirkimas).

4.       Atsakovas 2017 m. lapkričio 17 d. informavo ieškovę, kad įvertino tiekėjų pasiūlymus ir nusprendė atmesti jos pasiūlymą dėl jo neatitikties Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimams ir Pirkimo laimėtoja paskelbti UAB „Baltic Arms“. Ieškovė 2017 m. gruodžio 1 d. pateikė pretenziją, tačiau šią atsakovas 2017 m. gruodžio 7 d. atmetė kaip nepagrįstą.

5.       Ieškovės teigimu, atsakovas netinkamai, per plačiai, pažeisdamas skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, aiškino ir taikė Pirkimo sąlygų 4 priede (pasiūlymo forma) nustatytus reikalavimus bei Pirkimo sąlygų reikalavimus pasiūlymų vertinimui, taip pažeidė perkančiosios organizacijos pareigą pačiai laikytis savo paskelbtų Konkurso sąlygų reikalavimų.

6.       Trečiajam asmeniui UAB „Baltic Arms“ nepateikus techninės dokumentacijos, pagrindžiančios prekių atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams, atsakovas, nevertindamas siūlomų prekių atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, nepagrįstai trečiojo asmens UAB „Baltic Arms“ pasiūlymą pripažino atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus ir šį ūkio subjektą paskelbė Pirkimo laimėtoju.

7.       Ieškovės teigimu, atsakovas, vertindamas Konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymus, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – VPAGSSĮ) 6 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų reikalavimų bei vertindamas ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Baltic Armspasiūlymus nevienodai taikė Konkurso sąlygas. Atsakovas įvertino ieškovės pateiktą techninę dokumentaciją ir pripažino, kad šios tiekėjos siūlomos prekės neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų, tuo tarpu trečiasis asmuo apskritai nepateikė techninės dokumentacijos, nors privalėjo pagal Pirkimo sąlygų 4 priedą. Tokiais savo veiksmais atsakovas neužtikrino tiekėjų tarpusavio konkurencijos ir sudarė išskirtines sąlygas trečiajam asmeniui UAB „Baltic Arms“ laimėti Pirkimą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

8.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 2 d. sprendimu ieškovės Estijos bendrovės „Bristol Trust LLC ieškinį atmetė. 

9.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovas pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį Techninės specifikacijos reikalavimų. Nurodė, kad paaiškinimo  techninių parametrų vertinimo lentelės turinys išsamiai atskleidė ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindą, sprendimo atmesti pasiūlymą paaiškinimas (lentelė) ieškovei buvo pateiktas tą pačią dieną, todėl šiai tiekėjai nebuvo apribota galimybė tinkamai ginti savo pažeistas teises.

10.       Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad atsakovas ikiteisminėje ginčo stadijoje bei procesiniuose dokumentuose nuosekliai aiškino, jog Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kokios formos techninė dokumentacija turėjo būti pateikta. Perkančioji organizacija leido tiekėjams pasirinkti, kokia forma techninė dokumentacija bus pateikta kartu su pasiūlymu; svarbu, kad perkančioji organizacija pagal pateiktą informaciją galėtų įvertinti pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad VPAGSSĮ nuostatos nereglamentuoja, kokiomis priemonėmis tiekėjai privalo įrodinėti pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams.

11.       Tiekėjai siūlo įvairių gamintojų prekes, tikėtina, kad įvairių gamintojų prekių techninės dokumentacijos forma skiriasi. Dėl to teismas darė išvadą, kad trečiojo asmens UAB „Baltic Arms“ pateikta atitikties Techninei specifikacijai palyginamoji lentelė, kurioje pateikti pasiūlymo techniniai duomenys, yra techninė dokumentacija Pirkimo sąlygų 4 priedo (pasiūlymo forma) prasme ir atsakovas pagrįstai priėmė vertinti šį trečiojo asmens pasiūlymo priedą.

12.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės Estijos bendrovės „Bristol Trust LLC apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13.       Kolegijos vertinimu, bylos duomenys leido spręsti, kad atsakovas leido tiekėjams pasirinkti, kokia forma techninė dokumentacija bus pateikta kartu su pasiūlymu, svarbu, kad perkančioji organizacija pagal pateiktą informaciją galėtų įvertinti pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams. Be to, VPAGSSĮ nuostatose nereglamentuojama, kokiomis priemonėmis tiekėjai privalo įrodinėti pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams. Bylos duomenys taip pat patvirtino, kad sudaryta sutartis su trečiuoju asmeniu yra sėkmingai ir sklandžiai vykdoma.

14.       Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog atsakovas, vertindamas Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymus, nepažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Ieškovė neįrodė, kad tiekėjams buvo taikomos skirtingos Pirkimo sąlygos. Atsakovas vertino tiekėjų kartu su pasiūlymais pateiktos techninės dokumentacijos turinį (nepriklausomai nuo pateikimo formos) ir, kolegijos vertinimu, pagrįstai nustatė, kad ieškovės siūlomo pirkimo objekto techninės savybės neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų.

15.       Nagrinėjamu atveju nesant ginčijamų Pirkimo sąlygų akivaizdaus neteisėtumo ir nepagrįstumo fakto, kolegija sprendė, kad, priešingai nei teigia ieškovė, nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) pripažinti atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Baltic Arms sudarytą sutartį negaliojančia ir taikyti sandorio negaliojimo padarinius.

16.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė visas turinčias bylai reikšmės aplinkybes. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, nurodė esminius argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, todėl vien tai, kad ieškovė nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra netinkamai ar nepakankamai motyvuotas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

17.       Kasaciniu skundu ieškovė Estijos bendrovė Bristol Trust LLC prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir tenkinti ieškinio dalį dėl UAB „Baltic Arms“ pasiūlymo vertinimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                       Teismai, išaiškindami, kad trečiojo asmens pateikta palyginamoji lentelė yra laikytina technine dokumentacija Pirkimo sąlygų 4 priedo prasme, netinkamai aiškino techninės dokumentacijos sąvoką, suformavo ydingą teismų praktiką, nes, perkančiosioms organizacijoms pirkimo sąlygose įtvirtinus reikalavimą pateikti techninę dokumentaciją, tiekėjai galės laisvai interpretuoti tokį reikalavimą ir vietoj reikalaujamos techninės dokumentacijos tiekėjų siūlomų prekių atitiktis techniniams reikalavimams galės būti įrodinėjama išimtinai pačių tiekėjų patvirtinimais (deklaracijomis), todėl bus sudaromos galimybės teikti nelygiaverčius pasiūlymus, t. y. tokius pasiūlymus, kurie nebus tarpusavyje palyginami, tai pažeis lygiateisiškumo ir skaidrumo principus (VPAGSSĮ 6 straipsnis). 

17.2.                       Pirkimo sąlygose aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad tiekėjai, siekdami pagrįsti siūlomų prekių atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams, privalo perkančiajai organizacijai pateikti techninę siūlomų prekių dokumentaciją, kurios pagrindu būtų vertinama siūlomų prekių atitiktis Pirkimo sąlygų reikalavimams. Trečiasis asmuo, siekdamas pagrįsti siūlomų prekių atitiktį, perkančiajai organizacijai pateikė palyginamąją lentelę, savideklaraciją, kuri yra sudaryta ir pasirašyta paties trečiojo asmens direktoriaus, nebuvo pateikta jokių objektyv duomenų (gamintojų dokumentų). Šioje palyginamojoje lentelėje trečiasis asmuo tik perrašė techninės specifikacijos reikalavimus ir iš esmės nurodė, kad juos atitinka, tačiau nepateikė jokios techninės informacijos (siūlomos prekės gamintojo, modelio ir pan.).

17.3.                      Teismai nukrypo nuo jau suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011), kurioje nurodoma, kad tiekėjų savideklaracija, kaip įrodymas dėl pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, nėra laikytina tinkamu ir patikimu įrodymu. Perkančioji organizacija iš trečiojo asmens pateiktos palyginamosios lentelės niekaip objektyviai negalėjo įsitikinti šioje lentelėje nurodytų duomenų teisingumu, nes trečiasis asmuo nenurodė jokios techninės informacijos apie siūlomas prekes, t. y. nenurodė siūlomų prekių gamintojo ir (ar) modelio bei nepateikė jokios gamintojo techninės dokumentacijos.

17.4.                       Bylą nagrinėję teismai nevertino aplinkybės, kad tiekėjų pasiūlymai buvo vertinti skirtingai, pažeidžiant lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (VPAGSSĮ 6 straipsnis). Trečiojo asmens pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus remiantis ne technine dokumentacija, bet išimtinai paties trečiojo asmens deklaracija apie tariamą siūlomų prekių atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams, t. y. užpildyta palyginamąja lentele. Tuo tarpu ieškovės pasiūlymas buvo vertinamas pagal jos pateiktą techninę dokumentaciją.

18.       Atsakovas Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.                       Ieškovė kasaciniu skundu ginčija tik Pirkimo laimėtojo pateiktos techninės dokumentacijos formą, tačiau atsakovas, jeigu nenurodyta kitaip, nesprendžia, kokia forma pateikiami techniniai siūlomų produktų duomenys. Niekur nėra įvardyta, kaip atrodo techninė dokumentacija, todėl patys tiekėjai sprendžia, kokia forma bus pateikiama informacija. Svarbu, kad dokumente būtų pateikti techniniai parametrai ir būtų aišku, ar siūlomi produktai atitinka keliamus techninius reikalavimus. Be to, techninės dokumentacijos forma dar nenulemia paties produkto atitikties Techninei specifikacijai, t. y., gavus produktą, pakartotinai vertinama jo atitiktis techninei specifikacijai.

18.2.                       Pasiūlymai vertinami vienodai, taikant tuos pačius reikalavimus visiems Pirkimo dalyviams. Atsakovas nekeitė reikalavimų, o Pirkimo dokumentuose nurodytas reikalavimas pateikti techninius dokumentus niekam nekėlė klausimų ir visi tiekėjai pasirinko sau tinkamą informacijos pateikimo formą. Šiuo atveju laimėjusio tiekėjo pasiūlymas negalėjo būti atmestas, nes jis reikalavimus atitiko, informacija apie techninius parametrus buvo pateikta. Tiekėjas, teikdamas pasiūlymą ir jį pasirašydamas, patvirtina, kad teikiami duomenys yra teisingi ir siūlomi produktai atitinka keliamus reikalavimus, todėl teigti, jog duomenys galimai nėra pagrįsti, negalima.

19.       Trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1. Analizuojant Pirkimo dokumentacijos reikalavimus pažymėtina, kad perkančioji organizacija paliko tiekėjams teisę pasirinkti, kokiu formatu techninė dokumentacija bus pateikta kartu su pasiūlymu, tačiau pateikto formato turinys (jame esanti informacija) turi leisti perkančiajai organizacijai įvertinti pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPAGSSĮ nuostatose nereglamentuojama, kokiomis priemonėmis tiekėjai privalo įrodinėti pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo Pirkimo metu pateikė pasiūlymus, iš kurių priedų buvo absoliučiai ir vienareikšmiškai aiškus ir suprantamas pasiūlymų turinys ir apimtis, architektūra, funkcijos, modernumas, tvarumas, t. y. tie sprendiniai, kurie perkančiosios organizacijos buvo reikalauti pateikti ir reikšmingi vertinimui.

