Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-554-2013].doc
Bylos nr.: 3K-3-554/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Registrų centras" 124110246 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 trečiasis asmuo
Kategorijos:
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.3. Daiktinė teisė
2.3.2 Nuosavybės teisė:
2.3.2.9. Bendrosios nuosavybės teisė:
2.3.2.9.1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.3.2.9.2. Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
2.3.2.10. Savininko teisių apsauga
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos:
3.1.7.5. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3.9. Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.11. Įrodymų vertinimas
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.15. Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

              Civilinė byla Nr. 3K-3-554/2013

              Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1             

(S)

             

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovėms S. N. ir R. A. , dalyvaujant tretiesiems asmenims L. L. , Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės R. A. priešieškinį ieškovei G. B. ir atsakovėms S. N. ir L. L. , dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymo.

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje sprendžiamas žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas.

Ieškovė G. B. prašė teismo atidalyti iš bendrosios nuosavybės teise priklausančio 3328 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) jai priklausančią 536 kv. m sklypo dalį, architektės R. D. parengtame atidalijimo projekte pažymėtą Nr. 1, apribotą koordinačių taškais 1, 2, 3, 4.

              Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 536 kv. m namų valdos žemės sklypo, kurio bendras plotas 3328 kv. m, (duomenys neskelbtini) dalis. Turėtą 1/6 dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų šioje valdoje ieškovė su trečiuoju asmeniu L. L. 2011 m. vasario 5 d. mainų sutartimi išmainė į 100 kv. m šio žemės sklypo dalį. Kadangi jokios dalies pastatų bendroje namų valdoje ieškovė neturi, tai nepageidauja naudotis bendru kiemu, bendra įvaža. Ieškovės nuomone, atidalijus žemės sklypo dalį, atsakovų ir trečiųjų asmenų interesai nenukentėtų, šalys būtų maksimaliai atskirtos, nelik bendro naudojimo kiemo, įvažos.

              Atsakovė R. A. priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal 2012 m. birželio 25 d. UAB „MTL Servisas“ sudarytą planą, nustatant, kad atsakovė S. N. naudosis sklypo dalimi, plane pažymėta „C“ 267 kv. m ir bendro žemės sklypo dalimi „A“ 88 kv. m, ieškovė sklypo dalimi „B“ 408 kv. m ir bendro sklypo dalimi „A“ 128 kv. m, trečiasis asmuo L. L. sklypo dalimi, pažymėta plane „E“ + “E1“ 1187 kv. m ir bendro sklypo dalimi „A“ 377 kv. m, R. A. naudosis sklypo dalimi „D“ 663 kv. m ir bendro sklypo dalimi „A“ 210 kv. m.

              Byloje nustatyta, kad ieškovė 2003 m. gegužės 15 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo 1/6 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini). 2004 m. lapkričio 19 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo 436 kv. m sklypą (duomenys neskelbtini). 2011 m. vasario 15 d. mainų sutartimi ieškovė jai priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo, pagalbinių ir ūkinių pastatų išmainė į trečiajam asmeniui priklausančią 100/3328 dalį žemės sklypo. Kita žemės sklypo dalis nuosavybės teisėmis priklauso L. L. , atsakovei S. N. ir Lietuvos Respublikai (atitinkamai 1564/3328, 355/3328 ir 873/3328 dalys). Nuosavybės teisės į 2/6 dalis pastatų (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruotos L. B. vardu, kuris žemės sklypo dalies iš valstybės nebuvo išsipirkęs. L. B. 2009 m. gruodžio 18 d. mirė, po jo mirties palikimą priėmė pagal testamentą įpėdinėduk atsakovė R. A. .

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

              Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.

              Teismas vadovavosi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, 4.80 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodė, kad pagal byloje pateiktą bendrąjį planą ieškovės sklypas ribojasi su valstybės žeme, kurioje šiuo metu yra nebaigta statyba (griuvėsiai), daugiabučio namo kiemas, pavieniai želdiniai, metaliniai garažai. Taigi yra galimybė patekti į ieškovės prašomą atidalyti žemės sklypo dalį iš P. gatvės, nesinaudojant likusia sklypo dalimi. Ieškovės prašomu būdu atidalijus jai priklausančią sklypo dalį, bendram daiktui žala nebus padaryta, sklypo vertė iš esmės nepasikeis, bendraturčių interesai taip pat nenukentės, nes ieškovė nesinaudos bendra įvaža ir kiemu, mažiau bus galimybių kilti konfliktams.

              Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad pateiktas projektas neatitinka faktinio naudojimosi žemės sklypu; nustačius siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovei būtų skirta įvaža iš Vaidoto gatvės per visą žemės sklypą, padidinant bendrai naudojamą sklypo dalį, sumažinant sklypo vertę, trukdant racionaliai išnaudoti žemę, didinant konfliktų galimybę.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir priėmė naują sprendimą ieškinį atme.

Teismas vadovavosi CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, 4.80 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsniu, Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3, 4.2.2, 8, 12, 14, 16, 40 punktais, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. ir kt. v. E. K. , bylos Nr. 3K-3-101/2006). Teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama pertvarkyti žemės sklypą, t. y. atidalyti bendrosios nuosavybės teise turi žemės sklypo dalį ir suformuoti atskirus žemės sklypus, buvo pradėjusi detaliojo plano rengimo procedūras (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis), tačiau ši procedūra nebaigta. Ieškovė pareiškė ieškinį teisme dėl jos dalies atidalijimo iš bendro žemės sklypo, prie ieškinio pridėjo planą, kuriuo nebuvo baigta ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedūra, taip pat ir geodezinį planą–pasiūlymą, tačiau nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Apraše nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą be žemės sklypo pertvarkymo projekto, o geodezinį planąpasiūlymą prilygino tokiam projektui ir atleido ieškovę nuo pareigos pagal materialiosios teisės normose įtvirtintą tvarką ir sąlygas parengti žemės sklypo pertvarkymo projektą sklypui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teisme priimtas ir išnagrinėtas ieškinys nepareikalavus pateikti privalomų tokiais atvejais ieškinio priedų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė nurodė, kad nepageidauja tęsti detaliojo planavimo procedūrų, nesutiko pateikti atidalijimo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, todėl teismas, atsižvelgdamas į kitų ginčo žemės sklypo naudotojų ir bendraturčių poziciją (vienas iš žemės sklypo naudotojų kategoriškai nesutinka su ieškovės pageidavimu pertvarkyti žemės sklypą), sprendė, kad, nesant tinkamai parengto atidalijimo plano, pagal byloje esančius įrodymus ir nustatinėtinų aplinkybių apimtį, nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš atsakovių S. N. ir R. A. bylinėjimosi išlaidas, išspręsti sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl CK 4.80 straipsnio taikymo. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra absoliuti. Teismas tik turi išspręsti ginčą dėl atidalijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. ir kt. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009; kt.). Pagal CK 4.80 straipsnį nekilnojamasis daiktas gali būti atidalytas šalių susitarimu arba teismine tvarka. Tuo atveju, jei bendraturčiai susitaria atsidalyti jiems priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, jie gali parengti teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą ar jam prilyginamą žemės sklypo planą), tačiau kai bendraturčiai dėl atidalijimo būdo nesusitaria teritorijų planavimo dokumento parengimas be visų bendraturčių (bendranaudotojų) dalyvavimo miesto teritorijoje yra neįmanomas. Taigi ieškovė be atsakovų sutikimo negali parengti (pradėti rengti) jokio teritorijų planavimo dokumento, pagal kurį galėtų būti formuojamas žemės sklypas. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nustatė ieškovei tokius reikalavimus, pagal kuriuos ji niekada negalėtų įgyvendinti įstatyme įtvirtintos teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis).

Šiuo atveju siekiama atidalyti jau suformuotą miesto teritorijoje esantį žemės sklypą, todėl remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu turėtų būti rengiamas detalusis planas ar kitas teritorijų planavimo dokumentas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 22 straipsnio 3 dalies 6 punktą, norint atidalyti žemės sklypą, kai nekeičiama užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai bei privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas), turėtų būti rengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinamas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tuo atveju, jei pageidaujama pakeisti užstatymo ir (ar) teritorijos naudojimo tipą ar privalomuosius teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus (leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas), tokiu atveju turėtų būti rengiamas detalusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aprašo 8 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o žemės sklypų savininkai (valstybinės žemės naudotojai) gali būti tik šio plano rengimo iniciatoriai ir finansuotojai (9 punktas). Remiantis Aprašo 12.2 punktu vienas savininkas, norintis, kad būtų parengtas rengti planas, šio proceso negali pradėti, jei kiti žemės sklypo savininkai ar valstybinės žemės naudotojai nesutinka ir nepasirašo prašymo arba neišduoda įgaliojimo. Tokia pati situacija būtų ir tuo atveju, jei žemės sklypas būtų atidalijamas remiantis detaliuoju planu (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 dalys, Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 12.1 punktas). Ieškovės nuomone, yra galimybė prašyti teismo leisti pradėti žemės sklypo plano ar detaliojo plano rengimo procedūrą ir derinti planą be bendraturčių sutikimo, gavus teismo sprendimą pradėti plano rengimą, tačiau tokiu atveju reiktų kreiptis į teismą mažiausiai du kartus, t. y. norint pradėti rengti planą ir prašant atidalyti sklypą pagal parengtą planą. Tokia CK 4.80 straipsnyje nustatytos teisės įgyvendinimo tvarka būtų neracionali, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Siekiamas atidalyti žemės sklypas yra Kauno mieste ir ne sodų teritorijoje, todėl ieškovė negali rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 6 dalis, 40 straipsnis, žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punktas). Ieškovė buvo pradėjusi rengti detalųjį planą 2005 m., kai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nebuvo būtinas visų bendraturčių dalyvavimas atitinkamame procese. Jį parengė ir iš esmės suderino su visomis institucijomis, tačiau Kauno apskrities viršininko administracija pareikalavo, kad ieškovė gautų ir atsakovų sutikimą detaliojo plano projektui. Ieškovei nepavyko gauti bendraturčių sutikimo, todėl ji kreipėsi į teismą (ieškovės rengto detaliojo plano sąlygų galiojimas šiuo metu yra pasibaigęs). Ieškovės nuomone, asmuo, siekiantis atsidalyti jam priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, turėtų pateikti tik projektinius pasiūlymus, iš kurių būtų matyti, kokiu būdu jis pageidauja, kad atitinkama sklypo dalis būtų atidalyta; projektinių pasiūlymų atitiktis teisės aktų reikalavimams turėtų būti vertinama vadovaujantis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis; Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. B. ir kt. v. E. K. , bylos Nr. 3K-3-101/2006, pateiktais išaiškinimais, nes nurodytos ir nagrinėjamos bylų aplinkybės skiriasi. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006 buvo prašoma atidalyti žemės sklypą kaimo vietovėje, tokiu atveju nereikalaujama, kad projektą rengtų visi bendraturčiai ar naudotojai (žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 3D-452/D1-513).

Pažymėtina, kad reikalavimas parengti atitinkamą žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra nepagrįstas ir dėl to, jog ieškovė į teismą kreipėsi dar iki Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ priėmimo, kai nebuvo įmanomas atitinkamo plano rengimas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasacinis teismas, spręsdamas ginčą dėl pastato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra išaiškinęs, jog tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. L. Š. , bylos Nr. 3K-3-190/2010). Be to, kasacinio teismo ankstesnėje praktikoje ne kartą sklypai buvo atidalijami be jokių patvirtintų detaliųjų ar žemės sklypų planų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovės A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006). Kasacinis teismas yra akcentavęs bendraturčių pareigą suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š. , bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R. , bylos Nr. 3K-3-7/2009; kt.). Ieškovės teigimu, ji derino detaliojo plano sprendinius su visais sklypo savininkais; atsidalijimo tikslu vienam iš bendraturčių perleido (išmainė) jai priklausančią dalį pastatų, tačiau suderinti atsidalijimo nepavyko. Ieškovė, norėdama atsidalyti žemės sklypą, pasirinko atokiausią nenaudotą žemės sklypo dalį, patekimą į sklypą numatė iš kito sklypo galo. Ši įvaža buvo suderinta su visomis institucijomis rengiant detalųjį planą, kas įrodo, kad yra reali.

2. Dėl CPK 135 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nustatomas terminas trūkumams ištaisyti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Neištaisius trūkumų per teismo nustatytą terminą ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas, bet ne atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs atitinkamus ieškinio trūkumus ir panaikinęs sprendimą, galėjo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bet ne priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. ir kt. v. E. K. , bylos Nr. 3K-3-101/2006). Teismui atmetus ieškinį ieškovė prarado galimybę iš naujo prašyti atidalyti žemės sklypą, nes pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių su reikalavimu tuo pačiu pagrindu yra draudžiama.

Į teismą ieškovė kreipėsi 2008 m. Pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas dėl procedūrinių pažeidimų buvo panaikintas ir byla grąžinta šiam teismui nagrinėti iš naujo. Antrą kartą pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas kasacine tvarka skundžiama nutartimi. Atsakovės nuomone, visi ieškinio trūkumai dėl papildomų planų reikalingumo turėjo būti nurodyti jau pirmą kartą apeliacinės instancijos teismui panaikinant priimtą sprendimą ir nurodant, kaip įgyvendinti atitinkamą teisę į atsidalijimą. Šiuo metu nuo pradinio ieškinio priėmimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, tačiau ieškovei iki šiol nežinoma, kaip atsidalyti jai priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3. Dėl įrodymų vertinimo. Ieškovė remiasi CPK 176 straipsnio 1 dalimi, 185 straipsniu, 270 straipsnio 4 dalimi, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. R. P. , bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepageidauja tęsti detaliojo planavimo procedūrų ir nesutiko pateikti atidalijimo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Ieškovė, jos atstovė tokių aplinkybių nėra nurodžiusios. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad be atsakovų sutikimo neturi galimybės nei tęsti detaliojo plano procedūrų, nei pradėti naujų. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė teismui pastabas dėl protokole išdėstytų aplinkybių, tačiau teismas atsisakė jas taisyti. Byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė siekė pratęsti pradėtą detaliojo planavimo procedūrą. Tuo tikslu ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad būtų pratęstas sąlygų galiojimo laikas, tačiau savivaldybė nurodė, kad atitinkami klausimai bus sprendžiami bylą išnagrinėjus teisme.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

              Procesiniame dokumente nurodomos CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalių, 4.81 straipsnio nuostatos, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Prospero polis“ v. UAB „Kauno gelžbetonis“, bylos Nr. 3k-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. A. U. , bylos Nr. 3K-3-359/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Trečiasis asmuo nurodo, kad remiantis kasacinio teismo praktika tik visiškas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad žemės sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimui turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Pertvarkant žemės sklypą padalijimo būdu į du atskirus žemės sklypus, turi būti suformuojami du atskiri nekilnojamieji daiktai, turintys atskirus unikalius ir kadastrinius numerius. Vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, o žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Žemės sklypo kadastro duomenys nustatomi teritorijų planavimo dokumento pagrindu ir tik pateikus Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui tinkamai parengtą, teisės aktų reikalavimus atitinkančią žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje turi būti ir žemės sklypo naudotojų (savininkų) parašai ir kurioje nustatyti pertvarkytų padalijimo būdu žemės sklypų kadastro duomenys. Tik tuomet galėtų būti priimamas sprendimas suformuoti žemės sklypus kaip atskirus vienetus.

              2013 m. balandžio 30 d. mirė atsakovė S. N. ; jos teisių perėmėjai – N. N. ir V. N. .

              Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės S. N. teisių perėmėjas N. N. prašo ieškovės kasacinio skundo netenkinti, palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priteisti 700 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

              Procesiniame dokumente nurodoma, kad pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės savininkai, o Nacionalinė žemės tarnyba – kai pertvarkomi valstybinės žemės sklypai. Kadangi ginčo sklypo dalis priklauso valstybei, tai sklypas gali būti pertvarkomas bendru savininkų kartu su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutarimu Aprašo nustatyta tvarka. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalį prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė savo pastatų dalį išmainė į dalį žemės sklypo, todėl jai atidalijant galėtų būtų išmokama tik kompensacija. Ieškovė siekia atsidalyti žemės sklypo dalį geriausioje vietoje, kitiems bendraturčiams palikdama naudotis netinkamą sklypo dalį (griovį). Be to, ieškovės pateiktame projekte nėra įvažos į atidalytą žemės sklypą, todėl ateityje ji gali reikalauti nustatyti servitutą. Ieškovė turėjo galimybę kreiptis į teismą reikalaudama pripažinti jai teisę rengti sklypo planą ar detalųjį planą be kitų bendraturčių sutikimo. Apeliacinės instancijos teisme ieškovei buvo siūloma tai padaryti, bet ji atsisakė. Ieškovės procesinis elgesys šioje byloje pripažintinas netinkamu.

 

              Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

              Dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

 

              Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).              

              CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai bendraturčiai nesusitaria dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra, t. y. pirmenybė teikiama būtent tokiam atidalijimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009; kt.). Be to, viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Šios įstatyme nustatytos sąlygos teismas negali aiškinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Remiantis šių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 2 dalis) sisteminiu aiškinimu ieškinio pareiškimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5, 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v.  S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M. , bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š. , bylos Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

              Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, prašantis atsidalyti bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C. , byla Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Č. v. G. P. , byla Nr. 3K-3-476/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-190/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jo dalį iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. ir kt. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009; kt.).

              Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.

              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorė su trečiuoju asmeniu L. L. 2011 m. vasario 5 d. sudaryta sutartimi turėtą gyvenamojo namo ir ūkio pastato 1/6 dalį išmainė į 100 kv. m žemės sklypo dalį ir ginčo sklype šiuo metu statinių ar įrenginių neturi. Kasatorė siekia atsidalyti žemės sklypą geriausioje suformuoto žemės sklypo vietoje, kitiems bendraturčiams paliekant naudoti žemės sklypo dalį, kuri natūraliai yra mažesnės vertės. Be to, kasatorės pateiktame atsidalijimo projekte nenumatyta, kaip patekti į siekiamą atidalyti žemės sklypą. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas atitinka teisės aktų nuostatas ir yra priimtiniausias (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė, siekdama pertvarkyti žemės sklypą, t. y. atidalyti bendrosios nuosavybės teise turimą žemės sklypo dalį ir suformuoti atskirus žemės sklypus, buvo pradėjusi detaliojo plano rengimo procedūras pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619, įsigaliojusio nuo 2010 m. sausio 1 d.) 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju kai žemės sklypai padalijami, atidalijami (išskyrus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypus dalyti dalimis neleidžiama), tačiau ši procedūra nebuvo baigta. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme kasatorė nurodė, kad nepageidauja tęsti detaliojo planavimo procedūrų, nesutiko pateikti atidalijimo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kitų ginčo žemės sklypo naudotojų ir bendraturčių poziciją, turėjo pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą atidalyti iš bendrosios nuosavybės teise priklausančio 3328 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) jai priklausančią 536 kv. m sklypo dalį atmesti. Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas tai reikiamai motyvavo; byloje nenustatyta pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. ir kt. v. BAB „Iglus“, bylos Nr. 3K-3-459/2013; kt.). Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorė, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad kasacinio skundo argumentas, jog kasatorė be kitų bendraturčių sutikimo negalėjo užbaigti žemės sklypo atidalijimo detaliojo plano rengimo, nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir tenkinti ieškinio, nes ieškovė galėjo kreiptis į teismą prašydama pripažinti jai teisę rengti sklypo planą arba detalųjį planą be kitų bendraturčių sutikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kasatorė, kaip ir kiti žemės sklypo bendraturčiai, turi teisę reikalauti atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (ir teismine tvarka), tačiau šią teisę ji turi įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka ir būdu, nepažeisdama kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

              Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo naikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį byloje nenustatyta (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

 

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gruodžio 19 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 82,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš kasatorės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Atsakovui N. N. priteistina iš kasatorės 700 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Priteisti atsakovui N. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kasatorės G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 (septynis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

              Priteisti iš kasatorės G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 82,32 Lt (aštuoniasdešimt du Lt 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas                                         

 

                                                                      Sigitas Gurevičius

                                                                     

                                                                                                                                                                        Juozas Šerkšnas


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-101/2006
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • CK4 4.80 str. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės
  • 3K-3-485/2005
  • 3K-3-7/2009
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • 3K-3-190/2010
  • 3K-3-559/2006
  • CPK 115 str. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
  • CPK 327 str. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui
  • CPK
  • 3K-3-156/2009
  • 3K-3-371/2011
  • 3K-3-536/2006
  • 3K-3-359/2008
  • CK4 4.37 str. Nuosavybės teisės sąvoka
  • 3K-7-466/2008
  • CK4 4.75 str. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • 3K-3-576/2006
  • 3K-3-260/2009
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-428/2010
  • 3K-3-84/2013
  • 3K-3-459/2013
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas