Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-05-20][nuasmenintas sprendimas byloje][eI3-133-463-2021].docx
Bylos nr.: eI3-133-463/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba 303118754 atsakovas
Kategorijos:
55.1. Teismo sprendimas
55.1.1. Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
55.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis
55.1.3. Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
25.8. Kiti su mokslu ir švietimu susiję klausimai
25.8. Kiti su mokslu ir švietimu susiję klausimai
22. Mokslas ir švietimas
25. Mokslas ir švietimas
25. Mokslas ir švietimas
55. Teismo procesiniai dokumentai
55. Teismo procesiniai dokumentai

?

                Administracinė byla Nr. eI3-133-463/2021

            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01288-2018-3

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 25.8; 55.1.3

                                                        (S)                                    

 

img1 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. B. ir T. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjai P. B. ir T. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2018 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. SP-2 „Dėl P. B. ir T. Š. akademinės etikos pažeidimų“ (toliau – ir Sprendimas). Prašoma priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde teismui pareiškėjai Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės grindžia tuo, kad Sprendimas yra nemotyvuotas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme (neįvardinta konkreti pažeidimų sudėtis, nėra atskirta asmenų atsakomybė, nėra atliktas faktinių aplinkybių tyrimas ir jų teisinis vertinimas), rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kokie pažeidimai konstatuoti ir apie kokius pažeidimus yra informuojami joje nurodyti asmenys ir institucijos. Tyrimas dėl monografijos „Elektroninės komercijos modeliai verslo efektyvumui didinti“ (toliau – ir Monografija) išleidimo buvo atliktas vadovaujantis teisės aktais, kurie buvo priimti vėliau nei buvo išleista Monografija, taip pažeidžiant lex retro non agit (lot. įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą. Monografijos išleidimo metu nebuvo galiojančių mokslo ir studijų kodeksų, todėl Kontrolierius neturėjo kompetencijos pareiškėjų veiksmus vertinti vėlesnių teisės aktų pagrindu. Sprendime padarytos išvados, susijusios su akademine, socialine ir finansine Monografijos galimai suteikta nauda pareiškėjams, anglų kalba išversta Monografija, Monografijos recenzavimu, yra paremtos subjektyviomis prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Šis tyrimas atliktas šališkai, pažeidžiant objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus, tendencingai, atrenkant tik tam tikras aplinkybėms, iškreipiant faktus, siekiant konstatuoti pažeidimus, praleidus imperatyvius terminus bei pažeidus pareiškėjų teisę susipažinti su tyrimu, jo apimtimi ir objektu. Tai neatitinka VAĮ 3 straipsnio 1, 2 ir 4 punktų reikalavimų.

Nesutinka su Sprendime padaryta išvada, kad Monografija buvo išleista Disertacijos pagrindu, nenurodant konkretaus kiekvieno autoriaus indėlio skaitine reikšme ar turinio požiūriu, kas sudaro pagrindą konstatuoti akademinės etikos pažeidimus. Kontrolierius nurodo, kad tai reiškia, jog Monografijos autoriai, nenurodydami tikslaus savo indėlio ir jį pasidalindami po lygiai, paneigė Disertacijos, kurios pagrindu parengta Monografija, autoriaus, indėlį ir neteisėtai prisiėmė autorystę. Pažymi, kad Sprendimo motyvuojamojoje dalyje cituotas 2018 m. kovo 7 d. LMT raštas Nr. 4S-30, kuriame pažymėta, kad Lietuvos mokslo tarybos 2011 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. VII-71 patvirtintas ,,Minimaliųjų kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų pareigybinių reikalavimų aprašas“, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. V-217 patvirtintas „Pavyzdinis humanitarinių ir socialinių mokslo sričių mokslo ir sklaidos projektų galimos produkcijos sąrašas“. Šie dokumentai priimti gerokai vėliau, negu buvo išleista Monografija, todėl jais remtis nei autoriai kūrinio publikavimo metu, nei Kontrolierius, priimdamas sprendimą, negalėjo. Ne tik mokslo, bet ir kitų kūrinių publikavimo atvejais buvo įprasta nurodyti kūrinio bendraautorius, tituliniuose puslapiuose, straipsnių antraštėse ir pan. neišskiriant jų darbo apimties skaitine išraiška. Susitikimų su Kontrolieriumi metu Monografijos autoriai paaiškino kiekvieno iš jų prisidėjimo prie leidinio apimtį ir būdus. P. B. paaiškino, kad jis atliko mokslinio redaktoriaus, patarėjo, idėjų generatoriaus vaidmenį, t. y. jis prie kūrinio publikavimo prisidėjo teikdamas nuolatines konsultacijas, papildymus, redaguodamas tekstą, skatindamas diskusijas apie idėjas, jų mokslinį plėtojimas keičiantis požiūriais. T. Š. nurodė, kad publikuojant Monografiją P. B. buvo nurodytas kaip bendraautorius jo laisva valia ir kvietimu, įvertinant studijų vadovo indėlį ir pagalbą. Doktoranto (disertanto) ir mokslinio vadovo bendradarbiavimas, tiek disertacijos rengimo metu, tiek vėliau yra normali praktika. Doktorantūros studijų metu atliekant tyrimus, jų išvados itin dažnai publikuojamos bendraautorių (doktoranto ir jo vadovo) straipsniuose, kurie vėliau apibendrinami ir pristatomi ginant disertaciją. Nagrinėjamu atveju, jau po disertacijos gynimo tyrimo medžiaga buvo peržiūrėta, aprobuota ir publikuota plačiajam skaitytojų ratui monografijos pavidalu.

Išvadą dėl tariamo neatitikimo Monografijai keliamiems reikalavimams Kontrolierius priėmė remdamasis Švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1704 patvirtintų Reikalavimų mokslinėms monografijoms nuostatomis (redakcija 2002 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 992) (toliau – ir Monografijų nuostatos), kurios skirtos ekspertams, vertinantiems monografijas, kurios įtraukiamos į Švietimo ir mokslo ministerijos sudaromą finansuojamų leidinių sąrašą; monografijas, kurios pateikiamos valstybinių mokslo ir studijų Institucijų metinėse mokslinės veiklos ataskaitose ir pan., bet ne kūrinių autoriams ar leidėjams.

Pareiškėjų teigimu, atsakovė ignoruoja aplinkybę, kad disertacija, kurios pagrindu parengta Monografija, nebuvo publikuota. Disertacijos vienintelis egzempliorius buvo saugomas Kauno technologijų universitete (toliau – ir KTU), bibliotekoms buvo pateikta tik santrauka. Disertacijos tuo metu nebuvo laikomos leidiniais, tai buvo rankraščiai, kurie nebuvo publikuojami ir viešai prieinami – jie neturėjo ISBN kodo, taip pat nebuvo reikalavimo jas publikuoti. Dėl šių priežasčių vienintelis būdas skleisti žinią apie mokslo laimėjimus buvo rengti ir skelbti monografijas apgintų disertacijų pagrindu, kas buvo (ir tebėra) normali praktika tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse.

Pažymi, kad naujumo reikalavimas monografijoms Sprendime apibrėžiamas itin siaurai ir formaliai. Kaip pažymėjo Lietuvos mokslo taryba 2018 m. kovo 7 d. rašte Nr. 4S-30, „Disertacijos pagrindu parengtos monografijos naujumas palyginti su disertacija iš esmės priklauso nuo jos autoriaus požiūrio. Naujinių apimtis ir pobūdis teisės aktais nebuvo reglamentuoti, todėl siekiant užtikrinti iš esmės naujos monografijos svarbą Lietuvos mokslo tarybos 2011 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. VII-71 patvirtintame ,, Minimaliųjų kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų pareigybinių reikalavimų apraše “ nurodoma „ne disertacijos pagrindu parengta monografija“ <...> Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. V-217 patvirtintame „Pavyzdiniame humanitarinių ir socialinių mokslo sričių mokslo ir sklaidos projektų galimos produkcijos sąraše“ nurodyta, kad „ne mažiau kaip 20 proc. monografijos turi sudaryti nepublikuota ir kokybiškai nauja medžiaga“. Akivaizdu, kad cituojami dokumentai priimti praėjus beveik dešimtmečiui po Monografijos išleidimo, todėl negali būti taikomi susiklosčiusiai situacijai vertinti.

Nesutinka su atsakovės padaryta išvada, kad neva nauja, su disertacijos tekstu nesutampanti Monografijos teksto dalis sudaro 4–5 proc. visos Monografijos. Nurodo, kad neaišku, kodėl atsakovė ignoravo 2017 m. rugpjūčio 3 d. KTU raštu Nr. DVI0-472 pateiktą informaciją, kad pagal „Plagiarism Checker X <...> sutapties tikrinimo ataskaitos duomenis: disertacijos ir monografijos palyginime nurodoma 52 %, o copyleaks.com sistemoje – 35.1 % sutapimų. Paaiškina, kad disertacijos svarbiausia dalis yra tyrimas ir jo metodologijos, eigos ir išvadų pristatymas. Monografijoje yra analizuojamas ne tyrimas, o apibendrintai pateikiamos tyrimo išvados. Nagrinėjamu atveju buvo publikuoti tik duomenys, kurie gali būti pritaikyti ir aktualūs plačiam skaitytojų ratui. Tyrimo medžiaga papildyta, koreguota, buvo atsisakyta tam tikrų įžvalgų (pvz. nebuvo publikuoti jokie duomenys, naudoti ir aprašyti disertacijos trečiojoje dalyje). Dėl to negalima teigti, kad Monografijos ir disertacijos tekstas nesutampa tik 45 procentais.

Pareiškėjai pažymi, kad jokios finansinės naudos iš Monografijos (ir jos vertimo į anglų kalbą) nėra gavę, todėl išvados yra klaidingos. Atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu pareiškėjai nebuvo prašomi pateikti jokių paaiškinimų dėl šių konstatuotų aplinkybių, todėl neaišku, kuo remiantis atsakovė konstatavo tokius faktus. Pareiškėjai taip pat nėra sulaukę nepagrįstos akademinės ir socialinės naudos. Kontrolieriaus teiginys, kad publikacijos „gali daryti įtaką pareiškėjų mokslinių pasiekimų vertinimui remiantis klaidinga informacija“, yra pagrįstas tik prielaidomis, o ne surinktais konkrečiais faktais ir mokslo įstaigų paaiškinimais.

Dėl Monografijos vertimo nurodo, kad 2010 m. leidykloje „Lambert Academic Publishing AG&Co“ išleistas leidinys „E-commerce Models to Increase Business Effectiveness. Basic Concepts, Methods“ (ISBN 978-3-8383-3462-2) yra naujas leidinys (versta monografija). Norą ir iniciatyvą šią monografiją išleisti užsienio kalba pademonstravo leidykla „Lambert Academic Publishing AG&Co“. Būtent leidykla užsiėmė tiek Monografijos vertimu, tiek formatavimu ir leidimu bei su tuo susijusiais klausimais. Be to, leidinys buvo išleistas išimtinai leidyklos lėšomis. Leidyklai buvo žinoma, kad Monografija yra išleista lietuvių kalba, o tai, kad leidinyje anglų kalba šis faktas nėra paminėtas, nuo autorių visiškai nepriklausė. Sprendime cituojamame 2017 m. rugsėjo 26 d. LMT rašte Nr. 4S-1075 nurodė, kad Monografiją anglų k. Mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su jomis susijusios kitos veiklos 2010 metų ataskaitoje <...> pateikė (ISM VEU). Pareiškėjai negali atsakyti už ISM VEU veiksmus įvertinant Monografiją ir pristatant ją LMT darbų vertinimo taškams gauti. Atitinkamai nėra jokio pagrindo teigti, kad mokslo institucijos veika sudaro sąlygas pripažinti, kad pareiškėjai atliko neteisėtus veiksmus.

Sprendime teigiama, kad Monografijos autoriai, mokslo ir studijų institucijos, recenzentai nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti Monografijos recenzavimo skaidrumą, vienas recenzentų nurodė, kad Monografijos nerecenzavo, todėl manytina, kad Monografijos recenzavimas klaidinantis ir neskaidrus. Pareiškėjų įsitikinimu, Kontrolierius, darydamas šias išvadas, ignoravo itin svarbią aplinkybę: ISM VEU liepos 21 d. rašte nurodė, kad „mokslo publikacijų, knygų leidybos organizavimas iki 2008 m. buvo viena iš katedrų funkcijų, o katedrų dokumentai, (skaitant ir protokolus dėl knygų leidybos), vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka saugomi 10 metų, todėl prašomų dokumentų ISM VEU pateikti neturi galimybės“. Pareiškėjai taip pat nėra išsaugoję visų Monografijos leidimo procese naudotų dokumentų, susirašinėjimo, pranešimų ir pan. Reikalaujant pateikti senesnius negu 10 metų dokumentus, o jų nepateikus – vertinti, kad recenzavimas yra neskaidrus, yra neprotinga ir nelogiška, o prielaidomis grįsta Kontrolieriaus išvada yra neteisėta.

Nurodo, kad atliekant skundo tyrimą, Kontrolierius atliko daug procedūrinių pažeidimų, kurie sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Sprendimą. Atsakovė nenurodė, kokiais pažeidimais yra įtariami pareiškėjai. Kontrolierius privalo nurodyti subjektui, kokiu akademinės etikos principo pažeidimu jis yra įtariamas, nes priešingas Kontrolieriaus elgesys pirmiausia pažeidžia asmens – tiek fizinio, tiek juridinio – teisę būti išklausytam, taip pat ir teisę į gynybą, kadangi asmuo net nežino, kokio akademinės etikos principo pažeidimu jis yra kaltinamas. Tyrimo metu nei vienam iš pareiškėjų Kontrolierius nesuteikė galimybes susipažinti su skundu, neatskleidė tyrimo apimties ir objekto. Nepaisant to, pareiškėjai tinkamai bendradarbiavo su Kontrolieriumi: operatyviai teikė paaiškinimus, dalyvavo susitikimuose ir pan.

Pareiškėjų vertinimu, atsakovė, tirdama skundą, išėjo iš savo kompetencijos ribų. Šiems argumentams pagrįsti nurodo, kad Kontrolieriaus įgaliojimus apibrėžia Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų, įtvirtintų mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose, pažeidimų. Analizuojant šios teisės normos turinį, aišku, jog tyrimai gali būti atliekami tik dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, įtvirtintų konkrečių mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose. Įstatymas nesuteikia Kontrolieriui jokių įgaliojimų nagrinėti skundų, nesusijusių su akademinės etikos kodeksų pažeidimais. Nagrinėjamu atveju pats Kontrolierius konstatuoja, kad “disertacijos gynimo (2005 m.) ir Monografijos išleidimo (2006 m.) metu nei ISM VEU, nei KTU akademinės etikos kodeksų dar nebuvo pasitvirtinę“. Kadangi Monografijos išleidimo metu nebuvo galiojančių mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksų, Kontrolierius, remiantis MSĮ 17 straipsnio 1 dalimi, neturėjo kompetencijos P. B. ir T. Š. veiksmų vertinimui vėlesnių ar kitų teisės aktų pagrindu.

Kontrolierius, vykdydamas tyrimą, elgėsi šališkai, nesilaikė objektyvumo reikalavimų, piktnaudžiavo valdžia. Tyrimas buvo atliekamas tendencingai, atrenkant tik tam tikras aplinkybes, iškraipant faktus. Kontrolierius, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nebuvo objektyvus, nes bet kokiomis priemonėmis siekė konstatuoti pažeidimą, taip pažeisdamas VAĮ 3 straipsnį.

Pažymi, kad atsakovė nesilaikė imperatyvių skundo tyrimo terminų. Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Kontrolierius gautą skundą išnagrinėja ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 30 dienų. Dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo ar dėl to, kad skundo nagrinėjimo metu prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ir sprendimo dėl jo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių nuo skundo gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju skundas, kurio pagrindu pradėtas tyrimas, gautas 2017 m. birželio 14 d. Skundžiamas sprendimas priimtas praėjus devyniems mėnesiams nuo skundo gavimo 2018 m. kovo 14 d.), t. y. praleidus Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytą terminą sprendimui priimti.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjų skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 11 dalyje yra pateiktas Kontrolieriaus galimų priimti sprendimų sąrašas yra baigtinis. Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 19 dalimi, Kontrolierius privalo informuoti atitinkamos mokslo ir studijų institucijos steigėją ir juridinio asmens dalyvius apie Kontrolieriaus sprendime nustatytus akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus. Pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 17 dalimi ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 13 punkto 7 papunkčiu, Kontrolierius informuoja visuomenę apie visus priimtus sprendimus juos paskelbdamas Tarnybos interneto svetainėje.

Atsakovės vertinimu, toks pažeidimų konstatavimas ir sprendimas informuoti apie pažeidimus nėra sankcija. Tik pačių mokslo ir studijų institucijų valinis aktas, kuriuo reaguojama į Kontrolieriaus priimtą sprendimą, gali sukelti pažeidėjams teisines pasekmes.

Kontrolierius, nustatydamas akademinės etikos pažeidimą, jį grindžia etikos normomis, įtvirtintomis mokslo ir studijų institucijų etikos kodeksuose, ir akademinės etikos pažeidimą kvalifikuoja, atsižvelgdamas į mokslo ir studijų institucijos etikos kodekso normos turinį.

Atsakovė, pasisakydama dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su teisės aktų nuostatų taikymo, kurie buvo priimti vėliau nei išleista Monografija pažymi, kad Sprendimas buvo grindžiamas atsižvelgiant į tuo metu galiojusius teisės aktus. Buvo nustatyta, kad pagal tuo metu galiojusį Mokslo ir studijų įstatymo 39 straipsnio 5 dalies 1 punktą (galiojusio nuo 2002 m. liepos 3 d. iki 2009 m. gegužės 12 d.) pareiškėjų veiksmai negalėjo atitikti profesinės etikos (akademinio sąžiningumo) principo, kuriame nustatyta, kad mokslininkai ir kiti tyrėjai privalo laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų.

Kiti akademinės etikos pažeidimai Sprendime buvo konstatuoti atsižvelgiant į tai, kad Monografija iki šiol yra prieinama visuomenei. Ji yra įtraukiama į pareiškėjų mokslinių publikacijų sąrašus, todėl gali turėti tęstinės laiko prasme akademinės, socialinės ir finansinės naudos jos autoriams, taigi lemia ir tęstinę galimybę naudotis ja iki šiol. Taigi, Kontrolierius, nagrinėdamas pranešimą ir atlikdamas tyrimą dėl pareiškėjų akademinės etikos pažeidimo, vadovavosi ne tik akademinės etikos kodeksais, bet ir kitais teisės aktais, o sistemiškai vertindamas galiojantį ir galiojusį teisinį reglamentavimą priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo ne teisės normos, bet akademinės etikos pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo teigti, kad Kontrolierius pažeidė lex retro non agit teisės principą. Priešingai, Kontrolieriui nustačius, kad buvo pažeistas akademinio sąžiningumo principas ir to nekonstatavus būtų pažeistas kitas ypač reikšmingas principas Ex iniuria non oritur ius.    

Dėl skundo argumentų, susijusių su autorių indėlio nurodymo pažymi, kad pažeidimo pagrindą sudaro ne tik Monografijoje neįvardytas kiekvieno autoriaus individualus indėlis, tačiau ir tai, kad autoriai (pareiškėjai) savo publikacijų sąrašuose, vertinimo formose ir / ar CV nurodo skirtingus ir netikslius, todėl klaidinančius, indėlius. Nesant oficialaus indėlių fiksavimo fakto Monografijoje (leidinyje), neužtikrinamas teisingos informacijos nurodymas visais atvejais, o sudaromos sąlygos manipuliuoti Monografija kaip moksline publikacija jos autoriams siekiant gauti tiek akademinės, tiek finansinės naudos. Nagrinėjamu atveju Monografijos autoriais buvo įvardyti trys asmenys, tačiau nei vienas iš jų nebuvo įvardytas tituliniame lape ar kitoje Monografijos vietoje ne kaip pagrindinis autorius ir visiems pagal nutylėjimą buvo suteikiamas vienodas indėlis.

Pažymi, kad iš pareiškėjų teiktų paaiškinimų Kontrolieriui nustatyta, kad P. B. nurodyti veiksmai tiek rengiant Disertaciją, tiek Monografiją iš esmės nesiskiria, o T. Š. negalėjo nurodyti konkrečių Monografijos dalių, prie kurių prisidėjo kiti bendraautoriai.

Lietuvos mokslo taryba (toliau – ir LMT) 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 4S-997 nurodė, kad Monografija ,,ekspertų teigimu, neatitiko monografijai keliamų reikalavimų“, tačiau pareiškėjų publikacijų sąrašuose, vertinimo formose ir / ar CV Monografija nurodoma kaip mokslinė netgi po LMT išvados, todėl pareiškėjų teiginį, kad leidinio įvardijimas ,,monografija“ nėra nei neteisėtas, nei klaidinantis, vertina kaip prieštaraujantį nustatytiems faktams. Sprendimo priede Nr. 4 įvardyti sąrašai turėjo ir tebeturi įtakos pareiškėjų pasiekimų vertinimui akademinėje bendruomenėje, tačiau juose pateikiama netiksli ir melaginga informacija, nes pareiškėjai žinodami, kad LMT ekspertai Monografiją pagal reikalavimus, kuriuos ji atitinka, priskyrė kitiems leidiniams, toliau ją įvardija kaip mokslinę monografiją. Pareiškėjų kelis kartus skunde minima normali, įprasta praktika sudaro prielaidas manyti, kad normali ir įprasta tolygu teisinga ir etiška praktika. Pažymi, kad mokslinius laimėjimus galima ir skatintina skleisti, tačiau būsimą skaitytoją privaloma informuoti, kad tas leidinys parengtas disertacijos ar kt. mokslinės publikacijos pagrindu, o ne klaidinti pristatant kaip naują, apie mokslinius laimėjimus informuojantį leidinį.

 Dėl Monografijos ir Disertacijos tekstų sutapimo nurodo, kad apie Monografijos ir Disertacijos atliktą palyginimą ir sutaptis procentine reikšme Tarnybą informavo į susitikimą Tarnyboje 2017 m. liepos 26 d. kartu su P. B. atvykęs tuometinis Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) Tarybos pirmininkas A. J. Susitikimo metu jis nurodė, kad ,,domėjosi naujos dalies Monografijoje apimtimi ir nurodė, kad ,,apie 40 proc. [nauja]“. Atsižvelgdamas į šią informaciją, Kontrolierius 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. S-330 kreipėsi į A. J. prašydamas ,,pateikti [Disertacijos ir Monografijos] sutapties tikrinimo ataskaitą“. Į minėtą raštą Kontrolieriui atsakė ne pats A. J., nurodęs, kad domėjosi nauja Monografijos dalimi, tačiau KTU. KTU 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. DV10-472 nurodė siunčianti ,,Plagiarism Checker X sutapties tikrinimo ataskaitos duomenis: disertacijos ir monografijos palyginime nurodoma 52 %, o copyleaks.com sistemoje – 35.1 % sutapimų.“ Tačiau pačios ataskaitos, kurioje būtų matomas konkrečių tekstų palyginimas, ar pačių sistemų išvadų išrašų, patvirtinančių jų nurodomus duomenis, nepateikė. Į KTU Kontrolierius kreipėsi pakartotinai, tačiau iki Sprendimo priėmimo „sutapties tikrinimo ataskaita“ nebuvo pateikta. Pažymi, kad Tarnyboje Disertacijos ir Monografijos palyginimas buvo atliktas rankiniu būdu ir pridėtas prie Sprendimo. Atkreipia dėmesį, kad į Monografiją dalis Disertacijos teksto nebuvo perkelta. Vertinant procentines sutaptis būtina atsižvelgti į Monografijos ir Disertacijos apimtis, bet ne „nuogus“ skaičius, kuriuos nurodo pareiškėjų atstovė ir kurie savaime (be papildomos analizės ir paaiškinimų) nieko nereiškia. Pastebėtina, kad minima ataskaita teismui prie pareiškėjų skundo taip pat nepateikta.

Pareiškėjų publikacijų sąrašuose, vertinimo formose ir / ar CV, Monografija įrašyta prie mokslinių monografijų žinant LMT ekspertų išvadas, kad leidinys negali būti priskirtas šiai kategorijai. Pareiškėjai teisingai pastebėjo, kad mokslo ir studijų institucijos pačios savarankiškai nustato reikalavimus, tvarkas ir kt. reglamentavimus, susijusius su atestacijomis, konkursais pareigoms užimti ir kt. Tačiau mokslo ir studijų institucijų atstovai vertina pretendentų pateiktą informaciją, todėl jie savo ruožtu, parašu patvirtindami jos teisingumą, turi prisiimti atsakomybę už pateikiamos informacijos teisingumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai mokslo ir studijų institucijoms teikė klaidingą informaciją taip sudarydami sąlygas nesąžiningai konkurencijai. Kontrolierius surinktą informaciją vertino savo kompetencijos, nustatytos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, ribose. Todėl atestacijų, vertinimų ir konkursų procedūrų metu galimai skirtų balų nevertino ir procedūrų pažeidimų pareiškėjams nekonstatavo. Tačiau priimdamas sprendimą atsižvelgė į tai, kad neteisinga ir netiksli informacija yra klaidinanti, todėl gali turėti įtakos Monografijos autorių mokslinės veiklos vertinimui.

Pareiškėjų teiginys, kad Monografiją anglų k. yra ,,naujas leidinys (versta monografija)“ prieštarauja pats sau. Visi Monografijos (tuo pačiu ir Monografijos anglų k.) bendraautoriai tiek susitikimų metu, tiek raštu nurodė, kad tai tas pats leidinys, t. y. to paties leidinio vertimas į kitą kalbą, tačiau jokiu būdu ne naujas leidinys turinio prasme. Tai, kad Monografijoje anglų k. nėra nurodyta, kad ji išversta iš lietuvių kalbos, pažeidžia naujumo reikalavimą. Monografijos autoriai atsakingi už Monografijos turinį. Monografija anglų k. buvo pateikta LMT kaip I (pirmo) lygmens mokslo darbas (nauja mokslinė monografija). Tai patvirtina Monografijos autorių siekį suklaidinti. Todėl pareiškėjų bandymas primesti atsakomybę leidėjams, kurie neva patys nepaminėjo fakto, kad tai verstas leidinys, vertintinas kaip nepagrįstas.

Dėl recenzavimo paaiškina, kad Kontrolierius 2017 m. liepos 19 d. raštu Nr. S-325 kreipėsi į UAB ,,ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą“ (toliau – ir ISM VEU), prašydamas pateikti informaciją, susijusią su Monografijos leidimu, taip pat pateikti Monografijos recenzentų prof. Z. L., prof. B. M. ir prof. R. S. recenzijas. 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. 01-19S-60 ISM VEU informavo Kontrolierių, kad ,,dokumentai, įskaitant protokolus dėl knygų leidybos, saugomi 10 metų, todėl šiuo metu yra suėjęs katedrų dokumentų, įskaitant protokolus dėl knygų leidybos, saugojimo terminas“, todėl dokumentų nepateikė. Recenzijų negalėjo pateikti ir patys Monografijos autoriai. Kontrolierius atsižvelgęs į gautą informaciją kreipėsi į Monografijos recenzentus. Recenzentai nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti Monografijos recenzavimo skaidrumą. Vienas recenzentų kaip faktą patvirtinto, kad „nesu recenzavęs nei vienos anglų kalba išleistos monografijos“. Sprendime Kontrolierius atkreipė dėmesį į recenzavimui keliamus reikalavimus, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad recenzavimo procedūra reglamentuota ne akademinės etikos kodeksuose, o pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą Kontrolierius procedūrų, įtvirtintų ne akademinės etikos kodeksuose, nagrinėti negali, todėl atlikdamas tyrimą galimų procedūrų pažeidimų nenagrinėjo ir savo Sprendime jų nekonstatavo. Tačiau surinktos informacijos visuma sudarė prielaidas manyti, kad „Monografijos recenzavimas klaidinantis ir neskaidrus, o klaidinančios informacijos skleidimas nesuderinamas su akademinės etikos principais“.

Dėl skunde nurodomų procedūrinių pažeidimų paaiškina, kad Kontrolieriaus vienas iš uždavinių yra „užtikrinti efektyvų ir konfidencialų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų tyrimą (Nuostatų 12 punkto 4 papunktis). Be to, „Kontrolieriaus tarnyba, atlikdama tyrimą, privalo užtikrinti informacijos apie asmenis, kurie oficialiai suteikė tyrimui reikalingos informacijos konfidencialumą“ (Nuostatų 16 punktas). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nei Kontrolieriui, nei Tarnybai nėra suteikta teisė leisti susipažinti su atliekamo tyrimo medžiaga. Nagrinėjamu atveju pažymi, kad nei vienas pareiškėjų prašydamas susipažinti su tyrimo medžiaga nesikreipė, tokių prašymų Tarnybai nepateikė. Gavus tokį prašymą būtų buvę sprendžiama, kokia dalimi leistina susipažinti su atliekamo tyrimo medžiaga.

Paaiškina, kad Sprendimas nebuvo priimtas per Įstatymo nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių. Kontrolieriui buvo reikalinga informacija dėl pareiškėjų publikacijų sąrašų, todėl dar 2017 m. liepos 19 d. Kontrolierius kreipėsi į ISM VEU ir KTU, prašydamas juos pateikti. ISM VEU pateikė visą prašomą informaciją, o KTU prašomą informaciją pateikė tik 2018 m. sausio 19 d. Paaiškina, kad KTU viso tyrimo metu tendencingai vilkino prašomos informacijos pateikimą, nuolat kvestionavo Kontrolieriaus teisę ir kompetenciją gauti prašomą informaciją, o atsakymus pateikdavo per ilgiausią laikotarpį.

Teisme 2021 m. kovo 30 d. gauti pareiškėjų papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad skunde pareiškėjai kelia klausimą, kad Kontrolierius, priimdamas Sprendimą, nurodė, kad išanalizavo ir įvertino surinktą informaciją, aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, tačiau atlikdamas tyrimą dėl 2006 metais išleistos Monografijos ir priimdamas Sprendimą vardina dokumentus ir teisės aktus, priimtus vėliau negu buvo išleista Monografija: ISM VEU Etikos kodeksą, patvirtintą ISM VEU rektoriaus 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 01-07-56; Lietuvos mokslų akademijos mokslininko kodeksą, patvirtintą 2012 m. birželio 19 d. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo narių pritarimu; Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodiką, patvirtintą Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-l 12 „Dėl mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodikos patvirtinimo“.

Po Monografijos išleidimo naujai iškelti reikalavimai nėra aktualūs ir negali būti taikomi vertinant leidinius, išleistus iki teisės akto įsigaliojimo, nes įstatymas negalioja atgal. Kontrolieriaus Sprendimas, pagrįstas vėliau priimtais teisės aktais, negali būti laikomas teisėtu, todėl naikintinas pilna apimtimi.

Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. vasario 24 d. nutartyje pateiktas aiškinimas. Pažymi, jog ši administracinė byla teismo buvo sustabdyta, siekiu sulaukti LVAT išaiškinimų dėl ginčo teisiniam santykiui taikytinų teisės normų aiškinimo ir taikymo bei Kontrolieriaus kompetencijos, vertinant pareiškėjo P. B. veiksmus akademinės etikos atžvilgiu, įtvirtintos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, ribų. Nagrinėjamu atveju Kontrolierius pareiškėjų tariamai atliktus etikos pažeidimus konstatavo išimtinai tik remdamasis savo paties „akademinės etikos supratimu“, o ne pareiškėjams taikomais akademinės etikos kodeksų reikalavimais. Tokiu būdu Kontrolierius iš pradžių neteisėtai „susikūrė konkrečiai pareiškėjams pritaikomą“ teisę ir vėliau ją pritaikė pareiškėjų atžvilgiu, nors taip elgtis neturėjo jokios teisės. Jei MSĮ imperatyviai įtvirtina, kad Kontrolierius turi teisę nagrinėti tik skundus, susijusius su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais, nustatytais mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose, Kontrolierius neįgyja teisės nagrinėti asmenų ar institucijų veiksmų teisėtumo pagal savo supratimą. Kadangi tariamų pareiškėjų neetiškų veiksmų atlikimo metu, kaip pripažįsta pats Kontrolierius, „nei ISM VEU, nei KTU akademinės etikos kodeksų dar nebuvo pasitvirtinę“, akivaizdu, jog pareiškėjų veiksmų tyrimas nepateko Kontrolieriaus kompetencijon, todėl bet kokie Kontrolieriaus veiksmai bei sprendimai, atlikti/priimti atliekant neteisėtą tyrimą, laikytini neteisėtais.

Papildomuose paaiškinimuose nurodo ir argumentus išdėstytus skunde ir teigia, kad priimtas Sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjai prašo vadovautis LVAT formuojama praktika bylose dėl Žurnalistų etikos pažeidimų ir taikyti pagal analogiją 2 metų senaties terminą ir Kontrolieriaus skiriamoms administracinio poveikio priemonėms.

Tarnyba 2021 m. balandžio 20 d. taip pat pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad  pareiškėjų pažeidimai Sprendime konstatuoti remiantis aktualių teisės aktų redakcijų nuostatomis atitinkamų veiksmų atlikimo metu, pareiškėjai viso tyrimo metu turėjo teisę ir galimybę dalyvauti tyrime, teikti paaiškinimus. Manytina, kad svarbu ir tai, jog pareiškėjai buvo atvykę į Tarnybą pateikti paaiškinimus žodžiu – šio susitikimo metu pareiškėjai buvo supažindinti su tyrimo apimtimi ir objektu, t. y. jiems buvo paaiškinta, dėl kokių jų veiksmų atliekamas tyrimas. Taip pat pareiškėjų paaiškinimo teiginys, kad dėl Sprendimo priėmimo termino pratęsimo turėjo būti priimtas atskiras motyvuotas sprendimas laikytinas nepagrįstu – atskiro administracinio sprendimo priėmimas dėl Sprendimo priėmimo termino pratęsimo nėra numatytas jokiuose teisės aktuose, Sprendimo priėmimo terminas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 10 dalimi, yra pratęsiamas vykdant tyrimą ir atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes (pvz., informacijos gavimas, surinktos medžiagos pakankamumas, aiškumas ir pan.). Taip pat abejotinas pareiškėjų paaiškinime 2 metų senaties analogijos pritaikymas, nes pateiktas teismų praktikos pavyzdys nėra identiškas atvejis Tarnyboje atliktam tyrimui. Kartu pastebėtina ir tai, kad Sprendime išdėstyti pareiškėjų atlikti veiksmai ir pateiktas jų apibendrinimas.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Kontrolierius 2018 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą Nr. SP-2 „Dėl P. B. ir T. Š. akademinės etikos pažeidimų“, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjai pažeidė: 1) Monografijos išleidimo metu galiojusio Mokslo ir studijų įstatymo 39 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta mokslininkų pareiga laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų; 2) Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ta apimtimi, kurioje įtvirtintas mokslo ir studijų proceso skaidrumas, sąžiningumas, teisingumas, šiame procese dalyvaujančių asmenų lygybė, nediskriminavimas, atsakingumas, akademinė laisvė, pasitikėjimas, pagarba. 3) ISM VEU Etikos kodekso 3 punktą, ta dalimi, kurioje nustatyta, kad, be kitų įsipareigojimų, ISM bendruomenės nariai privalo, aktyviai propaguoti akademinio sąžiningumo standartus – mokant, mokantis ir atliekant mokslinę tiriamąją veiklą ir netoleruoti sukčiavimo. Sprendimu nuspręsta informuoti pareiškėją (besikreipusius mokslininkus), P. B., T. Š., A. C., ISM VEU, KTU, KTU steigėją, Švietimo ir mokslo ministeriją apie nustatytus P. B. ir T. Š. akademinės etikos pažeidimus.

Pagrindiniai pareiškėjų skundo argumentai dėl ko Sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu yra tai, kad priimant Sprendimą nebuvo vadovaujamasi principu, kad teisės aktai atgal negalioja; juo pareiškėjų tariamai neteisėti veiksmai vertinti ne ginčui aktualių mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksų nuostatomis, o Kontrolieriaus subjektyviu „akademinės etikos supratimu“; Kontrolierius nenurodė, kokiais pažeidimais yra įtariami pareiškėjai; jame nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip akademinio sąžiningumo pažeidimai; yra priimtas pažeidžiant imperatyvius terminus tyrimui atlikti; tyrimo atlikimo ir Sprendimo priėmimo metu jau buvo suėjęs senaties terminas poveikio priemonėms pareiškėjų atžvilgiu taikyti; juo yra ignoruojamas ginčui aktualus intelektinės nuosavybės reglamentavimas.

Atsakovė teigia priešingai – pareiškėjų pažeidimai Sprendime konstatuoti remiantis aktualių teisės aktų redakcijų nuostatomis atitinkamų veiksmų atlikimo metu; pareiškėjai viso tyrimo metu turėjo teisę ir galimybę dalyvauti tyrime, teikti paaiškinimus. Pareiškėjai buvo supažindinti su tyrimo apimtimi ir objektu, t. y. jiems buvo paaiškinta, dėl kokių jų veiksmų atliekamas tyrimas.

Teismas pažymi, kad Kontrolierius, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatoje, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kuriame įtvirtinta teisė į gerą administravimą. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti savo veiklą nešališkai ir objektyviai.

Pagal Viešojo administravimo įstatymą individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 8 straipsnis) (redakcija galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 2 d.). Šių aktui keliamų reikalavimų kontekste pažymėtina, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Tuo tarpu visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis priimtas ginčijamas teisės aktas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio teisės akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas ginčo faktines aplinkybes, proceso šalių argumentus, nagrinėjamu atveju pirmiausia turėtų būti įvertintina skundžiamo Kontrolieriaus sprendimo atitiktis VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Nagrinėjamu atveju, Sprendime gausiai nurodytos Kontrolieriaus nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. asmenų kreipimesi nurodyti galimai pareiškėjų padaryti pažeidimai, Kontrolieriaus kreipimaisi į institucijas su paklausimais, institucijų atsakymai. Nors Sprendime buvo siekiama atlikti nustatytų aplinkybių analizę, tačiau jame nėra pateiktas konkrečių pažeidimų konstatavimas nei jų sąsajos su mokslinės ir profesinės etikos normų pažeidimu. Sutiktina su pareiškėjų argumentu, kad pateiktų motyvuojamojoje dalyje normų pažeidimai yra itin plačios apimties, apima visą eilę veikų, tačiau Sprendime nėra išskiriama, apie kokias konkrečiai veikas yra kalbama bei kokias konkrečias veikas padarė kiekvienas iš pareiškėjų, kaip ir nėra vertinimo kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu. Pastebėtina ir tai, jog atsakovė atsiliepime į pareiškėjų skundą teismui nurodė, kad Sprendime Kontrolierius tik atkreipė dėmesį į recenzavimui keliamus reikalavimus, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad recenzavimo procedūra reglamentuota ne akademinės etikos kodeksuose, o pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą Kontrolierius procedūrų, įtvirtintų ne akademinės etikos kodeksuose, nagrinėti negali, todėl atlikdamas tyrimą galimų procedūrų pažeidimų nenagrinėjo ir Sprendime nekonstatavo. Tačiau iš Sprendimo (17 psl.) matyti, kad jame toks vertinimas pateikiamas – „Monografijos autoriai, mokslo ir studijų institucijos, recenzentai nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti Monografijos recenzavimo skaidrumą, vienas recenzentų nurodė, kad Monografijos nerecenzavo, todėl manytina, kad Monografijos recenzavimas klaidinantis ir neskaidrus, o klaidinančios informacijos skleidimas nesuderinamas su akademinės etikos principais, todėl konstatuotina, kad pareiškėjai pažeidė: <...>“. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad Sprendime stokojama aiškumo, nuoseklumo ir individualaus vertinimo, kas teismo įsitikinimu, negali būti laikoma aiškiu, adekvačiu ir pakankamų motyvų išdėstymu. Taigi, teismo vertinimu, mokslinės ir profesinės etikos normų pažeidimų tinkamas įvertinimas atsietai nuo mokslinės ir profesinės etiką pažeidusių asmenų nustatymo yra neįmanomas. LVAT yra nurodęs, kad tokiam teisės akte turi būti suprantamai pareiškėjui (ir ne tik jam) pateikiama pastarojo veika, Kontrolieriaus nuomone, nesuderinama su akademine etika bei konkrečiai nurodoma, jog tiriamas asmuo atliko veiksmus (konkrečiai, kokio pobūdžio) prieštaraujančius akademinei etikai, ko tikrai nėra galimybės konstatuoti tiriamame Kontrolieriaus sprendime (LVAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2273-556/2016). LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi nutarė šios administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti, iki tol, kol LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03860-2017-0) priims sprendimą. Bylos stabdymo pagrindas – aplinkybė, kad LVAT nagrinėjamoje  administracinėje byloje, be kita ko, keliami klausimai dėl ginčo teisiniam santykiui taikytinų teisės normų aiškinimo ir taikymo bei Kontrolieriaus kompetencijos, vertinant pareiškėjo P. B. veiksmus akademinės etikos atžvilgiu, įtvirtintos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, ribų. Tokie teisės aiškinimo ir taikymo klausimai iškelti pareiškėjui nustačius, kad Kontrolierius, atlikdamas tyrimą dėl 2002 m. atliktos habilitacijos procedūros, vadovavosi teisės aktais, kurie buvo priimti vėliau nei buvo atlikta habilitacijos procedūra, dėl kurios ginčijamu sprendimu buvo nustatyti akademinės etikos pažeidimai, bei tai, kad konkrečiai 2002 m., kai buvo atliekama habilitacijos suteikimo procedūra, nebuvo priimtų galiojančių mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksų.

LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. LVAT šioje nutartyje konstatavo, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, galioja tik paskelbti įstatymai. Kaip ne kartą yra nurodęs Konstitucinis Teismas, šioje konstitucinėje normoje atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit) (pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Taisyklė lex retro non agit – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais; teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2018 m. kovo 22 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d., 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimai); taigi įstatymai taikomi faktams ir pasekmėms, atsirandantiems po šių įstatymų įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai, 2018 m. kovo 22 d. sprendimas) (66 nutarties punktas).

Sprendimo motyvuojamojo dalyje Kontrolierius konstatavo, kad pareiškėjai pažeidė: 1) Monografijos išleidimo metu galiojusio Mokslo ir studijų įstatymo 39 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta mokslininkų pareiga laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų; 2) Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ta apimtimi, kurioje įtvirtintas mokslo ir studijų proceso skaidrumas, sąžiningumas, teisingumas, šiame procese dalyvaujančių asmenų lygybė, nediskriminavimas, atsakingumas, akademinė laisvė, pasitikėjimas, pagarba. 3) ISM VEU Etikos kodekso 3 punktą, ta dalimi, kurioje nustatyta, kad, be kitų įsipareigojimų, ISM bendruomenės nariai privalo, aktyviai propaguoti akademinio sąžiningumo standartus – mokant, mokantis ir atliekant mokslinę tiriamąją veiklą ir netoleruoti sukčiavimo.

LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartyje nurodė, kad LVAT praktikoje, formuojamoje taikant analogiškus principus, aiškinama, kad su atsakomybės taikymu susijusios teisės normos gali būti taikomos tik teisiniams santykiams, susiklosčiusiems po šių normų įsigaliojimo. Vadovaudamasi šiuo principu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad drausminės atsakomybės taikymas turto vertintojams pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) už veiksmus, atliktus iki 2012 m. gegužės 1 d., pažeidė konstitucinį principą lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios), todėl nebuvo galima. Cituojamoje byloje pareiškėjai drausminė atsakomybė taikyta (drausminė nuobauda skirta) už Garbės teismo nustatytus pažeidimus, padarytus iki naujos redakcijos Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo, todėl išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad Garbės teismas, priimdamas Sprendimą ir vertindamas teisinės atsakomybės taikymo sąlygas, negalėjo vadovautis ginčyto sprendimo priėmimo metu galiojusia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo redakcija ir taikyti pareiškėjai drausminę atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3771-520/2016).

Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad Kontrolierius Sprendime nepagrįstai konstatavo ISM VEU Etikos kodekso, patvirtinto ISM VEU rektoriaus 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 01-07-56 bei Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto (redakcija galiojusi Sprendimo priėmimo metu) pažeidimus, nes minėtas teisinis reguliavimas buvo priimtas vėliau nei buvo išleista Monografija (2006 metai).

Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio reikalavimų nepaisymas yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą, todėl, nagrinėjamoje byloje, įvertinus Sprendimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio nuostatoms, darytina išvada, kad aukščiau aptartų argumentų apimtyje yra pagrindas skundžiamą Sprendimą panaikinti. Todėl pareiškėjų skundas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjai taip pat prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau neįvardijo nei konkrečios bylinėjimosi išlaidų sumos, nei pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai pareiškėjų prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjų P. B. ir T. Š. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. SP-2 „Dėl P. B. ir T. Š. akademinės etikos pažeidimų“.

Pareiškėjų P. B. ir T. Š. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti. 

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                Gitana Butrimaitė

                                                                

                                                                Jolanta Malijauskienė

 

                                                                Henrikas Sadauskas

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • eA-2273-556/2016
  • A-3771-520/2016