Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-04-07][nuasmenintas sprendimas byloje][eI3-685-426-2021].docx
Bylos nr.: eI3-685-426/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba 303118754 atsakovas
Kategorijos:
55.1. Teismo sprendimas
55.1.3. Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
22. Mokslas ir švietimas
41. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
55. Teismo procesiniai dokumentai

?

 

Administracinė byla Nr. eI3-685-426/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02151-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. balandžio 2 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

 

nustatė:

 

Pareiškėja K. M. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SP-8 „Dėl baigiamojo magistro darbo vadovo autorystės“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą, pripažinti, kad Sprendimas priimtas praleidus jo priėmimo terminą.

Nurodo, kad 2020 m. sausio 10 d. atsakovei pateikė skundą, prašydama atlikti jos magistrinio darbo „(duomenys neskelbtini) analizę bei sutapčių analizę, įvertinti, ar O. R. galėjo būti straipsnių „(duomenys neskelbtini)(toliau – ir Publikacija lietuvių kalba) ir „(duomenys neskelbtini)” bendraautoriumi. Pareiškėja pažymi, kad konsultavo , tačiau straipsnio autorių sąraše ji neįrašyta. Be to, prašė įvertinti, ar O. R. nepažeidė vadovo bei mokslininko etikos, nes buvo pareiškėjos dėstytojas, baigiamojo darbo vadovas. Pareiškėja buvo jam tiesiogiai pavaldi darbe. Teismui konstatavus, kad O. R. sąmoningai pažeidė autoriaus teises, prašė įvertinti, ar jis gali būti Lietuvos mokslo premijos laureatas. Taip pat prašė įvertinti, ar B. B. ir V. G. pažeidė mokslininko etiką, kadangi teismas jau yra konstatavęs, jog jie negali būti straipsnio „(duomenys neskelbtini)” bendraautoriais. Be to, skunde prašė įvertinti, ar G. Ž. ir J. T. M.gali būti straipsnio „(duomenys neskelbtini) bendraautoriais, ar jie nepažeidė mokslininko etikos.

Pareiškėja nesutinka su Tarnybos Sprendimu, kuriuo jos skundas pripažintas nepagrįstu. Sprendime konstatavus, jog profesorius O. R. nėra Publikacijos lietuvių kalba bendraautoris ir jis, kaip autoriaus, turėtų būti pašalintas iš publikacijoje nurodytų autorių sąrašo, taip pat nustačius, kad šio profesoriaus elgesys prieštaravo Vilniaus universiteto akademinės etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4.1 punkto nuostatai ta apimtimi, kad mokslinė veikla turi būti grindžiama sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealais, mano, kad jos skundas negalėjo būti pripažintas nepagrįstu.

Atkreipia dėmesį, kad Sprendime prieštaringas ir „vientisas teiginys, t. y. nurodžius, kad dėl akademinės etikos reglamentavimo spragų nėra pagrindo konstatuoti akademinės etikos pažeidimo, toliau konstatuota, kad O. R. elgesys prieštaravo Akademinės etikos kodekso 4.1 punkto nuostatai.

Sprendime atsakovė nurodė, jog 2004–2005 m. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 39 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokslininkai ir kiti tyrėjai privalo laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų. Tačiau normos, susijusios su autoriaus nurodymu publikacijoje, tuo laikotarpiu nebuvo reglamentuojamos ir minėta pareiga laikytis negalėjo būti įgyvendinama. Todėl konstatuoti profesoriaus mokslinės ir profesinės etikos, susijusios su autoriaus nurodymu publikacijoje, pažeidimą nebuvo pagrindo.

Pareiškėja nesutinka su Tarnybos pozicija, kad 2004–2005 m. buvo akademinės etikos reglamentavimo spragų.

Skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (20042005 m. galiojusi redakcija) 14 straipsnio 1 dalį pareiškėjai priklauso autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą bei į kūrinio neliečiamybę. Pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalį pareiškėjai priklauso išimtinės teisės leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, išleisti kūrinį, adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį, o bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo laikomas neteisėtu.

Pareiškėjai nekyla abejonių, jog O. R. ne tik padarė teisės pažeidimą, bet ir pažeidė akademinę etiką, nes etiškas mokslininko ir pedagogo elgesys nesuderinamas su savo studento intelektiniu išnaudojimu ir intelektinės nuosavybės pasisavinimu.

Pareiškėjai neaišku, kokią konkrečią jos skundo dalį Tarnyba išnagrinėjo. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė nenurodė, į kokius klausimus jau buvo atsakyta anksčiau, todėl negali įvertinti, ar šiais klausimais atsakovė sąmoningai nepasisakė Sprendime, ar neatsakė dėl neatidumo. Pabrėžia, kad tokie neaiškumai tai trukdo tinkamai ginti savo teises.

Pažymi, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 13 punkte nurodytą išsamumo principą. Taip pat pažeistas Įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas skundo nagrinėjimo terminas, kadangi išnagrinėtas per 4,5 mėnesio.

Atsakovė Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – ir Kontrolierius) Sprendime konstatavo profesoriaus O. R. sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealų nepaisymo ir neveikimo prieštaravimą Kodekso 4.1 punkto nuostatai, kad mokslinė veikla turi būti grindžiama sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealais. Dėl akademinės etikos reglamentavimo spragų akademinės etikos pažeidimo nekonstatavo.

Atkreipia dėmesį, kad ne visos Kodekse įtvirtintos nuostatos pagal savo turinį, pobūdį ir struktūrą laikytinos akademinės etikos normomis, apibrėžiančiomis Vilniaus universiteto (toliau – ir VU) bendruomenės narių etišką elgesį, t. y. nustatančiomis etiško elgesio sudėtį. Šiuo atveju Kodekso 4.1 punktas, nustatantis, kad mokslinė veikla turi būti grindžiama sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealais, pagal savo turinį, pobūdį ir struktūrą įtvirtina mokslinės veiklos organizavimo akademinės etikos principus, sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo vertybes, tačiau neapibrėžia, koks asmenų elgesys pažeistų sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealus.

Kontrolierius, įvertinęs profesoriaus O. R. neveikimą, nenustatė akademinės etikos pažeidimo, tačiau konstatavo, kad profesorius, žinodamas, jog jo vadovaujamo baigiamojo magistro darbo, kurį savarankiškai parengė K. M., pagrindu buvo parengta publikacija ir kurios autoriumi jis nurodytas, nors autorinis indėlis publikacijoje nenustatytas, nesiekė tiesos, kad iškilus ginčui, būtų išspręstas autorystės publikacijoje klausimas. Toks elgesys prieštaravo sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealams. Mano, kad Kodekse nesant nuostatų, apibūdinančių, koks elgesys pažeidžia minėtą sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealų nuostatą, nėra pagrindo teigti, kad VU narys padarė akademinės etikos pažeidimą.

Pažymi, kad Kontrolierius, priimdamas sprendimus, vadovaujasi Įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi. Kontrolierius, neturėdamas pagrindo kvalifikuoti profesoriaus O. R. neveikimą kaip akademinės etikos pažeidimą, priėmė sprendimą „pripažinti skundą nepagrįstu“.

Atsiliepime akcentuoja, kad Kontrolierius, vadovaudamasis Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (toliau  ir Nuostatai), 12 punkto 2 papunkčiu paprašė atitinkamos mokslo ir studijų institucijos informuoti Tarnybą, kokių veiksmų bus imamasi, siekiant užtikrinti ginčijamame Sprendime konstatuoto prieštaravimo pašalinimą. Profesoriui O. R. buvo pasiūlyta pašalinti savo pavardę Publikacijos lietuvių kalba autorių sąrašo. Minėtas prašymas mokslo ir studijų institucijai informuoti Tarnybą teisiniu požiūriu nėra rekomendacija pagal Įstatymo nuostatas, o pasiūlymas profesoriui teisiniu požiūriu nėra įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus.

Paaiškina, kad Tarnyboje 20142015 m. išnagrinėtas pareiškėjos ankstesnis skundas ir priimtas sprendimas dėl daugelio jame nurodytų aplinkybių, t. y. su bendraautoryste susiję klausimai publikacijoje anglų kalba, todėl jos nelaikytinos naujomis aplinkybėmis ir iš naujo nebus nagrinėjamos. 2014 m. skunde nebuvo išnagrinėtas baigiamojo magistro darbo vadovo bendraautorystės klausimas publikacijoje lietuvių kalba. Tarnyboje nagrinėjant skundą, be kitų įrodymų, gautų nagrinėjant, naudojami susiję įrodymai, surinkti nagrinėjant 2014 m. skundą.

Mano, kad tokia nuostata yra pakankamai aiški, iš jos suprantamos skundo nagrinėjimo apimtys. Sprendime nurodyta, kad nebus nagrinėjamos skunde išdėstytos aplinkybės, dėl kurių 2015 m. kovo 31 d. priimtas Kontrolieriaus sprendimas. 

Atkreipia dėmesį, kad straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurio bendraautorystės ginčas buvo sprendžiamas teisme, atšauktas 2019 m. gruodžio 1 d. Kontrolieriaus 2015 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. SP-9 pagrindu.

Atsakovė pažymi, kad priėmė skundžiamą Sprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, užtikrinant ir pareiškėjos, ir profesoriaus O. R. teisę būti išklausytiems.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. SP-8 „Dėl baigiamojo magistro darbo vadovo autorystės“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Tarnyba 2020 m. sausio 10 d. gavo pareiškėjos K. M. skundą, kuriame ji prašė: 1) atlikti jos magistrinio darbo „(duomenys neskelbtini)“ analizę bei sutapčių analizę su žurnale „Laboratorinė medicina“ 2005 metais publikuotu straipsniu „(duomenys neskelbtini), jos parengtu straipsniu „(duomenys neskelbtini)“; žurnale International Journal of Emergency Mental Health publikuotu straipsniu „(duomenys neskelbtini), kurio autoriais publikuojant buvo nurodyti J. T. M., G. Ž., B. B., O. R. bei V. G.; įvertinti, ar O. R. galėjo būti straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ bendraautoriumi kartu su K. M.; įvertinti, ar O. R. galėjo būti straipsnio „(duomenys neskelbtini)” bendraautoriumi; įvertinti, ar O. R. nepažeidė vadovo bei mokslininko etikos; įvertinti, ar B. B., V. G. pažeidė mokslininko etiką; įvertinti, ar G. Ž. ir J. T. M. gali būti straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ bendraautoriais, ar jie nepažeidė mokslininko etikos. 

Tarnyba 2020 m. sausio 14 d. informavo pareiškėją, kad pradėjo nagrinėti skundą ir 2020 m. sausio 17 d. paklausė pareiškėjos, ar ji sutinka, kad Tarnybai būtų pateiktas jos magistro baigiamasis darbas. Pareiškėja 2020 m. sausio 20 d. pateikė sutikimą.

Tarnyba 2020 m. sausio 17 d. raštu žurnalo „Laboratorinė medicina“ redakcijos atsakingos sekretorės paprašė iki 2020 m. sausio 31 d. pateikti žurnale „Laboratorinė medicina“ 2005 m. publikuotą K. M. ir O. R. straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ PDF ir DOCX formatais. Prašomą straipsnį mokslinė redaktorė 2020 m. sausio 27 d. pateikė Tarnybai.

Nustatyta, kad Tarnyba 2020 m. sausio 20 d. Vilniaus universiteto (toliau – VU) prašė pateikti 2004–2005 metais galiojusias VU akademinės etikos kodekso redakcijas, taip pat teisės akto, reglamentavusio magistro baigiamojo darbo vadovo funkcijas, redakcijas. VU Centrinės akademinės etikos komisijos sekretorius L. G. 2020 m. vasario 13 d. Tarnybai pateikė prašomus teisės aktus.

Tarnyba 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. S-25 „Dėl informavimo apie skundo nagrinėjimą“ O. R. išsiuntė pranešimą apie pradėtą nagrinėti skundą dėl galimo autorystės pažeidimo ir informavo, kad jis gali teikti papildomą medžiagą, susijusią su atliekamu tyrimu. O. R. 2020 m. sausio 24 d. Tarnybos prašė leisti susipažinti su tyrimo medžiaga, taip pat išduoti jos kopijas.

Tarnyba 2020 m. sausio 24 d. raštu Nr. S-34 „Dėl informacijos pateikimo“ VU Centrinės bibliotekos generalinės direktorės iki 2020 m. vasario 7 d. paprašė K. M. magistro baigiamojo darbo „(duomenys neskelbtini) PDF ar kitu formatu. Į prašymą atsakė, kad Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos eLABa konsorciumas atsako už eLABa informacinės sistemos (IS) palaikymą ir plėtrą, tuo tarpu už sistemoje patalpintus duomenis atsakingos juos patalpinusios institucijos, kurios priima sprendimus dėl jų pateikimo trečiosioms šalims. VU ši funkcija priskirta studijų administravimo skyriui.

Tarnyba 2020 m. vasario 6 d. kreipėsi į VU Studijų administravimo skyriaus vadovybę, prašydama iki 2020 m. vasario 14 d. pateikti K. M. magistro baigiamąjį darbą „(duomenys neskelbtini)PDF ar kitu formatu. Tarnyba 2020 m. vasario 14 d. gavo atsakymą, kad prašomo magistro darbo nėra galimybės pateikti, nes studentų baigiamieji darbai saugomi 5 metus.

Taip pat Tarnyba 2020 m. balandžio 23 d. paprašė O. R. iki 2020 m. gegužės 8 d. pateikti papildomą informaciją dėl 2015 m. sausio 15 d. posėdžio Tarnyboje metu teiktų jo paaiškinimų. O. R. 2020 m. gegužės 15 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad tyrimas apskritai turėtų būti nutrauktas, suėjus senaties terminui.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius 2020 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą Nr. SP-8, kuriame, įvertinus, kad dėl akademinės etikos reglamentavimo spragų nėra pagrindo konstatuoti akademinės etikos pažeidimo, konstatavo, jog profesoriaus O. R. sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealų nepaisymas bei neveikimas prieštaravo Akademinės etikos kodekso 4.1 punkto nuostatai ta apimtimi, kuria nustatyta, jog mokslinė veikla turi būti grindžiama sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealais, ir nusprendė pripažinti skundą nepagrįstu.

Pareiškėja su tokiu Sprendimu nesutinka ir skundžia jį teismui.

Mokslo ir studijų įstatymo (skundžiamam Sprendimui aktuali redakcija nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 17 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų (toliau šiame straipsnyje – tyrimas). Pagal šio straipsnio 11 dalį, išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą: 1) informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus; 2) įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo; 3) įpareigoti mokslo ir studijų institucijas pakeisti ar panaikinti sprendimus, prieštaraujančius akademinei etikai ir procedūroms; 4) rekomenduoti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projekte; 5) informuoti už atitinkamą valdymo sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimų asmenis (autorius); 6) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms imtis priemonių, kad būtų pašalinti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai ir jų priežastys; 7) įpareigoti mokslo (meno) darbų autorius pateikti kontrolieriui leidėjo patvirtinimą dėl mokslo (meno) darbų pašalinimo iš prekybos vietų ir techninių klaidų ištaisymo duomenų bazėse, kuriose teikiamos nuorodos į mokslo (meno) darbus; 8) informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu nustatoma nusikalstamos veikos požymių; 9) kreiptis į teismą, jeigu nevykdomas šios dalies 2 punkte nurodytas kontrolieriaus įpareigojimas; 10) pripažinti skundą (pranešimą) nepagrįstu; 11) skundo (pranešimo) nagrinėjimą ar tyrimą nutraukti.

Kontrolieriaus tarnybos uždavinius, funkcijas, teises, pareigas, struktūrą ir darbo organizavimą nustato Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 21 punktas nurodo, kad skundas kontrolieriui pateikiamas, nagrinėjamas ir sprendimas dėl pateikto skundo priimamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka. Kontrolierius privalo raštu atsakyti pareiškėjui.

Šiuo atveju Kontrolierius, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 10 punktu, pareiškėjos skundą pripažino nepagrįstu. Sprendime konstatavo profesoriaus O. R. sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealų nepaisymo ir neveikimo prieštaravimą Kodekso 4.1 punkto nuostatai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad mokslinė veikla turi būti grindžiama sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealais, taip pat nurodė, kad 2004–2005 metais, kai vyko Publikacijos lietuvių kalba rengimo ir baigiamojo magistro darbo gynimo procesas, nebuvo reglamentuojamos mokslinės ir profesinės etikos normos, susijusios su autoriaus nurodymu publikacijoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą mokslinės ir profesinės etikos požiūriu.

Teismas su tokiais Tarnybos argumentais nesutinka.

Lietuvos teismų praktikoje remiamasi mokslo doktrina, pagal kurią autorių teisė saugo kūrybinės veiklos rezultatų objektyvią išraiškos formą. Idėja, tema gali būti naudojama įvairiuose kūriniuose, tačiau kiekvienas autorius, naudodamas tą pačią temą, idėją, ją išreikšdamas individualiai, originaliai sukuria naują kūrinį, ir ta išraiška rodo jo individualumą; žodžių, kitų elementų seka ir pavaizdavimas (išraiška) saugoma autorių teisės, jeigu toje išraiškoje pasireiškia koks nors idėjinis („su mintimi“) atliktas tų elementų „apdorojimas“. Kalbos kūrinio esmė yra ta, kad vartojant žodžius, skaitmenis, kitais ženklais, jų jungtimis, išdėliojant yra perteikiamos autoriaus mintys, dėl to ir atsiskleidžia kūrinio individualumas (Mizaras V. Autorių teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 162–163, 170, 182) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-415/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-508-464/2019).

Tuo metu, kai vyko Publikacijos lietuvių kalba rengimo ir pareiškėjos baigiamojo magistro darbo gynimo procesas, t. y. 2004–2005 metais, galioję teisės aktai įtvirtino plagijavimo draudimą, t. y. pagal Mokslo ir studijų įstatymo (2002 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. IX-945 redakcija) 39 straipsnio 5 dalies 1 punktą mokslininkai ir kiti tyrėjai privalo laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų. Be to, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo           21 straipsnyje (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija), be kita ko, buvo įtvirtintas reikalavimas cituojant pateikti nuorodas į šaltinius. Pagal šį įstatymą leidžiama atgaminti nedidelę išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą kitame kūrinyje be kūrinio, iš kurio paimta citata, autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo, jeigu toks atgaminimas yra sąžiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto (1 punktas). Cituojant turi būti nurodomas citatos šaltinis ir autoriaus vardas, jeigu jis yra nurodytas kūrinyje, iš kurio citata paimta (2 punktas). Šis reikalavimas, be kita ko, grindžiamas ir 1996 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr. I-1351 Lietuvos Respublikoje ratifikuotos Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ratifikavimo 10 straipsniu, numatančiu, jog leidžiama cituoti kūrinį, kuris iki šio laiko teisėtai jau tapo prieinamas visuomenei, su sąlyga, kad toks citavimas būtų suderinamas su gerais papročiais ir jo mastas pateisintų tikslą, įskaitant ir spaudos apžvalgos forma pateikiamas laikraščių bei žurnalų straipsnių citatas. Naudojant kūrinius pagal šio straipsnio ankstesnes dalis, turi būti nurodomas šaltinis ir autoriaus vardas, jei šis nurodytas tame šaltinyje. Pažymėtina, kad tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-756-624/2021.

Pažymėtina, kad pagal Tarnybos nuostatų 13 punktą Kontrolierius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, be kita ko, nagrinėja pareiškėjų skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiama arba įtariama, kad gali būti pažeista, akademinė etika ir procedūros, pirmiausia akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principai; taip pat skundus dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir procedūrų srityje            (1 punktas); teikia rekomendacijas mokslo ir studijų institucijoms dėl akademinės etikos kodeksų ir kitų akademinės etikos priemonių kūrimo, įgyvendinimo ir tobulinimo (2 punktas); bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis, tarnybomis ir organizacijomis, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, nagrinėjant akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų atvejus, pasitelkia akademinius tinklus keistis informacija apie akademinės etikos pažeidimus, pirmiausia plagijavimo ir kitus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, susijusius su neteisėtu mokslo ar meno rezultatų panaudojimu, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais atvejus (5 punktas).

Kontrolieriui suteikti įgaliojimai tirti, ar nebuvo pažeistos mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksų nuostatos bei akademinės etikos principai apskritai, taip pat – ir akademinio sąžiningumo principas.

Šiuo atveju pats Kontrolierius pripažino, kad profesoriaus O. R., pareiškėjos baigiamojo darbo vadovo, elgesys prieštaravo VU akademinės etikos kodekso 4.1 punkto nuostatai, kad mokslinė veikla turi būti grindžiama sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealais.

Apibendrinus išdėstytą, teismas daro išvadą, kad Tarnyba Sprendime nepagrįstai nurodė, jog pažeidimo metu nebuvo reglamentuotos mokslinės ir profesinės etikos normos, susijusios su autoriaus nurodymu publikacijoje, ir šiuo pagrindu negalima konstatuoti profesoriaus O. R. mokslinės bei profesinės etikos pažeidimo. Priešingai, iš aptarto teisinio reguliavimo ir Kontrolieriaus sprendime išdėstytos medžiagos matyti, kad ginčo laikotarpiu, t. y. 2004–2005 metais plagijavimas mokslo kūriniuose buvo visuotinai laikomas kaip neteisėtas ir nebuvo pagrindo jį laikyti suderinamu su akademine etika. Plagijavimą draudžiantis akademinio sąžiningumo principas  vienas esminių akademinės etikos principų ir Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalis (nukreipianti į akademinės etikos šaltinį – akademinės etikos kodeksus) negali būti suprantama siaurinamai, kaip užkertanti galimybę Kontrolieriui konstatuoti, kad moksliniame leidinyje aptikus plagiato požymių akademinė etika buvo pažeista (žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-756-624/2021). Taigi, įvertinus akademinio sąžiningumo svarbą mokslinėje veikloje ir Kontrolieriaus pareigybės paskirtį, pripažįstama, kad Kontrolierius pareiškėjos skundo ir nustatytų pažeidimų atžvilgiu netinkamai interpretavo teisinį reglamentavimą, todėl Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatuose, nei Mokslo ir studijų įstatyme ar kituose teisės aktuose nėra reglamentuota Kontrolieriui pateiktų skundų nagrinėjimo tvarka, todėl, atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, Tarnybos ir Kontrolieriaus veiklai taikytinas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.), kurio 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės  motyvuotos.

Pareiškėjos nuomone, Kontrolieriaus priimtas sprendimas neišsamus, neįvertintos visos jos skunde nurodomos aplinkybės, kitų asmenų (autorių) veiksmai.

Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos 2020 m. sausio mėn. pateiktą skundą, laikė, jog į dalį jos prašymų (klausimų) atsakė 2015 m. kovo 31 d. sprendime, kai kurias aplinkybes nusta, todėl pakartotinai  nenagrinėjo. Tačiau, palyginus Kontrolieriaus 2015 m. sprendime išdėstytas pareiškėjos skundo faktines aplinkybes ir jos 2020 m. skunde išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad juose keliami skirtingi klausimai (pavyzdžiui, dėl B. B., V. G., kaip mokslininkų, etikos ir pan.), todėl Kontrolierius neturėjo pagrindo konstatuoti, kad dalis aplinkybių jau yra išnagrinėta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovė netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. skundą.

Taip pat pareiškėja teigia, kad skundžiamas Sprendimas priimtas praleidus terminą.

Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 10 dalis nustatė, kad Kontrolierius skundą (pranešimą) išnagrinėja ar tyrimą atlieka, priima sprendimą ir raštu informuoja pareiškėją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo (pranešimo) gavimo ar tyrimo pradėjimo dienos. Dėl skundo (pranešimo) ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą (pranešimą) prireikia gauti papildomos informacijos, skundo (pranešimo) nagrinėjimo ar tyrimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių nuo skundo (pranešimo) gavimo ar tyrimo pradėjimo dienos.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja su skundu į Tarnybą kreipėsi 2020 m. sausio 10 d., o Sprendimas priimtas tik 2020 m. gegužės 26 d., t. y. praėjus 4 mėnesiams ir 16 dienų.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad sprendimą priėmė per įmanomai trumpiausią laiką, užtikrindama ir pareiškėjos, ir profesoriaus O. R. teisę būti išklausytiems. Tačiau, įvertinus byloje esančią medžiagą ir tyrimo metu atliktus veiksmus, matyti, kad nuo 2020 m. vasario mėn. pradžios iki balandžio mėn. pabaigos jokie veiksmai nebuvo atliekami, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Sprendimas priimtas per įmanomai trumpiausią laiką. Be to, pažymėtina, kad galimybė terminą pratęsti sietina su papildomų dokumentų gavimu, t. y. atsakovė turi organizuoti tyrimą taip, kad visi reikalingi dokumentai būtų gauti laiku, o sprendimas priimtas laikantis įstatyme nustatytų terminų. Akcentuotina, kad Mokslo ir studijų įstatyme nėra įtvirtinta galimybė ilgiau negu iki 3 mėnesių nuo skundo gavimo dienos pratęsti skundo nagrinėjimo ir sprendimo dėl jo priėmimo terminą. Todėl konstatuotina, kad ginčijamas Sprendimas priimtas pažeidus Įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas naikinti Tarnybos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. pateiktą skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 18 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Petru Ragausku. Pareiškėja prašo priteisti jai 1 232,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti, pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokes už skundą teismui, 847 Eur už skundo parengimą ir 363 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą.

Įvertinus tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, išlaidos yra pagrįstos, racionalios ir būtinos, todėl priteistinos iš atsakovės.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjos K. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SP-8 „Dėl baigiamojo magistro darbo vadovo autorystės“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. skundą bei priimti naują sprendimą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 1 232,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos K. M. naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

 

 

                                                                                                            Rūta Miliuvienė

 

 

                                                                                                            Violeta Petkevičienė

 


Paminėta tekste:
  • A-502-415/2020
  • e2A-508-464/2019
  • eA-756-624/2021