Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-31][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-314-469-2019].docx
Bylos nr.: e3K-3-314-469/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 124241078 atsakovas
BUAB ,,AV Systems" 301531836 Ieškovas
UAB „Valnetas‘ 135778275 ieškovo atstovas
UAB ,,Televizijos ir ryšio sistemos" 145213623 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4.3. Alternatyvių sankcijų taikymas
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
11.5. Kitos bylos dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

?

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Civilinė byla Nr. e3K-3-314-469/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02064-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.3

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AV Systemskasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AV Systems“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Televizijos ir ryšių sistemos“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė BUAB „AV Systems(toliau – ieškovė) ieškiniu prašė teismo panaikinti atsakovės VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) sprendimą, kuriuo trečiojo asmens UAB „Televizijos ir ryšių sistemos“ (toliau – trečiasis asmuo) pasiūlymas pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo „Kompaktiškų žurnalistinių videokamerų komplektų pirkimas“ (toliau – Konkursas) dokumentų reikalavimus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė supaprastintą atvirą Konkursą. Ieškovė pateikė Konkurso pasiūlymą. Atsakovės 2018 m. spalio 19 d. raštu ieškovė buvo informuota apie Konkurso procedūrų rezultatus – sudarytą pasiūlymų eilę ir nustatytą Konkurso laimėtoją, kuriuo pripažintas trečiasis asmuo. Susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymu ieškovė nustatė, kad jis neatitinka Konkurso dokumentų reikalavimų, todėl pateikė atsakovei pretenziją, tačiau ši buvo atmesta, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

4.       Ieškinyje nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlytos prekės neatitinka Konkurso sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) reikalavimų:

4.1.                      Techninės specifikacijos 6 dalyje „Minkštas lagaminas videokamerai – 4 vnt.“ trečiasis asmuo pasiūlė neegzistuojantį minkšto lagamino modelį (S-3602U), o atsakovė neteisėtai leido jam pakeisti pasiūlymą (atsakyme į perkančiosios organizacijos paklausimą trečiasis asmuo patikslino, kad siūlo modelį SC206);

4.2.                      Techninės specifikacijos 1 dalies 3 eilutės reikalavimo „Spalvotas LCD vaizdo ieškiklis, įstrižainė ne mažesnė 3,5 colio, 16:9, raiška ne mažiau 960 (H) x 540 (V)“ – pasiūlyta kamera turi tik 0,5 colio ieškiklį (angl. viewfinder), o kameros funkcinė dalis, kuri atitinka keliamus reikalavimus, gamintojo techninėje dokumentacijoje vadinama LCD monitoriumi ir negali būti laikoma ieškikliu;

4.3.                      Techninės specifikacijos 5 dalies 1 punkto reikalavimo „Videokameros akumuliatoriaus pakrovėjas, vienu metu kraunantis 2 akumuliatorius“ – pasiūlytas kroviklis krauna akumuliatorius paeiliui, t. y. įkraunamas vienas akumuliatorius iki 75 proc., tuomet įkraunamas antras akumuliatorius iki 75 proc. ir tik po to abu akumuliatoriai kraunami vienu metu;

4.4.                      Techninės specifikacijos 8 dalies 6 punkto reikalavimo „Maitinimas – ant šviestuvo tvirtinamas akumuliatorius“ – pasiūlytas akumuliatorius tvirtinamas ne ant šviestuvo, bet ant laikiklio (šviestuvo sudedamosios dalies);

4.5.                      Techninės specifikacijos 13 dalies reikalavimo „Videokameros komplektas, kurį sudaro videokamera, stovas, mikrofonai bei kita žemiau išvardinta įranga, privalo būti tarpusavyje pilnai suderinta“ – siūlomas nešiojamas miniatiūrinis siųstuvas ir prisegamas mikrofonas nėra tarpusavyje suderinti (mikrofonas neturi 3,5 mm mini jack tipo jungties ir trečiasis asmuo nepasiūlė papildomo adapterio, kuris užtikrintų suderinamumą);

4.6.                      Techninės specifikacijos 16 dalies reikalavimų „Videokameros komplektas, kurį sudaro videokamera, stovas, mikrofonai bei kita žemiau išvardinta įranga, privalo būti tarpusavyje pilnai suderinta“ ir „Apdangalas turi būti lengvai uždedamas ir nuimamas, užtikrinti darbą su komplektuojamais RM sistemų imtuvais, vaizdo ieškiklio stebėjimą, Tally signalizacijos matomumą“ – siūlomas dangalas skirtas vidutinio dydžio kameroms, o trečiasis asmuo pasiūlė mažą, kompaktišką videokamerą, kuriai šis apdangalas nėra pritaikytas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė neegzistuojantį minkšto lagamino videokamerai modelį S-3602U. Tokį netikslumą perkančioji organizacija įvertino kaip neesminę redakcinio pobūdžio klaidą ir įstatymo nustatyta tvarka pasiūlė patikslinti šią pasiūlymo poziciją. Trečiasis asmuo tą pačią dieną patvirtino apie pasiūlyme padarytą rašybos (techninę) klaidą ir nurodė, kad siūlomas gamintojo „Sachtler“ lagaminas, kurio modelis SC206. Teismas sutiko su perkančiosios organizacijos pozicija ir sprendė, kad toks pasiūlymo tikslinimas negali būti vertinamas kaip jo pakeitimas (pakeitimu būtų laikomas pasiūlyto egzistuojančio, tačiau Konkurso dokumentų reikalavimų neatitinkančio lagamino modelio pakeitimas kitu). Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo suklydo (padarė aiškią redakcinę klaidą), nes vietoj lagamino modelio nurodė pasiūlyto akumuliatoriaus kroviklio modelį – S-3602U. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, trečiojo asmens pasiūlymo patikslinimas neprieštaravo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 3 dalies, 55 straipsnio 9 dalies nuostatoms.

7.       Spręsdamas dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams teismas pažymėjo, kad ieškinys grindžiamas siauru, lingvistiniu Techninės specifikacijos sąlygų aiškinimu, nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovės atstovai vaizdo ieškiklį apibūdino kaip specifinį vaizdo kontrolės prietaisą, pritaikytą operatoriui kontroliuoti vaizdą priglaudus akį prie prietaiso (t. y. jis turi okuliarą ir apsaugą nuo saulės); jį sudaro viduje integruota sistema, todėl jis negali būti tapatinamas su LCD ekranu. Teismas pažymėjo, kad ir vaizdo ieškiklio, ir LCD ekrano terminus šalių atstovai apibrėžia per jų funkcijas, kaip vaizdo kontrolės įrenginius. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja griežtas vaizdo ieškiklio apibrėžimas, priimtas ir vienodai vertinamas visų profesionalų, dėl kurio Techninės specifikacijos 1 lentelės 3 eilutės reikalavimas turi būti aiškinamas taip, kaip nurodė ieškovė. Ieškovės pateiktą specialisto (inžinieriaus) išvadą dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams teismas vertino kaip paprastą rašytinį įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 1 dalis), nurodė, kad šis specialistas neturi kompetencijos aiškinti Konkurso sąlygas ir pasisakyti dėl pasiūlymo vertinimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad specialisto teiginys, jog LCD ekranas negali būti laikomas vaizdo ieškikliu, nepagrįstas motyvais, specialiąja literatūra, todėl specialisto išvadą vertino kritiškai (CPK 185 straipsnis).

9.       Teismas sprendė, kad Konkurso sąlygose nereikalaujama, jog vaizdo ieškiklio funkciją atliekantis įrenginys būtų toks, kaip nurodo ieškovė (su okuliaru ir apsauga nuo saulės). Be to, ieškovės atstovai neginčijo, kad vaizdo kontrolės funkcija gali būti atliekama stebint vaizdą LCD ekrane, todėl perkančioji organizacija pagrįstai pripažino, kad trečiojo asmens pasiūlyta kamera, turinti du vaizdo kontrolės (atvaizdavimo) įrenginius (OLED tipo ir LCD tipo su 3,5 colio ekranu), atitinka Techninės specifikacijos 1 lentelės 3 eilutės reikalavimus.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai dėl trečiojo asmens pasiūlyto akumuliatoriaus kroviklio neatitikties Techninės specifikacijos 5 lentelės 1 punkto reikalavimui dėl galimybės vienu metu krauti 2 akumuliatorius (šios nutarties 4.3 punktas) grindžiami tik kalbos specialisto išvada, kurioje ši sąlyga aiškinama kaip reiškianti, kad naudojantis norimu pirkti prietaisu dviejų akumuliatorių arba bet kurio iš jų krovimas turi būti nuolatinis, vykti kartu, drauge (t. y. vienu metu) visų prijungtų akumuliatorių atžvilgiu. Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad dviejų akumuliatorių krovimas vienu metu perkančiajai organizacijai būtų reikšmingas ar naudingas; ji laikėsi nuoseklios pozicijos, kad neketino riboti akumuliatoriaus kroviklio veikimo būdo, o tik siekė užtikrinti sau reikiamo rezultato pasiekimą (kad su vienu krovikliu būtų galima įkrauti ne mažiau kaip du akumuliatorius ir praėjus atitinkamam laikui abu akumuliatoriai būtų visiškai įkrauti). Teismas vertino, kad net jei ši sąlyga būtų pripažinta nepakankamai aiškia, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiūlymo nurodytu pagrindu, nes už Konkurso sąlygų aiškumą atsako perkančioji organizacija.

11.       Ieškovės argumentą, kad trečiojo asmens pasiūlytas kameros šviestuvo komplektas neatitinka reikalavimų, nes šviestuvas ir akumuliatorius prie kameros tvirtinami su laikikliu, teismas pripažino pagrįstu išimtinai subjektyviu, formaliu šio reikalavimo aiškinimu, sprendė, kad negalima sutikti, jog, akumuliatorių jungiant ne tiesiogiai prie šviestuvo korpuso, bet per bendrą laikiklį, yra nesilaikoma Techninės specifikacijos reikalavimų. Analogiškai teismas vertino ir argumentus dėl siųstuvo bei prisegamo mikrofono nesuderinamumo, pažymėjo, kad nėra pagrindo pernelyg plačiai aiškinti šią sąlygą ir teigti, kad ji draudžia komplekto dalių sujungimą per adapterį (jungiklį).

12.       Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl trečiojo asmens pasiūlyto kameros apdangalo neatitikties Techninės specifikacijos reikalavimams kaip subjektyvius, nurodė, kad jie yra nepagrįsti, pažymėjo, kad konkretus reikalavimas kameros apdangalo dydžiui Techninėje specifikacijoje nenustatytas, o sąvokos „lengvai nuimamas ir uždedamas“ yra vertinamojo pobūdžio.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 201m. sausio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą; 2019 m. gegužės 17 d. papildoma nutartimi paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14.       Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiajam asmeniui pasiūlyme nurodant minkšto lagamino videokamerai modelį buvo padaryta redakcinio pobūdžio klaida, kurios ištaisymas nelaikytinas pasiūlymo esmės keitimu, tokią išvadą galima daryti iš pasiūlyme nurodyto akumuliatoriaus kroviklio modelio, kuris yra tapatus nurodytam lagamino modeliui, t. y. pasiūlyme vietoj lagamino modelio buvo nurodytas akumuliatoriaus kroviklio modelis. Kolegija vertino, kad trečiasis asmuo pasiūlymo patikslinimu nepakeitė nei pasiūlymo esmės, nei kainos, o tik ištaisė padarytą klaidą; patikslindamas pasiūlymą pasiūlė ne naują prekę, bet pateikė objektyvią informaciją apie pasiūlyme jau nurodytos prekės modelį.

15.       Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškovė nurodė, jog LCD monitorius negali būti laikomas ieškikliu, tačiau neginčijo, kad vaizdo kontrolės funkcija gali būti atliekama stebint vaizdą ir LCD ekrane. Aplinkybė, kad trečiojo asmens siūlomas videokameros modelis turi du atskirus vaizdo ieškiklius, nurodyta ir į bylą pateiktame 2018 m. lapkričio 13 d. gamintojo patvirtinime. Kolegija sprendė, kad ieškovės teiginiai apie vaizdo ieškiklio sampratą yra subjektyvūs, juolab kad Konkurso sąlygose nebuvo reikalaujama, jog vaizdo ieškiklio funkciją atliktų specifinis mechanizmas. Dėl to kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad trečiojo asmens pasiūlytas videokameros modelis atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus, t. y. turi du vaizdo kontrolės įrenginius – vaizdo ieškiklius, vienas iš jų – LCD tipo su 3,5 colio ekranu. Fakto, kad trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė videokamerą su dviem ieškikliais, kolegija nelaikė patvirtinančiu, jog buvo pateiktas alternatyvus pasiūlymas – trečiasis asmuo pateikė vieną pasiūlymą (pasiūlė vieną videokamerą), atitinkantį Techninės specifikacijos reikalavimus.

16.       Kolegija atmetė ieškovės argumentus dėl trečiojo asmens pasiūlyto akumuliatoriaus kroviklio neatitikties reikalavimams, nurodė, kad ieškovė subjektyviai, sau palankiu būdu interpretuoja Techninės specifikacijos 5 dalies reikalavimus. Ieškovė neneigia, kad trečiojo asmens siūlomu akumuliatoriaus krovikliu yra įkraunami du akumuliatoriai, ji tik nurodo, jog iš pradžių akumuliatoriai yra kraunami paeiliui (iki 75 proc.) ir tik po to abu kraunami vienu metu. Kadangi atsakovė patvirtino, kad akumuliatorių krovimo būdas jai neturi esminės reikšmės, nes šiuo reikalavimu buvo siekiama, jog egzistuotų galimybė į kroviklį vienu metu įjungti krauti du akumuliatorius, o trečiojo asmens pasiūlytas kroviklis esant tam tikram akumuliatorių pakrovos procentui krauna du akumuliatorius vienu metu, tai kolegija padarė išvadą, kad pasiūlytas kroviklis atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus.

17.       Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės nurodytas Techninės specifikacijos 8 dalies 6 punkto reikalavimo vertinimas, jog akumuliatorius turi būti tvirtinamas ant paties šviestuvo, o ne šviestuvo komplekto dalių (laikiklių ar kitų įrenginių), yra subjektyvus ir formalus. Kolegija sutiko su atsakove, kad šviestuvas, laikiklis ir akumuliatorius laikytini vienu funkciniu vienetu, kuris bendrai tvirtinamas prie kameros. Kadangi trečiojo asmens pasiūlytas maitinimas montuojamas ant šviestuvo komplekto (jo laikančiosios konstrukcijos), tai kolegija pripažino pagrįstu atsakovės sprendimą, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka šį Techninės specifikacijos reikalavimą.

18.       Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog trečiojo asmens siūlomi įrenginiai gali būti sujungiami per adapterį. Konkurso sąlygose nenustatyta, kad siūlomos įrangos sujungimas per adapterį nėra galimas, nebuvo nurodyta reikalavimų jungčių tipams, siųstuvui, mikrofonui, taip pat reikalavimų šių įrenginių sujungimui, atsakovė neprašė trečiojo asmens pagrįsti siūlomos įrangos suderinamumo, todėl trečiojo asmens siūlomi įrenginiai pagrįstai pripažinti atitinkančiais Techninės specifikacijos reikalavimus. Vien aplinkybės, kad trečiasis asmuo pasiūlyme papildomai nepasiūlė įsigyti ir adapterio, kolegija nevertino kaip darančios tokį pasiūlymą neatitinkan Konkurso sąlygų reikalavimų.

19.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus dėl pasiūlyto kameros apdangalo neatitikties Techninės specifikacijos reikalavimams pagrįstai vertino kaip subjektyvius, nes savo pozicijai pagrįsti ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, tik nurodė, kad abejoja dėl kameros ir apdangalo suderinamumo. Byloje nesant priešingą išvadą patvirtinančių duomenų (tik abejon), kolegija sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

20.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 55 straipsnio 9 dalį, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinančią, kad perkančioji organizacija negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkantis. Trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė neegzistuojantį gamintojo „Sachtler“ minkšto lagamino videokamerai modelį S-3602U, jį vėliau pakeitė į SC206, o atsakovė bei teismai tokį pakeitimą nepagrįstai pripažino redakcinio pobūdžio klaidos ištaisymu. Nurodyta neatitiktis negalėjo būti vertinama kaip redakcinio pobūdžio klaida, kurią būtų galima ištaisyti taikant VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatytas priemones, ji neatitinka kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų dėl išimtinio šių priemonių taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015; 2016 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016). Kadangi „Sachtler“ gamina net 7 modelių videokamerų lagaminus, o iš trečiojo asmens pasiūlymo, jo kainos ar nurodytų parametrų, nukopijuotų iš Techninės specifikacijos reikalavimų, nebuvo įmanoma nustatyti, kokį gaminį siūlė trečiasis asmuo, tai pripažintina, kad šio tiekėjo pasiūlymo taisymo rezultatas visiškai priklausė nuo tiekėjo pasirinkimo; patikslinus pasiūlymą buvo pasiūlytas naujas objektas, t. y. pakeista pasiūlymo esmė.

20.2.                      Kadangi trečiasis asmuo, nurodydamas neegzistuojantį lagamino modelį, iš esmės nepasiūlė jokio lagamino, tai jo pasiūlymas turėjo būti vertinamas kaip neatitinkantis Konkurso sąlygų reikalavimų. Tikslindamas pasiūlymą nurodęs visiškai naują modelį, trečiasis asmuo sukūrė VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje draudžiamą situaciją – paaiškino pasiūlymą taip, kad Konkurso sąlygų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkantis. Toks tikslinimas suteikė aiškų privalumą trečiajam asmeniui, jis neatitinka tiek pirmiau nurodytos kasacinio, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikos (žr. Teisingumo Teismo 1996 m. balandžio 25 d. sprendimą Komisija prieš Belgiją, C-87/94, 2012 m. kovo 29 d. sprendimą SAG ELV Slovensko, C-599/10; 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Manova, C-336/12), prieštarauja skaidrumo principui, pagal kurį pirkimo vykdytojas turi užtikrinti, kad vykdant procedūras nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo, visiems tiekėjams būtų suteiktos lygios galimybės sudaryti pirkimo sutartį.

20.3.                      Atsakovė Techninėje specifikacijoje buvo aiškiai nustačiusi konkrečius reikalavimus LCD vaizdo ieškikliui, akumuliatoriaus krovikliui, siūlomų prekių komplekto suderinamumui tarpusavyje, šviestuvo akumuliatoriaus tvirtinimui, tačiau, trečiajam asmeniui pateikus šių reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą (vaizdo ieškiklio įstrižainė mažesnė, nei reikalaujama, akumuliatoriaus kroviklis gali krauti akumuliatorius tik paeiliui, o ne vienu metu, kameros apdangalas yra netinkamo dydžio ir nesuderinamas su vaizdo kamera, šviestuvo akumuliatorius nėra tvirtinamas ant paties šviestuvo, mikrofonas nėra suderinamas su kameros komplektu (neturi reikiamos jungties)), atsakovė jo ne tik neatmetė, bet ir pripažino trečiąjį asmenį Konkurso laimėtoju. Toks atsakovės sprendimas ir jį galioti palikę teismų procesiniai sprendimai pažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, sudaro galimybes perkančiosioms organizacijoms laisvai interpretuoti pirkimo sąlygas taip, kad šios būtų palankios jų pasirinktiems tiekėjams.

20.4.                      Tiek perkančioji organizacija, tiek teismai pažeidė pareigą pirkimo sąlygas aiškinti taip, kaip jos buvo nurodytos pirkimo dokumentuose, nekurti naujų nuostatų ir nekeisti egzistuojančių tam, kad jos galėtų būti pritaikytos prie vieno tiekėjo pasiūlymo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią tiekėjų pasiūlymai turėtų būti vertinami neatsižvelgiant į kitus, iš anksto neišviešintus parametrus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018).

20.5.                      Perkančioji organizacija, nustatydama specifinius reikalavimus pirkimo objektui (pvz., kad vaizdo kamera turėtų 3,5 colio vaizdo ieškiklį, kroviklis vienu metu krautų du akumuliatorius), tačiau priimdama alternatyvų ir daug pigesnį trečiojo asmens pasiūlytą variantą, neužtikrino sąžiningos tiekėjų konkurencijos ir tiekėjų lygiateisiškumo (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, taip pat neužtikrino pamatinių viešųjų pirkimų principų, nes paliko galioti neteisėtą atsakovės sprendimą. Kadangi Konkurso pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, tai tiekėjams buvo itin svarbu rasti nustatytus reikalavimus atitinkančius kuo pigesnius produktus; antroje ir trečioje pasiūlymų eilės vietoje likę tiekėjai pasiūlė visas Konkurso sąlygas atitinkančius gaminius, jų pasiūlymų kainos tarpusavyje skyrėsi nežymiai, o trečiasis asmuo, pateikdamas nustatytų reikalavimų neatitinkančias prekes, pasiūlė gerokai mažesnę kainą. Įsigydama prastesnių parametrų prekes atsakovė neįvykdė savo pareigos prekėms įsigyti skirtas lėšas naudoti racionaliai (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat pažeidė sąžiningos tiekėjų konkurencijos ir lygiateisiškumo principus.

20.6.                      Konstatavę, kad byloje nenustatyta, jog dviejų akumuliatorių krovimas vienu metu būtų reikšmingas ar naudingas perkančiajai organizacijai (ši patvirtino, kad akumuliatorių krovimo būdas jai neturi esminės reikšmės), teismai nepagrįstai pripažino, kad perkančiosios organizacijos nuomonės dėl Techninės specifikacijos reikalavimų pakeitimas po vokų atplėšimo yra leidžiamas ir pateisinamas. Kadangi tiekėjai pasiūlymus teikia pagal viešojo pirkimo sąlygas, jiems nekyla pareiga papildomai domėtis perkančiųjų organizacijų tikslais, ypač jei šie nėra detalizuoti pirkimo dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018). Be to, teismai pažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad teismas, aiškindamas pirkimo sąlygas, negali sukurti naujos nuostatos, perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą vertinti pagal iš anksto expressis verbis (tiesiogiai) neišviešintus parametrus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).

21.       Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.                      Trečiojo asmens pasiūlyme padaryta klaida buvo akivaizdžiai redakcinio (techninio) pobūdžio, lengvai ištaisoma, nes per klaidą 6 lentelėje buvo nukopijuotas 5 lentelėje nurodytas akumuliatoriaus kroviklio modelis. Atsakovė, suprasdama, kad redakcinio pobūdžio mažareikšmė klaida gali būti ištaisyta taikant VPĮ 55 straipsnio 9 dalį, kreipėsi į tiekėją. Kadangi šioje normoje įtvirtinta formuluotė „gali prašyti“ kasacinio teismo praktikoje aiškinama ne kaip perkančiosios organizacijos teisė, bet kaip jos pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015), tai atsakovė turėjo pareigą kreiptis į trečiąjį asmenį dėl pasiūlymo paaiškinimo. Kasacinis teismas yra suformulavęs taisykles, kokios tiekėjų klaidos gali būti laikomos akivaizdžiomis (pavyzdžiui, byloje vertinant pasiūlyme nustatytą kainos išraiškos skaičiais ir žodžiais neatitiktį (nurodant kainą žodžiais praleidus žodį „tūkstančiai“) konstatuota, kad bet kuris vidutinis tiekėjas tokį pasiūlymo trūkumą turėjo suprasti bei vertinti kaip akivaizdžiai formalią bei nereikšmingą neatitiktį, kuri dalyviui negalėjo lemti griežčiausių neigiamų padarinių – pasiūlymo atmetimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013). Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą, kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

21.2.                      Trečiojo asmens pasiūlyme nurodytas gamintojas „Sachtler“ pagal pasiūlyme nurodytas charakteristikas gamina Konkurso sąlygų reikalavimus atitinkantį lagaminą SC206, šią viešai prieinamą informaciją perkančioji organizacija gavo gamintojo puslapyje. Nurodytos aplinkybės papildomai patvirtina, kad trečiojo asmens pasiūlyme padarytos redakcinio (techninio) pobūdžio klaidos ištaisymas negali būti laikomas pasiūlymo esmės keitimu ar perkančiosios organizacijos leidimu Konkurso sąlygų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą padaryti jas atitinkan.

21.3.                      Trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos prekės atitiko Techninės specifikacijos reikalavimus – pasiūlyta kamera turėjo du vaizdo kontrolės įrenginius (vieną mažą OLED tipo ir kitą 3,5 colio LCD), tą įrodo gamintojo patvirtinimas, be to, Konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo, kad siūloma videokamera turėtų tik vieną vaizdo ieškiklį ar kad vaizdo ieškiklio funkciją atliktų specifinis mechanizmas. Atsakovė, remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012), neturėjo teisės atmesti trečiojo asmens pasiūlymo dėl to, kad jis pasiūlė per daug prekių ar paslaugų arba perteklinį perkamo objekto sprendinį.

21.4.                      Atsakovė Konkurso sąlygas aiškina sistemiškai. Kadangi reikalavimu, kad akumuliatoriaus kroviklis vienu metu krautų 2 akumuliatorius, buvo siekiama, jog operatorius darbo dienos pabaigoje galėtų prijungti du akumuliatorius, o ryte juos abu rasti visiškai pakrautus, o trečiojo asmens siūlomo akumuliatoriaus modelio gamintojo instrukcijoje aiškiai nurodyta, kad šis kroviklis leidžia krauti akumuliatorius vienu metu, tai atsakovė neturėjo pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiūlymo, juolab kad ieškovė savo poziciją grindžia itin siauru, lingvistiniu Techninės specifikacijos sąlygų aiškinimu, elgiasi nesąžiningai ir siekia savanaudiškų tikslų.

21.5.                      Trečiojo asmens pasiūlytas kameros apdangalas yra tinkamo dydžio ir suderinamas su pačia vaizdo kamera, ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių šią išvadą, tik nurodė subjektyvų savo vertinimą. Dėl to pripažintina, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 12, 178 straipsniai).

21.6.                      Techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyti konkretūs privalomi jungčių tipai nei siųstuvui, nei mikrofonui, tik reikalavimas juos tarpusavyje suderinti (tiekėjui palikta teisė pasirinkti suderinimo būdą), taip pat nebuvo prašoma pagrįsti, kaip bus užtikrinamas įrangos suderinamumas. Kadangi perkančioji organizacija daugelį metų vykdo filmavimo veiklą, pati turi atitinkamų jungčių, tai jungčių tipai jai neturi esminės reikšmės. Nagrinėjant bylą ieškovė pripažino, kad trečiojo asmens pasiūlytas siųstuvas ir mikrofonas yra suderinami tarpusavyje, be to, atsakovė iš šios įrangos gamintojų viešai skelbiamos informacijos galėjo įsitikinti, kad siūloma įranga yra tarpusavyje suderinta, todėl neturėjo pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiūlymo.

21.7.                      Trečiojo asmens siūlomo šviestuvo akumuliatorius yra tvirtinamas ant paties šviestuvo (jo laikančiosios konstrukcijos), kaip reikalaujama Techninėje specifikacijoje. Šviestuvas, laikiklis ir akumuliatorius laikytini vienu funkciniu vienetu, kuris bendrai tvirtinamas prie kameros, todėl tokį sprendinį atsakovė vertino kaip atitinkantį reikalavimą ir bendrąja prasme reiškiantį, kad akumuliatorius tvirtinamas prie šviestuvo. Ieškovė klaidingai teigia, kad tai, jog šviestuvo akumuliatorius yra tvirtinamas ant šviestuvo laikiklio, reiškia, jog buvo pateiktas alternatyvus pasiūlymas, kuris yra draudžiamas, netinkamai aiškina VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą alternatyvaus pasiūlymo sąvoką. Jeigu perkančioji organizacija būtų nurodžiusi tikslią vietą, ant kurios turi būti tvirtinamas akumuliatorius, arba būtų vadovavusis ieškovės argumentais dėl laikiklio nebuvimo pačiu šviestuvu ir šiuo pagrindu būtų atmetusi trečiojo asmens pasiūlymą, ji būtų nukrypusi nuo kasacinio teismo praktikos, kad techninės specifikacijos reikalavimai negali būti itin detalūs (neproporcingai išsamūs) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019).

21.8.                      Trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlymų kaina skyrėsi daugiau nei 16 000 Eur, tačiau pasiūlytų videokameros modelių kainos svyravo tik nuo 1118 Eur iki 1280 Eur. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad, priešingai nei siekiama sudaryti įspūdį kasaciniame skunde, esminę įtaką pasiūlymų kainų skirtumui padarė ne videokamerų kaina.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

22.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo.

23.       Bylą sprendę teismai atmetė ieškovės reikalavimus dėl atsakovės sprendimo pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą atitinkančiu Konkurso sąlygų reikalavimus panaikinimo, nes nekonstatavo ieškovės nurodytų atsakovės tariamai padarytų pažeidimų vertinant trečiojo asmens pasiūlymą.

24.       Ieškovė, nesutikdama su teismų atliktu vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikė kasacinį skundą, kuriame išdėstė argumentus dėl, pirma, VPĮ 55 straipsnio 9 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo, skaidrumo principo pažeidimo, antra, trečiojo asmens pasiūlymo, neatitinkančio Konkurso sąlygų reikalavimų dėl LCD vaizdo ieškiklio, akumuliatoriaus kroviklio, siūlomų prekių komplekto dalių suderinamumo tarpusavyje, šviestuvo akumuliatoriaus tvirtinimo netinkamo vertinimo.

 

Dėl tiekėjų teisės paaiškinti, patikslinti savo pasiūlymus siaurąja prasme

 

25.       Pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį (ginčui aktuali 2017 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. XIII-327 redakcija), perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

26.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad VPĮ 55 straipsnio 9 dalies turinys iš esmės nesiskiria nuo anksčiau galiojusios redakcijos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl, taikant ginčui aktualios redakcijos VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas, remtinasi kasacinio teismo suformuota VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019 22 punktą).

27.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime pasiūlymo terminas vartojamas dvejopa prasme: pirma, kaip tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visuma (įskaitant dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus tiekėjams (tiekėjų kvalifikaciją ir neigiamo pobūdžio sąlygų nebuvimą), kitus reikalavimus tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą, pasiūlymo užtikrinimo dokumentai ir kt.), taip pat techninius duomenis ir kt.); antra, pasiūlymas siaurąja prasme – pasiūlymo (plačiąja prasme) dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes. Šis sąvokų atskyrimas reikšmingas, be kita ko, sprendžiant dėl tiekėjo teisės taisyti ar aiškinti pasiūlymą apimties ir atitinkamų perkančiosios organizacijos pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).

28.       Kasacinis teismas dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29.       Situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

30.       Nurodyti išaiškinimai patvirtina, kad kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje VPĮ įtvirtintą galimybę tiekėjams patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus aiškina itin griežtai (siaurai), kaip apimančią tik išskirtines situacijas, daugiau kaip išimtį, nei bendrą taisyklę, taikytiną tik tais atvejais, kai pasiūlymo trūkumai yra redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reguliavimo neatitinka, taigi negali būti kvalifikuojami kaip redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini tokie pasiūlymo siaurąja prasme neatitikimai, kai žiniaraščio lentelėje nurodytos kitokios medžiagos, nei buvo reikalauta, kitokių specifikacijų įranga arba skirtingo pobūdžio objektas (nurodytas (pasiūlytas) kitoks (kitų charakteristikų) objektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019, 31, 34 punktai); kai dėl dalies pirkimo objekto pasiūlyme buvo nurodytos techninės specifikacijos reikalavimų neatitinkančios siūlomų prekių savybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 41 punktas); techniniai pasiūlymo duomenys pateikti pagal kitos pirkimo dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016, 32 punktas); sąmatose neišskirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, nors to buvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015); pasiūlyme pateikta techninė dokumentacija, nepagrindžianti įrenginio techninių charakteristikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014); ir pan.

31.       Pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika koreliuoja su Teisingumo Teismo išaiškinimais, kuris yra nurodęs, kad pagal viešųjų pirkimų principus konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10, 40–41 punktai).

32.       Analogiškos pozicijos laikomasi ir naujausioje Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje teismas sprendė, kad perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo (Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas Archus ir Gama, C-131/16, 36–37 punktai; 2018 m. vasario 28 d. sprendimas MA.T.I. SUD ir Duemme SGR, C-523/16 ir C-536/16, 50, 52 punktai).

33.       Nagrinėjamoje byloje teismai pripažino, kad atsakovės nustatytas trečiojo asmens pateikto pasiūlymo trūkumas (Techninės specifikacijos 6 dalyje „Minkštas lagaminas videokamerai – 4 vnt.“ nurodytas neegzistuojantis minkšto lagamino modelis S-3602U) galėjo būti ištaisytas leidžiant paaiškinti pasiūlymą, o trečiojo asmens pateiktas paaiškinimas (pažymint, kad buvo padaryta rašybos (techninė) klaida, tekstas nukopijuotas iš ankstesnio punkto, bei paaiškinant, kad siūlomas gamintojo „Sachtler“ lagaminas, kurio modelis SC206) neprieštarauja VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatoms.

34.       Teisėjų kolegija vertina, kad tokia teismų išvada neatitinka VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto reguliavimo, nukrypsta nuo šios nutarties 28–29 punktuose nurodytos kasacinio teismo praktikos. Kadangi trečiasis asmuo pasiūlė neegzistuojantį minkšto lagamino modelį ir byloje nebuvo nustatyta, kad kartu su pasiūlymu būtų buvę pateikta kitų techninių duomenų, iš kurių visumos būtų galima identifikuoti tikrąjį (egzistuojantį) siūlomo lagamino modelį, tai pripažintina, kad, aiškinant pasiūlymą nurodžius kitą (naują) modelį, buvo pakeista pasiūlymo esmė, faktiškai dėl šios konkrečios prekės buvo pateiktas naujas pasiūlymas, o toks pasiūlymo paaiškinimas (patikslinimas) pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį nėra leidžiamas.

35.       Nurodytos išvados nepaneigia atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai dėl padarytos klaidos techninio pobūdžio, galimybės lengvai ją ištaisyti, taip pat dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo sprendžiant dėl tiekėjo veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kurioje yra konstatuota, kad net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą; nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-690/2016, 32 punktas).

36.       Svarbu ir tai, kad naujo prekės modelio nurodymas (naujų duomenų pateikimas) nepasižymi objektyvumu, tokiu būdu atliktas trūkumo ištaisymas priklauso išimtinai nuo jį atliekančio subjekto. Teisės paaiškinti tokio pobūdžio trūkumą suteikimas pasiūlymą pateikusiam trečiajam asmeniui gali atrodyti nepagrįstai palankus šiam subjektui, todėl toks pasiūlymo paaiškinimas (patikslinimas) neatitinka vienodo požiūrio principo, kurio užtikrinimas yra viena iš Teisingumo Teismo praktikoje išskirtų galimybės paaiškinti pasiūlymą taikymo sąlygų (šios nutarties 31 punktas).

37.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tiek iš teisinio reguliavimo, tiek iš jį aiškinančios teismų praktikos dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo matyti, jog tiekėjo deklaruojamų ir įrodinėjamų techninių savybių neatitiktis viešųjų pirkimų sąlygoms neretai reiškia neatitiktį de jure (teisinę), o ne de facto (faktinę), nebent perkančioji organizacija reikalautų pateikti prekių pavyzdžius, atlikti bandymus, demonstraciją ar pan. (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vadinasi, net jei trečiojo asmens pasiūlyme nurodytas gamintojas „Sachtler“ gamina Konkurso sąlygas atitinkantį lagaminą ir šis lagaminas faktiškai galėtų būti patiektas atsakovei, tačiau kai trečiasis asmuo konkretaus reikalavimus atitinkančio lagamino modelio nenurodė pasiūlyme (nurodė neegzistuojantį modelį), jo pasiūlymas siaurąja prasme negali būti pripažintas atitinkančiu Konkurso sąlygas.

38.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas byloje nustatytas ginčo aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos neteikia pagrindo VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatą taikyti kitaip, nei ji buvo išaiškinta nuosekliai formuojamoje šios nutarties 30 punkte pristatytoje kasacinio teismo praktikoje. Minėta, kad tiekėjų teisė patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus pripažintina tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamoje byloje tokią išimtinę situaciją patvirtinančių aplinkybių nenustatyta.

39.       Atsakovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013 pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju netaikytini, nes nurodytos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra tapatus šioje byloje kilusiam ginčui. Atsakovės nurodomoje byloje buvo spręstas klausimas dėl paslaugų kainos skaičiais ir žodžiais neatitikties, kai nurodant kainą žodžiais buvo praleistas žodis „tūkstančiai“. Kadangi paslaugos kainos detalizavimo lentelėje nurodyti įkainiai siekė vertes, išreikštas tūkstančiais, o ne šimtais ar dešimtimis litų, šių sudėtinių elementų suma, išreikšta skaičiais, buvo lygi nurodytos pasiūlymo kainos skaitinei reikšmei, kitų tiekėjų pasiūlymuose pateiktos kainos taip pat siekė šimtatūkstantines sumas, tai, įvertinęs šias aplinkybes, kasacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013 konstatavo, jog nustatytas pasiūlymo trūkumas vertintinas kaip formali bei nereikšminga neatitiktis, dėl kurios galėjo būti inicijuotas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendradarbiavimo procesas aiškinantis šios klaidos turinį.

40.       Nagrinėjamos bylos atveju, minėta, trečiojo asmens pasiūlyme nebuvo jokių kitų duomenų, iš kurių (juos paaiškinant) būtų buvę galima nustatyti siūlomo minkšto lagamino modelį – siūlomą pirkimo objektą, trečiojo asmens nurodytas gamintojas gamina ne vieno modelio lagaminus, taigi paaiškinti pasiūlymą buvo galima tik pateikiant kokybiškai naują informaciją, o jos trūkumas negali būti laikomas formalia, paprastai ištaisytina neatitiktimi. Atitinkamai kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013 pateikti išaiškinimai negali būti taikomi šioje byloje, nes pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.).

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ir bylos procesinės baigties

 

41.       Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieškovės kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo VPĮ 55 straipsnio 9 dalies taikymo, sprendžia, kad trečiojo asmens pasiūlymo nebuvo įmanoma paaiškinti nepakeičiant jo esmės, todėl atsakovė, priėmusi trečiojo asmens pasiūlymo paaiškinimą ir šį tiekėją pripažinusi Konkurso laimėtoju, bei tokį jos sprendimą palikę galioti teismai netinkamai taikė VPĮ nuostatas ir nukrypo nuo jas aiškinant suformuotos kasacinio teismo praktikos.

42.       Tai konstatavusi teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su trečiojo asmens pasiūlymo atitikties konkretiems techniniams reikalavimams vertinimu, kurie neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti.

43.       Atsižvelgiant į nustatytus VPĮ pažeidimus, atsakovės padarytus vykdant Konkurso procedūras, skundžiami teismų procesiniai sprendimai atmesti ieškovės ieškinį dėl atsakovės sprendimo trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti atitinkančiu Konkurso sąlygų reikalavimus naikintini ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas) – ieškinys tenkintinas iš dalies, skundžiamas atsakovės sprendimas pripažintinas neteisėtu.

44.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tais atvejais, kai pagal neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo (ar panaikinti neteisėtus sprendimus), nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu, todėl perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai ieškovui nesukelia teisinių padarinių; dėl to tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pripažįstamas neteisėtu, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos (neteisėti sprendimai nepanaikinami), o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr. pagal analogiją, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018 78, 79 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką), t. y. sprendžiama dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

45.       Iš Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenų matyti, kad Konkursas yra pasibaigęs atsakovei skundžiamo sprendimo pagrindu 2019 m. gegužės 3 d. sudarius viešojo pirkimo sutartį su Konkurso laimėtoju pripažintu trečiuoju asmeniu.

46.       Remdamasis VPĮ 106 straipsnio 2 dalimi, teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas pirmiau nurodyto straipsnio 3 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis).

47.       Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme įtvirtintus atsakovės veiklos tikslus ir uždavinius, jos veiklos specifiką, įvertinusi perkamo objekto sąsają su perkančiosios organizacijos veikla, padaryto pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, atsižvelgdama į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, galiojimo terminą (2019 m. rugpjūčio 1 d.), suponuojantį išvadą, kad priimant kasacinio teismo nutartį sutartis jau turėjo būti baigta vykdyti, teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja viešasis interesas, dėl kurio atsakovei gali būti skiriama alternatyvi sankcija – bauda (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

48.       Kasacinio teismo pažymėta, kad alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018, 43 punktas).

49.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertę (viešojo pirkimo ataskaitos duomenimis, sandorio vertė – 47 170,64 Eur su PVM), atsižvelgdama į šios nutarties 47 punkte nurodytas aplinkybes, į tai, kad VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda turi būti ne didesnė kaip 10 proc. pirkimo sutarties vertės, pažymėdama, kad skirtina bauda turi būti veiksminga, proporcinga ir turėti atgrasantį poveikį perkančiajai organizacijai (skatinti vengti VPĮ pažeidimų), konstatuoja, jog atsakovei skirtina 5 proc. dydžio viešojo pirkimo sutarties vertės bauda (2358,53 Eur), kuri priteistina valstybės naudai.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

50.       Kasaciniam teismui patenkinus ieškovės kasacinį skundą ir nusprendus, kad skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai naikintini bei priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

51.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai dėl konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo patenkinti visų ieškinio reikalavimų, tačiau nustatoma, jog perkančioji organizacija ieškovui netinkamai užtikrino pasinaudojimą peržiūros procedūra, iš perkančiosios organizacijos ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

52.       Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nekonstatavo pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimą panaikinti skundžiamą atsakovės sprendimą dėl Konkurso rezultatų, nes Konkurso procedūros buvo pasibaigusios sudarius viešojo pirkimo sutartį, tačiau iš esmės patenkino pagrindinį ieškinio reikalavimą – šį sprendimą pripažino neteisėtu, todėl sprendžia, kad ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53.       Pateikdama ieškinį, ieškovė sumokėjo 1538 Eur žyminio mokesčio. Konstatavus, kad ieškovės reikalavimas iš esmės buvo pagrįstas, sumokėtas žyminis mokestis jai priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54.       Pateikdama apeliacinį ir kasacinį skundus ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo, nes kreditorių susirinkimo 2019 m. sausio 22 d. nutarimu buvo nuspręsta pradėti neteisminę jos bankroto procedūrą. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė yra atleistos nuo žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis), tai jis valstybei nepriteistinas.

55.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 4077,70 Eur išlaidų, taip pat sumokėjo 300 Eur už specialisto išvados parengimą, šių išlaidų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės.

56.       Prašomo priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 8.2, 8.3, 8.16 punktuose nurodytus dydžius, todėl konstatavus, kad priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti, ieškovei iš atsakovės priteistina 3893,12 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

57.       Dėl prašymo priteisti 300 Eur už ieškovės iniciatyva užsakytos lietuvių kalbos tyrimų ir lingvistinės teksto ekspertizės srities specialisto išvados parengimą pažymėtina, kad išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Aiškindamas šią proceso teisės normą (tuo metu galiojusios CPK redakcijos 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai reiškia, jog teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

58.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo pobūdį (byloje, be kitų, keliamas klausimas dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties videokamerų (konkrečiai – jų akumuliatoriaus kroviklio) techninės specifikacijos reikalavimams), įvertinusi ieškovės pasitelkto specialisto veiklos sritį, galimą jo parengtos lietuvių kalbos ir lingvistinės teksto ekspertizės išvados įtaką tinkamam ginčo išsprendimui, vertina, kad minėtos išvados parengimo išlaidos šiuo konkrečiu atveju nepripažintinos būtinomis, neišvengiamomis bylinėjimosi išlaidomis, be kurių negalėjo būti pagrįsta ieškovės įrodinėjama pozicija ar teisingai išspręsta byla. Nagrinėjant konkrečių siūlomų prekių techninius parametrus ir jų atitiktį nustatytiems reikalavimams, tokio pobūdžio (kalbos) specialisto išvados parengimo išlaidos nelaikytinos pagrįstomis, teikiančiomis pagrindą jų atlyginimą priteisti iš kitos ginčo šalies (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

59.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 913,85 Eur išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovės. Konstatavus, kad priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti, šis atsakovės prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

60.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 1089 Eur išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nurodyto dydžio, todėl konstatavus, kad priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas, šių išlaidų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

61.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 17 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovei iš ieškovės 1200 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Kasaciniam teismui konstatavus, kad byloje naikintini skundžiami teismų procesiniai sprendimai ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintinas, ši papildoma nutartis naikintina, o atsakovės prašymas priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

62.       Kasaciniame skunde ieškovė prašė priteisti kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos nepateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių duomenų, todėl šis jos prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

63.       Konstatavus, kad ieškovės kasacinis skundas tenkintinas, atsakovės prašymas priteisti kasaciniame teisme jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutartį ir 2019 m. gegužės 17 d. papildomą nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „AV Systemsieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti neteisėtu atsakovės VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ sprendimą, kuriuo trečiojo asmens UAB „Televizijos ir ryšių sistemos“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu Konkurso sąlygų reikalavimus.

Skirti atsakovei VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (j. a. k. 124241078) 2358,53 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių Eur 53 ct) baudą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6800).

Priteisti ieškovei BUAB „AV Systems“ (j. a. k. 301531836) iš atsakovės VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (j. a. k. 124241078) 1538 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, 3893,12 Eur pirmosios instancijos teisme ir 1089 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, iš viso 6520,12 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt Eur 12 ct).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Birutė Janavičiūtė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Sigita Rudėnaitė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • 3K-3-654-378/2015
  • e3K-3-121-690/2016
  • e3K-3-325-469/2018
  • e3K-3-369-916/2017
  • 3K-3-474/2013
  • 3K-3-280/2012
  • 3K-3-43/2012
  • e3K-3-217-969/2019
  • 3K-3-333/2014
  • e3K-3-234-469/2018
  • 3K-3-21-915/2015
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • 3K-3-272/2013
  • e3K-3-508-248/2018
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • 3K-3-84-248/2015
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • 3K-3-137/2009