Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-29][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-390-701-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-390-701/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2.4.2.9.1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4.2. Nuosavybės teisė
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.4. Daiktinė teisė
2.4.2.9. Bendrosios nuosavybės teisė

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-390-701/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01762-2016-0

  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.

  (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 26 d. 

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Antano Simniškio (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. K. I. ir E. I. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutarties ir 2018 m. balandžio 24 d. papildomos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovams T. K. I. ir E. I. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo atlikti darbus be atsakovų sutikimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimą atlikti darbus be bendraturčių sutikimo, proceso teisės normų, reglamentuojančių draudimą priimti sąlyginius sprendimus, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė:

2.1.                      leisti atlikti jai kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal architekto L. P. 2016 m. parengtą schemą Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini)be atsakovų sutikimo;

2.2.                      atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini):

2.2.1.                      ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į: 1) žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1079 kv. m dalį, projektuotojo A. L. (UAB G.M.&Co) parengtame žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtą Nr. 2; 2) gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), raide A pažymėtą dalį, t. y. A pastatą pagal architekto L. P. parengtą 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini)“; 3) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 6I1Ž; 4) kiemo statinius, patenkančius į O. D. atidalijamą žemės sklypo dalį;

2.2.2.                      atsakovams pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į: 1) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1089 kv. m dalį, projektuotojo A. L. (UAB G.M.&Co) parengtame žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtą Nr. 1; 2) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), raide B pažymėtą dalį, t. y. B pastatą pagal architekto L. P. 2016 m. parengtą schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini)“; 3) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 3I1Ž, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 5I1Ž; 4) kiemo statinius, patenkančius į E. I. ir T. K. I. atidalijamą žemės sklypo dalį;

2.3.                      priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1079/2168 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsakovei T. K. I. priklauso 714/2168 minėto žemės sklypo, o atsakovui E. I. – 375/2168 minėto žemės sklypo. Ieškovei taip pat priklauso 3/6 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atsakovei T. K. I. priklauso 1/3 minėto gyvenamojo namo, o atsakovui E. I. – 1/6 minėto gyvenamojo namo. Ieškovei ir atsakovams taip pat priklauso ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai, esantys Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsakovė T. K. I. yra atsakovo E. I. motina. Kadangi bendraturčiams nepavyksta geruoju išspręsti naudojimosi ir disponavimo bendrąja daline nuosavybe klausimų, atsakovai nesutinka nei bendrai parduoti, nei atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsniu, prašė atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę.

4.       Taip pat nurodė, kad gyvenamasis namas yra medinis, karkasinis, 1895 m. statybos, visiškai nusidėvėjęs, prastos būklės, egzistuoja rizika, kad jis sugrius. Tokiame name gyvenimo sąlygos yra blogos, nėra vandentiekio bei nuotekų patogumų. Atsakovai gyvenamajame name negyvena daugiau nei 40 metų ir ginčo žemės sklype esančiu turtu nesinaudoja bei nesirūpina, o ieškovė gyvena ginčo name, viena rūpinasi visu sklypu ir namu, neturi kito gyvenamojo ploto, o, esant nesutarimų dėl turto atidalijimo, neturi galimybės nei turto pagerinti, nei parduoti tam, kad galėtų įsigyti kitą geresnį būstą. Atsakovai visomis priemonėmis siekia sutrukdyti ieškovei pagerinti gyvenamąsias sąlygas, neduoda sutikimo įrengti vandentiekio ir nuotekų sistemos, kitaip pagerinti gyvenimo sąlygas, parduoti turtą. Ieškovė siekia parduoti nuosavybės teise turimą turtą ir įsigyti geros būklės kitą gyvenamąjį plotą, tačiau dėl bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais turto pardavimo galimybės yra apsunkintos, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti turto dalis yra nepatraukli pirkėjui, nes visus veiksmus, susijusius su šiuo turtu, reikėtų derinti su atsakovais, kurie bet kokiems veiksmams prieštarauja.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. daliniu sprendimu visiškai tenkino ieškinio dalį dėl gyvenamojo namo atidalijimo ir nusprendė:

5.1.                      leisti ieškovei atlikti jai kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal architekto L. P. 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini)“ be atsakovų sutikimo;

5.2.                      atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini): ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), raide A pažymėtą dalį – A pastatą pagal architekto L. P. parengtą 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini); atsakovams pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), raide B pažymėtą dalį – B pastatą pagal architekto L. P. parengtą 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini);

5.3.                      priteisti iš atsakovo ieškovei 75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6.       Teismas nurodė, kad architektas L. P. ieškovės užsakymu parengė gyvenamojo namo padalijimo planus suformuojant du atskirus vienetus, t. y. schemą; šią patikrino Vilniaus miesto savivaldybės Statybos dokumentų skyrius ir 2016 m. gegužės 20 d. rašte patvirtino, kad ji atitinka statybos techninių reglamentų reikalavimus, tik reikia gauti bendraturčių sutikimą. Tačiau atsakovai ne vieną kartą atmetė ieškovės pasiūlymus tiek dėl žemės sklypo atidalijimo, tiek dėl gyvenamojo namo padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus, nors, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo aktu ir teisės aktų reikalavimais, gyvenamojo namo padalijimas į du nekilnojamojo turto objektus yra būtina sąlyga padalyti žemės sklypą pagal ieškovės siūlomą variantą, kai sklypo dalijimo riba sutampa su namo dalijimo riba.

7.       Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą praktiką, nurodė, kad pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui, bei vertino atsakovų nurodytus nesutikimo su ieškovės namo padalijimo schema argumentus ir nurodytus trūkumus. Pabrėžė, kad ieškovės pateikta architekto L. P. schema yra ieškovės siūlomas atidalijimo variantas, kuriame neturi būti sprendžiami visi su statybomis susiję klausimai; ši byla nėra statybos techninio projekto svarstymas. Teismas akcentavo, jog atsakovai nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų atidalijimo iš bendro turto variantą, nors negyvena ginčo name ir nesirūpina juo, o ieškovė, priešingai nei atsakovai, gyvena prašomame atidalyti prastos būklės gyvenamajame name, viena rūpinasi visu sklypu ir gyvenamuoju namu, neturi kito gyvenamojo ploto, o esant nesutarimų dėl turto atidalijimo, neturi galimybės nei turtą pagerinti, nei parduoti tam, kad galėtų įsigyti kitą būstą. Be to, atsakovai neteikia alternatyvių ginčo gyvenamojo namo racionalių, ekonomiškų, protingų ir teisingų atidalijimo variantų. Atsakovai nepateikė įrodymų ar argumentų, jog namo atidalijimas nėra galimas.

8.       Teismas pabrėžė, kad ieškovės pateiktą projektą parengė kvalifikuotas ir atestuotas architektas, Vilniaus miesto savivaldybės Statybos dokumentų skyrius pripažino, jog projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovė papildomai pateikė teismui pakoreguotą namo atidalijimo schemą, kurioje kvalifikuotas ir atestuotas architektas suprojektavo gipso kartono sieną. Ieškovė taip pat pateikė sąmatą, atspindinčią, kiek kokios apimties darbų reikėtų atlikti įgyvendinant atidalijimą pagal pakoreguotą schemą. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės Statybos dokumentų skyriaus 2015 m. spalio 9 d. atsakyme į Vilniaus miesto savivaldybės Žemės duomenų skyriaus paklausimą ir 2016 m. vasario 15 d. atsakyme į ieškovės paklausimą nurodyta, kad nauji nekilnojamojo turto objektai gali būti formuojami ir neatliekant statybos darbų arba atliekant paprastojo remonto darbus, teismas atsakovų argumentus apie kapitalinį remontą pripažino nepagrįstais. Teismo nuomone, ieškovės siūlomas gyvenamojo namo atidalijimo variantas parinktas atsižvelgiant į atidalijamo turto specifiką, todėl nepadarys žalos turto paskirčiai ir nepažeis atsakovų teisėtų interesų.

9.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. papildomu sprendimu iš atsakovų papildomai priteisė po 1222,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei.

10.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 22 d. nutartimi (toliau ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, skundžiama nutartis) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. dalinio sprendimo dalį, kuria išnagrinėta ieškovės ieškinio dalis dėl gyvenamojo namo atidalijimo, pakeitė – ieškinio dalį dėl gyvenamojo namo atidalijimo tenkino ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip:

10.1.                      leisti ieškovei be atsakovų sutikimo atlikti jai kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas atitinkantį bei su atitinkama statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija suderintą projektą, parengtą remiantis architekto L. P. 2016 m. „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini)“ schema;

10.2.                      atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius: ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), raide A pažymėtą dalį – A pastatą pagal architekto L. P. parengtą 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus  du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)“; atsakovams pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), raide B pažymėtą dalį  B pastatą pagal architekto L. P. parengtą 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus  du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini)“;

10.3.                      pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą – sumažino papildomu sprendimu iš atsakovų ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

10.4.                       paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11.       Kolegija nurodė, kad ieškovė pateikė jos užsakymu architekto L. P. parengtą 2016 m. gyvenamojo namo padalijimo planą (schemą) suformuojant du atskirus vienetus, t. y. du vienbučius gyvenamuosius namus, pagal kurį atsakovams atidalijama gyvenamojo namo dalis pridedamame plane pažymėta B raide, o ieškovei A raide pažymėta dalis. Ieškovė prie ieškinio pateikė ir žemės sklypo, kuriame yra ginčo namas, atidalijimo planą. Iš ieškovės pateiktų prie ieškinio duomenų buvo matyti, jog atsakovai ne vieną kartą atmetė ieškovės pasiūlymus tiek dėl žemės sklypo, tiek dėl gyvenamojo namo padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus. Kolegija pažymėjo, jog, ieškovei ir atsakovams, kaip bendraturčiams, nepasiekus bendro sutarimo dėl bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) atidalijimo, yra pagrindas tarp bendraturčių kilusį ginčą spręsti teisme.

12.       Kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo 2018 m. vasario 20 d. posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje pareikštą reikalavimą, t. y. kad būtų leista atlikti gyvenamojo namo atidalijimo darbus pagal architekto L. P. 2016 m. parengtą schemą. Ieškinyje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo formuluotė įpareigojo ieškovės pateiktą ginčo namo atidalijimo variantą vertinti pagal architekto L. P. 2016 m. parengtą schemą ir ši schema pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta.

13.       Vertindama atsakovų argumentus, kad ieškovė, reikalaudama gyvenamojo namo pertvarkymo, nepateikė esamos gyvenamojo namo būklės įvertinimo, konstrukcijų būklės aprašymo – ar tokie gyvenamojo namo pertvarkymo darbai iš viso įmanomi ir t. t. , kolegija pažymėjo, jog tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkre bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (kaip jis apibūdinamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010). Kolegija nurodė, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio redakcija, kuria rėmėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtose nutartyse, galiojo iki 2014 m. sausio 1 d., o pagal šią dieną galiojančią Statybos įstatymo 2 straipsnio redakciją projektiniais pasiūlymais laikomi pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Kolegija pažymėjo, kad nors projektinio pasiūlymo sąvoka yra pakeista, tačiau šiam dokumentui iškeltas tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, išliko toks pats. Atitinkamai kolegija sprendė, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika neįpareigoja ginčo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo atlikti darbus be atsakovų sutikimo stadijoje pateikti statinio projektą, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punkte.

14.       Kolegija nurodė, jog prie 2016 m. schemos yra pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame atskleista, kokie bus atliekami remonto darbai: dviejų pertvarų griovimas ir naujos sienos pastatymas, naujų durų įmontavimas ir numatytų naujų laiptų pastatymas, mansardos aukšte esamų dviejų durų naikinimas, todėl negalima teigti, jog jame nėra atskleista statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja. Kita vertus, ieškovė teikė ir papildomos informacijos apie ketinamus atlikti atidalijimo remonto darbus, todėl negalima konstatuoti, jog ieškovė neatskleidė savo siekių.

15.       Kolegija pažymėjo, kad atsakovai, nesutikdami su ieškovės siūlomu gyvenamojo namo atidalijimo variantu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nenurodo, kaip bus pažeisti jų, kaip bendraturčių, teisės ar interesai, padalijus namą į du schemoje pavaizduotus statinius „A“ ir „B“ (su konkrečiomis patalpomis) schemoje nurodytoje vietoje, t. y. nenurodo, kaip toks ginčo namo atidalijimo būdas lems jų nuosavybės pablogėjimą, taip pat nenurodo, kaip po siūlomų remonto darbų pablogės atsakovų gyvenimo ginčo name sąlygos. Kolegija, įvertinusi atsakovų nesutikimo su ieškovės siūlomu gyvenamojo namo atidalijimo variantu argumentus, sprendė, kad atsakovai ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą (schemą) ginčija iš esmės tuo aspektu, jog jis neatitinka reikalavimų, kurie keliami projektui, kuris, ieškovės atstovo teigimu, bus parengtas teismui išdavus leidimą atlikti ginčo namo atidalijimo remonto darbus schemoje pavaizduotu būdu.

16.       Kolegija pažymėjo, jog statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (toliau – STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“), nustato reikalavimus, kurie taikomi projektuojant naują vienbu (vieno buto) ir dvibu (dviejų butų) gyvenamąjį pastatą arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą namą, tokiu atveju reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai namo daliai. Tačiau projektinis pasiūlymas neturėtų būti tapatinamas su statinio projektu, kaip tai nustatyta Statybos įstatyme, todėl jam negali būti keliami tokie patys reikalavimai kaip projektui. Projektiniu pasiūlymu kitam bendraturčiui turi būti atskleista atidalijimo idėja (vizija), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pateikta architekto L. P. schema yra ieškovės siūlomas atidalijimo variantas, kuriame neturi būti sprendžiami visi su statybomis susiję klausimai, nes byla nėra statybos techninio projekto svarstymas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti S. Š. 2017 m. balandžio mėnesio išvadų dėl architekto L. P. parengtos schemos, kuriose buvo detaliai išnagrinėti techniniai statybos klausimai. Šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra medinis, karkasinis, 1895 m. statybos, prastos būklės, jame nėra vandentiekio, nuotekų patogumų, todėl atidalijus ginčo namą suformuotiems naujiems nekilnojamojo turto objektams negali būti keliami tokie patys reikalavimai kaip naujai pastatytiems statiniams, todėl nepagrįstai S. Š. savo išvadose atidalijus ginčo namą suformuotiems naujiems statiniams kelia tokius reikalavimus, kurių ginčo namas galbūt neatitinka ir šiuo metu, iki atidalijimo darbų vykdymo. Kolegija sprendė, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima konstatuoti, kad po ginčo namo atidalijimo atsakovams atitenkanti nuosavybė pablogės – atsakovai šio fakto neįrodė.

17.       Kolegija nesutiko su atsakovais, jog ginčo namo atidalijimas negalimas ir dėl to, kad schemoje yra patalpų plotų neatitikčių Nekilnojamojo turto registre registruoto gyvenamojo namo plotui. Kolegija nurodė, kad iš schemos matyti, jog būsimų pastatų „A“ ir „B“ bendras plotas sudarytų 199,64 kv. m, tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas namo plotas – 198,18 kv. m. Tačiau schemoje nurodyta, kad atsakovams atidalytos dalies plotas sudarytų 100,24 kv. m, o ieškovei – 99,40 kv. m. Taigi didesnė ploto dalis atitektų atsakovams ir ji nebūtų mažesnio ploto, nei yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (iš 198,18 kv. m atsakovams priklauso 99,09 kv. m), todėl tokios nedidelės plotų neatitiktys oficialiai įregistruotam ginčo namo plotui negali būti laikomos pažeidžiančiomis atsakovų interesus. Kolegijos vertinimu, atlikus atidalijimo darbus, naujai suformuotų nekilnojamojo turto objektų plotai galės bus tikslinami, atlikus naujus išmatavimus, todėl šis atsakovų įvardijamas schemos trūkumas yra formalus ir ištaisytinas.

18.       Kolegija pažymėjo, kad argumentai, jog schemoje yra neteisingai nurodyta energinio naudingumo klasė, neturi reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas suteikti leidimą ieškovei atlikti atidalijimo darbus pagal jos siūlomą variantą, o ieškovės pateiktos preliminarios remonto darbų sąmatos šioje byloje nevertinamos, nes byloje nekeliamas remonto išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Remonto darbų sąmatos buvo pateiktos atsakovams kaip papildoma informacija apie preliminarias atliekamų gyvenamojo namo atidalijimo darbų kainas.

19.       Kolegija nurodė, jog 2018 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovės siūlomiems atidalijimo darbams atlikti bus rengiamas projektas, tačiau negalėjo paaiškinti, ar pagal galiojančias teisės normas bus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Pagal šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais.

20.       Kolegija pažymėjo, jog tiek pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825 (toliau – STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“), redakciją, galiojusią nuo 2014 m. gruodžio 24 d., tiek pagal šiuo metu galiojančią šio reglamento redakciją patalpų ir pastatų paskirties keitimas ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas reglamento 20 punkte nurodytais būdais, kai atliekami nustatyta tvarka užbaigto statyti statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, atliekamas vadovaujantis statybos techninių reglamentų STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatomis, taikomomis rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant statinius (16 punktas); keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas patalpos ar pastato paskirties keitimo projektas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nustatytus reikalavimus; formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose reglamento 20 punkte nurodytais būdais, rengiama reglamento 6 priede nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (17 punktas).

21.       Kolegija nurodė, jog iš ieškovės susirašinėjimo su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriumi matyti, kad ši institucija ieškovę informavo, jog formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 20 punkte nurodytais būdais ir neatliekant statybos darbų ar atliekant paprastojo remonto darbus rengiama reglamento 6 priede nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema. Kolegija vertino, jog atsakovai pagrįstai nurodo, kad 2015 m. spalio 9 d. ir 2016 m. vasario 15 d. raštuose nurodyta informacija nesusijusi su ginčo schemos konkrečių sprendinių svarstymu. Kolegija pažymėjo, kad teismas šių raštų pagrindu padarė išvadą, jog nauji nekilnojamieji turto objektai gali būti formuojami ir neatliekant statybos darbų arba atliekant paprastojo remonto darbus (kaip tai nustatyta STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 17 punkte), tačiau nekonstatavo, jog ieškovės siūlomi atlikti darbai patenka į raštuose išvardytų darbų sąrašą. Kolegija akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad klausimas, kokie bus atliekami darbai, atidalijant ginčo namą, nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

22.       Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei įvertinusi tai, kad architektas L. P., teikdamas, anot ieškovės, informacinio pobūdžio dokumentą, įvardytą kaip kapitalinio remonto projektas, siūlomus atidalijimo darbus priskyrė kapitalinio remonto darbams, kolegija sprendė, jog gali susiklostyti tokia situacija, kad ieškovės siūlomiems atlikti atidalijimo darbams gali būti nereikalingas ne tik statybą leidžiantis dokumentas, bet ir statinio projektas. Dėl to, atsižvelgdama į tai, kad šalys daug metų negali susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo likimo ir atidalijimo būdo, atsakovai kelia schemos techninių sprendinių atskleidimo trūkumus ir nurodo jos neatitikties projektams keliamiems reikalavimams aspektus, kad būtų išvengta ginčų tarp šalių ateityje, kolegija sprendė esant tikslinga tokiu atveju, jei pagal statybas reglamentuojančias teisės normas būtų neprivalomas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, ieškovę įpareigoti parengti statinio projektui keliamus reikalavimus atitinkantį projektą ir jį suderinti su atitinkama statybas leidžiančius dokumentus išduodančia institucija. Kolegija nurodė, kad po bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo neturi likti neatidalytų gyvenamojo namo patalpų, todėl ieškovė įpareigojama rengiamame statinio projekte aptarti ir rūsio (jį prieš tai inventorizavus ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre įstatymuose nustatyta tvarka) atidalijimo klausimą.

23.       Kolegija, remdamasi Statybos įstatymo 16 straipsnio 5, 8 dalimis, nurodė, jog projektą rengiantis projektuotojas prisiima atsakomybę už rengiamo projekto atitik Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitoms teisės normoms. Ieškovės pasamdytas projektuotojas prisiims atsakomybę už tai, kad jo parengtame projekte detalizuoti atidalijimo darbai nepadarys neproporcingos žalos ginčo namui, kad namas po tokių darbų nesugrius, nepablogės jo konstrukcinė būklė, kitu atveju jis turės atsakyti įstatyme nustatyta tvarka. Jei susiklostytų tokia situacija, jog ieškovei nebūtų išduotas statybas leidžiantis dokumentus, tokie darbai apskritai negalėtų būti vykdomi, todėl atsakovų interesai liktų nepakitę (ginčo namas liktų neatidalytas). Be to, tam tikra atsakomybė galioja ir rangovams, kurie vykdys remonto darbus pagal projektą. Paaiškėjus, kad projekte nurodytų rangos darbų negalima atlikti, jie bus neatliekami, o juos atlikus ir atsiradus dėl to žalai, rangovai taip pat atsakys įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių kolegija sprendė, jog byloje nebuvo tikslinga skirti ekspertizę.

24.       Kolegija, atsižvelgdama į įvardytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, sprendė, jog pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas tenkinti ieškovės pareikštą reikalavimą dėl leidimo atlikti gyvenamojo namo atidalijimo darbus pagal 2016 m. schemą ir atlikti registraciją. Tačiau, įvertinusi tai, kad šioje stadijoje nėra sprendžiama, kokie darbai bus atliekami atidalijant ginčo namą (paprastieji, kapitaliniai ar kitokie darbai), o nuo to priklauso, ar yra būtina rengti statinio projektą ir gauti statybas leidžiantį dokumentą, siekdama užkirsti kelią tolesniems šalių konfliktams, susijusiems su namo atidalijimo darbų vykdymu, kolegija įpareigojo ieškovę visais atvejais parengti statinio projektui keliamus reikalavimus atitinkantį projektą ir jį suderinti su atitinkama statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija, nepriklausomai nuo to, ar įstatymas tai įpareigoja padaryti. Remdamasi nurodytais argumentais, kolegija sprendė, jog ekspertizės skyrimas, siekiant išsiaiškinti ieškovės siūlomo gyvenamojo namo atidalijimo statybos technines galimybes ir pasiūlytų projektinių sprendinių tinkamumą, nėra tikslingas, nes ieškovės parengto projekto kontrolę atliks statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija.

25.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 24 d. papildoma nutartimi (toliau – ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo papildoma nutartis, skundžiama papildoma nutartis) priteisė iš atsakovų po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

26.       Atsakovai kasaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. dalinį sprendimą, 2017 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 24 d. papildomą nutartį pakeisti, priteisti atsakovams visų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Teismai nepagrįstai sprendė, jog atsakovai nenurodė, kaip po siūlomų remonto darbų pablogės jų gyvenimo ginčo name sąlygos. Nesutikimo motyvus atsakovai grindė statybos eksperto išvadomis, jog ieškovės reikalaujami statybos darbai kelia grėsmę gyvenamojo namo, kaip bendrosios nuosavybės teisių objekto, išsaugojimui. Ekspertas S. Š. nustatė, jog gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos sudaro vientisą erdvinę konstrukciją, kurios suardymas gali lemti namo griūtį. Ieškovės pateiktuose projektiniuose dokumentuose nebuvo nurodyti konkretūs duomenys, leidžiantys spręsti, jog gyvenamojo namo galimos griūties bus išvengta. Teismai netyrė aplinkybių, ar ieškovės reikalaujamą padalijimą techniškai įmanoma įgyvendinti. Šio klausimo nagrinėjimas reikalauja specialiųjų žinių, tačiau teismai atsisakė skirti ieškovės pateiktų projektinių dokumentų ir gyvenamojo namo konstrukcijų ekspertizę, o priėmė sąlyginį sprendimą, kurį priimti draudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 267 straipsnis.

26.2.                      Dalijant gyvenamąjį namą į du atskirus statinius taip pat neišvengiamai kyla vieno statinio gaisrinės saugos kito statinio gaisro atveju klausimas. Pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau –Reikalavimai), 6, 7 punktus reikalavimai įgyvendinant gyvenamojo namo padalijimą yra privalomi. Atsakovai nurodė bylą nagrinėjusiems teismams, kad gaisrinės saugos klausimai ieškovės pateiktuose projektiniuose dokumentuose neaptarti, kad apsiribota nekonkrečiomis nuorodomis, tačiau teismai šių atsakovų nesutikimo motyvų nevertino. Tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009 išaiškinimus gaisrinės saugos klausimai nagrinėtini jau bendraturčių sutikimo (ar nesutikimo) dėl būsimų padalijimo darbų atlikimo stadijoje. 

26.3.                      Ieškovės pateiktuose projektiniuose dokumentuose buvo nurodytas seno medinio namo energinės klasės žymus pagerinimas nuo esamos „E“ iki „B“. Prie numatomo padalijus gyvenamąjį namą pastato „B“, turinčio atitekti atsakovams, turi būti suprojektuotas ir įrengtas privažiavimas, kurio šio metu nėra. Šių abstrakčiai planuojamų sprendinių įvykdymas neišvengiamai būtų susijęs su didelėmis finansinėmis išlaidomis, kurias ieškovė norėtų dalytis su atsakovais. Atsisakymas vertinti pateiktas remonto sąmatas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui dėl pareigos atskleisti konkrečius statybos darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). 

26.4.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytas įpareigojimas suderinti statybos darbų (statinio) projektą visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar įstatymas tai įpareigoja padaryti, ir tokiu būdu įgyti leidimą atlikti nutartyje nurodomus statybos darbus prieštarauja Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 daliai, CK 4.39 straipsnio 1 daliai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kokiu teisiniu reglamentavimu remdamasis nustatė tokį įpareigojimą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2–18 dalys, statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“), kiti teisės aktai nenustato statybos darbų (statinio) projekto derinimo su statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija procedūros tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Statybą leidžiančio dokumento išdavimas yra viešojo administravimo funkcija (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal teisinį reglamentavimą nė viena iš Statybos įstatymo 27 straipsnio 2–4 dalyse nurodytų statybą leidžiančius dokumentus išduodančių institucijų negalės atlikti apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyto statinio projekto suderinimo, kadangi tokio suderinimo (kaip savarankiško statybą leidžiančio teisinio veiksmo) procedūra nėra teisiškai reglamentuota ir šios institucijos nėra įgaliotos atlikti tokio pobūdžio teisinių veiksmų. 

26.5.                      Apeliacinės instancijos teismas ieškovei nustatė papildomą imperatyvią sąlygą statybos darbų projektą rengti remiantis schema. Tai lemia, kad projekto tikrinimo metu turėtų būti tikrinama projekto atitiktis ne tik privalomiems teisės norminių aktų reikalavimams, bet ir nurodytai schemai. Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos taryba konstatavo, kad schema yra klaidinanti ir neobjektyvi. Schemos sprendiniai sukėlė pagrįstų abejonių, ar jie gali būti įgyvendinti. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad po bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo neturi likti neatidalytų gyvenamojo namo patalpų, ieškovė įpareigojama rengiamame statinio projekte aptarti ir rūsio (jį prieš tai inventorizavus ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre įstatymuose nustatyta tvarka) atidalijimo klausimą. Tai yra schemos trūkumas ir jis turėjo būti vertinamas šioje byloje, užuot nustačius tolesnius įpareigojimus ieškovei, dėl kurių įvykdymo kyla abejon.

26.6.                      Projekto tikrinimo metu svarbiausia yra ne projekto atitiktis schemai, o paties projekto sprendinių techninis galimumas ir teisėtumas (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7 punktas). Projekto tikrinimo procese gali būti konstatuota, kad projektui negali būti pritarta vien dėl to, kad schemos sprendiniai yra techniškai ar teisiškai netinkami. Tai pripažįstama ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad pagal teisės norminių aktų nuostatas gali susiklostyti tokia situacija, jog ieškovės siūlomiems atlikti atidalijimo darbams gali būti nereikalingas ne tik statybą leidžiantis dokumentas, bet ir statinio projektas,  tokiu atveju teismų sprendimų nuorodos, kad atsakovų keliami sprendinių tinkamumo klausimai bus tikrinami statybą leidžiančio dokumento išdavimo stadijoje, liks neįgyvendintos ir faktiškai nebeliks ieškovės numatytų gyvenamojo namo pertvarkymo sprendinių tinkamumo kontrolės. Be to, nesant aiškios teismo nustatytos projekto derinimo procedūros, nežinant, kokie sprendimai turėtų būti priimami tokios procedūros atveju, atsakovams apsunkinamos teisės skųsti būsimus galimus nepagrįstus sprendimus.

26.7.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai, susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-313/2016; 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017). Teismams davus leidimą ieškovei vykdyti be atsakovų sutikimo gyvenamojo namo pertvarkymo statybos darbus pagal klaidinančią ir neobjektyvią schemą be aiškių konstrukcinių sprendinių, nesant efektyvios kontrolės, ar tokie sprendiniai bus numatyti ateityje, apeliacinės instancijos teismui nustačius įstatymų neįtvirtintą statinio projekto derinimo bei leidimo vykdyti statybos darbus gavimo tvarką, buvo pažeistas viešasis interesas užtikrinti statybų teisėtumą.

26.8.                      Teismai klaidingai įvardijo, jog atsakovai neteikė pasiūlymų dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo po juo padalijimo, nes byloje yra pateikti įrodymai, kad tokie siūlymai buvo teikiami. Be to, atsakovų nesutikimas su ieškovės siūlymais dėl bendrosios nuosavybės padalijimo negali būti savarankiškas motyvas tenkinti ieškovės reikalavimus. Ieškovė siekia bendrosios nuosavybės padalijimo, taigi pirmiausiai ji turi pateikti tokius pasiūlymus, kurie būtų priimtini abiem šalims. Atsakovai negali būti verčiami teikti siūlymus dalyti bendrąją nuosavybę, kadangi teikti tokius siūlymus yra atsakovų teisė (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.93 straipsnis).

26.9.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakomybę už ieškovės reikalavimų dėl gyvenamojo namo padalijimo sprendinių pagrįstumą perkelia būsimiems projektuotojams bei statybos darbų rangovams. Projektuotojas yra atsakingas ieškovei už savo atliekamų projektavimo darbų tinkamumą, tuo tarpu atsakovams už reikalaujamų statybos darbų sprendinius atsakinga ieškovė.

27.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. dalinį sprendimą, 2017 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutartį, 2018 m. balandžio 24 d. papildomą nutartį, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas ieškovei įpareigojimą parengti darbų projektą ir jį suderinti su atitinkama institucija, nenustatė pareigų ar įpareigojimų atsakovams. Ne atsakovams nustatyti įpareigojimai nepažeidžia jų teisių ar interesų, todėl argumentai dėl tariamo ieškovės teisių ir interesų pažeidimo neturėtų būti nagrinėjami (CPK 5 straipsnis).

27.2.                      Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ne ieškovė privalėjo pagrįsti, jog atidalijimas nepadarys neproporcingos žalos namui ir bendraturčiams, o atsakovai privalėjo įrodyti tokią žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, t. y. projektavimo metu, ir tai patvirtina, jog ginčo dėl bendraturčio sutikimo stadijoje neturi ir net negali būti remiamasi techniniu projektu, o tik projektiniais pasiūlymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

27.3.                      Nepaisant ieškovės noro, kad prie atidalijimo išlaidų prisidėtų ir atsakovai, šioje byloje šis klausimas nėra nagrinėjamas, todėl teismai šiuo aspektu ir nepasisakė. Be to, nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje darbų kaina nėra iškeliama kaip atidalijimo teisės įgyvendinimą nulemianti aplinkybė.

27.4.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika neįpareigoja ginčo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo atlikti darbus be atsakovų sutikimo stadijoje pateikti statinio projektą. Tai lemia, kad L. P. schemai netaikytini techninio projekto reikalavimai, o ieškovės siūlomų darbų identifikavimo (ar bus atliekami paprasto ar kapitalinio remonto darbai) klausimas nepatenka į ginčo dalyką.

27.5.                      Aplinkybė, kad Statybos įstatymas, poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina projekto derinimo su statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija procedūros tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, nedraudžia teismui nustatyti tokį įpareigojimą. Statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija pagal ieškovės pateiktą projektą gali arba išduoti statybą leidžiantį dokumentą, arba pateikti atsakymą, kad statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Teismo sprendimu ieškovei yra nustatytas platesnis nei teisės aktuose nustatytas įpareigojimas parengti ir suderinti projektą. Platesnio reikalavimo nustatymas negali pažeisti viešojo intereso.

27.6.                      Atsakovai nepagrįstai bando kvestionuoti namo atidalijimą pastatant sieną per visus aukštus. Byloje nėra įrodymų, kad neegzistuoja techniniai tokio atidalijimo sprendiniai. Be to, tuo atveju, jeigu ieškovė nesugebės parengti ir L. P. schemą, ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio projekto, ji neįgyvendins atidalijimo galimybės.

 

Teisėjų kolegija 

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl ieškovės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

 

28.       Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir iš naujo faktų nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas pasisako kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamais teisės taikymo klausimais.

29.       Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 356 straipsnio 1 dalyje, kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas išimties tvarka, teisėjų kolegijai nusprendus, kad tai yra būtina (CPK 356 straipsnio 2 dalis).

30.       Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas grindžiamas tuo, kad byloje sprendžiami bendraturčių interesų derinimo ir tarpusavio bendradarbiavimo klausimai, byla žodine tvarka buvo nagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.

31.       Pažymėtina, kad ieškovė dalyvavo žodinio proceso tvarka bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taigi jos teisė būti išklausytai buvo įgyvendinta. Kaip jau minėta, kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, vadovaujasi bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis ir pats nenustato bylos faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo veiklos ribojimus, nustatytas faktines bylos aplinkybes bei kasaciniame skunde iškeltus teisės klausimus, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir bylą kasaciniame teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 356 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl draudimo priimti sąlyginius sprendimus (ne)pažeidimo

 

32.       Atsakovai kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 267 straipsnį, priėmė sąlyginį sprendimą: skundžiamos nutarties įvykdymą susiejo su sąlygomis, kurių gali nebūti  įgaliotoms institucijoms nepritarus statybos darbų projektui, jei tokį ieškovė parengs ateityje, negavus statybą leidžiančio dokumento, bus neįmanomas skundžiamoje nutartyje nurodytas gyvenamojo namo padalijimas.

33.       CPK 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje.

34.       CPK 262 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje preliminarų sprendimą, įtvirtinta, kad bylą nagrinėjantis teismas gali priimti preliminarų sprendimą, kuriuo nurodoma, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų.

35.       Šioje byloje teismai nesinaudojo preliminaraus sprendimo institutu, taigi skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai netaikoma išimtis, nurodyta CPK 267 straipsnyje, o taikomas šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas. Pagal jį draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, sprendimai turi būti besąlyginiai. Sąlyginiai sprendimai negali būti priimami, nes jais neišsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir tuo taip pat paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis). Aptariamas draudimas taikomas ir priverstinio vykdymo nereikalaujantiems sprendimams.

36.       Vertinant nurodytus kasacinio skundo argumentus analizuotinos ir vertintinos skundžiamos nutarties motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. 

37.       Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad: <...> teisėjų kolegija, atsižvelgusi <...> į aptartą teisinį reglamentavimą bei įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju architektas L. P., teikdamas paskutinį, kaip nurodo ieškovė, informacinio pobūdžio, dokumentą, įvardytą kaip kapitalinio remonto projektas, siūlomus atidalijimo darbus priskyrė kapitalinio remonto darbams, sprendžia, jog gali susiklostyti tokia situacija, jog ieškovės siūlomiems atlikti atidalijimo darbams gali būti nereikalingas ne tik statybą leidžiantis dokumentas, bet ir statinio projektas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys daug metų negali susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo likimo ir atidalijimo būdo, atsakovai kelia schemoje techninių sprendinių atskleidimo trūkumus ir nurodo jos neatitikties projektams keliamiems reikalavimams aspektus, siekiant išvengti ginčų tarp šalių ateityje, sprendžia esant tikslinga tokiu atveju, jei pagal statybas reglamentuojančias teisės normas būtų neprivalomas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, ieškovę įpareigoti parengti statinio projektui keliamus reikalavimus atitinkantį projektą ir jį suderinti su atitinkama statybas leidžiančius dokumentus išduodančia institucija (nutarties 53 punktas); <...> jei susiklostytų tokia situacija, jog ieškovei nebūtų išduotas statybas leidžiantis dokumentas, tokie darbai apskritai negalėtų būti vykdomi, todėl atsakovų interesai liktų nepakitę (ginčo namas liktų neatidalintas); <...> tam tikra atsakomybė galioja ir rangovams, kurie vykdys remonto darbus pagal projektą. Paaiškėjus, jog projekte numatytų rangos darbų negalima atlikti, jie tiesiog bus neatliekami (55 punktas); <...> įvertinus tai, kad šioje stadijoje nėra sprendžiama kokie darbai bus atliekami atidalijant ginčo namą (paprastieji, kapitaliniai ar kitokie darbai), o nuo to priklauso ar yra būtina rengti statinio projektą ir gauti statybas leidžiantį dokumentą, nagrinėjamu atveju siekiant užkirsti kelią tolimesniems šalių konfliktams, susijusiems su namo atidalijimo darbų vykdymu, ieškovė įpareigotina visais atvejais parengti statinio projektui keliamus reikalavimus atitinkantį projektą ir jį suderinti su atitinkama statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija, nepriklausomai nuo to, ar įstatymas tai įpareigoja padaryti, ar ne. Atitinkamai, ekspertizės skyrimas, siekiant išsiaiškinti ieškovės siūlomo gyvenamojo namo atidalijimo statybos technines galimybes ir pasiūlytų projektinių sprendinių tinkamumą, šioje byloje nėra tikslingas, nes ieškovės parengto projekto kontrolę atliks statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija (nutarties 56 punktas).

38.       Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje, be kita ko, išdėstytas toks patenkinto reikalavimo turinys: leisti ieškovei be atsakovų sutikimo atlikti jai kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas atitinkantį bei su atitinkama statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija suderintą projektą, parengtą remiantis architekto L. P. 2016 m. schema „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini)“; atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į gyvenamojo namo raide A pažymėtą dalį – A pastatą pagal architekto L. P. parengtą 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), o atsakovams pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo raide B pažymėtą dalį – B pastatą pagal architekto L. P. parengtą 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini).

39.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas leidimą ieškovei atlikti gyvenamojo namo padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus susiejo su sąlygomis, kad: ieškovė, net jeigu pagal statybas reglamentuojančias teisės normas būtų neprivalomas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, parengs statinio projektui keliamus reikalavimus atitinkantį projektą ir jį suderins su atitinkama statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija, kuri atliks ieškovės parengto projekto kontrolę; galimybe atlikti darbus apskritai. Kita vertus, skundžiamos nutarties rezoliucine dalimi ieškovei leista atlikti gyvenamojo namo padalijimo darbus ir teisinę registraciją, šalys yra atidalytos iš bendrosios nuosavybės.

40.       Atsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies turinį, spręstina, kad atsakovai kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog skundžiamoje nutartyje įpareigojimas ieškovei, net jeigu pagal statybas reglamentuojančias teisės normas būtų neprivalomas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, suderinti parengtą projektą su atitinkama statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija, kuri tokiu būdu atliks projekto kontrolę, yra nemotyvuotas teisės aktų nuostatomis, pagrindžiančiomis tokio derinimo teisinio pagrindo kuriai nors institucijai egzistavimą, nekonkretizuotas tokio įpareigojimo suderinti antrasis subjektas  statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija. Taip pat kaip pagrįsti vertintini kasacinio skundo argumentai, kad toks projekto suderinimas ir jo procedūra teisės aktuose nėra reglamentuojami, o statybą leidžiančius dokumentus išduodančios institucijos, kaip viešojo administravimo subjektai, teisės aktais nėra įgaliotos atlikti tokio pobūdžio teisinių veiksmų ir jų negalės atlikti. Teismų praktikoje konstatuota, jog viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip nustato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4660-556/2017). Ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai vertintini kaip nepaneigiantys šių kasacinio skundo argumentų.

41.       Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje leidimo ieškovei atlikti gyvenamojo namo padalijimo darbus susiejimas su galimybe atlikti darbus apskritai, konstatavimas, kad dėl negalėjimo vykdyti darbus gyvenamasis namas galėtų likti ir neatidalytas (nutarties 55 punktas), vertintini kaip reiškiantys, kad ir pats apeliacinės instancijos teismas laikė, jog sprendimo įvykdymas priklausys nuo sąlygos  galimybės atlikti darbus – egzistavimo, o šios sąlygos gali ir nebūti (ji gali neatsirasti). Nepaisant to, skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas leido ieškovei atlikti gyvenamojo namo padalijimo darbus ir teisinę registraciją, atidalijo šalis iš bendrosios nuosavybės, ieškovei pripažindamas nuosavybės teisę į gyvenamojo namo raide A pažymėtą dalį – A pastatą, o atsakovams pripažindamas bendrosios dalinės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo raide B pažymėtą dalį – B pastatą (pagal architekto L. P. parengtą atitinkamą schemą).

42.       Spręstina, kad šios nutarties 39 punkte nurodytų sąlygų, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas susiejo leidimą ieškovei atlikti gyvenamojo namo padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus, egzistavimas skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo nustatytas, tuo tarpu jos (nutarties) įvykdymas priklausys nuo šių sąlygų atsiradimo, o jos gali ir neatsirasti. Taigi, iš esmės šalių ginčas liko neišspręstas.

43.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra sąlyginė, priimta pažeidžiant CPK 267 straipsnio reikalavimus.

 

Dėl gyvenamojo namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei jo rekonstravimo galimybės be bendraturčio sutikimo

 

44.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

45.       Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

46.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktą).

47.       Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009), nurodoma, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu atidalijimo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą. Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

48.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Atidalijant daiktą natūra, neturi būti padaryta neproporcinga žala daiktui. Įstatymo formuluotė tam tikrą žalos padarymą įtvirtina, bet tokia žala turi būti proporcinga. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, beveik nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

49.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Tuo atveju, kai kitas bendraturtis prieštarauja atidalijimo variantui ir siekia patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir neatsižvelgti į juos, bet parinkti optimaliausią atidalijimo būdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

50.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

51.       Šioje byloje ginčo ir šalių bendrosios dalinės nuosavybės objektas  gyvenamasis namas. Ieškinyje ieškovė jį apibūdino kaip visiškai nusidėvėjusį, prastos būklės, anot ieškovės, egzistuoja rizika, kad jis sugrius. Teismų nustatyta, kad šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra medinis, karkasinis, 1895 m. statybos, prastos būklės.

52.       Prie ieškinio ieškovė pateikė ir teismo prašė leisti atlikti namo atidalijimo darbus pagal jos užsakymu architekto L. P. 2016 m. parengtą gyvenamojo namo padalijimo schemą suformuojant du atskirus vienetus, t. y. du vienbučius gyvenamuosius namus, pagal kur atsakovams atidalijama gyvenamojo namo dalis pridedamame plane pažymėta B raide, o ieškovei A raide pažymėta dalis. Prie šios schemos yra pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame, be kita ko, paaiškinta, kad: siūloma išmūryti per numatytą padalijimo vietą per visus aukštus blokelių mūro 25 cm laikančią sieną, kuri skirs naujai formuojamus du pastatus: pastatą „A“ ir pastatą „B“; pirmajame aukšte numatytos dvi griaunamos pertvaros, naujos durys, numatyta nauja laiptų vieta; mansardos aukšte siūloma naikinti dvejas duris, numatyta nauja laiptų vieta; išvardyta, kokios patalpos priklausys pastatui „A“ ir pastatui „B“.

53.       Ieškovei šioje byloje teko pareiga įrodyti, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. 

54.        Atsakovai savo nesutikimą su ieškovės reikalaujamu namo atidalijimo variantu argumentavo, be kita ko, ir techninių galimybių atidalyti namą, atsižvelgiant į jo amžių, konstrukciją ir būklę, neegzistavimu ir byloje šiuo klausimu tarp šalių kilo ginčas. Motyvuodami tokio pobūdžio ginčo bei šiuo aspektu klausimų, reikalaujančių specialių mokslo ir technikos srities žinių, kilimu, atsakovai prašė pirmosios instancijos teismo byloje paskirti ekspertizę, tačiau teismas šio jų prašymo netenkino.

55.       Nors skundžiamame daliniame sprendime nurodė, kad atsakovai atsikirtinėja ir tuo, kad kapitalinio remonto projektas neatitinka privalomų normatyvinių statybos techninių reikalavimų: nepateiktas esamos būklės laikančių medinių konstrukcijų įvertinimas ir paaiškinimas, kaip jos atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, o toks vertinimas būtinas ne vien formaliai, kadangi gyvenamojo namo, kaip statinio, gyvavimo trukmė, numatyta normatyvinių dokumentų, yra pasibaigusi; nepateikta laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo schemos; nepateikti stogo atskyrimo ir medinių sienų jungimo su nauja mūro siena sprendiniai; nepateikti mūrinės priešgaisrinės sienos, dalijančios pastatą į gaisrinius skyrius, Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimų (patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338) įvykdymo sprendimai; ir t. t., pirmosios instancijos teismas dėl šių atsakovų argumentų (ne)pagrįstumo atskirai nepasisakė, o tik apibendrintai nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, jog namo atidalijimas nėra galimas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo motyvuojamosios dalies turinys teikia pagrindą daryti išvadą, kad šis sprendimas priimtas teismui nepatikrinus, ar ieškovės reikalaujamas atidalijimo variantas, atsižvelgiant į konkrečią dalijamo namo situaciją, yra techniškai priimtinas, t. y. fiziškai įmanomas įgyvendinti.

56.       Apeliaciniame skunde atsakovai, ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimą, be kita ko, nurodė, kad: pirmosios instancijos teismas nevertino faktų dėl gyvenamojo namo rūšies, amžiaus ir būklės, neatsižvelgė į tai, jog, anot eksperto, namo konstrukcijos funkcionuoja kaip vientisa erdvinė konstrukcija; jų įsitikinimu, egzistuoja reali galimybė, kad namas ieškovės prašomų leisti atlikti darbų neatlaikys ir nugrius, o ieškovė nesiėmė priemonių šiai gana akivaizdžiai tikimybei paneigti; ieškovė, reikalaudama gyvenamojo namo pertvarkymo, nepateikė esamos jo būklės įvertinimo, konstrukcijų būklės aprašymo – ar tokie gyvenamojo namo, kuris statytas 1895 metais, pertvarkymo darbai iš viso įmanomi, o neatlikus tokio vertinimo negalės būti įvykdytas esminis statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimas; nepateikti esamų laikančiųjų konstrukcijų atidalijimo ir projektuojamos sienos jungimo su jomis (pastato sienomis, perdanga ir stogu) sprendiniai; nėra aptarti priešgaisrinės apsaugos reikalavimai. Atsakovai apeliacinės instancijos teismo prašė paskirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti ieškovės pageidaujamo gyvenamojo namo pertvarkymo statybos technines galimybes ir ieškovės pateiktų projektinių sprendinių tinkamumą.

57.       Apeliacinės instancijos teismas priėmė atsakovų pateiktas eksperto S. Š. 2017 m. rugsėjo 26 d. išvadas, kuriose ekspertas, be kita ko, nurodė, kad: gyvenamajame name sienų mediniai rąstai vietomis supuvo, tūrinis stoglangis pasilenkė, grindų plokštuma pastogėje turi didelius nuolydžius; reikia atlikti gyvenamojo namo medinių konstrukcijų būklės įvertinimą, atitik normatyvinių dokumentų reikalavimams, nes namo eksploatacija vyksta 122 metus be kapitalinio remonto, jo gyvavimo trukmė, nurodyta normatyviniuose dokumentuose, yra pasibaigusi. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šių eksperto S. Š. išvadų nėra pagrindo vertinti, nes jos pateiktos vertinant ieškovės į bylą pateiktą architekto L. P. parengtą kapitalinio remonto projektu pavadintą dokumentą, kuris negali būti vertinamas kaip projektas, o yra tik informacinio pobūdžio.

58.       Protokoline nutartimi apeliacinės instancijos teismas netenkino atsakovų prašymo skirti ekspertizę motyvuodamas tuo, kad byloje yra pakankamai medžiagos pirmosios instancijos teismo sprendimui įvertinti pagal apeliacinio skundo argumentus. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šioje byloje nebuvo tikslinga skirti ekspertizę, nes projektuotojui bei rangovui tenka atitinkama atsakomybė, taip pat nurodė ir tai, kad ekspertizės skyrimas, siekiant išsiaiškinti ieškovės siūlomo gyvenamojo namo atidalijimo statybos technines galimybes ir pasiūlytų projektinių sprendinių tinkamumą, šioje byloje nėra tikslingas, nes ieškovės parengto projekto kontrolę atliks statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija.

59.       Bylos duomenys ir skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies turinys teikia pagrindą daryti išvadą, kad skundžiama nutartis priimta teismui nepatikrinus ir nenustačius, ar ieškovės reikalaujamas atidalijimo variantas, atsižvelgiant į konkrečią dalijamo namo situaciją, yra techniškai priimtinas, t. y. fiziškai įmanomas įgyvendinti, neišnagrinėjus šiuo aspektu atsakovų teiktų atsikirtimų, o šių ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, kurias apeliacinės instancijos teismas vis dėlto laikė aktualiomis, nustatymo, atitinkamai ir įvertinimo, pareigą, kuri tenka bylą nagrinėjančiam teismui, perkėlus statybą leidžiančius dokumentus išduodančiai institucijai. 

60.       Spręstina, kad šioje byloje, atsižvelgiant į konkrečią dalijamo namo situaciją ir šiuo aspektu pateiktus atsakovų argumentus, teismų procesiniais sprendimais nėra nustatytos ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės ir atsakyta į esminį klausimą – ar ieškovės reikalaujamas atidalijimo variantas yra techniškai priimtinas, t. y. fiziškai įmanomas įgyvendinti. Siekdamas išsiaiškinti ieškovės reikalaujamo gyvenamojo namo atidalijimo statybos technines galimybes, teismas turėjo skirti ekspertizę, tirti ir vertinti jos atlikimo metu gautus faktinius duomenis ir jais remdamasis spręsti šalių ginčą, o ne nusišalinti nuo šio aktualaus klausimo nagrinėjimo, jo nagrinėjimą nukeldamas į laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo.

61.       Materialiosios teisės normų taikymas nenustačius jų taikymui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių vertintinas kaip netinkamas. Dėl to pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalį, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

62.       Konstatavus, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra priimta pažeidžiant CPK 267 straipsnio, CK 4.80 straipsnio 2 dalies reikalavimus, šiuo aspektu pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad skundžiama nutartis neatitinka CPK 263 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

63.       Kasaciniame skunde teigdami, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė CPK 185 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų, atsakovai nepateikia konkrečių tokius teiginius patvirtinančių teisinių argumentų, o teigdami, jog teismų buvo pažeistas viešasis interesas užtikrinti statybų teisėtumą, atsakovai nenurodo kasacijos pagrindo ir jį patvirtinančių teisinių argumentų, todėl vertintini kaip nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

64.       Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

65.       Nustatytas teisės normos pažeidimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

66.       Naikinant skundžiamą nutartį, taip pat naikintina ir skundžiama papildoma apeliacinės instancijos teismo nutartis.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

67.        Šalys yra pateikusios prašymus priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

68.       Bylą perdavus nagrinėti iš naujo, kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti iš naujo bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

 

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir 2018 m. balandžio 24 d. papildomą nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gediminas Sagatys

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Antanas Simniškis

 

 

Sigita Rudėnaitė

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CK4 4.39 str. Nuosavybės teisės apribojimas
  • 3K-3-133/2008
  • 3K-3-369-313/2016
  • 3K-3-14-701/2017
  • CK4 4.37 str. Nuosavybės teisės sąvoka
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • 3K-3-132/2009
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 356 str. Bylos nagrinėjimas kasacinio teismo posėdyje
  • CPK 262 str. Preliminarus sprendimas ir sprendimas už akių
  • CPK 18 str. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas
  • A-4660-556/2017
  • CPK 267 str. Draudimas priimti sąlyginius sprendimus
  • CK4 4.75 str. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • CK4 4.80 str. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės
  • 3K-3-347-248/2016
  • 3K-3-452/2014
  • 3K-3-367/2014
  • 3K-3-620-313/2015
  • 3K-3-213/2011
  • 3K-3-401/2010
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai