Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-06-29][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-255-248-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-255-248/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
2.4.2.9.1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.3.1. Apeliacinis procesas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4.2. Nuosavybės teisė
3.3.1.19.2. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.4. Daiktinė teisė
4.6. Bylos dėl valdymo gynimo
2.4.2.9. Bendrosios nuosavybės teisė
3.3.1.19. Absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai

Civilinė byla Nr. 3K-3-255-248/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12674-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.19.2

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. V. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir T. P. ieškinį atsakovei O. V. P. dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės O. V. P. priešieškinį ieškovams R. P. ir T. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo ir santykio tarp šių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, taip pat dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.    
  2. Ieškovai pareiškė teisme ieškinį, prašydami nustatyti tokią naudojimosi butu (plotas 81,31 kv. m), esančiu (duomenys neskelbtini), ir 6/100 dalimis sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) ieškovai naudojasi patalpomis, kurios buto plane pažymėtos indeksais 1-6 ((gyvenamoji patalpa) 11,89 kv. m), 1-3 ((gyvenamoji patalpa) 14,84 kv. m) ir 1-7 ((koridorius) 1,95 kv. m); 2) atsakovė naudojasi patalpomis, kurios buto plane pažymėtos indeksais 1-2 ((gyvenamoji patalpa) 23,28 kv. m) ir 1-5 ((veranda) 4,08 kv. m); 3) šalys bendrai (pagal savo dalis (2/6 ir 4/6)) naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-8 ((veranda) 10,80 kv. m), 1-4 ((koridorius) 1,80 kv. m) ir 1-1 ((virtuvė) 12,67 kv. m); 4) atsakovė naudojasi 6/100 dalimis sandėlio ir ieškovai sumoka atsakovei 4000 Eur kompensaciją už jai naudotis tenkančią mažesnę, negu priklauso, patalpų dalį.
  3. Atsakovė savo ruožtu pareiškė priešieškinį, prašydama atidalyti butą ir 6/100 dalis sandėlio bendrosios dalinės nuosavybės: 1) priteisti atsakovės nuosavybėn patalpas, kurios buto plane pažymėtos indeksais 1-5 ((veranda) 4,08 kv. m), 1-4 ((koridorius) 1,80 kv. m), 1-1 ((virtuvė) 12,67 kv. m), 1-2 ((gyvenamoji patalpa) 23,28 kv. m), 1-8 ((veranda) 10,80 kv. m), ir 4/100 dalis sandėlio; 2) priteisti ieškovų nuosavybėn patalpas, kurios buto plane pažymėtos indeksais 1-7 ((koridorius) 1,95 kv. m), 1-6 ((gyvenamoji patalpa) 11,89 kv. m), 1-3 ((gyvenamoji patalpa) 14,84 kv. m), ir 2/100 dalis sandėlio; 3) priteisti atsakovei iš ieškovų 12 825 Eur kompensaciją už jiems tenkančią didesnę buto dalį (5,13 kv. m).     

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu tenkino ieškinį dalies – nustatė tokią naudojimosi butu ir 6/100 dalimis sandėlio tvarką: 1) ieškovai kartu naudojasi buto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-7, 1-6 ir 1-3; 2) atsakovė naudojasi buto patalpomis, pažymėtomis indeksais „1-5“, „1-2“, „1-8“, ir 6/100 dalimis sandėlio; 3) šalys bendrai (pagal savo dalis) naudojasi buto patalpomis, pažymėtomis indeksais „1-4“ ir „1-1“; 4) priteisė atsakovei iš kiekvieno ieškovo po 2042,06 Eur kompensaciją; atmetė priešieškinį.     
  2. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad bylos šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butą ir 6/100 dalis sandėlio: ieškovams priklauso 2/6 dalys šių nekilnojamojo turto objektų, atsakovei – 4/6 dalys. Bute yra įrengti du atskiri įėjimai: 1) koridoriuje, kuris pažymėtas indeksu „1-4“, pro šį koridorių galima patekti į virtuvę, pažymėtą indeksu „1-1“; 2) koridoriuje, kuris pažymėtas indeksu „1-7“, pro šį koridorių galima patekti į kambarį, pažymėtą indeksu „1-6“. Bute yra viena virtuvė („1-1“), trys gyvenamieji kambariai („1-2“, „1-3“ ir „1-6“), du koridoriai („1-4“ ir „1-7“) ir dvi verandos („1-5“ ir „1-8“). Virtuvės patalpoje yra įrengtos vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos.
  3. Teismas pažymėjo, kad pareikalavo, jog šalys pateiktų specialistų išvadą arba asmeninę rašytinę nuomonę dėl buto atidalijimo nepadarant neproporcingos žalos daiktui, techninių galimybių įrengti vandentiekį ir nuotekų šalinimo sistemas patalpose, kurios pažymėtos indeksais „1-6“ ir „1-7“, kokia tvarka ir kieno lėšomis šios sistemos galėtų būti įrengtos ir įteisintos, be to, įpareigojo šalis pateikti prašymus dėl ekspertizės skyrimo. Vis dėlto šalys nepateikė prašymų dėl ekspertizės (siekiant išsiaiškinti, ar egzistuoja techninės galimybės įrengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas pirmiau minėtose patalpose) skyrimo.
  4. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja techninės galimybės įrengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas buto patalpose, kurios priešieškiniu prašomos atidalyti ieškovams („1-6“ ar „1-7“), taip pat nėra įrodymų, kad šias sistemas galima įrengti ir verandoje („1-8“).    
  5. Teismas sprendė, kad atsakovės siūlomas buto atidalijimo būdas, jai neįrodžius, jog egzistuoja techninės galimybės įrengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas pirmiau minėtose buto patalpose, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovė, siekdama gauti geresnės kokybės patalpas, apribodama ieškovų galimybes naudotis vandentiekiu, nesiūlo jiems kompensacijos, kuri padengtų tokius praradimus ar vandentiekio įrengimo išlaidas.
  6. Teismas apibendrindamas konstatavo, kad nėra pagrindo atidalyti butą pagal priešieškinio reikalavimą.
  7. Teismas, spręsdamas naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą, konstatavo, kad būtina palikti šalims bendrai naudotis virtuve („1-1“) ir įėjimu į ją, t. y. koridoriumi („1-4“). Teismo vertinimu, nėra pagrindo palikti šalims bendrai naudotis veranda („1-8“). Ieškovai faktiškai nesinaudoja šia veranda, o atsakovė tam tikru laikotarpiu gyvena šioje patalpoje.
  8. Teismas pažymėjo, jog, spręsdamas klausimą dėl patalpų priskyrimo, atsižvelgia į bendraturčių turimas dalis, kad prašomos nustatyti naudotis realiosios daikto dalys kiek įmanoma labiau atitiktų bendrosios nuosavybės teisės dalis, kad kuo daugiau patalpų būtų priskirtos atskirai naudotis, siekiant išvengti bendraturčių konfliktų. 
  9. Pagal teismo nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką ieškovams tektų 33,50 kv. m bendro ploto, atsakovei – 55,31 kv. m bendro ploto. Toks patalpų priskyrimas artimas bendraturčių turimoms turto dalims. Vis dėlto ieškovams tektų 3,90 kv. m ploto daugiau, negu jiems priklauso, todėl atsakovė turi teisę gauti piniginę kompensaciją. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto duomenimis, nustatė, kad buto vieno kvadratinio metro ploto rinkos vertė sudaro 1047,21 Eur, todėl priteisė atsakovei iš kiekvieno ieškovo po 2042,06 Eur kompensaciją.
  10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. spalio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą.
  11. Kolegija pažymėjo, kad, pirma, pagal atsakovės pateiktą buto atidalijimo variantą bendraturčiams tenka po dvi atskiras patalpas su atskirais įėjimais, antra, atsakovė nuolatos naudojasi butu, o ieškovai tik periodiškai atvyksta į butą, kita vertus, atsakovė neįrodė, jog egzistuoja techninės galimybės įrengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas ieškovams siūlomose atidalyti patalpose, todėl toks atidalijimo būdas pažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kolegijos vertinimu, atidalijant buto patalpas natūra, būtų akivaizdžiai pablogintos ieškovų buitinės sąlygos, šių sąlygų pakeitimas, kad patalpos galėtų būti naudojamos pagal paskirtį, būtų susijęs su papildomomis išlaidomis, o atsakovė nesiūlo tokių išlaidų kompensacijos.
  12. Kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės – jos amžius, sveikatos būklė, turtinė padėtis ir ta aplinkybė, kad ieškovai turi kitas gyvenamąsias patalpas – nesuteikia jai pranašumo prieš kitus bendraturčius.
  13. Kolegija pažymėjo, kad pati atsakovė nenurodė, kaip natūra galėtų būti atidalytos sandėlio patalpos, be to, nepateikė šio sandėlio planų, todėl faktiškai galima spręsti klausimą tik dėl naudojimosi sandėlio dalimi tvarkos nustatymo.
  14. Kolegija taip pat nurodė, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos kompensacijos dydžiu, tačiau pati nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog teismas netinkamai nustatė kompensacijos dydį.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

  1. Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 2 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
    1. Bylą nagrinėję teismai pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismai sprendė dėl naudojimosi sandėliu, kuris yra ne tik bylos šalių, bet ir visų kitų gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybė, tvarkos nustatymo, todėl turėjo būti svarstomas klausimas dėl kitų bendraturčių įtraukimo dalyvauti šios bylos procese. Byloje nebuvo nustatyti visi bendraturčiai, jie nebuvo kviečiami dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl galimai buvo pažeistos šių asmenų teisės. Šis proceso teisės normų pažeidimas vertintinas kaip besąlyginis pagrindas panaikinti teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).  
    2. Teismai nepaisė naudojimosi bendrosios nuosavybės objektu tvarkos nustatymo kriterijų, kurie yra suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, nesilaikė jų eiliškumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Teismo sprendimas, kuriuo nustatyta naudojimosi buto patalpomis tvarka, negali būti įgyvendintas, nes teismas neišsprendė patalpų atidalijimo klausimo ir dėl to nėra aišku, kokiomis patalpų, skirtų bendrai naudotis, dalimis gali naudotis bendraturčiai, kaip jos turi būti atskirtos viena nuo kitos, kad atitiktų saugos reikalavimus.
    3. Teismai perkėlė atsakovei visą įrodinėjimo naštą, taip pažeidė CPK 178 straipsnio reglamentuotą įrodinėjimo pareigą. Atsakovės priešieškinis buvo atmestas, teismams priėjus prie išvados, kad nėra techninių galimybių įrengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas. Ši teismų išvada nėra pagrįsta įrodymais. Teismams buvo žinoma, kad gretimose patalpose yra įrengtos pirmiau minėtos sistemos, todėl logiška manyti, jog tokios sistemos gali būti įrengtos ir šalių bute. Teismai turėjo išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tik tada jas vertinti.
  2. Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės kasacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 2 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų ir todėl egzistuoja besąlyginis teismų procesinių sprendimų panaikinimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), yra nepagrįstas. Teismai nustatė naudojimosi tik sandėlio dalimi, kuri priklauso bylos šalims, kaip buto bendraturčiams, tvarką, todėl pagrįstai nebuvo sprendžiamas kitų gyvenamojo namo bendraturčių įtraukimo į bylos procesą klausimas.   
    2. Pirmosios instancijos teismas, kurio išvadoms pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, aiškiai ir išsamiai išdėstė, kokiais kriterijais vadovaujasi, nustatydamas naudojimosi buto patalpomis tvarką. Priešingai negu nurodyta kasaciniame skunde, visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas šis sprendimas.
    3. Būtent atsakovė, kaip bendraturtė, siekianti atidalijimo, privalo įrodyti, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Atsakovė neįvykdė šios pareigos, be kita ko, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja techninės galimybės įrengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas ieškovams tenkančiose patalpose, todėl pagrįstai buvo atmestas jos reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo ir santykio tarp šių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų

 

  1. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 12 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.
  2. Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Aptariamų daiktinės teisės institutų skirtumai pasireiškia per, inter alia (be kita ko), sukeliamus teisinius padarinius: atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios nuosavybės pasibaigimą; naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nelemia bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pabaigos, kita vertus, kiekvienas bendraturtis turi teisę savo nuožiūra naudotis tik ta konkrečia bendro turto dalimi, kuri jam priskiriama pagal nustatytą naudojimosi tvarką.
  3. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nėra subsidiarūs bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, t. y. galimybė taikyti vieną bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą tiesiogiai nepriklauso nuo kito būdo taikymo galimybės. Kiekvienas bendraturtis, įgyvendindamas savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali savo nuožiūra rinktis tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, be to, tam tikrais atvejais (pvz., kai nėra įmanomas visiškas bendro daikto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės) yra galimas mišrus šių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymas. Kita vertus, aptariama bendraturčio nuožiūros teisė nėra absoliuti. Šios teisės įgyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Tiek atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išskirti ir kiti kriterijai, kuriais būtina vadovautis atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką.
  4. Teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau nurodytą argumentą, pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-441-378/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas).
  5. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
  6. Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šaliųįgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Kita vertus, ir aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas.
  7. Bylą nagrinėję teismai, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butą (plotas 81,31 kv. m), esan (duomenys neskelbtini), ir 6/100 dalis sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklauso 2/6 dalys šių nekilnojamojo turto objektų, atsakovei – 4/6 dalys. Bute yra įrengti du atskiri įėjimai: 1) koridoriuje, kuris pažymėtas indeksu „1-4“ (1,80 kv. m), pro šį koridorių galima patekti į virtuvę, pažymėtą indeksu „1-1“ (12,67 kv. m); 2) koridoriuje, kuris pažymėtas indeksu „1-7“ (1,95 kv. m), pro šį koridorių galima patekti į kambarį, pažymėtą indeksu „1-6“ (11,89 kv. m). Bute yra viena virtuvė („1-1“), trys gyvenamosios patalpos („1-2“ (23,28 kv. m), „1-3“ (14,84 kv. m) ir „1-6“), du koridoriai („1-4“ ir „1-7“) ir dvi verandos („1-5“ (4,08 kv. m) ir „1-8“ (10,80 kv. m)). Virtuvės patalpoje yra įrengtos vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos.
  8. Ieškovai pareikštu ieškiniu reikalavo nustatyti tokią naudojimosi butu ir 6/100 dalimis sandėlio tvarką: 1) ieškovai naudojasi patalpomis, kurios buto plane pažymėtos indeksais „1-6“ (gyvenamoji patalpa), „1-3“ (gyvenamoji patalpa) ir „1-7“ (koridorius); 2) atsakovė naudojasi patalpomis, kurios buto plane pažymėtos indeksais „1-2“ (gyvenamoji patalpa) ir „1-5“ (veranda); 3) šalys bendrai (pagal savo dalis (2/6 ir 4/6)) naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais „1-8“ (veranda), „1-4“ (koridorius) ir „1-1“ (virtuvė); 4) atsakovė naudojasi 6/100 dalimis sandėlio ir ieškovai sumoka atsakovei 4000 Eur kompensaciją už jai naudotis tenkančią mažesnę, negu priklauso, patalpų dalį.
  9. Atsakovė savo ruožtu pareiškė priešieškinį, reikalaudama atidalyti pirmiau įvardytus nekilnojamojo turto objektus iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės: 1) priteisti atsakovės nuosavybėn patalpas, kurios buto plane pažymėtos indeksais „1-5“ (veranda), „1-4“ (koridorius), „1-1“ (virtuvė), „1-2“ (gyvenamoji patalpa), „1-8“ (veranda), ir 4/100 dalis sandėlio; 2) priteisti ieškovų nuosavybėn patalpas, kurios buto plane pažymėtos indeksais „1-7“ (koridorius), „1-6“ (gyvenamoji patalpa), „1-3“ (gyvenamoji patalpa), ir 2/100 dalis sandėlio; 3) priteisti atsakovei iš ieškovų 12 825 Eur kompensaciją už jiems tenkančią didesnę buto dalį.
  10. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ieškinį tenkino iš dalies – nustatė tokią naudojimosi butu ir 6/100 dalimis sandėlio tvarką: 1) ieškovai naudojasi buto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais „1-7“ (koridorius), „1-6“ (gyvenamoji patalpa) ir „1-3“ (gyvenamoji patalpa); 2) atsakovė naudojasi buto patalpomis, pažymėtomis indeksais „1-5“ (veranda), „1-2“ (gyvenamoji patalpa) „1-8“ (veranda), ir 6/100 dalimis sandėlio; 3) šalys bendrai naudojasi buto patalpomis, pažymėtomis indeksais „1-4“ (koridorius) ir „1-1“ (virtuvė); 4) priteisė atsakovei iš kiekvieno ieškovo po 2042,06 Eur kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
  11. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad atsakovės siūlomas buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas, jai neįrodžius, jog egzistuoja techninės galimybės įrengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas ieškovams prašomose atidalyti buto patalpose, pažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovė savo kasaciniame skunde teigia, kad teismai, priskirdami jai įrodinėjimo dėl pirmiau įvardytų faktinių aplinkybių egzistavimo naštą, pažeidė CPK 178 straipsnį, reglamentuojantį įrodinėjimo pareigą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
  12. Rungtyniško proceso, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
  13. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu atidalijimo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą. Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
  14. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir kartu pagrįstai sprendė, jog būtent atsakovei, reikalaujančiai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tenka pareiga įrodyti, kad jos siūlomas atidalijimo ir kartu bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo būdas, inter alia, nepažeidžia ieškovų, kaip kitų bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų. 
  15. Kaip minėta, atsakovė pateiktu priešieškiniu pareikalavo atidalyti jos nuosavybėn, be kitų buto patalpų, virtuvės patalpą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šioje (virtuvės) patalpoje yra įrengtos vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos, bute nėra kitos tokio pobūdžio patalpos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, į šalių bendro turto pagrindinę naudojimo paskirtį (gyvenamoji), konstatuoja, kad bylos šalims pagal atsakovės siūlomą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą atitektų skirtingo vertingumo (savo naudingosiomis savybėmis) patalpos: ieškovai, atidalijus butą pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą, netektų galimybės naudotis vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemomis, vadinasi, ieškovams atidalytos patalpos negalėtų būti tinkamai naudojamos pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Atsakovė (jai, kaip pirmiau minėta, tenka procesinė pareiga pagrįsti savo siūlomo atidalijimo varianto priimtinumą ir tinkamumą) neįrodė, kad egzistuoja techninės galimybės protingomis sąnaudomis įrengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas ieškovams prašomose atidalyti buto patalpose, be to, ji nesiūlo ieškovams kompensacijos, kuri viena ar kita forma padengtų ieškovų praradimus šiems neturint galimybės naudotis vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemomis ar atlygintų tokių sistemų įrengimo išlaidas ar jų dalį (jeigu, žinoma, apskritai egzistuoja techninės galimybės protingomis sąnaudomis įrengti šias sistemas). Teisėjų kolegijos vertinimu, buto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovės siūlomą variantą reikštų jos teisių ir teisėtų interesų suabsoliutinimą ieškovų teisių ir teisėtų interesų sąskaita ir kartu šalių, kaip bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros iškreipimą. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai priėjo prie išvados, jog atsakovės siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas neatitinka materialiosios teisės normų, reglamentuojančių aptariamą bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą. 
  16. Pažymėtina, jog, ką patvirtina atsiliepimo į priešieškinį turinys, ieškovai nuo pat šio teisminio proceso pradžios nesutiko su atsakovės siūlomu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantu, savo nesutikimui pagrįsti, be kitų atsikirtimų, pateikė atsikirtimus, kad atsakovei pagal jos siūlomą atidalijimo variantą tektų geresnės patalpos, kad atsakovė nepateikė vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų įrengimo ar rekonstrukcijos projekto, duomenų apie tokio projekto įgyvendinimo kainą. Atitinkami atsakovės pasiūlyto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės varianto trūkumai buvo išskirti ir pareiga juos pašalinti (siekiant atidalijimo pagal pateiktą variantą) buvo akcentuojama jau tada, kai pirmosios instancijos teismas pirmą kartą nagrinėjo bylą pagal šalių pareikštus materialiuosius subjektinius reikalavimus. Vadinasi, atsakovei nuo pat šio teisminio proceso pradžios buvo žinomi ieškovų nesutikimo su siūlomu atidalijimo variantu argumentai, atsakovė turėjo ilgą laiko tarpą pirmiau aptartiems jos pasiūlyto atidalijimo varianto trūkumams pašalinti (pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, trečią kartą nagrinėdamas šią bylą, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi dar kartą priminė atsakovei apie jai tenkančią įrodinėjimo naštą ir kartu pasiūlė pateikti duomenis apie techninių galimybių įrengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas ieškovams prašomose atidalyti patalpose egzistavimą ir sąnaudas, reikalingas tokioms galimybėms įgyvendinti), tačiau ji vis vien nesiėmė veiksmų šiems trūkumams pašalinti.
  17. Atsakovė taip pat nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nesivadovavo naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo kriterijais, suformuluotais kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad atsakovės kasaciniame skunde yra įvardyti šie kriterijai, tačiau nėra teisiniais argumentais atskleista, kokiais kriterijais ir kokia apimtimi nesivadovauta nustatant naudojimosi bendru šalių turtu tvarką. Vadinasi, pirmiau išskirtas kasacinio skundo argumentas nesudaro kasacijos pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 12 punktai, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šio argumento.
  18. Kasaciniame skunde, be kitų klausimų, keliamas klausimas dėl teismo sprendimo nustatyti naudojimosi buto patalpomis tvarką įgyvendinamumo. Atsakovė teigia, kad nėra aišku, kokiomis konkrečiomis patalpų, skirtų bendrai naudotis, dalimis gali naudotis bylos šalys, kaip bendraturčiai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta naudojimosi butu tvarka yra ydinga.
  19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau įvardytas kasacinio skundo argumentas yra pagrįstas tik tiek, kiek atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatant naudojimosi butu tvarką, nėra apibrėžta, kokiomis konkrečiomis patalpų, skirtų bendrai naudotis, t. y. virtuvės ir koridoriaus, plane atitinkamai pažymėtų indeksais „1-1“ ir 1-4“, dalimis naudosis bylos šalys. Pažymėtina, kad, nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, prioritetas teiktinas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys būtų visiškai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių. Kuo atskiriems bendraturčiams tenkančios naudotis bendro turto dalys yra labiau izoliuotos, tuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa lengvesnis ir paprastesnis, kartu tuo mažiau lieka prielaidų kilti tolesniems bendraturčių konfliktams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kita vertus, ne visais naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo atvejais yra objektyviai įmanomas pirmiau įvardyto tikslo įgyvendinimas. Priklausomai nuo bendro turto pobūdžio, statuso ir kitų turto savybių, galimos tokios situacijos, kai tam tikros bendro turto dalys negali būti atskirtos ir izoliuotos, siekiant užtikrinti visų bendraturčių galimybes taikyti tokių turto dalių naudingąsias savybes savo poreikiams patenkinti. Tokiais atvejais yra leistina naudojimosi bendru turtu tvarka, pagal kurią bendraturčiai bendrai naudotųsi pirmiau įvardyto pobūdžio turto dalimis.
  20. Kaip minėta, pagal pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą naudojimosi butu tvarką šalims bendrai naudotis skirtos virtuvės ir koridoriaus patalpos, plane atitinkamai pažymėtos indeksais „1-1“ ir 1-4“ (pro šio koridoriaus patalpą yra patenkama į virtuvės patalpą). Pažymėtina, kad šių patalpų izoliavimas ir konkrečių patalpų dalių priskyrimas šalims naudotis eliminuotų arba labai apsunkintų vienos ar kitos bylos pusės galimybes taikyti aptariamų buto patalpų naudingąsias savybes savo poreikiams patenkinti. Taip būtų iškreipta bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, todėl teismo sprendimu nustatyta naudojimosi butu tvarka, priešingai negu nurodo atsakovė, virtuvės ir koridoriaus patalpų priskyrimo šalims bendrai naudotis aspektu yra tinkama.
  21. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus ir išaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, kuriomis paremtas, pirma, atsisakymas atidalyti turtą iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės pagal atsakovės pasiūlytą variantą, antra, naudojimosi turtu tvarkos nustatymas, yra pagrįstos, atitinka materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymą, bei kasacinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant šias teisės normas.
  22. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta atsakovei kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pateikiant tokį atidalijimo variantą, kuris, be kita ko, užtikrintų visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.

 

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

 

  1. Apeliacinės instancijos teismas, nors nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad pagal apeliacinio skundo argumentus patikrinamas tik pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, savo iniciatyva (lot. ex officio), nepriklausomai nuo to, ar tokie pagrindai nurodyti apeliaciniame skunde, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas egzistuoja, be kitų atvejų, tais atvejais, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).  
  2. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė –sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 91 punktas).
  3. Atsakovė savo kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Atsakovės teigimu, teismas sprendė dėl naudojimosi sandėliu, kuris yra ne tik bylos šalių, bet ir visų kitų gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybė, tvarkos nustatymo, todėl turėjo būti svarstomas klausimas dėl kitų bendraturčių įtraukimo dalyvauti šios bylos procese. Byloje nebuvo nustatyti visi bendraturčiai, jie nebuvo kviečiami dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl galimai buvo pažeistos šių asmenų teisės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
  4. Pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl naudojimosi butu ir 6/100 dalimis sandėlio, kurios priklauso bylos šalims, būtent kaip buto bendraturčiams (priklausinio statusu), ir, be to, yra suformuotos kaip atskira patalpa, tvarkos nustatymo. Teismo sprendimu nėra modifikuotos kitų gyvenamojo namo, kuriame yra šalims priklausantis butas, butų ir kitų patalpų savininkų materialiosios teisės ir pareigos, t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme nėra nuspręsta dėl šių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, vadinasi, neegzistuoja atsakovės kasaciniame skunde nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

  1. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovės kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Ieškovai, atmetus atsakovės kasacinį skundą, įgijo teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys), tačiau jie nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad šiuo bylos etapu patyrė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Kasaciniame teisme susidarė 7,25 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos kasacine tvarka išsprendimo rezultatą, priteisia valstybei iš atsakovės 7,25 Eur šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš O. V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 7,25 Eur (septynių Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Danguolė Bublienė                                         

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Birutė Janavičiūtė

 

             

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK4 4.80 str. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės
  • CPK
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • 3K-3-347-248/2016
  • CK4 4.72 str. Bendrosios nuosavybės teisės samprata ir subjektai
  • CK4 4.81 str. Naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka
  • CK4 4.75 str. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • 3K-3-245-248/2016
  • 3K-3-620-313/2015
  • 3K-3-77/2011
  • 3K-3-536/2006
  • 3K-3-291/2007
  • 3K-3-353/2009
  • 3K-3-235/2014
  • CPK 2 str. Civilinio proceso tikslai
  • 3K-3-367/2014
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei