Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-158-2014].docx
Bylos nr.: 3K-3-158/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Šiaulių energija" 245358580 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.4. dėl energijos pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.5. Energijos pirkimas-pardavimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.2. Teismų kompetencija:
3.1.2.1. Civilinių bylų priskirtinumas (žinybingumas)
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos:
3.1.7.1. Žyminis mokestis:
3.1.7.1.5. Žyminio mokesčio grąžinimas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.1. Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
3.2.1.3. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
3.2.2. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3.1. Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.9. Pareiškimo palikimas nenagrinėto:
3.2.9.1. Pareiškimas palikimas nenagrinėto, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka

Civilinė byla Nr. 3K-3-158/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04645-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija 94.1

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. kovo 17 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Šiaulių energija“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutarties ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Šiaulių energija“ ieškinį atsakovams V. P. ir V. P. dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas AB „Šiaulių energija“ keipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų 9677,83 Lt skolos už tiektą šilumos energiją bei bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad negyvenamosios patalpos, esančios adresu: Vilniaus g. 155, Šiauliai, (toliau – Patalpos) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovams sutuoktiniams V. P. ir V. P.  Atsakovai nesilaiko sutartinių įsipareigojimų ir laiku neatsiskaito už šilumos energiją ir teikiamas paslaugas. 2012 m. vasario 21 d. Valstybinė energetikos inspekcija surašė nurodymą Nr. 15-11-03 V. P., kuriame konstatavo, kad Patalpų centralizuoto šildymo sistemos šildymo prietaisai (radiatoriai) išmontuoti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką bei nurodė pašalinti pažeidimus iki 2012 m. kovo 30 d., tačiau to nebuvo padaryta. Ieškovo teigimu, atsijungiant nuo bendros namo šildymo sistemos buvo pažeisti ,Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108124 punktai, CK 4.83 straipsnis ir Daugiabučių namų bendrijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalis.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

 

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai iki 2010 m. spalio 7 d. būtų atlikę teisės aktuose reglamentuotas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos procedūras,  nusprendė, kad atsakovai nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. spalio 7 d. buvo ieškovo tiektos centralizuotos šilumos energijos vartotojai, todėl jiems tenka prievolė mokėti už šilumos energiją iki jie teisės aktų nustatyta tvarka įteisins patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo bendrosios namo šildymo sistemos (iki 2010 m. spalio 7 d.). Teismas remdamasis CK 6.38 straipsnio 1 dalyje ir Šilumos ūkio 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šilumos vartotojų prievole apmokėti tiekėjui už šilumos energiją nusprendė, kad ieškovo reikalavimas įvykdyti prievolę – apmokėti už Patalpoms nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. spalio 7 d. apskaičiuotą šilumos kiekį ir techninį aptarnavimą, yra pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 147,83 Lt skolos.

Dėl likusios dalies teismas paliko ieškovo pareiškimą nenagrinėtą, nurodydamas, kad ieškovui nustatyta pareiga pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka (Energetikos įstatymo 34 straipsnis).

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2013 m. birželio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo  2013 m. kovo 13 d. sprendimą, iš esmės sutikdama su jame išdėstytais motyvais.

Teismas nurodė, kad ieškovui buvo žinoma apie atsakovų Patalpų deklaruojamą atsijungimą nuo šilumos perdavimo tinklų, jis pats teismui pateikė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nurodymą Nr. 15-11-03, todėl prieš kreipidamasis į teismą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo ieškovas turėjo pareigą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kurios nuostatos taikomos nuo 2012 m. sausio 1 d. Šiame straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine sprendimo ne teisme tvarka pagal savo kompetenciją nagrinėja trys valstybinės institucijos: Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisija. Teismas, vadovaudamasis Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1V-134 patvirtintu Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašu, Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 03-75 Dėl ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo“ bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3, 9 punktais bei atsižvelgdamas į tai, kad ginčas byloje kilęs ne tik dėl skolos už patiektą šilumą priteisimo, bet ir dėl šilumos paskirstymo, atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo, sprendė, kad jam pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.

           Atsižvelgdamas į tai, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nenustatyti kreipimosi į vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją terminai, teismas konstatavo, kad privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinio dalį paliko nenagrinėtą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą, ieškinį visiškai tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2012 m. kovo 14 d. atsakovas V. P. pateikė raštą AB „Šiaulių energija“ pranešdamas, kad Patalpos nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo atjungtos dar prieš jam jas įsigyjant, todėl atsisako mokėti už jų šildymą. AB „Šiaulių energija“ informavo V. P., kad jis nėra pristatęs šilumos vartojimo įrenginių nuo šilumos tiekimo sistemos atjungimo akto, todėl nėra pagrindo neskaičiuoti mokesčio už šilumos energiją. Vadovaujantis Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013) ir ginčui aktualiais teisės aktais, darytina išvada, kad Patalpų šildymo įrenginių atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos yra neteisėtas, o AB „Šiaulių energijos“ ir atsakovų šilumos tiekimo santykiai yra nenutrūkę iki šiol. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad pagal 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Energetikos įstatymo 34 straipsnį ieškovas privalėjo kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją dėl išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismine tvarka, yra nepagrįsta. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovai nuo centralizuotos šildymo sistemos atsijungė teisėtai nuo 2010 m. spalio 7 d., t. y. nuo atsakovų surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą dienos, ši deklaracija yra niekinė ir negali būti atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos pagrindas.

Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimopardavimo sutartį; buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Šio straipsnio            3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šios nuostatos atsakovai neįvykdė.

Energetikos įstatymas reglamentuoja bendruosius energetikos veiklos tikslus. Atskirų energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyta, kad kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą turi vartotojas, jei jis mano, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Visi byloje pateikti  įrodymai patvirtina, kad nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo atsijungta neteisėtai, todėl AB „Šiaulių energija“ pagrįstai skaičiavo mokestį už šilumos energiją.

 

Atsakovai su ieškovo kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir ginčijamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovo reikalavimas dėl piniginių prievolių yra teisiškai nepagrįstas. Patalpose nėra ieškovo centralizuoto šildymo prietaisų, nuo 2010 m. spalio 7 d. įrengtas vietinis šildymo būdas. Pakeistas patalpų šildymo būdas yra įregistruotas 2013 m. vasario 13 d. nurodant, kad  Patalpose pakeistas šildymo būdas įteisintas nuo 2010 m. spalio 7 d.

Atsakovams nebuvo privaloma informuoti Valstybinės energetikos inspekcijos apie tai, kad Patalpose pakeistas šildymo būdas. Jie, atsakydami į Valstybinės energetikos inspekcijos 2012 m. vasario 21 d. nurodymą Nr. 15-11-02 d., pateikė duomenis, kad atsijungdami pažeidimų nepadarė.

Ieškovas neginčijo atsijungimo teisėtumo, o tik reikalauja priteisti skolą už tariamai tiektą šiluminę energiją.

Tuo metu, kai buvo atlikti paprastojo remonto statybos darbai, pakeičiantys patalpų šildymo būdą, galiojo 2010 m. spalio 1 d. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakcija, kurioje nebuvo nustatyta reikalavimų paprastajam remontui, kurio metu įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato šildymo, dujų ir elektros inžinerinės sistemos.

Patalpų (butų) šildymo būdo pakeitimo statybos darbus reglamentuoja tik Statybos įstatymas ir jį detalizuojantys statybos techniniai reglamentai, o ne Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, tai patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. 1-756-8/2012.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

Dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir jos taikymo, kilus šilumos tiekėjo ir vartotojo ginčui dėl apmokėjimo už patiektą šilumos energiją

 

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, ar šilumos energijos tiekėjui privalu laikytis Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kai tiekėjas prašo priteisti skolą už patiektą šilumos energiją, o atsakovai savo atsisakymą mokėti motyvuoja tuo, kad yra teisėtai atsijungę nuo centralizuoto šilumos tiekimo.

Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad tokio pobūdžio ginčui privaloma Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta išankstinė skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau išsiskyrė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuomonė, kuri institucija turi nagrinėti ginčą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas turėtų kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, o apeliacinės instancijos teismo nuomone, ginčas nagrinėtinas Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Kasatoriaus nuomone, kuriai atsiliepime į kasacinį skundą iš esmės pritaria atsakovas, ginčas nagrinėtinas tiesiogiai teisme. Be to, abi šalys kasaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą pateikia argumentus dėl ginčo esmės, kuriuose pasisako dėl atsakovo pareigos mokėti už šilumos energiją.

Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Remiantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant pirmiau nurodytas įstatymo nuostatas yra pradėta formuoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką tais atvejais, kai vartotojas kreipiasi dėl inter alia netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją, bet ne tada, kai šilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotą energiją priteisimo. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nėra taikoma tais atvejais, kai energetikos įmonė kreipiasi dėl skolos už suvartotą energiją priteisimo, nes pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nagrinėja vartotojų ar energetikos įmonių skundus dėl energetikos įmonių taikomų kainų ir tarifų, o ne dėl energetikos įmonės reikalavimo priteisti skolą iš vartotojo už tiektą šilumos energiją. Komisija negali įpareigoti vartotojo (atsakovės) sumokėti įmonei (ieškovei) skolą ar ją sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. D. S., bylos Nr. 3K-3-589/2013). Teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis panašiose bylose, kuriose atsakovai ginčijo savo pareigą atsiskaityti už šilumos energiją, kasacinis teismas yra nurodęs, kad Energetikos įstatyme nenustatyta Valstybinei energetikos inspekcijai ar Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teisės spręsti dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų ir duoti privalomus nurodymus dėl nuostolių atlyginimo šaliai, kuri juos patyrė dėl kitos šalies netinkamo sutartinių prievolių vykdymo ar priverstinio nuostolių išieškojimo. Dėl to Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taikoma tokiems ginčams, kurie kilo dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priskirti Valstybinės energetikos inspekcijos ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencijai; ginčams, kilusiems tarp vartotojų ir energetikos įmonių kitu teisiniu pagrindu, nurodyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka neprivaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio energija“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-118/2014, 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ukmergės šiluma“ v. A. A., bylos Nr. 3K-3-119/2014). Remdamasi ankstesniais kasacinio teismo išaiškinimais ir juos plėtodama, teisėjų kolegija pažymi, kad į byloje nustatytinų ir įrodinėtinų aplinkybių sąrašą patenka atsakovo nurodomos aplinkybės dėl patalpų atjungimo nuo centralizuoto šildymo teisėtumo. Šios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant, ar pagrįstai kasatorius reikalauja priteisti skolą už šilumos energiją. Jei atsijungimo teisėtumo nustatymas (paneigimas) sudarytų byloje pareikšto reikalavimo dalyką, toks ginčas galėtų būti kvalifikuojamas kaip ginčas, kuriam taikoma Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Nagrinėjamu atveju pareikšto reikalavimo dalykas yra priteisti skolą už tiektą šilumos energiją. Išspręsti tokį ginčą ir priteisti skolą nei Valstybinė energetikos inspekcija, nei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nėra kompetentingos.

CPK 24 straipsnyje įtvirtintas bylos priskyrimo teismui prioritetas, pagal kurį, jei byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtinas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Jeigu kyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme. Šiuo atveju ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti skolą nagrinėtinas teisme; atsakovo atsikirtimai dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo teisėtumo patvirtinimo (jei jie būtų savarankiškai pareikšti kaip reikalavimo dalykas) būtų nagrinėjami ikiteisminėse ginčo nagrinėjimo institucijose. Atsižvelgiant į bylos priskyrimo teismui prioritetą, kurį patvirtina aptarta kasacinio teismo praktika, bei į aplinkybę, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nurodytoms išankstinio ginčų sprendimo institucijoms teisės aktais nėra suteikta kompetencija išspręsti klausimą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, visas ginčas nagrinėtinas teisme.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais siekiama pagrįsti atsakovų šildymo įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo sistemos neteisėtumą bei pareigą mokėti už šilumos energiją, nes, palikus dalį ieškinio nenagrinėtą, šių argumentų iš esmės nevertino ir dėl jų nepasisakė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką reglamentuojančias Energetikos įstatymo ir CPK nuostatas, nukrypo nuo tokiose bylose formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo dalis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, naikintini, o bylos dalis, kurioje procesiniai sprendimai panaikinti, perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis). 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasaciniame teisme patirta  24,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

 

n u t a r i a:

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir  šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai               Rimvydas Norkus

 

             

              Algis Norkūnas

             

 

              Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • CK4 4.83 str. Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe
  • CK
  • 3K-3-119/2013
  • 3K-3-589/2013
  • 3K-3-118/2014
  • CPK
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas