Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-09-14][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-475-684-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-475-684/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos apskrities VMI Šilutės poskyris kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
"Redesa" 300539513 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.17. Bylos dėl paskolos
2.1.17.2. dėl vartojimo kredito
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.2. Bylos, susijusios su sutartine atsakomybe
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.2. Asmenys
2.2.3. Atstovavimas:
2.2.3.1. Atstovavimas (jame dalyvaujantys asmenys, jų įgalinimai, įgalinimų atsiradimo pagrindai, atstovavimo rūšys ir kt.)
2.2.3.2. Įgaliojimas, jo rūšys, įgaliojimo forma ir terminas, perįgaliojimas, įgaliojimo pasibaigimas
2.5. Prievolių teisė
2.5.9. Kitais pagrindais atsirandančios prievolės:
2.5.9.2. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.1. Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas:
3.1.1.2. Civilinio proceso principai:
3.1.1.2.10. Valstybinės kalbos principas
3.1.6. Teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas (nusišalinimas):
3.1.6.1. Pagrindai teisėjui nušalinti (nusišalinti)
3.1.11. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
3.1.11.4. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.3. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
3.2.2. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.11. Įrodymų vertinimas
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.4. Galutinis sprendimas
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
3.2.7.1. Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 3K-3-475-684/2015

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01042-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija 43.2.

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. (S. T.) ieškinį atsakovui V. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Redesa“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas S. T. ieškiniu atsakovui V. S. prašė priteisti iš atsakovo 27 500 Lt (7964,55 Eur), 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2012 m. gruodžio 5 d. iš atsakovo nusipirko automobilį „Peugeot Boxer“ (2009 m.), už kurį atsakovui sumokėjo 27 500 Lt (7964,55 Eur), t. y. 20 000 Lt (5792,40 Eur) pavedimu į atsakovo banko sąskaitą, 7500 Lt (2172,15 Eur) – grynaisiais pinigais (7000 Lt (2027,34 Eur) banke, o 500 Lt (144,81 Eur) – kaip rankpinigius). Ieškovui buvo pateikta UAB „Redesa“ direktorės R. M. pasirašyta pažyma-sąskaita Nr. 397121, kurioje nurodyta, kad jo įsigyto automobilio pardavėja (buvusi savininkė) yra UAB „Redesa“, o automobilio kaina – 17 200 Lt (4981,46 Eur). Ieškovo teigimu, pažymoje neteisingai nurodyta, kad pinigai sumokėti kasoje. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovas pardavė ne savo, o UAB „Redesa“ turtą. Ieškovo vertinimu, atsakovas, nepagrįstai gavęs iš ieškovo pinigus už automobilį, privalo juos grąžinti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas teisėtai veikė pagal UAB „Redesa“ 2012 m. lapkričio 19 d. įgaliojimą, turėjo teisę atstovauti įmonės interesams derybose su pirkėjais dėl automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo, gauti pinigus ir juos perduoti įmonei. Jei atsakovas ir būtų neinformavęs ieškovo, kad veikia kaip įgaliotinis, ieškovas turėjo suprasti, kad sudaro sandorį su įgaliotiniu, pasirašydamas 2012 m. gruodžio 5 d. pažymą-sąskaitą Nr. 397121, kurioje kaip pardavėja nurodyta UAB „Redesa“. Be to, teismo nuomone, ieškovui neturėjo jokios reikšmės, su kuriuo asmeniu sudaro sandorį, nes jis norėjo pirkti būtent tą automobilį už susitartą kainą, sandoris įvyko, automobilis buvo jam perduotas. Trečiasis asmuo UAB „Redesa“ neturi jokių pretenzijų atsakovui dėl atstovavimo fakto, sandorio sudarymo ar aplinkybių parduodant automobilį bei paskirstant už jį gautas lėšas; trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovas galėjo susitarti dėl bet kokios automobilio pardavimo kainos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija įgaliojimo ar šalių sudaryto sandorio. Ieškovas neįrodė, kad įgaliojimas negalioja, kad sudarytas atgaline data. Taip pat ieškovas neįrodė, kad atsakovui perdavė 7500 Lt (2172,15 Eur) grynųjų pinigų: liudytojas N. T. yra ieškovo sūnus, todėl gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai nelaikyti tinkamu pinigų perdavimo įrodymu; tinkamu įrodymu nepripažintas ir ieškovo pateiktas raštelis, surašytas vokiečių kalba, kuriame užfiksuota informacija, kad „Įmokėta už automobilį 7000“; „Bendra suma: 27 600“; „Banko pavedimu: 17 900“; „9700 grynaisiais“; „Įmokėta 500 litų V. S. “, nes dokumentas neinformatyvus, jį analizuojant negalima vienareikšmiškai daryti išvados apie susitarimo šalis ir aplinkybes ar pinigų perdavimo faktą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas iš ieškovo gavo pinigus turėdamas teisinį pagrindą, t. y. atstovaudamas UAB „Redesa“, parduodant jai priklausantį automobilį.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: ieškovui priteisė iš atsakovo 10 300 Lt (2983,09 Eur) nepagrįstai gautų lėšų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 352,56 Lt (102,11 Eur) bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš ieškovo priteisė 45 Lt (13 Eur), o iš atsakovo – 27 Lt (8 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2012 m. lapkričio 19 d. įgaliojimu buvo įgaliotas atstovauti trečiojo asmens UAB „Redesa“ interesams derybose su automobilio pirkėjais, parduoti automobilį, gauti už parduotą automobilį pinigus ir juos perduoti UAB „Redesa“, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jokio rašytinio susitarimo su ieškovu atsakovas nepateikė ir neįrodinėjo, jog toks buvo sudarytas žodine tvarka, todėl kolegija konstatavo, kad automobilis buvo įgytas ne komiso, bet pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovo ir pardavėjos UAB „Redesa“ 2012 m. gruodžio 5 d. pažymą-sąskaitą Nr. 397121 teismas laikė įstatymo reikalavimus atitinkančia pirkimo–pardavimo sutartimi, nes šiuo dokumentu automobilis buvo perduotas pirkėjui (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.309 straipsnio 1 dalis), joje aiškiai ir tiesiogiai nustatyta automobilio kaina (CK 6.313 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pripažino, kad nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sandorio šalys yra ieškovas ir UAB „Redesa“, atsakovas neginčijo pirkimo–pardavimo sutarties šalies – pardavėjo ar kainos, todėl byloje nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovo nupirkto automobilio kaina 27 600 Lt (7993,51 Eur), t. y. ta suma, kurią ieškovas sumokėjo atsakovui. Dėl to tokia atsakovo pozicija negali būti laikoma sąžininga, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad nesąžiningi veiksmai negali sukelti teisėtų pasekmių. Dvišalis sandoris, kuriam sudaryti yra būtina dviejų šalių suderinta valia, yra sutartis (CK 1.63 straipsnio 6 dalis) ir šioje byloje ji buvo sudaryta rašytine forma, kurioje nurodyta parduodamo daikto kaina – 17 200 Lt (4981,46 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo susitarimas su UAB „Redesa“, jog atsakovas parduos automobilį už didesnę nei 17 200 Lt (4981,46 Eur) kainą ir tą skirtumą atsakovas galės pasilikti sau, nesukuria ieškovui pareigos sumokėti daugiau nei sandorio šalių sutarta kaina, nes ieškovas nebuvo atsakovo ir UAB „Redesa“ susitarimo šalis.

Aplinkybės, kad atsakovas įgaliotojai UAB „Redesa“ perdavė tik 17 200 Lt (4981,46 Eur) ir ieškovo bei UAB „Redesa“ sutarta automobilio pirkimo ir pardavimo kaina buvo 17 200 Lt (4981,46 Eur), sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovo atsakovui sumokėta suma, viršijanti automobilio pirkimo–pardavimo kainą (17 200 Lt (4981,46 Eur), atsakovo yra įgyta nesąžiningai, be teisėto pagrindo, todėl turi būti grąžinta ieškovui (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas į atsakovo banko sąskaitą už automobilį pervedė 20 000 Lt (5792,40 Eur), be to, atsakovas savo parašu patvirtino, kad iš ieškovo gavo dar 7500 Lt (2172,15 Eur). Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad skolos dokumentas yra pas ieškovą, atsakovas nepateikė įrodymų, jog pagal šį skolos dokumentą su ieškovu yra bent iš dalies atsiskaitęs (CK 6.65 straipsnio 2 dalis), konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai iš ieškovo gavo 10 300 Lt (2983,07 Eur).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

              Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Klaipėdos apygardos teismas, darydamas išvadą, kad byloje nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sandorio šalys yra ieškovas ir UAB „Redesa“, o atsakovas nebuvo pardavėjas, pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 177, 185 straipsniai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-800/2003, suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl komiso santykių. Kasatorius nurodo, kad teisiškai vertinant tarp trečiojo asmens ir atsakovo komiso sutarties pagrindu atsiradusius teisinius santykius, svarbi ta aplinkybė, kad komisionierius (bylos atveju – atsakovas V. S.) iš karto dalyvauja dviejuose teisiniuose santykiuose: priėmęs komitento pavedimą, jis tampa atsiradusio su komitentu teisinio santykio dalyviu ir, vykdydamas komitento pavedimą, tampa teisinio santykio su trečiuoju asmeniu (bylos atveju – su ieškovu) dalyviu. Komitento pavedimą komisionieriui atspindi 2012 m. lapkričio 19 d. įgaliojimas. Šios bylos atveju tarp komisionieriaus V. S. ir pirkėjo – ieškovo S. T., buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, ją abi šalys įvykdė. Visa tai, ką atsakovas įgijo pagal sudarytą su ieškovu sutartį, priklauso atsakovui (CK 6.780 straipsnio 2 dalis).

2. Klaipėdos apygardos teismo išvada, kad ieškovo ir UAB „Redesa“ 2012 m. gruodžio 5 d. pasirašyta pažyma-sąskaita Nr. 397121 laikytina įstatymo reikalavimus atitinkančia pirkimo–pardavimo sutartimi, neatitinka kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008).

Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pažymoje-sąskaitoje buvo aiškiai ir tiesiogiai nustatyta automobilio kaina, nurodė, jog ieškovas ir atsakovas po derybų susitarė dėl parduodamo automobilio kainos, UAB „Redesa“ derybose nedalyvavo, su atsakovu sutartą kainą ieškovas sumokėjo, ir tai reiškia, kad atsakovo oferta dėl kainos buvo ieškovo akceptuota.

Kasatoriaus vertinimu, pažyma-sąskaita sietina su komisionieriaus ir komitento santykiais ir joje nurodyta suma atspindi tą kainos dalį, kurią komitentas turi gauti iš komisionieriaus. Šis dokumentas nepatvirtina ieškovo ir atsakovo sutartinių santykių.

3. Kasaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismas, darydamas išvadą, jog ieškovo atsakovui sumokėta suma, viršijanti automobilio pirkimo–pardavimo kainą (17 200 Lt), atsakovo yra įgyta nesąžiningai, be teisėto pagrindo, todėl turi būti grąžinta ieškovui (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013, 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011, suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl be pagrindo gauto turto išreikalavimo. Ieškovas, būdamas susijęs tiesioginiais sutartiniais santykiais su atsakovu, neturėjo teisinio pagrindo reikalauti kaip be pagrindo įgytą turtą grąžinti dalį sumokėtos kainos. Visų šių minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad ginčo atvejui CK 6.237 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatorius nepagrįstai siekia įrodyti, kad Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai išsprendė šalis siejančių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, nepagrįstai netaikė materialiosios teisės normų, reguliuojančių komiso teisinius santykius. Atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, sprendė dėl galimybės tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius kvalifikuoti kaip komiso santykius, tačiau, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Redesa“ susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai. Ieškovas pažymėjo, kad pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą automobilio pirkimo–pardavimo sandoris tarp jo ir V. S. turėjo būti sudarytas paprasta rašytine forma, nes sandorio suma buvo didesnė kaip 5000 Lt.

Ieškovo vertinimu, aplinkybė, kad atlyginimą V. S. sumokėjo ne UAB „Redesa“, o S. T., paneigia tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimą kaip komiso ir 10 300 Lt tarpininkavimo mokesčio teisėtumą (CK 6.781 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimo mokestį už automobilio pardavimą atsakovui V. S. sumokėjo S. T., tokie teisiniai santykiai, esant atitinkamai sutarčiai, galėtų būti kvalifikuojami kaip atlygintinų paslaugų teikimas, tačiau kadangi tokios sutarties nėra, atsakovas V. S. neįgijo teisės į atlyginimą už tarpininkavimą, surandant ieškovui automobilį.

Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo, kad jį ir trečiąjį asmenį UAB „Redesa“ sieja komiso teisiniai santykiai. Taip atsakovas nesilaikė CPK 347 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

2. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pažymos-sąskaitos vertinimas kaip pirkimo–pardavimo sutarties neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pateiktų išaiškinimų, ir nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose buvo vertinama PVM sąskaitos faktūros įrodomoji galia, o ne pažymos-sąskaitos, kaip yra nagrinėjamu atveju. Ieškovas nurodo, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM tikslais, o nagrinėjamu atveju pažymos-sąskaitos paskirtis – įforminti automobilio pirkimopardavimo sandorį, tai yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, išduodamas pirkėjui, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėto dokumento turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje pateikta pažyma-sąskaita yra laikytina įstatymo reikalavimus atitinkančia sutartimi.

Ieškovo vertinimu, pažyma-sąskaita yra S. T. ir UAB „Redesa“ pirkimo–pardavimo teisinius santykius patvirtinantis dokumentas, nes jame kaip pardavėja aiškiai nurodyta UAB „Redesa“, o pažymoje-sąskaitoje nurodyta suma yra tikroji automobilio kaina.

3. Ieškovas pažymėjo, kad įstatymai nenustato galimybės įgaliotiniui gauti atlyginimą už įgaliojimo vykdymą, parduodant turtą už didesnę kainą negu nustatyta įgaliotojo (CK 6.758 straipsnis). Taip pat, vertinant atsakovo gauto tarpininkavimo mokesčio pagrįstumą, teisinę reikšmę turi ir tai, kad atsakovas automobilių prekybos agento veikla verčiasi nelegaliai – atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra įregistravęs savo vykdomą individualią prekybos automobiliais veiklą, kad gautos pajamos yra deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kad nuo gautų pajamų valstybei yra sumokėti privalomi mokesčiai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą.

Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliami klausimai dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo, dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo CK 6.237 straipsnio pagrindu.

Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas.

 

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

 

Byloje nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 5 d. ieškovui buvo parduotas trečiajam asmeniui UAB „Redesa“ priklausantis automobilis „Peugeot Boxer“. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą pagal CK 6.237 straipsnį priteisti iš atsakovo už automobilį sumokėtą sumą, sprendė, kad atsakovas, atstovaudamas trečiojo asmens UAB „Redesa“ interesams, pardavė ieškovui UAB „Redesa“ priklausantį automobilį. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, konstatavo, kad automobilis buvo įgytas ne komiso, bet ieškovo ir UAB „Redesa“ pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, todėl prievoliniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir trečiojo asmens, nes atsakovas yra trečiojo asmens, o ne ieškovo atstovas (pavedimo sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė materialiosios teisės normų, reguliuojančių komiso teisinius santykius.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008; kt.). Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai šalių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas teisingai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas 2012 m. lapkričio 19 d. įgaliojimu buvo įgaliotas atstovauti trečiojo asmens UAB „Redesa“ interesams derybose su parduodamo automobilio pirkėjais, parduoti automobilį, gauti už parduotą automobilį pinigus ir juos perduoti UAB „Redesa“. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad asmenys turi teisę sandorius sudaryti tiek patys asmeniškai, tiek ir veikdami per atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma reiškia, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, nes asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas veikiantis pats (CK 2.132 straipsnis, 2.133 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. v. J. N. , bylos Nr. 3K-3-473/2014). Esant atstovavimo santykiams, atstovas privalo elgtis sąžiningai, ginti atstovaujamojo interesus ir teises, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, vengti interesų konflikto.

Byloje teismų nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Redesa“ neturėjo jokių pretenzijų atsakovui dėl atstovavimo fakto, sandorio sudarymo aplinkybių parduodant automobilį bei paskirstant už jį gautas lėšas; trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovas galėjo susitarti dėl bet kokios automobilio pardavimo kainos. 2012 m. lapkričio 19 d. įgaliojimas, kurio pagrindu veikė atsakovas, nebuvo ginčijamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant teisingai kvalifikuoti sandorio subjektų veiksmus, privalu atsižvelgti į jų valią, ketinimus ir siekiamus tikslus, nuo kurių priklauso, kokie materialiniai įstatymai bus taikomi sandoriui. Visų pirma esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, neapsiribojama tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, jos visos vertinamos kompleksiškai, nes tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą – teisinį tikslą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovas turėjo tikslą įsigyti automobilį, o trečiasis asmuo, atstovaujamas atsakovo, – automobilį parduoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui asmuo, su kuriuo sudarė sandorį, negalėjo turėti jokios reikšmės, nes jis norėjo pirkti būtent tą automobilį už susitartą kainą, ieškovas ir atsakovas derėjosi dėl kainos, sandoris įvyko, automobilis buvo ieškovui perduotas.

Esant tokioms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad atsakovą ir trečiąjį asmenį siejo atstovavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas atstovaujamojo (trečiojo asmens) vardu ir interesais derėjosi su ieškovu dėl UAB „Redesa“ priklausančio automobilio pardavimo.

 

              Dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo

 

Byloje teismų nustatyta, kad ieškovas į atsakovo asmeninę banko sąskaitą 2012 m. gruodžio 5 d. už automobilį pervedė 20 000 Lt (5792,40 Eur); atsakovas 17 200 Lt (4981,46 Eur) perdavė trečiajam asmeniui UAB „Redesa“. Ieškovui trečiasis asmuo UAB „Redesa“ išrašė pažymą-sąskaitą, kurioje nurodyta, kad automobilį ieškovui už 17 200 Lt (4981,46 Eur) pardavė UAB „Redesa“. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo atsakovui sumokėta suma, viršijanti automobilio pirkimo–pardavimo kainą (17 200 Lt) (4981,46 Eur), atsakovo yra įgyta nesąžiningai, be teisėto pagrindo, todėl turi būti grąžinta ieškovui (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. V. K. , bylos Nr. 3K-3-396/2013; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas iš ieškovo ginčijamą sumą už automobilį priėmė veikdamas pagal trečiojo asmens atsakovui išduotą įgaliojimą. Nesant tarp šios bylos šalių tiesioginių sutartinių santykių, būtent trečiojo asmens išduotas įgaliojimas sudarė teisinį materialinį atsakovo gautų iš ieškovo piniginių sumų įgijimo pagrindą.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Šioje byloje tokią aplinkybę, t. y. kad atsakovas gavo lėšas be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai vertino ieškovo į bylą pateiktą vokiečių kalba surašytą raštelį, kuriuo ieškovas įrodinėjo 7500 Lt (2172,15 Eur) grynųjų pinigų perdavimą atsakovui pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nepripažino tinkamu, nes dokumentas neinformatyvus, jį analizuojant negalima vienareikšmiškai daryti išvados apie susitarimo šalis ir aplinkybes ar pinigų perdavimo faktą; apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad raštelis yra rašytinis įrodymas, kuriame užfiksuotų faktinių aplinkybių, tarp jų – 7000 Lt (2027,34 Eur) ir 500 Lt (144,81 Eur) perdavimo atsakovui fakto, atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, tinkamai įvertinęs ieškovo pateiktą raštelį kaip neinformatyvų, ganėtinai padriką, kurį analizuojant negalima vienareikšmiškai daryti išvados apie susitarimo šalis ir aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad šis įrodymas nepatvirtina grynųjų pinigų perdavimo fakto.

Konstatavus, kad atsakovas iš ieškovo gavo pinigus (20 000 Lt (5792,40 Eur), iš jų 17 200 Lt (4981,46 Eur) perdavė trečiajam asmeniui UAB „Redesa“) turėdamas teisinį pagrindą, t. y. atstovaudamas UAB „Redesa“ parduodant jai priklausantį automobilį, visų byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ginčo atvejui CK 6.237 straipsnio nuostatos netaikytinos.

              Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialiosios ir proceso teisės normų, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos sprendimas ir priimtas naujas sprendimas –ieškinį tenkinti iš dalies, naikintinas; pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).  

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasacinis teismas patyrė 11,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. rugsėjo 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad už kasacinį skundą jis sumokėjo 89 Eur žyminio mokesčio (T. 2, b. l. 13), todėl ši suma priteistina ieškovo atsakovui (CPK 93, 98 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą.

Priteisti ieškovo S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 89 (aštuoniasdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,54 Eur (vienuolika Eur 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                       Virgilijus Grabinskas

 

 

Gediminas Sagatys

 

 

Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • CK6 6.305 str. Pirkimo-pardavimo sutarties samprata
  • CK6 6.313 str. Kaina
  • CK
  • CK6 6.237 str. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą
  • CK6 6.65 str. Prievolės įvykdymo patvirtinimas
  • CPK
  • CK6 6.780 str. Komiso sutarties samprata
  • 3K-3-15/2008
  • 3K-3-396/2013
  • CK1 1.73 str. Rašytinė sandorių forma
  • CK6 6.781 str. Komisinis atlyginimas
  • CPK 347 str. Kasacinio skundo turinys
  • CK6 6.758 str. Įgaliotinio atlyginimas
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-7/2008
  • 3K-3-473/2014
  • CK1 1.136 str. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-3-427/2008
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos