Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-06-30][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-197-469-2020].docx
Bylos nr.: e3K-3-197-469/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Fildingas“ 301605560 atsakovas
Bankrutavusi UAB „AVA statyba“ 134963680 Ieškovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.5.1. Ieškinio senaties terminai
2.6.10.5.1. Sutartinė atsakomybė
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1.5.1.2. Sutrumpintas ieškinio senaties terminas
2.1.6.3. Civilinių teisių gynimas
2.6.18.3. Statybos ranga
2.1.7.4. kitos bylos dėl rangos
2.1.5. Ieškinio senatis
2.6.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys
2.1.6. Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas
2.6. Prievolių teisė
2.6.18.6. Kiti su ranga susiję klausimai
2.1.7. Bylos dėl rangos
2.6.8. Sutarčių teisė
2.6.8.8. Sutarčių aiškinimas
2.1.5.1.2.9. Reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.6.18. Ranga

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-197-469/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14101-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.9; 2.1.6.3; 2.6.8.8; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 2.6.18.6 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. birželio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Simniškio ir Donato Šerno, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės  uždarosios akcinės bendrovės „Fildingas kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fildingas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teisinį šalių, sudariusių subrangos sutartį, santykių ir pareikšto reikalavimo kvalifikavimą, ieškinio senaties terminą rangos santykiuose ir jo pradžios momentą, civilinės atsakomybės sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 38 372,34 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškinį ieškovė grindė Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-438-773/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-201-516/2018 nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio, 6.280 straipsnio 1 dalies, 6.697 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ieškovės (rangovės) ir atsakovės (subrangovės) 2011 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos rangos sutarties (toliau – ir Subrangos sutartis) 10.7 punktu. Ji nurodė, kad pagal Subrangos sutartį atsakovė įsipareigojo savo rizika šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų atlikti 600 kv. m akmens masės plytelių grindų dangos įrengimo darbus Vazniškių žemės ūkio bendrovės (toliau – ir užsakovė, statytoja) objekte. Teismo ekspertas ir kiti specialiųjų žinių turintys asmenys pripažino, kad akmens masės plytelių grindų dangos įrengimo darbai buvo atlikti netinkamai. Civilinėse bylose Nr. e2-438-773/2017 ir Nr. e2A-201-516/2018 nustatytas akivaizdžiai netinkamo šių darbų atlikimo faktas, konstatuota ieškovės kaip generalinės rangovės atsakomybė užsakovei už atsakovės atliktų rangos darbų defektus. Taip pat teismų nustatyta, kad dėl defekto Nr. 9 yra 20 proc. UAB „Fildingas“ kaip techninės prižiūrėtojos kaltės, 80 proc. – generalinės rangovės (ieškovės) kaltės, taigi ieškovės nesutikimas su jai reikštais užsakovės reikalavimais buvo pagrįstas, ne vien ieškovė buvo kalta dėl atliktų darbų trūkumų. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad gali pradėti defektų šalinimo darbus, tačiau vėliau persigalvojo, objektas perduotas užsakovei ir jos eksploatuojamas, todėl tik ji galėjo sudaryti sąlygas šalinti trūkumus. Ankstesniame teisminiame procese konstatuota, kad išlaidos defektui Nr. 9 šalinti yra protingos, pagrįstos ir proporcingos, dėl to argumentus galėjo išdėstyti ir UAB „Fildingas“. Ieškovė kaip generalinė rangovė pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį tapo atsakinga užsakovei už subrangovės UAB „Fildingas“ prievolių pagal Subrangos sutartį neįvykdymą (netinkamą įvykdymą). Ieškovė 2018 m. balandžio 27 d. įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį, priteistą sumą sumokėjo užsakovės pasirinktam antstoliui. Ieškovė patyrė 38 372,34 Eur žalos. Šią sumą sudaro trys dalys: 1) ieškovės patirta 28 360,16 Eur žala, atlyginus užsakovei jos patirtą žalą už defekto Nr. 9 pašalinimą (609,30 Eur nesusiję su atsakovės atliktais plytelių įrengimo darbais, atimta iš teismų priteistos bendros 28 969,46 Eur sumos); 2) ieškovės patirta 6300 Eur žala, sumokant užsakovei teismų priteistas 8,05 proc. metines palūkanas už priteistą 28 360,16 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo (2015 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (2018 m. balandžio 27 d.); 3) ieškovės patirta 3712,18 Eur žala, atlyginant užsakovei ankstesnėje civilinėje byloje šios bendrovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, įvykdžiusi užsakovės reikalavimus, įgijo tokio paties dydžio atgręžtinį reikalavimą atsakovei. Atsakovė turi pareigą atsakyti ieškovei kaip užsakovei už defektus, nustatytus per garantinį terminą, pagal sutarties 9.1 punktą. Dalis trūkumų yra paslėpti darbai, kuriems taikomas 10 metų senaties terminas. Subrangos sutarčiai pasibaigus įvykdymu atsakovės įsipareigojimai nepasibaigė, ji atsako garantiniu laikotarpiu. Projektuotoją samdė užsakovė, todėl ieškovės regreso teisė projektuotojui negalima, juolab kad ankstesnėje byloje nenustatyta projektuotojo kaltė ar neteisėti veiksmai dėl defekto Nr. 9. Trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą šiuo atveju nepraleistas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu atsakovės UAB „Fildingas“ prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė; ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „AVA statyba“ iš atsakovės 38 372,34 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6155,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5.       Teismas, atmesdamas atsakovės prašymą taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą ieškinio senaties terminą, pažymėjo, kad užsakovė (Vazniškių žemės ūkio bendrovė), o ne ieškovė patyrė trūkumų šalinimo išlaidų. Teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei ne dėl žalos, atsiradusios dėl atliktų statybos darbų trūkumų (defektų) šalinimo, atlyginimo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o regresinį reikalavimą dėl jos veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo pagal Subrangos sutarties 10.7 punktą, kuriam taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007). Ieškinio senaties terminas, teismo vertinimu, turėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 27 d., kai ieškovė sumokėjo antstoliui Sauliui Užkuraičiui 52 957,50 Eur ir tapo aiški iš atsakovės neišieškota jos neteisėtais veiksmais padarytos žalos suma. 2014 m. rugsėjo 12 d. tikslus žalos dydis dar nebuvo aiškus, nes atsakovė 2014 m. rugsėjo 1 d. pranešime iš ieškovės pareikalavo sumokėti preliminarią defektų akte nurodytą sumą pagal vidutines rinkos kainas, o ne tikslią sumą, be to, ieškovė su nurodomais defektais nesutiko, bylinėjosi ir tiksli ieškovės mokama suma paaiškėjo tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2018 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-201-516/2018. Ieškovė, į teismą ieškiniu kreipdamasi 2018 m. rugpjūčio 27 d., CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino nepraleido.

6.       Teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-438-773/2017 nustatyta aplinkybe, kad UAB „AVA statyba“ negalėjo samdyti UAB „Fildingas“ atlikti statybos darbus, nes tai objektyviai lėmė netinkamą tiek statybos darbų atlikimą, tiek statybos techninės priežiūros vykdymą, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-201-516/2018 nurodyta aplinkybe, kad šiuo atveju darbus atliko subrangovė UAB „Fildingas“, kurios akcininkas ir direktorius yra trečiasis asmuo T. G., statybos objekte vykdęs statybos techninę priežiūrą; taigi darbai buvo vykdomi esant interesų konfliktui, kuris UAB „AVA statyba“, subrangovei ir techniniam prižiūrėtojui buvo arba turėjo būti žinomas. Teismas nurodė, kad CK 6.650 straipsnio 2 dalies nuostatos nepaneigia ieškovės teisės taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę pagal Subrangos sutarties 10.7 punktą.

7.       Teismas pažymėjo, kad Subrangos sutarties 7.2.1 punkte nustatyta ieškovės teisė, ne pareiga vykdyti kontrolę ir priežiūrą, kontroliuoti sutarties vykdymą. CK 6.689 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta tokia užsakovo teisė. Pagal Subrangos sutarties 4.4.1 punktą atsakovė patvirtino, kad ji yra šioje sutartyje nurodytų darbų srities specialistė, turinti sutarčiai įvykdyti pakankamai patirties bei žinių, kurias pagal teisės aktus privalo turėti rangovė. Be to, atsakovė įsipareigojo darbus vykdyti laikydamasi visų statybos procesą reguliuojančių teises aktų reikalavimų (sutarties 6.1.2 punktas); dėti visas būtinas ir protingas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties 2.1 punkte nurodytas rezultatas (6.1.4 punktas). Atsakovė neneigė Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-438-773/2017 konstatuoto teiginio, kad subrangovė UAB „Fildingas“ atsakomybę dėl defekto Nr. 9 buvo pripažinusi. Kreditoriaus kaltė esant civilinei atsakomybei nepreziumuojama (CK 6.259 straipsnis), ją privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos duomenys neteikia pagrindo spręsti, jog su atliktų darbų trūkumais bei kilusiais nuostoliais yra susijusi ne tik atsakovė, bet ir ieškovė. Subrangovo kaip savo srities profesionalo garantinio pobūdžio įsipareigojimas sudaro pagrindą tikėtis, kad jis atliks darbus profesionaliai ir tinkamai, panaudodamas reikiamas medžiagas, kurių naudojimo sritį ir galimybes jis žino, taikydamas reikiamas technologijas ir jų griežtai laikydamasis. Atsižvelgiant į atsakovės kaip subrangovės teisinę padėtį, jos įsipareigojimų pobūdį, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad ji, kaip profesionalė, atsakingai sprendė ir priėmė visą riziką. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovė kaip generalinė rangovė yra iš dalies atsakinga už atsiradusius nuostolius.

8.       Teismas vertino, kad ieškovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas nepašalina atsakovės atsakomybės už netinkamą sutartinių įsipareigojimų įvykdymą. Kaip verslininkas, savo srities profesionalas subrangovas atsako sutartinės griežtos atsakomybės pagrindu. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad prievolės ieškovei pagal Subrangos sutartį yra pasibaigusios, nurodė, jog atsakovė atsako už objekto defektus, kurie nustatomi per sutarties 9.1 punkte nurodytą terminą. Aplinkybė, kad, ieškovės atstovo teigimu, atsakovė buvo nurodžiusi, jog gali pradėti atliktų darbų trūkumų šalinimo darbus, tačiau vėliau persigalvojo, nepaneigia atsakovės pareigos tinkamai atlikti darbus.

9.       Dėl atsakovės argumento, kad ieškovė turėjo galimybę būti ekonomiškesnė, teismas pažymėjo, jog atsakovės apskaičiavimai yra hipotetiniai. Ieškovė nepripažino defekto Nr. 9 ir dėl to jo netaisė, bylinėjosi teismuose. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė nepagrįstai nusprendė nesutikti su statytojo reikalavimais ir bylinėjosi, todėl neteko galimybės defektą Nr. 9 pašalinti pigiau, negu tai padarė UAB „Statranga“. UAB „AVA statyba“ nesutiko su užsakovės reikalavimais, nes nelaikė savęs kalta dėl defekto Nr. 9. Teismas pažymėjo, kad ankstesniuose teismų procesuose nenustatyta, jog ieškovė, piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymėjęs, kad teismai dėl defekto Nr. 9 nustatė tik 80 proc. ieškovės kaltės, teismas sprendė, jog nėra pagrindo ieškovės bylinėjimąsi laikyti nepagrįstu. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovė dėl savo teisminės gynybos yra atsakinga dėl to, jog defekto Nr. 9 šalinimas pabrango. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-201-516/2018 nekonstatuota, kad rangos darbų kaina yra per didelė. Neaišku, kiek defekto Nr. 9 šalinimas būtų kainavęs ieškovei.

10.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad reikalaujamas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, taip pat palūkanos nesusiję su defekto Nr. 9 pašalinimu ir už juos atsakovė neatsako. Atsakovei kaip subrangovei ieškovės nesutikimas su statytojo reikalavimais buvo naudingas, nes nei ieškovė, nei atsakovė defekto Nr. 9 nešalino ir dėl to išlaidų nepatyrė. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. nustatyta ieškovės kaltės proporcija dėl defekto Nr. 9 (80 proc.) ir atsakovės kaip subrangovės kaltė, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartyje konstatuota aplinkybė, kad rangos darbų kaina nėra per didelė, taip pat į Subrangos sutarties 10.7 punktą, teismas sprendė, jog atsakovė turi atlyginti šias išlaidas. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad Subrangos sutarties 10.7 punktas yra netikėta (siurprizinė) sutarties sąlyga. Ši sąlyga nenuginčyta, ji yra teisėta ir galiojanti. Atsakovei, verslininkei, turėjo būti žinoma, kad tretieji asmenys gali reikšti reikalavimus, dėl kurių atsiras bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos apmokėtos nedelsiant po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-201-516/2018 priėmimo ir yra pagrįstos.

11.       Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 28 360,16 Eur (28 969,46 Eur (priteista suma už defektų Nr. 4, 9, 10, 16 pašalinimą) – 609,30 Eur (priteista suma už defektų Nr. 4, 10, 16 pašalinimą)), atlyginus užsakovei jos patirtą tokio dydžio žalą už defekto Nr. 9 pašalinimą, ieškovės sumokėtos 6300 Eur procesinės palūkanos ir 3712,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovės patirtą turtinę žalą teismas vertino kaip susijusią priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl ieškinį tenkino.

12.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą; teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeitė ir ieškovei iš atsakovės priteisė 2029,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

13.       Kolegija nurodė, kad ieškovės ieškinys grindžiamas tuo, jog teismų procesiniuose sprendimuose jau išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-438-773/2017 ir Nr. e2A-201-516/2018 yra nustatyti faktai, jog statybos objekte buvo akivaizdžiai netinkamai įrengta akmens masės plytelių grindų danga,  tai yra atsakinga atsakovė. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė taip pat yra atsakinga pagal Subrangos sutarties 10.7 punktą. Nurodžiusi, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino pripažinęs esant pagrindą atsakovei taikyti tiek deliktinę, tiek sutartinę civilinę atsakomybę bei nustatęs visas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, kolegija konstatavo, kad teismas pagal byloje esančius įrodymus pagrįstai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus paklojant akmens masės plyteles statybos objekte, priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų, atsakovės kaltę ir žalą.

14.       Kolegija atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad buvo neteisingai pritaikytos ieškinio senatį reglamentuojančios normos, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, kuri su ieškiniu į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 27 d., CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino nepraleido. Kolegija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007 pateiktus išaiškinimus reikalavimui dėl generalinio rangovo nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų ištaisymo išlaidas, netaikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas.

15.       Pirmosios instancijos teismui sprendus, kad atsakovei gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir pagal Subrangos sutarties 10.7 punktą, kolegijos vertinimu, atsakovės teisės nebuvo suvaržytos, proceso teisės normos nepažeistos. Atsakovei netrukdomai leista atsikirsti į ieškovės pareikštą ieškinį ir išsakyti savo poziciją visais aspektais, tarp  ir dėl pasinaudojimo regreso teise.

16.       Kolegija nustatė, kad atsakovės atliktų darbų trūkumai buvo nustatyti garantiniu laikotarpiu. Pagal CK 6.189 straipsnio 4 dalį sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės  sutarties pažeidimą. Subrangos sutartyje šalys nesusitarė, kad atsakovei užbaigus darbus pasibaigia ir atsakovės prievolės, nustatytos šios sutarties 10.7 punkte. Kolegija konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ieškovė yra praradusi galimybę reikšti reikalavimą atsakovei teismine tvarka.

17.       Su atsakovės argumentu, kad Subrangos sutarties šalys siekė bendro tikslo – tinkamai įrengti grindis objekte, kolegija nesutiko. Pareigą tinkamai įrengti grindis ir suteikti šių darbų garantiją, kolegijos vertinimu, turėjo būtent atsakovė, nes ji buvo įsipareigojusi tokius darbus atlikti tinkamai ir kokybiškai. Byloje neįrodyta, kad šalys bendrais veiksmai atliko netinkamos kokybės darbus. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad atsakovė, statybos objekte kartu veikdama ir kaip subrangovė, ir kaip techninė prižiūrėtoja, veikė interesų konflikto sąlygomis. Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad, jai pažeidus įtvirtintą draudimą vykdyti statinio priežiūrą, atsirastų pagrindas taikyti CK 6.259 straipsnio nuostatas ir mažinti civilinę atsakomybę. Kitų pagrindų mažinti atsakovės civilinę atsakomybę nenustatyta.

18.       Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė yra atsakinga  ieškovei atsiradusius nuostolius, atsižvelgė į šios bylos ir prijungtose civilinėse bylose esančius duomenis bei nustatytus faktus, atsakovės argumentus. Kolegijos vertinimu, atsakovei pagrįstai taikyta tiek deliktinė, tiek sutartinė civilinė atsakomybė. Teismas, vertindamas atsakovės atsikirtimus, kad didesnę dalį darbų atliko pati ieškovė ir ji turėjo tinkamai suformuoti nuolydžius, o atsakovė atliko tik baigiamuosius darbus, suklijuodama plyteles, kolegijos vertinimu, teisingai pažymėjo, jog atsakovė, būdama savo darbų atlikimo srities profesionalė, prisiėmė visą darbų atlikimo riziką ir yra viena atsakinga  nuostolių atsiradimą. Atsakovė, įžvelgusi netinkamai suformuotus nuolydžius, turėjo jai priskirtų darbų neatlikti, o kelti klausimą dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų, tačiau to nepadarė, darbus atliko, taip didindama nuostolius, ir veikė savo rizika.

19.       Dėl Subrangos sutarties 10.7 punkto kaip siurprizinės sąlygos kolegija nurodė, kad atsakovės argumentas nepagrįstas. Sutartį pasirašė atsakovės vadovas ir sutiko su visomis jos sąlygomis. Ši sąlyga pagal savo formuluotę ir turinį yra pakankamai aiški ir suprantama ir atsakovei, turinčiai statybos verslo srities bei nevienetinių sandorių sudarymo patirties, negalėjo būti netikėta. Sutarties sąlyga neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

20.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir         bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teismai pažeidė Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nepagrįstai neatsižvelgė į prejudicines aplinkybes, nustatytas civilinėse bylose Nr. e2-438-773/2017 ir Nr. e2A-201-516/2018, nepagrįstai iš naujo jas nustatė ir kitaip vertino, nepagrįstai konstatavo, kad: ieškovė ir atsakovė nesiekė bendro tikslo įrengti grindis objekte; vien tik subrangovė buvo įsipareigojusi įrengti grindis ir suteikti šių darbų garantiją; byloje neįrodyta, kad šalys bendrais veiksmais atliko netinkamos kokybės darbus; interesų konflikto faktas buvo žinomas tik subrangovei; atsakovė prisiėmė visą darbų atlikimo riziką ir yra atsakinga už nuostolių atsiradimą.

20.2.                      Teismai turėjo identifikuoti Subrangos šalis siejantį materialųjį santykį ir iš jo kylančią ieškovės reikalavimo teisę bei taikyti vieną ar kelias nekonkuruojančias materialiąsias teisės normas – CK 6.111–6.114 ir (arba) 6.245–6.304 straipsnius. Tas pats reikalavimas byloje grindžiamas ir regreso teise, Subrangos sutarties garantiniais pažeidimais, pareiga atsakyti pagal Subrangos sutarties 10.7 punktą ir CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi. Ieškinio reikalavimas teismų tenkintas neidentifikuotos civilinės deliktinės ir sutartinės atsakomybės pagrindu dėl skirtingais pagrindais ieškovei kaip generalinei rangovei atsiradusių išlaidų. Ieškovė neįrodinėjo, kad dėl netinkamai atliktų darbų buvo padaryta žalos tretiesiems asmenims ir iš subrangos santykių kilo deliktinė atsakomybė, pvz., CK 6.696, 6.292 straipsniuose nustatytais atvejais. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, kai šalis sieja sutartiniai santykiai.

20.3.                      Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl regresinio reikalavimo pagrindo ir atsakovės argumentų dėl tokio reikalavimo nepagrįstumo. Subrangovo prievolės generaliniam rangovui atsiranda iš subrangos sutarties ir joje nustatytais atvejais bei tvarka. Ieškovės ieškinys teismų turėjo būti kvalifikuotas kaip ieškinys dėl darbų, atliktų pagal Subrangos sutartį, trūkumų, o generalinės rangos ir Subrangos sutartims – taikytas sutarčių uždarumo principas. Ieškovės pretenzijos pagal Subrangos sutartį pareiškimas atsakovei patvirtina, kad ji reiškė ne regresinį reikalavimą. Atsakovės (subrangovės) ir užsakovės (statytojos) nesiejo jokios prievolės. Ieškovė kaip generalinė rangovė galėjo tapti regredente atsakovės atžvilgiu tik tuo atveju, jei būtų įvykdžiusi galiojančią atsakovės prievolę užsakovei. Iš ieškovės užsakovei buvo priteistas nuostolių atlyginimas pagal jos pačios prievolę už netinkamai įrengtų išlyginamojo sluoksnio nuolydžių defektų šalinimą (plytelių dangos keitimas esant nuolydžių defektui buvo neišvengiamas). Dėl ieškovės kaip generalinės rangovės teisių atsiradimo regreso tvarka sąlygų šalys nesitarė, todėl teismai turėjo spręsti, jog ieškinyje nenurodytas regreso teisės atsiradimo pagrindas, ir dėl jo aiškintis.

20.4.                      Subrangos sutartis yra visiškai įvykdyta, taigi liko tik subrangovės garantija (Subrangos sutarties 9.1 punktas), kitos prievolės, įskaitant nurodytą sutarties 10.7 punkte, pasibaigė (CK 6.123 straipsnis) arba nebegali būti teismo tvarka įvykdytos. Sutartyje nustatytas 60 dienų terminas pretenzijai dėl priimtų darbų trūkumų pareikšti yra pasibaigęs.

20.5.                      Ieškovės rėmimasis sutarties 10.7 punktu atsakovei siurprizinis ir nėra protingas, nes reiškia, kad subrangovės prievolės pagal Subrangos sutarties 10.7 punktą yra neterminuotos, nekonkrečios, todėl negali būti numatomos. Sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos numatė (galėjo numatyti) sudarydama sutartį kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo padarinį. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesusijęs su Subrangos sutarties vykdymu, sutarties sudarymo metu tokios prievolės negalėjo būti numatytos.

20.6.                      Atsižvelgiant į kasacinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007, kuria rėmėsi šią bylą nagrinėję teismai, pateiktus išaiškinimus, neaišku, kodėl reikalavimas dėl atliktų darbų trūkumų (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas) turi būti kvalifikuotas kaip regresinis reikalavimas vien dėl to, kad jį reiškia viena Subrangos sutarties šalis kitai. Deramai savo funkciją atlieka aiškūs precedentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017). Atsakovės įsitikinimu, kadangi generalinis rangovas subrangos atveju tampa užsakovu, o subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015), šiuo atveju šalių santykiams taikytinas CK 6.667 straipsnis. Kasacinio teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2005 išaiškinta, kad jei užsakovas būtų pareiškęs kasatoriui (generaliniam rangovui) pretenziją dėl atsakovo (subrangovo) atliktų darbų trūkumų, kasatorius atsakovui turėtų atgręžtinį reikalavimą, kuriam pareikšti ieškinio senaties terminas skaičiuojamas pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007 svarstyta dėl CK 6.667 straipsnio 1 dalies, ne šiai bylai aktualios 3 dalies aiškinimo ir taikymo; nesvarstyta dėl šioje byloje taikytinų sutartinių garantinių terminų ir terminų pretenzijoms pateikti praleidimo.

20.7.                      Teismai patenkino ieškovės reikalavimą nesant įrodytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (pažeistos CK 6.247, 6.251 straipsnių, CPK 176–178, 185 straipsnių, 270 straipsnio 4 dalies nuostatos). Teismai neteisingai vertino į bylą pateiktus ir prijungtose bylose esančius įrodymus, neištyrė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei atsiradusių nuostolių, neteisingai nustatė ieškovės galimai patirtos žalos dydį ir iš atsakovės priteisė nepagrįstai didelį žalos atlyginimą. Plytelės objekte buvo atsiklijavusios dviejose vietose (apie 4 kv. m ir apie 5 kv. m), o netinkami nuolydžiai buvo 360 kv. m grindų plote. Ieškovė, remiantis prijungtose bylose nustatytais prejudiciniais faktais, yra atsakinga už visiškai netinkamą grindų įrengimą, kiek defektas pasireiškė nepakankamu nuolydžių suformavimu; norint ištaisyti grindų nuolydžio defektą, reikėjo iš naujo įrengti grindis. Taigi teismai turėjo spręsti, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškovei atsiradusios žalos ir plytelių dangos kokybės (atsakovės darbu nebuvo galima ištaisyti ieškovės padarytų defektų; iš naujo įrengus tinkamus išlyginamojo sluoksnio nuolydžius, plytelių dangą taip pat reikėjo dėti naujai). Teismai turėjo spręsti arba dėl to, kokia defekto Nr. 9 pašalinimo 28 360,16 Eur išlaidų dalis yra proporcinga kaltei, t. y. susijusi su grindų pagrindo netinkamu įrengimu (ieškovės atsakomybės dalis) ir plytelių klijavimo darbų atlikimu (atsakovės atsakomybės dalis), arba dėl lygių atsakomybės dalių, jei kaltės negalima nustatyti. Teismai nepagrįstai nesprendė dėl mišrios Subrangos sutarties šalių atsakomybės, neįvertino, kad grindų pagrindą su neteisingais išlyginamojo sluoksnio nuolydžiais įrengė ne atsakovė, o ieškovė, be to, ji pateikė ir netinkamos kokybės grindų akmens masės plyteles (Subrangos sutarties 2.1 punktas).

20.8.                      Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė įžvelgė netinkamai suformuotus išlyginamojo sluoksnio nuolydžius, bei šios prielaidos pagrindu sprendė, kad dėl to subrangovė turėjo jai priskirtų darbų neatlikti, o kelti klausimą dėl nekokybiškai ieškovės atliktų darbų, tačiau to nepadarė, darbus atliko, taip didindama nuostolius, taigi veikė savo rizika. Klausimas dėl to, ar subrangovė privalėjo prieš klodama plytelių dangą patikrinti generalinės rangovės įrengtus grindų nuolydžius, ar jie yra akivaizdžiai matomi, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nekeltas. Atsakovė kaip subrangovė dėl techninės priežiūros buvo įsipareigojusi užsakovei, ne ieškovei, ir savo atsakomybės dalį (20 proc.) dėl netinkamo generalinės rangovės darbų prižiūrėjimo statytojai jau atlygino. Šioje byloje sprendžiama dėl generalinės rangovės ir subrangovės atsakomybės dalių, sudarančių likusią (80 proc.) dalį.

20.9.                      Pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo bylos duomenų dėl nuostolių, neteisingai išsprendė nuostolių atlyginimo dydžio klausimą, o apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė. Ieškovė nepagrįstai ginčijo defektą Nr. 9, todėl darbai 2014 m. pigiau (už 12 392,56 Eur) nebuvo atlikti dėl priežasčių, už kurias ji atsako. Ieškovės reikalavimo dalis, kiek ji susijusi su defekto Nr. 9 šalinimo pabrangimu, teismų turėjo būti atmesta. Dėl darbų sudėtingumo 2015 m. išlyginamojo sluoksnio defekto šalinimas, naujos plytelių dangos įrengimas pabrango 9308,11 Eur (išlyginamojo sluoksnio defekto ištaisymas (7089,46 Eur) plius naujų plytelių paklojimo darbų pabrangimas (2218,65 Eur)).

20.10.                      Teismai nepagrįstai nesvarstė dėl atsakovės atleidimo nuo atsakomybės ar jos sumažinimo (CK 6.259 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.689 straipsnio 2, 4 dalys, 6.697 straipsnio 3 dalis). Atsakovė kaip subrangovė neatsakinga už dėl ieškovės kaip generalinės rangovės nepagrįsto bylinėjimosi sumokėtą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užsakovei, neturi atlyginti procesinių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017). Ieškovės klaidingų sprendimų pasekmės nesietinos su subrangovės nekokybišku plytelių klijavimu. Turėjo būti atsižvelgta ir į prejudicinę – generalinės rangovės ir subrangovės nesąžiningumo – aplinkybę, ieškovės padarytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 7 dalies pažeidimą, didelį neatsargumą ar tyčią nekontroliavus Subrangos sutarties vykdymo.

20.11.                      Teismai netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, kai dėl atliktų rangos darbų trūkumų per garantinį terminą yra pareikšta pretenzija. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, nes yra suėjęs tiek subrangos sutarties atveju taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 6.667 straipsnio 3 dalyje (atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 10 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015), tiek trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (atsižvelgiant į CK 1.127 straipsnio 4 dalį ir momentą, kada ieškovė tinkamai (2014–2015 m.), o ne priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka, turėjo įvykdyti prievolę statytojai). Ieškovė kaip generalinė rangovė pretenziją atsakovei pareiškė 2014 m. rugsėjo 11 d., per Subrangos sutartyje nustatytą terminą (CK 6.666, 6.698 straipsniai). Taikant CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį svarbus tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018), taigi ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Defektas šiuo atveju buvo akivaizdus, todėl nuo sužinojimo apie jį ieškovei turėjo būti aišku, kad ji kaip generalinė rangovė patirs defekto šalinimo išlaidų, jei jo nepašalins subrangovė (tai paaiškėjo 2014 m. rugsėjo mėn.; ieškinys pareikštas tik 2018 m. rugpjūčio 26 d.). Nė vienas iš teismų neatmetė atsakovės argumentų dėl tinkamo mokėjimo prievolės CK 1.127 straipsnio 4 dalies prasme įvykdymo momento (defekto pašalinimo geruoju (iki 2014 m. spalio 17 d.) arba išlaidų kompensavimo 2014 m. rugsėjo 12 d.), kas suponuotų ieškinio senaties termino praleidimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl pateikto atsiliepimo į kasacinį skundą 

 

21.       CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsiliepimus į kasacinį skundą šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti per vieną mėnesį nuo skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai. Atsiliepimai į kasacinį skundą, jo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims.

22.       Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 3 dalis).

23.       Atsakovės UAB „Fildingas“ kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo buvo įrašytas į kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą 2020 m. sausio 27 d., taigi terminas atsiliepimui į jį pateikti baigėsi 2020 m. vasario 27 d. (CPK 74 straipsnio 2 dalis). Administratorė Irena Stankevičienė ieškovės atsiliepimą į atsakovės kasacinį skundą per elektroninių paslaugų portalą pateikė 2020 m. gegužės 27 d. 08.53 val., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti, be to, likus kelioms minutėms iki kasacinio teismo posėdžio pradžios. Ieškovė neprašė atnaujinti praleisto termino, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių praleisto termino atnaujinimo būtinumą, taip pat nenurodė išsamių nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuotų pagrindų. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės atsiliepimas, kaip neatitinkantis CPK 351 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nepriimtinas ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.

 

Dėl generalinio rangovo reikalavimų subrangovui dėl rangos (subrangos) darbų trūkumų teisinio kvalifikavimo ir taikytinų teisių gynybos būdų

 

24.       Ieškovė reikalavimą atsakovei dėl patirtos žalos (28 360,16 Eur žala, atlyginus užsakovei jos patirtą žalą už defekto Nr. 9 pašalinimą; ieškovės patirta 6300 Eur žala, sumokant užsakovei teismų priteistas 8,05 proc. metines palūkanas už priteistą 28 360,16 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; ieškovės patirta 3712,18 Eur žala, atlyginant užsakovei ankstesnėje civilinėje byloje turėtas išlaidas) grindė keliais teisiniais pagrindais: CK 6.256 straipsniu, 6.280 straipsnio 1 dalies, 6.697 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei ieškovės (rangovės) ir atsakovės (subrangovės) 2011 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos rangos sutarties 10.7 punktu. Atsakovė vienu iš kasacinio skundo argumentų nurodo tai, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai nekvalifikavo ginčo santykių ir tinkamai nenustatė taikytinų materialiųjų įstatymų. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

25.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų numatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 18 punktą). 

26.       Aptariama teismo diskrecija susijusi su kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma teismo pareiga atlikti teisinį nagrinėjamų santykių kvalifikavimą ir nustatyti taikytinus įstatymus. Į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui, tačiau nėra įpareigotas pateikti teismui teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi sprendžiant bylą. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 52 punktą).

27.       Kasacinio teismo pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 71 punktas). 

28.       Faktinis ieškovės reikalavimų pagrindas kildinamas iš šalių 2011 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos rangos (subrangos) sutarties netinkamo vykdymo. Taigi, byloje aktualus klausimas, kokios materialiosios teisės normos, be kita ko, nustatančios rangos sutarties šalių teisių gynybos būdus ir tvarką, turi būti taikomos teismui sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo.

29.       Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką  tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams kaip specialiosios prioritetiškai taikomos CK 6.6816.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

30.       CK 6.650 straipsnyje (kuris taikomas statybos rangos santykiams CK 6.644 straipsnio 2 dalies pagrindu) nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis).

31.       CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. Teismų praktikoje, sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017, 48 punktas ir kt.).

32.       CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 80 punktas).

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).

34.       Plėtodama aptariamą kasacinę praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad generalinio rangovo ir subrangovo sutartis, atitinkanti CK 6.681 straipsnyje įtvirtintą sampratos apibrėžimą, kvalifikuotina kaip rangos (statybos rangos) sutartis, kurioje generalinis rangovas yra užsakovas, o subrangovas – rangovas; todėl subrangos sutartiniams santykiams taikytinos CK įtvirtintos rangos sutarčių nuostatos tiek, kiek sutarties šalių teisėtai (neperžengiant sutarties laisvės principo ribų) nesusitarta kitaip.

35.       Minėta, kad vienu iš teisinių ieškinio reikalavimo pagrindų ieškovė nurodė CK 6.280 straipsnio 1 dalį; šioje teisės normoje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartos (nutarties 30-33 punktai) įstatymo ir teismų praktikos nuostatos dėl užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo sutartinių santykių ir iš jų kylančių reikalavimų įgyvendinimo šioje byloje nagrinėjamo ginčo kontekste, be kita ko, reiškia, kad ieškovė, sumokėdama užsakovei teismo sprendimu kitoje byloje priteistas dėl generalinės rangos sutarties pažeidimo sumas, vykdė savo, kaip generalinės rangovės, prievolę užsakovei, nepaisant aplinkybės, kad ne visus darbus, dėl kurių trūkumų užsakovė pareiškė pretenziją, atliko ji pati. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovės argumentą, kad ieškovės reikalavimai negali būti grindžiami CK 6.280 straipsnio nuostatomis dėl regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo ar patenkinti jų pagrindu.

36.       Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos,  įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

37.       Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimopriėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas  perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai  apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

38.       Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus; rangovas taip pat atsako už objekto defektus, nustatytus per garantinius terminus (CK 6.698 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

39.       Minėta, kad vienu iš reikalavimo pagrindų ieškovė nurodo CK 6.697 straipsnio 3 dalies normą. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatyme ar sutartyje nustatyti terminai reikalavimams dėl darbų trūkumų pareikšti ir (ar) garantiniai terminai nepaneigia aptartų rangos darbų perdavimopriėmimo akto teisinės reikšmės, t. y. užsakovo reikalavimo teisė dėl rangos darbų trūkumų aptariamu teisiniu pagrindu atsiranda, jeigu trūkumas nustatytas per įstatyme ar sutartyje nustatytus terminus, tačiau ne tuo atveju, jeigu trūkumas buvo nustatytas ar galėjo būti nustatytas užsakovui rangos darbus priimant.

40.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

41.       Kasaciniu skundu atsakovė kelia pačios ieškovės atsakomybės dėl patirtų nuostolių klausimą, nurodydama, kad ieškovė, kaip generalinė rangovė, pati atliko dalį darbų – netinkamai išbetonavo grindų pagrindą, ant kurio vėliau buvo klijuojamos plytelės, dėl to atsirado užsakovės užfiksuoti defektai. Teismai, vertindami atsakovės atsikirtimus, kad didesnę dalį darbų atliko pati ieškovė ir ji turėjo tinkamai suformuoti nuolydžius, o atsakovė atliko tik baigiamuosius darbus, suklijuodama plyteles, pažymėjo, kad atsakovė, būdama savo darbų atlikimo srities profesionalė, prisiėmė visą darbų atlikimo riziką ir yra viena atsakinga už nuostolių atsiradimą; atsakovė, įžvelgusi netinkamai suformuotus nuolydžius, turėjo jai priskirtų darbų neatlikti, o kelti klausimą dėl nekokybiškai ieškovės atliktų darbų, tačiau to nepadarė, o darbus atliko, taip didindama nuostolius, ir veikė savo rizika. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų sprendimas dėl šios ginčo dalies nepakankamai motyvuotas ir nepagrįstas bylos įrodymų vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip statybos darbų profesionalė veikė ir ieškovė; aplinkybė, ar atsakovė pastebėjo (galėjo pastebėti), kad betono pagrindas suformuotas netinkamai, nėra preziumuotina, o turi būti nustatyta įrodinėjimo procese; taip pat įrodinėjimo dalykas yra ir atsakovės teiginys, kad blogas betono dangos paklojimas lėmė plytelių dangos defektų atsiradimą.

42.       Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimo procese tinkamas rėmimasis ankstesnėje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis galimas tik tinkamai apibrėžus nagrinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje, ši išvada išplaukia iš teismų praktikos dėl prejudicinių aplinkybių sąlygų viseto, be kita ko, kad aplinkybė turi būti įrodinėjimo dalyko dalimi abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

44.       Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, kurioje pirkėja reiškė reikalavimą pardavėjai atlyginti išlaidas, patirtas dėl parduotų daiktų trūkumų ištaisymo, remiantis bendrosiomis civilinės atsakomybės instituto nuostatomis (CK 6.2456.249 straipsniai), išaiškinta, kad nagrinėjamu atveju teismų turėjo būti taikomi CK šeštosios knygos XXIII skyriuje įtvirtinti specialieji pirkėjo teisių gynimo būdai, o ne bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos; tokia kasacinio teismo išvada grįsta bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisykle, pagal kurią specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr.  e3K-3-203-469/2019 21, 22 punktus).

45.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad cituoti kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Minėta, ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš jos ir atsakovės 2011 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos statybos rangos (subrangos) sutarties, ši aplinkybė suponuoja ginčo santykių kvalifikavimą pagal CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus nuostatas, be kita ko, reglamentuojančias užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo sutartines teises ir pareigas bei užsakovo teisių gynimo būdus netinkamo rangos darbų atlikimo atveju. Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

46.       Teisėjų kolegija išaiškina, kad CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti.

47.       Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė ir CK 6.256 straipsnyje įtvirtintomis bendrosiomis sutartinės civilinės atsakomybės nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis teisinis reikalavimų pagrindas gali būti taikomas nagrinėjamam ginčui tiek, kiek ieškovės teisės negalėtų būti apgintos CK 6.665 straipsnio pagrindu, be kita ko, sprendžiant dėl reikalavimų atlyginti užsakovei kitoje byloje sumokėtas procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl sutartinės atsakomybės taikymo turi būti sprendžiama pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, įtvirtintas CK 6.245–6.262 straipsniuose,  suponuojančias pareigą nustatyti būtiną atsakomybės taikymui sąlygų visetą bei atsižvelgti į kitas prievolės fakto ir dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-196-687/2018 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl šios ieškinio reikalavimų dalies, nurodytų materialiųjų teisės normų ir jas aiškinančios teismų praktikos nuostatų netaikė, iš esmės šį reikalavimą vertino ir tenkino kaip atgręžtinį.

 

Dėl rangos (subrangos) sutarties sąlygų aiškinimo

 

48.       Vienu iš reikalavimo pagrindų ieškovė nurodo Subrangos sutarties 10.7 punkte įtvirtintą sąlygą, kurioje nustatyta: rangovas privalo atlyginti tretiesiems asmenims nuostolius, kuriuos jie patirs dėl rangovo neveikimo ar netinkamo veikimo ar kitokio sutarties pažeidimo; rangovas privalo atlyginti užsakovui visus nuostolius, kuriuos pastarasis patirs dėl trečiųjų asmenų tiesioginių reikalavimų, kylančių iš rangovo įsipareigojimų pagal šią sutartį pažeidimo, įvykdymo. Šalys nesutaria dėl šios Subrangos sutarties turinio ir reikšmės tarpusavio įsipareigojimams, dėl to byloje kyla sutarties sąlygos aiškinimo poreikis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai šiai ginčo daliai nepagrįstai netaikė sutarčių aiškinimo instituto, o aptariamą Subrangos sutarties nuostatą traktavo kaip savarankišką ieškovės reikalavimų tenkinimo pagrindą.

49.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-687/2019 39 punktą).

50.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal CK 6.193 straipsnį: 1) sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; 2) visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; 3) jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; 4) kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 5) aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

51.       Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010 ir kt.). 

52.       Svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant pažodinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, kaip yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto pažodinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties pažodinę prasmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). 

53.       Nagrinėjamu atveju aiškinant ginčo sutarties sąlygą, be kita ko, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo rangos sutartinių ginčų kontekste. Kasacinio teismo yra spręsta dėl teismų suformuoto nepagrįsto precedento, jog, esant rangos santykiams tarp užsakovo ir rangovo bei išvestiniams subrangos santykiams tarp rangovo ir subrangovo, užsakovas vietoj sutartinės atsakomybės grandinės taikymo (užsakovo reikalavimas rangovui – rangovo regresinis reikalavimas subrangovui) įgyja teisę reikšti subrangovui tiesioginį reikalavimą už rangos sutarties (kurios šalis subrangovas nėra) nuostatų pažeidimą pasinaudodamas delikto institutu. Kasacinis teismas toje byloje konstatavo, kad užsakovės ir subrangovės nesieja tiesioginiai sutartiniai teisiniai santykiai, nes Sutartis Nr. 1 sudaryta tarp užsakovės ir rangovės, o Sutartis Nr. 3 – tarp rangovės ir subrangovės. Sutartimi Nr. 1 užsakovės ir rangovės prisiimti abipusiai įsipareigojimai ar jų pažeidimas negali būti vertinami kaip subrangovės neteisėti veiksmai ir būti pagrindas taikyti jai civilinę atsakomybę. Subrangovei sutartinė civilinė atsakomybė gali kilti tik už Sutartyje Nr. 3 sutartų įsipareigojimų neįvykdymą ir reikalavimą dėl šios sutarties pažeidimo gali reikšti tik sutarties šalis – rangovė. Sutarties tinkamas vykdymas yra siejamas su lūkesčio intereso įgyvendinimu, kuris negali būti kildinamas iš bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo, kaip deliktinės atsakomybės taikymo pagrindo. Užsakovės įrodinėjama žala yra susijusi su sutartiniais santykiais, t. y. kyla iš netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, taip pat su projektavimo rangos sutartyje nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Dėl to atsakovės veiksmai civilinės teisės prasme negali būti laikomi pažeidžiančiais bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir jai negali būti nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tuo pagrindu taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 80 punktas).  

54.       Plėtodama aptariamą kasacinę praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad taisyklė, pagal kurią deliktinė atsakomybė negali būti taikoma tuo atveju, kai skolininko prievolė kyla iš sutartinių įsipareigojimų vykdymo, taikytina ir analogiškais nagrinėjamam atvejais – kai generalinis rangovas reiškia subrangovui reikalavimą, kildinamą iš jų sudarytos rangos sutarties, todėl į ją, be kita ko, turi būti atsižvelgiama nustatant ginčo sutarties sąlygos turinį ir vertinant jos reikšmę nagrinėjamam ginčui.

55.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo sutarties sąlyga teismo turi būti aiškinama pagal aptartas CK nuostatas dėl sutarčių aiškinimo ir teismų praktiką, be kita ko, atsižvelgiant į sutarties sąlygų visumą, rangos santykių teisinį reglamentavimą ir būdingą versle tokių sutarčių praktiką; turėtų būti nustatyta, dėl kokios atsakomybės apimties ir taikymo sąlygų šalys susitarė sudarydamos sutartį, ar tikrieji sutarties šalies ketinimai buvo susitarti dėl neapibrėžtos dėl dalyko ir neribotos laiko atžvilgiu atsakovės atsakomybės, iš esmės atsisakant rangos santykių teisiniame reglamentavime nustatytos rangovo interesų apsaugos.

 

Dėl ieškinio senaties termino reikalavimams dėl rangos darbų trūkumų

 

56.       CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

57.       Kasacinio teismo dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų pareiškiami per garantinį terminą, išaiškinta, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės  ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos,  teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą  išimtis rangos santykių atveju; šios išimties taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105 punktas). 

58.       Bylą nagrinėję teismai ieškovės reikalavimams taikė ne CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, o trejų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo, nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Taip spręsdami teismai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007 išaiškinimu, kad santykiams tarp generalinio rangovo ir subrangovo CK 6.667 straipsnio 1 dalies norma netaikoma, nes ji nereglamentuoja generalinio rangovo ir subrangovo santykių; reikalavimui dėl generalinio rangovo nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, netaikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas; generalinio rangovo pareikštas reikalavimas subrangovui dėl šių nuostolių atlyginimo yra ne reikalavimas dėl atliktų darbų trūkumų, o generalinio rangovo regresinis reikalavimas subrangovui dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriam taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

59.       Kaip ne kartą konstatuota kasacinio teismo, iš Konstitucijos kylantis imperatyvas teismams laikytis jų pačių ar aukštesnių teismų sukurtų precedentų nepaneigia teismų praktikos vystymo ir koregavimo būtinumo; pagal oficialią konstitucinę doktriną, bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, užtikrina, inter alia (be kita ko), tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, o toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

60.       Atsižvelgdama į tai, kad 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007, kuria kaip precedentine rėmėsi teismai, priimta prieš trylika metų, joje pateiktas išaiškinimas nepatvirtintas vėliau priimtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, taip pat remdamasi nuo aptariamos nutarties priėmimo išplėtota kasacinio teismo praktika dėl rangos santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo generalinio rangovo ir subrangovo sutartiniams santykiams ir iš jų kylantiems reikalavimams (nutarties 31-34 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad kyla objektyvus poreikis keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007 pradėtą formuoti precedentą dėl generalinio rangovo reikalavimų subrangovui kvalifikavimo ir taikytino ieškinio senaties termino.  

61.       Teisėjų kolegija išaiškina, kad generalinio rangovo reikalavimas subrangovui dėl nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos (subrangos) sutartį darbų trūkumų, o ne regresinis (atgręžtinis) reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl tokiam reikalavimui taikytinos CK 6.667 straipsnyje įtvirtintos specialiosios ieškinio senaties termino taisyklės, be kita ko, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. 

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

62.       Apibendrindama aptartus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai padarė proceso ir materialiųjų įstatymų taikymo klaidų, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės: byloje tinkamai nekvalifikuoti nagrinėjami materialieji santykiai, dėl to netinkamai apibrėžtas nagrinėjimo dalykas, nepagrįstai taikyta CK 6.280 straipsnio 1 dalis, pagal kurią ieškovės reikalavimas kvalifikuotas kaip atgręžtinis, šalių santykiams netaikytos CK nuostatos dėl rangos sutarties šalių prievolių, taikant CK 6.256 straipsnį, tinkamai nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, nepagrįstai netaikytas CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija vertina, kad šių įstatymo taikymo klaidų ištaisymas reiškia iš esmės tai, kad visas ginčas turi būti nagrinėjamas iš naujo, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamus procesinius sprendimus ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

63.       Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nedaro įtakos procesinei bylos baigčiai, o kasacinio skundo argumentais neiškeliami aktualūs kasacinei praktikai plėtoti teisės klausimai.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

64.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Ieškovės atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                                Sigita Rudėnaitė

    Antanas Simniškis

                                                                                                                Donatas Šernas


Paminėta tekste:
  • e2-438-773/2017
  • e2A-201-516/2018
  • CK
  • CK6 6.650 str. Generalinis rangovas ir subrangovas
  • CK6 6.665 str. Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • 3K-3-370/2007
  • CK6 6.689 str. Užsakovo teisė kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus
  • CK6 6.259 str. Kreditoriaus kaltė
  • CPK
  • CK6 6.697 str. Darbų kokybės garantija
  • CK6 6.245 str. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys
  • CK6 6.123 str. Prievolės pabaiga įvykdymu
  • 3K-3-291-701/2017
  • 3K-3-681-378/2015
  • 3K-3-538/2005
  • CK6 6.667 str. Senaties terminas
  • 3K-3-133-695/2017
  • 3K-3-112-313/2015
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • e3K-3-443-1075/2018
  • CPK 351 str. Atsiliepimai į kasacinį skundą
  • CPK 78 str. Procesinių terminų atnaujinimas
  • CPK 74 str. Procesinių terminų pabaiga
  • CK1 1.138 str. Civilinių teisių gynimas
  • e3K-3-261-690/2017
  • CK6 6.644 str. Rangos sutarties samprata
  • CK6 6.681 str. Statybos rangos sutarties samprata
  • 3K-3-526/2012
  • 3K-3-257/2014
  • CK6 6.280 str. Regreso teisė į žalos padariusį asmenį
  • CK6 6.662 str. Atliktų darbų priėmimas
  • CK6 6.698 str. Garantiniai terminai
  • 3K-3-371/2005
  • e3K-3-140-469/2019
  • 3K-3-74-421/2015
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • e3K-3-398-687/2019
  • CK6 6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės
  • 3K-7-32/2013