19.2. Tiekėjų pateikta informacija buvo išsami ir nebuvo jokių aplinkybių, neleidusių perkančiajai organizacijai nustatyti pateiktų pasiūlymų turinio ir jų atitikties Pirkimo sąlygoms. Perkančioji organizacija Pirkimo metu visapusiškai vertino tiekėjų kartu su pasiūlymais pateiktos techninės dokumentacijos turinį (nepriklausomai nuo pateikimo formos), t. y. vienodai taikė ieškovei ir trečiajam asmeniui Pirkimo sąlygas. Turėtų būti remiamasi ne išimtinai pažodiniu Pirkimo sąlygų 4 priedo aiškinimu, o sisteminiu Pirkimo sąlygų aiškinimu, kuris lemia, kad pasiūlymai ir priedai perkančiajai organizacijai turėjo būti pateikti dokumento forma.

19.3. Pažymėtina, kad su trečiuoju asmeniu sudaryta viešojo prekių pirkimo sutartis yra sėkmingai ir sklandžiai vykdoma. Net konstatavus, jog Pirkimo dokumentai nebuvo absoliučiai aiškūs, akivaizdu, kad tai nesudaro pagrindo taikyti ultima ratio (paskutinė priemonė) – nutraukti jau sudarytos ir sėkmingai vykdomos pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu. Galimi neaiškumai dėl prekių techninių savybių pateikimo formos, manytina, nesudaro jokių teisinių kliūčių pasiekti viešųjų pirkimų tikslą ir įgyvendinti viešųjų pirkimų principus.

20.       Trečiasis asmuo UAB „Baltic Arms“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams ir pasiūlymo atmetimo pagrįstumo ieškovė apeliacine tvarka neskundė, taip patvirtindama, kad perkančiajai organizacijai pateikė pasiūlymą, neatitinkantį techninių parametrų, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir vertinti ieškovės pateiktą pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šio klausimo apeliaciniame procese nekėlė, kasacinio skundo argumentai dėl tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimų tariamai skirtingai vertinant tiekėjų pasiūlymus negali būti kasacinio skundo nagrinėjimo dalykas.

20.2.                      Ieškovė, pripažindama, kad jos pasiūlymas neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų, neprieštaraudama Pirkimo sąlygose nustatytai prekių charakteristikai ir nekėlusi ginčo dėl Pirkimo sąlygų aiškumo, neteko subjektinės teisės šioje ginčo stadijoje kelti reikalavimų ir ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimų dėl kito tiekėjo pateikto pasiūlymo vertinimo bei laimėtojo nustatymo.

20.3.                      VPAGSSĮ nuostatose nereglamentuojama, kokiomis priemonėmis tiekėjai privalo įrodinėti pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams. Vien tai, kad tiekėjai pateikė skirtingų formų techninius dokumentus, savaime nėra pakankama aplinkybė konstatuoti, kad vieno iš pirkime dalyvavusių tiekėjų techninė dokumentacija pranašesnė už kito. Šiuo atveju perkančioji organizacija techninės dokumentacijos ydingumo formos ir (ar) turinio prasme nenustatė nė vienam pasiūlymų teikėjui. Trečiasis asmuo, pateikdamas atitikties deklaraciją (palyginamąją lentelę), prisiėmė visą riziką ir visą atsakomybę perkančiajai organizacijai pateikti Pirkimo objektus, griežtai laikydamasis Techninėje specifikacijoje nurodytų techninių parametrų. Ieškovės nurodyti argumentai dėl techninės dokumentacijos formos galėtų būti aktualūs tik tuo atveju, jeigu jos pasiūlymas būtų atmestas ne dėl neatitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, o dėl techninės dokumentacijos formos ydingumo.

20.4.                      Kasaciniame skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių civilinėse bylose Nr. 3K-3-119/2011 ir Nr. 3K-3-458/2011 faktinės aplinkybės skirtingos, todėl kasacinio skundo teiginiai, neva teismai nukrypo nuo suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, yra nepagrįsti. Šiose nutartyse yra pateikiama ne specialiojo VPAGSSĮ, o Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) taikymo ir aiškinimo taisyklės, o į jo reguliavimo sritį šalių ginčas nepatenka.

20.5.                      Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Pirkimo objektas tiesiogiai susijęs su gynyba ir saugumu, todėl turi didelę visuomeninę ir valstybinę reikšmę nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje. Atsižvelgiant į Pirkimo valstybinę ir visuomeninę reikšmę bei aplinkybes, kad trečiojo asmens, priešingai nei ieškovės, deklaruotos prekių techninės savybės tiek de jure (teisiškai), tiek de facto (faktiškai) atitinka perkančios organizacijos nustatytus karinių prekių techninius parametrus ir reikalavimus, taip pat kad Pirkimo procedūros įgyvendintos, Pirkimo sutartis turi būti išsaugota, nes priešingu atveju kiltų grėsmė valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimui ir stiprinimui, o tai lemtų neproporcingas ekonomines išlaidas, apimančias naujos pirkimo procedūros organizavimą ir vykdymą, gyventojų kariuomenei suteiktos paramos ir valstybės lėšų sąskaita.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

21.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Baltic Arms“ dalyvavo Pirkime, pateikė pasiūlymus. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl tam tikrų neatitikčių Techninės specifikacijos reikalavimams, o trečiasis asmuo pripažintas Pirkimo laimėtoju. Ieškovė dėl šių atsakovo sprendimų inicijavo peržiūros procedūrą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visus ieškovės reikalavimus kaip nepagrįstus atmetė.

22.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė peržiūros procedūrą kasaciniame procese iš esmės tęsia tik dėl atsakovo veiksmų, susijusių su trečiojo asmens pasiūlymo vertinimu, ir dėl to priimtų sprendimų ginčijimo. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas šioje nutartyje nesprendžia dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, susijusių su pačios ieškovės pasiūlymo vertinimu, o dėl šios ginčo dalies priimtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys paliktinos galioti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškus šalių ginčo, nagrinėtino kasaciniame teisme, apimties nustatymas svarbus ne tik siekiant nepažeisti res judicata (galutinis teismo sprendimas) principo, bet ir tinkamai tarp šalių paskirstant (perskirstant) procese turėtas bylinėjimosi išlaidas.

23.       Priešingai nei nurodo trečiasis asmuo „Baltic Arms, nagrinėjamas ginčas spręstinas iš esmės, nepriklausomai nuo to, kad pačios ieškovės pasiūlymo atmetimo teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovė dėl nurodytų aplinkybių neprarado teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų dėl konkurento pasiūlymo vertinimo (žr., pvz., pirmiau minėtą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24.       Šalių ginčui spręsti pirmiausia taikytinos VPAGSSĮ nuostatos, taip pat, priešingai nei nurodo UAB „Baltic Arms, šias atitinkančios VPĮ normos bei jas aiškinanti jurisprudencija. Kita vertus, VPAGSSĮ teisės normų reguliuojamų santykių specifiškumas turėtų pagrįsti šio teisės akto griežtesnį, o ne liberalesnį taikymą.  

 

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant trečiojo asmens pasiūlymą siaurąja prasme teisėtumo

 

25.       Šalys nagrinėjamoje byloje iš esmės nesutaria, ar atsakovas, vertindamas Pirkimo laimėtojos UAB „Baltic Arms“ pasiūlymą siaurąja prasme, tinkamai taikė Pirkimo sąlygų 4 priede (pasiūlymo forma) įtvirtintą nuostatą – patvirtiname, kad siūlomos tiekti prekės visiškai atitinka Pirkimo sąlygų prieduose pateiktus reikalavimus (pridedama techninė dokumentacija, patvirtinant atitiktį keliamiems reikalavimams (toliau – ir ginčo Pirkimo sąlyga).

26.       Byloje nėra ginčo, kad Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė direktoriaus patvirtintą palyginamąją lentelę (4 psl.), sudarytą iš trijų skilčių („Techninio reikalavimo pavadinimas“; „Reikalaujama reikšmė“; „Siūloma reikšmė), iš kurių matyti pirkimo objekto dalis, konkretus jai keliamas reikalavimas ir informacija, kaip tiekėjo prekės ją atitinka (pvz., dvikojė atrama (kojelės) / svoris – ne didesnis kaip 400 g / 369 g (atitinka); pažymėtina, kad prie kai kurių parametrų nenurodyta konkreti atitikties išraiška, o tiesiog pažymėta „atitinka“). 

27.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami ieškovės ieškinio reikalavimus dėl trečiojo asmens UAB „Baltic Arms“ pasiūlymo vertinimo, inter alia (be kita ko), nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygas tiekėjai privalėjo pateikti techninę prekių dokumentaciją, tačiau atsakovas konkrečiai nenustatė, kokius reikalavimus šie dokumentai turėtų atitikti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog trečiojo asmens pateikta palyginamoji lentelė nekvalifikuotina kaip techninė dokumentacija pagal ginčo Pirkimo sąlygą; atsakovas tiekėjams leido pasirinkti, kokia forma šie pateiks techninę dokumentaciją, svarbu, kad perkančioji organizacija pagal pateiktą informaciją galėtų įvertinti pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams; VPAGSSĮ neįtvirtinta, kokiomis priemonėmis tiekėjai privalo įrodinėti pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos nuostatoms; ginčijamas atsakovo sprendimas atitinka turiningojo vertinimo principą; su trečiuoju asmeniu sudaryta viešojo pirkimo sutartis tinkamai ir sėkmingai vykdoma.

28.       Kasacinis teismas pirmiau nurodytus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais, be to, nukrypstančiais nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurią iš dalies kasaciniame skunde nurodo ir ieškovė.

29.       Atsakovas ir tretieji asmenys savo atsiliepimuose į kasacinį skundą iš esmės akcentuoja, kad ieškovė ginčijamą perkančiosios organizacijos sprendimą dėl UAB „Baltic Arms“ pasiūlymo vertinimo kvestionuoja dėl dokumento formos, o ne dėl turinio. Nėra pagrindo sutikti su tokia šių šalių pozicija, taip pat jų argumentais, kad pagal turiningojo vertinimo principą UAB „Baltic Arms“ pateikti duomenys buvo pakankami juos pripažinti technine dokumentacija.

30.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus; viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir pirkimo sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Vis dėlto tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas turi ribas. Tai reiškia, kad turinio viršenybės prieš formą principas negali būti suabsoliutintas, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, reguliavimo tikslus, paneigiant perkančiosios organizacijos pareigą objektyviai, kruopščiai ir skaidriai vertinti jai pateiktų dokumentų turinį bei neatsižvelgiant į perkančiosios organizacijos valią, įtvirtintą pirkimo sąlygose (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį Nr. 3K-3-280/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31.       Dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Pagal šią praktiką, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia, atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).

32.       Be to, tiekėjo papildomai pateikti duomenys kvalifikuotini kaip informacija, kuri keičia pasiūlymo esmę ir kurios vertinimas netinkamą pasiūlymą darytų tinkamu pasiūlymu; tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad ši techninė informacija egzistavo ir anksčiau, t. y. reikalaujamus parametrus tiekėjo siūlomas įrenginys atitinka ir, jei atitinkami dokumentai būtų pateikti iš pradžių, pasiūlymas būtų neatmestas; Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) pažymėjo, kad papildomų duomenų priėmimas tik iš vieno tiekėjo ir tokios tvarkos nenustačius iš anksto pažeidžia viešųjų pirkimų principus; be to, tai nepateisinama tikslinamų techninių duomenų objektyvumu ir patikrinamumu (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014 ir joje nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją).

33.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, kaip teisingai visą laiką iš esmės įrodinėjo ieškovė, trečiojo asmens pasiūlymas pirmiausia turi turinio, o ne formos trūkumų, nes iš jo pateiktos palyginamosios lentelės negalima nustatyti, kokio gamintojo ir kokie prekių modeliai siūlomi atsakovui. Šiame kontekste kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tiekėjui suteikiama galimybė taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis priklauso nuo pateiktos informacijos apimties; kai tiekėjui reikėtų pateikti kokybiškai naują informaciją, nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, nes laikytina, kad pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio iškeltus reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016 34 punktą).

34.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bendro pobūdžio duomenys, iš kurių negalima spręsti nei apie prekės gamintoją, nei modelį ar kitą įprastinę techninę informaciją, nėra pakankami, kad būtų galima nustatyti pasiūlymo atitik Pirkimo sąlygoms, kuriose nurodoma pateikti techninę dokumentaciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios ieškovės pasiūlymas galėjo ir buvo atmestas tik dėl to, kad ji pateikė tam tikrus techninius duomenis, kurie leido spręsti apie jos siūlomų prekių neatitiktį. Jei ieškovė, kaip trečiasis asmuo, būtų pateikusi tik bendrojo pobūdžio palyginamąją lentelę, kurioje, be papildomų techninių dokumentų, būtų tik deklaruojama atitiktis Techninės specifikacijos nuostatoms, atsakovas būtų negalėjęs jos pasiūlymo atmesti, nors, kaip paaiškėjo vėliau, šis buvo netinkamas.

35.       Nesutiktina su atsakovo, trečiųjų asmenų bei teismų pozicija, kad UAB „Baltic Arms“ palyginamoji lentelė kvalifikuotina kaip techniniai dokumentai, nes Pirkimo sąlygose jiems atskirai nebuvo keliama konkrečių reikalavimų. Kasacinio teismo nurodyta, kad perkančiosios organizacijos tiekėjų nenaudai negali priešpriešinti jų pasiūlymų neatitikties pirkimo sąlygoms, jei jos nereikalauja šios atitikties įrodyti arba ji objektyviai neįrodytina; kai reikalavimui pagrįsti perkančioji organizacija tiekėjų nereikalauja pateikti atskirų pasiūlymo atitiktį įrodančių dokumentų, tokie reikalavimai deklaratyvūs, išreiškiantys tik perkančiosios organizacijos pageidavimus ateityje ir neįrodytini apskritai; tokiu atveju nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti, jog tiekėjo pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį Nr. 3K-3-297/2011). Vis dėlto nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija reikalavo pateikti techninę dokumentaciją, dėl to, kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamoje byloje ginčo nėra.

36.       Kasacinio teismo jau spręsta, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokiomis priemonėmis bus įrodinėjama pasiūlymo atitiktis viešojo pirkimo konkurso reikalavimams, tačiau jai nesuteikta neribota teisė konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo, faktą; išvada dėl pasiūlymo atitikties suformuluotiems reikalavimams įrodytumo turi esminę reikšmę, nes nuo jų priklauso visų konkurso dalyvių galimybės konkuruoti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011).

37.       Nors paprastai tiekėjai, įrodinėdami, kad jų siūlomos prekės atitinka perkančiosios organizacijos paskelbtos techninės specifikacijos reikalavimus, jos prašomi (tai turi būti nurodyta pirkimo dokumentuose) pateikia arba kompetentingos institucijos oficialų dokumentą (bandymo protokolą, sertifikatą, pažymą, liudijimą ir pan.), arba gamintojo techninius dokumentus, tačiau, kai tiekėjas pats yra gamintojas, jis gali išduoti techninius dokumentus, už kurių turinį jis pats ir atsako (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Kita vertus, ir tiekėjas-gamintojas nėra atleidžiamas nuo pareigos pateikti informaciją, atitinkančią objektyvumo, patikimumo, informacijos atsekamumo ir kitus kriterijus.

38.       Vis dėlto, kai, perkančiosios organizacijos vertinimu, tiekėjo pasiūlymo atitiktį įrodančio dokumento šaltinis yra viešojo pirkimo baigtimi suinteresuotas dalyvis (kuris nėra gamintojas), o šiame dokumente pateiktas jo teiginys dėl atitikties iškeltiems reikalavimams negrindžiamas jokiais patikrinamais duomenimis, šio dokumento objektyvumu, patikimumu būtų galima suabejoti (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011).

39.       Byloje nenustatyta, kad UAB Baltic Arms“ yra visų tiekiamų prekių gamintoja. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei pažymėjo teismai ir nurodo atsakovas bei tretieji asmenys, vienintelė aplinkybė, kad Pirkimo sąlygose nenurodyta, kokios formos techninė dokumentacija turėjo būti pateikta, nereiškia, kad tiekėjams, kurie nėra gamintojai, pakako pateikti deklaratyvius atitikties patvirtinimo duomenis, iš kurių nebūtų galima nustatyti nei prekės modelio, nei gamintojo. Iš tiesų trečiojo asmens pateikta 4 puslapių palyginamoji lentelė dėl savo turinio ir jo reikšmės vertinant pasiūlymo atitiktį iš esmės nesiskirtų nuo lakoniško bendro nurodymo, kad siūlomos prekės atitinka visus Techninės specifikacijos reikalavimus.  

40.       Kasacinio teismo jau spręsta dėl situacijos, kai tiekėjui įsitikinti, ar konkurento pasiūlymas iš tiesų atitinka pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus, įmanoma tik remiantis tuo pačiu šio konkurento pasiūlymu, kuriame atitiktis perkančiosios organizacijos reikalavimams jo formaliai deklaruota; pripažinta, kad toks tautologinis metodas (tautologija – logikos klaida: apibrėžimas, sprendimas, įrodymas to paties tuo pačiu) pažeidžia peržiūros procedūros veiksmingumo principą ir tiekėjo galimybę efektyviai kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus daro formalius (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).

41.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką dėl pasiūlymų vertinimo pagal atitinkamas pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į jų formuluotes. Kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti; galimybė pasiūlymą pateikti laisva forma nekeičia tiekėjų pareigos pasiūlymuose pateikti konkrečius duomenis (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

42.       Kasacinio teismo šiame kontekste konstatuota, kad nors tiekėjo siūlomų įrenginių atitiktis techniniams pirkimo objekto reikalavimams matyti iš jos finansinio pasiūlymo (lentelės, kurios paskutinėje grafoje „pasiūlymo duomenys“ nurodyti arba konkretūs duomenys, kurie iškeltus reikalavimus atitinka, arba atitikties deklaracija („yra“, „atitinka“), tačiau viešojo pirkimo sąlygose nurodyta, jog tiekėjas privalo pateikti siūlomos įrangos techninę dokumentaciją, pagal kurią būtų galima įvertinti technines charakteristikas; vadinasi, perkančioji organizacija tiekėjų deklaruojamomis siūlomų įrenginių savybėmis siekė įsitikinti ne tik pagal finansinį pasiūlymą, bet ir pagal jį pagrindžiančius techninius duomenis (technines specifikacijas, brėžinius ir pan.), todėl atsakovo sprendimo teisėtumas ir tiekėjų teisės tikslinti pateiktus pasiūlymus (siaurąja prasme) vertintini, atsižvelgiant į visus pirkimo objektą apibūdinančius dokumentus, neapsiribojant tik deklaratyvia atitikties lentele (finansiniu pasiūlymu) (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).

43.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas jau ne kartą sprendė dėl duomenų kaip techninės dokumentacijos kvalifikavimo. Iš jo praktikos matyti, kad kai pirkimo sąlygose nenustatyta konkrečių reikalavimų pateikiamos techninės dokumentacijos formai bei jos patikimumui (tikrumo patvirtinimui), nereikalaujama, jog tiekėjas pateiktų individualizuotą, t. y. tam tiekėjui ar pirkimui gamintojo pateiktą, techninį gaminio aprašymą, perkančioji organizacija negali teisėtai atmesti tiekėjo pasiūlymo dėl netinkamos techninės dokumentacijos, jei jis tam tikrus dokumentus pateikė; tiekėjo pateikiama dokumentacija turi atitikti šiuos patikimumo kriterijus: 1) pateiktuose dokumentuose turi būti užsakovo reikalaujami duomenys apie siūlomų įrenginių ir medžiagų technines savybes; 2) tiekėjas turi nurodyti gamintoją, kaip šios informacijos šaltinį; 3) turi būti vieša galimybė patikrinti pateiktą informaciją (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). 

44.       Pastarojoje nutartyje pažymėta, kad ne tik ieškovės, bet ir kitų konkurse dalyvavusių tiekėjų pateikta neautorizuota informacija apie siūlomų gaminių savybes yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, tačiau joje nurodomi gamintojų rekvizitai, internetinių svetainių adresai ir pan., kurie leidžia patikrinti, ar pateikiamos informacijos šaltinis iš tiesų yra tiekėjo nurodomas gamintojas; atsižvelgiant į tai, kad tiekėjų pateiktos techninės dokumentacijos forma skyrėsi nedaug, jai nebuvo nustatyta išankstinių apipavidalinimo reikalavimų, visų tiekėjų pateiktos informacijos patikimumą ir pagrįstumą perkančioji organizacija galėjo pasitikrinti, ieškovės techninių duomenys nekvalifikuotini tik kaip reklaminė informacija (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

45.       Nesutiktina su trečiųjų asmenų argumentu, kad pagal ginčo Pirkimo sąlygą UAB „Baltic Arms pasiūlyme patvirtino, jog siūlomos tiekti prekės visiškai atitinka iškeltus reikalavimus. Šiuo aspektu kasacinio teismo pasisakyta, kad kai panašaus pobūdžio formuluotė iš viešojo pirkimo sąlygų perkeliama į tiekėjų pasiūlymus, toks nurodymas pasiūlyme kvalifikuotinas ne kaip dalyvio valios išraiška, o kaip perkančiosios organizacijos nustatytos pasiūlymo formos laikymasis; be to, tokia formuluotė iš esmės deklaratyvi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2014).

