Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-44-2008].doc
Bylos nr.: 2K-44/2008
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

                                                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 2K-44/2008

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                1.2.25.1; 2.1.12.2 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. sausio 29 d.

Vilnius

 

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Gintaro Godos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant E. Jasionienei,

dalyvaujant prokurorei D. SkorupskaiteiLisauskienei,

gynėjui I. Brazlauskui,

nuteistajai K. M.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. M. ir nukentėjusiojo P. G. kasacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies: priteista P. G. iš UAB DK „Baltic Polis“ 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 414 Lt atstovavimo išlaidų bei iš K. M. 3273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 786 Lt atstovavimo išlaidų.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria Skuodo rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio pakeista: iš K. M. P. G. priteistas neturtinės žalos atlyginimas padidintas iki 8273,60 Lt, iš AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“ P. G. priteista 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteista iš K. M. P. G. 500 Lt atstovavimo išlaidų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistosios K. M. apeliacinis skundas atmestas.

              Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių jos skundą tenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

K. M. nuteista už tai, kad 2006 m. spalio 16 d., apie 15.30 val., R. L. IĮ laidojimo namų kiemo teritorijoje Skuode, (duomenys neskelbtini), vairuodama G. B. priklausantį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 punktą: „eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis“, 53 punktą: „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui ...“, 145 punktą: „Prieš pradėdamas važiuoti, ...vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“, 158 punktą: „Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams“, dėl to įvyko eismo įvykis, t. y. prieš pradėdama važiuoti K. M. neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepastebėjo per kiemo teritoriją einančio pėsčiojo P. G. ir važiuodama atbula automobilio galu jį partrenkė. Eismo įvykio metu P. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą – galvos, krūtinės, abiejų kelių sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis kelių srityje, kairio žastikaulio kaklo lūžimą.

Kasaciniu skundu nuteistoji K. M. prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį: paskirti mažesnę baudą ir priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1000 Lt, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorė nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas: nenustatytos faktinės įvykio aplinkybės, jai paskirta bausmė yra per griežta, priteistas per didelis civilinis ieškinys. Bylą nagrinėjant teismuose buvo preziumuojama, kad jos kaltė dėl eismo įvykio yra įrodyta ir nekelia abejonių. Tiriant faktines aplinkybes buvo vadovaujamasi tuo, kad vienintelė priežastis, dėl kurios P. G. galėjo susižaloti, buvo tai, kad ji, važiuodama atbuline eiga, kliudė nukentėjusįjį. Nors ji ir iš dalies pripažino kaltę, bet darė esant psichologiniam nukentėjusiojo ir jo artimųjų spaudimui. Objektyvių jos kaltės įrodymų byloje nesurinkta. Tik pats P. G. tvirtina, kad buvo partrenktas automobilio, nes tiesioginių įvykio liudytojų nėra. Abejones skatina ir tai, kad nukentėjusysis, siekdamas didesnio žalos atlyginimo, bandė ją apkaltinti pervažiavus ir krūtinę, o tai yra paneigta. Ji po įvykio pradėjo juo rūpintis, vežė į namus būdama įsitikinusi, kad jis galėjo pargriūti ir susižaloti pats, nes kiemas duobėtas, o nukentėjusysis yra pirmos grupės regėjimo invalidas. Jokių kontakto požymių nei ant automobilio dalių, nei ant nukentėjusiojo rūbų nenustatyta. Nors teismo medicinos specialisto išvadoje ir nurodyta, kad P. G. galėjo būti sužalotas užkliudžius jį automobiliu, liko nepaneigta ir galimybė susižaloti asmeniui nugriuvus. Be to, net ir pripažinus ją kalta, teismai privalėjo įvertinti ir didelį paties nukentėjusiojo neatsargumą, nes jis, turėdamas regėjimo negalią, be kito žmogaus pagalbos vaikščiojo automobilių stovėjimo aikštelėje.

Kasatorė taip pat pažymi, kad sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra, ji savanoriškai ir operatyviai suteikė nukentėjusiajam pagalbą, veika priskiriama prie nesunkių ir dėl neatsargumo padarytų nusikaltimų kategorijai. Teismai privalėjo atsižvelgti ir į Civilinio kodekso nuostatas, nustatančias neturtinės žalos atlyginimo klausimus. Priteisiant neturtinę žalą turi būti atsižvelgta į materialinės žalos dydį – jai civilinio ieškinio dėl materialinės žalos atlyginimo nebuvo pareikšta. Be to, nebuvo tinkamai įvertintos CK 6.282 straipsnio nuostatos ir nesivadovauta protingumo ir teisingumo kriterijais. Ji viena augina ir išlaiko mažametę dukterį, jos darbo užmokestis yra nedidelis, kitų pajamų šaltinių ir santaupų neturi. 2007 m. rugpjūčio 7 d. ji pagimdė dukrą, 2007 m. lapkričio 9 d. sudarė santuoką su dukters tėvu G. B., gauna motinystės pašalpą ir yra išlaikoma sutuoktinio. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas, padidindamas neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai neįvertino, dabar jos materialinė padėtis yra sunki, nes paskirtos baudos ir neturtinės žalos atlyginimui turės atiduoti vienerių metų pajamas. Kasatorės nuomone, apylinkės teismo paskirta bausmė, atsižvelgiant į jos nurodytas aplinkybes, prieštarauja teisingumo principui.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis P. G. prašo pakeisti teismų sprendimus. Kasatorius nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, nes, jo nuomone, nebuvo atsižvelgta į padidėjusią infliaciją ir pakilusias kainas. Jis neturtinės žalos dydį buvo padidinęs iki 400 000 Lt sužinojęs apie sunkias jam avarijos pasekmes, tačiau, tikėdamasis, kad kaltininkė iš karto atlygins neturtinę žalą, ją sumažino iki 50 000 Lt. Kasatoriaus nuomone, teismai sumažino neturtinės žalos dydį atsižvelgę į tai, kad jam nebuvo atlikta peties operacija dėl širdies ligos bei blogos sveikatos būklės. Tačiau darydami tokią išvadą teismai neatkreipė dėmesio į gydytojo–traumatologo išvadą, kurioje nėra konstatuota, kad operacija negalima dėl širdies ar sveikatos būklės. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad ekspertas R. P. Pečkus pagal slaugos skyriaus vedėjos V. Vitkuvienės dokumentus padarė neteisingą išvadą, nenustatė ant jo kūno sumušimų. Kasatorius taip pat nesutinka su nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu, nes jis nukentėjo visam gyvenimui, yra pasmerktas fizinėms ir dvasinėms kančioms, nebegali vaikščioti lauke, bendrauti su žmonėmis. Dėl avarijos jam buvo stipriai sužalotas petys, kojos, sutrenkta galva, skauda ausį, pablogėjo regėjimas. Teismai neatsižvelgė į tai, kad jis yra invalidas, jį prižiūrinti duktė taip pat yra invalidė.

Kasatorius pažymi, kad nuosprendyje nepažymėta svarbių faktų, kurie nustatyti liudytojų parodymais: kaimynės Z. B. ir S. A. teigė labai pasibaisėjusios pamačiusios jį po eismo įvykio; Z. B. taip pat patvirtino, kad jo duktė jai skambino ir klausė, ką daryti, nes kaltinamoji po eismo įvykio nevežė jo į ligoninę; V. K. patvirtino, kad jis pats apsiprekindavo turguje ir parduotuvėje. Kasatoriaus nuomone, nuosprendyje akcentuojamos aplinkybės, kurios naudingos kaltinamajai.

Kasatorius taip pat mano, kad nuteistoji padarė nusikaltimą būdama išgėrusi, nes ji iš karto nekvietė greitosios medicinos pagalbos, o nuvežė jį namo pas dukterį, kuriai pažadėjus nekviesti policijos, K. M. sutiko jį nuvežti į ligoninę.

Kasatorius taip pat išdėstė aplinkybes, susijusias su liudytoja apklausta jo dukterimi I. S., bei samprotavimus apie nuteistosios turimus ryšius.

Nuteistosios K. M. ir nukentėjusiojo P. G. kasaciniai skundai atmestini.

 

Dėl nenagrinėtinų nuteistosios kasacinio skundo argumentų

 

Kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių iš naujo netiria, įrodymų nerenka ir jų nevertina.

Nuteistoji K. M. kelia abejones dėl faktinių veikos padarymo aplinkybių, teigdama, kad ji nėra tikra, jog dėl jos veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nes tiesioginių įvykio liudytojų nėra ir tik nukentėjusysis P. G. tvirtino, kad buvo partrenktas jos vairuojamo automobilio.

Skundo argumentai, kuriais abejojama teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių teisingumu, jeigu tai nesusiję su esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais, gali būti tik bylos peržiūrėjimo apeliacine tvarka pagrindas. Tačiau savo apeliaciniame skunde nuteistoji K. M. faktinių veikos padarymo aplinkybių neginčijo, teigdama, kad ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykusio eismo įvykio ir atsiradusių pasekmių, skųsdama apkaltinamąjį nuosprendį tik dėl paskirtos bausmės bei priteistos neturtinės žalos dydžio.

Savo kasaciniame skunde kasatorė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų padaryti tiriant ir vertinant faktines veikos padarymo aplinkybes patvirtinančius įrodymus, nenurodė. Dėl to nuteistosios kasacinio skundo argumentai, susiję su teismo nustatytų faktų neigimu, paliktini nenagrinėti.

 

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį

 

Nukentėjusysis P. G. teigia, kad nusikalstama veika jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. jis abejoja nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, o kartu ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisingumu.

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę, pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Spręsdamas, kokio masto sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nukentėjusiajam, pirmosios instancijos teismas vadovavosi specialisto išvada Nr. G 2389/06 (03) (2006 m. lapkričio 914 d. tyrimą atliko Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus teismo ekspertas R. P. Pečkus) ir papildoma specialisto išvada Nr. KG 16/07 (03) (2007 m. vasario 912 d. tyrimą atliko ekspertas R. P. Pečkus). P. G. buvo nustatyta galvos, krūtinės, abiejų kelių sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis kelių srityje, kairio žastikaulio kaklo lūžimas; dėl žastikaulio lūžimo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgalaikiai, t. y. konstatuota, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal P. G. prašymą atlikto papildomo tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas abiejų kelių sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kelių srityje; nukentėjusiojo kojų tinimas, edemos (pabrinkimai) yra susiję su iki traumos buvusia sveikatos būkle – išemine širdies liga, arterosklerotine kardioskleroze, širdies nepakankamumu, o ne dėl eismo įvykio metu patirto kojų sužalojimo bei jo pasekmių. Pažymėtina, kad šis papildomas tyrimas buvo atliktas remiantis pateiktais medicininių dokumentų duomenimis, būtent P. G. asmens sveikatos istorija, esančia Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centre, kurioje yra duomenys, kad nukentėjusysis 1993 m. gydėsi vidaus ligų skyriuje dėl išeminės širdies ligos, lėtinio kraujotakos nepakankamumo. Taip pat papildomo tyrimo metu buvo patvirtinta, kad po gydymo P. G. sveikatos sutrikdymo mastas nepakito ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šią išvadą ekspertas patvirtino ir teisiamajame posėdyje (T. 1, b. l. 210). Be to, teismas, spręsdamas šį klausimą, apklausė nukentėjusįjį po įvykio apžiūrėjusį gydytoją K. V. Baužį, šeimos daktarą J. Anužą bei Skuodo PSPC slaugos skyriaus vedėją V. Vitkuvienę, ištyrė P. G. gydymo Kretingos ligoninėje istoriją Nr. 4732/1280, jo ambulatorinę kortelę iš Skuodo PSPC. Pagal šių liudytojų parodymus, nukentėjusiajam ranka neoperuota dėl širdies ligų, jam nustatytas ketvirto laipsnio širdies nepakankamumas, į slaugos skyrių jis buvo nukreiptas dėl širdies ligos. Nukentėjusiojo kasaciniame skunde minimų liudytojų Z. B., S. A., V. K. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje apie nukentėjusiojo sveikatos būklę prieš eismo įvykį ir po jo, nėra informatyvūs ir negali paneigti teismo eksperto išvadų. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (patvirtintos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86) 2 punktą sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus (susargdinimas ilgai trunkančia liga, stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką), nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele. Taigi teismas, nustatydamas nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, įvertinęs byloje esančių duomenų apie nukentėjusiojo buvusią bei esamą sveikatos būklę visumą, pagrįstai, remdamasis teismo eksperto duota išvada, konstatavo, kad nukentėjusiajam dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustačius, kad dėl K. M. padarytų Kelių eismo taisyklių 51, 53, 145, 158 punktų pažeidimų įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nuteistosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

 

Abu kasatoriai nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu: nuteistoji K. M. tvirtina, kad priteisiant neturtinę žalą nebuvo atžvelgta į CK 6.282 straipsnio nuostatas, į tai, kad nebuvo pareikštas ieškinys dėl materialinės žalos atlyginimo, ir prašo jį sumažinti; nukentėjusysis P. G., prašydamas padidinti atlygintinos neturtinės žalos dydį, tvirtina, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog dėl nusikalstamos veikos jis patyrė sunkias pasekmes – negali vaikščioti, bendrauti su žmonėmis.

Jau minėta, kad kasacinės instancijos teismas apskųstus įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas (baudžiamoji byla Nr. 2K-209/2007). Todėl kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, negali padidinti ar sumažinti priteisto neturtinės žalos dydžio, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą – Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.282 straipsnio 3 dalimi. Pagal minėtas šio įstatymo nuostatas teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas neturtinės žalos dydį nustato vertindamas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

Nukentėjusysis buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė P. G. iš draudimo bendrovės, kurioje buvo apdraustas automobilis – UAB DK „Baltic Polis“ – 1726,40 Lt bei iš K. M. 3273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam P. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl jo amžiaus ir sveikatos būklės negalima kairės rankos lūžusio žastikaulio operacija, be operacijos lūžimas nesugijo, dėl avarijos pablogėjo kojų kelių sąnarių funkcija, nesugijus kairiajai rankai, dėl kojų skausmų jis kenčia nuolatinį fizinį ir dvasinį skausmą, sumažėjus bendravimo galimybėms patiria dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistosios K. M. uždarbis yra nedidelis, ji išlaiko nepilnametę dukterį, buvęs sutuoktinis pastaruoju metu neteikia išlaikymo dukteriai, turi dalį namo, reikalingo jai ir dukteriai gyventi, santaupų ir indėlių neturi.

Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad skundžiamame nuosprendyje buvo nurodytos iš esmės visos bylos aplinkybės, reikšmingos neturtinės žalos dydžio nustatymui, konstatavo, kad apylinkės teismas neturtinės žalos dydžio klausimą išsprendė neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (baudžiamosios bylos Nr. 2K-474/2004, 2K-132/2007) nepakankamai įsigilinęs į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir dėl to nustatė neproporcingai menką atlyginimo dydį. Apygardos teismas, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, kad nenustatyta K. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į nukentėjusiojo motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, atlygintinos neturtinės žalos dydį padidino iki 10 000 Lt, jo dalį 8273,60 Lt priteisė atlyginti nuteistajai K. M., kitą dalį 1726,40 Lt – draudimo bendrovei.

Pagal bylos aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus argumentus nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, nesilaikė įstatymo nuostatų. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą apygardos teismas pasisakė tiek dėl nuteistosios K. M., tiek dėl nukentėjusiojo P. G. apeliacinių skundų argumentų, motyvuotai argumentuodamas, kodėl neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, nuteistosios turtinė padėtis šiuo atveju nepripažintina sunkia, nes ji turi nekilnojamojo turto, dirbo, šiuo metu gauna motinystės pašalpą, yra sukūrusi šeimą. Iš esmės visas nuteistosios nurodytas aplinkybes apygardos teismas įvertino, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad nebuvo atsižvelgta į CK 6.282 straipsnyje įtvirtintą normą, pagal kurią teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Į nukentėjusiojo P. G. kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios analogiškos jo apeliaciniame skunde išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas taip pat atsižvelgė.

Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK 113, 115 straipsnių ir CK 6.250, 6.282 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. Kasatoriai jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias apeliacinės instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė. Pagal teismų sprendimuose išdėstytas išvadas nėra pagrindo teigti, kad neturtinės žalos dydis nustatytas, pažeidžiant teisingumo kriterijų, nes iš esmės buvo užtikrinta pusiausvyra tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo interesų. Priteistas neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir esamai teismų praktikai šios kategorijos bylose (baudžiamosios bylos Nr. 2K-821/2007, 2K-379/2007, 2K-187/2006, 2K-182/2006).

 

Dėl bausmės

 

Nuteistoji nepagrįstai mano, kad jai paskirta per griežta bausmė. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jei ji paskirta netinkamai pritaikius Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas ar neteisingai kvalifikavus veiką. Tačiau, pagal bylos duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, iš esmės vadovavosi BK 54 straipsniu, t. y. atsižvelgė į tai, kad ji padarė neatsargų nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, nenustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių jos atsakomybę aplinkybių, nebausta administracine tvarka, išlaiko nepilnametį vaiką. Nuteistajai paskirtos vienos iš alternatyvių BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudos – dydis yra artimas minimaliam tokios bausmės dydžiui, kurį pagal BK 47 straipsnio nuostatas galima paskirti už padarytą nesunkų nusikaltimą (iki 100 MGL dydžio).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgus į teismų sprendimuose nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydis paskirti teisingai, ji nėra aiškiai per griežta. Švelninti K. M. paskirtą bausmę kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini, o teismų procesiniai sprendimai pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistosios K. M. ir nukentėjusiojo P. G. kasacinius skundus atmesti.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                             Alvydas Pikelis

 

                                                                                                                          Gintaras Goda

 

                                                                                                                          Viktoras Aidukas