Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-25][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-295-313-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-295-313/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
2.1. Bendrosios nuostatos
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1.6.3. Civilinių teisių gynimas
2.1.6. Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas
2.9.7. dėl apsimestinio sandorio negaliojimo
2.9. Bylos dėl sandorių negaliojimo

?PASTABA: D

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Civilinė byla Nr. e3K-3-295-313/2018

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-33-3-02046-2016-2

 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.3 

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės (pranešėja) ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017  m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams E. B., A. N., L. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo teisių perkėlimo, tretieji asmenys D. M., A. L., P. D., Z. D., V. D., P. G., A. G., Plungės rajono 3-iojo notaro biuro notarė Audronė Vaitkuvienė.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmenų pirmumo teisę įgyti žemės ūkio paskirties žemę, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių trečiojo asmens reikalavimų pareiškimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas J. M. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2016 m. birželio 1 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovas E. B. padovanojo 656/1311 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovams A. N. ir L. N.; perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. birželio 1 d. sutartį dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo ieškovui, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovui E. B. 20 200 Eur, ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 


 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

3.       Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia 2016 m. birželio 1 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią E. B. padovanojo 656/1311 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), A. N. ir L. N., pripažino šį sandorį pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria E. B. pardavė, o A. N. ir L. N. nupirko 656/1311 dalis minėto žemės sklypo; perkėlė pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. birželio 1 d. sutartį J. M.; įpareigojo J. M. sumokėti po 10 100 Eur A. N. ir L. N., priteisė iš E. B., A. N. ir L. N. lygiomis dalimis 3092,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo J. M. 

4.       Teismas nustatė, kad ieškovas J. M. yra įregistravęs ūkininko ūkį, nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), besiribojantį su 13,11 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), šio sklypo 565/1311 dalių savininku iki 2016 m. birželio 1 d. buvo atsakovas E. B., 655/1311 dalis žemės sklypo nuosavybės teise valdo trečiasis asmuo A. L.

5.       2016 m. birželio 1 d. dovanojimo sutartimi atsakovas E. B. padovanojo 656/1311 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovams A. N. ir L. N. Tačiau abejones dėl atsakovo E. B. ketinimų perduoti turimą turtą (žemės sklypo dalį) atsakovams A. N. ir L. N. neatlygintinai, kaip tai nurodoma tarp atsakovų 2016 m. birželio 1 d. sudarytoje žemės sklypo dovanojimo sutartyje, kelia bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

6.       Remiantis ieškovo J. M. ir jo sutuoktinės, trečiojo asmens D. M., paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas E. B. 2016 m. gegužės mėnesį siūlė pirkti turimą žemės sklypo dalį, nurodydamas, kad skubiai reikalingi pinigai sūnui, planuojančiam užsienyje įsigyti būstą. Ieškovui pasiūlius kainą už sklypą, atsakovas E. B. apie žemės sklypo pirkimą ir pardavimą nebeužsiminė.

7.       Iš atsakovo A. N. pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. gegužės 31 d. atsakovo A. N. tėvas R. N. į atsakovo sąskaitą pervedė 21 900 Eur, iš jų atsakovas A. N. 2016 m. birželio 2 d. išgrynino 20 200 Eur. Pinigai išgryninti kitą dieną po dovanojimo sutarties sudarymo. Atsakovas A. N., aiškindamas šių piniginių operacijų atlikimą, nurodė, kad pinigai buvo skirti kombainui įsigyti, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog kombaino atsakovas neįgijo, leidžia abejoti atsakovo A. N. paaiškinimu dėl pinigų, gautų iš tėvo, paskirties.

8.       Atsakovas E. B. ginčo žemės sklypą paveldėjo pagal paveldėjimo teisės liudijimą, dokumentams sutvarkyti reikėjo lėšų, vėliau atsakovas E. B. žemės sklypą nuomojo ieškovui J. M., kas patvirtina atsakovo E. B. siekį turėti materialinės naudos iš savo valdomos žemės sklypo dalies. Tai, kad atsakovai A. N. ir L. N. epizodiškai padėdavo E. B., nėra pakankamas įrodymas, paaiškinantis atsakovo elgesį perduoti žemės sklypo dalį neatlygintinai.

9.       Tuo remdamasis teismas sprendė, kad tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia buvo sudaryti žemės pirkimo–pardavimo sutartį, todėl atsakovo E. B. ir atsakovų A. ir L. N. 2016 m. birželio 1 d. pasirašyta dovanojimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, kurio tikslas buvo pridengti žemės sklypo dalies pirkimą ir pardavimą.

10.       Gindamas savo pažeistas teises, ieškovas prašė perkelti jam žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo teises ir pareigas. Toks specialusis gynybos būdas įtvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. 

11.       Įstatymas pirmiausia nustato bendraturčio pirmumo teisę įgyti žemės sklypus, ir tik tada žemės naudotojui bei besiribojančių sklypų savininkams. Žemės sklypo dovanojimo sutartį pripažinus negaliojančia, pagal Įstatymą pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą turi trečiasis asmuo A. L. Nagrinėjant ginčą atsakovai ir trečiasis asmuo A. L. nurodė, kad ieškovas neturi pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nes, pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, vis tiek išlieka pirmenybės teisės subjektų eiliškumas ir pirmumo teisė įsigyti žemės sklypą išlieka bendraturtei A. L. Tačiau teismas, įvertinęs trečiojo asmens A. L., kaip pirmenybės teisės turėtojos, veiksmus, kuriais siekiama įsigyti turtą, sprendė, kad šios teisės A. L. atsisakė. 

12.       Teismas nurodė, kad ieškiniu ieškovas prašė pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia jam perkelti pirkėjo teises, trečiasis asmuo A. L., nors ir žinodama apie galimybę ginčyti sandorį bei prašyti jai perkelti pirkėjo teises, šia teise pasinaudoti nepageidavo ir tą teismas vertino kaip šios teisės atsisakymą. Nors vėliau trečiasis asmuo A. L., palaikydama atsakovų pusę, šią poziciją ir pakeitė, tačiau teismas sprendė, kad, teismui priėmus sprendimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o trečiajam asmeniui nereiškiant savarankiško reikalavimo dėl pirkėjo teisių perkėlimo, trečiasis asmuo A. L. praleido Įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą tokiam reikalavimui reikšti, todėl nebeturi teisės reikalauti, kad jai būtų perkeltos pirkėjo teisės. Kiti tretieji asmenys savarankiškų reikalavimų dėl pirkėjo teisių perkėlimo taip pat nereiškė.

13.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikino Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui J. M. perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2016 m. birželio 1 d. sutartį, ir taikė restituciją, priteisdama atsakovui E. B. 656/1311 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o L. N. ir A. N. E. B. – po 10 100 Eur. Kita Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimo dalis palikta nepakeista.

14.       Spręsdama dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kolegija nurodė, kad iš trečiojo asmens A. L. teismui teiktų procesinių dokumentų matyti, jog, ieškovui patikslinus ieškinį, trečiasis asmuo A. L. savo poziciją taip pat patikslino ir nurodė, kad, E. B. ir L. ir A. N. sudarytą dovanojimo sutartį pripažinus apsimestine, ji, būdama ginčo žemės sklypo bendraturtė, pageidauja pasinaudodama Įstatymo nustatyta pirmenybės teise įgyti ginčo žemės sklypą. Kolegija sutiko su tokia pozicija, kad tol, kol dovanojimo sutartis nėra pripažinta apsimestine, trečiasis asmuo neturėjo pagrindo reikšti reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Be to, Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad A. L. turi teisę gauti realią ir akivaizdžią informaciją apie parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurį ji turi teisę pirkti pirmenybine tvarka, pardavimo kainą ir kitas sąlygas.