46.       Taip pat atmestini trečiųjų asmenų argumentai, kad Pirkimo laimėtojas, pateikdamas palyginamąją lentelę, prisiėmė riziką ir atsakomybę atsakovui pateikti tinkamos kokybės prekes; perkančioji organizacija, gavusi iš Pirkimo laimėtojo prekes, tikrins jų atitiktį keliamiems reikalavimams, o nustačius neatitiktis, trečiajam asmeniui kils teisinių padarinių; UAB „Baltic Arms“ siūlomų prekių savybės de jure ir de facto atitinka atsakovo nustatytus reikalavimus; bet kokiu atveju sudaryta ir sėkmingai vykdoma sutartis užtikrina Pirkimo tikslą.

47.       Pažymėtina, kad tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, teismo procese neturėtų būti renkami nauji duomenys apie perkančiosios organizacijos ginčijamo sprendimo pagrįstumą (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018 62 punktą).

48.       Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė kasacinio skundo argumentais įrodė, jog apskųstas atsakovo sprendimas nedera su ginčo Pirkimo sąlyga, taip buvo pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai (VPAGSSĮ 6 straipsnis).

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

49.       Visumos aptartų argumentų pagrindu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą Pirkimo laimėtoju pripažinti UAB „Baltic Arms“, naikintinos ir dėl jų priimamas naujas sprendimas – šis ieškovės Estijos bendrovės Bristol Trust LLC ieškinio reikalavimas tenkintinas.

50.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tais atvejais, kai pagal neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo (ar panaikinti neteisėtus sprendimus), nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu, todėl perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai ieškovui nesukelia teisinių padarinių; dėl to tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas, kaip nurodyta pirmiau, pripažįstamas neteisėtu, pasibaigusio Pirkimo procedūros nenutraukiamos (neteisėti sprendimai nepanaikinami), o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018 78, 79 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

51.       Bylos duomenimis, atsakovas su Pirkimo laimėtoja UAB „Baltic Arms2017 m. gruodžio 27 d. sudarė preliminariąją viešojo prekių pirkimo sutartį. Byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas šią sutartį pripažinti neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento). Vis dėlto, įvertinusi tai, kad ginčo Pirkimas susijęs su valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimu, kuris dėl Lietuvos Respublikai iškylančių aktualių iššūkių yra dar svarbesnis nei įprastai, teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja pagrindas dėl viešojo intereso neteisėtai sudarytą sandorį išsaugoti ir skirti alternatyvią sankciją – baudą, neviršijančią 10 proc. jo vertės (VPAGSSĮ 61 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

52.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ginčo Pirkimo procedūras vykdė atsakovas, tačiau jis veikė ne savo naudai, o kaip įgaliotinė perkančioji organizacija, kurią pagal teisinio reguliavimo (Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymas) ir 2012 m. spalio 9 d. Pavedimo sutarties Nr. 45/KPS-271 (2017 m. gegužės 10 d. redakcija) nuostatas įgaliojo įgaliotoja perkančioji organizacija – Lietuvos kariuomenė. Atsižvelgiant į tai, atskirai spręstina, kuriai perkančiajai organizacijai – įgaliotojai ar įgaliotinei (įgaliotajai) – skirtina alternatyvi sankcija (bauda).

53.       Kasacinio teismo šiame kontekste konstatuota, kad bauda yra neteisėtos sutarties, kurios šalis yra ne įgaliotoji, o įgaliotoja perkančioji organizacija, pripažinimo negaliojančia alternatyva, todėl tik ši pastaroji perkančioji organizacija (įgaliotoja) yra tinkamas šios ekonominės sankcijos subjektas; VPĮ 14 straipsnio nuostatomis apibrėžiamos įgaliotinės ir įgaliotojos perkančiųjų organizacijų kompetencijų ribos (atsakomybės paskirstymas) organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo procedūras; tokį įgaliojimo teisinių santykių saistomų perkančiųjų organizacijų atsakomybių paskirstymą perkelti į sutarties negaliojimo teisinių padarinių sritį, tarp jų ir alternatyvių sankcijų taikymo mechanizmus, nėra teisinio pagrindo, todėl VPĮ 14 straipsnyje įtvirtintas teisinis VPĮ 952 straipsnio taikymo reglamentavimas tiesiogiai nėra reikšmingas. VPĮ expressis verbis (aiškiai, tiesiogiai) nesureglamentavus alternatyvių sankcijų taikymo esant įgaliojimo teisiniams santykiams, taikomos bendrosios Civiliniame kodekse įtvirtintos atstovavimo teisės normos (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015).

54.       Pastarojoje nutartyje kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad iš teisinio reguliavimo negalima daryti vienareikšmės alternatyvios sankcijos – baudos kvalifikavimo išvados, a fortiori (ypač) ją prilyginti administracinei atsakomybei (nuobaudai); alternatyvių sankcijų tikslas – daugiau ne nubausti perkančiąją organizaciją, nors jos elgesys – vienas iš vertinamų aplinkybių (pagrindų), o užtikrinti viešojo intereso apsaugą; toks sankcijos skyrimo modelis per se įgaliotojai perkančiajai organizacijai neužkerta kelio reikšti regresinį reikalavimą įgaliotinei perkančiajai organizacijai dėl priteistos sumos atlyginimo.

55.       Kasacinio teismo pažymėta, kad alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 952 straipsnio 4 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 952 straipsnio 5 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone; perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją baudą neatsižvelgtina į tai, kad atsakovė, priimdama neteisėtus sprendimus, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo, tačiau šiam tikslui pasiekti neužtikrino visiško tiekėjų konkurencinio lygiateisiškumo (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 84, 86, 89 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pažymėtina, kad VPĮ ir VPAGSSĮ nuostatos šioje srityje nesiskiria, todėl pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika aktuali nagrinėjamu atveju.

56.       Neteisėtai sudarytos Preliminariosios sutarties 3 punkte nurodyta, kad prekių kainos yra nurodytos pardavėjo (UAB „Baltic Arms“) 2017 m. lapkričio 13 d. pasiūlyme Nr. BA-2017/11-13 ir jos negali didėti per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Iš nurodyto Pirkimo laimėtojo pasiūlymo matyti, kad bendra pasiūlymo kaina – 628 897,50 Eur su PVM. Atsižvelgdama į teisinį reguliavimą dėl alternatyvios sankcijos skyrimo ir į jį aiškinančią teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia Lietuvos kariuomenei paskirti 20 000 Eur baudą (beveik 3,2 proc. sutarties vertės).

57.       Trečiasis asmuo UAB „Baltic Arms 2018 m. lapkričio 6 d., siekdamas pagrįsti viešojo pirkimo sandorio išsaugojimo poreikį, pateikė papildomus dokumentus dėl Preliminariosios sutarties vykdymo eigos. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir jų iš naujo nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl nauji įrodymai kasaciniame teisme nepriimami ir nevertinami. Dėl šios priežasties trečiojo UAB „Baltic Arms  asmens pateiktus papildomus dokumentus atsisakoma priimti.

58.       Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

59.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

60.       Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad kai ieškovas savo interesus gina nuo kelių procesinių varžovų (paprastai nuo perkančiosios organizacijos ir viešojo pirkimo laimėtojo), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas tenkinamas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalys dėl Pirkimo laimėtojo pasiūlymo vertinimo teisėtumo yra naikinamos ir dėl jų priimamas naujas procesinis sprendimas, todėl ieškovės pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas lygiomis dalimis (1/3) iš atsakovo ir trečiųjų asmenų, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį.

61.       Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 7340 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 3750 Eur žyminio mokesčio už ieškinį išlaidas ir 3590 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Kadangi yra tenkinama 50 proc. ieškinio reikalavimų (dėl savo pasiūlymo vertinimo reikalavimas atmestas pagrįstai), todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiųjų asmenų UAB „Baltic Arms“ ir Lietuvos kariuomenės lygiomis dalimis priteistina po 1223,33 Eur.

62.       Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 5430 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 3750 žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1680 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į šiame procese patenkintų reikalavimų dalį, t. y. 100 proc., ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai lygiomis dalimis po 1810 Eur priteisiamos atsakovo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiųjų asmenų UAB „Baltic Arms“ ir Lietuvos kariuomenės. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus skaičiavimus, ieškovei iš atsakovo ir trečiųjų asmenų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteistina po 3033,33 Eur.

63.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Baltic Armspirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, iš viso 3678,40 Eur. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme teikė argumentus tik dėl savo pasiūlymo vertinimo teisėtumo, o ši ieškinio dalis kasacinio teismo yra iš esmės tenkinama, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme jam neatlygintinos.

64.       Ieškovė kasaciniame teisme patyrė 5750 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3750 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 2000 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Kadangi kasacinis skundas buvo patenkintas, tai šios ieškovės bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis po 1916,67 Eur priteistinos iš atsakovo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiųjų asmenų UAB „Baltic Arms“ ir Lietuvos kariuomenės.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą viešojo pirkimo laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę „Baltic Arms, ir dėl  priimti naują sprendimą – šį ieškovės Estijos bendrovės Bristol Trust LLC ieškinio reikalavimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dėl jų priimti naują sprendimą.

Priteisti ieškovei Estijos bendrovei Bristol Trust LLC (j. a. k. 11699990) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 191769098) 3033,33 Eur (tris tūkstančius trisdešimt tris Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. 

Priteisti ieškovei Estijos bendrovei Bristol Trust LLC (j. a. k. 11699990) iš trečiojo asmens Lietuvos kariuomenės (j. a. k. 188732677) 3033,33 Eur (tris tūkstančius trisdešimt tris Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti ieškovei Estijos bendrovei Bristol Trust LLC (j. a. k. 11699990) iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“ (j. a. k. 110786047) 3033,33 Eur (tris tūkstančius trisdešimt tris Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis palikti nepakeistas.

Skirti trečiajam asmeniui Lietuvos kariuomenei (j. a. k. 188732677) 20 000 (dvidešimties tūkstančių) Eur baudą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6800).

Priteisti ieškovei Estijos bendrovei Bristol Trust LLC (j. a. k. 11699990) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 191769098) 1916,67 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiolika Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kasaciniame teisme.

Priteisti ieškovei Estijos bendrovei Bristol Trust LLC (j. a. k. 11699990) iš trečiojo asmens Lietuvos kariuomenės (j. a. k. 188732677) 1916,67 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiolika Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kasaciniame teisme.

Priteisti ieškovei Estijos bendrovei Bristol Trust LLC (j. a. k. 11699990) iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“ (j. a. k. 110786047) 1916,67 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiolika Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kasaciniame teisme.

Atsisakyti priimti trečiojo asmens UAB „Baltic Armspateiktus papildomus įrodymus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Gražina Davidonienė

 

Birutė Janavičiūtė

 

Sigita Rudėnaitė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-119/2011
  • 3K-3-458/2011
  • e3K-3-362-415/2015
  • e3K-3-121-690/2016
  • 3K-3-333/2014
  • 3K-3-43/2012
  • 3K-3-496/2014
  • e3K-3-397-378/2018
  • 3K-3-440-415/2015
  • e3K-7-23-248/2017
  • CPK
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas