Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-410-552-2015].docx
Bylos nr.: A-410-552/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti komisija 1887745594 atsakovas
Medžiotojų klubas "Girios" 193271018 pareiškėjas
Panevėžio rajono savivaldybės administracija 188774594 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.25. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1. ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
1.2. Aplinkos apsauga
1.2.3. Valstybės valdymo ir savivaldos institucijų sprendimai
1.2.3.4. Racionalus gamtos išteklių naudojimas
1.2.3.4.3. Kiti gamtos išteklių naudojimo klausimai
1.38. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
3. ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
3.21. Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. A-410-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00041-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.3

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. balandžio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Girios“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Girios“ skundą atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės administracijos komisijai medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. D. ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas medžiotojų klubas „Girios“ (toliau – ir Klubas) skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. MG-1 dalį, kurioje buvo pirmu darbotvarkės klausimu patvirtintas 8 protokolo priedas – Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos 2011 m. žemės ūkio pasėliuose paskaičiavimas medžiotojų būrelių medžioklės plotuose, bei antru darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą – žalą mažinti iki 50 procentų.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas 2013 m. gruodžio 17 d. vykusio posėdžio metu priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, patvirtino 8 priedą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos 2011 m. žemės ūkio pasėliuose paskaičiavimus medžiojamųjų būrelių medžioklės plotuose bei priėmė sprendimą dėl ūkininko K. D. kukurūzų (grūdų) pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo patvirtinimo. Pareiškėjas nesutiko su ginčijamais sprendimais, nes pagal atsakovo sprendimu patvirtintą 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos protokolo 8 priedą negalima nustatyti, kokiais duomenimis remiantis buvo apskaičiuota žala. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, nuspręsdamas apskaičiuotą medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ūkininko K. D. kukurūzų pasėliams bei šią žalą mažindamas 50 proc., nenurodė konkrečios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuria buvo vadovautasi nustatant žalos dydį, nenurodė metodikos, kurios 6 punktu buvo siūloma vadovautis, pavadinimo, nenustatė žalos padarymo aplinkybių, neatsižvelgė, kad ūkininkas K. D. pavėlavo kreiptis dėl žalos atlyginimo, laiku nepranešė apie daromą žalą, pavėlavo nuimti derlių. Pareiškėjas pažymėjo, kad nors Komisija sudaryta iš penkių asmenų, tačiau dėl žalos atlyginimo sumažinimo balsavo septyni asmenys.

Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos komisija medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu Komisija buvo įpareigota apskaičiuoti K. D. padarytą žalą. 2011 m. lapkričio 30 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, hidrotechnikos įrenginiams ir miškui įvertinti apžiūros akte Nr. MGA-26 surašyta visa informacija dėl padarytos žalos. Šio akto pagrindu 2013 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolo Nr. MG-1 8 priede buvo apskaičiuota ūkininkui K. D. padaryta žala. Kadangi žala buvo padaryta 2011 metais, žalai apskaičiuoti buvo naudojami vieši Statistikos departamento internetiniame puslapyje esantys žemės ūkio augalų derlingumo 2011 metais duomenys, kurie nurodo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos vidutinį pasėlio (kukurūzų) derlingumą. Taip pat naudotasi vieša informacija iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos apie 2011 metų derliaus kukurūzų grūdų rinkos kainą, paskelbtą 2012 metais. Atsakovas nurodė, kad ūkininkui K. D. buvo sumažintas žalos atlyginimas atsižvelgiant į tai, kad jis derlių nuėmė pavėluotai. Atsakovas paaiškino, jog balsuoti dėl ūkininkui K. D. padarytos žalos apskaičiavimo patvirtinimo, apskaičiuotos žalos sumažinimo turėjo komisija, sudaryta iš V. J., V. N., R. R., K. A. bei seniūnijos, kurios teritorijoje padaryta medžiojamųjų gyvūnų žala, seniūno pavaduotojo. Kadangi pasėliai yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje, tai tvirtinant žalos medžiojamųjų gyvūnų padarytos ūkininkui K. D. dydį, turėjo teisę balsuoti (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotoja T. V.. Atsakovas nurodė, kad Komisijai priimant sprendimą dėl apskaičiuotos žalos sumažinimo, už žalos dydžio sumažinimą 50 proc. balsavo komisijos nariai V. J., V. N. ir T. V., už žalos dydžio sumažinimą 70 proc. balsavo komisijos narys R. R., už žalos atlyginimo sumažinimą 100 proc. balsavo komisijos narys K. A.. Kiti protokole užfiksuoti balsai buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų seniūnų pavaduotojų R. J. ((duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotoja) bei L. Š. ((duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotoja). Balsavime nedalyvavo ir komisijos darbą tik stebėjo A. B.. Atsakovas darė išvadą, kad sprendimas sumažinti žalą 50 proc. buvo priimtas Komisijos narių balsų dauguma.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Administracija paaiškino, kad Komisija, vykdydama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-178-257/2013, kuriuo buvo įpareigota apskaičiuoti K. D. pasėliams padarytą žalą, 2013 m. gruodžio 17 d. posėdyje patvirtino žalos apskaičiavimą pagal 8 posėdžio protokolo priedą. Administracija pažymėjo, kad visi būtini žalai apskaičiuoti duomenys buvo užfiksuoti 2011 m. lapkričio 30 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, hidrotechnikos įrenginiams ir miškui įvertinti, apžiūros akte Nr. MGA-26, kuris yra sudedamoji Komisijos sprendimų dėl žalos apskaičiavimo dalis. Pagrįsdamas žalos sumažinimo dydį, trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2456/2012. Administracija vadovavosi aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 6 punktu ir teigė, kad kukurūzų derlius turėjo būti nuimtas iki rugsėjo 1 dienos, tačiau ūkininkas K. D. laiku to nepadarė, todėl Komisija, remdamasi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-178-257/2013, sumažino žalos dydį 50 procentų. Administracija nurodė, kad už sprendimą sumažinti žalą 50 proc. balsavo dauguma Komisijos narių, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. D. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

K. D. nurodė, kad Komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. MG-1 yra teisėtas ir pagrįstas, bei sutiko, jog jam padaryta žala apskaičiuota teisingai. K. D. paaiškino, kad pasėliams padarytą žalą pastebėjo 2011 m. lapkričio 15 dieną. Lapkričio 17 d. nuvyko pas seniūną, tačiau prašymas nebuvo užregistruotas, nes tuo metu nebuvo seniūno pavaduotojos. Dėl šios priežasties prašymą užregistravo tik lapkričio 24 dieną. Derlių ėmė vėlai, tačiau K. D. pažymėjo, jog kukurūzų grūdamas reikalinga subręsti. K. D. teigimu, žala jam padaryta žymiai didesnė negu apskaičiuota, tačiau dėl užsitęsusio ginčo sutiko su atsakovo patvirtintais dydžiais.

 

II.

 

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 22 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 17-19 straipsniais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad Komisija pagrįstai vadovavosi Metodikos redakcija, galiojusia 2011 metų lapkričio mėnesį. Teismas darė išvadą, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą dėl pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, privalo jame įvardinti Metodikos 4, 5 ir 7 punktuose nurodytus rodiklius bei aptarti 6, 8, 9 ir 10 punkte nurodytas aplinkybes. Teismas nustatė, kad iš Komisijos posėdžio protokolo bei jo 8 priedo teksto matyti 2011 metų padarytos žalos apskaičiavimui naudota kukurūzų grūdų rinkos (supirkimo) kaina ir kukurūzų vidutinis derlingumas Panevėžio rajone. Šie duomenys yra viešai skelbiami. Teismas pažymėjo, kad iš paminėto 8 priedo teksto matyti kokiam asmeniui ir kokiems žemės ūkio pasėliams padaryta žala; bendras pasėlių plotas ir pakenktas pasėlių plotas; pakenkimo intensyvumas; derliaus netekimas; pateiktas nustatytos žalos dydis pinigine išraiška; apibūdinta pasėlių būklė. Iš 8-o priedo turinio matyti, kad jį rengdama Komisija rėmėsi savo ankstesnio dokumento, kuriame pateikti ir kiti duomenys, reikšmingi apskaičiuojant žalos dydį, duomenimis. Iš Komisijos posėdžio Protokolo turinio taip pat matyti, kad Komisija svarstė apskaičiuotos žalos mažinimo klausimą, vadovaudamasi Metodikos 6 punktu. Teismas darė išvadą, kad Komisija parengė Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti darbo reglamento, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr.173 (toliau – ir Reglamentas) 8,13 punktuose numatytus dokumentus ir juose įvardino Metodikos 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus rodiklius bei žalą padariusius medžiojamus gyvūnus, pasisakė dėl 6 punkte nurodytos aplinkybės, įtakojančios atlygintinos žalos mažinimą. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad Akto Nr. MGA-26 buvimas leidžia teigti, jog Komisijos priimtas protokolas yra pagrįstas ir šio papildomo dokumento duomenimis, kurie yra sudėtinė motyvuojamoji nurodyto individualaus administracinio akto dalis.

Teismas atkreipė dėmesį, kad protokole ir Akte Nr. MGA-26 Komisija visų teisės aktų, viso protokole paminėtos Metodikos pavadinimo nėra įvardijusi. Taip pat nėra konkrečiai nurodytos ir protokolo tekste paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, nėra konkrečiai detalizuotos aplinkybės, dėl kurių buvo nuspręsta sumažinti apskaičiuotą žalos atlyginimą 50 procentų, tačiau iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio 30 d. pareiškėjo atstovas dalyvavo Komisijai apžiūrint K. D. kukurūzų grūdų pasėlius Klubui priklausančiame medžioklės plote ir nustatant žalos atlyginimui reikšmingas aplinkybes. Teismas nustatė, kad ginčas tarp administracinės bylos proceso šalių tęsiasi nuo 2011 metų, todėl darė išvadą, kad pareiškėjui nuo 2011 m. lapkričio 30 d. tapo žinoma apie Klubui galinčią kilti Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą atlyginti ūkininkui K. D. žalą, medžiojamųjų gyvūnų padarytą kukurūzų grūdų pasėliams. Be to, 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos posėdyje pareiškėjo pareigos atlyginti žalą klausimas buvo svarstomas nebe pirmą kartą. Todėl pareiškėjas, gavęs protokolo ir jo 8 priedo kopijas, Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. (8.28) SD1-3619 apie 2013 m. gruodžio 17 d. įvykusį Komisijos posėdį, kuriame buvo nurodyta pareiškėjo pareiga atlyginti atsiradusią žalą, jos teisinis pagrindas ir įvykdymo terminas, taip pat, ir atsižvelgęs į pareiškėjui jau žinomas aplinkybes apie medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos K. D. priklausantiems kukurūzų pasėliams nustatymą vietoje bei paaiškėjusias teismams sprendžiant ginčą dėl Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo panaikinimo, kurio proceso šalimi buvo ir pareiškėjas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti, jog protokolu su jo 8 priedu yra įformintas Komisijos sprendimas, užbaigiantis Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. pradėtą medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalos apskaičiavimo procedūrą, šiuo dokumentu yra nustatyta ne tik Komisijos pagal Metodiką apskaičiuota žalos piniginė išraiška, bet ir Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga atlyginti žalą, medžiojamųjų gyvūnų padarytą K. D. kukurūzų pasėliams. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui, kuris į kilusį ginčą yra įtrauktas 2011 metais, turi būti suprantama, kokiu teisės aktu vadovavosi Komisija, spręsdama dėl atlygintinos žalos sumažinimo bei kad žalos atlyginimas buvo sumažintas būtent dėl to, jog pasėliai buvo nuimti pavėluotai. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje pareiškėjo atstovas savo paaiškinimais iš esmės patvirtino tai, jog nurodytos aplinkybės pareiškėjui suprantamos ir žinomos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo ir nepateikė jokių kitų duomenų, paneigiančių Komisijos naudotus duomenis derliaus netekimui apskaičiuoti. Teismas nustatė, jog K. D. kukurūzų grūdų derlių nuėmė tik 2011 metų gruodžio mėnesį, tai yra beveik trimis mėnesiais vėliau, negu tuo metu galiojusios redakcijos Metodikos 6 punkte nurodyta orientacinė data kukurūzų derliui nuimti. Įvertinusi šią aplinkybę Komisija 50 procentų sumažino K. D. atlygintinos žalos dydį. K. D. teismo posėdyje paaiškino, kad auginat kukurūzus grūdams, jie turi būti nuimami pilnos brandos pradžioje, todėl jų pjūtis gali nusitęsti ir iki žiemos. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Metodikos 9 punkte numatyta, jog žala kukurūzų, auginamų grūdams, pasėliams padaroma tuomet, kai jie nuimami po lapkričio 30 dienos. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo surinkti įrodymai, jog K. D. pavėlavimas pranešti apie gyvūnų daromą žalą turėjo įtakos padarytos žalos dydžiui. Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad Komisijos sprendimas sumažinti K. D. atlygintiną žalą 50 procentų atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas rėmėsi Reglamento 11 punktu, nustatė, kad bendru Komisijos sutarimu buvo patvirtintos panaudotos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos ir derlingumas, naudojamas medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, taip pat ir apskaičiuojant žalą pagal Protokolo 8 priedą (sprendimas pirmuoju Komisijos posėdžio dienotvarkės klausimu). Iš Panevėžio savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. A-173 turinio teismas nustatė, kad Komisiją sudaro komisijos pirmininkas V. J., nariai: V. N., o jai nesant - pavaduoja A. B., seniūnijos, kurios teritorijoje padaryta medžiojamųjų gyvūnų žala, seniūno pavaduotojas, K. A. ir R. R.. Teismas darė išvadą, kad Komisijos sprendimui priimti buvo reikšmingi šie balsai: komisijos pirmininko V. J., narių: V. N., T. V., R. R. ir K. A.. Komisijos sprendimas mažinti žalą 50 procentų buvo priimtas komisijos narių balsų dauguma, nes nustatyta, kad už tokį sprendimą balsavo komisijos pirmininkas V. J. ir komisijos narės V. N. bei T. V.. Nors Protokole nebuvo įvardinta kaip konkretūs komisijos nariai balsavo, ir į suskaičiuotų balsų skaičių buvo įtraukti kitų seniūnijų seniūnų pavaduotojų balsai, tačiau nustatęs, kad sprendimas buvo priimtas kompetentingų komisijos narių balsų dauguma, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas.

 

III.

 

Pareiškėjas medžiotojų klubas „Girios“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. MG-1 dalį, kurioje atsakovas patvirtino 8 priedą – Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos 2011 m. žemės ūkio pasėliuose paskaičiavimus medžiojamųjų būrelių medžioklės plotuose bei priėmė sprendimą dėl K. D. kukurūzų (grūdų) pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo patvirtinimo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas apie tai, jog priimant ginčijamą sprendimą rėmėsi 2011 m. lapkričio 30 d. sudarytu Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, hidrotechnikos įrenginiams ir miškui įvertinti, apžiūros aktu Nr. MGA-26, nurodė tik bylą nagrinėjant teisme, šis aktas nebuvo pateiktas nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Komisijos nariai, svarstydami klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo, atsižvelgė į nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusią naują Metodikos redakciją. Pareiškėjo manymu, ūkininkas daromą žalą pastebėjo dar 2011 m. vasarą, tačiau dėl jos nesikreipė, o atsakovas, priimdamas sprendimą dėl žalos atlyginimo, nepasisakė, kad K. D. dėl žalos atlyginimo kreipėsi pavėluotai, tuo pažeisdamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl žalos dydžio nustatymo, nesivadovavo Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Pareiškėjas remiasi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012 ir pabrėžia, kad laukinių gyvūnų daroma žala pasėliams esant tęstinumui didėja. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovo ir Administracijos atstovės paaiškinimai dėl balsavusių Komisijos narių ir balsų pasiskirstymo buvo prieštaringi. Atsakovo teigimu, K. A. balsavime nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Administracija atkreipia dėmesį į Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-149-552-2012, su kuriuo pareiškėjas yra susipažinęs ir kuriame minimas 2011 m. lapkričio 30 d. apžiūros aktas Nr. MGA-26 bei jame užfiksuota informacija. Administracija pažymi, kad šis apžiūros aktas jau nuo pat pradžių sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą buvo pateiktas teismui su Administracijos atsiliepimu į K. D. skundą, todėl turėjo būti žinomas ir Klubui, kuris aptariamoje byloje dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Administracija paaiškina, kad K. D. pasėliams žala buvo nustatyta 2011 m. lapkričio 30 d. ir Komisijai tinkamai atliekant savo funkcijas ši žala būtų buvusi apskaičiuojama 2012 metams, kai dar nebuvo naujos redakcijos Metodikos. Administracija pabrėžia, kad tai, jog K. D. pavėluotai kreipėsi dėl žalos atlyginimo, buvo įvertinta ir konstatuota Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. sprendime Nr. MG-5. Komisijai 2013 m. lapkričio 27 d. svarstant žalos atlyginimo klausimą, ši aplinkybė nepasikeitė ir taip pat buvo įvertinta. Administracija pažymi, kad tiek pavėluotas kreipimasis dėl žalos, tiek ir pavėluotas derliaus nuėmimas yra susiję su paties ūkininko elgesiu, turinčiu reikšmės žalos atsiradimui bei jos dydžiui, dėl ko Komisija apskaičiuotą žalos dydį sumažino. Administracija atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose nėra nurodyta, kiek turėtų būti mažinama apskaičiuota žala. Administracijos teigimu, teismas teisingai įvertino Komisijos sprendimo priėmimo teisėtumo klausimą.

Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Klubo atstovas 2011 m. lapkričio 30 d. dalyvavo Komisijos darbe apžiūrint kukurūzų grūdams pasėlį ir pasirašė akte tuo sutikdamas, kad padaryta žala kukurūzams sudaro 7,35 ha. Atsakovas nurodo, kad 2011 m. lapkričio 30 d. apžiūros aktas Nr. MGA-26 jau nuo pat pradžių sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą buvo pateiktas teismui su Administracijos 2012 m. vasario 10 d. atsiliepimu į K. D. skundą, todėl turėjo būti žinomas ir Klubui, kuris byloje dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Komisijos manymu, K. D. pasėliams žala buvo nustatyta 2011 m. lapkričio 30 d. ir Komisijai tinkamai atliekant savo funkcijas, ši žala būtų buvusi apskaičiuojama 2012 metais, kai dar nebuvo naujos redakcijos Metodikos. Atsakovas pabrėžia, kad priimant skundžiamą sprendimą, K. D. veiksmai buvo įvertinti. Atsakovo teigimu, Komisijos ir Administracijos atstovų žodiniai paaiškinimai nebuvo prieštaringi, K. A. balsavime dalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

K. D. teigimu, apelianto argumentai yra subjektyvaus pobūdžio siekiant išvengti materialinės atsakomybės. K. D. atkreipia dėmesį, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui metodika ir Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodika reglamentuoja iš esmės tuos pačius teisinius santykius – laukinės faunos padarytos žalos apskaičiavimą. Šiuose teisės aktuose nurodomos orientacinės kukurūzų pasėlių nuėmimo datos yra skirtingos, viena kitai prieštaraujančios, todėl, K. D. manymu, atsižvelgiant į šių teisės aktų priėmimo datas, turėtų būti vadovaujamasi paskesniu teisės aktu – Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodika. K. D. pabrėžia, kad šiuose teisės aktuose kukurūzų, auginamų grūdams, derliaus nuėmimo laikas yra orientacinis, todėl derliaus nuėmimas vėliau negali būti pripažinta aplinkybe, šalinančia žalos atlyginimą. K. D. manymu, visų pirma, turi būti ginami ūkininko interesai. K. D. pažymi, kad sąlygų, šalinančių žalos atlyginimą, byloje nenustatyta. K. D. manymu, pareiškėjo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis siekiant išvengti materialinės atsakomybės.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Ginčas byloje  kilo dėl savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti sprendimų, kuriais buvo apskaičiuota medžiotojų klubo turima atlyginti žala, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo MB „Girios“ skundą atmetė, pripažinęs, kad skundžiami aktai atitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus , o juos priėmė kompetentingas  tai padaryti subjektas.

Apeliaciniame skunde išsakoma pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika byloje surinktų įrodymų vertinimo  bei  teisės normų taikymo aspektais. Be to, apeliantas prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir apklausti papildomą liudytoją.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde grindė žodinio proceso būtinumą tuo, kad būtina papildomai apklausti liudytoją. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi proceso dalyviai dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir turėjo galimybę tiek išsakyti savo poziciją, tiek ir prašyti apklausti liudytojus, teikti kitus reikalingus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nėra ir atmeta šį apelianto prašymą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalis suteikia teisę šaliai, nesutinkančiai su apskaičiuotos žalos dydžiu, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Šia teise apeliantas ir naudojasi.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, miškuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966  ketvirtasis skirsnis. Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą bei pasėlių, miškų apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių, miškų savininkas, detalizuoja 2002-09-23 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika. Sprendžiant pareiškėjo skundžiamų aktų teisėtumą bei pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas tinkamai analizavo šiuose teisės aktuose keliamus reikalavimus žemės  ūkio pasėlių savininkui ir medžiotojų klubui, komisijos žalai apskaičiuoti pareigas, žalos dydžio nustatymo kriterijus, jų taikymo aspektus.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ginčijamų aktų atitikimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju vertinant viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, turi būti atsižvelgiama ir į faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, jei atitinkamas administracinis aktas yra priimamas ankstesnio procedūrinio dokumento pagrindu, tokiu atveju administraciniame akte nėra būtina pakartoti tame dokumente nustatytas aplinkybes. Tokiais atvejais administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tą procedūrinį dokumentą, kurio pagrindu priimtas administracinis aktas, ir jį pridėti prie priimto administracinio akto. Administracinio akto įžanginėje dalyje nurodytas procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas atitinkamas administracinis aktas, administracinių teismų praktikoje traktuojami kaip to akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014)

Šioje administracinėje byloje ginčijami aktai remiasi 2011 m. lapkričio 30 d.  pasėlių apžiūros aktu Nr. MGA-26, kuriame buvo užfiksuoti visi reikšmingi faktiniai duomenys, kurį pasirašė apelianto atstovas ir kuris ne kartą (tiek administracinių procedūrų metu, tiek ir kelių administracinių bylų nagrinėjimo metu) buvo pateiktas susipažinti šio administracinio ginčo, besitęsiančio nuo 2011 metų, šalims. Dėl šios priežasties apelianto argumentai, kad jis nėra susipažinęs su 2011 m. lapkričio 30 d. apžiūros aktu Nr. MGA-26 ir kad šiuo dokumentu teismas negalėjo remtis, yra nepagrįsti ir nesąžiningi. Įvertinus skundžiamų administracinių aktų turinį  ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šiuos aktus atitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, kritikuojančių pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą,  teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių,  turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai ištyrė ginčui išspręsti reikšmingus įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, teismo išvadas aiškiai ir motyvuotai pagrindė ištirtų įrodymų visumos analize ir teisės normomis.

Apeliantas teigia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, nes spręsdami ginčą, taikė žalos padarymo metu negaliojusią Metodikos redakciją.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Visu pirma, Komisija tiesiogiai nurodė, jog taiko Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos redakciją, galiojusią žalos padarymo metu, t.y. 2011 metais. Į ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusią Metodikos redakciją buvo atsižvelgta tik dėl orientacinių kukurūzų derliaus nuėmimo datų. Tokia pozicija pripažintina pagrįsta, nes visuose poįstatyminiuose aktuose, reglamentuojančiuose laukinės gyvūnijos padarytos žalos pasėliams atlyginimą, yra nurodomos skirtingos kukurūzų, auginamų grūdams, rekomenduotinos nuėmimo datos, kas atspindi žemės ūkio ypatumus Lietuvos klimato sąlygomis ir besikeičiantį šios srities teisinį reglamentavimą. Be to, Metodika nenurodė vėlavimo nuimti derlių kaip aplinkybės, besąlygiškai šalinančios žalos atlyginimą, tačiau leido į tai atsižvelgti ir mažinti žemės ūkio kultūrų derlingumą. Visiškai neapskaitoma ir neatlyginama pagal Metodiką tik tokia žala, kuri atsirado pasėliams sunykus dėl gamtinių veiksnių arba vėliau juos sunaikinus medžiojamiesiems gyvūnams dėl to, kad derlius buvo paliktas nenuimtas. Nagrinėjamu atveju derlius buvo nuimtas, o žalos atlyginimas buvo sumažintas 50 procentų, atsižvelgus į trečiojo suinteresuoto asmens vėlavimą nuimti derlių bei pavėluotą pranešimą apie pastebėtą žalą. Toks Komisijos sprendimas atitiko tiek teisės aktų nuostatas, tiek ir teisingumo bei protingumo kriterijus, derinant ūkininko bei medžiotojų klubo interesus.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje neginčijamai nustatyta, kad dauguma komisijos narių, kurių balsas buvo svarbus nagrinėjamo klausimo sprendimui, t.y. trys iš penkių, balsavo už tokius sprendimus, kurie užfiksuoti ginčijamuose aktuose, todėl komisijos nario K. A. pozicija esminės reikšmės neturėjo.

Ginčo tarp proceso šalių dėl pasėlių pakenkimo laipsnio, vidutinio kukurūzų derlingumo ir kitų faktinių aplinkybių nėra, teismas nenustatė aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta, todėl darytina išvada, kad Komisija tinkamai paskaičiavo pasėliams padarytą žalą.

 

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo medžiotojų klubo „Girios“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

 

 

Artūras Drigotas

 

 

Ramūnas Gadliauskas

 


Paminėta tekste:
  • A-327-146/2015