Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-284-2009].doc
Bylos nr.: 2K-284/2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr. 2K-284/2009

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos

                                                        1.2.25.4.4; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1. (S)

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. liepos 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, teisėjo Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

nuteistajam E. J. G.,

gynėjui adv. Kęstučiui Dobilui,

nukentėjusiajam R. Š.,

nukentėjusiojo atstovui adv. Tomui Vildžiūnui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. Š. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau BK) 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir dviem mėnesiams; pagal BK 144 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bei BK 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir dviem mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis E. J. G. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Iš dalies patenkinus nukentėjusiojo R. Š. ieškinius iš E. J. G. jam priteista 1865 Lt turtinei žalai atlyginti, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 1600 Lt.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, kurią nukentėjusiojo R. Š. apeliacinis skundas atmestas, tačiau nuosprendyje ištaisyta aritmetinė klaida ir turtinės žalos civilinis ieškinys R. Š. padidintas iki 2277,51 Lt.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį ir jo atstovą, prašiusius tenkinti kasacinį skundą, prokurorę, prašiusią kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius kasacinį skundą atmesti,

 

n u s t a t ė :

 

              E. J. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 9 d. apie 18.25 val. Kaune, Baltijos g., vairuodamas automobilį „VW Passat“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2008 m. rugsėjo 1 d.) 53, 68, 172, 173 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, netrukdytų eismo, būdamas neblaivus (kraujyje rasta 2,77 promilės etilo alkoholio), neatsižvelgė į eismo intensyvumą, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė transporto priemonės, dėl to parbloškė bei sužalojo ne pėsčiųjų perėjoje iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusius neblaivius pėsčiuosius R. Š. (kraujyje rasta 2,57 promilės alkoholio), sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, ir K. Š. (kraujyje rasta 2,17 promilės alkoholio), nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje.

              Be to, E. J. G. dar nuteistas už tai, kad ten pat tuo pačiu metu, įvykus minėtam eismo įvykiui, pažeidė Kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2008 m. rugsėjo 1 d.) 269 punkto reikalavimus tuo, kad nevykdė eismo dalyvio pareigų, paliko be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, ir pats, būdamas sukėlęs tą pavojų, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju asmeniu ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą, jam nepagelbėjo ir iš įvykio vietos pasitraukė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnyje.

              Kasaciniu skundu nukentėjusysis R. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies ir priteisti iš E. J. G. jo naudai 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

              Skunde kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, kurie lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą, taip pat netinkamai pritaikė ir išaiškino civilinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl neturtinės žalos dydžio, kasatoriaus manymu, nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarytos pažeidžiant BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių, 6.282 straipsnių nuostatas, apibūdinančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. O apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl neturtinės žalos dydžio ir neįžvelgdamas nuosprendžio trūkumų, jo neištaisė ir bylos nepatikrino tiek kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip neįvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Toliau kasaciniame skunde dėstomi Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimuose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse bei apžvalgose išdėstyti neturtinės žalos dydžio nustatymo reikalavimai. Skunde nurodoma, kad teismai neįvertino visų šių nurodytų minėtuose dokumentuose aplinkybių, bei to, kad jo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, taip pat netinkamai įvertino ir kaltininko E. J. G. materialinę padėtį, neatsižvelgė, kad jis yra dirbantis, išlaiko tik vieną dukterį, turi 4 kambarių butą ir pan., todėl ir priteisė jam pernelyg mažą neturtinę žalą.

 

              Kasacinis skundas atmestinas.

 

              Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

             

              Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas privalo nagrinėti baudžiamąsias bylas teisės taikymo aspektu, t. y. kada netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar tiriant bei nagrinėjant bylą buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

              Kasaciniame skunde kasatorius ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytą ir priteistą jam neturtinės žalos dydį. 

                                          BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

              Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokį ieškinį turi teisę pareikšti asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos. Taigi, BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

                                          Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. J. G. yra kaltas dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių sunkiai sutrikdant nukentėjusiojo R. Š. sveikatą, todėl teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajam atsiradusią tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.

                                          Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo E. J. G. pagal nukentėjusiojo R. Š. prašymą šioje baudžiamojoje byloje išnagrinėtas vadovaujantis įstatymu –esant paminėtame BPK 109 straipsnyje nustatytoms sąlygoms.

                                          Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

                                            Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan.

                                          Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

                                          Iš bylos duomenų matyti, kad išvardytų vertybinių kriterijų visuma vadovavosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai civiliniam ieškovui R. Š. nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą, šioje baudžiamojoje byloje taikytos tinkamai.

Pažymėtina, kad žalos dydžio nustatymas yra fakto, o ne teisės taikymo problema, todėl, kaip jau minėta, pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatą nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą dėl neturtinės žalos, nekeičia jos dydžio, tik patikrina, ar žemesnės pakopos teismai tinkamai vadovavosi civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat, ar nebuvo pažeisti BPK reikalavimai. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, tik nustačius, kad žemesnių instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar netinkamai vadovavosi civilinės teisės normomis, kurios nustato neturtinės žalos dydį, kasacinės instancijos teismas gali didinti ar mažinti neturtinės žalos dydį. Kasaciniame skunde nurodyti tik fakto klausimai, kuriuos, kasatoriaus manymu, ne taip interpretavo abiejų instancijų teismai. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, nustatydamas neturtinės žalos dydį bei priteisdamas nukentėjusiajam R. Š. 10 000 Lt neturtinės žalos, o Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 4 d. nutartimi, nepadidindama šios žalos dydžio, tinkamai vadovavosi CK normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymo tvarką, bei nurodė, kokiais kriterijais vadovavosi, savo išvadas tinkamai motyvavo, todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų instancijų teismų sprendimuose aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, mano, kad nukentėjusiajam R. Š. nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, (buvo atsižvelgta išskirtinai į visus bylos duomenis – eismo įvykio pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo materialinę padėtį, nukentėjusiojo neatsargumą, jo gydymosi išlaidas ir pan.), taip pat pripažįsta, kad šis klausimas teismuose buvo išspręstas tinkamai, todėl kolegija nerado pagrindo abejoti teismų nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nes teismai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atskleisdami jų turinį ir motyvuodami konkrečiomis bylos aplinkybėmis, atsižvelgdami į teismų praktiką. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl Konstitucinio Teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgose ir nutartyse nurodytų kriterijų atsispindi teismų sprendimuose, nes jie rėmėsi konkrečiomis, būtent šioje baudžiamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Konstatuotina, kad pagrindo keisti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nėra, nes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o teismai, nagrinėdami bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, todėl nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų skundžiamiems nuosprendžiui ar nutarčiai panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, laikytini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Nukentėjusiojo R. Š. kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

Teisėjai                                                                      Josifas Tomaševičius

 

 

                                                                      Antanas Klimavičius

 

 

                                                                      Rimantas Baumilas