Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-01-11][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-449-569-2018].docx
Bylos nr.: e2-449-569/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių rajono savivaldybės administracija 188726051 atsakovas
UAB „RNDV GROUP“ 302639697 Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnyba 188656261 išvadą duodanti institucija
"Medingė" 175708523 trečiasis asmuo
"Rempijus" 144775029 trečiasis asmuo
"Devaloka" 245287350 trečiasis asmuo
"Ius plus ultra" 303323015 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.3.2. Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.3.2. Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
3.2.3.7. Teismo posėdžio pertrauka
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

Civiline byla Nr

               Civiline byla Nr. e2-449-569/2018m.

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00473-2017-2

                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2; 3.2.6.4

(S)

 

 

        

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. sausio 11 d.

Šiauliai

 

              Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,RNDV Group‘‘ ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Medingė‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Rempijus‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Devaloka‘‘, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

 

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškinio, atsiliepimų esmė

 

  1. Ieškovė UAB ,,RNDV Group‘‘ ieškiniu prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2017-10-20 rašte nurodytą sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2017-10-31 rašte nurodytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2017-08-28 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Gruzdžių gimnazijos pastato rekonstravimo darbai“, pirkimo Nr. 344548. Pirkime dalyvavo ir pasiūlymą pateikė ieškovė UAB „RNDV Group“. 2017-10-12 atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu pagrįsti neįprastai mažą kainą. 2017-10-17 ieškovė raštu Nr. SR-2017-25 pateikė atsakovei neįprastai mažos kainos pagrindimą. 2017-10-20 atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą VPĮ 57 str. 3 d. 1 p. pagrindu nurodydama, kad sąnaudos yra nepakankamos techniniame projekte numatytiems sprendiniams įgyvendinti. 2017-10-25 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti 2017-10-20 atsakovės sprendimą atmesti  pasiūlymą ir priimti naują sprendimą – paskelbti ieškovės pasiūlymą laimėjusiu ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. 2017-10-31 atsakovė išnagrinėjo pretenziją ir nusprendė ją atmesti. Atsakovė pranešė, kad yra sudaryta pasiūlymų eilė - 1-oji vieta skirta UAB „Medingė, laimėjusiu pasiūlymu nuspręsta pripažinti UAB „Medingė“ pasiūlymą ir su minėta bendrove sudaryti pirkimo sutartį. Ieškovė dėl atsakovės sprendimų panaikinimo su ieškiniu kreipėsi į teismą.
  3. Atsakovė ieškovės pasiūlymą atmetė V57 str. 3 d. 1 p. pagrindu, konstatavo, kad ieškovės numatytos sąnaudos yra nepakankamos techniniame projekte numatytiems sprendiniams įgyvendinti, t.y. dėl to, kad ieškovė neva nepagrindė pasiūlymo neįprastai mažos kainos. Nagrinėjamuoju atveju ieškovės pasiūlyta kaina nebuvo neįprastai maža, todėl atsakovė apskritai neturėjo teisės atlikti neįprastai mažos kainos patikrinimo procedūros. Pagal V 57 str. 1 d. pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Kaip matyti, tam, kad tiekėjo pasiūlyta kaina būtų laikoma neįprastai maža, pasiūlyta kaina turi būti 30 procentų mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkį. Tik tokių pasiūlymų atžvilgiu yra galima atlikti neįprastai mažos kainos patikrinimo procedūrą. Šiuo atveju matyti, kad ieškovė pasiūlė (duomenys neskelbtini) Eur kainą, o tuo tarpu pirkimo laimėtojas pasiūlė (duomenys neskelbtini) Eur kainą. Ieškovės pasiūlyta kaina buvo apie 0,8% mažesnė, nei laimėtojo. Todėl ieškovės pasiūlyta kaina apskritai negali būti laikoma neįprastai maža – ieškovės pasiūlyta kaina buvo mažesnė ne 30%, o tik 0,8%, nei laimėtojo.
  4. Atsakovė 2017-10-12 raštu nurodė, kad Veiklų sąrašo darbų grupės „2. Statinio konstrukcijos (perdangos stiprinimas, durų angų įrengimas, pertvaros) pirmo aukšto tarp ašių G-J ir 4-6“ kaina ((duomenys neskelbtini) Eur be PVM) ir darbų grupės „3. Statinio konstrukcijos (perdangos stiprinimas, durų angų įrengimas, pertvaros) antro aukšto tarp ašių G-J ir 4-6“ kaina ((duomenys neskelbtini) Eur be PVM) komisijai atrodo neįprastai mažos bei paprašė pateikti minėtų darbų grupių kainos pagrindimą. Ieškovė 2017-10-17 raštu Nr. SR-2017-25 pateikė minėtų darbų grupių kainos pagrindimą. Ieškovė pateikė minėtų darbų grupių kainų išskaidymus – išplėstines lokalines sąmatas, kuriose buvo nurodytos medžiagų kainos, išlaidos darbo užmokesčiui, mechanizmų panaudojimo sąnaudos, socialinio draudimo mokesčiai bei kitos sąnaudos. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad sąmatos yra tik preliminarios, kadangi dar nėra darbo projekto – tik darbo projekte bus aiškūs ir tikslūs darbų kiekiai.
  5. Atsakovė 2017-10-20 rašte dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo tik konstatavo, kad ieškovės sąnaudos yra nepakankamos techniniame projekte numatytiems sprendiniams įgyvendinti. Tačiau atsakovė nenurodė, kurios konkrečiai kainos sudėtinės dalys yra neva per mažos. Atsakovės 2017-10-20 rašte nurodytas argumentas, kad ,,bendras metalo konstrukcijų kiekis perdangų stiprinimui 26266 kg ir sudaro tik 62 proc. nuo metalo kiekio, numatyto pagal techninio projekto sprendinius“ yra nepagrįstas vien dėl to, kad šis argumentas nėra susijęs su ieškovės pasiūlyta kaina. Medžiagų kiekis yra ne pasiūlymo kainos, bet pasiūlymo techninės dalies charakteristika. Todėl jeigu atsakovei kilo klausimų dėl ieškovės pasiūlytų medžiagų kiekių, tai turėjo būti vertinama atliekant paties pasiūlymo vertinimą, bet ne pasiūlymo kainos vertinimą. Tuo tarpu atsakovė nenustatė, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka kokių nors pirkimo sąlygų. Tai reiškia, kad ieškovės pasiūlymas visa apimtimi (įskaitant ir pasiūlymo techninę dalį, kurioje nurodyti darbų ir medžiagų kiekiai) turi būti laikomas atitinkančiu pirkimo sąlygas ir VPĮ nuostatas.
  6. Be to, ieškovė dar 2017-10-24 pretenzijoje paaiškino, kad metalinių lovinio profilio sijų iš plieno S275 perdangų sijų stiprinimui kiekis turi būti įvertintas atsižvelgiant į tai, kad pirkimu nėra įsigyjama perdangos stiprinimo darbų virš rūsio (tuo tarpu pirkimo sąlygų žiniaraštyje buvo nurodytas kiekis visam statinio korpusui). Ieškovė taip pat pateikė atestuoto projektuotojo ir konstruktoriaus atliktus skaičiavimus, iš kurių matyti, jog ieškovės pasiūlytas medžiagų kiekis yra daugiau nei pakankamas darbams atlikti ir nurodė, kad tikslūs medžiagų kiekiai bus nustatyti tik darbo projekto rengimo metu.
  7. Šioje byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas ne dėl ieškovės pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams (įskaitant ir ieškovės nurodytus darbų ir medžiagų kiekius), bet dėl pasiūlymo atmetimo pagrindo – ar ieškovės pasiūlyta kaina buvo neįprastai maža, o jeigu tokia buvo – ar ieškovė tinkamai pagrindė pasiūlymo kainą.
  8. Pagal suformuotą Lietuvos Respublikos teismų praktiką ar perkančioji organizacija, taikydama neįprastai mažos kainos institutą, tinkamai, nepažeisdama viešojo pirkimo principų, įgyvendino VPĮ 40 straipsnyje įtvirtintas pareigas, spręstina nustatant, ar ji: 1) įvertinusi visų dalyvių pateiktus pasiūlymus, nustatė, kuriuose iš jų nurodytos kainos yra neįprastai mažos; 2) sudarė dalyviams, pasiūliusiems neįprastai mažą kainą, galimybę (pareikalavo raštu per protingą terminą) pateikti paaiškinimus dėl abejonių sukėlusių pasiūlymo elementų (dalių); 3) ištyrė ir įvertino pateiktus paaiškinimus; 4) priėmė sprendimą dalyvio, nepagrindusio pasiūlytos neįprastai mažos kainos, pasiūlymą atmesti arba, jeigu dalyvis nurodytą kainą pagrindė, leisti jam toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016).
  9. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė pateikė atsakovei detalius paskaičiavimus su kainos pagrindimu. Ieškovė atsakė tiek, kiek atsakovė paprašė. Pagal susiformavusią teismų praktiką tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-735-236/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).
  10. Lietuvos Respublikos teismai yra ne kartą pažymėję, kad teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne)pakankamas, taip pat nenustato, kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti (pvz., skirti ekspertizę), kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1983/2012). Ieškovė atliko viską, kas yra būtina siekiant pagrįsti pasiūlytą kainą, todėl atsakovės sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo yra neteisėtas ir naikintinas.
  11. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, nes ieškinys nepagrįstas. Nurodė, kad atsakovė ieškovės pasiūlyme pateiktą kainą vertino dviem aspektais: pirma - kainos dalių proporcingumas pagal darbų grupes, antra - buvo vertinta, kurios kainos dalys per mažos, o kurios kainos dalys neproporcingai didelės. Patikrinus ieškovės pateiktus įkainotus Veiklų sąrašus, nustatyta, kad kai kurios kainos sudedamosios dalys pagal Veiklų sąrašo pozicijas skiriasi labai ženkliai. Ieškovės kainos Veiklų sąrašo 2 ir 3 eilutėse atrodo neįprastai mažos, tačiau kai kurių darbų grupių eilutėse (ypatingai 13 eilutėje) yra neproporcingai didelės numatomai darbų apimčiai, todėl buvo paprašyta ieškovės paaiškinti pasiūlymus ir pateikti kainos sudedamųjų dalių apskaičiavimus ar lokalines sąmatas kiekvienai Darbų grupei pagal Veiklų sąrašą.
  12. Buvo paprašyta ieškovės pateikti Veiklos sąrašo darbų grupių lokalines sąmatas, atskleidžiant medžiagų, mechanizmų ir darbo užmokesčio sąnaudas. Ieškovė pateikė lokalines sąmatas. Atsakovė, susipažinusi su pateiktomis sąmatomis, nustatė, kad Veiklų sąrašo darbų grupės „2. Statinio konstrukcijos (perdangos stiprinimas, durų angų įrengimas, pertvaros) pirmo aukšto tarp ašių G-J ir 4-6" kaina ((duomenys neskelbtini) Eur be PVM) ir darbų grupės „3. Statinio konstrukcijos (perdangos stiprinimas, durų angų įrengimas, pertvaros) antro aukšto tarp ašių G-J ir 4-6" kaina ((duomenys neskelbtini) Eur be PVM) atrodo neįprastai mažos. Motyvai, dėl ko jos atrodo neįprastai mažos - tai dėl ženkliai mažesnių įvertintų metalo konstrukcijų, skirtų medinėms perdangų sijoms sustiprinti, kiekių. Tuo tarpu kai kurios kitos ieškovės pasiūlymo kainos sudedamųjų dalių kainos (Veiklų sąrašo grupių kainos) yra dirbtinai padidintos ir visiškai nerealios (pvz. pagal Veiklų sąrašo 13 eilutę). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad perkami darbai pagal Veiklų sąrašą yra suskirstyti į atskiras darbų grupes, kur aiškiai nurodyta atskiros darbų grupės sudėtis ir kiekvienoje atitinkamoje Veiklų sąrašo eilutėje turėjo būti įvertintos tik toje grupėje nurodytų darbų atlikimo sąnaudos, ir kiekvienoje Veiklų sąrašo eilutėje turėjo būti nurodyta tos darbų grupės kaina, kuri ir turi būti apmokėta rangovui už atliktus toje grupėje nurodytus darbus, vienų darbų grupių kaina negali būti dengiama kitos darbų grupės kaina.
  13. Atsakovė, vykdydama VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintą prievolę perkančiajai organizacijai reikalauti, kad tiekėjas pagrįstų pasiūlyme nurodytą darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos, pasiūlė ieškovei, vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįsti neįprastai mažas kainos sudedamąsias dalis ir pateikti: 1) Veiklų sąrašo darbų grupių „2. Statinio konstrukcijos (perdangos stiprinimas, durų angų įrengimas, pertvaros) pirmo aukšto tarp aš G-J ir 4-6" kaina ((duomenys neskelbtini)Eur be PVM) ir „3. Statinio konstrukcijos (perdangos stiprinimas, durų angų įrengimas, pertvaros) antro aukšto tarp ašių G-J ir 4-6" kainos išskaidymą, kur matytųsi detalios kainos sudedamosios dalys (medžiagų, mechanizmų, darbo užmokesčio sąnaudos, mokesčiai ir pan.); 2) ekonomiško nurodytų darbų grupių vykdymo proceso (metodo), pasirinktų ekonomiškų techninių sprendimų aprašymą; 3) išskirtinai palankių sąlygų atlikti darbus nurodytose darbų grupėse įrodymus (pavyzdžiui, susitarimus su medžiagų tiekėjais ar kt); 4) darbo jėgos pasitelkimo ir jos organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti nurodytų darbų grupių kainą, aprašymus (t.y. duomenis apie planuojamą pasitelkti darbo jėgą, duomenis apie ketinamų pasitelkti darbuotojų darbo užmokesčio dydžius), užtikrinant socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir atitinkamose, VPĮ 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose, laikymąsi; 5) darbams vykdyti ketinamos naudoti techninės įrangos sąrašą bei naudojimosi technine įranga (nuosava, nuomojama ar pan.) sąlygų aprašymą.
  14. Ieškovė pateikė neįprastai mažų kainos sudedamųjų dalių pagrindimą bei pateikė kainos pagrindimo dokumentus. Ieškovė kainos pagrindime pateikė išplėstines sąmatas Veiklų sąrašo darbų grupei „2. Statinio konstrukcijos (perdangos stiprinimas, durų angų įrengimas, pertvaros) pirmo aukšto tarp ašių G-J ir 4-6" ir Veiklų sąrašo darbų grupei „3. Statinio konstrukcijos (perdangos stiprinimas, durų angų įrengimas, pertvaros) antro aukšto tarp ašių G-J ir 4-6" su išskaidytomis medžiagų, mechanizmų ir darbo užmokesčio sąnaudomis. Abiejose sąmatose įvertintas bendras metalo konstrukcijų kiekis sudaro tik 26,266 t. Kainos pagrindimo rašte dalyvis nurodo, kad sandėlyje turi kitame projekte nepanaudoto metalo: kampuočio Ll00/100/6, sijų UPN220, UPN200 ir UPN280. Nurodytos metalo atsargos yra nukainotos 66 proc.
  15. Konkurso dokumentuose - TP Statinio konstrukcijų dalies 4 skyriuje „Orientacinis statybos produktų kiekių žiniaraštis", II etapo darbų skirsnyje 2.4 „Naujų grindų įrengimas ir esamų medinių laikančių konstrukcijų stiprinimas senajame korpuse", 8 eilutės „Esamų medinių sijų stiprinimas" „a" pozicijoje yra nurodytas metalinių lovinio profilio sijų iš plieno S275 perdangų sijų stiprinimui kiekis - 39400 kg, ir „e" pozicijoje yra nurodytas metalinių lovinio profilio sijų atramų užtvirtinimui kiekis - 3200 kg. Tokiu būdu nurodytas bendras metalo kiekis konstrukcijoms (neįskaitant tvirtinimo varžtų ir smulkų montavimo detalių) sudaro apie 42600 kg. Atsakovas daro išvadą, kad ieškovo nurodytas metalo kiekis sudaro tik 62 proc. nuo techniniame projekte nurodyto metalo kiekio perdangų medinių sijų stiprinimui ir gali būti nepakankamas techninio projekto sprendiniams realizuoti. Kainos pagrindime teigiama, kad nurodyto turimo metalo panaudojimas leis „ženkliai sumažinti gatavo metalo konstrukcijų, kurios bus numatytos darbo projekte, gamybos sąnaudas". Tačiau kainos pagrindime dalyvio nurodytas sandėlyje turimų ir numatomų panaudoti plieninių sijų asortimentas yra tik 3 rūšių (dydžių), kol nėra parengtas darbo projektas, negalima užtikrintai teigti, kad perdangų medinėms sijoms stiprinti realiai galės būti panaudotos kurios nors rūšies dalyvio turimos plieninės sijos. Ieškovės pasiūlyme nurodytas plieninių sijų kiekis gali būti nepakankamas, o jos turimos sandėlyje plieninės sijos gali būti netinkamos techninio projekto sprendiniams, detalizuotiems darbo projekte, įgyvendinti. Numačius nepagrįstai mažą metalo konstrukcijų kiekį ir atitinkamose kainos sudedamose dalyse įvertinus nepagrįstai mažas sąnaudas, tokios kainos sudedamosios dalys taip pat yra nepagrįstai mažos.
  16. Dėl darbo jėgos pasitelkimo ir jos organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti nurodytų darbų grupių kainą, aprašymų (t.y. duomenų apie planuojamą pasitelkti darbo jėgą, duomenų apie ketinamų pasitelkti darbuotojų darbo užmokesčio dydžius), užtikrinant socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir atitinkamose VPĮ 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose, laikymąsi ieškovė nurodė, kad sutarties vykdymui turi kvalifikuotą personalą, įmonės Lietuvos padalinyje šiuo metu dirbančių įvairių specialybių darbuotojų skaičių, 3 paskutinių mėnesių ieškovo Lietuvoje dirbančių gamybos-statybos padalinio darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis yra 405 Eur. Nors ieškovė viešojoje erdvėje ne kartą paminėta kaip įmonė, kurioje vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis už minimalų mėnesinį atlyginimą, atsakovė neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovė kokiu nors būdu neužtikrina socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Ieškovė, šiuo metu vykdydama Gruzdžių gimnazijos rekonstravimo II etapo dalies darbus, pastoviai vėluoja, galimai dėl darbo jėgos trūkumo. Tačiau iš ieškovės kainos pagrindimo ir pateiktų sąmatinių skaičiavimų nesimato, kad numatoma samdyti papildomos darbo jėgos ar esamus darbuotojus motyvuoti didesniu darbo užmokesčiu, todėl atsakovas daro išvadą, kad ieškovė galimai numatė nepakankamas sąnaudas darbo užmokesčiui, tuo labiau, kad darbų atlikimo trukmė yra 24 mėnesiai ir numatomas tiek minimalaus mėnesinio atlyginimo, tiek statybų sąnaudų bendras didėjimas, ir rangovas galimai susidurtų su dar didesniais, nei su jau patiriamais sunkumais šiuo metu vykdydamas darbus Gruzdžių gimnazijoje ir nebūtų užtikrintas tinkamas sutarties įvykdymas.
  17. Dėl darbams vykdyti ketinamos naudoti techninės įrangos bei naudojimosi technine įranga (nuosava, nuomojama ar pan.) sąlygų ieškovė pateikė turimų mechanizmų, įrengimų, įrankių ir kt. darbo priemonių sąrašus, pateikė sutartį su UAB „Cramo" dėl mechanizmų ir įrangos nuomos, dėl pateiktų duomenų atsakovė esminių pastabų neturėjo.
  18. Ieškovė kainos pagrindimo rašte pažymėjo, kad kai kuriose Veiklų sąrašo eilutėse (pvz. „1. Darbo projekto parengimas", „17. Lifto sumontavimas įrengtoje šachtoje senajame mokyklos korpuse") yra numatytos rezervo sumos. Pažymėtina, kad kai kurios kitos veiklų sąrašo grupių kainos yra dirbtinai išpūstos ir visiškai nerealios (pvz. pagal Veiklų sąrašo 13 eilutę). Tačiau atsakovė pažymi, kad tiekėjai, apskaičiuodami pasiūlymo kainos sudedamųjų dalių - atskirų Veiklų sąrašo darbų grupių - kainas, turi realiai įvertinti tai konkrečiai darbų grupei atlikti reikalingas sąnaudas, išlaidas, ir pelną, bet neturi jos dirbtinai didinti (kaip šiuo atveju -menamu „rezervu", ar dirbtinai išpūsdami kainas), arba atvirkščiai - dirbtinai sumažinti, ir tikėtis, kad neįprastai sumažinta kurios nors darbų grupės kaina galės būti kompensuota kitų darbų grupių kainų sąskaita. Priimdama tokį pasiūlymą, atsakovė ne tik sąmoningai atsisakytų siekti vieno iš pagrindinių viešojo pirkimo tikslų - kad darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, bet ir pažeistų VPĮ nustatytus pirkimų principus. Vykdant sutartį pagal tokį pasiūlymą, atskirų Veiklų sąrašo darbų grupių kainos negalės būti keičiamos, išskyrus Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje numatytus atvejus, ir negalima atmesti tokios galimybės, kad, pavyzdžiui, pagal kalendorinį grafiką pirmiau įvykdžius darbus pagal Veiklų sąrašo grupes, kur buvo numatytas „rezervas", ar kuriose kainos buvo nepagrįstai išpūstos, dėl vienokių ar kitokių priežasčių sutartis būtų nutraukta, ar kitos darbų grupės nebūtų vykdomos, tokiu atveju rangovui sumokėjus numatytas šių darbų grupių kainas lėšos būtų panaudotos neracionaliai. Tačiau VPĮ, kalbant apie per didelę ir perkančiajai organizacijai nepriimtiną kainą, jau nebetaiko šios nuostatos kainos sudedamosioms dalims, todėl atsakovė negali pripažinti, kad ieškovės pasiūlymas atmestinas dėl per didelių kainos sudedamųjų dalių.
  19. Atsakovė daro išvadą, kad ieškovės pasiūlytos kainos sudedamosios dalys (Veiklų sąrašo eilutėse „Statinio konstrukcijos (perdangos stiprinimas, durų angų įrengimas, pertvaros) pirmo aukšto tarp ašių G-J ir 4-6" bei „Statinio konstrukcijos (perdangos stiprinimas, durų angų įrengimas, pertvaros) antro aukšto tarp ašių G-J ir 4-6") yra nepagrįstos ir nepakankamos sėkmingai įvykdyti numatytus darbus ir, vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 1 punktu, ieškovės pasiūlymas buvo atmestas.
  20. Kaip ieškovei buvo nurodyta 2017-10-20 CVP IS pranešime Nr. 5626551, konkurso dokumentuose - TP Statinio konstrukcijų dalies 4 skyriuje „Orientacinis statybos produktų kiekių žiniaraštis", II etapo darbų skirsnyje 2.4 „Naujų grindų įrengimas ir esamų medinių laikančių konstrukcijų stiprinimas senajame korpuse", 8 eilutės „Esamų medinių sijų stiprinimas" „a" pozicijoje yra nurodytas metalinių lovinio profilio sijų iš plieno S275 perdangų sijų stiprinimui kiekis - 39400 kg, ir „e" pozicijoje yra nurodytas metalinių lovinio profilio sijų atramų užtvirtinimui kiekis - 3200 kg. Tokiu būdu nurodytas bendras metalo kiekis konstrukcijoms (neįskaitant tvirtinimo varžtų ir smulkų montavimo detalių) sudaro apie 42600 kg. Atsakovė pripažįsta, kad į šį bendrą kiekį įeina metalinių sijų, skirtų stiprinti medines sijas virš rūsio, orientacinis kiekis, kuris proporcingai galėtų būti apie 3400 kg. Tokiu atveju likęs metalo konstrukcijų kiekis (apie 39200 kg) turi būti numatytas 2 perdangų - virš 1-ojo ir virš 2-ojo aukštų medinių sijų sustiprinimui. Pažymėtina, kad senajame mokyklos korpuse jokio perdengimo „virš trečio aukšto" nėra. Todėl toks ieškovės pretenzijos teiginys parodo, kad ji neteisingai suprato pirkimo objekto apimtį (kad techniniame projekte nurodytas orientacinis plieninių sijų kiekis turi tekti 3 aukštų perdangoms, kai iš tikrųjų nurodytas plieninių sijų kiekis turi tekti 2 aukštų perdangoms). Ir pakoregavus plieninių sijų metalo kiekį dėl perdangos virš rūsio, ieškovės pasiūlyme įvertintas metalo kiekis sudaro tik apie 67 proc. nuo metalo kiekio, numatyto pagal techninio projekto sprendinius.
  21. Pirkimą vykdant pagal parengtą techninį projektą, kuris buvo ekspertuotas ir patvirtintas, tiek tiekėjai, teikdami pasiūlymus, tiek perkančioji organizacija, nagrinėdama pasiūlymus, privalo vadovautis techninio projekto sprendiniais. Tik po sutarties pasirašymo, rengiant darbo projektą, gali būti nagrinėjami kitokie sprendiniai ir paaiškėti, kad galima ar reikia taikyti kitokius sprendinius, tačiau ši procedūra turės būti vykdoma prižiūrint statinio projekto rengėjui, ir prireikus atitinkami sprendimų pakeitimai turės būti padaryti ir techniniame projekte. Vykdant rangos sutartį pagal fiksuotos kainos kainodaros principą, vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1S-95 patvirtinta Kainodaros taisyklių nustatymo metodika, jei pakeitimų apimties vertė bus didesnė nei 15 proc. nuo pradinės vertės, atitinkamai bus pakoreguota ir rangovui mokama suma už atitinkamos darbų grupės atlikimą. Ieškovės mėginimai savarankiškai revizuoti techninio projekto sprendinius, keičiant numatytus metalo konstrukcijų kiekius ne darbo projekto rengimo stadijoje, yra nepriimtini.
  22. Ieškovės argumentai, kad kitose Veiklų sąrašo darbų grupių kainose yra numatytos „rezervo" sumos, atsakovei taip pat yra nepriimtini, ji laikosi nuomonės, kad tiekėjai, apskaičiuodami pasiūlymo kainos sudedamųjų dalių - atskirų Veiklų sąrašo darbų grupių - kainas, turi realiai įvertinti tai konkrečiai darbų grupei atlikti reikalingas sąnaudas, išlaidas ir pelną, bet neturi jos dirbtinai didinti (menamu „rezervu"), arba atvirkščiai - dirbtinai sumažinti ir tikėtis, kad neįprastai sumažinta kurios nors darbų grupės kaina galės būti kompensuota kitų darbų grupių kainų sąskaita. Priimdama tokį pasiūlymą, perkančioji organizacija ne tik sąmoningai atsisakytų siekti, kad darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, bet ir pažeistų VPĮ nustatytus pirkimų principus. Todėl atsakovė priėmė sprendimą ieškovės 2017-10-25 pretenzijos netenkinti ir priimto sprendimo dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo nekeisti.
  23. Trečiasis asmuo UAB ,,Medingė‘‘ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad vieną iš dviejų pasiūlymų konkurse pateikė ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „Medingė‘‘, UAB „Rempijus‘‘ ir UAB „Devaloka‘‘, kurie veikia 2017-09-15 jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pagal kurią prieš trečiuosius asmenis šią grupę atstovauja UAB „Medingė‘‘.
  24. Ieškovės ieškinys visų pirma yra susijęs su procesinės teisės pažeidimais. CPK 4233 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Iš ieškovės pretenzijos turinio matyti, kad išankstinėje ginčo sprendimo ne teismo tvarka stadijoje ji reiškė du reikalavimus: 1) panaikinti atsakovės 2017-10-20 sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą; 2) priimti naują sprendimą - paskelbti ieškovės pasiūlymą laimėjusiu ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tuo tarpu ieškiniu keliami šie reikalavimai: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2017-10-20 rašte nurodytą sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2017-10-31 rašte nurodytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo. Ieškovės reikalavimai sutampa tik pirmuoju punktu - panaikinti 2017-10-20 sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą. Kitas ieškinio reikalavimas (pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2017­-10-31 rašte nurodytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo) pretenzijoje reiškiamas nebuvo. Jeigu teismas tenkintų tokį reikalavimą, tai lemtų CPK 4233 str. 2 d. pažeidimą.
  25. Ieškovė, ginčydama atsakovės 2017-10-31 sprendimą dėl pretenzijos, nurodo, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo ieškovės atžvilgiu taikyti neįprastai mažos kainos instituto; ieškovės pasiūlymas nepasižymėjo neįprastai mažos kainos (sąnaudų) požymiu. Tačiau ieškovė pretenzijoje tokių motyvų nenurodė. Pretenzijoje tik buvo teigiama, kad ieškovės pasiūlyta kaina yra pagrįsta. Jeigu ieškovė išties būtų ginčijusi patį neįprastai mažos pasiūlymo kainos instituto taikymą, tai pretenziją būtų pateikusi dėl atsakovės 2017-10-12 prašymo pagrįsti pasiūlymo kainą pagal VPĮ 57 str. nuostatas. CPK 4233 str. 3 d. nustatyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.
  26. Likusi ieškinio dalis susijusi su tuo, kad ieškovės pasiūlymo kaina nėra nepagrįstai maža, ji ją pagrindė. Ieškovė nurodė, kad jos pasiūlyta kaina buvo tik 0,8% mažesnė nei ūkio subjektų grupės. Tačiau atsakovei ieškovės pasiūlymas atrodo neįprastai mažos vertės ne jo kainos, bet tam tikrų sąnaudų aspektu. Nors 2017-10-­12 rašte atsakovė ir nurodė ieškovei pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, tačiau iš tolesnės tikrinimo eigos matyti, kad ginčas yra kilęs dėl sąnaudų, o būtent - dėl metalo konstrukcijų kiekio, reikalingo pastato pirmo ir antro aukšto pertvaroms stiprinti. Pagal VPĮ 57 str. 1 d., neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutą atsakovė gali taikyti tikslu nustatyti, be kita ko, mažų sąnaudų pagrįstumą.
  27. Atsakovei ieškovės pasiūlymas neatrodė neįprastai mažos kainos visa jo apimtimi. Byloje yra kilęs ginčas tik dėl dvejų veiklų sąrašo pozicijų, t. y. (1) „Statinio konstrukcijos (perdangos stiprinimas, durų angų įrengimas, pertvaros) pirmo aukšto tarp ašių G-J ir 4-6" ir (2) „Statinio konstrukcijos (perdangos stiprinimas, durų angų įrengimas, pertvaros) antro aukšto tarp ašių G-J ir 4-6".VPĮ 57 str. 1 d. neaptarta, ar neįprastai mažos kainos institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai neįprastai maža kaina pasižymi visas pasiūlymas, ar ir tuo atveju, kai neįprastai maža kaina pasižymi tik dalis pasiūlymo. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016) perkančioji organizacija, remdamasi objektyviais ir skaidriais kriterijais, gali ir turi konstatuoti neįprastai mažą kainą ir siūlyti tiekėjui ją pagrįsti ir kitais atvejais, inter alia (be kita ko), kai pasiūlyme nurodyta neįprastai maža atskirų jo dalių kaina. Todėl ieškovės skaičiavimas, kad jos pasiūlymas nuo kito tiekėjo ginčo dalyje skiriasi tik 0,8%, yra neteisingas. Ieškovė neginčija, kad nurodytiems darbams (abiem) ji ketino sunaudoti 26 266 kg metalo konstrukcijų, tuo tarpu kitas tiekėjas - ūkio subjektų grupė - šiems darbams nurodė sunaudosiąs 40 000 kg metalo konstrukcijų. VPĮ 57 str. 1 d. nustatyta, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Kadangi pirkime be ieškovės dalyvavo tik dar vienas tiekėjas, t. y. ūkio subjektų grupė, vidurkio vesti nėra pagrindo. Atskaitos tašku laikytinas jos nurodytas sąnaudų kiekis - 40 000 kg, o ieškovės metalo konstrukcijų sąnaudos nurodytiems darbams yra 34% mažesnės nei ūkio subjektų grupės.
  28. Kita vertus, VPĮ 57 str. 1 d. įtvirtintas tik pavyzdinis, nors ir privalomas, atvejis, kuomet perkančiosios organizacijos privalo taikyti neįprastai mažos kainos institutą. VPĮ 57 str. 1 d. nedraudžia šį institutą taikyti ir kitu nei šioje teisės normoje nurodytu vienu atveju. Iš atsakovės 2017-10-20 rašto matyti, kad ji ieškovės sąnaudas iš esmės lygino ne su ūkio subjektų grupės nurodytomis, bet su pirkimo dokumentuose aprašytomis sąnaudomis, ir vadovavosi TP Statinio konstrukcijų dalies 4 skyriaus „Orientacinis statybos produktų kiekių žiniaraštis", II etapo darbų skirsnio 2.4 „Naujų grindų įrengimas ir esamų medinių laikančių konstrukcijų stiprinimas senajame korpuse", 8 eilutės „Esamų medinių sijų stiprinimas" „a" ir „e" pozicijomis, kuriose pateiktas apskaičiuotas reikalingas metalinių konstrukcijų (perdangų sijų stiprinimui) bendras kiekis - 42 600 kg. Atsakovė apskaičiavo, kad ieškovės sąnaudos nurodytiems darbams sudaro tik 67% reikiamų sąnaudų, t. y. ieškovės sąnaudos yra 33% mažesnės, nei nurodytos pirkimo dokumentuose.
  29. Jei ir sutikus su ieškove, jog tiekėjas pasiūlymu gali nurodyti preliminarią, t. y. netikslią sąmatą, tuo atveju, kai sąnaudos skaičiuojamos su 38% paklaida, toks pasiūlymas akivaizdžiai suponuoja neatsakingą tiekėjo ruošimąsi viešajam pirkimui, kas neabejotinai gali privesti prie nesėkmingo jo įgyvendinimo. Kita vertus, tiekėjas, žinodamas, kad pagal VPĮ 57 str. 1 d. perkančioji organizacija privalo tikrinti pasiūlymus, kurie yra neįprastai mažos kainos, t. y. kainos ar sąnaudų aspektu yra mažesnei bent 30% už kitų tiekėjų, pats prisiima riziką, kad jo pasiūlymas bus vertinamas nuodugniau.
  30. Ieškovė nėra įsigilinusi į atsakovės priimtus sprendimus. Atsakovė ieškovei detaliai paaiškino, kurios konkrečiai sąnaudos jai atrodo per mažos, kad pirkimo sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
  31. Nepagrįstai ieškovės argumentai, jog sąnaudos nelemia pasiūlymo kainos. Tai prieštarauja elementariai logikai, ši aplinkybė neįrodinėtina pagal CPK 182 str. 1 p. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad metalo konstrukcijas, ypač didelį kiekį (kelias dešimt tonų), gauna nemokamai, todėl neabejotina, kad sąnaudos tiesiogiai susijusios su kaina. Kita vertus, VPĮ 57 str. nuostatos gali būti taikomas vertinant ne tik pasiūlymo kainą, bet ir sąnaudas, todėl visiškai nereikšminga būtų net ir tai, kad ieškovė pagrįstų, kad metalo konstrukcijas gauna nemokamai ar turi atliekamą jų kiekį. Sąnaudų kiekis pats savaime gali būti pagrindas inicijuoti neįprastai mažos kainos tikrinimo procedūrą.
  32. Ieškovė nėra pateikusi jo samdyto UAB „Progresyvūs projektai" projektuotojo ir konstruktoriaus atlikto skaičiavimo dėl reikiamo medžiagų kiekio nurodytiems darbams atlikti, todėl nėra galimybės vertinti tokio skaičiavimo pagrįstumo. Byloje nėra šiam subjektui pateikto užsakymo (užduoties), todėl net jei yra būtų pateikti tam tikri skaičiavimai, būtų visiškai neaišku, ką tiriant jie atlikti. Be to, nesant atsakovės leidimo atlikti tretiesiems asmenims kokius nors skaičiavimus, susijusius su pirkimo objektu, pagrįsta abejoti, ar ieškovės samdyto subjekto skaičiavimai apskritai yra objektyvus, nes abejotina, ar UAB „Progresyvūs projektai" turėjo visapusišką priėjimą prie gimnazijos pastato (tiek iš vidaus, tiek iš išorės). Ieškovė neginčijo pirkimo sąlygų dalyje dėl  nurodytiems darbams atlikti reikiamo sąnaudų kiekio, todėl dabartinis ginčas dėl jų nėra galimas.
  33. Tretieji asmenys UAB ,,Rempijus‘‘, UAB ,,Devaloka‘‘ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
  34. Ieškovė UAB ,, ,,RNDV Group‘‘ pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė nepaneigė, jog ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl pernelyg mažos kainos. Tai reiškia, kad nustatant, ar perkančioji organizacija priėmė teisėtą sprendimą, turi būti vertinama, ar šiuo atveju tiekėjo pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, o jeigu taip – ar ji buvo tinkamai pagrįsta. Kaip jau paminėta, pasiūlyta kaina apskritai nebuvo maža. Šiuo atveju atsakovė , nustatydama neįprastai mažą kainą, neturėjo teisės analizuoti atskirų veiklos grupių kainas. Priešingaiprivalėjo vertinti bendrą pasiūlymo kainą, kaip įpareigoja V 57 str. 1  d. Be to, šiuo atveju pirkimo sutarčiai taikomas fiksuotos kainos kainodaros principas, kas reiškia, jog bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo tiekėjų nurodytų ir faktiškai sunaudotų medžiagų kiekių, atsakovė privalės sumokėti rangovui ne didesnę ir ne mažesnę, o būtent tokią kainą, kuri konkrečiai nurodyta pirkimo sutartyje (tiekėjo pasiūlyme).
  35. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nepaaiškino bei nepagrindė, kokiais objektyviais duomenimis ar argumentais sprendė, jog ieškovės pasiūlymo kaina yra neįprastai maža. Argumentas, kad ieškovės metalo konstrukcijų kiekiai atrodo per maži, yra nesusijęs su ieškovės pasiūlyta kaina. Atsakovė nenurodė, su kokiais konkrečiai duomenimis lygino ieškovės pasiūlymo kainą – su pirkimo verte (kurios taip ir neatskleidė), su UAB „Medingė“ pasiūlymo kaina, ar su kokiais nors kitais duomenimis. Atsakovė prašė pagrįsti kainą, o gavusi pagrindimą, jos nevertino, nes nepasisakė, kurios konkrečios veikos kainos yra nepagrįstai per mažos (nurodė tik abstrakčiai 2 ir 3 grupes, tačiau kiekvienoje jų dar yra atitinkamai 11 ir 10 konkrečių darbų).
  36. Atsakovės pozicija nenuosekli.jos į bylą pateiktų įrodymų – iš 2017-10-11 viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo Nr. VPP-257(31.2) matyti, jog posėdžio metu buvo nurodyta, kad ieškovės pasiūlyta kaina yra neįprastai maža ir „motyvai, dėl ko jos atrodo neįprastai mažos – tai dėl ženkliai mažesnių įvertintų metalo konstrukcijų, skirtų medinėms perdangų sijoms sustiprinti, kiekių“. Tačiau 2017-10-12 atsakovė, formuluodama paklausimą ieškovei, nurodė tik tai, kad neva kai kurių darbų grupių kainos atrodo neįprastai mažos, bet nenurodė ir neprašė ieškovės pagrįsti metalo konstrukcijų kiekių. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nepaaiškino, kodėl išvadą dėl neva nepakankamo ieškovės pasiūlyto metalo kiekio padarė ne tada, kai gavo visas sąmatas iš ieškovės (2017-10-05), o vėlesnėje stadijoje – kai gavo ieškovės 2017-10-17 atsakymą į savo 2017-10-12 paklausimą. Tai rodo, kad atsakovė suprato ir suvokė, jog medžiagų (metalo konstrukcijų) kiekiai ir pasiūlyta kaina yra du skirtingi dalykai, kuriems taikomos skirtingos pasiūlymų vertinimo taisyklės. Tačiau tolesnėje pirkimo stadijoje atsakovė, vėl grįždama prie argumento dėl metalo konstrukcijų kiekių ir juos susiedama su neįprastai maža kaina, elgiasi ne tik nepagrįstai, bet ir nenuosekliai, kas taip pat sukelia pagrįstų abejonių jos elgesio skaidrumu.
  37. Atsakovės teiginiai, kad neva kai kurios ieškovės pasiūlymo kainos yra „dirbtinai išpūstos ir visiškai nerealios“, yra visiškai niekuo nemotyvuoti ir nepagrįsti. Atsakovė neatmetė ieškovės pasiūlymo dėl to, kad ieškovės pasiūlytos kainos yra per didelės, todėl neturi teisės remtis argumentais, kurie yra visiškai nesusiję su ieškovės pasiūlymo atmetimo teisiniu pagrindu.
  38. Atsakovė klaidina teismą teigdama, jog ieškovė neva vėluoja atlikti kitus darbus, nepateikia absoliučiai jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, kitų ieškovės projektų įgyvendinimas nėra ir negali būti susijęs su ieškovės pasiūlymu šiame pirkime nagrinėjimu ir vertinimu.
  39. Atsakovės argumentai, susiję su ieškovės Veiklos sąrašo darbų grupių kainose numatytomis rezervo sumomis, taip pat yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė, teikdama pasiūlymą, vadovaujasi savo kainodara, ir sąmoningai numato atitinkamą rezervą, jeigu pirkimo sutarties vykdymo metu pasikeistų aplinkybės (pvz., padidėtų tam tikrų medžiagų ar darbų rinkos kaina; padidėtų reikalingų medžiagų kiekis, ir pan.), todėl padidėjusias sąnaudas (jeigu tai apskritai įvyktų) ieškovė dengtų būtent iš numatyto rezervo. Be to, kaip minėta, šiuo atveju pirkimo sutarčiai yra taikomas fiksuotos kainos kainodaros principas, kas reiškia, jog bet kuriuo atveju atsakovė ieškovei turėtų sumokėti visą sutarties kainą (įskaitant visus rezervus) neatsižvelgiant į tai, ar ieškovė faktiškai patyrė tam tikrų sąnaudų rezervų sąskaita, ar ne. Be to, šioje byloje atsakovės teiginiai apie ieškovės numatytus rezervus yra visiškai nesusiję su ginčo dalyku ir atmestini (nenagrinėtini) vien dėl šios priežasties.
  40. Atsakovė nurodė, kad ieškovės nurodytas metalo kiekis „gali būti nepakankamas techninio projekto sprendimams realizuoti“. Atsakovė šiuo atveju vadovaujasi prielaidomis, o perkančiųjų organizacijų sprendimai prielaidomis negali būti grindžiami. Atsakovė atsiliepime teigia, kad kol nėra darbo projekto, neaišku, ar ieškovė galės panaudoti savo turimas medžiagas sandėlyje, ar jos yra būtent tokios, kokios bus numatytos darbo projekte, tačiau kitose atsiliepimo dalyse nurodo, kad kiekis ir visa reikalinga informacija yra techniniame projekte, nors iki pasiūlymo pateikimo teigė, kad tiekėjai turi susiskaičiuoti kiekius patys. Taip pat techninio projekto sprendiniai neturi viršenybės pirkimo sąlygų atžvilgiu. Atsakovės atsakymai ieškovei patvirtina, kad techniniame projekte bei žiniaraščiuose nurodyti kiekiai yra orientaciniai, skirti viso pastato visų patalpų rekonstrukcijai. Tačiau tiekėjai, dalyvaudami pirkime, turėjo įsivertinti, jog perkami darbai yra tik dalyje patalpų, t. y. nėra perkami rekonstrukcijos darbai rūsio bei trečio aukšto patalpose, todėl pasiūlymuose turėjo būti nurodyti atitinkamai mažesni reikalingų darbų kiekiai, ir ieškovė tinkamai įvertino faktiškai būtinų atlikti darbų kiekį. Vadovaujantis tokia atsakovės pozicija, ne tik metalo konstrukcijų kiekius, bet ir visus kitus darbus, nurodytus techniniame projekte, tiekėjai turėtų įsivertinti visa apimtimi (pagal techniniame projekte pateiktus kiekius) neatsižvelgiant nei į pirkimo sąlygose konkrečiai įvardintas patalpas, kuriose bus atliekami darbai, nei į  atsakovės nurodytas aplinkybes prieš pirkimą, teikiant atsakymus į prašymus patikslinti pirkimo sąlygas.  Atsakovė teigia, kad ieškovė savarankiškai mėgino revizuoti techninio projekto sprendinius, keičiant numatytus metalo konstrukcijų kiekius ne darbo projekto rengimo stadijoje“, tačiau pati įpareigojo tiekėjus, tame tarpe ir ieškovą, medžiagų kiekius pasiskaičiuoti patiems, įvertinant sąlygose išvardintas patalpas. Tai taip pat reiškia, kad atsakovė, vertindama pasiūlymus, negali lyginti ieškovės pasiūlytų kiekių su nei su kitų tiekėjų pasiūlytu kiekiu, nei su techniniame projekte pateikta medžiagų kiekių žiniaraščiuose apimtimi. Todėl ne ieškovė klaidingai suprato pirkimo sąlygas, o pati atsakovė šioje stadijoje sąmoningai siekia suklaidinti teismą netinkamu ir nepagrįstu pirkimo sąlygų aiškinimu.
  41. Ieškovė, teikdama pasiūlymą, sąmoningai nevertino pateikto projekto informacijos, nesusijusios su perkamais darbais, o vietoje to atliko savo skaičiavimus, kaip buvo nurodyta atsakovės atsakymuose į klausimus. Kadangi techniniame projekte nurodyti darbų kiekiai, tame tarpe ir perdangų kiekiai, buvo įvertinti didesne apimtimi, negu reikalingi pirkimo sąlygose išvardintiems perkamiems darbams atlikti, į tiekėjų klausimus dėl kiekių sutikslinimo buvo atsakyta, kad reikiamus kiekius turi apskaičiuoti patys tiekėjai, ieškovė pagrįstai pati atliko visų reikiamų atlikti darbų kiekių apskaičiavimą, vadovaudamasi savo ilgamete patirtimi. Visi ieškovės atlikti skaičiavimai matyti 2017-10-25 pretenzijoje ir jos prieduose, o atsakovė, atsakydama į pretenziją 2017-10-31 sprendimu, ieškovės atliktų medžiagų kiekių skaičiavimų nepaneigė, tik formaliai nurodė, jog ieškovė neva turėjo vertinti tokį metalo kiekį, kuris buvo nurodytas techniniame projekte (kas aiškiai prieštarauja atsakovės atsakymams į klausimus dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo).
  42. Sąnaudos (pasiūlymo kaina) ir darbų kiekis yra du visiškai skirtingi pasiūlymo vertinimo aspektai. Iš tiesų ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl ieškovės pasiūlytos kainos, bet ne dėl ieškovės pasiūlytų darbų kiekių. Neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūra yra skirta patikrinti ir įsitikinti tiekėjo siūloma kaina, bet ne kiekiais. Ieškovė atliko viską, kas yra būtina, siekiant pagrįsti pasiūlytą kainą. Atsakovė nenurodė ir nepagrindė, kad kuri nors ieškovės pasiūlytos kainos sudedamoji dalis būtų pernelyg maža ar neatitiktų rinkos.
  43. Ieškovė nepažeidė ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos. Dar 2017-11-07 pretenzijoje ieškovė nurodė, kad jos pasiūlymo kaina yra tik 0,8% mažesnė, nei UAB „Medingė“, todėl pasiūlyta kaina negali būti laikoma neįprastai maža. Šioje pretenzijoje ieškovė ginčijo atsakovės sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo pripažinimo ir pirkimo sutarties su laimėtoju sudarymo – tokių pačių reikalavimų ieškovė laikosi ir ieškinyje. Nors atsakovė iki šiol minėtos pretenzijos neišnagrinėjo, tačiau tai neužkerta kelio ieškovei reikšti atitinkamus reikalavimus teisme. Ieškovė negalėjo anksčiau nei 2017-11-07 pateikti argumentų dėl neįprastai mažos kainos sampratos, nes atsakovė visų dalyvių kainas paskelbė tik 2017-10-31 - tik tą dieną ieškovė objektyviai galėjo sužinoti ir sužinojo, jog iš tiesų jos pasiūlyta kaina nėra ir negali būti laikoma neįprastai maža. Todėl ieškovė nieko nelaukdama 2017-11-07 pretenzijoje ir nurodė argumentus dėl neįprastai mažos kainos instituto taikymo. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kaip matyti, pats įstatymas numato galimą situaciją, kad po pretenzijos išnagrinėjimo gali atsirasti naujų aplinkybių (pvz., perkančiosios organizacijos gali priimti kokius nors sprendimus), dėl kurių ieškinyje gali tekti nurodyti papildomus pagrindus ar papildomus reikalavimus, ir tai yra leidžiama vadovaujantis minėta CPK nuostata. Pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis yra svarbesnė ieškinio pagrindo (galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų), o ne reikalavimų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-378/2016). Tiekėjui pretenzijoje nurodžius tam tikrus perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, tačiau ne iki galo tiksliai suformulavus reikalavimus, tai negali būti kliūtis tinkamai išnagrinėti ieškinį.
  44. Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą atmesti ieškovės pasiūlymą, nes VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas privalomas atvejis, kada perkančioji organizacija privalo taikyti neįprastai mažos kainos institutą, tačiau nėra draudžiama ir kitais atvejais perkančiajai organizacijai nagrinėti pasiūlyme prekių, paslaugų ar jų sudedamųjų dalių kainą ar sąnaudas, kurios perkančiajai organizacijai atrodo nepaprastai mažos. Perkančioji organizacija šiuo aspektu turi diskrecijos teisę spręsti, kada būtent taikyti tokią procedūrą. VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą ar sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos.
  45. Ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad pagal rangos sutartį vėluoja atlikti tame pačiame objekte kitus statybos darbus, nes nepateikė tai įrodančių dokumentų - darbų užbaigimo aktų, statybvietės perdavimo atsakovui akto. Iš tikrųjų šie dokumentai nepasirašyti, nes darbai nėra užbaigti. Sutartinius įsipareigojimus ieškovė turėjo įvykdyti iki 2017 m. rugsėjo 16 d., rangos sutartis nėra pratęsta.
  46. Ieškovės argumentai, kad techninio projekto sprendiniai neturi viršenybės pirkimo sąlygų atžvilgiu, nepagrįsti, nes techninis projektas yra atviro konkurso sąlygų 8 priedas, t.y. konkurso sąlygų dalis. Viešojo pirkimo konkurso sąlygos yra vientisas dokumentas, kurio atskiros dalis negali būti viršesnės ar neviršesnis už kitas dalis.
  47. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, kad byloje ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės pirkimui pateiktame pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos pagrįstumo. Siekiant išspręsti ginčą, bylos nagrinėjimo metu būtina nustatyti, ar atsakovė pagrįstai nusprendė, jog ieškovės pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža ir ar pagrįstai jos pasiūlymas buvo atmestas.
  48. Neįprastai mažos kainos institutas yra įtvirtintas VPĮ 57 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Remiantis VPĮ 57 straipsniu, išskirtini du pagrindiniai neįprastai mažos kainos instituto taikymo atvejai. Pirmuoju atveju, neįprastai mažos kainos institutas taikomas kuomet perkančiajai organizacijai tiekėjo pateikto pasiūlymo kaina atrodo neįprastai maža ir gali būti nepakankama tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Šiuo atveju VPĮ nėra numatyta jokių kriterijų, kuriais remdamasi perkančioji organizacija turėtų pasiūlymo kainą ar sąnaudas vertinti kaip neįprastai mažas, taip pat nėra reikalaujama pirkimo dokumentuose nustatyti atvejus, kuomet būtų laikoma, kad kaina ir jos sudėtinės dalys ar sąnaudos yra neįprastai mažos. Antruoju atveju perkančioji organizacija privalo taikyti neįprastai mažos kainos institutą, jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Tai reiškia, kad tokiu atveju perkančioji organizacija visada privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą. Nors nėra reikalavimo pirkimo dokumentuose nustatyti atvejus, kuomet būtų laikoma, kad kaina ar sąnaudos yra neįprastai mažos, tačiau Tarnyba rekomenduoja  tokius kriterijus į pirkimo dokumentus įtraukti.
  49. V 57 straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad perkančioji organizacija nustačiusi, jog tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža, visų pirma turi pareigą suteikti galimybę tiekėjui pagrįsti šią neįprastai mažą kainą, leisti jam įrodyti, kad jis net ir siūlydamas mažesnę negu įprasta kainą sugebės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, o tiekėjui nepateikus pakankamų įrodymų, jog pasiūlyme nurodyta kaina yra pagrįsta, turi pareigą tokį tiekėjo pasiūlymą atmesti. Jei perkančioji organizacija nustato, kad tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža, savaime nereiškia tokio pasiūlymo atmetimo.
  50. Atsakovė, vertindamas ieškovės pasiūlymo kainą ir atskiras jos dalis, nustatė, kad tam tikros ieškovės pasiūlymo kainos dalys yra neįprastai mažos, todėl kreipėsi į ieškovę, prašydamas pateikti neįprastai mažą kainą pagrindžiančius įrodymus bei nurodydama, ko konkrečiai reikalaujama, o ieškovė pateikė kainos pagrindimą. Tačiau Tarnybos kompetencijos ribos yra apibrėžtos VPĮ 95 straipsnyje. Atsižvelgdama į Tarnybai suteiktas teises ir įtvirtintas pareigas, Tarnyba nėra įgaliota vertinti ir teikdama teisinę išvadą šioje civilinėje byloje nevertina specifinių žinių reikalaujančių techninių sprendinių tinkamumo/netinkamumo, o kartu ir ieškovės pateiktos informacijos tinkamumo ir pakankamumo neįprastai mažai kainai pagrįsti.
  51. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad iš byloje nurodytų duomenų nėra aišku, kokiu pagrindu remdamasi atsakovė nustatė, kad ieškovės kainos pagrindime nurodyti planuojamų naudoti medžiagų (metalo) kiekiai yra nepakankami ir kad dėl to ji nesugebės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartyje numatytų darbų. Tarnybai nėra pateikta jokių dokumentų, kurie leistų identifikuoti objektyvius kriterijus, kuriais rėmėsi atsakovė, atmesdama ieškovės pasiūlymą dėl siūlomos neįprastai mažos kainos nepagrindimo. Iš byloje pateiktų duomenų taip pat nėra aišku, ar atsakovė, vertindama ieškovės pasiūlymą (techninę pasiūlymo dalį), vertino ieškovės pasiūlymo techninėje dalyje nurodytus darbų atlikimui reikalingus medžiagų kiekius (jeigu pasiūlyme tokie duomenys buvo pateikti), ar apskritai tokia informacija atsakovei buvo žinoma vertinant ieškovės pasiūlymo techninę dalį. Tuo atveju, jeigu ieškovės pasiūlyme buvo nurodyti medžiagų kiekiai ir jie atsakovei vertinant tiekėjo pasiūlymo techninę dalį buvo priimtini, kadangi ieškovės pasiūlymas nebuvo atmestas dėl neatitikimo techninės dalies reikalavimams, tokiu atveju atsakovė negalėtų atmesti ieškovės pasiūlymo dėl nepakankamo medžiagų kiekio, dėl kurio pasiūlyme nurodytos darbų kainos sudėtinės dalys atsakovės vertintinos kaip neįprastai mažos. Pagal kasacinio teismo praktiką neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutas, kaip papildoma galimybė po to, kai jau įvertinta tiekėjo kvalifikacija ir jo pasiūlymo atitiktis techniniams pirkimo objekto reikalavimams, įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu bei gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, pirmiausia yra skirtas perkančiajai organizacijai apsisaugoti nuo pirmiau išvardytu grėsmių.

 

 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

 

 

  1. Bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2017-08-28 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Gruzdžių gimnazijos pastato rekonstravimo darbai“, pirkimo Nr. 344548. Pirkime dalyvavo ir pasiūlymą pateikė ieškovė UAB „RNDV Group“. 2017-10-12 atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu pagrįsti neįprastai mažą kainą. 2017-10-17 ieškovė raštu Nr. SR-2017-25 pateikė atsakovei neįprastai mažos kainos pagrindimą. 2017-10-20 atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą VPĮ 57 str. 3 d. 1 p. pagrindu nurodydama, kad sąnaudos yra nepakankamos techniniame projekte numatytiems sprendiniams įgyvendinti. 2017-10-25 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti 2017-10-20 atsakovės sprendimą atmesti  pasiūlymą ir priimti naują sprendimą – paskelbti ieškovės pasiūlymą laimėjusiu ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. 2017-10-31 atsakovė išnagrinėjo pretenziją ir nusprendė ją atmesti. Atsakovė pranešė, kad yra sudaryta pasiūlymų eilė - 1-oji vieta skirta UAB „Medingė“, laimėjusiu pasiūlymu nuspręsta pripažinti UAB „Medingė“ pasiūlymą ir su minėta bendrove sudaryti pirkimo sutartį. Iš sprendimo atmesti pretenziją turinio matyti, kad atsakovė iš esmės atmetė ieškovės pasiūlymą todėl, kad pasiūlymo kainos pagrindime nurodytas metalo kiekis yra akivaizdžiai per mažas atsižvelgiant į techninio projekto sprendinius. Ieškovė 2017-11-07 pateikė pretenziją atsakovei dėl 2017-10-31 dienos sprendimo, o 2017-11-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2017-10-20 ir 2017-10-31 sprendimų panaikinimo.

 

 

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas 

 

 

Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos

 

 

  1. Trečiasis asmuo UAB ,,Medingė‘‘ savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2017-10-31 rašte nurodytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo, nors šis reikalavimas nebuvo nagrinėtas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė iš tikrųjų pretenziją atsakovei dėl 2017-10-31 sprendimo pareiškė 2017-11-07 dieną, o 2017-11- 08 pateikė ieškinį teismui, prašydama panaikinti tiek 2017-10-20, tiek 2017-10-31 dienos sprendimus.
  2. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
  3. Tačiau pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009 ir kt.). Teismai viešojo pirkimo ginčų bylose turi teisę peržengti ieškinio ribas, ex officio spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas apima ne tik visuomenės interesą užtikrinti sąžiningą konkurso dalyvių varžymąsi. Byloje kilęs ginčas dėl visuomeninės paskirties pastato – mokyklos – rekonstrukcijos, projektavimo ir darbų pirkimo, kurio objektas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Iš bylos duomenų matyti, kad konkurse dalyvavo ieškovė bei ūkio subjektų grupė, kuriai atstovauja UAB ,,Medingė‘‘. Nors ieškovė pateikė ieškinio reikalavimą panaikinti atsakovės 2017-10-31 rašte nurodytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo iš karto po 2017-11-07 pretenzijos pateikimo atsakovui, akivaizdu, kad 2017-10-31 atsakovės sprendimas yra 2017-10-20 atsakovės sprendimo atmesti  pasiūlymą padarinys. Todėl nustačius, kad 2017-10-20 atsakovės sprendimas yra neteisėtas, teismas dėl perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumo fakto turi teisę peržengti ieškinio ribas ir nagrinėti reikalavimą dėl 2017-10-31 atsakovės sprendimo panaikinimo.

 

 

 

Dėl neįprastai mažos kainos instituto taikymo

 

 

  1. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nagrinėjamo ginčo atveju apskritai neturėjo teisės atlikti neįprastai mažos kainos patikrinimo procedūros. Ieškovės teigimu pagal VPĮ 57 str. 1 d. pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ieškovei pasiūlius (duomenys neskelbtini) Eur kainą, o  pirkimo laimėtojui (duomenys neskedlbtini) Eur kainą, ieškovės pasiūlyta kaina buvo apie 0,8% mažesnė, nei laimėtojo.
  2. Trečiasis asmuo UAB ,,Medingė‘‘ savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė 2017-10-25 pretenzijoje atsakovei tokių argumentų nekėlė, todėl negali šiuo argumentu grįsti ieškinio reikalavimų. Šios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje, ji yra tiesiogiai įtvirtinta ir CPK 423 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Tačiau ieškovė pagrįstai teigia, kad ji negalėjo anksčiau nei 2017-11-07 pateikti argumentų dėl neįprastai mažos kainos sampratos, nes atsakovė visų dalyvių kainas paskelbė tik 2017-10-31 - tik tą dieną ieškovė objektyviai galėjo sužinoti ir sužinojo, jog iš tiesų jos pasiūlyta kaina nėra ir negali būti laikoma neįprastai maža.
  3. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė apskritai neteisingai aiškina neįprastai mažos kainos instituto taikymo galimybes. VPĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.
  4. Tai reiškia, kad pirmuoju atveju, neįprastai mažos kainos institutas taikomas kuomet perkančiajai organizacijai tiekėjo pateikto pasiūlymo kaina atrodo neįprastai maža ir gali būti nepakankama tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad šiuo atveju VPĮ nėra numatyta jokių kriterijų, kuriais remdamasi perkančioji organizacija turėtų pasiūlymo kainą ar sąnaudas vertinti kaip neįprastai mažas, taip pat nėra reikalaujama pirkimo dokumentuose nustatyti atvejus, kuomet būtų laikoma, kad kaina ir jos sudėtinės dalys ar sąnaudos yra neįprastai mažos.
  5. Antruoju atveju perkančioji organizacija jau privalo taikyti neįprastai mažos kainos institutą, jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Tai reiškia, kad tokiu atveju perkančioji organizacija visada privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė šiuo atveju turėjo teisę taikyti neįprastai mažos kainos institutą, nusprendusi, jog ieškovės pasiūlyta kaina jai atrodo neįprastai maža. Šalių nurodyti argumentai, kiek abiejų dalyvių pasiūlytų prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos skyrėsi procentine išraiška, teisinės reikšmės sprendžiant ginčą neturi. Tokie argumentai būtų reikšmingi tuo atveju, jei perkančioji organizacija nebūtų įvykdžiusi pareigos taikyti neįprastai mažos kainos institutą. 

 

 

Dėl atsakovės sprendimo atmesti pasiūlymą dėl neįprastai mažos kainos

 

 

  1. Atsakovė nurodė, kad vykdydama VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintą prievolę perkančiajai organizacijai reikalauti, kad tiekėjas pagrįstų pasiūlyme nurodytą darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos, pasiūlė ieškovei, vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįsti neįprastai mažas kainos sudedamąsias dalis. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad tarp šalių ginčas kilo dėl sąnaudų, t.y. dėl metalo konstrukcijų kiekio, reikalingo pastato pirmo ir antro aukšto pertvaroms stiprinti. Byloje yra kilęs ginčas tik dėl dvejų veiklų sąrašo pozicijų, t. y. (1) „Statinio konstrukcijos (perdangos stiprinimas, durų angų įrengimas, pertvaros) pirmo aukšto tarp ašių G-J ir 4-6" ir (2) „Statinio konstrukcijos (perdangos stiprinimas, durų angų įrengimas, pertvaros) antro aukšto tarp ašių G-J ir 4-6". Atsakovės teigimu, kainos neįprastai mažos jai atrodė dėl ženkliai mažesnių įvertintų metalo konstrukcijų, skirtų medinėms perdangų sijoms sustiprinti, kiekių, nei nurodyti statybos objekto techniniame projekte.
  2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tokie atsakovės argumentai nėra susiję su ieškovės pasiūlyta kaina. Ieškovės nuomone, medžiagų kiekis yra ne pasiūlymo kainos, bet pasiūlymo techninės dalies charakteristika, todėl jeigu atsakovei kilo klausimų dėl ieškovės pasiūlytų medžiagų kiekių, tai turėjo būti vertinama atliekant paties pasiūlymo vertinimą, bet ne pasiūlymo kainos vertinimą. Ieškovė teigia, kad atsakovė nenustatė, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka kokių nors pirkimo sąlygų, o tai reiškia, kad jos pasiūlymas visa apimtimi (įskaitant ir pasiūlymo techninę dalį, kurioje nurodyti darbų ir medžiagų kiekiai) turi būti laikomas atitinkančiu pirkimo sąlygas ir VPĮ nuostatas. Tačiau, teismo nuomone, tokie ieškovės argumentai nepagrįsti.
  3. VPĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad tiekėjas pagrįstų pasiūlyme nurodytas sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neįprastai mažos kainos institutas, kaip papildoma galimybė po to, kai jau įvertina tiekėjo kvalifikacija ir jo pasiūlymo atitiktis techniniams pirkimo objekto reikalavimams, įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu bei gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį ir yra skirtas perkančiajai organizacijai apsisaugoti nuo pirmiau išvardytų grėsmių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. gegužės 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).
  4. Ieškovė nurodė, kad jos atlikti medžiagų kiekių paskaičiavimai yra preliminarūs, nes jie gali keistis parengus darbo projektą. Tačiau pati ieškovė sutinka, kad šiuo atveju yra taikomas fiksuotos kainos kainodaros principas, kas reiškia, jog nepriklausomai nuo tiekėjų nurodytų ir faktiškai sunaudotų medžiagų kiekių, atsakovė privalės sumokėti rangovui ne didesnę ir ne mažesnę, o būtent tokią kainą, kuri konkrečiai nurodyta pirkimo sutartyje (tiekėjo pasiūlyme). Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio ir priklauso nuo kelių aplinkybių. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai  imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Pažymėtina, kad konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-161/2012).
  5. Ieškovė nurodė, kad sutarties kaina bus tikslinama parengus darbo projektą. Iš Gruzdžių gimnazijos rekonstravimo techninio projekto dalies – Statinio konstrukcijų dalies – matyti, kad pastabose nurodyta, jog medžiagų kiekiai gali keistis atidengus esamas konstrukcijas bei atlikus brėžinius darbo projekto stadijoje, tačiau ši nuostata leidžia keisti kainą tik paminėtais išimtiniais atvejais, ji nesuteikia teisės tiekėjui pateikti preliminarius paskaičiavimus, kurie ženkliai skirtųsi nuo techninio projekto reikalavimų. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad techninis pastato projektas yra sudedamoji pirkimo dokumentų dalis, todėl statybos darbams reikalingos sąnaudos – medžiagų kiekiai – turi atitikti pirkimo dokumentų reikalavimus, nors jie ir būtų atlikti specialisto.
  6. Tačiau, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovės 2017-10-20 sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra nepagrįstas dėl kitų motyvų. Atsakovė savo atsiliepime nurodė, kad konkurso dokumentuose - TP Statinio konstrukcijų dalies 4 skyriuje „Orientacinis statybos produktų kiekių žiniaraštis", II etapo darbų skirsnyje 2.4 „Naujų grindų įrengimas ir esamų medinių laikančių konstrukcijų stiprinimas senajame korpuse", 8 eilutės „Esamų medinių sijų stiprinimas" „a" pozicijoje yra nurodytas metalinių lovinio profilio sijų iš plieno S275 perdangų sijų stiprinimui kiekis - 39400 kg, ir „e" pozicijoje yra nurodytas metalinių lovinio profilio sijų atramų užtvirtinimui kiekis - 3200 kg. Tokiu būdu nurodytas bendras metalo kiekis konstrukcijoms (neįskaitant tvirtinimo varžtų ir smulkų montavimo detalių) sudaro apie 42600 kg. Atsakovė nurodė, kad ieškovės nurodytas metalo kiekis sudaro tik 62 proc. nuo techniniame projekte nurodyto metalo kiekio perdangų medinių sijų stiprinimui ir gali būti nepakankamas techninio projekto sprendiniams realizuoti. Iš Viešojo pirkimo komisijos 2017m. spalio 19d. posėdžio protokolo Nr. VPP-262 (31.2) matyti, kad būtent dėl šios priežasties ieškovės pasiūlymas ir buvo atmestas, tokio turinio pranešimas ir buvo išsiųstas ieškovei 2017-10-20. Todėl kiti proceso dalyvių nurodyti argumentai sprendžiant ginčą neturi teisinės reikšmės. Iš Viešojo pirkimo komisijos 2017m. spalio 30d. komisijos protokolo Nr. VPP-271 (31.2) matyti, kad atsakovė svarstė ieškovės pretenziją ir pripažino, kad į bendrą techniniame projekte numatytą II rekonstrukcijos etapui paskaičiuotą  metalo kiekį įeina ir metalinių sijų, skirtų stiprinti medines sijas virš rūsio, orientacinis kiekis, kuris proporcingai galėtų būti apie 3400 kg. Komisija sprendė, kad likęs metalo konstrukcijų kiekis (apie 39200 kg) turi būti numatytas dviejų perdangų – virš 1-ojo ir virš 2-ojo aukštų medinių sijų stiprinimui, o ieškovės pasiūlyme nurodytas metalo kiekis sudaro tik 67 procentus nuo metalo kiekio, numatyto pagal techninio projekto sprendinius.
  7. Iš atsakovės 2018-01-10 pateiktų teismų duomenų matyti (Nr. S-55 (3.36)), kad į Gruzdžių gimnazijos statinio rekonstravimo darbų II etapą neįeina trečio aukšto ir rūsio rekonstravimo darbai. Atsakovė ir atsakyme į pretenziją, ir 2017-01-10 pateikdama teismui duomenis pripažino, kad į 42600 kg metalo kiekį yra įskaičiuotas ir metalas, skirtas rūsio rekonstrukcijai, kuri nėra numatyta II rekonstrukcijos etape. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad metalo kiekis, tenkantis rūsio rekonstrukcijai, proporcingai galėtų sudaryti apie 3400 kg. Ši aplinkybė yra tiesiogiai susijusi su 2017-10-20 atsakovės sprendimu atmesti ieškovės pasiūlymą. Teismas daro išvadą, kad atsakovė, reikalaudama, kad tiekėjai rengdami pasiūlymus vadovautųsi pirkimo dokumentu – statinio techniniu projektu, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės pasiūlyto metalo kiekio nepakaks rekonstrukcijai, nors techniniame projekte yra įskaičiuotas ir metalo kiekis rūsio rekonstrukcijai. Visų pirma, tiekėjai, pateikdami pasiūlymus, dėl paminėtos aplinkybės objektyviai negalėjo laikytis techninio projekto reikalavimų, nors, kaip nurodyta pirkimo dokumentuose (atsakymuose), darbų sąnaudas turėjo pasiskaičiuoti patys. Antra, atsakovė nei savo sprendimuose, nei teismui pateiktuose dokumentuose nepagrindė savo pozicijos, jog rūsio rekonstrukcijai skirtas metalo kiekis pagal techninį projektą sudaro apie 3400 kg, todėl apskritai nėra pagrindo konstatuoti, ar ieškovės pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, palyginus ją su techninio projekto sprendiniais. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, atsakovės 2017-10-20 sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo naikintinas.
  8. Kaip jau buvo minėta, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą. Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovės 2017-10-20 sprendimas priimtas neteisėtai, teismas turi teisinį pagrindą išeiti už ieškinio ribų. Atsakovės 2017-10-31 sprendimas dėl pasiūlymo eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo buvo priimtas atmetus ieškovės pasiūlymą, nes konkurse dalyvavo tik ieškovė ir trečiųjų asmenų subjektų grupė, kuri ir buvo pripažinta laimėtoju. Todėl atsakovės 2017-10-31  sprendimas taip pat naikintinas.

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

 

  1. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visiškai. Ieškinį tenkinus, atsakovei ir trečiajam asmeniui, atsakovės pusėje, UAB „Medingė“ bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė prašo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Medingė“ lygiomis dalimis. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad šioje byloje patyrė 2 541,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 1 538,00 Eur žyminio mokesčio. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro  įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad 2 541,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos. Sutiktina su ieškove, kad ji nagrinėjamoje byloje savo interesus gynė prieš du procesinius varžovus, todėl nustačius jų argumentų nepagrįstumą, yra teisinga ieškovei UAB „RNDV GROUP“ iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Medingė“ priteisti bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, t.y. po 2 000,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016).

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

         Ieškinį tenkinti.

Pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017-10-20 rašte nurodytą sprendimą dėl ieškovės UAB ,,RNDV Group‘‘ pasiūlymo atmetimo.

Pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017-10-31 rašte nurodytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo.

Priteisti iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188726051, ir trečiojo asmens UAB „Medingė“, įmonės kodas 175708523, ieškovei UAB „RNDV GROUP“, įmonės kodas  302639697, po 2 000,40 Eur (du tūkstančius eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų

              Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per šį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                     Lina Muchtarovienė

 

 

                                                                                   


Paminėta tekste:
  • e3K-3-570-469/2016
  • 2A-735-236/2016
  • 3K-3-216/2010
  • 2A-1983/2012
  • CPK
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • e3K-3-293-378/2016
  • 3K-3-408/2012
  • 3K-3-583/2008
  • 3K-3-505/2009
  • CK
  • 3K-3-161/2012
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • e3K-3-546-469/2016
  • CPK 259 str. Sprendimo priėmimas