Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-19][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-374-248-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-374-248/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VšĮ ,,Žaliasis taškas" 110884687 atsakovas
VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija" 302755513 atsakovas
UAB ,,Ekobazė" 300835462 Ieškovas
UAB ,,Tauragės regioninis atliekų tvarkymo centras" 179901854 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.2. Asmenys
2.2.3. Atstovavimas
2.2.3.4. Kiti su atstovavimu susiję klausimai
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6.11.4.5. Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6. Prievolių teisė
2.6.8. Sutarčių teisė
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2.6.8.12. Kiti su sutarčių teise susiję klausimai
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-374-248/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02653-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.4.; 2.6.8.12; 2.6.11.4.5 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl nutraukto atliekų tvarkymo konkurso.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių savivaldybės teisę perleisti pakuočių atliekų surinkimo konkursą vykdyti organizacijoms, įsteigtoms pakuočių gamintojų (importuotojų), teisę atliekų tvarkymo srityje vykdyti konkursą ne pagal viešųjų pirkimų procedūras, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Ekobazė (toliau – ieškovė) teismo prašė nutraukti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ vykdomą Tauragės regiono komunaliniame atliekų sraute susidarančių popieriaus ir kartono, plastikinių ir metalinių bei kombinuotų pakuočių atliekų ir popieriaus ir kartono, plastikinių ir metalinių bei kombinuotų antrinių žaliavų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo paslaugų pirkimo konkursą (toliau – konkursas).

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ vykdo konkursą pagal 2016 m. rugsėjo 27 d. UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro interneto tinklalapyje paskelbtas konkurso sąlygas. Ieškovės vertinimu, atsakovių konkurso organizavimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Atsakovių vykdomas konkursas neatitinka teisės aktų reikalavimų, būtent: 1) atsakovės neturi teisės organizuoti konkurso ir jo pagrindu sudaryti paslaugų sutarčių; 2) konkursas organizuojamas neteisėtu būdu, t. y. konkurso sąlygose nustatytas pirkimo objektas bei kitos konkurso sąlygos nepagrįstai riboja konkurenciją atliekų tvarkymo ir susijusiose rinkose.

4.       Teisės aktai nenustato galimybės savivaldybėms ir jų įsteigtiems atliekų tvarkymo centrams perleisti teisės vykdyti pakuočių atliekų surinkėjų konkursus, nes tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos apeiti viešųjų pirkimų procedūras. Tiek savivaldybės, tiek jų įsteigti juridiniai asmenys, remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, yra perkančiosios organizacijos, kurios pirkimus privalo vykdyti pagal viešųjų pirkimų procedūras. Kitų įstatymų nuostatos negali suteikti teisės savivaldybėms ir jų įsteigtiems juridiniams asmenims nepaisyti VPĮ nuostatų pakuočių atliekų surinkimo atvejais.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad konkurso organizatorės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ yra dvi savarankiškos atskiros organizacijos, kurios yra įsteigtos pakuočių gamintojų ir (ar) importuotojų ir kurioms jų dalyviai arba sutartiniu pagrindu gamintojai ir importuotojai yra pavedę organizuoti atliekų tvarkymą (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 3422 straipsnis, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ ) 10 straipsnio 1 dalis).

7.       Gamintojai ir importuotojai turi pareigą ne tik bendradarbiauti su savivaldybėmis eksploatuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemą, bet ir pareigą finansuoti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtrą bei atitinkamai sumokėti už komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ir naudojimo paslaugas (PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas ir 5 dalis).

8.       ATĮ 30 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybės arba administratoriai privalo su jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti ATĮ įstatymo 342, 343 straipsniuose ir PPATĮ 10 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis.

9.       Remiantis šiomis teisės aktų nuostatomis, organizacijoms (atsakovėms) ir savivaldybėms nustatyta pareiga sudaryti dvi sutartis – bendradarbiavimo ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo. Bendradarbiavimo sutartimis turi būti nustatyta, inter alia (be kita ko), komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkytojų parinkimo tvarka.

10.       2013 metais atsakovė VšĮ „Žaliasis taškas“ su trečiuoju asmeniu UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymas“ sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 1.16-13/69 dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti organizavimo Tauragės rajono savivaldybės, Jurbarko rajono savivaldybės, Šilalės rajono savivaldybės, Pagėgių savivaldybės komunalinių atliekų sistemoje (toliau – bendradarbiavimo sutartis). Atsakovė VšĮ „Žaliasis taškas“ ir UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 2016 m. rugpjūčio 11 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 1-16-13/69, 1.16-13/70, 1.26-13/69, 1.16-13/17 pakeitė, suteikdamas teisę atsakovėms skelbti konkursą. Taigi atsakovės su trečiuoju asmeniu yra sudarę bendradarbiavimo sutartis, kuriose nustatyta, kad pakuočių atliekų paruošėjas (-ai) naudoti ir (ar) naudotojas (-ai) parenkamas (-i) bendru arba atskirai vykdomu konkursu, kuriuos organizuoja, skelbia ir atlieka organizacijos, turinčios pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją pagal aplinkos ministro 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-563 patvirtintą organizacijų, kurios pagal VPĮ nėra perkančiosios organizacijos, pirkimų tvarkos aprašą (2016 m. rugpjūčio 11 d. bendradarbiavimo sutarties pakeitimas).

11.       Konkursu įsigyjamos tik atliekų paruošimo perdirbti bei naudoti ir perdirbimo bei naudojimo paslaugos, o atliekų surinkimo paslaugos konkursu nėra įsigyjamos. Nagrinėjamu atveju atsakovės konkurso būdu atrinko atliekų tvarkytoją ne bendroms komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms teikti, o vykdyti specifines paslaugas – komunalinių atliekų sraute susidarančių popieriaus ir kartono, plastikinių ir metalinių bei kombinuotų pakuočių atliekų ir popieriaus ir kartono bei plastiko ir metalo bei kombinuotų antrinių žaliavų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo paslaugas.

12.       Spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 ir 7 straipsnių pažeidimo, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad esamas teisinis reguliavimas nustato, jog, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė savivaldybėje (regione) privalo vienodomis sąlygomis su kitomis organizacijomis (konkrečiu atveju VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“) sudaryti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis, atitinkamai tam pačiam atliekų surinkėjui mokėti už teikiamas paslaugas. Nepriklausomai nuo to, ar konkursą organizuos atsakovės kartu, ar savivaldybė, (administratorė), toje savivaldybėje (regione) bus išrinktas vienas atliekų surinkėjas ir su juo abi organizacijos turės pasirašyti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartį. Teismas sprendė, kad pakuočių atliekų tvarkytojas savivaldybėje (regione) parenkamas viena tvarka, nepriklausomai nuo organizacijų skaičiaus; organizacijos privalo vienodomis sąlygomis sudaryti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis ir jų pagrindu finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą trečiajai sutarties šaliai – atliekų tvarkytojui.

13.       Atsakovės, bendradarbiavimo su trečiuoju asmeniu sutarties pagrindu skelbdamos konkursą, nėra ir negali būti laikomas pažeidžiančiomis konkurencijos sąlygas, nes atsakovės pastaraisiais veiksmais įgyvendina imperatyviai įstatymų pavestas pareigas finansuoti savivaldybės komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, paruošimą perdirbti ir naudoti bei perdirbimą ir naudojimą.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Ekobazė apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: ieškovės UAB Ekobazė“ ieškinį patenkino ir nutraukė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ vykdomą Tauragės regiono (Tauragės rajono, Jurbarko rajono, Šilalės rajono ir Pagėgių savivaldybių) komunaliniame atliekų sraute susidarančių popieriaus ir kartono, plastikinių ir metalinių bei kombinuotų pakuočių atliekų ir popieriaus ir kartono, plastikinių ir metalinių bei kombinuotų antrinių žaliavų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo paslaugų pirkimo konkursą.

15.       Kolegija sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Atliekų tvarkymo įstatymus būtent savivaldybės diskrecija yra spręsti dėl tinkamiausio atliekų tvarkymo sistemos modelio ir jo diegimo. Pagal ATĮ 30 straipsnį savivaldybės gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių, kurio viena iš funkcijų – organizuoti konkursą dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančio atliekų tvarkytojo parinkimo, tačiau dėl šios funkcijos administratorius neįgyja daugiau teisių, nei jų turi tiesioginis atliekų sistemos administratorius – savivaldybė, kuri pagal VPĮ yra perkančioji organizacija.

16.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija koncesijos sutartimi suteikė leidimą UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui būti koncesininku – Tauragės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi, tačiau koncesijos sutartis nenustatė koncesininko teisės perleisti teisę organizuoti konkursus nei dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, nei dėl kitokio pobūdžio atliekų tvarkymo ir dėl to sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis. Dėl to kolegija nurodė, kad atsakovės, vykdydamos ginčo konkursą, bendradarbiavimo sutarčių ir šių sutarčių 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. pakeitimų pagrindu neteisėtai perėmė UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro funkciją organizuoti komunaliniame atliekų sektoriuje susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų pirkimą. Nagrinėjamu atveju tik savivaldybė ar UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras, veikiantis savivaldybės pavedimu, atrinktas viešo konkurso būdu, turėjo teisę skelbti paslaugų teikėjo konkursą pagal VPĮ nuostatas, kurios yra specialiosios ATĮ ir PPATĮ normų atžvilgiu. ATĮ 30 straipsnio 16 dalies nuostata taip pat nesuteikia teisės atsakovėms organizuoti konkurso dėl tokių atliekų tvarkymo.

17.       Kolegija sprendė, kad organizuojant ginčo pirkimą buvo šiurkščiai pažeistos imperatyviosios VPĮ nuostatos: pirkimą organizavo neturintys tokios teisės subjektai, taip buvo pažeistas esminis – skaidrumo viešųjų pirkimų principas (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl toks pirkimas pripažintas niekiniu ir negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78, 1.80 straipsniai).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai bei prisidėjimas prie kasacinio skundo

 

18.       Kasaciniu skundu atsakovė VšĮ „Žalias taškas“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Teismas, netinkamai aiškindamas Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų nuostatas, sprendė, kad tik savivaldybės (administratoriai) turi teisę atrinkti komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkytojus (t. y. ne tik surinkėjus, bet ir perdirbėjus bei naudotojus). Vietos savivaldos įstatymas tik įvardija savarankiškąsias savivaldybių funkcijas, tačiau pastarųjų įgyvendinimo tvarką ir konkrečias savivaldybių funkcijas atskirose specialiose srityse reguliuoja specialieji įstatymai  šiuo atveju ATĮ ir PPA, nustatantys teises ir pareigas visiems pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyviams, todėl tvarka, pagal kurią organizuojamas ir finansuojamas komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymas, pirmiausia aiškintina sistemiškai analizuojant šių teisės aktų nuostatas. ATĮ ir PPATĮ nuostatose imperatyviai nurodyta tik dėl savivaldybės (administratoriaus) kompetencijos parinkti komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjus, o savivaldybė (administratorius) turi teisę bendradarbiavimo sutartimi su organizacijomis nustatyti atliekų tvarkytojo, t. y. kitas atliekų tvarkymo veiklas (konkrečiu atveju paruošėjo naudoti ir naudotojo) vykdysiančio asmens, parinkimo tvarką, kas ir buvo nustatyta bendradarbiavimo sutartyse. Atliekų surinkimas negali būti tapatinamas su atliekų tvarkymu. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad ATĮ 30 straipsnio 16 dalis nustato pareigą savivaldybėms (administratoriams) pačioms organizuoti visas pakuočių atliekų tvarkymo veiklas. 

18.2.                      Šiuo atveju Konkursu yra atrenkamas atliekų tvarkytojas ne bendroms komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms teikti, o vykdyti specifines paslaugas  komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo paslaugas. Atliekų surinkėjai nėra diferencijuojami pagal komunaliniame sraute susidarančias atliekas, tačiau dėl surinktų atliekų tolesnio paruošimo naudoti (perdirbti) ir naudojimo (perdirbimo) yra keliami skirtingi reikalavimai komunalinio srauto atliekoms ir komunaliniame sraute susidarančioms pakuočių atliekoms, nes komunaliniame sraute susidarančias pakuočių atliekas turi teisę tvarkyti tik atliekų tvarkytojai, įrašyti į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą.

18.3.                      Konkursu yra siekiama įsigyti paslaugas, kurios bus finansuojamos ne iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar piniginių fondų, o gamintojų ir importuotojų lėšomis, todėl konkursu negali būti siekiama ir viešųjų pirkimų tikslo, nustatyto VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje.

18.4.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-211-302/2018, kurioje buvo sprendžiami analogiški kaip ir šioje byloje klausimai, visiškai priešingai buvo išaiškintos tos pačios teisės aktų nuostatos.

19.       Ieškovė UAB Ekobazė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės VšĮ „Žaliasis taškas“ kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: 

19.1.                      Savivaldybių kompetencija apima visų komunalinių atliekų, įskaitant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekas, tvarkymo organizavimą (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, ATĮ 25 straipsnis). ATĮ 30 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatyta išimtinė savivaldybės (administratoriaus) kompetencija atrinkti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus. Pagal ATĮ 2 straipsnio 18 dalį atliekų tvarkymas apima, inter alia, atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą (apima ir paruošimą perdirbti ir perdirbimą), įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas. PPATĮ 10 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad pakuočių atliekų surinkėjas atrenkamas ir atlieka ne tik komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo veiklą, bet ir nurodytų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo veiklą, t. y. ir tą veiklą, dėl kurios organizuojamas Konkursas. PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas tik leidžia nustatyti tvarką, pagal kurią organizacijos dalyvaus parenkant pakuočių atliekų surinkėjus (tvarkytojus), tačiau nesudaro prielaidų ir teisinio pagrindo bendradarbiavimo sutartimis perduoti savivaldybės išimtinių funkcijų atsakovėms.

19.2.                      Tauragės regiono savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse, galiojusiose konkurso paskelbimo metu, buvo aiškiai nurodyta, kad tik savivaldybės ar jų pavedimu administratorius turi teisę atrinkti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus (nurodytų taisyklių 26 punktas). Byloje taip pat pateikta Aplinkos ministerijos raštas ir išvada dėl ginčijamo konkurso neteisėtumo, kurioje nurodoma, kad įstatymai paslaugų pirkimo organizavimo teisę ir pareigą suteikia tik savivaldybėms ar jų pavedimu regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Šie oficialūs Aplinkos ministerijos dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Organizacijos, kaip atsakovės, yra gamintojų ir importuotojų įsteigti juridiniai asmenys, kurie visų pirma veikia jų steigėjų ir pavedimų davėjų interesais. Priešingai nei savivaldybės, organizacijos neturi intereso pakuočių atliekas sutvarkyti aplinkai ir žmonių sveikatai mažiausiai pavojingu būdu, taip pat laikytis kitų atliekų tvarkymo prioritetų, nustatytų PPATĮ 3 straipsnio 1 dalyje, bei bendrųjų atliekų tvarkymo principų.

19.3.                      Atsakovės nėra perkančiosios organizatorės VPĮ taikymo prasme, šis konkursas paskelbtas ir vykdomas ne vadovaujantis VPĮ nuostatomis, todėl yra pažeidžiama imperatyvioji VPĮ 14 straipsnio nuostata.

20.       Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ prašo skundą tenkinti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl gamintojų ir importuotojų organizacijos teisės vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjo konkursą

 

21.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2016 m. rugsėjo 27 d. paskelbto Tauragės regiono (Tauragės rajono, Jurbarko rajono, Šilalės rajono ir Pagėgių savivaldybių) teritorijoje rūšiuojamajame komunalinių atliekų sraute susidarančių popieriaus ir kartono, plastikinių ir metalinių bei kombinuotų pakuočių atliekų ir popieriaus ir kartono bei plastiko ir metalo bei kombinuotų antrinių žaliavų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo paslaugų teikėjo konkurso teisėtumo. Bylą sprendę teismai skirtingai vertino, ar gamintojų ir importuotojų organizacija turi teisę organizuoti atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo konkursą bei jo pagrindu sudaryti paslaugų sutartį, ar konkursas turėjo būti organizuojamas pagal VPĮ nustatytą tvarką.

22.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, remiantis 2013 m. VšĮ „Žaliasis taškas“ ir trečiojo asmens UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymas“ sudaryta bendradarbiavimo sutartimi Nr. 1.16-13/69 dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti organizavimo Tauragės rajono savivaldybės, Jurbarko rajono savivaldybės, Šilalės rajono savivaldybės, Pagėgių savivaldybės komunalinių atliekų sistemoje ir jos pakeitimu, atsakovės turėjo teisę skelbti ginčo konkursą šiame susitarime nustatyta, ne VPĮ įtvirtinta, tvarka.

23.       Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nesuteikė teisės pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijai organizuoti atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo konkursus, tokia teisė taip pat negalėjo būti jiems perduota sudaryta bendradarbiavimo sutartimi. Kolegija konstatavo, kad tik savivaldybė arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, vadovaudamasis VPĮ nuostatomis, turi teisę organizuoti konkursą dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teiksiančio atliekų tvarkytojo.

24.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad teisinis reglamentavimas imperatyviai pasisako tik dėl savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus kompetencijos parinkti komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjus, tačiau jos turi teisę pagal ATĮ 30 straipsnio 16 dalį ir PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus bendradarbiavimo sutartimi su pakuočių gamintojais ir importuotojais nustatyti atliekų tvarkytojo, t. y. kitas atliekų tvarkymo veiklas vykdysiančio asmens, parinkimo tvarką.

25.       Vietos savivaldos įstatymo (2016 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XII-2494 redakcija) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę yra skirstomos į savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms). Savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas yra priskirtas prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų.

26.       Atliekų tvarkymo įstatymo (2016 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr. XII-2301 redakcija), inter alia, nustatančio atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą, reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams (1 straipsnio 1 dalis), 25 straipsnyje, apibrėžiančiame savivaldybių funkcijas atliekų tvarkymo srityje, nurodyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių paslaugų teikimą. Taigi sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad būtent savivaldybė turi teisę ir pareigą spręsti dėl tinkamo atliekų tvarkymo sistemos modelio ir jo diegimo.

27.       Atliekų tvarkymas įstatyme yra apibrėžiamas kaip atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas (ATĮ 2 straipsnio 18 dalis). Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą (ATĮ 2 straipsnio 40 dalis). 

28.       ATĮ 30 straipsnyje, įtvirtinančiame komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą ir jų funkcionavimo užtikrinimą, nurodyta, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (1 dalis). Šis administratorius, be kitų funkcijų, gali organizuoti konkursą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti bei kitas su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimu susijusias savivaldybių pavestas funkcijas (3 dalis). ATĮ 30 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka. ATĮ 30 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal ATĮ 30 straipsnio 12 dalį atliekų tvarkytojas, teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Taigi pagal bendrąją taisyklę komunalinių atliekų tvarkytojus atrenka savivaldybė ar sistemos administratorius ir tik tokie tvarkytojai gali teikti atliekų tvarkymo paslaugas toje savivaldybėje.

29.       ATĮ 30 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta, kad, siekdamos užtikrinti geros kokybės ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems savivaldybės teritorijos gyventojams, organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų tvarkymą, savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti šio Įstatymo 342, 343 straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis. Komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų surinkėjus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 

30.       Kadangi nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl komunaliniame atliekų sraute susidarančių popieriaus ir kartono, plastikinių ir metalinių bei kombinuotų pakuočių atliekų ir popieriaus ir kartono, plastikinių ir metalinių bei kombinuotų antrinių žaliavų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo paslaugų pirkimo, tai šiuo atveju yra aktualios ir specialiojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2586 redakcija), kuris, inter alia, nustato pagrindinius pakuočių reikalavimus, bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką įvežamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, taip pat gamintojų, importuotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes ir pakuočių atliekas, nuostatos.

31.       PPATĮ įstatymo 10 straipsnio, į kurį, minėta, daroma nuoroda ATĮ 30 straipsnio 16 dalyje, 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad organizacija privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti. Šiose sutartyse turi būti numatyta bendradarbiavimo eksploatuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemą, šviečiant ir informuojant gyventojus pakuočių atliekų tvarkymo klausimais sąlygos, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros finansavimo tvarka, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo tvarka; 2 punkte įtvirtinta, kad organizacija privalo sudaryti sutartis ne vėliau kaip iki einamųjų kalendorinių metų I ketvirčio pabaigos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir pagal šios dalies 1 punkte nurodytose sutartyse nustatytą tvarką parinktais atliekų surinkėjais dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo finansavimo (išlaidų apmokėjimo) tvarka, pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pateikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka. Esant daugiau nei vienai organizacijai, šiame punkte nurodytos sutartys pasirašomos vienodomis sąlygomis.

32.       Aiškinant šias teisės normas, atkreiptinas dėmesys, kad, viena vertus, pagal PPATĮ įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą nustatyta, kad bendradarbiavimo sutartyse turi būti numatyta komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo tvarka, o pagal ATĮ 30 straipsnio 16 dalį surinkėjus teisės aktų nustatyta tvarka išrenka savivaldybė. Vadinasi, bendradarbiavimo sutartyje nustatant surinkėjų parinkimo tvarką gali būti nustatytos gamintojų ir importuotojų organizacijų dalyvavimo atrenkant surinkėjus formos ir būdai, tačiau ši funkcija negali būti visiškai perduota šioms organizacijoms.

33.       Kita vertus, sutartyse, numatytose PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kalbama apie sutarčių sudarymą su atliekų surinkėjais, parinktais pagal šios dalies 1 punkte nurodytose sutartyse nustatytą tvarką, tačiau susitarimo objektu įvardijamas ne tik komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamasis surinkimas, bet ir vežimas, paruošimas naudoti ir naudojimas, t. y. ir dėl tų atliekų tvarkymo veiklų, dėl kurių buvo skelbtas ginčijamas konkursas. Kitų pakuočių atliekų tvarkytojų išrinkimo tvarka nei PPATĮ, nei ATĮ atskirai neaptarta. 

34.       Paminėtina, kad PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjus išrenka gamintojų ir importuotojų organizacijos ir sudaro su jais sutartis dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo. Tai rodo įstatymų leidėjo siekį skirtingai reglamentuoti pakuočių atliekų, atsirandančių komunalinių atliekų sraute ir kitur, tvarkytojų parinkimo tvarką.

35.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad PPATĮ 10 straipsnio 4 dalis, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, negali būti aiškinama kaip tiesiogiai suteikianti teisę gamintojų ir importuotojų organizacijoms su savivaldybe ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi sudaroma bendradarbiavimo sutartimi perduoti gamintojų ir importuotojų organizacijai teisę atrinkti komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkytojus.

36.       Kadangi nei PPATĮ kaip tam tikros rūšies atliekų tvarkymą reglamentuojantis teisės aktas, nei ATĮ tiesiogiai nereglamentuoja kitų pakuočių atliekų tvarkytojų (ne pakuočių ir pakuočių atliekų surinkėjų) parinkimo tvarkos ir subjektų, galinčių tai daryti, todėl taikytinos bendrosios ATĮ taisyklės.

37.       Nutarties 28 punkte nurodyta, kad pagal ATĮ 30 straipsnio 11 ir 12 dalis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus atrenka savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai. Taip pat minėta (žr. nutarties 27 punktą), kad į teisės aktuose nurodomas atliekų tvarkymo ir atliekų tvarkytojo sąvokas patenka ne tik atliekų surinkimas, bet ir kitos paslaugos, t. y. vežimas, naudojimas, šalinimas, šių veiklų organizavimas (ATĮ 2 straipsnio 18 ir 20 dalys). Iš šiose teisės normose pateiktų apibrėžčių matyti, kad atliekų tvarkymas yra plačiausia sąvoka, apimanti kelias siauresnes: atliekų surinkimą, naudojimą ir šalinimą, ir kt. Dėl to laikytina, kad tais atvejais, kai teisės aktų nuostatose vartojama sąvoka „atliekų tvarkymas“, jos taikomos visoms veikloms rūšims, kurias apima atliekų tvarkymas, jei pačiame akte ar specialiuose įstatymuose, skirtuose tam tikrai atliekų tvarkymo sričiai, nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad tik savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, veikiantis savivaldybės pavedimu, turėjo teisę skelbti ginčo konkursą atrinkti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėją. Teisės organizuoti konkursą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui, net jeigu jis teikia tik dalį atliekų tvarkymo proceso paslaugų, t. y. atliekas paruošia perdirbti, naudoti ir naudoja, perdavimo gamintojų ir importuotojų organizacijai galimybė nei ATĮ, nei PPATĮ nenustatyta. Dėl to ir bendradarbiavimo sutartimi UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras negalėjo perduoti pakuočių gamintojų ir (ar) importuotojų organizacijoms VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ savo funkcijos organizuoti komunaliniame atliekų sektoriuje susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų pirkimą. 

38.       Paminėtina, kad byloje pateiktame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. (17-2)-D8-8888 Dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo konkursų taip pat pateiktas šios įstaigos ATĮ ir PPATĮ nuostatų aiškinimas, kad pakuočių atliekų tvarkytojų parinkimo konkursus turi teisę skelbti tik savivaldybės ar savivaldybės įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Kiti subjektai neturi įgaliojimų perimti su tokių konkursų organizavimu susijusias savivaldybių funkcijas.  

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

39.       Kasaciniame skunde teigiama, kad ginčo konkursu siekiama įsigyti paslaugas, kurios bus finansuojamos gamintojų ir importuotojų lėšomis, todėl jam organizuoti yra netaikomos VPĮ nustatytos procedūros ir toks konkursas gali būti vykdomas šalių susitarime sutartu būdu.

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau konstatuota nutartyje, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiantį atliekų tvarkytoją gali parinkti savivaldybė, kuri yra perkančioji organizacija VPĮ (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) prasme. ATĮ 30 straipsnio 3 dalyje komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui suteikiama teisė organizuoti konkursą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti. Kadangi komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius yra savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir (ar) teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas, atitinkantis VPĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, tai jis taip pat laikytinas perkančiąja organizacija VPĮ prasme. Dėl to bet kuriuo atveju konkursas turi būti vykdomas pagal VPĮ nustatytą tvarką.

41.       Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas reguliuojamas VPĮ, į kurį taip pat perkeltas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas (direktyvos). VPĮ pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek Civilinio kodekso, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos su korupcija teisės aktų tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

42.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas VPĮ naudai pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo. VPĮ nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43.       Šiame kontekste kasacinio teismo taip pat pasisakyta, kad tais atvejais, kai tam tikra teisinių santykių sritis nepatenka į VPĮ reguliavimo sritį, įstatyme expressis verbis įtvirtinus jo taikymo išimtį (VPĮ 10 straipsnis), VPĮ normos tiesiogiai netaikytinos, o jurisprudencija dėl šio įstatymo gali būti aktuali ir taikytina mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais); kita vertus, jei atskirą teisinių santykių sritį, kuri nepatenka į VPĮ, reguliuojančiame teisės akte (pvz., tvarkoje, apraše) įtvirtinta, kad perkančioji organizacija konkurso procedūrų metu ir sudarydama sutartį laikosi skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir racionalaus lėšų panaudojimo principų, jų turinys dėl šių santykių reikšmės visuomenei iš esmės (bet nepaneigiant ir jų skirtumų) neturėtų skirtis nuo viešųjų pirkimų principų; atsižvelgiant į tai, tokiame dokumente įtvirtintų principų taikymas užtikrinamas taikant viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos analogiją, tačiau taip, kad nebūtų paneigta įstatymų leidėjo valia tam tikrus santykius reguliuoti atskirai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44.       Kadangi komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pirkimas nepatenka į VPĮ 10 straipsnyje įtvirtintus atvejus, kai VPĮ įstatymo reikalavimai netaikomi, todėl pagrįstai apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ginčo atliekų tvarkymo paslaugų teikėjas galėjo būti atrenkamas tik vadovaujantis VPĮ nuostatomis, kurios yra specialiosios ATĮ ir PPTĮ normų atžvilgiu ir kurių taikymas negali būti panaikinamas šalių susitarimais.

45.       Dėl perkančiajai organizacijai tenkančios naudos kaip sutarties atlygintinumo kriterijaus ir finansavimo šaltinio kasacinio teismo pažymėta, kad tam, jog sutarties sudarymui būtų privalu taikyti VPĮ, nebūtina, jog galutinę naudą iš jos gautų perkančioji organizacija. Tai, kad perkančioji organizacija negauna (ar ne visada gauna) tiesioginės naudos iš viešojo pirkimo sutarties, kaip jos rezultato, ypač kai atlieka viešąsias, įstatymų priskirtas funkcijas, nereiškia, kad sutarties sudarymas jai neturi ekonominės vertės, nes būtent viešojo pirkimo sutarties sudarymas jai leidžia pirmiau nurodytas funkcijas įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014).

46.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2A-211-302/2018, kurioje buvo sprendžiami analogiški kaip ir šioje byloje klausimai, visiškai priešingai išaiškino tas pačias teisės aktų nuostatas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamoje byloje suformavęs naują (kitokį, nei atsakovės nurodomas suformuotas apeliacinės instancijos teismo) precedentą, kasacinis teismas atskirai nepasisako dėl horizontaliųjų apeliacinės instancijos teismo precedentų santykio ir galimos jų kolizijos.

47.       Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui.

48.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pateiktais išaiškinimais ir išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl šis paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

49.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

50.       Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovė UAB „Ekobazė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikia įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 1161,60 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, pirmiau nurodyta suma priteistina iš atsakovės VšĮ „Žaliasis taškas“ ieškovės UAB „Ekobazė naudai.

51.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 4,36 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės VšĮ „Žaliasis taškas“ (CPK 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Ekobazė (j. a. k. 300835462) iš atsakovės VšĮ „Žaliasis taškas“ (j. a. k. 110884687) 1161,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės VšĮ „Žaliasis taškas“ ( j. a. k. 110884687) 4,36 Eur (keturis Eur 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai        Gražina Davidonienė

        Birutė Janavičiūtė

        Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • e2A-211-302/2018
  • 3K-3-583/2008
  • 3K-3-411/2014
  • 3K-3-713/2013
  • 3K-3-456/2014
  • CPK