Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-12][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-415-695-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-415-695/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB ,,Klaipėdos nafta" 110648893 atsakovas
Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Energetikos ministerijos 302308327 atsakovas
Kategorijos:
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2.4.4.1. Servitutas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4.2. Nuosavybės teisė
2.4.2.2. Nuosavybės teisės įgyvendinimas
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.4. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.4. Daiktinė teisė
2.4.4. Teisės į svetimus daiktus
2.2.4.4.14. kitos bylos, susijusios su deliktine atsakomybe

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-415-695/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00546-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.2; 2.4.4.1

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. D. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. D. M. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Energetikos ministerijos, dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės ribojimą servitutu, nuosavybės išpirkimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovės piktnaudžiavo savo teisėmis bei dominuojančia padėtimi ir pažeidė jos teises, nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokole Nr. 1; kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu ieškovės septyniuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), nustatyti servitutai prilygsta žemės paėmimui; įpareigoti atsakoves išpirkti šiuos sklypus iš ieškovės už 247 249,23 Eur; priteisti iš atsakovių ieškovės naudai 424,65 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2000 m. gruodžio 13 d. jai buvo atkurta nuosavybės teisė į tėvo valdytą žemės sklypą, perduodant lygiavertį 14,2114 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovės rengė Suskystintų gamtinių dujų (toliau – ir SGD) terminalo, su juo susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialųjį planą (toliau – ir specialusis planas), šis patvirtintas energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130. Pagal specialiojo plano sprendinius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo 1.1 punktu ieškovės turimame sklype nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 1,3589 ha plote tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, jas prižiūrėti ir jomis naudotis; įsakymo 2.1 punktu nurodė, kad centralizuoti (bendro naudojimo) dujotiekio inžineriniai tinklai yra viešpataujantysis daiktas; 2.4 punktu nustatė nuostolių dėl žemės servitutų nustatymo atlyginimą, išmokant ieškovei 2505,96 Eur (8652,58 Lt) vienkartinę kompensaciją.

4.       Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu  patvirtintas detalusis žemės sklypo planas, kuriuo sklypas padalytas į 57 sklypus, 56 sklypuose pakeista pagrindinė žemės sklypo paskirtis (iš žemės ūkio paskirties į gyvenamosios teritorijos, kurios pobūdis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba). Septyniuose iš naujai suformuotų žemės sklypų yra nustatytas žemės servitutas. Ieškovė teigia, kad ji formaliai turi nuosavybės teisę į sklypus, tačiau nutiesus dujotiekį, dėl nustatytų ribojimų faktiškai nebus įmanoma naudoti septynių žemės sklypų pagal paskirtį, ji negalės surasti šių sklypų pirkėjų. Nustatytas servitutas apimtimi ir pasekmėmis prilygsta nuosavybės paėmimui, tačiau neužtikrinamas teisingas atlyginimas už ją.

5.       Ieškovė nurodė, kad kompensacija už servitutą apskaičiuota netinkamai, t. y. neatsižvelgiant į tai, jog buvo pakeista žemės naudojimo paskirtis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose ginčo sklypų vertė nurodyta 247 642 Eur, o ieškovei už šiuos sklypus išmokėta 392,77 Eur vienkartinė kompensacija, todėl nurodytus žemės sklypus atsakovės turėtų išpirkti už 247 249,23 Eur.

6.       Ieškovė patyrė 10 000 Eur neturtinės žalos, nes iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. pagrįstai manė turinti neribotą nuosavybės teisę į nurodytus žemės sklypus ir turėjo teisėtų bei pagrįstų lūkesčių savo nuosavybe disponuoti pagal pakeistą žemės paskirtį, tačiau šie lūkesčiai buvo pažeisti. Dėl atsakovių veiksmų ieškovė patyrė netikrumą dėl ateities, sumažėjo jos pasitikėjimas valstybės institucijomis ir teisine valstybės sistema.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais administracinėse bylose konstatuota, jog specialiojo plano sprendiniai, nustatytas servitutas ir apskaičiuota kompensacija yra teisėti ir pagrįsti. Šiuo atveju nėra pagrindo iš naujo vertinti tų pačių aplinkybių ir spręsti tokių pačių reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė ieškovės prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ginčytų teisės aktų atitikties Konstitucijos 23 straipsniui.

9.       Nustačius servitutą, jo savininkui išlieka nuosavybės teisė į žemės sklypą. Servitutas buvo nustatytas vienam 14,2114 ha žemės sklypui. Tai, kad ieškovės iniciatyva buvo pakeista sklypo paskirtis ir toks žemės sklypas padalytas į atskirus sklypus, teismo vertinimu, patvirtina, jog servituto nustatymas netrukdė ieškovei naudotis savo teisėmis ir teisėtais interesais. Aplinkybė, kad, norint verstis atitinkama veikla, būtina tai suderinti su atsakove, nepaneigia fakto, jog galima naudoti sklypus pagal paskirtį. Byloje neįrodyta, kad dėl veiklos suderinimo ieškovė būtų kreipusis į atsakovę, o ši būtų nedavusi sutikimo vykdyti tą veiklą.

10.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės piktnaudžiavo savo teisėmis ir dominuojančia padėtimi, pažeidė jos teises, įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje bei Protokolo Nr. 1 pirmame straipsnyje.

11.       Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinti du privačios nuosavybės ribojimo būdai: administraciniu aktu nustatant privačios žemės sklypuose servitutą ir privačios žemės sklypus paimant visuomenės poreikiams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose buvo analizuoti ieškovės argumentai tiek dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, tiek dėl servituto, tačiau ieškovės skundai nebuvo tenkinti. Nagrinėjamu atveju ieškovei taikomi ribojimai atitinka servituto instituto esmę ir paskirtį, todėl ieškovės reikalavimas išpirkti žemės sklypus buvo netenkintas.

12.       Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad nustačius servitutą žemės sklypas lieka savininko nuosavybė, todėl savininkas privalo valstybei mokėti žemės mokestį. Servitutas nagrinėjamu atveju nustatytas tuomet, kai žemės sklypas turėjo žemės ūkio paskirtį, o paskirties pakeitimą inicijavo pati ieškovė. Ieškovė nereiškė reikalavimo, kad jai turėtų būti kompensuojama pagal naują žemės sklypų paskirtį.

13.       Teismas nenustatė neturtinės žalos padarymo. Teismas nurodė, kad ieškovei buvo atkurta nuosavybė į didesnį žemės plotą nei nacionalizuotas; nuosavybė atkurta strategiškai daug geresnėje nei buvusi vietoje; ieškovė turėjo galimybę žemės sklype, į kurį atkurta nuosavybė, pakeisti žemės paskirtį ir padidinti žemės vertę, to nebūtų galėjusi padaryti nacionalizuotame žemės sklype. Teismas sprendė, kad nustačius servitutą ieškovė nenukentėjo nei ekonomiškai, nei moraliai.

14.       Teismas nepritarė ieškovės argumentams, kad dėl dujotiekio bei naftotiekio negalėjo būti nustatytas servitutas. 2013 m. birželio 13 d. patvirtintame specialiajame plane nurodyta, kad SGD terminalo dujotiekis ir naftotiekis yra suprantami kaip centralizuoti (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklai; remiantis plano sprendiniais bus nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ieškovės skundą dėl servituto nustatymo, įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu konstatavo, kad ieškovės žemės sklype servitutas nustatytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

16.       Kolegija nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. gruodžio 13 d. sprendimu buvo atkurtos ieškovei nuosavybės teisės į jos tėvo P. P. nuosavybės teise valdytą 11,77 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), perduodant jai lygiavertį turėtajam 14,2114 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

17.       Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu patvirtintas specialusis planas, taip pat suformuoti žemės servitutai, suteikiantys teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, požemines ir antžemines komunikacijas, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Specialiojo plano pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu ieškovės žemės sklype nustatė servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, požemines ir antžemines komunikacijas, jais naudotis ir juos prižiūrėti. 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu ieškovei apskaičiuota 2505,96 Eur (8652,58 Lt) kompensacija už servitutu nustatytus žemės sklypo naudojimo apribojimus.

18.       Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu ieškovės žemės sklypas padalytas į 57 atskirus žemės sklypus, pakeista pagrindinė jų naudojimo paskirtis (iš žemės ūkio paskirties į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (56 sklypuose) ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų (1 sklype). Servitutas patenka į septynis naujai suformuotus žemės sklypus. Padalyto žemės sklypo detalusis planas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotas 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nekilnojamojo turto registro įrašai dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo padaryti 2014 m. kovo 28 d.

19.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 atmetė ieškovės skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymą dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros bei dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2801/2014 atmetė ieškovės skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą dėl servituto nustatymo ieškovės žemės sklype. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi administracinėse bylose nustatytomis aplinkybėmis.

20.       Šiose administracinėse bylose, kuriose dalyvavo ieškovė ir atsakovės, priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais konstatuota, kad specialiojo plano sprendiniai, ieškovės sklype nustatytas servitutas ir apskaičiuota kompensacija yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl atsakovių veiksmų, kaip pažeidžiančių ieškovės interesus. Teisėjų kolegija iš esmės laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamos bylos tyrimo objektas tapatus administracinėse bylose vertintoms aplinkybėms. Nagrinėjamoje byloje ieškovė iš naujo siekia įvertinti nustatyto jos žemės sklypui (pakeitus žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypą padalijus) servituto teisėtumą ir pagrįstumą, todėl įrodinėja, kad servitutas dėl taikomų apribojimų yra neproporcingas, neatitinka įstatymo reikalavimų ir sąlygų, pažeidžia ieškovės teises, o pagal pasekmes iš esmės atitinka žemės sklypų paėmimą; tokią situaciją lėmė neteisėti atsakovių veiksmai piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais.

21.       Administracinėse bylose ieškovė reiškė reikalavimus panaikinti administracinius aktus, kuriais buvo patvirtintas SGD terminalo, infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas, o ieškovės žemės sklypui nustatytas servitutas. Kolegija sutiko, kad administracinių bylų objektas buvo tik administracinių aktų teisėtumo vertinimas, tačiau pažymėjo, jog ieškovės teisėms įtaką darantys administraciniai aktai buvo ginčijami iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Dėl to administracinėse bylose buvo iš esmės įvertintos ir aplinkybės bei argumentai dėl atsakovių piktnaudžiavimo, planavimo proceso atitikties Konstitucijos reikalavimams, servituto nustatymo būdo atitikties teisiniam reguliavimui, servituto proporcingumo, atlygintinumo ir pan. Tokios administracinėje byloje nustatytos aplinkybės turėjo prejudici reikšmę nagrinėjamoje byloje, taip iš dalies apribodamos ieškovės galimybes iš naujo įrodinėti ir (ar) kitaip vertinti kitose bylose nustatytus faktus ir aplinkybes.

22.       Ta aplinkybė, kad ieškovė administracinėse bylose tiesiogiai nereikalavo vertinti, ar atsakovių veiksmai, be kita ko, ir nustatant servitutą, atitinka Konstitucijoje ir Konvencijoje apibrėžtas asmens teisių ir laisvių ribas, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog servituto teisėtumo klausimas nebuvo įvertintas arba buvo įvertintas tik iš dalies. Nustatytos aplinkybės negali būti kvestionuojamos net ir remiantis kitu teisiniu reglamentavimu, kuris ieškovės nebuvo nurodytas arba akcentuotas ankstesnių teismo procesų metu.

23.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pažymėta, kad servituto taikymo apimtis tarnaujančiajam daiktui (ieškovės žemės sklypui) turi būti vertinama per ekvivalentinės naudos kriterijų, t. y. ar ieškovė, atsižvelgiant į taikomus ribojimus, nepraranda teisės į teisingą, ekvivalentinį atlyginimą. Teismas pripažino, kad apskaičiuota kompensacija nebūtinai atlygina ieškovei dėl servituto nustatymo patiriamus nuostolius, tačiau toks kompensacijos apskaičiavimas neužkerta kelio reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius. Pažymėta, kad kompensacija pagrįstai apskaičiuota pagal tą žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, kuri buvo nurodyta Nekilnojamojo turto registre servituto nustatymo metu.  

24.       Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė atsakovių piktnaudžiavimo fakto. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad visi argumentai dėl SGD terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano teisėtumo, atsakovių piktnaudžiavimo teisėmis ir dominuojančia padėtimi jau buvo įvertinti administracinėje byloje.

25.       Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti, kad jai priklausančiuose žemės sklypuose (kurie sudaro iki padalijimo jai priklausiusio žemės sklypo dalį) nustatyti servitutai prilygsta žemės paėmimui, ir įpareigoti atsakoves išpirkti šiuos sklypus. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėse bylose konstatuota, jog administraciniu aktu pagrįstai nustatytas ginčo servitutas yra teisėtas. Galiojant teisėtam administraciniam aktui dėl servituto nustatymo, nėra pagrindo svarstyti dėl alternatyvaus (žemės paėmimo) teisių ribojimo būdo. Nors ieškovė kelia klausimą dėl servituto apribojimų neproporcingumo, tačiau nereiškia reikalavimų dėl servituto atlygintinumo.  

26.        Kadangi nebuvo įrodytas atsakovių veiksmų nustatant ieškovės žemės sklype servitutą neteisėtumas, tai kolegija nekonstatavo pagrindo spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

27.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nes priteisė atsakovės naudai iš ieškovės visų bylinėjimosi išlaidų, viršijančių Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nurodytus dydžius, atlyginimą, tokio sprendimo nemotyvuodamas. Dėl to priteistą 6167,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kolegija sumažino iki 3000 Eur.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

28.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 24 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      Ieškovė reiškė ieškinį dėl to, kad valstybė, per įgaliotus vidaus administravimo subjektus įgyvendindama savo teisę riboti ieškovės nuosavybės teisę (administracinės teisės požiūriu teisėtų įsakymų pagrindu), teisėto tikslo siekia neproporcingomis priemonėmis ir tokiais veiksmais, kurie paneigia Konvencijoje įtvirtintą teisę į nuosavybę. Teismų praktikoje Konvencijos pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, jei ribojant Konvencijoje nustatytą teisę nesilaikoma bent vieno šių imperatyvų (trijų pakopų testas): ribojimas nustatytas įstatymu; ribojimu buvo siekiama teisėto tikslo; ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje ir yra proporcingas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimas byloje Grigaliūnienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42322/09). Šiuo atveju servitutas nustatytas įstatymu ir ieškovės nuosavybės teisės ribojimu buvo siekiama teisėto tikslo, tačiau ieškovės nuosavybės teisės apribojimas buvo neproporcingas. Taigi nėra trečiosios sąlygos. Nagrinėjamu atveju servituto nustatymas neatitinka šio instituto prigimties ir paskirties, nes jo nustatymu ne ribojama, o faktiškai paneigiama tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisė: septyniuose ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose viešpataujančiojo daikto savininkė AB „Klaipėdos nafta“ turi daugiau teisių kaip sklypų savininkė. Ieškovė negali šių sklypų naudoti pagal paskirtį. Toks sklypams taikytas servitutas pagal savo esmę yra nuosavybės atėmimas.

28.2.                      Valstybės institucijos pažeidė pareigą veikti tinkamai ir nuosekliai, nes tą pačią dieną – 2013 m. rugpjūčio 19 d. yra priimti du vienas kitam prieštaraujantys valstybės institucijų sprendimai: Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta, kad ieškovės sklypų paskirtis yra gyvenamoji, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo įsakymu šiuose sklypuose nustatytas servitutas ir paskirta 2505,96 Eur vienkartinė kompensacija už ribojimus žemės ūkio paskirties žemėje. Už septynis gyvenamosios paskirties sklypus (1,4 ha, 5 km nuo jūros) ieškovei išmokėta kompensacija yra nepakankama panašiam žemės sklypui įsigyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, šių ieškovės sklypų vertė yra 247 249,23 Eur. Europos Žmogaus Teisių Teismui 2012 m. spalio 25 d. sprendime byloje Perepjolkins prieš Latvija, peticijos Nr. 71243/01, nustačius, kad pareiškėjas gavo šimtus kartų mažesnę pinigų sumą, nei nurodyta nekilnojamojo turto vertės registre, konstatuota, jog toks neproporcingas atlyginimas prilygsta kompensacijos nebuvimui, o disproporcija tarp žemės vertės ir išmokėtos kompensacijos pernelyg žymi, kad nepažeistų teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso ir individo fundamentalių teisių apsaugos principo. Tai pripažinta Konvencijos protokolo Nr. 1 straipsnio pažeidimu.

29.       Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

29.1.                      Ieškiniu nagrinėjamoje byloje ieškovė iš esmės siekė peržiūrėti administracinėse bylose priimtus sprendimus. Ieškinio reikalavimas nustatyti, ar nustatytas servitutas nepaneigė ieškovės teisės į nuosavybę, ieškinio ir kasacinio skundo argumentai nukreipti servituto neteisėtumui pagrįsti.

29.2.                      Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-0803-189/2014, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą apeliacine tvarka, 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje konstatavo, kad išilgai dujotiekio trasos pagal specialųjį planą suprojektuotas servitutas yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovė administraciniame teisme ginčijo ir Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą, kuriuo nustatyti servitutai bei apskaičiuota kompensacija. Išnagrinėję administracinę bylą dėl tokio įsakymo, tiek Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-52-342/2013, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti, o Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas teisėtas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas administracinėje byloje analizavo tiek žemės paėmimo visuomenės poreikiams, tiek servituto institutus, sprendė nuostolių kompensavimo klausimą, taigi buvo nagrinėti ir vertinti argumentai dėl atsakovių piktnaudžiavimo, jų veiksmų atitikties Konstitucijos reikalavimams, servituto proporcingumo, atlygintinumo. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, ieškovė inicijavo proceso atnaujinimo procedūrą administracinėje byloje, tačiau procesas nebuvo atnaujintas, nes ginčas išspręstas ir negali būti referuojamas kito proceso metu.

29.3.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje dėl Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo teisėtumo pripažino, kad servitutas nustatomas centralizuotiems (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams, taigi teismo sprendimais konstatuota, jog buvo pagrindas nustatyti ieškovės sklype servitutą, vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

29.4.                      SGD terminalas su dujų jungtimi yra nacionalinis, visos valstybės piliečiams bei ekonomikai svarbus objektas; SGD terminalo dujotiekis priskirtinas bendro naudojimo inžinerinėms komunikacijoms, kurioms servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu Žemės įstatyme nustatyta tvarka. Ieškovės argumentas, kad dalis jos žemės sklypo turėjo būti paimta visuomenės poreikiams, buvo nagrinėtas ir atmestas administracinėje byloje, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas įtvirtina institucijos, priimančios sprendimus ir įgyvendinančios valstybės valdymą, diskreciją savo nuožiūra rinktis tarp servituto nustatymo bei turto paėmimo visuomenės poreikiams institutų; servitutas iš esmės yra mažesnio nuosavybės ribojimo laipsnio priemonė už nuosavybės paėmimą. Taigi servitutas nepažeidė ieškovės nuosavybės teisių.

29.5.                      Servitutas nustatytas ne vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypui, o žemės ūkio paskirties žemės sklypui. Ieškovė nepateikia įrodymų, kad yra paneigta jos teisė naudoti žemės sklypą pagal jo pagrindinę tikslinę paskirtį (žemės ūkio paskirties žemę), nes teisės aktais leidžiama vykdyti tokiuose sklypuose žemės ūkio ir kitą veiklą. Pažymėtina, kad servitutas nustatytas vienam 14,2114 ha žemės sklypui. Detaliojo plano rengimo procedūras ieškovė pradėjo po to, kai specialiojo plano rengimo procedūros ėjo į pabaigą, taigi ieškovė galėjo ir turėjo įvertinti specialiojo plano įtaką.

29.6.                      Nustatant servitutą administraciniu aktu, kompensacija ieškovei apskaičiuota pagal Vyriausybės 2004 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą metodiką. Ši metodika neužkerta kelio asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius (pvz., rinkos vertės sumažėjimą, praradimą) tiek, kiek jų nepadengia metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė administracinėje byloje neįrodė aplinkybės, kad pagal metodiką apskaičiuota kompensacija yra nepakankama, realiai ji patyrė daugiau nuostolių, taip pat neįrodė nuostolių priežastinio ryšio. Administracinėje byloje dėl Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo teisėtumo teismo priimtos išvados dėl išmokėtos kompensacijos pagal metodiką dydžio pagrįstumo negali būti ginčijamos pakartotinai.

30.       Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai :

30.1.                      Administracinėse bylose teismai nagrinėjo visas Konvencijos protokolo Nr. 1 taikymo sąlygas ir vertino, ar servitutas nustatytas teisėtai, ar siekta teisėto tikslo, ar servitutas yra proporcinga priemonė teisių ribojimo prasme. Administracinėse bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, todėl teismai pagrįstai nagrinėjamoje byloje pripažino, jog servitutas yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas.

30.2.                      Specialiojo plano rengimas užtruko ilgą laiką, o planavimo procesą sudarė įvairios stadijos, privalomi specialiojo plano rengimo etapai ir dokumentai buvo viešinami. Rengdama specialųjį planą atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ vertino būtent šio plano rengimo metu buvusią faktinę situaciją, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus juridinius faktus dėl ieškovės žemės sklypo. Priimant tiek 2013 m. birželio 13 d. įsakymą dėl specialiojo plano patvirtinimo, tiek Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą dėl servituto nustatymo, ieškovei priklausė vienas 14,2114 ha žemės sklypas, kurio naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Be to, servitutas nustatytas būtent šiam 14,2114 ha žemės sklypui. Dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad servitutas nustatytas septyniems žemės sklypams. Ieškovė pakeitė žemės sklypo naudojimo paskirtį ir padalijo jį į 57 mažesnius sklypus jau po specialiojo plano patvirtinimo ir servituto nustatymo. Teismai pagrįstai pažymėjo, kad servituto sukeliami padariniai, jo proporcingumas ir kitos aplinkybės turi būti nagrinėjami pagal servituto nustatymo metu buvusią žemės sklypo padėtį, t. y. pagal tai, kokią įtaką servitutas turi 14,2114 ha žemės sklypui. Panašios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016). Ieškovė, rengdama detalųjį planą žemės ūkio paskirčiai pakeisti, žinojo apie rezervuotą teritoriją dujotiekio infrastruktūrai tiesti, todėl galėjo ir turėjo įvertinti specialiojo plano įtaką ir negalėjo pagrįstai tikėtis, kad dujotiekis nebus tiesiamas. Žemės sklypo padalijimas į 57 mažesnius sklypus, neatsižvelgiant į specialųjį planą, rodo galimą ieškovės nesąžiningumą.

30.3.                      Pagal energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintas Magistralinio dujotiekio įrengimo taisykles žemė, esanti magistralinio dujotiekio apsaugos zonose, gali būti naudojama žemės ūkio ir kitoms reikmėms. Taigi ieškovė gali naudoti žemės sklypą pagal žemės ūkio paskirtį. Šiame sklype galima ir kita veikla, todėl spręstina, kad servitutas nustatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, be to, tik nedidelei žemės sklypo daliai. Kompensacija ieškovei išmokėta pagal metodiką, todėl yra teisinga, kol neįrodyta priešingai. Būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti nuostolių faktą ir dydį, tačiau ji to neįrodinėjo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl nuosavybės teisės ribojimo servitutu ir nuosavybės išpirkimo santykio 

 

31.       CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

32.       Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Tai reiškia, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teis. Ar laikytasi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų balanso, ar nepažeistos tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, gali būti sprendžiama pagal servituto turinį įvertinant, kiek servitutu nustatytos teisės atitinkamai suvaržo nuosavybę.  

33.       Pagal CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas servituto turinį sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės tarnaujančiojo daikto savininko konkrečių naudojimosi daiktu teisių sąskaita; jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl aptarto servituto santykių teisinio reglamentavimo yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.). 

35.       Nagrinėjamu atveju servituto nustatymo procedūros teisėtumas ir servituto pagrįstumas dėl jo apimties ir turinio yra įvertinti įsiteisėjusiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimis. Kasaciniu skundu keliamas klausimas, kad nustatytas šiuo atveju servitutas pagal savo turinį paneigė tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę, todėl buvo reiškiamas reikalavimas įpareigoti išpirkti žemės sklypus.

36.       Nuosavybės teisė yra savininko teisė valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Naudotis daiktu reiškia pritaikyti daikto naudingąsias savybes ir tokiu būdu gauti naudos. Atitinkamai naudojimosi galimybių sumažinimas yra nuosavybės teisių ribojimas. Savininko galimybė naudotis daiktu gali sumažėti nustačius galimybę daiktu ar jo dalimi naudotis ir kitam asmeniui servituto pagrindu (pvz., nustačius kelio servitutą susisiekimui, panaudojus sklypo dalį svetimam pastatui pastatyti, dalyje patalpų įrengus kito asmens įrenginius), apribojus daikto savininko veiksmus (nustačius draudimus, sąlygas vykdyti veiklą ar atlikti tam tikrus veiksmus ir kt.). Tokiu atveju tarnaujančiojo daikto savininkas netenka galimybės visa apimtimi naudotis savo daiktu, jo vertingosiomis savybėmis. Galimybė naudotis daiktu gali būti sumažinta (sumažėti) taip, kad savininkas apskritai neturėtų galimybės naudotis visu savo daiktu (pavyzdžiui, dėl nustatyto servituto savininkas netektų galimybės naudoti visą žemės sklypą, patalpas, pastatą ir kt.) ar esmine dalimi savininko teisių. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, ar apribojimai tik sumažina naudojimosi daiktu galimybes, ar iš viso pašalina galimybę naudotis daikto vertingosiomis savybėmis.

37.       Dėl servituto nustatymo ir sumažėjusių galimybių naudotis daiktu savininkui nuosavybės teisės ribojimas turi būti teisingai atlyginamas mokant kompensaciją. Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (sąnaudos). Asmens išlaidos ar sąnaudos kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017 35 punktą; kt.).

38.       Ta aplinkybė, kad kompensacija nepaskirta ar neteisingai nustatytas jos dydis, nėra pagrindas pripažinti, jog savininko teisės yra visiškai apribotos ir daiktas turėtų būti išperkamas. Daikto išpirkimas yra atskiras savininko teisių apsaugos atvejis. Pagrindą išpirkti daiktą gali sudaryti aplinkybės, kad daikto savininko teisės ir galimybės naudotis daiktu iš esmės suvaržomos paneigiant nuosavybės teisės esmę, todėl iš savininko daiktas gali būt išpirktas kompensuojant jam daikto vertę, o ne atlyginant dėl tokio suvaržymo nuostolius. Kiekvienu konkrečiu atveju pagal nustatytus servitutu ribojimus ir bylos aplinkybes teismas vertina, ar savininko teisės buvo suvaržytos iš esmės, ar buvo pagrindas daiktą iš savininko išpirkti, o ne nustatyti servitutą.  

39.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2801/2014 pažymėta, kad servituto taikymo apimtis tarnaujančiajam daiktui (ieškovės žemės sklypui) vertinama per ekvivalentinės naudos kriterijų, t. y. ar ieškovė, atsižvelgiant į taikomus ribojimus, nepraranda teisės į teisingą, ekvivalentinį atlyginimą. Pažymėta, kad kompensacija pagrįstai apskaičiuota pagal tą žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, kuri buvo nurodyta Nekilnojamojo turto registre servituto nustatymo metu. Teismas pripažino, kad apskaičiuota kompensacija nebūtinai kompensuoja ieškovei dėl servituto nustatymo patiriamus nuostolius, tačiau toks kompensacijos apskaičiavimas neužkerta kelio ieškovei reikalauti atlyginti realiai jos patirtus dėl servituto nuostolius.

40.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl žemės sklypui nustatyto servituto dydį, turi būti atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Jeigu asmenys, siekdami gauti pelno, imasi įgyvendinti investicinį projektą, pavyzdžiui, keičia žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo paskirtį, padalija jį į mažesnius sklypus pardavimui, tai tokia komercinė veikla pasižymi rizika. Ją gali sudaryti tai, kad, dar neįgyvendinus siekiamų tikslų, bus pakeisti teritorijų planavimo sprendiniai ir galimybės plėtoti numatytą veiklą pasikeis. Kol valstybės institucijos nėra davusios leidimų keisti žemės naudojimo paskirtį, pertvarkyti sklypą, jį padalijant, negalima teigti, kad sklypo savininkai (kasatoriai) turėjo teisėtą lūkestį šiuos veiksmus atlikti, o netekus tokios galimybės – kad turi teisę į negautų pajamų iš planuotos investicijos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 24 punktas). Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes servituto nustatymo metu žemės sklypo paskirtis buvo žemės ūkio, todėl kompensacija nustatyta atsižvelgiant į šią paskirtį. Be to, išnagrinėtoje administracinėje byloje (žr. šios nutarties 39 punktą) teismas nurodė, kad kompensacijos apskaičiavimas neužkerta kelio reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius.

41.       Ginčo žemės sklypui nustatyta žemės ūkio paskirtis lėmė jos naudojimą tam tikromis sąlygomis, todėl vertintina, kiek servituto nustatymas lėmė naudojimo sąlygų pasikeitimą. Šiuo atveju svarbu, kokius konkrečiai žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko naudojimo veiksmus ir kiek jų apribojo tam tikroje sklypo dalyje nustatytas servitutas.

42.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo VII skyriuje reglamentuojamos specialiosios žemės naudojimo magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonose sąlygos, kuriose nustatyta, kas yra draudžiama be raštiško juos eksploatuojančių įmonių (organizacijų) sutikimo. Pirma, pažymėtina, kad tai nėra absoliutūs draudimai, nes šie veiksmai gali būti atliekami su eksploatuojančių organizacijų sutikimu ir juos tam tikromis sąlygomis būtų leisti atlikti. Antra, jie yra detalūs ir ne visi susiję su žemės ūkio veikla ar statyba. Pagal 26 punkto nuostatas magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose be raštiško juos eksploatuojančių įmonių (organizacijų) sutikimo draudžiama: statyti pastatus ir įrenginius (26.1 punktas); sodinti medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius kirtimus (26.2 punktas); sandėliuoti pašarus, trąšas bei medžiagas (26.3 punktas); krauti į stirtas šieną ir šiaudus (26.4 punktas); įrengti buomus arkliams rišti, laikyti gyvulius (26.5 punktas); skirti žuvininkystės plotus, žvejoti ir gaudyti vandens gyvūnus (26.6 punktas); įrengti girdyklas, kapoti bei pjaustyti ledą (26.7 punktas); įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių transporto, traktorių bei kitos technikos aikšteles (26.8 punktas); vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo darbus; vykdyti sprogdinimo darbus, lyginti gruntą (26.9 punktas); daryti geologines nuotraukas, vykdyti paieškų, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu (26.11 punktas); perstatyti, užversti ir laužyti skiriamuosius ženklus, kontrolinius matavimo punktus (26.12 punktas); atidaryti neaptarnaujamųjų kabelinio ryšio punktų, katodinės ir drenažinės apsaugos stočių, stebėjimo šulinių ir kitų linijinių įrenginių angas, vartus ir duris, atsukti ir užsukti čiaupus, sklendes, išjungti arba įjungti vamzdynų ryšio, elektros tiekimo ir telemechanikos įtaisus (26.13 punktas); įrengti sąvartynus, pilti rūgštis, šarmus bei druskų skiedinius (26.14 punktas); ardyti vamzdyno pakrančių tvirtinimus, vandens pralaidas, žemės bei kitus įrenginius, saugančius dujotiekį ar naftotiekį nuo pažeidimų, o šalia esančią teritoriją – nuo dujų išsiveržimo ar naftos išsiliejimo avarijos atveju (26.15 punktas); mesti ir vilkti vandens telkiniuose inkarus, grandines, vilkikus ir tralus, gilinti vandens telkinių dugną, kasti bei siurbti žemę (26.16 punktas); deginti ugnį ir įrengti atvirus arba uždarus ugnies šaltinius (26.17 punktas); kasti žemę giliau kaip 0,3 metro (26.18 punktas). Tokie ribojimai rodo, kad ne visi jie yra susiję su žemės ūkio veikla, be to, riboja tik atskirus veiksmus (sodinti medžius ir krūmus, kasti ar įdirbti žemę giliau kaip 0,3 m). Taigi, nustatytais draudimais nėra visiškai uždraudžiama žemės dirbimas ar kita žemės ūkio veikla, taip pat konkrečiuose sklypuose apsaugos zona neužima viso sklypo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu nėra aktuali aplinkybė dėl žemės sklypo naudojimo pagal žemės ūkio paskirtį, nes yra pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl padalytų sklypų naudojimo pagal kitą paskirtį, reikia įvertinti tai, kad ir tuose žemės sklypuose, kuriems galioja magistralinio dujotiekio apsaugos zona, yra nustatytos užstatymo zonos, kuriose leidžiama statyti pastatus nereikalaujant magistralinį dujotiekį eksploatuojančios organizacijos leidimo. Tai leidžia prieiti prie išvados, kad ir šiuose žemės sklypuose nepaneigta kiekvieno savininko teisė statyti pastatus, t. y. naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, tik su tam tikrais suvaržymais, nes nustatyta mažesnės užstatymo zonos. 

43.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, atsižvelgdama inter alia (be kita ko) į sąlyginį nustatyto servituto apribojimų pobūdį, jų apimtį, įtaką daiktų savininkų teisėms vykdyti ūkinę ir kitokią veiklą, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog dėl nustatyto servituto buvo paneigta daiktų savininko nuosavybės teisė ir dėl to turi būti vykdomas sklypų išpirkimas, sumokant jų vertę. Kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą..

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

44.       Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai.

45.       Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimą ir nurodo, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ji patyrė 1815 Eur šių išlaidų; pateikia tai pagrindžiančius dokumentus.  Atsakovė už atstovavimo išlaidas mokėjo 2018 m. rugsėjo 18 d., todėl užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 895,20 Eur ir maksimali atlygintina advokato išlaidų suma yra 1521,84 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktų nuostatas, atsakovei iš ieškovės priteistina suma mažintina ir jai priteistina 1521,84 Eur tokių išlaidų atlyginimo.

46.       Kasaciniame teisme patirta 5,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės P. D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ (j. a. k. 110648893) naudai 1521,84 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt vieną Eur 84 ct) atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės P. D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,84 Eur (penkis Eur 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Gražina Davidonienė 

 

 

        Algis Norkūnas

 

 

        Algirdas Taminskas


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-225-611/2016
  • CK4 4.111 str. Servituto sąvoka
  • CK4 4.124 str. Servituto nustatymo pagrindai ir momentas
  • CK1 1.2 str. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai
  • CK4 4.112 str. Servituto turinys
  • CK4 4.129 str. Dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimas
  • 3K-3-69/2009
  • 3K-3-59-219/2017
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos