Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-25][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1201-640-2019].docx
Bylos nr.: e2A-1201-640/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos lankininkų federacija 191960388 atsakovas
Kauno sporto asociacija 301490599 Ieškovas
Kategorijos:
3.3.1. Apeliacinis procesas
3.3.1. Apeliacinis procesas
3.3.1.18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
7.3. Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
3.3.1.13. Apeliacijos dalykas ir ribos
3.3.1.13. Apeliacijos dalykas ir ribos
3.3.1.14. Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.14. Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.20. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.3.1.20. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-1201-640/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04854-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 24 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno sporto asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno sporto asociacijos ieškinį atsakovui Lietuvos lankininkų federacijai dėl Kauno sporto asociacijos pašalinimo iš Lietuvos lankininkų federacijos narių.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :        

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       ieškovas Kauno sporto asociacija patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos lankininkų federacijos 2016 m. sausio 23 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo 13 darbotvarkės priimtą sprendimą pašalinti ieškovą iš atsakovo narių ir apie tai paskelbti visuose atsakovo interneto svetainės (domenas (duomenys neskelbtini)) puslapiuose tose vietose, kuriose sprendimas pašalinti ieškovą iš Lietuvos lankininkų federacijos narių, yra viešinamas, ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nesudarė tinkamiausių ir priimtiniausių sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti klausimui dėl ieškovo pašalinimo nagrinėti, taigi sprendimas priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. Atsakovo vadovas, nepateikdamas visuotinio susirinkimo nariams jokių įrodymų, patvirtinančių tariamus ieškovo pažeidimus pateikė deklaratyvius kaltinimus, iškraipė faktus ir taip suklaidino visuotinio susirinkimo dalyvius. Ieškovas ne kartą į atsakovą kreipėsi su prašymais pateikti sprendimo pagrindą sudarančią informaciją, tačiau ši informacija pateikta nebuvo. Ieškovo prašymas įtraukti į susirinkimo darbotvarkę klausimus, kurie buvo svarbūs ieškovo atsikirtimams į numatomus ieškovo pašalinimo pagrindus, atsakovo vadovo buvo atmestas kelis kartus. Priimant ginčijamą sprendimą darbotvarkės 13 klausimu balsavimas buvo vykdomas pažeidžiant tiek Asociacijų įstatymo 13 str. 4 d. 1 p., tiek atsakovo įstatų 3.6.1. punkte įtvirtintą asociacijos nario teisę dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime. Atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokolo darbotvarkės 13 klausimo balsavimo rezultatuose nurodyta, kad ieškovas balsavimo teisės neturi (rezultatai: 9 už, 1 prieš), nors ieškovo teisės niekaip ir niekur balsavimo metu apribotos nebuvo. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas ne dėl to, kad ieškovas nesilaikė atsakovo įstatų ar kitaip pažeidė atsakovo įstatų 3.7. p. nustatytas pareigas. Skundžiamą sprendimą atsakovas priėmė net ne dėl ieškovo, o dėl V. Š. elgesio, kad neva šis eilę metų vykdė agresyvią ir destruktyvią politiką nukreiptą prieš atsakovo narius ir atsakovo valdymo organus. Apie ieškovo veiklą atsakovo visuotiniame narių susirinkime apskritai nebuvo kalbama.

2.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, bylą nutraukti, o ieškinio nepalikus nenagrinėto ir bylos nenutraukus, ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra praleidęs trijų mėnesių ieškinio senaties terminą dėl kreipimosi į teismą dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas visada žinojo apie ginčijamą sprendimą nuo pat jo priėmimo momento. Ieškovas dar 2016 m. vasario 18 d. pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl sprendimo ginčijimo ir pirmojoje civilinėje byloje, kuri galutinai išnagrinėta kasacinėje instancijoje, apskritai net neįrodinėjo, jog kreipėsi į Etikos ir ginčų komisiją dėl ginčo sprendimo ikiteismine tvarka, taigi ieškinio senaties dėl sprendimo panaikinimo terminas ieškovui prasidėjo 2016 m. sausio 23 d. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas nuo tada, kai sužinojo apie priimtą sprendimą, t. y. nuo 2016 m. sausio 23 d., per 3 mėnesius (iki 2016 m. balandžio 23 d.), privalėjo kreiptis su ieškiniu į teismą, prieš tai pasinaudojęs ar bent pabandęs pasinaudoti ginčo sprendimo ikiteismine tvarka. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Etikos ir ginčų komisiją bei pasinaudojo išankstine ginčo dėl Sprendimo išnagrinėjimo ne teismo tvarka. CK 1.80-1.93 straipsniuose įvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu. Ieškinyje ieškovas prašo panaikinti atsakovo sprendimą, tačiau nenurodo nei vieno CK įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis šis sprendimas turėtų būtų pripažintas negaliojančiu. Ieškovas nenurodo, kaip ir kokios jo teisės buvo pažeistos, nei to, kodėl ir kokią tai turėjo įtaką ginčijamam atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimui. Ieškovas nereikalauja ir ieškinyje neginčija su informacijos pateikimu susijusių klausimų, o išimtinai ginčija sprendimo pašalinti ieškovą iš atsakovo narių teisėtumą. Ieškovas nurodydamas, kad nebuvo sudarytos sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti klausimui dėl ieškovo pašalinimo, nepateikė jokių paaiškinimų, kaip informacijos apie sprendimą teikimas ar ieškovo prašymai papildyti susirinkimo darbotvarkę paveikė kitų suinteresuotų asmenų (atsakovo narių) apsisprendimą priimant sprendimą. Kaip nurodo pats ieškovas, už jo pašalinimą balsavo 9 atsakovo nariai, prieš – 1 narys. Leidimas ar draudimas balsuoti ieškovui neturėjo ir negalėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, todėl tariamo procedūrinio pažeidimo klausimas yra neaktualus byloje. Visą laiką V. Š. atsakovo veikloje dalyvavo kaip ieškovo atstovas ir veikė ieškovo vardu. Ieškovas yra juridinis asmuo, todėl savo teises ir pareigas įgyvendina, taip pat ir pažeidžia per fizinius asmenis, visų pirma, valdymo organus ir jų narius bei jų įgaliotus asmenis. Ieškovas paskirdamas atitinkamus fizinius asmenis savo valdymo organais (organų nariais), prisiima ir atsakomybę už jų veiksmus, taip pat ir tuos, kuriuos jie vykdo atstovaudami ieškovą atsakovo organizacijoje. V. Š. veiksmai traktuotini kaip ieškovo veiksmai. Destruktyvios politikos prieš atsakovą vykdymas yra akivaizdus įstatų pažeidimas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo atsakovui priteisė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog ieškovas yra praleidęs sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą juridinio asmens organo – atsakovo visuotinio narių susirinkimo – sprendimui ginčyti ir nėra svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas iki 2016-01-23 buvo atsakovo narys. 2015 m. gruodžio 6 d. ieškovui, kaip ir kitiems atsakovo nariams, elektroniniu paštu atsiųstas pranešimas apie 2016-01-23 visuotinį narių susirinkimą (1 t. 13 e. b. l.). Byloje nėra ginčo, kad visi atsakovo nariai el. paštu buvo informuoti apie planuojamą darbotvarkę, kurioje 13 punktu įtrauktas klausimas dėl Kauno šaudymo iš lanko asociacijos (šiuo metu –Kauno sporto asociacija) pašalinimo iš LLF narių, paliekant sportininkams teisę startuoti visokio rango varžybose (1 t. 120 e. b. l.). Ieškovas 2015 m. gruodžio 8 d. siūlė į darbotvarkę įtraukti papildomus klausimus. 2015 m. gruodžio 21 d.  atsakovas el. laišku informavo ieškovą apie 2016 m. sausio 23 d. visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę. 2015 m. gruodžio 22 d. ieškovas el. laišku kreipėsi į atsakovą klausdamas, kodėl į visuotinio susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtraukti ieškovo pasiūlyti klausimai. Ieškovui atsakyta, jog dalis klausimų apima jau darbotvarkėje esančius klausimus, o likę klausimai bus siūlomi apsvarstyti kaip darbotvarkės 19 punktas „Kiti klausimai“. 2015-12-22 laišku, adresuotu atsakovo prezidentui, vykdančiajam direktoriui, nariams ir tarybai, ieškovas prašė pateikti 2012-2014 dokumentus, susijusius su atsakovo veikla. Ieškovui atsakyta, kad finansines ataskaitas ieškovas gali gauti VĮ Registrų centre, o kiti su federacijos veikla susiję dokumentai nebus teikiami, nes neaiškus jų panaudojimo tikslas. Ieškovas 2015 m. gruodžio 31 d. el. laišku kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotiniame ataskaitiniame narių susirinkime planuojamas tvirtinti ataskaitų kopijas. 2016 m. sausio 2 d. ieškovas kreipėsi atsakovą prašydamas ieškovo pasiūlytus darbotvarkės klausimus įtraukti į darbotvarkę prieš klausimo dėl ieškovo pašalinimo svarstymą. Atsakovas 2016 m. sausio 3 d. nurodė, jog nebegali keisti darbotvarkės ir ieškovo pakartotinio prašymo netenkino. 2016 m. sausio 4 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti darbotvarkėje įtraukto klausimo dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių klausimo paaiškinimą. 2016 m. sausio 6 d. atsakovas nurodė, kad ieškovo narystės klausimas bus svarstomas dėl tokių priežasčių: „ a) Už eilę metų vykdoma agresyvią ir destruktyvią politiką nukreipta prieš LLF narius ir LLF valdymo organus, b) Už melagingų faktų skleidimą kitiems klubams ir LTOK-ui, c) Už šmeižimą ir nepagrįstų skundu rašymus (kriminalinei policijai ir kt.), d) Už LLF vardo menkinimą prieš WA, e) Už grasinimus ir gąsdinimus sugriauti ir išardyti federaciją, f) Už nesantaikos kurstymą tarp klubų ir sportininkų, g) Už kitų klubų vadovų žeminimą, h) Už psichologinį smurtą prieš kitus federacijos narius ir valdymo organus“ . Papildomi dokumentai ieškovui nebuvo pateikti, ieškovui paaiškinta, kad argumentai dėl pašalinimo iš federacijos yra paremti ieškovo laiškais ir žodiniais viešais pasisakymais. 2016 m. sausio 7 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas pagrįsti aukščiau nurodytus motyvus ir pateikti šiuos motyvus pagrindžiančius įrodymus. 2016 m. sausio 23 d. įvyko visuotinis ataskaitinis atsakovo narių susirinkimas, kurio protokolo 13 darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta „už eilę metų vykdomą agresyvią ir destruktyvią politiką nukreiptą prieš LLF narius ir LLF valdymo organus, pašalinti KŠLA iš LLF narių, paliekant sportininkams teisę startuoti visokio rango varžybose“. Ieškovas 2016 m. vasario 18 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl minėto sprendimo panaikinimo. 2016 m. birželio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės ją atnaujino ir paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą. 2016 m. birželio 28 d. ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė. 2016 m. gruodžio 7 d. ieškovas pateikė kasacinį skundą. Ieškovo kasacinis skundas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo atmestas. Ieškovas 2017 m. balandžio 20 d. skundu, adresuotu atsakovo Etikos ir ginčų komisijai, ir išsiųstu elektroniniu paštu prašė panaikinti sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš narių. Ieškovas 2017 m. birželio 1 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl ginčijamo sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą nurodydamas, jog ieškovas, įgyvendindamas išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, skundą pateikė ne Etikos ir ginčų komisijai, o atsakovo tinklapio administratoriui. 2017 m. spalio 27 d. ieškovas su atskiruoju skundu dėl minėtos nutarties kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2018 m. sausio 30 d. nutartimi paliko galioti nepakeistą. 2018 m. vasario 14 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydamas sprendimą dėl pašalinimo. Ieškinys, pašalinus trūkumus, priimtas 2018-03-02 rezoliucija.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad Lietuvos lankininkų federacijos įstatų 4.16 punkto pagrindu Etikos ir ginčų komisija sprendžia ginčus tarp federacijos narių, taip pat jos organų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai konstatavo, jog ieškovės, kaip federacijos narės, reikalavimai dėl visuotinio narių susirinkimo (federacijos organo) sprendimo turėjo būti iš pradžių nagrinėjami būtent Etikos ir ginčų komisijoje.

6.       Teismas nurodė, jog apie ginčijamą atsakovo nutarimą ieškovas sužinojo jo priėmimo metu, t. y. 2016 m. sausio 23 d. Iš į bylą pateiktų įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų teismas padarė išvadą, jog ieškovo pasirinktas būdas pateikti skundą Etikos ir ginčų komisijai pripažintinas tinkamu, todėl ieškovas yra pasinaudojęs privaloma išankstine neteismine tvarka. Ieškovas 2017 m. balandžio 20 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)  išsiuntė laišką, adresuotą Etikos ir ginčų komisijai. Į bylą gauti duomenys patvirtina ir tai, kad prie šio laiško buvo pridėtas ir skundas Etikos ir ginčų komisijai.

7.       Teismas nurodė, jog pagal CK 2.82 str. juridinių asmenų organų sprendimams ginčyti yra numatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas dėl ginčijamo 2016 m. sausio 23 d. sprendimo į Etikos ir ginčų komisiją kreipėsi tik 2017 m. balandžio 20 d., t. y. praėjus beveik penkiolikai mėnesių. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje ieškinys pateiktas 2018 m. vasario 14 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po ginčijamo sprendimo priėmimo bei praėjus beveik 10 mėnesių nuo kreipimosi į Etikos ir ginčų komisiją. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas ginčyti 2016 m. sausio 23 d. sprendimą teisme suėjo 2016 balandžio 23 d.

8.       Teismo vertinimu, tiek ieškovui kreipusis su ieškiniu pirmą kartą, tiek antrą kartą, ieškiniai buvo palikti nenagrinėti būtent dėl ieškovo kaltės: pirmuoju atveju ieškovas kreipėsi į teismą iš viso nepasinaudojęs ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o antruoju atveju – ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų pagrįsti pasinaudojimą išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

9.       Teismas atmetė ieškovo prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodydamas, jog vien ieškovo aktyvumo nepakanka pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Byloje nustatyta, kad ieškovo vadovas V. Š. yra pats buvęs atsakovo Etikos ir ginčų komisijos nariu, taip pat dar iki 2016-01-23 visuotinio narių susirinkimo yra į šią komisiją kreipęsis dėl ginčo išnagrinėjimo. Akivaizdu, kad jam, veikiančiam ieškovo vardu, buvo puikiai žinoma apie privalomą išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką nepaisant to, kad Etikos ir ginčų komisijos reglamentas buvo patvirtintas tik po ieškovo pašalinimo iš federacijos, t. y. 2016-02-20. Etikos ir ginčų komisijos darbo reglamentas tik nustato procedūrinius Ginčų ir Etikos komisijos veiklos aspektus, t. y. darbo organizavimo tvarką. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad atsakovo įstatuose, kurie galiojo tiek ieškovui būnant atsakovo nariu, tiek ir vėliau pakeistuose ir 2016-03-09 registre įregistruotuose, kaip nuolatinis atsakovo organas numatyta Ginčų ir etikos komisija. Ieškovas, žinodamas apie privalomą kreipimąsi į Ginčų ir etikos komisiją, tačiau į ją sąmoningai nesikreipdamas elgėsi neapdairiai. Toks ieškovo atstovo elgesys negali būti pateisinamas nei nežinojimu apie privalomą ikiteisminę tvarką, nei nesutikimu su tokios tvarkos privalomumu. Subjektyvūs ir teisės normomis nepagrįsti ieškovo įsitikinimai negali būti pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą.

10.       Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, atsižvelgė ir į aplinkybę, kiek ginčijamas atsakovo sprendimas turėjo įtakos ieškovo nariams (sportininkams). Šalinant ieškovą ir federacijos, ieškovo kaip asociacijos nariams – t. y. sportininkams buvo palikta teisė startuoti įvairaus rango varžybose. Teismo posėdyje atsakovas patvirtino (o šios aplinkybės nepaneigė ir ieškovas), kad ir po ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių, ieškovo nariai sportininkai startuoja varžybose, o esant poreikiui – gauna ir finansavimą. Ši aplinkybė, teismo nuomone, patvirtino, kad ieškovo narių – sportininkų ginčijamas sprendimas iš esmės nepaveikė.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

11.       Apeliantas (ieškovas) Kauno sporto asociacija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo motyvų dalį – „Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės dėl ieškovo treneriams licencijų pratęsimo nefinansavimo, nepateikus įrodymų, kad atsakovas turi neginčijamą pareigą skirti finansavimą trenerių licencijų pratęsimui, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Teismas pažymi ir tai, kad iš pateikto susirinkimo dalinio garso įrašo yra akivaizdu, kad tiek ieškovo vadovas V. Š., tiek ir sprendimą priėmę asmenys puikiai suprato tiek svarstomo klausimo esmę ir svarbą, tiek ir priežastis, dėl kurių toks klausimas buvo svarstomas ir priimtas sprendimas. Tarp ieškovo vadovo, veikusio ieškovo vardu, ir atsakovo prezidento, tarybos narių yra akivaizdi konfrontacija. Į bylą nepateikta duomenų, kad federacijoje yra narių, kurie pageidautų būti federacijoje kartu su ieškovu, atstovaujamu V. Š., ieškovo vadovo veiklos būdai sukėlė neigiamą atmosferą asociacijoje “. 

12.       Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

12.1.                      Apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai vadovavosi CK 1.130 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, kuris numato, kad ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Pats teismas nustatė, jog ieškovas po 2016 m. sausio 23 d. ginčijamo sprendimo į teismą kreipėsi 2016 m. vasario 18 d., t. y. nepraleidęs CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyto sutrumpinto trijų mėnesių ieškinio senaties termino, o CK 1.130 str. 1 d. nurodo, jog ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Nors teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, pats ieškinio palikimas nenagrinėtu per se nereiškia, jog ieškinio senaties terminas nenutrūko. Buvo būtina nustatyti ieškovo kaltę.

12.2.                      Ieškovo nuomone, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ne dėl ieškovo kaltės, nes ieškinio nebuvo atsisakyta priimti, ieškinys pateiktas tinkamam teismui, ieškinys nebuvo atsiimtas, ieškinio ieškovas neatsisakė, į teismą kreipėsi nepraleisdamas sutrumpinto trijų mėnesių ieškinio senaties termino, ieškovas atvyko į visus posėdžius bei pagrįstai ir aktyviai gynė jo nuomone jo pažeistą teisę. Ieškinys paliktas nenagrinėtas ne dėl ieškovo neveikimo ar netinkamo veikimo (kaltės), o teismui išsprendus ginčo klausimą iš esmės, jog ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kaip tai numatyta CPK 137 str. 2 d. 3 p., šiuo konkrečiu atveju egzistavo.

12.3.                      Nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai ignoravo aplinkybę, jog ieškovas dar iki kreipimosi į teismą buvo įsitikinęs, jog ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kaip tai nustatyta CPK 137 str. 2 d. 3 p., net nebuvo nustatyta ir šią poziciją motyvuotai grindė savo procesiniuose dokumentuose visuose teisminio ginčo etapuose iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Ieškovas motyvuotai ir nuosekliai tikėjo, jog ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka CPK 137 str. 2 d. 3 p. prasme nebuvo nustatyta ir dėl to iš esmės tarp šalių vyko ginčas visose teisminėse instancijose (tai patvirtina visos faktinės bylos aplinkybės ir nėra nei vienos jas paneigiančios), dėl ko teismas nepagrįstai ieškovo pagrįstą įsitikinimą apie išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką laikė kaltu ieškovo elgesiu per se. Vertinant ieškovo kaltę teismas privalėjo nustatyti ir įvertinti, ar ieškovas žinojo, numatė ir ar privalėjo žinoti, numatyti, jog ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka egzistavo prieš ieškovui pateikiant ieškinį teisme, ar ieškovas piktnaudžiavo teise kreipdamasis į teismą ir pan., antraip nėra jokio teisinio pagrindo ieškovo kaltei konstatuoti. Ieškovas nurodo, jog kitose civilinėse bylose, t. y. Nr. 2A-685-392/2016 bei Nr.e2A-1405-653/2016, teismai priešingai sprendė ir pasisakė dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nei šioje byloje.

12.4.                      Apeliantas nurodo, jog antrą kartą į teismą ieškovas kreipėsi iš karto po to, kai suėjo 1 mėnesio terminas po to, kai ieškovas, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo pateikė skundą atsakovo Etikos ir ginčų komisijai, kaip nagrinėjančiai skundus privaloma išankstine iki teismo tvarka. Taigi, ieškovas, nesant priimtų sporto šakos taisyklių akivaizdžiai neturėjo pareigos suprasti apie privalomos ikiteisminės tvarkos egzistavimą (nėra ieškovo kaltės), todėl antrą kartą ieškovas į teismą kreipėsi taip pat nepraleisdamas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyto sutrumpinto trijų mėnesių ieškinio senaties termino, nes atsižvelgiant į CK 1.130 str. 1 d. ir CK 1.130 str. 3 d. nuostatas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 19 d., kuomet įsiteisėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, išsprendusi ginčą dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos egzistavimo. Teismo manymu, šiuo kreipimusi į teismą atveju ieškinys taip pat buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės, nes, anot teismo, „ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų pagrįsti pasinaudojimą išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka“. Tokią išvadą teismas priėmė neatsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes: ginčas tarp šalių vyko ne dėl skundo, kaip tokio pateikimo ar nepateikimo atsakovui, o dėl skundo pateikimo būdo, t. y. ar pateikus skundą atsakovo generaliniam sekretoriui jis laikytinas paduotu ir atsakovo Etikos ir ginčų komisijai (jos pirmininkui).

12.5.                      Nurodo, jog teismas nepagrįstai spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą atsižvelgė į aplinkybę, kiek ginčijamas atsakovo sprendimas turėjo įtakos ieškovo nariams (sportininkams), tačiau nevertino to, ką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje iš tiesų laiko reikšminga vertybe – asmens narystę asociacijoje. Štai keletoje savo bylų kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog narystė asociacijoje yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, o klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarba turi ne tik individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas), bet ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014, taip pat kitu pvz.,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Šioje byloje ieškinys buvo pareikštas ne dėl sportininkų teisių pažeidimo/nepažeidimo, o dėl teisių, susijusių su naryste asociacijoje pažeidimo, dėl ko teismas spręsdamas ieškinio senaties atnaujinimo klausimą nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kurios nėra susijusios su ginčo dalyku. Teismas, taikydamas ir kito teisės instituto, ieškinio senaties termino atnaujinimo, nuostatas nepagrįstai ir iškreipiant bylos faktines aplinkybes, jog ieškovo pozicija dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo ikiteisminės tvarkos neegzistavimo nebuvo pagrįsti teisės normomis, atsižvelgė ne į ieškovo elgesį ir aktyvumą, kaip to reikalauja kasacinis teismas, bet į bylos faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis nepagrįstą nuomonę, jog ieškovas turėjo pareigą suprasti, kad nesant priimtų sporto šakos taisyklių atsakovo įstatuose nustatyta atsakovo Etikos ir ginčų komisijos kompetencija per se lėmė pareigas ieškovui dėl ginčų šioje komisijoje nagrinėjimo ikiteismine tvarka. Tuo tarpu byloje nustatyti faktai dėl ieškovo elgesio ir jo aktyvumo ginant savo pažeistas teises leidžia padaryti akivaizdžią išvadą, jog, jeigu ieškinio senaties terminas ir suėjo, jis turėtų būti atnaujintas esant svarbioms aplinkybėms.

12.6.                      Apeliantas taip pat reiškia reikalavimą panaikinti tam tikrus sprendimo motyvus, nes išvadas teismas padarė neįvertinęs esminių bylos aplinkybių. Nurodo, jog neištyrus ir neįvertinus procedūrinių pažeidimų buvimo ar nebuvimo jokiu būdu teismas negalėjo prieiti prie išvadų, jog federacijoje nebuvo narių, kurie pageidautų būti federacijoje kartu su ieškovu (liudytojo pateikti parodymai byloje prieštarauja tokiai teismo išvadai, dėl to nestebina tai, jog teismas, neįvertinęs ginčui svarbių aplinkybių padarė nepagrįstų išvadų). Teismas nepagrįstai priėjo prie išvadų apie nesutarimų priežastis nurodydamas, jog „V. Š., ieškovo vadovo veiklos būdai sukėlė neigiamą atmosferą asociacijoje“, nors nei tyrė nei vertino ieškovo ar atsakovo vadovo veiklos būdų, taip pat netyrė ir nevertino atmosferos asociacijoje (teismas taip pat nevertino kitų reikšmingų veiksnių ir priežasčių, kurie galėjo turėti įtakos atmosferos susidarymui). Štai pavyzdžiui būtent atsakovo prezidentas G. M., pradėjęs vadovauti Federacijai 2015 m. sausio 16 d. jau 2015 m. vasario 5 d. nepagrįstai skyrė viešą pastabą ieškovo vadovui V. Š.. 2015 m. kovo 24 d. tas pats G. M. neteisėtai suspendavo ieškovo vadovo V. Š. narystę atsakovo taryboje. 2015 m. gegužės 10 d. tas pats G. M. kartu su T. K. neteisėtai diskvalifikavo ieškovo vadovą V. Š. kaip sportininką užkirsdamas V. Š. kelią dalyvauti atrankoje į olimpines žaidynes (duomenys neskelbtini), kuriai V. Š. intensyviai ruošėsi kelis metus. Tas pats G. M. per 2015 metus viešai žemino ir įžeidinėjo ieškovo vadovą V. Š. viešoje erdvėje (šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai, kurių teismas darydamas minėtas išvadas netyrė ir nevertino). Dėl visų neteisėtų atsakovo vadovo veiksmų ieškovo vadovas V. Š. siekė spręsti klausimus atsakovo organizacijos viduje. Iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovas siekė eliminuoti bet kokius skundų sprendimus atsakovo viduje (atsakovo etikos ir ginčų komisija į ieškovo ir V. Š. skundus nereagavo, atsakovo Taryba taip pat nesiėmė to spręsti), dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į LR teismus. Byloje surinkti ir pateikti įrodymai parodo, kad ne ieškovo vadovo netinkami veiklos būdai, o atsakovo vadovo netinkama ir neteisėta veikla sukėlė konfrontaciją ir narių susiskaldymą, kuris nuvedė prie apsisprendimo, kuriai pozicijai pritarti. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas to nevertino, dėl ko prie sprendime nurodytų išvadų priėjo neobjektyviai, o tik selektyviai ir šališkai pasirinkdamas pritarti atsakovo pozicijai.

13.       Atsiliepime atsakovas Lietuvos lankininkų federacija prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

14.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

14.1.                      Atsakovas nurodo, jog ieškovas pirmą kartą dėl 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo 13 punkto panaikinimo kreipėsi 2016 m. vasario 18 d. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad toks jo kreipimasis į teismą negali būti traktuojamas kaip kreipimasis ir civilinės bylos nagrinėjimas ne dėl ieškovo kaltės. Atsakovas nesutikimą su šiuo teiginiu grindžia tuo, jog ieškovui kreipusis į teismą 2016 m. vasario 18 d. galiojo atsakovo įstatų redakcija patvirtinta atsakovo narių 2013 m. gruodžio 14 d., kurio 4.1. punktas numatė, kad vienu iš federacijos (atsakovo) organų yra Etikos ir ginčų komisija. Tos pačios atsakovo įstatų redakcijos 4.16 punktas numatė, kad atsakovo Etikos ir ginčų komisija sprendžia ginčus tarp federacijos narių, taip pat jos organų ir kontroliuoja kaip federacijos nariai, taip pat jos organai laikosi federacijos įstatų. Taigi atsakovo etikos ir ginčų komisija atsakovo organizacinėje struktūroje kaip ikiteisminis ginčų nagrinėjimo organas egzistavo dar nuo 2013 m. gruodžio mėn. Taigi ieškovui pirmą kartą kreipusis į teismą 2016 m. vasario 18 d. galiojo atsakovo įstatų redakcija patvirtinta atsakovo narių 2013 m. gruodžio 14 d., kuri sureglamentavo išankstinę ginčų, kylančių tarp sporto federacijos narių, nagrinėjimo tvarką pačioje federacijoje, kaip ir leido Kūno kultūros ir sporto įstatymas. Todėl darytina išvada, kad pirmąjį kartą nagrinėjant civilinę bylą tarp ieškovo ir atsakovo dėl 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, ieškovas ignoravo tokios išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos būtinybę. Taigi aptariant ieškovo pirmąjį kreipimąsi į teismą pažeistų teisių gynybos dėl 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, ieškovas, aiškiai suvokdamas išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos egzistavimą atsakovo organizacinėje struktūroje, nepaisė atsakovo įstatuose nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo pačios federacijos viduje tvarkos ir tokią tvarką, kokia buvo numatyta atsakovo įstatuose, aktyviai neigė savo procesiniais dokumentais, įskaitant ir kasaciniu skundu. Ieškovas suvokė, kad atsakovo įstatai reglamentuoja priešingai nei jis teigė savo procesiniuose dokumentuose, todėl ieškovo nesinaudojimas išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka buvo paties ieškovo atsakomybė.

14.2.                      Ieškovo atstovas, V. Š., kuris yra vienasmenis ieškovo valdymo organas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ne kartą yra pripažinęs, jog jis asmeniškai buvo atsakovo Etikos ir ginčų komisijos narys iki priimant 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių. Ieškovas ir jo atstovas, V. Š., ne kartą patvirtino, kad tiek asmeniškai, tiek ieškovo vardu yra ne kartą iki 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimo priėmimo kreipęsis į atsakovo Etikos ir ginčų komisiją dėl įvairių konfliktinių situacijų. Taigi kaip logiškai galima paaiškinti faktą, apie kurį kalba ieškovas  apeliaciniame skunde, kad buvimas Etikos ir ginčų komisijos nariu ir kreipimasis į Etikos ir ginčų komisiją neįrodo ieškovo žinojimo apie išankstinę ginčų, kylančių federacijos viduje sprendimo procedūrą, o tik patvirtina ieškovo žinojimą apie tokios komisijos egzistavimą.

14.3.                      Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pasisakė, jog “Ieškovas dėl ginčijamo 2016 m. sausio 23 d. sprendimo į etikos ir ginčų komisiją kreipėsi tik 2017 m. balandžio 20 d., t.y. praėjus beveik penkiolikai mėnesių. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje ieškinys pateiktas 2018 m. vasario 14 d., t.y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po ginčijamo sprendimo priėmimo bei praėjus beveik 10 mėnesių nuo kreipimosi į Etikos ir ginčų komisiją. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas ginčyti 2016 m. sausio 23 d. sprendimą teisme suėjo 2016 m. balandžio 23 d.” Ieškovo nesupratimas ar nenoras suprasti ieškinio senaties termino pradžios ir pabaigos, ieškovo nenoras suprasti ikiteisminės ginčų nagrinėjimo sporto šakos federacijoje būtinybės, kaip tai numato Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnis ir atsakovo įstatai, ieškovo aktyvus ignoravimas ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, nors pats ieškovas ir jo atstovas buvo ne kartą kreipęsis į atsakovo Etikos ir ginčų komisiją, o ieškovo atstovas, V. Š., buvo ir tokios komisijos nariu, tik parodo ieškovo kaltę dėl pavėluoto kreipimosi į teismą ir ieškinio senaties termino praleidimo. Pastarieji ieškovo veiksmai – nesupratimas, nenoras suprasti, ikiteisminės tvarkos ignoravimas negali pateisinti fakto, kad jau su pirminiu ieškiniu (2016 m. vasario 18 d.) ieškovas kreipėsi ne į tą ginčus nagrinėjantį organą, į kurį privalėjo. Todėl ieškovo kreipimasis į Etikos ir ginčų komisiją (2017 m. balandžio 20 d.) ir į teismą (2018 m. vasario 14 d.) patys savaime yra pavėluoti, t. y. praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovo kreipimasis į teismą 2018 m. vasario 14 d. yra laikytinas atliktu praleidus ieškinio senaties terminą, kuris niekada nebuvo sustojęs. Toks ilgas ieškinio senaties termino praleidimas negali būti pateisinamas ieškovo nežinojimu ar atsakovo įstatų ignoravimu. Asmuo aktyviai ignoruojantis asociacijos nustatytą tvarką, ypač tuo metu, kai tą tvarką gerai žinojo iki kreipimosi į teismą dienos, turi prisiimti ir sau tenkančias neigiamas pasekmes. Priešingu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą CK 1.130 straipsnio 4 dalies pagrindu turėjo remtis tik aplinkybėmis, kurios sudaro ieškovo kaltę dėl ieškinio senaties termino praleidimo, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas teisingai nustatydamas ieškovo kaltę. Pirmosios instancijos teismas palikus ieškovo ieškinį nenagrinėtą neprivalėjo argumentuoti galimai ginčui svarbių materialinių ir procedūrinių atsakovo 2016 m. sausio 23 d. visuotinio narių susirinkimo aspektų.

14.4.                      Atsakovas nurodo, jog ieškovo nurodomos aplinkybės dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nėra apeliacijos objektas ir negali būti nagrinėjamos apeliacine tvarka, nes ieškinio senaties termino ieškovas motyvuotai niekada neprašė atnaujinti ir nurodė, jog iš viso nėra praleidęs ieškinio senaties termino.

14.5.                      Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti tam tikras išvadas, tačiau ieškovas nepaaiškina, kuo šios išvados, nurodytos sprendime, yra susijusios su apeliacijos dalyku. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių apie ieškovo trenerių licencijas ar pan., vien tai kad teismas įsiklausė į 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotinio susirinkimo garso įrašą (ką ir turėjo padaryti siekiant išanalizuoti paties ieškovo pateiktą bylos medžiagą), vien tai, kad matė konfrontaciją tarp ieškovo ir atsakovo nereiškia, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą. Nurodo, jog ieškinys yra atmestas praleidus ieškinio senaties terminą dėl ieškovo kaltės, tačiau tai nereiškia, kad teismas neprivalo analizuoti visos civilinėje byloje esančios medžiagos. Teismo padarytos išvados dėl ieškinio senaties termino praleidimo sukelia materialines pasekmes tik toje apimtyje, kurioje ieškinys yra atmestas. Nėra suprantama, kodėl ieškovas nori iš sprendimo panaikinti tam tikrus žodžius, kuriuos nurodo teismas išanalizavęs bylą iš esmės ir supratęs, jog ieškovo kaltė pirmiausiai pasireiškė ieškinio senaties termino praleidimu.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

15.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

16.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar tinkamai pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir sprendė dėl ieškinio senaties termino praleidimo bei atnaujinimo aplinkybių.

17.       Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), tačiau ši teisė, kaip ir bet kuri kita civilinė teisė, nėra absoliuti. Teisės į gynybą įgyvendinimas pirmiausia sietinas su subjekto, besinaudojančio šia teise, pareigomis laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų – šios pareigos yra neatskiriama visų civilinių teisių įgyvendinimo dalis (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Be šių bendrųjų teisės į gynybą įgyvendinimo aspektų, išskirtinas vienas specifinis ypatumas – šios civilinės teisės įgyvendinimas yra ribojamas laiko aspektu, t. y. asmuo turi konkrečiu terminu ribojamą galimybę teismine tvarka ap(si)ginti savo pažeistas subjektines teises. Terminas, kuriuo ribojamas teisės į gynybą įgyvendinimas, yra vadinamas ieškinio senaties terminu, šio termino teisinis apibrėžimas yra pateiktas CK 1.124 straipsnyje, o jo praleidimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 1.131 straipsnio 1 dalyje.

18.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

19.       Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnis), be to, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes nuo šio momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas.

20.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, jog nagrinėjamu atveju reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje. Ieškovas dėl ginčijamo 2016 m. sausio 23 d. sprendimo į etikos ir ginčų komisiją kreipėsi tik 2017 m. balandžio 20 d., t. y. praėjus beveik penkiolikai mėnesių. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje ieškinys pateiktas 2018 m. vasario 14 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po ginčijamo sprendimo priėmimo bei praėjus beveik 10 mėnesių nuo kreipimosi į Etikos ir ginčų komisiją. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškinio senaties terminas ginčyti 2016 m. sausio 23 d. sprendimą teisme suėjo 2016 balandžio 23 d.

21.       Nagrinėjamu atveju byloje sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas kreipdamasis į teismą praleido CK 1.125 str. 4 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Atmestini apelianto argumentai, jog pirmą kartą kreipiantis į teismą ir ieškovo ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nežinojo apie ikiteisminę ginčo sprendimo procedūrą ir ieškinys nenagrinėtu buvo paliktas ne dėl ieškovo kaltės, todėl jo kreipimasis į teismą antrą kartą, laikytinas nepraleidus nustatyto termino.

22.       Kolegija nurodo, jog byloje nustatyta, jog ieškovui pirmą kartą kreipusis į teismą 2016 m. vasario 18 d. galiojo atsakovo įstatų redakcija patvirtinta atsakovo narių 2013 m. gruodžio 14 d., kuri sureglamentavo išankstinę ginčų, kylančių tarp sporto federacijos narių, nagrinėjimo tvarką pačioje federacijoje, kaip ir leido Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taip pat byloje yra nustatyta, kad ieškovo atstovui V. Š., kuris yra vienasmenis ieškovo valdymo organas, turėjo ir buvo žinoma išankstinė ginčų, kylančių federacijos viduje, sprendimo procedūra, nes jis pats nagrinėjimo metu patvirtino, jog buvo atsakovo Etikos ir ginčų komisijos narys iki priimant 2016 m. sausio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo ginčijamą sprendimą ir pats buvo kreipęsis į atsakovo Etikos ir ginčų komisiją dėl įvairių konfliktinių situacijų. Tokiu būdu konstatuotina, jog buvimas Etikos ir ginčų komisijos nariu ir kreipimąsis į Etikos ir ginčų komisiją įrodo ieškovo žinojimą apie išankstinę ginčų, kylančių federacijos viduje, sprendimo procedūrą. Todėl kreipimąsis į teismą nepaisant ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos sąlygojo ieškinio palikimą nenagrinėtu būtent dėl ieškovo kaltės.

23.       Tokiu būdu pagrįsta ginčijamo sprendimo išvada, jog antrą kartą ieškovas kreipėsi į teisdėl ginčijamo sprendimo praleidęs ieškinio senaties terminą, nes ieškinio senatis nagrinėjamu atveju nenutrūko (CK 1.130 str. 4 d.). Iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-28993-432/2017 teismas 2017-06-07 nutartimi buvo nustatęs ieškovui terminą pateikti įrodymams, patvirtinantiems, kad jis pasinaudojo ginčo išankstine sprendimo ne teisme tvarka. Aplinkybę, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pakankamų patvirtinti pasinaudojimą neteismine ginčo sprendimo tvarka, patvirtina ir 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek ieškovui kreipusis su ieškiniu pirmą kartą, tiek antrą kartą, ieškiniai buvo palikti nenagrinėti būtent dėl ieškovo kaltės: pirmuoju atveju ieškovas kreipėsi į teismą iš viso nepasinaudojęs ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o antruoju atveju – ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų pagrįsti pasinaudojimą išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, yra pagrįsta ir tinkamai motyvuota.

24.       Ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia nustatyti, kurį iš kelių viešųjų interesų reikėtų ginti prioritetiškai konkrečiu atveju – teisinių santykių stabilumą (ieškinio senaties termino paskirtis) ar būtinybę pašalinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, nors asmuo ir pavėluotai pareiškė tokį reikalavimą (ginčo santykio specifika), t. y. vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/20009).

25.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti yra praleistas, pagrįstai analizavo ir sprendė ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą. Pritartina argumentams, jog ieškovas, žinodamas apie privalomą kreipimąsi į Etikos ir ginčų komisiją, tačiau į ją sąmoningai nesikreipdamas elgėsi neapdairiai. Toks ieškovo atstovo elgesys negali būti pateisinamas nei nežinojimu apie privalomą ikiteisminę tvarką, nei nesutikimu su tokios tvarkos privalomumu. Subjektyvūs ir teisės normomis nepagrįsti ieškovo įsitikinimai negali būti pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą.

26.       Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, pagrįstai vertino ir atsižvelgė į kitas aplinkybes, kiek ginčijamas atsakovo sprendimas turėjo įtakos ieškovo nariams (sportininkams). Teismas vertindamas termino atnaujinimo klausimą šiuo aspektu rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog ieškovo nariai sportininkai startuoja varžybose, o esant poreikiui – gauna ir finansavimą. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovo narių – sportininkų ginčijamas sprendimas iš esmės nepaveikė. Todėl tinkamai sprendė dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų nebuvimo.

27.       Kolegija atmeta apelianto argumentus dėl to, jog tam tikras išvadas teismas padarė neįvertinęs esminių bylos aplinkybių, neištyrus ir neįvertinus procedūrinių pažeidimų buvimo ar nebuvimo. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo teismas savo išvadas dėl ieškovo narių teisių pažeidimo nebuvimo, dėl šalių konfrontacijos grindė byloje esančių ir ištirtų leistinų įrodymų pagrindu – šalių paakinimais, liudytojų parodymais bei garso įrašu (CPK 177 str., 185 str.). Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog sprendimo motyvai nėra pagrįsti ištirtais įrodymais, yra atmestini kaip nepagrįsti. Vien tai, jog apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas išvadas padarė nepagrįstai. Kolegija pažymi, jog iš esmės apeliantas nenurodo ir nepagrindžia teismo padarytų išvadų nepagrįstumo.

28.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, ieškovo elgesį ginant savo peistas teises, tinkamai sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl juridinio asmens organo sprendimo ginčijimo pareikšti.

29.       Kolegija įvertinusi aukščiau išdėstytą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistina 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93, 98 straipsniai).   

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

ieškovo Kauno sporto asociacijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Kauno sporto asociacijos 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos naudai.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos Andrutė Kalinauskienė

 

 

Eglė Surgailienė

 

 

Rūta Veniulytė-Jankūnienė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK2 2.82 str. Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos
  • CK1 1.130 str. Ieškinio senaties termino nutraukimas
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • 3K-3-485/2014
  • 3K-7-470/2009
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK1 1.137 str. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
  • CK1 1.131 str. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės
  • CK1 1.124 str. Ieškinio senaties samprata
  • CK1 1.126 str. Ieškinio senaties taikymas
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės