Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-19][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-387-421-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-387-421/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.10.5.2. Deliktinė atsakomybė
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4.8.2. Prejudiciniai faktai
3.5.20.2. Turto pardavimas iš varžytynių
3. CIVILINIS PROCESAS
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas
2.6.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys
3.5. Vykdymo procesas
2.6. Prievolių teisė
2.2.4.8. Kitos bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.6.10.5.2.8. Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
3.2.4.8. Atleidimas nuo įrodinėjimo
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.6.10.5.2.14. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą
3.5.20. Turto realizavimas

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-387-421/2018

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00631-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 2.6.10.5.2.14; 3.2.4.8.2; 3.5.20.2

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. N. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. O. ieškinį atsakovams L. N. ir V. N. dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, žalos, patirtos nusipirkus turtą iš varžytynių, įrodinėjimą, žalos atlyginimo priteisimą (apimtį) iš buvusių bendraturčių, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų 675 Eur nuostolių už įrangos montavimo darbus ir 14 159,25 Eur žalos atlyginimo. Ieškinį ieškovė grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2466.249 straipsnių, 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Ji nurodė, kad 2016 m. balandžio 19 d. varžytynėse nupirko 0,0501 ha ploto žemės sklypą ir 173,02 kv. m gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), priklausiusius atsakovams (L. N. 2/3 dalys, V. N. 1/3 dalis). Ieškovė sumokėjo visą sumą už nupirktą turtą (65 700 Eur), 2016 m. gegužės 10 d. pasirašė turto pardavimo iš varžytynių aktą. Varžytynių skelbimas ir pridėtos fotonuotraukos leido ieškovei aiškiai suvokti ir turėti pagrįstų lūkesčių, kad ji perka žemės sklypą su jame pastatytu visiškai įrengtu gyvenamuoju namu. Atsakovai iš karto neišsikėlė iš namo, grasino, jog išsikels tik rudenį ir iki tol sieks maksimaliai išardyti namo vidų bei išorę. 2016 m. gegužės 17 d. ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį dėl daiktinių teisių gynimo ir atsakovų iškeldinimo. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. e2-879-666/2016) uždraudė atsakovams ardyti ar kitaip gadinti (naikinti) gyvenamojo namo išorės ir vidaus apdailą bei name esančią inžinerinę įrangą, užfiksuotus varžytynių nuotraukose ir 2015 m. spalio 9 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akte, iškeldino atsakovus iš gyvenamojo namo, įpareigojo juos suteikti galimybę ieškovės pasirinktam antstoliui patekti į namą jo apžiūrai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui surašyti. Atsakovai netinkamai valdė jiems nuosavybės teise nebepriklausantį turtą po varžytynių akto surašymo. Antstolė R. V. 2016 m. lapkričio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo trūkumus, nustatytus patekus į gyvenamąjį namą. Pagal sąmatas ir apskaičiavimus atsakovai, išmontuodami santechnikos įrangą, padarė ieškovei 5429,25 Eur žalos, įskaitant santechnikos įrangos montavimo darbų kainą. Atsakovai, ieškovės teigimu, iš gyvenamojo namo išmontavo ir išsivežė baldus, buitinę techniką, kitus kilnojamuosius daiktus, kurių vertė 8730 Eur. Šį skaičiavimą ieškovė atliko savarankiškai, įvertinusi daiktų nusidėvėjimą. 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

3.       Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė jai iš atsakovės 9439,50 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovo – 4719,75 Eur žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Teismas rėmėsi CK 6.245 straipsnio 1 dalies, 6.246 – 6.249 straipsnių, 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įvertino nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, kad, kaip buvo paskelbta varžytynėse, ieškovė pirko žemės sklypą su pastatytu ir visiškai įrengtu gyvenamuoju namu; parduodamo namo būklė patvirtinta UAB Memelhaus“ 2015 m. spalio 9 d. ekspertizės akte, kurio 2.5 punkte „objekto (gyvenamojo namo) aprašymas“ nurodyta, jog namas yra visiškai baigtas statyti, aprašytos jo pagrindinės konstrukcijos, pažymėta, kad jis yra su visa vidaus apdaila; 2016 m. lapkričio 30 d. akte antstolė konstatavo trūkumus (nurodė, kad virš lauko durų lauko pusėje nėra šviestuvų; galimai sugadinta name įrengta signalizacijos įranga, nes įėjus nesuveikė; nukabinti visi šviestuvai; ant sienų, lubų, grindų likusios buvusių baldų žymės; koridoriaus lubose yra skudurais užkimšta skylė; katilinėje nėra dujinio katilo; pirmame ir antrame aukštuose esančiuose sanitariniuose mazguose išmontuoti buvę praustuvai, vietoj jų ant grindų padėti seni; pirmame aukšte nuimta bidė; sudaužytas pirmo aukšto lubose įrengto šviestuvo stiklas; visame name nuimti radiatoriai; virtuvės zonoje išmontuoti visi virtuvės baldai su integruota buitine technika ir santechnika; išsuktos beveik visos elektros lemputės; antrame aukšte sanitariniame mazge nuimtas gyvatukas; išmontuotas tualetas ir masažinė vonia; rūbinės patalpoje  signalizacijos centralė; garaže yra keliamieji vartai; radiatoriaus nėra, garažo vartai neatsidaro, galimai išmontuota automatika, kt.); kvalifikuoti specialistai pateikė santechnikos įrangos sąmatą, kurioje išsamiai aprašytos trūkstamos santechnikos įrangos ir jos priedų kainos (5429,25 Eur); ieškovė pateikė trūkstamų kilnojamųjų daiktų bei buitinės technikos sąrašą, kuriame nurodytų daiktų vertė – 8730 Eur. Teismas konstatavo, kad žala ieškovei buvo padaryta, skiriasi namo būklė jį parduodant ir ieškovei į jį patekus. Atsakovai neginčijo ieškovės apskaičiavimų, kitokių skaičiavimų, įrodymų dėl kitokios daiktų ir įrangos vertės neteikė. Priežastinį ryšį, neteisėtus veiksmus ir kaltę įrodo įsiteisėjęs Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-879-666/2016, kurioje nustatyti žalą darantys asmenys  atsakovai.

5.       Iki įvykstant varžytynėms atsakovas buvo namo bendraturtis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje atsakovai nurodė, kad kilnojamąjį turtą yra pasidaliję gera valia, todėl teismas sprendė, kad jį pasidalijo tokiomis pat dalimis, kiek priklausė nekilnojamojo turto. Žala kildinama pirmiausia iš nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto dydis tiesiogiai susijęs su nekilnojamuoju turtu (CK 3.123 straipsnis).

6.       Kadangi atsakovai, išsikeldami iš gyvenamojo namo, išmontavo ir išsivežė jame esančią buitinę techniką, santechnikos įrangą bei kilnojamuosius daiktus, kurie buvo neatsiejama namo dalis ir pirkimo ir pardavimo dalykas pagal varžytynių skelbimą, tai jie atliko akivaizdžiai neteisėtus veiksmus, kuriuos atlikti jiems buvo uždrausta įsiteisėjusiu 2016 m. birželio 16 d. teismo sprendimu, ir tokiais veiksmais padarė turtinę žalą ieškovei.

Nurodęs, kad atsakovų neteisėti veiksmai – pareigos elgtis rūpestingai, taip, kad kitiems asmenims ar jų turtui nebūtų padaryta žala – pažeidimas (CK 6.263 straipsnis), yra tiesioginė ieškovės įrenginių ir kilnojamųjų daiktų netekimo priežastis, teismas tenkino ieškinį.

7.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 2 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.       Kolegija nurodė, kad atsakovas, būdamas gyvenamojo namo bendraturtis, turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y., ieškovei įgijus šį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, privalėjo imtis atitinkamų veiksmų, kad nepablogėtų gyvenamojo namo būklė. Atsakovo pareiga nepabloginti gyvenamojo namo būklės kildinama ir iš res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią turinčio Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-879-666/2016, kuriuo teismas uždraudė atsakovams ardyti ar kitaip gadinti (naikinti) gyvenamojo namo išorės bei vidaus apdailą ir name esančią inžinerinę įrangą, užfiksuotus varžytynių nuotraukose ir 2015 m. spalio 9 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akte.

9.       Įrodžius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje privalėjo įrodyti tris būtinąsias deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Atsakovo (ne)veikimas laikomas neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsirado neigiamos pasekmės ieškovei (ji patyrė žalą) ir dėl kurių kalti abu atsakovai.

10.       Teisėjų kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent atsakovų neteisėti veiksmai – pareigos elgtis rūpestingai, taip, kad kitiems asmenims ar jų turtui nebūtų padaryta žala, pažeidimas – yra tiesioginė ieškovei priklausančiame gyvenamajame name buvusių įrenginių ir kilnojamųjų daiktų netekimo priežastis, dėl ko ieškovė patyrė didelę žalą, yra pagrįsta.

11.       Gyvenamojo namo būklę, jos pokyčius (pablogėjimą), taigi ir ieškovės patirtos žalos faktą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina bylos duomenys. Ieškovė įrodė ir pagrindė žalos dydį. Atsakovas jos pateiktų apskaičiavimų neginčijo, kitokių įrodymų dėl daiktų vertės nepateikė. Kolegija vertino, kad įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

12.       Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti         Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 2 d. nutarties ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo dalį dėl atsakovo bei priimti naują sprendimą dėl šios dalies – ieškovės ieškinį atsakovui atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl prejudicinių faktų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015). Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-879-666/2016 nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios, nes nesutampa įrodinėjimo dalykas bylose, t. y. pirmesnėje civilinėje byloje nebuvo įrodinėjamos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, kurios yra teisiškai reikšmingos nagrinėjamoje byloje. Teismai nepagrįstai rėmėsi šiuo sprendimu, konstatavo, kad jis įrodo atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. 

12.2.                      Pirmesnėje byloje aplinkybės buvo nustatytos sprendimu už akių, todėl jos negali būti vertinamos kaip prejudicinės, nes tokiu sprendimu įrodymai vertinami tik formaliai ir jis priimtas, atsakovams nedalyvaujant. Prejudiciniai faktai gali būti nustatyti tik tokioje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Tai reiškia, kad dalyvavimas turi būti realus, sudarant galimybę gintis, o ne formalus.

12.3.                      Teismai nepagrįstai taikė (nors nenurodė) CK 6.266 straipsnio nuostatas ir priteisė žalos atlyginimą ieškovei, atsižvelgdami į bendraturčių turėtas nekilnojamojo turto dalis, be to, įpareigojo atsakovą atlyginti dėl atsakovės veiksmų padarytą žalą. Žala negali būti kildinama iš nekilnojamojo turto ir siejama su valdyta šio turto dalimi, o pirmiau nurodyta teisės norma netaikytina, nes žala ieškovei padaryta ne dėl pastato trūkumų.

12.4.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.76 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad atsakovai, pardavę turtą iš varžytynių, tretiesiems asmenims atsako kaip bendraturčiai. Nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo laikytina, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į  (CPK 715 straipsnis). Atsakovas neturėjo pareigos užtikrinti ar kontroliuoti, kad buvusi bendraturtė išsikeltų iš bendrosios nuosavybės teise turėto objekto nepadarydama jam žalos, išsineštų sau priklausančius daiktus, neardytų apdailos ar inžinerinės įrangos ir perduotų raktus. Teismai nesiaiškino, ar atsakovas laikėsi konkrečių pareigų, kylančių iš bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nenurodė, kad jis atliko būtent tuos veiksmus, kurie buvo teismo uždrausti sprendimu už akių.

12.5.                      Teismai netinkamai aiškino CK 1.98, 1.99, 4.2, 4.8, 4.12, 4.13, 4.19 straipsnių, 6.306 straipsnio 4 dalies, 6.396, 6.419 straipsnių nuostatas, netinkamai kvalifikavo pirkimo pardavimo iš varžytynių sutarties dalyką, tinkamai nesiaiškino pirkėjos (ieškovės) teisių ir jų apimties, kas yra išorinė ir vidinė apdaila, kilnojamieji daiktai ar nekilnojamojo daikto priklausiniai ir pan. CPK nenustato iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo daikto, kaip sutarties dalyko, ypatumų, todėl taikytinos CK 6.306 straipsnio 4 dalies, 6.396 straipsnio nuostatos. Byloje nenustatyta, kad kartu su ieškovės iš varžytynių įsigyjamu nekilnojamuoju turtu būtų parduodamas ir atsakovams priklausęs kilnojamasis turtas. Priešingai, buvo parduodamas tik žemės sklypas ir namas, būtent šis turtas įvertintas ir 2015 m. spalio 9 d. ekspertizės akte. Taigi nepagrįstos teismų išvados, kad išvežti daiktai yra neatsiejama namo dalis kaip pirkimo ir pardavimo dalykas pagal varžytynių skelbimą.     

12.6.                      Teismai netinkamai nustatė gyvenamajame name buvusių daiktų teisinį statusą, nepagrįstai visus daiktus traktavo kaip namo apdailą (CK 4.2 straipsnio 4 dalis) ar inžinerinę įrangą. Virtuvės baldai, buitinė technika, šviestuvai, užuolaidos, spintos nepriskirtini nė vienai iš pirmiau nurodytų kategorijų. Tai namų apyvokos daiktai (CK 4.8 straipsnis), nepraradę savo individualių požymių, taigi nelaikytini nekilnojamojo daikto dalimi (CK 4.2 straipsnio 5 dalis) ir yra pagrindiniai, ne antraeiliai kilnojamieji daiktai (CK 4.12, 4.13 straipsniai).

12.7.                      Teismai pažeidė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles, nes išvadas dėl įrodinėjimo dalyko (žalos atlyginimo) padarė nesant byloje žalos faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismai vadovavosi ieškovės pateikta sąmata ir sąrašu, kurie neatitinka įrodymams, įrodinėjimo priemonėms keliamų reikalavimų. Nepagrįstai įrodinėjimo pareiga, kad nepadaryta žala, perkelta atsakovams. Atsižvelgiant į tai, kad namo fotonuotraukos darytos 2015 m. spalio 9 d., o varžytynės vyko 2016 m. spalio 19 d., teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė įrodė, jog pirko namą būtent tokios būklės, kokios jis buvo užfiksuotas 2015 m. spalio 9 d.

12.8.                      Išvadas dėl atsakovo kaltės teismai padarė iš esmės nevertindami atsakovo pateiktų įrodymų, paneigiančių jo kaltės prezumpciją (CPK 182 straipsnio 4 dalis), nemotyvuodami, kodėl atmetė atsakovo pateiktus įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Atsakovas negyveno name ir negalėjo atlikti ieškinyje nurodytų pažeidimų. Ieškinys jam pareikštas tik todėl, kad jis buvo namo bendraturtis.

12.9.                      Teismai per plačiai aiškino priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis), visapusiškai neišanalizavo atsakovo veiksmų. Ieškovės žala negalėjo būti atsakovo (ne)teisėtų veiksmų rezultatas. Atsakovas negalėjo numatyti, kad namų apyvokos daiktų pasiėmimas galėtų padaryti kam nors žalą.

12.10.                      Ieškovės veiksmai (turto pirkimas jo neapžiūrėjus ir rizikos prisiėmimas) sudaro pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

13.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1.                      Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir tik papildomai nurodė, kad sprendimas už akių turi res judicata galią. Ieškovė pasinaudojo pozityviuoju res judicata poveikiu (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir ankstesnėje byloje priimtą sprendimą, kuriuo atsakovams buvo uždrausta atlikti tam tikrus veiksmus, panaudojo ieškinio reikalavimo (priteisti žalos atlyginimą) pagrindui suformuoti. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai, nes jie buvo įrodinėjimo dalykas. Ieškovei nereikėjo įrodinėti, kad atsakovams buvo uždrausta gadinti turtą, koks jis buvo užfiksuotas varžytynių nuotraukose ir ekspertizės akte.

13.2.                      Teismai atsakovo pareigą atlyginti ieškovei žalą kildino iš jo pareigos elgtis su turtu, priklausiusiu nuosavybės teise, atidžiai ir rūpestingai, o ne iš nekilnojamojo turto valdymo kartu su buvusia sutuoktine fakto. Teismai neturėjo pagrindo taikyti CK 6.266 straipsnio nuostatų.

13.3.                      Parduodant turtą iš varžytynių nebuvo galimybės su namo savininku aptarti sąlygų dėl jame paliekamų daiktų, todėl apie perkamo turto savybes ieškovė sprendė iš varžytynių skelbimo, fotonuotraukų, ekspertizės akto ir jo priedų – namo vidaus patalpų fotofiksacijos. Ieškovė turėjo pagrįstų lūkesčių dėl įsigyjamo turto būklės, buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, kad gautų tokių savybių daiktą, koks buvo parduodamas iš varžytynių. Atsakovų išmontuoti, esant teismo draudimui, rankšluosčių džiovintuvai, radiatoriai, sifonai, maišytuvai, dujinis katilas, vonia ir pan. – tai dujų, šilumos ir sanitarinė technika ir įranga (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas).     

13.4.                      Ieškovė šioje byloje pateikė įrodymus, kurie pagrindė patirtų nuostolių dydį, atsakovas jo neginčijo, kitokių skaičiavimų nepateikė. Taip pat atsakovas neįrodė, kad namo inžinerinė ir virtuvės įranga buvo išardyta (sugadinta) ne dėl jo kaltės (nepaneigė kaltės prezumpcijos). Atsakovas turėjo įrodyti, kad atsakovė neteisėtus veiksmus atliko viena. Iš namo teismo sprendimu buvo iškeldinti abu atsakovai, draudimas galiojo abiem, taigi ir dėl žalos padarymo kalti abu atsakovai. Atsakovas, kaip bendraturtis, turėjo pareigą ir galimybę elgtis taip, kad neatsirastų žalingų padarinių.    

14.       2018 m. spalio 23 d. nutartimi teisėjų kolegija, atnaujinusi bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodė, kad ketina pasisakyti dėl abiejų atsakovų atsakomybės apimties dėl ieškovei padarytos žalos, kas gali būti vertinama kaip kasacinio skundo ribų peržengimas, ir išaiškino, jog dalyvaujantys  byloje asmenys turi teisę raštu pateikti paaiškinimus dėl to. Tokių paaiškinimų per teismo nustatytą terminą nebuvo pateikta.  

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl prejudicinių faktų taikymo

 

15.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą taisyklę, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

16.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17.       Taigi aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys ir faktai toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. šios nutarties 15-16 punktus).

18.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltę, priežastinį ryšį (t. y. civilinės atsakomybės sąlygas) įrodo jau priimtas ir įsiteisėjęs Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-879-666/2016 (sprendimas už akių), kurioje nustatyti žalą darantys asmenys. Nesutikdamas su tokia išvada, atsakovas teigia, kad pirmesnėje byloje įrodinėjimo dalykas nebuvo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos ir nebuvo nustatyti žalą padarę asmenys. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo teiginius pripažįsta pagrįstais.

19.       Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje tarp tų pačių šalių, kaip ir šioje byloje, buvo patenkintas ieškovės prevencinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma uždrausti atsakovams ardyti ar kitaip gadinti (naikinti) ginčo gyvenamojo namo išorės ir vidaus apdailą bei jame esančią inžinerinę įrangą ir iškeldinti atsakovus iš šio namo. Šiuo sprendimu nustatyta, kad atsakovai atsisako išsikelti iš namo, elgiasi agresyviai ir grasina atlikti žalą sukeliančius veiksmus, dėl kurių ieškovė ateityje gali patirti realių tiesioginių nuostolių. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovai ne tik pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises ir teisėtus interesus, bet taip pat tokiu savo elgesiu sudaro pagrindą žalai atsirasti ateityje.

20.       CK 6.255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad realus pavojus, jog ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas pareikšti prevencinį ieškinį. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę.

21.       Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo tikėtinus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas).     

22.       Taigi prevenciniu ieškiniu siekiama užkirsti kelią žalai, kuri gali atsirasti ateityje, ir jo patenkinimas reiškia tai, kad yra įrodyta, jog atsakovas atlieka (gali atlikti) neteisėtus veiksmus, sudarančius sąlygas žalai atsirasti ateityje, bet ne tai, kad šiais veiksmais žala jau yra padaryta ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimu už akių buvo nustatytos prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai – atsisakymas išsikelti iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, agresyvus elgesys ir grasinimas atlikti žalą sukeliančius veiksmus, kaip sukeliantys realią žalos padarymo ateityje grėsmę ir uždrausta atlikti žalą sukeliančius veiksmus  uždrausta atsakovams ardyti ar kitaip gadinti (naikinti) ginčo gyvenamojo namo išorės ir vidaus apdailą bei name esančią inžinerinę įrangą. Taigi ankstesnėje byloje įrodinėjimo dalykas nebuvo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos kaip pagrindas taikyti tokią atsakomybę dėl žalos, dėl kurios padarymo pareikštas ieškinys šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltę, priežastinį ryšį (t. y. civilinės atsakomybės sąlygas) įrodo jau priimtas ir įsiteisėjęs Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė prejudicinių faktų taikymo taisykles, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų nepašalino.

23.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką prejudicinių faktų taisyklė, reiškianti, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, netaikytina teismo nutartims, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams. Šie dokumentai kitose bylose vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013). 

 

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės formos ir neteisėtų veiksmų

 

24.       CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) kitam asmeniui nebūtų daroma žala. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais  ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo (to paties straipsnio 2 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintą bendrąją taisyklę, prievolė atlyginti žalą atsiranda kaltam dėl jos padarymo asmeniui.

25.       Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatą žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi šioje normoje yra nustatytas vienas iš pagrindų, kuriam esant atsiranda atsakomybė be kaltės.

26.       Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovų žalos, padarytos jų neteisėtais veiksmais, atlyginimą, neteisėtais veiksmais laikydama netinkamą jai priklausančio iš varžytynių įsigyto turto valdymą, pasireiškusį gyvenamajame name esančios buitinės technikos, santechnikos ir kilnojamųjų daiktų išmontavimu ir išgabenimu, esant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytam draudimui. Teisiniu savo reikalavimo pagrindu ieškovė nurodo CK 6.263 straipsnio 1 dalies normą.

27.       Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nurodęs, kad, iki įvykstant varžytynėms, atsakovas taip pat buvo namo savininkas, kuriam priklausė 1/3 dalis namo, o žala kildinama pirmiausia iš nekilnojamojo turto, atsakovams priklausė atitinkamai 2/3 ir 1/3 jo dalys, tokiomis dalimis ir paskirstė iš atsakovų priteisiamą žalos atlyginimą, nors ir pripažino, kad žala ieškovei buvo padaryta neteisėtais abiejų atsakovų veiksmais, pažeidusiais CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą ir pasireiškusiais ieškovei priklausančiame gyvenamajame name esančios buitinės technikos, santechnikos įrangos ir kilnojamųjų daiktų išmontavimu ir išgabenimu.

28.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas gyvenamojo namo bendraturtis, turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y., ieškovei įgijus šį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, privalėjo imtis atitinkamų veiksmų, kad nepablogėtų gyvenamojo namo būklė; šią pareigą teismas kildino ir iš, jo vertinimu, res judicata galią turinčio Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo už akių, kuriuo atsakovams uždrausta ardyti ar kitaip gadinti namo išorės bei vidaus apdailą bei name esančią inžinerinę įrangą. Taigi neteisėtais atsakovo veiksmais, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, apeliacinės instancijos teismas laikė neveikimą, pasireiškusį pareigos elgtis rūpestingai, t. y. taip, kad ieškovei nebūtų padaryta žala, pažeidimu, ir pripažino, kad toks neveikimas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės patirta žala, atsiradusia dėl jos įsigytame ir jai priklausančiame gyvenamajame name buvusių nekilnojamųjų daiktų ir įrenginių netekimo. Pirmosios instancijos teismo nustatyto žalos atlyginimo paskirstymo tarp atsakovų pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino, nors žalos paskirstymą, atsižvelgiant į buvusias nuosavybės dalis, atsakovas ginčijo apeliaciniu skundu.

29.       Taip paskirstydami iš atsakovų priteisiamą žalos atlyginimą, t. y. atsiradusią žalą susiedami su buvusiomis atsakovų nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo) nuosavybės dalimis, o ne su atsakovų atliktais veiksmais, bylą nagrinėję teismai iš esmės pritaikė atsakomybę be kaltės (CK 6.266 straipsnis), nenagrinėdami galbūt atliktų atsakovo veiksmų, kuriuos siejo ar galėjo sieti priežastinis ryšys su ieškovės nurodyta žala. Pažymėtina, kad atsakovo argumentą, jog jis nuo 2009 m. ginčo name nebegyvena ir dirba užsienyje (todėl negalėjo atlikti žalą sukėlusių veiksmų), pirmosios instancijos atmetė vien tuo pagrindu, kad iki varžytynių atsakovas buvo namo bendraturtis, iš esmės vien šiuo pagrindu preziumuodamas neteisėtus atsakovo veiksmus, o apeliacinės instancijos teismas dėl šių atsakovo nurodytų aplinkybių iš viso nepasisakė.

30.       Pagal CK 6.246 straipsnio, nustatančio neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, sąvoką, 1 dalies nuostatą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (to paties straipsnio 2 dalis).

31.       Pareigą atlyginti padarytą žalą reglamentuojančio CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo; pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatą, įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.

32.       Šios nutarties 26 punkte minėta, kad nagrinėjamoje byloje reikalaujamą atlyginti žalą ieškovė kildina iš atsakovų neteisėtų veiksmų, kurių esmė  netinkamas jai priklausančio iš varžytynių įsigyto turto valdymas, pasireiškęs gyvenamajame name esančios buitinės technikos, santechnikos ir kilnojamųjų daiktų išmontavimu ir išgabenimu, esant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytam draudimui. Taigi pareikštas reikalavimas atsakovui dėl žalos atlyginimo negrindžiamas įstatymo nustatyta pareiga atlyginti žalą, kurios jis nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), taip pat pareiga atlyginti dėl savo valdomų daiktų padarytą žalą. Todėl teismai, spręsdami tokio reikalavimo pagrįstumo klausimą, turėjo nustatyti, ar atsakovas atliko konkrečius ieškovės nurodytus veiksmus, tiesiogiai susijusius su nurodytos žalos atsiradimu, t. y. ar atsakovas atliko konkrečius veiksmus, pasireiškusius gyvenamajame name esančios buitinės technikos, santechnikos ir kilnojamųjų daiktų išmontavimu ir išgabenimu, ar prie tokių veiksmų prisidėjo. Faktas, kad teismai netyrė atsakovo nurodytų aplinkybių, apsiribodami nustatyta aplinkybe, kad iki varžytynių jis buvo namo bendraturtis, ir iš esmės vien šiuo pagrindu preziumuodami jo neteisėtus veiksmus (žr. šios nutarties 28 punktą), reiškia, jog bylą nagrinėję teismai nenustatė vienos iš atsakovo deliktinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), taigi netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, ir šie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtus procesinius sprendimus.

 

Dėl žalos dydžio nustatymo

 

33.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

34.       Neteisėtais atsakovų veiksmais ieškovė laikė jos įsigytame gyvenamajame name buvusios buitinės technikos, santechnikos ir kilnojamųjų daiktų išmontavimą ir išgabenimą (žr. šios nutarties 26 punktą). Skaičiuodama šiais atsakovų veiksmais padarytą žalą, ieškovė į žalos sudėtį įskaičiavo išmontuotos santechnikos ir jos montavimo darbų kainą, taip pat baldų, buitinės technikos kitų kilnojamųjų daiktų kainą. Bylą nagrinėję teismai, visiškai tenkindami ieškinį, įvertino žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, tačiau ieškovės teisių į jos nurodytus daiktus, dėl kurių praradimo ji teigia patyrusi žalą, atsiradimo pagrindo nesvarstė, taigi ir žalos dėl šių daiktų praradimo tinkamai nenustatė.

35.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2016 m. balandžio 19 d. įvykusiose varžytynėse ieškovė įsigijo žemės sklypą ir 173,02 kv. m bendro ploto visiškai įrengtą gyvenamąjį namą. Aplinkybė, kad ieškovė būtų įsigijusi ir šiame name buvusius kilnojamuosius daiktus, byloje nenustatyta.

36.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, klausimą, be kita ko, nurodė, kad atsakovai, išsikeldami iš gyvenamojo namo, kurį iš varžytynių nusipirko ieškovė, išmontavo ir išsivežė gyvenamajame name esančią buitinę techniką, santechnikos įrangą bei kilnojamuosius daiktus, kurie buvo neatsiejama namo dalis kaip pardavimo ir pirkimo dalykas. Taigi visus ieškovės nurodytus daiktus, dėl kurių netekimo ji teigia patyrusi žalą, teismas įvertino kaip neatsiejamą gyvenamojo namo dalį, tačiau šios išvados niekaip neargumentavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ginčo namas buvo baigtas statyti ir buvo su visa vidaus apdaila, tačiau, spręsdamas priteistino žalos dydžio klausimą, namui, kaip pardavimo iš varžytynių objektui, kaip jo sudėtines dalis taip pat priskyrė ne tik jo šildymo ir santechnikos įrangą, bet ir baldus, buitinę techniką, o palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą – ir kitus kilnojamuosius daiktus, kurių kainą ieškovė įskaičiavo į patirtos žalos dydį, šios išvados taip pat neargumentuodamas.

37.       Pažymėtina, kad antstolio vykdomas turto pardavimas iš varžytynių yra priverstinis skolininkui ar įkaito davėjui priklausančio turto realizavimas, kurio metu nuosavybės teisė į iš varžytynių parduodamą turtą pereina pirkėjui, o nuosavybės perėjimo momentas sutampa su varžytynių akto pasirašymo momentu (CPK 691, 715 straipsniai). Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės reglamentuotos CPK XLVII skyriuje, kurio 686 straipsnyje taip pat nustatyta, iš kokio turto negali būti išieškoma: iš fizinių asmenų vykdomas išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

38.       Taigi bylą nagrinėję teismai, spręsdami priteisiamos žalos dydžio klausimą ir į žalą įskaitydami ginčo name buvusių baldų, buitinės technikos ir kitų kilnojamųjų daiktų bei jų montavimo darbų kainą, tinkamai neišaiškino, kas buvo turto pardavimo iš varžytynių objektas – tik visiškai įrengtas gyvenamasis namas ar ir jame buvę kilnojamieji daiktai, kas įėjo į parduodamo visiškai įrengto gyvenamojo namo su visa vidaus apdaila sudėtį, taip pat nesiaiškino aplinkybių, ar jame buvę kilnojamieji daiktai, kurių kaina buvo įskaičiuota į priteisiamos žalos atlyginimą, nepriskiriami turto, iš kurio negali būti išieškoma, kategorijai. Nenustačius šių aplinkybių, nebuvo tinkamai nustatytas ieškovės patirtos žalos dydis, t. y. nebuvo nustatyta, kokio turto, priklausančio nuosavybės teise, ieškovė, kaip varžytynėse įsigyto gyvenamojo namo savininkė, neteko dėl atsakovų veiksmų ir (ar) koks jos turtas buvo sužalotas. Tai reiškia, kad teismai nenustatė atsakovo deliktinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos – padarytos žalos (jos dydžio) (CK 6.249 straipsnis), taigi netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Šių aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas, kuris kasacinio teismo kompetencijai nepriskirtas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

39.       CK 6.5 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų, (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018).

40.       Bylą nagrinėję teismai netyrė, ar atsakovas atliko konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado ieškovės nurodyta žala, t. y. netyrė, ar atsakovas atliko konkrečius veiksmus, pasireiškusius gyvenamajame name esančios buitinės technikos, santechnikos ir kilnojamųjų daiktų išmontavimu ir išgabenimu, ar prie tokių veiksmų prisidėjo. Tik nustačius, kad atsakovas atliko tokius veiksmus, gali būti sprendžiamas jo civilinės atsakomybės klausimas, įskaitant tai, ar žala buvo padaryta bendrais abiejų atsakovų veiksmais, ar vieno iš jų, ar dalis žalos padaryta vieno atsakovo veiksmais, dalis – kito, ir klausimas, ar nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikoma dalinė ar solidarioji atsakomybė.

41.       Šios nutarties 40 punkte nurodytų aplinkybių nustatymas nepriskiriamas kasacinio teismo kompetencijai, nes jis nėra susijęs su teisės taikymu: kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šias aplinkybes gali nustatyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 320 straipsnis), todėl dėl šios nutarties 32 ir 38 punktuose nurodytų pažeidimų skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42.       Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas, teigdamas, kad išvadas dėl jo kaltės bylą nagrinėję teismai padarė iš esmės nevertindami jo pateiktų įrodymų, paneigiančių jo kaltės prezumpciją, jog jis neturėjęs pareigos užtikrinti ar kontroliuoti, kad buvusi bendraturtė (atsakovė L. N.) išsikeltų iš bendrosios nuosavybės teise turėto objekto nepadarydama jam žalos, išsineštų jai priklausančius daiktus, neardytų apdailos ar inžinerinės įrangos ir perduotų raktus, iš esmės kelia ir atsakovės L. N. atsakomybės apimties klausimą, tačiau kasaciniu skundu prašo panaikinti tik skundžiamų procesinių sprendimų dalį, kuria, taikant dalinę atsakomybę, dalis žalos atlyginimo priteista iš jo. Tačiau išnagrinėti šią bylą pagal atsakovo kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, laikantis tokių kasacinio skundo prašyme apibrėžtų ribų, t. y. nesprendžiant ir atsakovės L. N. atsakomybės klausimo, nėra galimybės.

43.       Teisėjų kolegija, įvertinusi 42 punkte nurodytas aplinkybes ir pasinaudodama įstatymo suteikta teise išeiti už kasacinio skundo ribų, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis), naikina visą apeliacinės instancijos teismo nutartį, įskaitant ir tą dalį, kuria žalos atlyginimas priteistas iš atsakovės L. N.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

44.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 10,99 Eur tokių išlaidų. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

            Teisėjai        Alė Bukavinienė

 

        Birutė Janavičiūtė 

 

        Donatas Šernas

        

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • e2-879-666/2016
  • CK6 6.245 str. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys
  • CK3 3.123 str. Nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CPK
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • 3K-3-702-687/2015
  • CK6 6.266 str. Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
  • CK4 4.76 str. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant
  • CPK 715 str. Skolininko teisė nurodyti, kokį turtą varžytynėse parduoti pirmiausia
  • CK6 6.306 str. Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas
  • CK4 4.2 str. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai
  • CK4 4.8 str. Namų apyvokos daiktai
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.253 str. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
  • CK6 6.255 str. Prevencinis ieškinys
  • 3K-3-73/2008
  • 3K-3-482/2013
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK6 6.5 str. Skolininkų daugetas
  • CK6 6.6 str. Solidarioji skolininkų pareiga
  • e3K-7-143-684/2018
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos