Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-05-11][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-272-916-2016].docx
Bylos nr.: e3K-3-272-916/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Swedbank, AB 112029651 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.17. Bylos dėl paskolos
2.1.17.2. dėl vartojimo kredito
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5. Prievolių teisė
2.5.1. Prievolės:
2.5.1.3. Prievolių rūšys:
2.5.1.3.6. Piniginės prievolės
2.5.10. Civilinė atsakomybė:
2.5.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys:
2.5.10.5.1. Sutartinė atsakomybė
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.8. Atleidimas nuo įrodinėjimo:
3.2.4.8.2. Prejudiciniai faktai

Civilinė byla Nr. e3K-3-272-916/2016

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00570-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.1; 3.2.4.8.2

(S)

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. gegužės 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB Swedbank“ ieškinį atsakovui R. A., dalyvaujant trečiajam asmeniui M. A., dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, sutartinę civilinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 5341,62 Eur skolos, 17,5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 12-021550-GV ir 16,5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 13-010583-GV, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. balandžio 30 d. su atsakovu R. A. elektroniniais kanalais pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 12-021550-GV ir suteikė jam 9000 Lt (2606,58 Eur) kreditą, nustatant 17,5 proc. dydžio metines palūkanas. 2013 m. vasario 20 d. šalys pasirašė dar vieną vartojimo kredito sutartį Nr. 13-010583-GV dėl 9000 Lt (2606,58 Eur) kredito suteikimo, nustatant 16,5 proc. metines palūkanas. Atsakovas neįvykdė sutartyse nustatytų įsipareigojimų, suėjus mokėjimo terminams jo sąskaitoje nebuvo reikiamo kiekio lėšų, todėl ieškovė negalėjo nurašyti ir padengti kredito dalių; taigi skola priteistina iš atsakovo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo R. A. 5341,62 Eur skolos, 17,5 proc. sutartines palūkanas už negrąžintą 2223,05 Eur kreditą, skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 16,5 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 2489,41 Eur kreditą, skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 120,19 Eur žyminio mokesčio atlyginimą.
  2. Teismas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 12 d. ieškovė ir atsakovas R. A. sudarė Elektroninių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovui R. A. buvo suteikta teisė atlikti operacijas elektroniniais kanalais. Atsakovas 2008 m. lapkričio 12 d. pasirašė Patvirtinimą dėl indentifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo, kuriuo patvirtino, jog jam buvo suteiktas indentifikavimo kodas ir perduotas nuolatinis slaptažodis, jis įsipareigojo laikyti kodus paslaptyje (2 punktas). Atsakovas banko paslaugomis naudojosi iki 2013 m. liepos 23 d.
  3. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. A. patvirtino, kad atsakovas suteikė jam priėjimo duomenis, jais remiantis buvo paimti du kreditai po 9000 Lt (2606,58 Eur) pagal ieškovės ir atsakovo R. A. 2012 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. vasario 20 d. sutartis; atsakovo prašymu yra ėmęs ir jam kreditą. Sutartys buvo sudarytos elektroniniais kanalais su atsakovu, nes pasirašytos R. A. elektroniniu parašu. Trečiajam asmeniui M. A. buvo žinomi ne tik identifikavimo kodai, jis naudojosi ir R. A. kortele. M. A. pripažino, kad visi šeimos nariai žinojo kortelės kodus.
  4. Ieškovė 2013 m. lapkričio 21 d. informavo atsakovą apie paimtus ir negrąžintus kreditus. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų aplinkybes, susijusias su paimtais kreditais; tik pateikus ieškinį kreipėsi į Plungės rajono policijos komisariatą. Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-404/2015, M. A. pripažintas kaltu dėl apgaule įgytų pinigų iš AB „Swedbank“; banko civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje M. A. nepareikštas.
  5. R. A., kaip paslaugų gavėjas, prisiėmė riziką suteikdamas sūnui M. A. elektroninės bankininkystės duomenis, pažeidė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Skolos dydis su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais 2014 m. kovo 26 d. pagal kredito sutartį Nr. 12-021550-GV buvo 2518,80 Eur, pagal kredito sutartį Nr. 13-010583-GV 2822,83 Eur, iš viso 5341,62 Eur; ši suma ir sutartyse nustatytos bei procesinės palūkanos priteistinos iš atsakovo (CK 6.37, 6.210 straipsniai, 6.874 straipsnio 1 dalis).
  6. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 20 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atlyginimą, valstybei 140 Eur žyminio mokesčio, jo mokėjimas atsakovui buvo atidėtas.
  7. Kolegija nurodė, kad pagal 2012 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 12-021550-GV ir 2013 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 13-010583-GV kredito sumos buvo pervestos į atsakovo banko sąskaitą. Ieškovė 2014 m. vasario 4 d. sutartis nutraukė, nes atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų, į ieškovės pretenzijas neatsakė.
  8. Plungės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-404/2015 M. A., be kitų epizodų, buvo pareikšti kaltinimai iš anksto turint tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, t. y. kad M. A., žinodamas, kur yra laikomi jo tėvo R. A. elektroninės bankininkystės duomenys, 2012 m. balandžio 30 d., 2013 m. vasario 20 d., pasinaudodamas kompiuteriu su interneto ryšiu, be nukentėjusiojo R. A. žinios neteisėtai paėmė ir panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai R. A. vardu sudarė ir patvirtino dvi po 2606,58 Eur (9000 Lt) vartojimo kredito sutartis Nr. 12-021550-GV ir Nr. 13-010583-GV. Pagal šias sutartis AB „Swedbank“ į R. A. banko sąskaitą pervestus pinigus M. A., neteisėtai prisijungdamas prie šios R. A. sąskaitos, panaudojo savo reikmėms, taip apgaule įgydamas pinigus. Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendyje nustatyta, kad kaltinamojo kaltė pagal visus jam pareikštus kaltinimus įrodyta visiškai ir M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas, be kitų epizodų, ir už 2012 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. vasario 20 d. epizodus pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje R. A. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Šis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.
  9. Šioje civilinėje byloje ieškovė ieškinio reikalavimus atsakovui R. A. kildina būtent iš jo vardu 2012 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. vasario 20 d. pasirašytų vartojimo kredito sutarčių Nr. 12-021550-GV ir Nr. 13-010583-GV. Baudžiamojoje byloje M. A. pripažintas kaltu ir atsakingu už žalos atlyginimą kitiems civiliniams ieškovams (aštuonioms kredito įstaigoms); ieškovė, priešingai nei kitos kredito įstaigos, dėl nuteistojo analogiškos veikos civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė.
  10. Baudžiamojoje byloje nustatyti trečiojo asmens M. A. nusikalstami veiksmai, sudarant vartojimo kredito sutartis R. A. vardu, ir padariniai – kreditavimo sutarčių pagrindu ieškovės suteiktų lėšų įgijimas apgaule, taip pat nusikalstamus veiksmus padaręs asmuo – M. A. (CPK 182 straipsnio 3 punktas).
  11. Ieškovei buvo pasiūlyta pakeisti atsakovą byloje, tačiau ji nesutiko (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Ieškinio faktinį pagrindą ir reikalavimus atsakovui R. A. ieškovė grindė kreditavimo sutartimis ir jų pagrindu susiklosčiusiais teisiniais santykiais, o ne deliktine atsakomybe. Tačiau įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje ir jame nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina, kad realiai sutartiniai kreditavimo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo R. A. nesusiklostė, o ieškovės turtas (lėšos pagal minėtas kredito sutartis) apgaulės būdu buvo įgytas trečiajam asmeniui neteisėtai įgijus svetimas elektronines mokėjimo priemones. Taigi atsakovas R. A. nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Kadangi atsakovas R. A. kredito sutarčių nesudarė ir kredito negavo, nes šių sutarčių sudarymas ir lėšų įgijimas buvo trečiojo asmens nusikalstamos veikos padarinys, tai atsakovui nekyla prievolė grąžinti kreditą ir mokėti sutartines bei procesines palūkanas (CK 6.200, 6.256, 6.870, 6.873, 6.881 straipsniai).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą arba perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v. A. R., bylos Nr. 3K-3-213/2010). Įrodinėjimo dalykai civilinėje ir baudžiamojoje bylose, kaltės ir neteisėtumo sampratos baudžiamojoje ir civilinėje teisėje nėra tapas. Todėl šioje byloje civilinės atsakomybės požiūriu turėjo būti vertinami tiek trečiojo asmens M. A., tiek ir atsakovo R. A. veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės, baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus privalėjo vertinti kartu su įrodymais, esančiais civilinėje byloje, pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai apsiribojo tik trečiojo asmens M. A. neteisėtos veiklos tyrimu, atliktu baudžiamojoje byloje.
    2. Pagal 2008 m. lapkričio 12 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutartį klientas jokiais atvejais neturi teisės perduoti trečiajam asmeniui identifikavimo kodų nustatymo priemonių bei leisti jam sužinoti konkrečius identifikavimo kodus ir nuolatinį slaptažodį (7.1 punktas); jeigu neįgaliotas asmuo autentiškumo patvirtinimo procedūra pasinaudojo dėl kliento kaltės, nurodymai atlikti operacijas galioja kaip paties kliento pateikti nurodymai (6.9. punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas suteikė trečiajam asmeniui slaptus prisijungimo prie interneto banko duomenis ir leido naudotis savo mokėjimo kortele, t. y. neįvykdė 2008 m. lapkričio 12 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutarties sąlygų, pažeidė Mokėjimų įstatymo 25 straipsnį, esminę nuotolinių paslaugų teikimo saugumo sąlygą neatskleisti tapatybės patvirtinimo priemonės tretiesiems asmenims. Bankas, būdamas profesionalas savo verslo srityje, ėmėsi visų reikiamų priemonių šios pareigos svarbai tinkamai atskleisti, t. y. pateikė išsamias saugumo rekomendacijas sutartyje, patvirtinime dėl indentifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo ir banko interneto tinklalapyje. Dėl šios priežasties pagal Elektroninių paslaugų teikimo sutartį, Mokėjimų įstatymo 30 straipsnio 2 dalį būtent atsakovui tenka visa su mokėjimo operacijomis sąskaitoje ir kredito sutarčių sudarymu susijusi rizika, nes atsakovas pats sudarė sąlygas trečiajam asmeniui pasinaudoti jo slaptais duomenimis, t. y. leido jo vardu ir sąskaita prisiimti įsipareigojimus. Jeigu atsakovas dėl kredito sutarčių sudarymo ir sąskaitoje įvykdytų mokėjimo operacijų patyrė nuostolių, tai tik dėl savo didelio neatsargumo ar aplaidumo.
    3. Apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovo veiksmų Elektroninio parašo įstatymo kontekste. Pagal Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1, 3 dalis, Sutarties 6.8 punktą naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės turi tokią pačią juridinę galią kaip ir naudotojo, sutartimi įgalioto kliento atstovo, parašas. Klientas ir (arba) naudotojas neturi teisės ginčyti banko įvykdytos operacijos arba sudarytos sutarties, jeigu nurodymą vadovaudamasis sutartimi pateikė arba sutartį sudarė naudotojas, kurį bankas identifikavo pagal tapatybės patvirtinimo priemones. Kliento vardu elektroniniais kanalais su banku sudarytos sutartys prilyginamos kliento arba jo įgalioto asmens ir banko raštu sudarytoms sutartims. Joks kontrahentas negalėtų būti saugus sudarydamas sandorius nuotoliniu būdu, jei dėl kitos šalies aplaidumo, didelio neatsargumo ar net tyčios (šiuo atveju sąmoningo tapatybės priemonių (ir elektroninio parašo) atskleidimo) kylančios neigiamos pasekmės, įskaitant ir nuostolius, tektų sąžiningai sutarties šaliai. Tokiu būdu kiltų grėsmė net ir dėl kvalifikuoto parašo saugumo ir patikimumo, nes net ir ši įstatymo preziumuojama kaip saugi priemonė taptų abejotina ir jos naudojimas elektroninėje erdvėje taptų neįmanomas arba keliantis nepagrįstą riziką.
    4. R. A. ir M. A. veiksmai turi bendros atsakomybės požymių nepriklausomai nuo to, kad vieno asmens atsakomybė kildinama iš sutarties, o kito iš delikto. Nors baudžiamojoje byloje teismas nustatė, jog M. A. tiesiogiai savo veiksmais padarė žalą, yra nuteistas ir iš jo priteistinas žalos atlyginimas, tai savaime nepašalina R. A., kurio atsakomybė kyla iš sutarties, pareigos atlyginti padarytą žalą; galimai žala turi būti atlyginama solidariai.
    5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovo R. A. kalte, priežastiniu ryšiu tarp jo veiksmų ir bankui padarytos žalos. Teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles ir tai turėjo įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v. A. R., bylos Nr. 3K-3-213/2010).
  2. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. C., bylos Nr. 3K-3-701/2013). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-404/2015 buvo nustatoma, ar M. A. padarė nusikalstamas veikas. Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu M. A. pripažintas kaltu dėl šių veikų ir nuteistas, iš jo priteistas kredito bendrovėms turtinės žalos atlyginimas. Įrodinėjimo dalyku baudžiamojoje byloje buvo būtent neteisėtas elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimas ir dokumento suklastojimas. M. A. suklastoto dokumento pagrindu buvo apgauta ieškovė, dėl to ji patyrė žalą. Šie baudžiamojoje byloje nustatyti faktai yra ir šios bylos įrodinėjimo dalykas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes taikytinas CPK 182 straipsnio 3 punktas, nes įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuota būtent trečiojo asmens M. A. nusikalstama veika, dėl kurios kilo civiliniai teisiniai padariniai.
    2. Baudžiamojoje byloje teismas, atmesdamas atsakovo R. A. civilinį ieškinį, konstatavo, kad M. A. padarė turtinę žalą kreditus suteikusioms bendrovėms, taigi – ir ieškovei. Šioje byloje teismui tenkinus ieškovės reikalavimą, net ir esant įtrauktam į bylą trečiajam asmeniui, kuris padarė nusikalstamą veiką, R. A. nebetektų galimybės išsireikalauti patirtos žalos atlyginimo iš trečiojo asmens, nes šis klausimas jau yra išspręstas  baudžiamojoje byloje.
    3. Pagal CK 1.63 straipsnio 6 dalį dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Ieškovė ir atsakovas sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį; tai atsakovui suteikė galimybę, bet neįpareigojo naudotis finansinėmis operacijomis elektroniniais kanalais. Kiekviena atskira elektroniniais kanalais sudaryta finansinė sutartis yra savarankiška civilinė sutartis, o ne sudėtinė elektroninių paslaugų teikimo sutarties dalis, todėl, sprendžiant klausimą dėl atsakovo atsakomybės, būtina išanalizuoti konkrečios sutarties atitik dvišaliam sandoriui. Ieškovė byloje pasirinko netinkamą atsakovą, nes ieškovės ir atsakovo nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl kredito sutarčių sudarymo. Atsakovas išreiškė valią sudaryti elektroninių paslaugų teikimo sutartį, tačiau neišreiškė valios sudaryti vartojimo kredito sutarčių. Tokios sutartys klastojant buvo sudarytos trečiojo asmens valia, ir tai yra konstatuota Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Atsakovui negali kilti pareiga grąžinti kreditą, gautą trečiojo asmens pagal suklastotą sutartį; nėra visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245–6. 249 straipsniai).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų prejudicinės galios

 

  1. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).
  2. Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso teisės normą, yra konstatavęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, tačiau yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir kt., nustatyti teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjami. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir  kt.  v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vakuolė“  v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-45/2014; kt.).
  3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad elektroniniais kanalais 2012 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 12-021550-GV, kuria atsakovo vardu buvo suteiktas 9000 Lt (2606,58 Eur) kreditas, numatant 17,5 proc. dydžio metines palūkanas, bei 2013 m. vasario 20 d. – vartojimo kredito sutartis Nr. 13-010583-GV dėl 9000 Lt (2606,58 Eur) kredito suteikimo, numatant 16,5 proc. metines palūkanas. Plungės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-404/2015 įsiteisėjusiu teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu nustatyti trečiojo asmens M. A. nusikalstami veiksmai, sudarant 2012 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartis R. A. vardu, ir jų padariniai – pagal šias sutartis ieškovės suteiktų lėšų įgijimas apgaule (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje ir jame nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina, jog realiai sutartiniai kreditavimo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo R. A. nesusiklostė, o ieškovės turtas (lėšos pagal kredito sutartis) apgaulės būdu buvo įgytas trečiojo asmens, šiam neteisėtai pasinaudojus svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegija šią išvadą laiko nepagrįsta.
  4. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo teisių pažeidimą grindė ne tik 2012 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartimis, bet ir su atsakovu R. A. 2008 m. lapkričio 12 d. sudaryta Elektroninių paslaugų teikimo sutartimi, pagal kurią atsakovui buvo suteikta teisė atlikti operacijas elektroniniais kanalais, tarp jų – ir sudaryti banko siūlomas sutartis (1.11 punktas). Ieškovė teigė, kad patyrė nuostolių dėl atsakovo veiksmų – 2008 m. lapkričio 12 d. su juo sudarytos Elektroninių paslaugų teikimo sutarties pažeidimo, būtent kad atsakovas atskleidė trečiajam asmeniui M. A. tapatybės patvirtinimo priemones, netinkamai jas saugojo, tai lėmė, kad M. A. jomis pasinaudojo, neteisėtai elektroniniais kanalais atsakovo vardu sudarydamas 2012 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartis, t. y. atsakovo vardu neteisėtai paėmė kreditus ir jų negrąžino, dėl to ieškovė patyrė nuostolių. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje yra keliamas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės pagal 2008 m. lapkričio 12 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutartį klausimas, nuteistojo M. A. nusikalstami veiksmai ir jų civiliniai teisiniai padariniai, nustatyti baudžiamojoje byloje, nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas, t. y. teismo nuosprendžiu konstatuoti M. A. nusikalstami veiksmai ir jų civiliniai teisiniai padariniai, kaip prejudiciniai faktai, neturi reikšmės šioje byloje sprendžiant dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės pagal su ieškove 2008 m. lapkričio 12 d. sudarytą Elektroninių paslaugų teikimo sutartį (CK 6.245 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

 

              Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo

 

  1. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).
  2. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).
  3. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015).
  4. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo sutarties vykdymo, pirmiausia atsižvelgtina į sutartinės atsakomybės turinį atskleidžiančias sutarties sąlygas. Byloje nustatyta, kad ieškovės su atsakovu R. A. 2008 m. lapkričio 12 d. sudarytos Elektroninių paslaugų teikimo sutarties 11.3 punktu šalys susitarė, kad klientas visiškai atsako už visas operacijas, atliktas elektroniniais kanalais panaudojant naudotojui suteiktas tapatybės patvirtinimo priemones. Šios sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad siekiant užtikrinti elektroninių kanalų saugumą ir tai, kad operacijų sąskaitoje negalėtų atlikti kliento neįgalioti asmenys, tapatybės patvirtinimo priemonės (identifikavimo numeris, kodai, nuolatinis slaptažodis ir kt.) turi būti žinomos tik naudotojui, kuris privalo rūpestingai jas saugoti. Naudotojas (pagal sutarties 2.2 punktą naudotojas gali sutapti su klientu) jokiais atvejais neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims identifikavimo kodų nustatymo priemonių, leisti jiems sužinoti konkrečius identifikavimo kodus; taip pat perduoti nuolatinį slaptažodį ir (arba) identifikavimo kodų generatoriaus slaptažodį arba su minėtomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis ir (arba) identifikavimo kodų nustatymo priemonėmis leisti kitaip susipažinti tretiesiems asmenims. Sutarties 11.5 punkte nustatyta, kad nuostoliai, susiję su naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių atskleidimu, netinkamu saugojimu, tarp banko ir kliento paskirstomi vadovaujantis šiais principais: 1) nuostoliai, atsiradę iki sutarties 7.2 punkte numatyto pranešimo (prašymas blokuoti naudotojui suteiktą naudotojo ID ir (arba) pakeisti tapatybės patvirtinimo priemones) pateikimo bankui momento, tenka klientui; 2) nuostoliai, atsiradę po sutarties 7.2 punkte numatyto pranešimo pateikimo bankui momento, tenka bankui, išskyrus tuos atvejus, kai nuostoliai atsirado dėl kliento ar naudotojo tyčios arba didelio neatsargumo.
  5. 2008 m. lapkričio 12 d. bylos šalys pasirašė ir Patvirtinimą dėl indentifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo, kuriuo patvirtino, jog atsakovui buvo suteikta indentifikavimo kodų kortelė ir perduotas nuolatinis slaptažodis. Patvirtinimo dėl indentifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo 1 punkte nustatyta, kad indentifikavimo kodų nustatymo priemonę gali turėti tik naudotojas (klientas), kuris privalo rūpestingai jas saugoti, o 2 punkte kad naudotojas (klientas) neturi teisės perduoti identifikavimo kodų nustatymo priemonę tretiesiems asmenims, įskaitant ir banko darbuotojus, išskyrus priemonės keitimo ar grąžinimo atvejus.
  6. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. A. patvirtino, kad atsakovas suteikė jam duomenis, jais pasinaudojus buvo paimti du kreditai po 9000 Lt (2606,58 Eur) pagal 2012 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartis; taip pat nurodė, kad atsakovo prašymu yra ėmęs jam kreditą. Nurodytos sutartys pasirašytos R. A. elektroniniu parašu. Byloje teismų nustatyta, kad trečiajam asmeniui M. A. buvo žinomi ne tik identifikavimo kodai, jis naudojosi ir R. A. kortele; visi šeimos nariai žinojo atsakovo kortelės kodus. Aplinkybę, kad atsakovas prašė M. A. pagalbos paimant kreditą, patvirtino ir pats atsakovas bei liudytoja J. A. baudžiamojoje byloje, tai nurodyta įsiteisėjusiame Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendyje. Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas atskleidė tapatybės patvirtinimo priemones savo šeimos nariams, tarp jų – ir nusikaltimą padariusiam M. A., kuris jais pasinaudojo neteisėtai elektroniniais kanalais atsakovo vardu sudarydamas 2012 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartis paėmė kreditus, jų negrąžino, o ieškovė patyrė atitinkamo dydžio nuostolius. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad dėl neatsargaus ir nerūpestingo atsakovo elgesio, būtent – įsipareigojimų pagal 2008 m. lapkričio 12 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir Patvirtinimą dėl indentifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo, nurodytų šios nutarties 25 punkte, nevykdymo ieškovė patyrė nuostolius, t. y. atsakovo tapatybės patvirtinimo priemonių atskleidimas trečiajam asmeniui, jų nesaugojimas lėmė (priežastinis ryšys) galimybę M. A. jomis pasinaudoti ir neteisėtai sudaryti kredito sutartis, o šiam negrąžinus kredito ir nesumokėjus palūkanų ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos, minėta, nustatytu atveju pagal 2008 m. lapkričio 12 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutarties 11.5 punktą įsipareigojo atlyginti atsakovas (CK 6.200, 6.247 straipsniai, 6.248 straipsnio 1, 2 dalys).
  7. Dėl nutarties 26 punkte nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė įrodė atsakovo sutartinės prievolės neįvykdymą, todėl pagrįstai šioje byloje pareiškė reikalavimą atsakovui atlyginti dėl to patirtus nuostolius (CPK 178 straipsnis), apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas R. A. nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas, ir ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nepagrįsta. Taigi byloje nustatytos visos atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, todėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteistas iš atsakovo (CK 6.2456.249 straipsniai, 2008 m. lapkričio 12 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutarties 11.5 punktas, 2008 m. lapkričio 12 d. Patvirtinimo dėl indentifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo 1, 2 punktai).
  8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 185 straipsnio nuostatas ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl be teisinio pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują. Dėl to teisėjų kolegija naikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pagrįstai tenkintas ieškinys (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).
  9. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Kadangi kasacinis skundas tenkinamas ir naikinamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, tai teisėjų kolegija priteisia kasatorei iš atsakovo 160 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei AB „Swedbank“ (į. k. 112029651) iš atsakovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                      Dalia Vasarienė

                                                                      Vincas Verseckas

 


Paminėta tekste:
  • 1-68-404/2015
  • CK
  • BK
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CPK 45 str. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama
  • 3K-3-213/2010
  • 3K-3-701/2013
  • CPK
  • 3K-3-554/2008
  • 3K-3-45/2014
  • CK6 6.245 str. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • CK6 6.189 str. Sutarties galia
  • 3K-3-327-687/2015
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-3-290-706/2015