15.       Kolegija sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo A. L., palyginti su ieškovu, turi pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemės sklypą, ji šios pirmenybės teisės nėra atsisakiusi kaip ir kiti tretieji asmenys, kurių žemės sklypai ribojasi su ginčo žemės sklypu, pirmosios instancijos teismai nepagrįstai ginčo žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas perkėlė ieškovui.     

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

16.       Kasaciniu skundu ieškovas J. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017  m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimas, ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                       Pagal Įstatymo 5 straipsnio 8 dalį pirmumo teisės įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę turinčių asmenų teisių gynimo mechanizmo įgyvendinimas susideda iš šių sąlygų (elementų):        turi būti pareiškiamas reikalavimas, kad būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos; šis reikalavimas turi būti pareiškiamas teismo tvarka ir jis turi pareikštas per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos. Ieškovas įgyvendino visas šias nurodytas sąlygas tinkamai, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirkėjo teisės ir pareigos jam negali būti perkeltos. Byloje nustatyta, kad nė vienas iš trečiųjų asmenų teismo tvarka nepareiškė savarankiško reikalavimo dėl žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas savo sprendimą, nurodė, kad nė vienas iš trečiųjų asmenų nėra atsisakęs pirmumo teisės įgyti ginčo žemės sklypą, tačiau pirmumo teisės atsisakymas ar neatsisakymas nėra pagal Įstatymą būtina sąlyga perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Pakanka, kad pirmumo teisę turintis asmuo šia teise tinkamai nepasinaudotų.

16.2.                      Trečiasis asmuo A. L. nurodė, kad ji reikalavimo nereiškė, nes jai nebuvo žinoma, ar dovanojimo sandoris iš tikrųjų yra apsimestinis, tačiau ieškovas pateikė byloje visus tai pagrindžiančius įrodymus, trečiasis asmuo turėjo galimybę su jais susipažinti, byloje ją atstovavo profesionalus teisininkas, o pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu pasiteiravo, ar ji ketina reikšti savarankišką reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Taigi trečiasis asmuo turėjo galimybę sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą dar iki dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu. Sužinojimo momentas negali būti sutapatintas išimtinai su sandorio, pagal kurį buvo pažeista Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pirmumo teisė, nuginčijimu (teismo sprendimo įsiteisėjimu).

16.3.                      Sprendžiant ginčus dėl pirmumo teisės pažeidimo, yra būtina išsiaiškinti, ar pirmumo teisę turėjęs asmuo iš tiesų turėjo tikrą interesą tokia teise pasinaudoti ir ar siekė ją įgyvendinti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo A. L., ginčo žemės sklypo bendraturtė, ir atsakovas E. B. yra giminaičiai, viso proceso metu ji palaikė atsakovų poziciją, šalims atstovavo tas pats advokatas, trečiasis asmuo ginčijo ieškovo pateiktus įrodymus dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Iš to galima spręsti, kad trečiasis asmuo neturėjo intereso įgyti ginčo žemės sklypą, o tik siekė vilkinti procesą. Be to, šiuo metu ginčo žemės sklypas yra išnuomotas atsakovams A.  ir  L. N. Tuo tarpu civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai.

17.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai E. B., A. N. ir L. N. prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1.                      Įgyvendinant savo teisę, Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytu būdu prašant perkelti žemės ūkio apskrities žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas, egzistuoja tam tikros rizikos: 1) savo teises į ginčo žemės sklypą gali pareikšti aukštesnėje eilėje pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį esantys asmenys, 2) nebus žinoma žemės sklypo pardavimo kaina, kuri ginčo nagrinėjimo metu gali būti nustatyta (paaiškėti) tokia, kokios pareiškęs ieškinį asmuo neturi galimybės sumokėti, t. y. norai gali nesutapti su galimybėmis, 3) ginčo nagrinėjimo metu gali paaiškėti tokios žemės sklypo perleidimo sąlygos, kurios gali netenkinti asmens, kuris pareiškė reikalavimą jam perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Tretieji asmenys byloje visą laiką laikėsi pozicijos, kad jiems yra svarbi ginčo žemės sklypo pardavimo kaina ir kitos ginčo žemės sklypo perleidimo sąlygos, todėl jie ginčo žemės sklypą įsigytų tik tada, kai ta kaina ir kitos sąlygos būtų aiškios ir jiems priimtinos. Todėl ieškovas, reikšdamas išvestinį reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, turi prisiimti riziką, kad toks jo reikalavimas gali būti atmestas, nes pirmumo teisę įgyti ginčo žemės sklypą turėjo trečiasis asmuo A. L. ir ji šios teisės nebuvo atsisakiusi.

17.2.                      Tretieji asmenys savo teises gali ginti tiek pareikšdami savarankiškus reikalavimus byloje, tiek pradėdami naujus procesus. Prieš nutardama pirkti ginčo žemės sklypą ar atsisakyti tai daryti, trečiasis asmuo A. L. turėjo gauti informaciją apie parduodamo žemės sklypo kainą ir kitas pardavimo sąlygas. Priešingu atveju tretieji asmenys yra skatinami reikšti nepagrįstus reikalavimus, jei, pavyzdžiui, pardavimo kaina jiems nėra priimtina ir jie bet kuriuo atveju negalėtų pasinaudoti savo pirmumo teise jį įgyti.

17.3.                      Ieškinio senaties taikymo klausimas nėra aktualus šioje byloje, nes ieškovas nebuvo pareiškęs tokio reikalavimo. Tai, kad ginčo žemės sklypas šiuo metu yra išnuomotas atsakovams, nėra pagrindas konstatuoti šalių nesąžiningumą, nes atsakovas E. B. ir trečiasis asmuo yra sutarę, kad kol nėra išspręstas ginčo žemės sklypo teisinis statusas, jie nevykdys jokių ginčo žemės sklypo teisinio statuso keitimo procedūrų.

18.       Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo A. L. prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1.                       Trečiasis asmuo A. L. šioje byloje nereiškė savarankiško reikalavimo, nes buvo tikra, kad ginčo žemės sklypo dovanojimo sandoris nėra apsimestinis. Ieškovui patikslinus ieškinį, trečiasis asmuo A. L. taip pat patikslino savo poziciją, nurodydama, kad, dovanojimo sutartį pripažinus apsimestine, ji, būdama ginčo žemės sklypo bendraturtė, pageidauja pasinaudoti Įstatymo jai suteikta pirmumo teise įgyti ginčo žemės sklypą. Taip pat trečiasis asmuo A. L. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji nori pasinaudoti Įstatymo 5 straipsnio jai suteikta teise gauti informaciją apie ginčo žemės sklypo pardavimą ir tik tada spręsti dėl galimybės pasinaudoti pirmumo teise.

18.2.                      Ieškovo pateikti duomenys apie ginčo žemės sklypo sandorio apsimestinumą nesudaro pagrindo trečiajam asmeniui disponuoti realia ir akivaizdžia informacija apie ginčo žemės sklypo pardavimo kainą ir pardavimo sąlygas. Trečiasis asmuo A. L. pagrįstai nereiškė savarankiško reikalavimo perkelti pirkėjo teises ir pareigas, nes buvo įsitikinusi, kad neturi tam pagrindo, nes jos teisės nebuvo pažeistos, iki teismas įsiteisėjusiu sprendimu nenustatė, kad ginčo žemės sklypo dovanojimo sandoris yra apsimestinis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl pirmumo teisės įgyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą 

 

19.       Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo tikslas yra užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai, ir išsaugoti bei pagerinti natūralią aplinką, užtikrinti vietos savivaldos ir vietos bendruomeninių organizacijų dalyvavimą skatinant žemės ūkio veiklą, subalansuotą teritorinę kaimo ekonomiką ir bendruomenių plėtrą, įskaitant kaimo gyventojų užimtumo didinimą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

