Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-09][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-493-629-2021].docx
Bylos nr.: eAS-493-629/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kazlų Rūdos savivaldybė 188777932 atsakovas
Lietuvos profesinė sąjunga "Sandrauga" 195772298 pareiškėjas
Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinė mokykla 195473940 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
21. Vietos savivalda
49. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas
49. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas

?

Administracinė byla Nr. eAS-493-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01245-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ skundą atsakovui Kazlų Rūdos savivaldybei, trečiasis suinteresuotas asmuo  Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinė mokykla, dėl sprendimo dalies panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. TS-147 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos (toliau – ir Mokykla) reorganizavimo. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Sprendimo dalies dėl Mokyklos reorganizavimo galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Mokyklos darbuotojams ir net pačiai Mokyklai, kadangi Mokyklos reorganizaciją įvykdyti ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro numatyta iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Įvykdžius Mokyklos reorganizaciją dalis darbuotojų būtų atleisti, kiltų masiniai darbo ginčai, mokiniai būtų perkelti į po reorganizacijos veiksiančią ugdymo įstaigą ar pereitų mokytis į kitas ugdymo įstaigas, todėl tikėtina, kad skundo tenkinimo atveju buvę Mokyklos mokiniai visa apimtimi į Mokyklą nesugrįžtų, kas iš esmės keistų Mokyklos finansavimą ir dėl ko Mokyklos darbuotojų darbo krūviai nebebūtų atstatyti, iki tol dėl sumažėjusių darbo krūvių dalis darbuotojų būtų atleisti. Pareiškėjo teigimu, yra didelė tikimybė, kad po reorganizacijos veiksiančiai ugdymo įstaigai perduotas Mokyklos turtas nebebūtų susigražintas toks, koks buvo perduotas. Pareiškėjas nurodė, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones net ir tuo atveju, jei skundas būtų atmestas, nebūtų pažeistas viešasis interesas, kadangi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2020 ir 2021 metų raštais Mokyklos pertvarkymui nepritarė, nurodydama, kad Mokyklos reorganizavimas nėra tikslingas, nes Mokykla, kaip savarankiškas juridinis asmuo, atitinka jai teisės aktuose nustatytus kriterijus.

 

II.

 

Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, o prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taikant ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones ir pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Sprendimo dalies dėl Mokyklos reorganizavimo galiojimą, iš esmės nenurodė teisiškai pagrįstų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, jog, nesiėmus nurodomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodomų aplinkybių nedetalizavo, nenurodė konkrečių būdų, kaip pasireikš ir kokio dydžio bus galima žala, kodėl ji gali būti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma, nepateikė jokių nurodytą galimą žalą patvirtinančių objektyvių įrodymų. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl žalos padarymo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokie nuostoliai, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, bus patirti. Teismas pažymėjo, kad, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, atsiras galimybė išsireikalauti galimus materialius bei moralinius nuostolius patirtai žalai atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl pareiškėjo prašymo netenkino.

 

III.

 

Pareiškėjas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurioje pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmestas, ir išspręsti klausimą iš esmės  taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Sprendimo dalies dėl Mokyklos reorganizavimo galiojimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo, nurodo, kad teismas nepagrįstai apsiribojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, priimtose bylose, kurių aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, pateiktų išaiškinimų analize, ir nevertino pareiškėjo prašyme nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-507-662/2016. Pareiškėjo teigimu, teismas iš esmės neįvertino visų jo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytų aplinkybių, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala tikėtinai nebus padaryta. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, galinčios atsirasti didelės žalos aspektu jų netaikius, vertino galinčių atsirasti nuostolių aspektu, todėl padarė netinkamą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė galinčios atsirasti žalos (nuostolių). Pareiškėjas pažymi, kad žala šiuo atveju turėtų būti vertinama plačiau, t. y. kaip pakenkimas Mokyklos darbuotojų, o kartu ir pačios Mokyklos ir kitų jos bendruomenės narių (mokinių ir jų tėvų) socialinėms teisėms ir pačiai švietimo sistemai šios Mokyklos įgyvendinamo ugdymo plano, esančio nacionalinės švietimo sistemos dalimi, apimtyje.

Atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo atskiruoju skundu, nurodo, kad teismas motyvuotai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi deklaratyvūs ir jokiais argumentais nepagrįsti teiginiai nesudaro pagrindo teigti, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui ar jo atstovaujamiems darbuotojams. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog kils masiniai darbo ginčai, atsakovas pažymi, kad darbuotojai turi teisę skųsti darbdavio veikimą ar neveikimą nepaisant, ar vyksta reorganizacija, ar nevyksta, o ginčų masiškumui pareiškėjas nenurodė pagrįstų argumentų. Nors pareiškėjas teigia, kad yra grėsmė Mokyklos finansiniams pajėgumams, jei darbo ginčai būtų patvirtinti, atsakovas pažymi, kad savivaldybės taryba turi teisę tikslinti biudžetą ir perskirstyti lėšas iškilus poreikiui. Atsakovas taip pat nurodo, kad mokinių migravimas tarp švietimo įstaigų yra natūralus dalykas, o vykdant reorganizavimo procedūras kaip tik siekiama užtikrinti, kad migravimas vyktų ne tarp skirtingų įstaigų ar savivaldybių, tačiau mokinys savo išsilavinimą įgytų vienoje įstaigoje. Nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais dėl Mokyklos valdomo turto, atsakovas nurodo, kad didžioji dalis Mokyklos turto, ypač nekilnojamojo turto, yra atsakovo nuosavybė, o Mokykla ją valdo patikėjimo ar panaudos teise. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eAS-507-662/2016 nurodytos aplinkybės yra aktualios šioje byloje. Atsakovo teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas prieštarautų viešajam interesui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl žalos padarymo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais įrodymais.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas iš esmės neįvertino visų jo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytų aplinkybių, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala tikėtinai nebus padaryta.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Tačiau vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą sieja su aplinkybėmis, jog dalis Mokyklos darbuotojų bus atleisti iš darbo, kils masiniai darbo ginčai, visa finansinė našta dėl neteisėto darbuotojų atleidimo teks Mokyklai, kuri nebūtų finansiškai pajėgi patenkinti tokių kreditorinių reikalavimų; be to, tikėtina, kad visi mokiniai į  Mokyklą nesugrįš, tai pakenks Mokyklos veiklai; Mokyklai turtas nebus sugrąžintas tokios pat apimties.

Pasisakydama dėl pirmojo pareiškėjo argumento (būsimi darbo ginčai), teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad vien tik ateityje kilsiančių teisminių ginčų tikimybė negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepagrindė ateityje galimai kilsiančių darbo ginčų masiškumo. Be to, net ir tuo atveju, jei Mokyklai tektų nepakeliama finansinė našta dėl neteisėto darbuotojų atleidimo, kaip nurodė atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, savivaldybės taryba turi teisę tikslinti biudžetą ir iškilus poreikiui perskirstyti lėšas, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsiras neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.

Atsakydama į pareiškėjo kitus argumentus (dėl pakenkimo Mokyklos veiklai visiems mokiniams nesugrįžus į Mokyklą, taip pat dėl ne viso turto grąžinimo), teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.). Šiame kontekste vertinama, kad pareiškėjo teiginiai dėl žalos padarymo yra tik deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami abejonėmis ir nepatvirtinti jokiais įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokius nuostolius, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas ir pan. 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta reali žala.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-507-662/2016 reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai, kadangi pareiškėjo nurodomoje nutartyje, skirtingai nei šioje administracinėje byloje, nebuvo vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Arūnas Dirvonas

 

 

        Milda Vainienė

 


Paminėta tekste:
  • eAS-507-662/2016
  • AS-899-575/2016
  • eAS-830-442/2017
  • eAS-368-143/2017
  • eAS-900-662/2016