Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-P-537-2011].doc
Bylos nr.: 3K-P-537/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"DnB NORD" bankas 112029270 Ieškovas
BUAB "Ekspolita" 167234125 tretysis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.2. Bylos, susijusios su sutartine atsakomybe
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.3. Daiktinė teisė
2.3.4. Teisės į svetimus daiktus:
2.3.4.6. Įkeitimas:
2.3.4.6.1. Kilnojamojo turto įkeitimas
2.5. Prievolių teisė
2.5.1. Prievolės:
2.5.1.3. Prievolių rūšys:
2.5.1.3.6. Piniginės prievolės
2.5.2. Prievolių įvykdymo užtikrinimas:
2.5.2.2. Laidavimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos:
3.1.7.5. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
3.4.2. Įmonių bankrotas:
3.4.2.5. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

       

                                                                       Civilinė byla Nr. 3K-P-537/2011 (S)   

                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03432-2009-9                                                       

Procesinio sprendimo kategorijos : 32.6.1; 36.2; 126.5

                                                   

                           

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. gegužės 2 d.

Vilnius             

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko, Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio, Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio, Janinos Stripeikienės (plenarinės sesijos pirmininkė), Juozo Šerkšno, Vinco Versecko, Prano Žeimio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo AB DNB banko prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB banko (buvęs AB DnB Nord bankas) ieškinį atsakovams A. J. ir S. J. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – BUAB „Ekspolita“.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija

 

n u s t a t ė:

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija
2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu panaikino Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria pakeista Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo, ir dėl šios dalies paliko nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį; kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl laidavimo kaip papildomos prievolės ir laiduotojo atsakomybės apimties, skolininkui (įmonei) iškėlus bankroto bylą, taip pat laidavimo ir įkeitimo santykio klausimai, kai skolininkui iškeliama bankroto byla.

Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija šiame nutarime nurodė, kad laidavimo prievolės akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad: kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis) /.../. Nutarime taip pat pažymėta, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos
(CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Tačiau jei užbaigus bankroto bylą  skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio
5­6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio
3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis).

 

Ieškovas pateikė prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą.

Ieškovas prašo išaiškinti nutarimo dalį, kurioje teigiama, jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 5-6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi ir laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis)”, ar laiduotojo prievolė išlieka galiojanti ir vykdytina (ar vis tik pasibaigia pagrindinio skolininko bankroto ir likvidavimo atveju) šiais atvejais:

a) pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, iki bankroto bylos užbaigimo ir skolininko likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro kreditorius pagrįstai kreipiasi į laiduotoją dėl prievolės vykdymo, tačiau pastarasis savo prievolės nepagrįstai nevykdo (ir taip pažeidžia laidavimo sutartį) (t. y. pagrindinis skolininkas bankrutuoja ir yra išregistruojamas tik po to, kai kreditorius pareikalauja įvykdyti prievolę pagal laidavimo sutartį iš laiduotojo);

b) laiduotojui neįvykdžius savo prievolės pagal laidavimo sutartį (ir taip pažeidus laidavimo sutartį), iki bankroto bylos užbaigimo ir skolininko likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro kreditorius pagrįstai kreipiasi į teismą, reikalaudamas prievolės vykdymo priteisimo laiduotojo atžvilgiu (t. y. pagrindinis skolininkas bankrutuoja ir yra išregistruojamas jau tokios bylos nagrinėjimo metu);

c) laiduotojui neįvykdžius savo prievolės pagal laidavimo sutartį (ir taip pažeidus laidavimo sutartį), iki bankroto bylos užbaigimo ir skolininko likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro kreditorius pagrįstai kreipiasi į teismą, reikalaudamas prievolės vykdymo priteisimo laiduotojo atžvilgiu, ir teismas priima kreditoriui palankų sprendimą (t. y. pagrindinis skolininkas bankrutuoja ir yra išregistruojamas jau išnagrinėjus bylą ir priėmus kreditoriui palankų vykdytiną teismo sprendimą, kas yra savarankiškas teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija

 

k o n s t a t u o j a :

 

Prašymas dėl nutarimo išaiškinimo atmestinas.

Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir kasaciniame procese (CPK 340 straipsnio 5 dalis), jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, taip pat, jeigu tai būtina, papildomai išaiškinti faktinius ir teisinius sprendimo motyvų aspektus.

Kasacinio teismo praktika dėl šios proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.).

Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.

Plenarinė sesija konstatuoja, kad pagal ieškovo prašymą nesukeliamos abejonės kasacinio teismo nutarimo aiškumu, bet dėstomi argumentai, kuriais diskutuojama (polemizuojama) dėl plenarinės sesijos nutarime išdėstytų argumentų ir jų expressis verbis, ar siekiama gauti kitų, nei byloje nagrinėta, situacijų vertinimo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Atmesti ieškovo AB DNB banko prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Plenarinės sesijos pirmininkė

 

 

 

Pranešėjas

Janina Stripeikienė

 

 

 

Pranas Žeimys