20.       Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Šiame punkte nustatyta juridinio asmens, kuris pats negali įsigyti žemės dėl šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyto įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo, pirmumo teise jo pasirinkimu ir laikantis šio įstatymo reikalavimų turi teisę pasinaudoti šio juridinio asmens dalyvis, jeigu šis juridinis asmuo parduodamą žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojo ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius joje deklaravo ne mažiau kaip 5 metus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

21.       Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra, išskiriant šiuos esminius etapus: 1) žemės sklypo savininkas turi pranešti (ne tiesiogiai, o per notarą ar Nacionalinę žemės tarnybą) suinteresuotiems asmenims apie ketinimą parduoti žemės sklypą, nurodydamas pardavimo kainą ir kitas sąlygas; 2) asmenys per nustatytą laiką turi pateikti sutikimą arba atsisakymą pirkti. Jei sutinka keli asmenys, tuomet pirmumas suteikiamas pagal Įstatyme nustatytą eilę, o jei sutinka keli toje pačioje eilėje esantys asmenys, tai parduodamo žemės sklypo savininkas sprendžia, kuriam iš jų parduoti žemės sklypą. Jei suinteresuoti asmenys atsisako pirkti arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, tada Nacionalinė žemės tarnyba išduoda pažymą ir žemės sklypo savininkas gali žemės sklypą perleisti kitiems asmenims; 3) kitiems asmenims žemės sklypas turi būti parduodamas tokiomis pačiomis sąlygomis, nes, keičiant sąlygas, pavyzdžiui, sumažinant pardavimo kainą, turi būti kartojama visa pirmiau nurodyta siūlymo pirmumo teisę turintiems asmenims procedūra.

22.       Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

23.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas E. B. valdė ginčo žemės sklypo dalį kartu su trečiuoju asmeniu A. L. Ieškovui J. M. priklauso žemės sklypas, besiribojantis su atsakovo žemės sklypu. E. B. padovanojo savo valdomą žemės sklypo dalį atsakovams A. ir L. N. Apie tai sužinojęs ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu ir perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas. Bylą nagrinėję teismai, ištyrę byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, todėl jį pripažino negaliojančiu. Tačiau bylą nagrinėję teismai skirtingai aiškino Įstatyme nustatytą žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūrą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiasis asmuo, ginčo žemės sklypo bendraturtė A. L., nepareikšdama reikalavimo perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas, atsisakė šios teisės, todėl ieškovo, kito asmens eilėje įgyti žemės sklypą pirmumo teise, reikalavimas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas gali būti tenkintas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutiko ir sprendė, kad trečiasis asmuo A. L., nepareikšdama reikalavimo perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas, iki ginčo sandoris bus pripažintas negaliojančiu, neatsisakė pirmumo teisės, todėl jai turi būti sudaryta galimybė šią teisę įgyvendinti tinkamai. Ieškovas kasaciniu skundu ginčija tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą, nurodydamas, kad Įstatymas nustato suinteresuoto asmens, trečiojo asmens šioje byloje, aktyvią pareigą pareikšti per nustatytą terminą reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, o ne pasyvią teisę neatsisakyti galimybės įgyvendinti savo pirmumo teisę, jei sandoris bus pripažintas neteisėtu ir jam tiks žemės sklypo pardavimo kaina bei kitos sąlygos.

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios pirmenybės teisės tikslas – užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginę įtaką ateityje, interesus. Ši pirmenybės teisė yra įstatyme įtvirtinta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Jeigu nebūtų nustatyta pirmenybės teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausančiu ar jų naudojamu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013).

25.       Tokia įstatyme įtvirtinta garantija žemės ūkio paskirties žemės bendraturčiams ar naudotojams kartu yra suvaržymas žemės sklypo savininkui. Dėl to tais atvejais, kai asmuo įgyvendindamas nuosavybės teises dalyvauja ūkinėje veikloje, jis tampa vienu iš ūkinio santykio specialiųjų subjektų, kuriam gali būti taikomi specialūs įstatymuose nustatyti apribojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014).

26.       Vertinant žemės sklypo savininko nuosavybės teisių suvaržymą suinteresuotų asmenų pirmenybės teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, aktualūs keli aspektai: 1) asmuo gali pasinaudoti pirmenybės teise tais atvejais, kai žemė parduodama. Žemę perleidžiant kitu pagrindu (tarp jų – ir dovanojimo), pirmenybės teisė negalioja; 2) įgyvendinant pirmenybės teisę, Įstatymas suteikia prioritetą bendraturčiams, po jų eina parduodamo žemės sklypo naudotojai ir tik po šių pirmenybės teisė suteikiama žemės sklypų, besiribojančių su parduodamu žemės sklypu, savininkams; šio eiliškumo šalys savo susitarimu neturi teisės pakeisti; 3) besiribojančių žemės sklypų savininkai turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik nesant bendraturčių ir žemės sklypo naudotojų ar jiems nepasinaudojus pirmenybės teise; 4) asmeniui turi būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise (jis turi būti informuojamas apie pardavimą, jo sąlygas), o ja nepasinaudojęs, netenka teisės į pažeistų teisių gynybą šiuo pagrindu; 5) konstatavęs pirmenybės teisės pažeidimą, teismas turi spręsti dėl ją turinčio subjekto teisių gynybos, be kita ko, atsižvelgdamas į imperatyviąsias Įstatymo nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013).

27.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad iš visų pirmumo teisę turinčių asmenų įgyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bendraturčiams yra suteikiamas prioritetas, kurio tikslas – sujungti daikto dalis, sumažinant bendraturčių skaičių ir taip užtikrinant racionalų to daikto naudojimą ir efektyvų nuosavybės valdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-313/2015).

28.       Kaip pažymėta šios nutarties 21 punkte, parduodamas žemės sklypą, jo savininkas visų pirma turi laikytis žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūros. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas E. B. šių įstatymo reikalavimų nevykdė. Tačiau, kaip pažymėta šios nutarties 26 punkte, žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra taikytina tik parduodant žemės sklypą, bet ne perleidžiant jį kitais pagrindais. Vadinasi, tuo atveju, kai žemės sklypas yra dovanojamas, nei žemės sklypo bendraturtis, nei naudotojas ar su šiuo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkas neturi jokios teisės varžyti žemės sklypo savininko teisės perleisti jo valdomą žemės sklypą kitiems asmenims. Taigi darytina išvada, kad žemės sklypą perleidus dovanojimo pagrindu ir šią sutartį ginčijant bei prašant perkelti pirkėjo teises ir pareigas, visų pirma turi būti įvertintas šio sandorio teisėtumas.

29.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 straipsnis nustato, kad sandoriui, sudarytam kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, t. y. ginčijamas sandoris vertinamas ne pagal išoriškai išreikštą, o tikrąją jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. 

30.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, žemės sklypo dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu ir nustačius, kad žemės sklypo savininkas iš tikrųjų siekė parduoti savo valdomą žemės sklypą ar jo dalį, turi būti nustatyta, kokios yra tikrojo sandorio, kurio siekė ginčijamą sandorį sudariusios šalys, sąlygos, pavyzdžiui, dalykas, kaina, ir ar yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas.

31.       Suinteresuoto asmens teisė prašyti perkelti jam žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas nustatyta tik žemės sklypo pardavimo, pažeidžiant pirmumo teisę pirkti, atveju (Įstatymo 5 straipsnio 8 dalis). Tokiu atveju nėra sprendžiamas sandorio galiojimo iš esmės klausimas, o tik keičiama sandorio šalis. Būtent todėl Įstatymas nustato pakankamai trumpą laikotarpį, per kurį turi būti pareiškiamas reikalavimas perkelti pirkėjo teises ir pareigas, nes, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, ši teisė nėra absoliuti – būdama garantija suinteresuotam asmeniui ir suvaržymu žemės sklypo savininkui, ji galioja ribotą laiką, kuriam pasibaigus pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą išnyksta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014). 

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo nustatyta galimybė suinteresuotam asmeniui pareikšti reikalavimą perkelti pirkėjo teises ir pareigas, iš esmės yra skirta žemės sklypo savininko ir suinteresuotų asmenų, turinčių pirmumo teisę žemės sklypą įgyti, interesų pusiausvyrai užtikrinti, apibrėžiant asmenų, galinčių pareikšti reikalavimą, ratą, nustatant terminus ir pareiškimo tvarką. Tačiau Įstatymas nenustato galimybės pakeisti asmenų, turinčių pirmumo teisę įgyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, eilę priklausomai nuo to, kuris iš šių asmenų pareiškė reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas. 

33.       Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad trečiasis asmuo A. L. būtų pareiškusi atsisakymą pirkti atsakovo A. B. žemės sklypo dalį. Priešingai, teisminio proceso metu ji laikėsi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, jei paaiškėtų, kad ginčo žemės sklypas buvo perleistas ne dovanojimo, o pardavimo pagrindu, ji svarstytų galimybę jį įgyti nustatytomis sąlygomis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad žemės sklypo pardavimo kainos ir kitų sąlygų žinojimas yra vienas pagrindinių žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūros įgyvendinimo elementų. Šiuo atveju žemės sklypo pardavimo sąlygos tapo žinomos dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu. Vadinasi, nuo šio momento žemės sklypo savininkas, vis dar siekiantis parduoti savo valdomą žemės sklypą, turi pareigą įgyvendinti žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūrą tinkamai (žr. šios nutarties 21 punktą).

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinį pareiškusiam suinteresuotam asmeniui nuginčijus žemės sklypo perleidimo sandorį, pirkėjo teisės ir pareigos jam gali būti perkeltos tada, jei nėra pirmesnių eilėje asmenų, nei ieškinį pareiškęs asmuo, suinteresuotų žemės sklypo pirkimu nustatytomis sąlygomis. Tais atvejais, kai ieškinį pareiškęs asmuo nėra vienintelis asmuo, suinteresuotas žemės sklypo pirkimu pirmumo teise, pirkėjo teisės ir pareigos jam negali būti perkeliamos, todėl sandorį, kuriuo žemės sklypas buvo perleistas, pripažinus negaliojančiu ir pritaikius restituciją, žemės sklypo savininkas, pageidaujantis parduoti žemės sklypą, turi imtis priemonių tinkamai įvykdyti Įstatymo nustatytas žemės sklypo pardavimo procedūras.

35.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmenų pirmumo teisę įgyti žemės ūkio apskrities žemę, kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

36.       Kasacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo per pusę dalimis po 750 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendra suma už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą viršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punkto nustatytą 1,7 užpraėjusio ketvirčio vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (už teisines paslaugas atsakovai sumokėjo 2018 m. kovo 23 d., 2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 850,80 Eur), todėl iš ieškovo atsakovų E. B. ir A. N., mokėjusių už teisines paslaugas, naudai yra priteisiama atitinkamai po 723,18 Eur. Trečiasis asmuo A. L. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ji sumokėjo 500 Eur, todėl ši suma jai priteistina iš ieškovo.

38.       Kasacinis teismas patyrė 29,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1  dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai po 723,18 Eur (septynis šimtus dvidešimt tris Eur 18 ct), o trečiajam asmeniui A. L. (a.  k.  (duomenys neskelbtini)) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 29,24 Eur (dvidešimt devynis Eur 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai        Danguolė Bublienė

        Alė Bukavinienė

        Rimvydas Norkus


Paminėta tekste:
  • 3K-3-474/2014
  • 3K-3-696/2013
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos