Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-195-527-2012].doc
Bylos nr.: 2A-195-527/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nordic investicija 135442762 atsakovas
Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras 235238440 atsakovo atstovas
Lietuvos bankas 188607684 Ieškovas
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 188639917 Ieškovas
AB "Linas" tretysis asmuo
Kategorijos:
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
7.7. Bylos dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.3. Civilinių teisių objektai, jų rūšys:
2.1.3.3. Vertybiniai popieriai:
2.1.3.3.2. Nuosavybės vertybiniai popieriai
2.1.3.3.4. Investiciniai vertybiniai popieriai
2.2. Asmenys
2.2.1. Fiziniai asmenys:
2.2.1.8. Kitos specifinės fizinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas
2.2.2. Juridiniai asmenys:
2.2.2.10. Priverstinis akcijų (dalių, pajų) pardavimas
2.5. Prievolių teisė
2.5.1. Prievolės:
2.5.1.4. Prievolių vykdymas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.10. Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas:
3.2.6.10.3. Sprendimo išaiškinimas
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-195-527/2012;

      pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Baškienė;

                    procesinių sprendimų kategorijos: 22.3.2; 22.3.4; 35.4; 121.

(S)

 




 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

     N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. balandžio 27 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gintarei Veželytei-Putnikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei O. F., atsakovų bankrutavusios UAB „Nordic investicija“ ir P. J. atstovei advokatei Giedrei Ringienei, trečiajam asmeniui Vytautui V. J. L., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliacine tvarka perduotą iš naujo nagrinėti ieškovo Lietuvos banko (pirminės ieškovės LR Vertybinių popierių komisijos teisių perėmėja) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos (jos teisių perėmėja Lietuvos bankas) ieškinį dėl atsakovų L. L., R. L., bankrutavusios UAB „Nordic investicija“, E. L., P. J. įpareigojimo pateikti privalomą pasiūlymą supirkti akcijas (tretieji asmenys: V. J. L., A. Ž., J. A. K., M. S., R. K., A. K., V. J., AB „Linas“) ir

 

nustatė:

 

ieškovas 2009-04-09 ieškiniu (t. 1, b. l. 2-5) prašė įpareigoti atsakovus L. L., R. L., E. L., BUAB „Nordic investicija“, P. J. pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „Linas“ akciją. Ieškovas nurodė, kad pagal Vertybinių popierių įstatymo 31 str. 1 d. asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įgijęs akcijų, kurios suteikia daugiau kaip 40 procentų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo perleisti akcijas, viršijančias šią ribą, arba teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas. Oficialus siūlymas turi būti teikiamas dėl visų įstatyme nustatytos ribos peržengimo dieną likusių akcijų, kurios nepriklausė sutartinai veikiantiems asmenims. 2006-07-11 P. J. ir L. L. sudarius AB „Linas“ akcijų perleidimo sutartį, sutartinai veikiantiems asmenims priklausė 14.222.163 AB „Linas“ akcijos (59,16 proc. balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime): L. L. - 9.469.918 akcijos (39,39 proc. balsų), P. J. - 556.371 akcija (2,31 proc. balsų), R. L. - 39.289 akcijos (0,16 proc. balsų), UAB „Nordic investicija“ – 4.156.585 akcijos (17,29 proc. balsų). 2007-04-06 Vertybinių popierių komisija (toliau – VPK) gavo L. L., kuri 2007-03-27 Vilniaus vertybinių popierių biržoje įsigijo 30.000 vnt. AB „Linas“ paprastųjų vardinių akcijų ir tiesiogiai peržengė įstatymo 31 str. nustatytą 40 proc. turimų balsų ribą, prašymą patvirtinti privalomo nekonkurencinio oficialaus pasiūlymo cirkuliarą siekiant supirkti likusias akcijas. 2007-05-31 VPK nusprendė netvirtinti L. L. pateikto privalomojo nekonkurencinio oficialaus siūlymo cirkuliaro supirkti likusias AB „Linas“ akcijas, mokant už vieną akciją 0,28 Lt, pažymėjusi, kad pareiga pateikti ir įgyvendinti privalomąjį oficialų siūlymą L. L. neišnyksta, tačiau oficialus siūlymas turėtų būti teikiamas kitomis sąlygomis, atsižvelgiant į tikslinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas. VPK patikrinimo metu nustatyta, kad L. L. nėra savarankiškai veikiantis asmuo. Sutartinai su ja veikė ar veikia P. J., R. L., jo kontroliuojama UAB „Nordic investicija“ ir E. L.. Pareiga pateikti ir įgyvendinti oficialų siūlymą L. L. ir su ja sutartinai veikiantiems asmenims atsirado 2006-07-11, kai buvo peržengta įstatyme įtvirtinta 40 proc. turimų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Įstatyme įtvirtinta teisingos privalomojo oficialaus siūlymo kainos nustatymo taisyklė, pagal kurią prekybos priežiūros specialistai apskaičiavo vidutinę svertinę rinkos kainą. Vidutinė svertinė rinkos kaina per 6 mėnesius iki ribos peržengimo dienos buvo 0,68 Lt. Vienas iš sutartinai veikiančių asmenų R. L. per 12 mėnesių iki šios ribos peržengimo dienos įsigijo AB „Linas“ akcijų, už vieną mokėdamas 0,78 Lt. Kadangi pastaroji kaina yra didesnė nei vidutinė svertinė rinkos kaina, oficialus siūlymas, vadovaujantis teisingos kainos nustatymo taisykle, turi būti teikiamas už vieną paprastąją vardinę akciją mokant po 0,78 Lt. Atsakovams nepateikus privalomo oficialaus pasiūlymo įstatymo nustatyta tvarka, VPK kreipėsi į teismą dėl šio pasiūlymo priverstinio pateikimo.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-09-22 sprendimu (t. 3, b. l. 133-137) ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad 2007-05-31 VPK sprendime, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti, nurodoma, jog teikti privalomą oficialų pasiūlymą turėtų L. ir R. L. bei UAB „Nordic investicija“, nes iš ieškovės sprendime nurodytų sutartinai veikiančių asmenų nuo 2006-07-11 iki VPK sprendimo dienos tik jie buvo AB „Linas“ akcininkai. Teismo nuomone, tai rodo, kad ieškovas pats pripažįsta, jog kitą nei ieškinyje reikalaujamą prievolę pasirinkęs ir akcijų nebeturintis asmuo neturi pareigos teikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti akcijas, todėl ieškinio reikalavimą teikti oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas atsakovų E. L. ir P. J. atžvilgiu laikė nepagrįstu. Taip pat teismas nustatė, kad UAB „Nordic investicija“ neteko visų savo akcijų 2008-05-21, t. y. dar iki ieškovui pareiškiant šį ieškinį teisme, atsakovai L. bei E. L. savo turimas akcijas pardavė šios bylos nagrinėjimo metu – 2010-05-26, o atsakovas R. L. bei jo nepilnamečiai vaikai E. ir N. L., 2010-06-28 duomenimis, bendrai turi 29,62 proc. AB „Linas“ akcijų. Pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą siejama su sąlyga – 1/3 (iki 2010-06-22 buvo 40 proc.) bendrovės akcijų paketo turėjimu, o, šiai sąlygai išnykus, pareigos nebelieka (CPK 185 str.). Kadangi iki sprendimo šioje byloje priėmimo atsakovai L. bei E. L. pasinaudojo alternatyva ir perleido savo turimas AB „Linas“ akcijas, tai įpareigoti juos teikti oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas nebėra teisinio pagrindo.

Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 160-162) prašo 2010-09-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo, kad tiek ribos peržengimo metu galiojusio Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 str., tiek Komisijos 2007-05-31 sprendimo priėmimo metu galiojusio VPĮ 31 str., tiek ir šiuo metu galiojančio VPĮ 31 str. numatyta, jog pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą kyla tiek savarankiškai veikiančiam asmeniui, peržengusiam įstatyme nustatytą balsų ribą, tiek ir kartu veikiančių asmenų grupei. Teisės aktų nuostatos pareigą teikti privalomą oficialų siūlymą numato visiems kartu veikiantiems asmenims, atskirai nėra išskiriami asmenys, neturintys konkrečios bendrovės akcijų. Pareiga pateikti privalomą oficialų siūlymą yra solidarioji (Oficialaus siūlymo cirkuliaro rengimo, tvirtinimo ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo taisyklių (Žin., 2006, Nr. 80-3185) 15.1 p.), ją turi įvykdyti visa kartu veikiančių asmenų grupė. Be to, toks reglamentavimas riboja sutartinai veikiančių asmenų galimybes vengti privalomo oficialaus siūlymo pareigos vykdymo perleidžiant turimas bendrovės akcijas vis kitiems kartu veikiantiems asmenims. Atsižvelgdama į išdėstytą bei tai, kad tiek VAAT, tiek LVAT savo sprendimais konstatavo, jog su L. L. kartu veikė R. L., E. L., P. J. bei UAB „Nordic investicija, ieškovas pagrįstai teikė ieškinį su prašymu įpareigoti visus kartu veikiančius asmenis pateikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą. AB „Linas“ balsų ribos peržengimo dieną (2006-07-11) galiojusio Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 str. 1 d. buvo numatyta, jog asmuo ar asmenų grupė, įgiję daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, per 30 dienų privalo arba perleisti vertybinius popierius, viršijančius nustatytą balsų ribą, arba pateikti oficialų siūlymą supirkti likusius bendrovės balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Komisijos sprendimų priėmimo dieną (2007-05-31) galiojusios VPĮ redakcijos 31 str. 2 d. šis terminas buvo sutrumpintas iki 7 dienų. Asmeniui arba kartu veikiančių asmenų grupei peržengus nustatytą balsų ribą, šie asmenys turi alternatyvią pareigą perleisti viršijančius nustatytą balsų ribą vertybinius popierius arba teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Asmenims per įstatymo nustatytą terminą neįgyvendinus vienos iš alternatyvių pareigų, smulkieji akcininkai įgyja teisę reikalauti oficialaus siūlymo paskelbimo dėl likusių vertybinių popierių, suteikiančių balsavimo teisę, supirkimo. Smulkieji akcininkai turi teisę reikalauti tik įpareigojimo pateikti privalomą oficialų siūlymą. Todėl, ieškovo nuomone, asmenys, peržengę įstatyme nustatytą balsų ribą bei praleidę įstatyme nustatytą terminą apsispręsti, ar perleisti vertybinius popierius, viršijančius nustatytą balsų ribą, ar teikti privalomą oficialų siūlymą, turi tik vieną galimybę - teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas. Tai, jog kartu veikiantys asmenys, praleidę teisės aktų nustatytą terminą, perleidžia balsų ribą viršijančias akcijas, jų solidarios pareigos pateikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balso teisę suteikiančias bendrovės akcijas nepanaikina, ir ji lieka galioti iki kol bus įgyvendinta. Tai galima pagrįsti taip pat tuo, jog aiškinant priešingai būtų nepagrįstai varžoma smulkiųjų akcininkų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus, prašant įpareigoti kartu veikiančius asmenis pateikti privalomą oficialų siūlymą, kadangi teisminio proceso metu daliai kartu veikiančių asmenų perleidus balsų ribą viršijančius balsus ir teigiant, kad tokiu atveju pareigos pateikti privalomą oficialų siūlymą neišlieka, smulkiųjų akcininkų teisės nebūtų apgintos (kurios jau buvo pažeidžiamos ir iki teisminio nagrinėjimo), o kartu veikiantys asmenys po ginčo išnagrinėjimo vėl galėtų įgyti teisminio proceso metu perleistas akcijas ir taip susigrąžinti bendrovės kontrolę, tuo pačiu išvengiant atsakomybės dėl privalomo oficialaus siūlymo nepateikimo. Tokia situacija yra iš esmės ydinga, todėl atitinkamos tiek Vertybinių popierių rinkų įstatymo, tiek dabar galiojančio VPĮ nuostatos numato konkretų terminą, per kurį balsų ribą peržengęs asmuo turi perleisti balsų ribą viršijančius vertybinius popierius, priešingu atveju jam kyla neatšaukiama pareiga pateikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nes Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės skirtingos.

Atsakovas P. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 169-172) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad faktą, jog P. J. ir E. L. neturi pareigos skelbti oficialaus siūlymo, patvirtina rašytiniai įrodymai: Komisijos 2007-05-31 sprendimas Nr. 3R-484 (AB-35) dėl oficialaus siūlymo cirkuliaro patvirtinimo (Sprendimas dėl cirkuliaro patvirtinimo), Komisijos 2007-05-03 sprendimas Nr. 2K-158 dėl atlikto tikslinio patikrinimo (Sprendimas dėl patikrinimo), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-12-20 sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-20 nutartis. Komisijos Sprendime dėl cirkuliaro patvirtinimo yra nurodyta, kad „L. L. nėra savarankiškai veikiantis asmuo. Sutartinai su ja veikia R. L. ir jo kontroliuojama UAB „Nordic investicija“. Komisijos 2007-05-30 surašytame oficialaus siūlymo dėl AB „Linas“ akcijų supirkimo esminių sąlygų tikslinio patikrinimo akte, kurio pagrindu Komisija priėmė Sprendimą dėl cirkuliaro patvirtinimo, nurodyta, kad „tyrimo metu buvo nustatyta, kad vienas iš su L. L. sutartinai veikiančių asmenų, t. y. P. J., visą savo turėtą AB „Linas“ akcijų paketą perleido 2006-10-03. Dėl šios priežasties pareigos teikti privalomą oficialų siūlymą šis asmuo nebeturi. (7 p.) Komisijos Sprendime dėl patikrinimo nurodyta: „kadangi iš aukščiau nurodytų sutartinai veikiančių asmenų AB „Linas akcininkais nuo 2006-07-11 iki šios dienos yra L. L., R. L. ir UAB „Nordic investicija, šie asmenys ir turėtų teikti privalomą oficialų siūlymą. „Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme atsakovės L. L. skundo pagrindu buvo sprendžiamas Komisijos Sprendimų teisėtumas. Nei pirmosios instancijos teismo sprendimu, nei apeliacinės - nutartimi, Komisijos Sprendimai nebuvo pakeisti. Komisija pripažino atsakovą P. J. susijusiu asmeniu su kitais atsakovais, tačiau pabrėžė, kad P. J. pareiga skelbti oficialų siūlymą supirkti likusias AB „Linas“ akcijas neatsiranda, nes jis Komisijos Sprendimų priėmimo metu jau nebuvo AB „Linas akcininku. LVAT 2008-10-20 nutartimi yra konstatuota: „pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu esantys ir sutartinai veikiantys AB „Linas“ akcininkai L. L., R. L. ir UAB „Nordic investicija“ visi kaip sutartinai veikiantys asmenys turėtų teikti oficialų siūlymą.“ Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir LVAT nutartimi yra nustatyta, kad atsakovas P. J., nors yra pripažintas susijusiu asmeniu, tačiau pareigos teikti oficialų siūlymą dėl AB „Linas“ akcijų neturi. Šis faktas yra privalomas ir neginčijamas tiek ieškovui, tiek atsakovui P. J., kurie buvo proceso dalyviais ir administracinėje byloje. P. J. nei Komisijos Sprendimų priėmimo metu, nei šiuo metu neturėjo ir neturi AB „Linas“ akcijų. Tokiu būdu įpareigojimas teikti oficialų siūlymą P. J., kuris nėra akcininkas ir neturi įstatymo nustatyto 40 proc. paketo, t. y. negali kontroliuoti akcinės bendrovės veiklos, prieštarauja pačiam oficialaus siūlymo tikslui, tokiu būdu Komisija siekia taikyti oficialų siūlymą kaip sankciją atsakovui P. J.. Vadovaujantis Komisijos 2006-07-17 nutarimu Nr. 1K-9 patvirtintomis oficialaus siūlymo cirkuliaro rengimo, tvirtinimo ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo taisyklių 6.8 p., asmuo, ketinantis oficialaus siūlymo būdu įsigyti visus bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius, Komisijai privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį galimybę atsiskaityti pinigais už numatomus supirkti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius (finansų įstaigos arba draudimo įmonės pirmo pareikalavimo garantinį raštą, laidavimą arba išrašą iš kliento piniginių lėšų sąskaitos, atidarytos pas viešosios apyvartos tarpininką, ar kitą Komisijai priimtiną dokumentą). Taigi, pareigą įrodyti galimybę atsiskaityti už perkamas akcijas turi ne grupė susijusių asmenų, bet kiekvienas iš asmenų, ketinančių oficialaus siūlymo būdu įsigyti akcijų, atskirai. Tai nedraudžia oficialų siūlymą kartu skelbiantiems asmenims susitarti dėl garantijos, laidavimo, paskolos ar panašiai tarpusavyje, tačiau tokie sandoriai yra sudaromi, vadovaujantis laisvos sutarties šalių valios principu, ir Komisijai jokie teisės aktai nesuteikia įgaliojimų įpareigoti atsakovus sudaryti tarpusavyje tokius sandorius. Be to, teismui tenkinus ieškinį atsakovas P. J. neturėtų jokių galimybių jį įvykdyti. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad šiuo metu atsakovas yra pensininkas, gyvena tik iš valstybės gaunamos 636,37 Lt / mėn. dydžio pensijos ir 79,80 Lt / mėn. pensijos priedo, jokių papildomų pajamų neturi. Sutuoktinei nustatytas 50 % darbingumas, vienintelės jos gaunamos pajamos - netekto darbingumo pensija 313,16 L t /mėn. Galimybę atsiskaityti už numatomus nupirkti vertybinius popierius pagrindžiantis dokumentas yra privalomas, be kurio Komisija, vadovaujantis taisyklių 7 punktu, negali priimti sprendimo dėl cirkuliaro tvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad oficialaus siūlymo įgyvendinimo terminas negali būti trumpesnis kaip 14 d. ir ilgesnis kaip 70 d. (Vertybinių popierių įstatymo 33 str. 1 d.), atsakovas P. J. turėtų pateikti galimybę atsiskaityti už numatomus supirkti vertybinius popierius pagrindžiantį dokumentą 296.496 Lt sumai, pagal kurį pinigai turėtų būti išmokami per neilgesnį kaip 70 d. terminą. Atsakovas P. J. kartu su sutuoktine gaudami 1.029,33 Lt mėnesines pajamas, tokios pareigos įvykdyti neturi jokių finansinių galimybių. Kadangi P. J. negalėtų pateikti Taisyklių 6.8 p. nurodytų privalomų dokumentų, Komisija, vadovaujantis teisės aktais, negalėtų tvirtinti oficialaus siūlymo cirkuliaro. Tuo atveju, jeigu kiti atsakovai, taikant solidarią atsakomybę, būtų įpareigoti atsiskaityti smulkiesiems akcininkams už P. J. tenkančią dalį akcijų, jis neturėtų jokių finansinių galimybių atsiskaityti su kitais atsakovais, tačiau akcijos nuosavybės teise priklausytų P. J..

Atsakovė UAB „Nordic investicija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 173-176) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu ji neturi AB „Linas akcijų, t. y. atsakovai neturi akcijų kiekio (40 proc.), kuris VPĮ įvardijamas kaip kontrolę suteikiantis akcijų paketas. Tokiu būdu įpareigojimas teikti oficialų siūlymą asmenims, kurie nėra akcininkai ir / arba neturi įstatymo nustatyto 40 procentų paketo, t. y. negali kontroliuoti akcinės bendrovės veiklos, prieštarauja pačiam oficialaus siūlymo tikslui. Komisija siekia taikyti oficialų siūlymą kaip sankciją atsakovams, nors įstatymo leidėjas numatė aiškias alternatyvių prievolių neįvykdymo pasekmes. LR VPĮ 31 str. 1 d. asmeniui, veikiančiam savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgijus akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 40 proc. balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, kyla dvi alternatyvios prievolės: 1) perleisti akcijas, viršijančias šią ribą; arba 2) teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas. VPĮ 31 str. 1 d. nustatyta, kad pasirinkimo teisė priklauso asmeniui, veikiančiam savarankiškai ar kartu su susijusiais asmenimis. VPĮ 31 str. 4 d. numatyta asmens, pasirinkusio prievolę skelbti privalomą oficialų siūlymą, pareiga per 20 dienų nuo paskelbimo apie savo pasirinkimą pateikti Komisijai cirkuliarą, tačiau terminas, per kurį asmuo, peržengęs įstatymo nustatytą 40 proc. ribą, turi parduoti šią ribą viršijančias akcijas, VPĮ nėra apibrėžtas. Komisijos nurodytose teisės normose 30 ar 7 dienų terminas nustatytas ne alternatyvios prievolės įgyvendinimui, bet paskelbimui apie savo pasirinkimą: asmuo [..] įgijęs akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 40 proc. balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 7 dienas paskelbti [..] apie 40 proc. ribos peržengimą ir apie savo ketinimą teikti oficialų siūlymą ar ketinimą perleisti šią balsų ribą viršijančias akcijas. Atsakovai pasirinko vieną iš alternatyvių prievolių - parduoti 40 proc. ribą viršijančias akcijas, todėl pareigos vykdyti kitą alternatyvią įstatyme numatytą prievolę neturi. Įstatymų leidėjas smulkiųjų akcininkų interesų gynimui numatė aiškų mechanizmą: kol asmuo, veikiantis savarankiškai ar kartu su kitais susijusiais asmenimis, neįvykdo vienos iš alternatyvių įstatymo numatytų prievolių, jis neturi visų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime. Komisijos reikalavimas įpareigoti atsakovus teikti oficialų siūlymą, t. y. priverstinai pasirinkti vieną iš alternatyvių prievolių, siekia atsakovams pritaikyti VPĮ nenumatytas, alternatyvias įstatymo nustatytos ribos peržengimo pasekmes. Be to, Kauno apygardos teismo 2010-01-05 nutartimi yra iškelta bankroto byla atsakovei, todėl jeigu teismas tenkintų Komisijos reikalavimą, toks teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas. BUAB „Nordic investicija“ įpareigota skelbti oficialų siūlymą už akcijas galėtų atsiskaityti ĮBĮ nustatyta tvarka, t. y. akcijų pardavėjus įtraukti į kreditorių sąrašą, kurių reikalavimai būtų tenkinami ĮBĮ 35 str. nustatyta eile. Taigi, ieškovo reikalavimas BUAB „Nordic investicija“ įpareigoti skelbti oficialų siūlymą ne apgintų smulkiųjų akcininkų teises, bet jas pažeistų, nes jiems nebūtų tinkamai atsiskaityta už parduotas akcijas. Pagal CK 6.28 str. 1 d., jeigu vienas iš alternatyvių prievolės įvykdymo būdų tampa nebeįmanomas po prievolės atsiradimo, tai prievolė vykdoma likusiu būdu. Vadovaujantis šia teisės norma akcijų, viršijančių įstatyme numatytą 40 proc. ribą, pardavimas yra tinkamas įstatyme numatytos prievolės įvykdymo būdas. Priverstinai įpareigojus atsakovus, neturinčius garantijų dėl galimybės atsiskaityti pinigais, teikti oficialų siūlymą būtų pažeistas VPĮ 30 str.1 d. 6 p. apibrėžtas vienas iš bendrųjų oficialaus siūlymo principų: oficialaus siūlymo teikėjas oficialų siūlymą turi teikti tik įsitikinęs, kad galės visiškai atsiskaityti pinigais, ir tik tada, kai bus ėmęsis visų pagrįstų priemonių dėl atsiskaitymo įvykdymo bet kokiu būdu. Taigi, tenkinus apeliacinį skundą, oficialaus siūlymo teikimo stadija negalės būti užbaigta ir pradėta įgyvendinimo stadija, nes atsakovai negalės garantuoti atsiskaitymo už akcijas, dėl to Komisija negalės patvirtinti oficialaus siūlymo cirkuliaro, o nepatvirtinus oficialaus siūlymo cirkuliaro negali būti pradėtas VPĮ 33 str. numatytas oficialaus siūlymo įgyvendinimas.

Atsakovai R. L. (t. 3, b. l. 182-185) ir L. L. (t. 3, b. l. 187-190) atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimai yra grindžiami tapačiais atsakovės UAB „Nordic investicija“ atsiliepime nurodytiems argumentais. Papildomai nurodoma, jog atsakovas R. L. turi 2.399.442 vienetus AB „Linas“ paprastųjų vardinių akcijų, kurios sudaro 9,98 proc. visų balsų, kiti atsakovai AB „Linas“ akcijų nebeturi visiškai, t. y. atsakovai neturi akcijų kiekio (40 proc.), kuris VPĮ įvardijamas kaip kontrolę suteikiantis akcijų paketas. Pateikti taisyklėse numatytų dokumentų, patvirtinančių galimybę atsiskaityti už akcijas pinigais, atsakovas neturi jokių finansinių galimybių. Jis visu savo turtu yra laidavęs už kitos atsakovės BUAB „Nordic investicija prievoles bankui. Priverstinai įpareigojus atsakovus teikti oficialų siūlymą, jiems priverstinai yra siūloma prisiimti papildomas prievoles tretiesiems asmenims (kredito įstaigoms, draudimo bendrovėms), tokiu būdu pažeidžiant CK 6.156 str. 1 dalyje numatytą sutarčių laisvės principą. Šiuo atveju VPĮ nenumato nei Komisijos, nei bendrovės akcininkų teisės reikalauti atsakovus sudaryti kreditavimo ar pan. sutartis, ar įpareigoti priverstinai teikti oficialų siūlymą.

Tretieji asmenys A. Ž., Joana A. K. atsiliepimuose į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 166, 167) nurodo, kad apeliacinį skundą palaiko, prašo įpareigoti atsakovus supirkti AB „Linas“ akcijas iš smulkiųjų akcininkų už 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę akciją.

Kauno apygardos teismas 2011-03-08 nutartimi (t. 3, b. l. 203-208) Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-22 sprendimą buvo palikęs nepakeistą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-11-22 nutartimi (t. 4, b. l. 55-61) panaikino Kauno apygardos teismo 2011-03-08 nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.), apskųstojo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrinant tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl privalomo oficialaus pasiūlymo priverstinio įgyvendinimo. Pareigos pateikti privalomą oficialų pasiūlymą nepateikimas yra VPĮ 31 str. pažeidimas, taigi neteisėtas veiksmas, už kurio atlikimą gali būti taikomi įstatyme nustatyti teisiniai padariniai, įskaitant administracinę atsakomybę (šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos 47 str. 4 p.), civilinę atsakomybę (CK 6.263 str.), balsavimo teisių pagal akcijas sustabdymą (VPĮ 31 str. 6 d.). Reikalavimas įvykdyti prievolę priverstinai (CK 6.38, 6.59 str.) taip pat yra vienas iš galimų pareigos pateikti privalomą oficialų pasiūlymą nepateikimo padarinių.

Vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) 31 str. 1 d. numatyta, jog asmuo veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įgijęs akcijų, kurios suteikia daugiau kaip 40 proc. balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo perleisti akcijas, viršijančias šią ribą, arba teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas. Oficialus siūlymas turi būti teikiamas dėl visų įstatyme nustatytos ribos peržengimo dieną likusių akcijų, kurios nepriklausė sutartinai veikiantiems asmenims. Oficialaus privalomo pasiūlymo esmė ir paskirtis: privalomas pasiūlymas supirkti atskaitingo emitento vertybinius popierius yra smulkiųjų akcininkų teisių užtikrinimo priemonė. Asmuo arba kartu veikiančių asmenų grupė, įgijusi akcijų, suteikiančių daugiau kaip 40 proc. balsų, gali nulemti svarbiausių bendrovės valdymo sprendimų priėmimą, taip pat blokuoti tų bendrovės sprendimų, kuriems priimti pagal Akcinių bendrovių įstatymą reikia kvalifikuotos balsų daugumos, t. y. 2/3 arba 3/4 balsų, priėmimą. Įstatymo leidėjo nustatyta 40 proc. balsų riba reiškia, kad peržengęs šią ribą asmuo arba kartu veikiantys asmenys įgyja bendrovės kontrolę, kartu smulkieji akcininkai netenka galimybės daryti įtaką įmonės valdymui. Ši priežastis, taip pat sumažėjęs bendrovės akcijų likvidumas gali nulemti akcijų nuvertėjimą. Privalomo oficialaus pasiūlymo įgyvendinimo būdu sudaroma galimybė smulkiesiems akcininkams parduoti turimas akcijas ir taip pasitraukti iš bendrovės dalininkų arba ir toliau likti smulkiaisiais akcininkais (LAT 2007-06-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-176/2007).

Bylos duomenys patvirtina, jog 2006-07-11 atsakovams P. J. ir L. L. sudarius AB „Linas“ akcijų perleidimo sutartį, 14.222.163 AB „Linas“ akcijos (59,16 proc. balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime) priklausė: L. L. - 9.469.918 akcijos (39,39 proc. balsų), P. J. - 556.371 akcija (2,31 proc. balsų), R. L. - 39.289 akcijos (0,16 proc. balsų), UAB „Nordic investicija“ – 4.156.585 akcijos (17,29 proc. balsų).

Taip pat nustatyta, jog UAB „Nordic investicija“ neteko visų savo akcijų 2008-05-21, t. y. dar iki ieškovei pareiškiant šį ieškinį teisme, atsakovai L. bei E. L. savo turimas akcijas pardavė šios bylos nagrinėjimo metu – 2010-05-26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kadangi iki sprendimo šioje byloje priėmimo atsakovai L. bei E. L. pasinaudojo alternatyva ir perleido savo turimas AB „Linas“ akcijas, tai įpareigoti juos teikti oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas nebėra teisinio pagrindo. Kolegija, pritardama LAT 2011-11-22 nutartyje išdėstytiems išaiškinimams, kurie yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str.), konstatuoja, jog teismas, atmesdamas ieškinį dėl to, kad dalis akcininkų pardavė akcijas iki bylos nagrinėjimo teisme, dalis jau prasidėjus teisminiam nagrinėjimui, netinkamai aiškino ir taikė privalomą ir imperatyvią VPRĮ 19 str. 1 d. įtvirtintą teisės normą, todė, atmesdamas ieškinį šiuo pagrindu, priėmė neteisingą sprendimą.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2007-04-06 Vertybinių popierių komisija (toliau – VPK) gavo L. L., kuri 2007-03-27 Vilniaus vertybinių popierių biržoje įsigijo 30.000 vnt. AB „Linas“ paprastųjų vardinių akcijų ir tiesiogiai peržengė įstatymo 31 str. nustatytą 40 proc. turimų balsų ribą, prašymą patvirtinti privalomo nekonkurencinio oficialaus pasiūlymo cirkuliarą siekiant supirkti likusias akcijas. VPK 2007-05-31 sprendimu Nr. 3R-484(AB-35) (1 t., b. l. 46) nusprendė netvirtinti L. L. pateikto privalomojo nekonkurencinio oficialaus siūlymo cirkuliaro supirkti likusias AB „Linas“ akcijas mokant už vieną akciją 0,28 Lt, bei pažymėjo, kad pareiga pateikti ir įgyvendinti privalomąjį oficialų siūlymą L. L. neišnyksta, tačiau oficialus siūlymas turėtų būti teikiamas kitomis sąlygomis, atsižvelgiant į tikslinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas. VPK 2007-05-31 sprendimu Nr. 2K-158 ,,Dėl atlikto tikslinio patikrinimo“ (1 t., b. l. 47-49) buvo pritarta tikslinio patikrinimo išvadoms, kad L. L. nėra savarankiškai veikiantis asmuo; kad sutartinai su ja veikė P. J., R. L., jo kontroliuojama UAB „Nordic investicija“ ir E. L., tačiau kadangi iš šių sutartinai veikiančių asmenų AB ,,Linas“ akcininkais nuo 2006-07-11 (kai sutartinai veikę asmenys turėjo 58,9 procentų balsų AB ,,Linas“ akcininkų susirinkime, t. y. kai buvo peržengta įstatyme įtvirtinta 40 proc. turimų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime) iki sprendimo priėmimo buvo L. L., R. L. ir UAB ,,Nordic investicija“, todėl tik šie asmenys turėtų teikti privalomą oficialų siūlymą.

Kolegija taip pat pažymi, jog ir VPK 2007-05-31 sprendimą Nr. 3R-484(AB-35) (1 t., b. l. 46), ir VPK 2007-05-31 sprendimą Nr. 2K-158 ,,Dėl atlikto tikslinio patikrinimo“ (1 t., b. l. 47-49) L. L. buvo apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-7920-5/2007, 2007-12-20 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 50-56), o LVAT 2008-10-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1740/2008 L. L. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-12-20 sprendimą paliko nepakeistą (1 t., b. l. 57-62). LVAT 2008-10-20 nutartyje yra konstatuota: ,,pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu esantys ir sutartinai veikiantys AB ,,Linas“ akcininkai L. L., R. L. ir UAB ,,Nordic investicija“ visi kaip sutartinai veikiantys asmenys turėtų teikti oficialų siūlymą.“

ABTĮ 14 str. nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 96 str. 4 d. nustatyta, jog sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. CPK 182 str. 2 p. nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-7920-5/2007, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas, dalyvavo ir LR Vertybinių popierių komisija (kurios teisių perėmėjas yra ieškovas), ir visi šioje byloje atsakovais patraukti asmenys, visiškai akivaizdu, jog aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu, turi prejudicinio fakto galią, o nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys nebegali ginčyti kitoje byloje. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir LVAT nutartimi yra nustatyta, kad atsakovai P. J. ir E. L., nors ir yra pripažinti susijusiais su L. L. asmenimis, tačiau jų pareiga teikti oficialų siūlymą dėl AB ,,Linas“ akcijų supirkimo nekonstatuota, teismui nurodžius, jog ,,šiuo metu esantys ir sutartinai veikiantys AB ,,Linas“ akcininkai L. L., R. L. ir UAB ,,Nordic investicija“ visi kaip sutartinai veikiantys asmenys turėtų teikti oficialų siūlymą.“ Kolegijos nuomone, ieškovas, manydamas, jog oficialų siūlymą turi teikti visi šioje civilinėje byloje atsakovais nurodyti asmenys, tai turėjo nurodyti savo sprendimuose, kurie per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos galėjo būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dabar gi susidarė tokia situacija, kai ieškovas, ikiteismine tvarka nekonstatavęs atsakovų P. J. ir E. L. pareigos kartu su kitais atsakovais pateikti oficialų pasiūlymą dėl akcijų supirkimo, tik pareiktu ieškiniu pareikalauja iš atsakovų P. J. ir E. L. atlikti tokią pareigą, tokiu būdu apribodamas jų galimybę ginčyti tokią ieškovo poziciją nustatyta tvarka administraciniame teisme.

Kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais bei administracinio teismo nustatytais prejudiciniais faktais, pripažįsta, jog atsakovų P. J. ir E. L. atžvilgiu pareikštas ieškinys dėl įpareigojimo pateikti oficialų siūlymą vien dėl šios priežasties yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Kolegija, pritardama LAT 2011-11-22 nutartyje išdėstytiems išaiškinimams, kurie yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str.), taip pat konstatuoja, jog pareiga pateikti privalomą oficialų pasiūlymą pagal VPRĮ 19 str. 1 d. ir šiuo metu galiojančio VPĮ 31 str. 1 d. nuostatas atsiranda ne nuo administracinio akto priėmimo (t. y. ne nuo VPK 2007-05-31 sprendimo priėmimo dienos (būtent pastarosios pozicijos VPK laikėsi 2007-05-31 priimtame sprendime, tačiau ieškinyje užėmė kitą poziciją), bet nuo įstatyme nustatytų sąlygų atsiradimo, t. y. įstatyme nustatytos ribos (t. y. 40 proc. turimų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime) peržengimo dieną 2006-07-11, kai sutartinai veikę asmenys turėjo 58,9 procentų balsų AB ,,Linas“ akcininkų susirinkime.

Nors pagal tokį įstatymo aiškinimą pareigos pateikti privalomą oficialų pasiūlymą turėtojais laikytini atsakovai L. L., R. L., P. J. ir UAB „Nordic investicija“, kartu veikdami 2006-07-11 įgiję 58,90 proc. akcijų, t. y. turėję tą dieną akcijų skaičių, viršijantį VPRĮ 19 str. 1 d. ar šiuo metu galiojančio VPĮ 31 str. 1 d. nustatytą dydį, tačiau kolegija, vadovaudamasi administracinio teismo nustatytais prejudiciniais faktais, pripažįsta, jog šioje konkrečioje byloje pareikštu ieškiniu įpareigoti pateikti oficialų siūlymą supirkti akcijas, papildomai nustačius visų kitų įstatyme įtvirtintų sąlygų buvimą, turėtų būti tik atsakovai, paties ieškovo nurodyti kaip įpareigotini asmenys VPK 2007-05-31 sprendimuose bei prejudicinę galią turinčiuose 2007-12-20 sprendime Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-7920-5/2007 ir LVAT 2008-10-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-1740/2008, t. y. L. L., R. L. ir UAB „Nordic investicija“.

Pažymėtina, jog 2006-07-11 galiojusios VPRĮ redakcijos 19 str. 1 dalyje reglamentuota, kad, jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 40 procentų balsų Lietuvos Respublikoje įsteigto atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, jis per 30 dienų privalo perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartomis teisės normomis bei LAT 2011-11-22 nutartyje išdėstytais išaiškinimais, kurie yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (VPK 362 str. 2 d.), konstatuoja, kad asmenims, įgijusiems įstatymo nustatytą ribą viršijantį akcijų kiekį ir per įstatymo nustatytą 30 d. terminą neperleidusiems ribą viršijančio akcijų kiekio, pareiga pateikti oficialų pasiūlymą tampa privalomai vykdytina įstatymo nustatyta tvarka, o bet koks vėlesnis akcijų perleidimas šios pareigos nepanaikina. Pareiga pateikti privalomą oficialų pasiūlymą pagal savo pobūdį yra imperatyvioji įstatyminė prievolė. Ši pareiga negali būti veiksmingai užtikrinta leidžiant išvengti jos vykdymo akcijų perleidimo sandoriais. VPK nustačius šios pareigos taikymo aplinkybes ir pradėjus kontroliuoti privalomo oficialaus pasiūlymo pateikimo pareigos užtikrinimą, šios pareigos turėtojai, siekdami išvengti prievolių vykdymo, paprasčiausiai galėtų perleisti akcijas (kas nagrinėjamu atveju galėjo būti ir padaryta), o vėliau, pasinaudodami turimu kapitalu, jas vėl įgyti. Tokia situacija negalėtų būti toleruojama, nes tai būtų nesąžininga. Elgesys finansų priemonių rinkose negali būti pripažįstamas teisėtu, jei nesąžiningai pasinaudojant finansinių priemonių perleidimo sandoriais išvengiama imperatyviųjų finansų rinkas reglamentuojančių įstatymų nuostatų taikymo.

Vadovaujantis VPĮ 33 str. 5 d. privalomo oficialaus siūlymo atveju už bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius atsiskaitoma tik pinigais. Oficialų siūlymą teikiantis asmuo galimybę įgyvendinti šią VPĮ numatytą atsiskaitymo už akcijas tvarką privalo patvirtinti poįstatyminiuose aktuose numatytais dokumentais. Komisijos 2006-07-17 nutarimu Nr. 1K-9 patvirtintų oficialaus siūlymo cirkuliaro rengimo, tvirtinimo ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.8 punkte numatyta, kad asmuo ketinantis oficialaus siūlymo būdu įsigyti visus bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius Komisijai privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį galimybę atsiskaityti pinigais už numatomus supirkti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius (finansų įstaigos arba draudimo įmonės pirmo pareikalavimo garantinį raštą, laidavimą arba išrašą iš kliento piniginių lėšų sąskaitos, atidarytos pas viešosios apyvartos tarpininką, ar kitą Komisijai priimtiną dokumentą). Tokių Taisyklėse numatytų dokumentų, patvirtinančių galimybę atsiskaityti už akcijas pinigais, kaip nurodo atsakovai, pateikti jie neturi jokių finansinių galimybių, nes atsakovė BUAB „Nordic investicija“ yra bankrutavusi įmonė, o R. L. yra laidavęs už šiai įmonei suteiktas paskolas.

Pabrėžtina, kad taikyti ginčo pareigą teismas gali atsisakyti tik tais atvejais, kai tai nustato įstatymas, pavyzdžiui, šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos 32 str. nustato, kada privalomas oficialus siūlymas neteikiamas, arba išimtiniais atvejais, kai šios pareigos priverstinis vykdymas būtų aiškiai neteisingas, o privalomo oficialaus pasiūlymo institutui keliami tikslai nebūtų pasiekti. Pastaruoju atveju, sprendžiant, ar priverstinis prievolės vykdymas būtų aiškiai neteisingas, pagal analogiją papildomai taikytini CK 6.213 str. (reikalavimas įvykdyti sutartį) 2 d. 1–3 punktuose nustatyti kriterijai: 1) sutartinę prievolę įvykdyti natūra neįmanoma teisiškai arba faktiškai; 2) sutartinės prievolės įvykdymas natūra labai komplikuotų skolininko padėtį arba brangiai kainuotų; 3) turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis gali protingai gauti įvykdymą iš kito šaltinio.

Ieškinį patenkinus atsakovės BUAB „Nordic investicija“ atžvilgiu, atsakovei atsirastų pareiga pateikti kredito įstaigos ar draudimo bendrovės garantinį raštą, patvirtinantį atsakovės galimybę atsiskaityti už akcijas pinigais, o, akcijas supirkus, atsirastų pareiga už tas akcijas atsiskaityti. Vadovaujantis VPĮ 33 str. 5 dalimi, privalomo oficialaus siūlymo atveju už bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius atsiskaitoma tik pinigais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2010-01-05 nutartimi atsakovei yra iškelta bankroto byla Nr. B2-1311-605/2010 (Nr. B2-1276-605/2012), nuo 2011-08-11 nutarties įsiteisėjimo atsakovė yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone, akivaizdu, jog šio įstatymo reikalavimo įvykdymas nebūtų įmanomas, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas, nes visiškai nerealu, kad bankrutavusi įmonė galėtų pateikti garantinį raštą, o be to, už akcijas galėtų būti atsiskaitoma tik ĮBĮ nustatyta tvarka, t. y. akcijų pardavėjus įtraukiant į kreditorių sąrašą, kurių reikalavimai būtų tenkinami ĮBĮ 35 str. nustatyta eile. Įvertinus aplinkybes, nustatytas LITEKO duomenimis, t. y. tai, jog 2010-03-18 nutartimi atsakovės BUAB „Nordic investicija“ bankroto byloje buvo patvirtinti atsakovės BUAB „Nordic investicija“ kreditorių finansiniai reikalavimai, iš jų Kauno apskrities VMI 284.101,94 Lt; VSDFV Kauno skyriaus 22.728,07 Lt; AB SEB banko 25.015.208,57 Lt; AB „Linas“ 17.040.459 Lt (2010-08-11 nutartimi padidintas iki 17.432.190,86 Lt), R. L. 12.542.335 Lt. Be to, 2010-11-19 nutartimi buvo patvirtintas ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos finansinis reikalavimas 153.469,19 Lt sumai, 2011-12-02 nutartimi padidintas iki 229.705,13 Lt sumai, o 2011-03-21 nutartimi patvirtintas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (2011-03-05 nutartimi pakeičiant kreditorių į AB Turto banką) 38.006,50 Lt finansinis reikalavimas; taip pat tai, jog, kaip matyti iš 2010-01-04 nutarties, kuria atsakovei UAB „Nordic investicija“ buvo iškelta bankroto byla, 2009-11-30 dienos balanso duomenimis UAB „Nordic investicija“ nuostolis siekė 1.251.812 Lt, UAB „Nordic investicija“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, iš viso siekę 28.267.318 Lt, net 5.641.027 Lt buvo didesni už pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, sprendžia, jog finansinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimu šiuo atveju nebūtų pasiektas norimas tikslas, siektas ieškovui smulkiųjų akcininkų interesais pareikštu ieškiniu, kurio pareiškimo metu 2009-04-14 atsakovei bankroto byla dar nebuvo iškelta, ir ne apgintų smulkiųjų akcininkų teises, bet jas pažeistų, nes su jais nebūtų tinkamai atsiskaityta už parduotas akcijas. Priėmus iš anksto žinomai neįgyvendinamą sprendimą, ginčas nebūtų išsprendžiamas ir kartu būtų paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 str.), dėl ko ieškinys atsakovės BUAB „Nordic investicija“ atžvilgiu, kolegijos nuomone, taip pat negali būti patenkintas. Priverstinai įpareigojus atsakovę BUAB „Nordic investicija“, neturinčią net tikėtinų garantijų dėl galimybės atsiskaityti pinigais, teikti oficialų siūlymą, kolegijos nuomone, būtų pažeistas VPĮ 30 str.1 d. 6 p. apibrėžtas vienas iš bendrųjų oficialaus siūlymo principų: oficialaus siūlymo teikėjas oficialų siūlymą turi teikti tik įsitikinęs, kad galės visiškai atsiskaityti pinigais, ir tik tada, kai bus ėmęsis visų pagrįstų priemonių dėl atsiskaitymo įvykdymo bet kokiu būdu. Vadinasi, bankrutavusios UAB „Nordic investicija“ atžvilgiu oficialaus siūlymo teikimo stadija negalė būti užbaigta ir pradėta įgyvendinimo stadija, Komisija negalė patvirtinti oficialaus siūlymo cirkuliaro, o nepatvirtinus oficialaus siūlymo cirkuliaro negali būti pradėtas VPĮ 33 str. numatytas oficialaus siūlymo įgyvendinimas.

Atsakovų L. L. ir R. L. atsiliepimuose nurodytą aplinkybę, kad jie neturi jokių finansinių galimybių (netgi tikėtinų) įgyvendinti oficialų siūlymą pripažįsta neįrodyta, nes į bylą nepateikti jokie įrodymai apie šių asmenų turtinę padėtį, apie jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, akcijas, apie jų kasmet gaunamas pajamas ir pan.. Priešingai, kaip matyti iš internete adresu http://www.ekonomika.lt/naujiena/ skelbiamo 50 turtingiausių Lietuvos moterų sąrašo, L. L., atsakovo R. L. motina, šiame sąraše yra 11 vietoje, o jos turtas siekia net 68 milijonus litų. Netgi jeigu R. L. ir būtų laidavęs už atsakovės BUAB „Nordic investicija“ prievoles bankui (nors tai patvirtinantys įrodymai į bylą net nepateikti), kolegijos nuomone, tai nebūtų pagrindas išvadai, kad jis jau šiuo metu pagal savo turtinę padėtį neturi jokių finansinių galimybių įgyvendinti oficialų siūlymą.

Įvertinus tai, kad vienas iš sutartinai veikiančių asmenų – R. L. per 12 mėnesių iki šios ribos peržengimo dienos įsigijo AB „Linas“ akcijų, už vieną mokėdamas 0,78 Lt, ir pastaroji kaina yra didesnė nei vidutinė svertinė rinkos kaina (0,68 Lt), oficialus siūlymas, vadovaujantis teisingos kainos nustatymo taisykle, kolegijos nuomone, turi būti teikiamas, už vieną paprastąją vardinę akciją mokant po 0,78 Lt. Pažymėtina, jog atsakovai ginčo dėl to, jog kaina turėtų būti kitokia, nekėlė, todėl kolegija dėl kainos daugiau nepasisako.

Kadangi 2006-07-11 galiojusios VPRĮ redakcijos 19 str. 1 dalyje buvo įtvirtintas 30 dienų terminas perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius, kurio atsakovai nesilaikė, kolegijos nuomone, taikant teisės normą, galiojusią atsakovų pareigos kilimo metu, atsakovai teismo įpareigotini šią prievolę įvykdyti būtent per 30 dienų.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareigos pateikti privalomą oficialų pasiūlymą priverstinis įgyvendinimas savaime nereiškia, kad akcijų perleidimo sandoris bus sudarytas, nes tai priklauso ir nuo akcijų pardavėjo laisvės pateikti ar atsisakyti pateikti akceptą (CK 6.156 str., 6.162 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir, ieškinį patenkindama iš dalies, įpareigoja atsakovus L. L. ir R. L. pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „Linas“ akciją, sprendimo dalį, kuria ieškinys kitų atsakovų atžvilgiu atmestas, paliekant nepakeistą (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.). Be to, kolegija priteisia iš bylą pralaimėjusių solidarių atsakovų L. L. ir R. L. iš kiekvieno po 66 Lt ieškovo mokėtino 132 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, bei po ½ dalį teismo turėtų 742 Lt pašto išlaidų.

 

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325-331 str.,

 

n u t a r i a:

 

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 30 dienų pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ (kodas 147689083) akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „Linas“ akciją.

Sprendimą, kuriuo ieškinys kitų atsakovų atžvilgiu atmestas, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovų L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 66 Lt žyminio mokesčio ir po 371 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokama į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB. Banko kodas 73000, lėšų gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660), kvito originalą pateikiant į civilinę bylą). Nurodyti, kad šios sumos nesumokėjus per 5 darbo dienas po šio procesinio dokumento įsiteisėjimo arba nepateikus teismui sumokėjimą patvirtinančio kvito, dėl priteistos sumos išieškojimo bus išrašytas vykdomas raštas ir perduotas išieškotojui, kad jis galėtų jį pateikti vykdyti antstoliui, dėl ko atsiras papildomos vykdymo išlaidos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                        Jolita Cirulienė

 

Gintautas Koriaginas

 

              Algirdas Remeika