Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-30][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-448-450-2019].docx
Bylos nr.: e2A-448-450/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Uždaroji akcinė bendrovė "PROFISA" 224144630 atsakovas
ANIMACCORD Ltd. HE 244451 Ieškovas
Kategorijos:
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3. CIVILINIS PROCESAS
6.10.4. dėl prekės ženklo savininko teisių gynimo
2.7.4. Prekių ženklai
2.7.4.4. Prekės ženklo savininko teisių gynimas
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas
6. BYLOS DĖL ASMENŲ NETURTINIŲ TEISIŲ IR INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS
2.7. Intelektinė nuosavybė
6.10. Bylos dėl prekių ženklų
3.2.4.11. Įrodymų vertinimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-448-450/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02669-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4;

3.2.4.11

(S)

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

 

2019 m. spalio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriausteisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalatsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Profisaapeliacinį skundądėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Animaccord Ltd. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Profisa“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo ir autorių teisių pažeidimo bei žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

                                                                     I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė Animaccord Ltd. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.       Pripažinti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Profisa“ į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtos ir Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 29 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. 7VMB102069 sulaikytos prekės pažeidžia teises į ieškovės prekių ženklus (Europos Sąjungos (toliau – ES) prekių ženklo registracijos Nr. 11787348 „MASHA AND THE BEAR“ (fig.), Nr. 015549959 „MASHA AND THE BEAR“ (ž.) ir tarptautines prekių ženklų registracijas Nr. 1167882A „MASHA AND THE BEAR“ (ž.), Nr. 1167286A „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1019146 „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1184005A, Nr. 1182350A ir ieškovės valdomas autorių turtines teises į animacinio filmo personažus „Masha“ ir „Lokys“;

1.2.       uždrausti atsakovei UAB „Profisa“ ateityje gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurie, neturint ieškovės sutikimo, atitinka nurodytus ir/ar yra pažymėti nurodytais ieškovės prekių ženklais arba apipavidalintais autorių teisių objektais, nurodytais 2008 m. balandžio 22 d. Rusijos autorių teisių bendrijos registracijoje Nr. 13631 „Vaikiško animacinio serialo personažų „Maša“ ir „Lokys“ piešiniai“;

1.3.       taikyti atkuriamąsias priemones ir įpareigoti atsakovę UAB „Profisa“ sunaikinti savo į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtas ir Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 29 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. 7VMB1020069 sulaikytas prekes, įpareigojant atsakovę padengti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu, sunaikinimu ir gabenimu į saugojimo ir sunaikinimo vietas susijusias išlaidas;

1.4.       priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 34030 Eur licencinį atlyginimą už teisių į prekių ženklus pažeidimą ir 34030 Eur kompensaciją už autorių teisių pažeidimą (iš viso 68 060 Eur);

1.5.       įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje „Lietuvos rytas;

1.6.       priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji (Kipre įsteigta įmonė) yra septynių prekių ženklų (Nr. 1182350A, Nr. 1019146, Nr. 1184005A, Nr. 011787348, Nr. 1167286A, Nr. 015549959 ir Nr. 1167882A), kurių apsauga galioja Lietuvoje arba Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, savininkė. Šie prekių ženklai registruoti ir 28 klasės prekėms – žaislams ir kt., ir 30 klasės prekėms – konditerijos gaminiams, ledinukams, karamelėms (saldainiams), kramtomajai gumai, šokoladams, saldainiams su minkštu įdaru, ledams ir kt.

3.       Ieškovė 2017 m. lapkričio 14 dieną pateikė Lietuvos Respublikos muitinės departamentui prašymą imtis muitinės veiksmų pagal 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo. Prekės buvo siunčiamos iš Kinijos ir Turkijos, o gavėja ir deklarantė nurodyta atsakovė.Vadovaudamasi minėto Reglamento 17 straipsniu, 2017 m. lapkričio 29 d. sulaikymo protokolu Nr. 7VMB102069 Vilniaus teritorinė muitinėMuitinės sandėlyje (Šaltupio g. 5, Vilniuje) sulaikė:

3.1.       41 683 vienetų (452 dėžes) prekių (saldainių guminukų), pažymėtų prekių ženklais „MASHA AND THE BEAR“;

3.2.       3 024 vienetus (42 dėžes) prekių (plastikinių kiaušinių su žaisliukais ir saldainiais), pažymėtų prekių ženklais „MASHA AND THE BEAR“;

3.3.       82 584vienetus (261 dėžę) saldainių dražė, pažymėtų prekių ženklais „MASHA AND THE BEAR“;

3.4.       46 512 vienetus (323 dėžes) žaisliukų su muilo burbulais ir saldainiais, pažymėtų prekių ženklais „MASHA AND THE BEAR“;

3.5.       7200 vienetų (50 dėžių) šokoladinių kiaušinių, pažymėtų prekių ženklais „MASHA AND THE BEAR“.

4.       Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytos atsakovės prekės yra pažymėtos tapačiais ar klaidinančiai panašiais į ieškovės figūrinius ir žodinius prekių ženklus „Masha“ ar „MashaandtheBear“ ir/ ar „MASHA i MEDVED“ Nr. 1182350A, Nr. 1019146, Nr. 1184005A, Nr. 011787348, Nr. 1167286A, Nr. 015549959, Nr. 1167882A, kurie yra registruoti tapačioms prekėms (konditerijos gaminiams ir/ar saldainiams, kramtomajai gumai, žaislams) ir dėl to yra didelė tikimybė visuomenei suklysti dėl šių prekių komercinės kilmės. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 50  ir 504straipsniuose įtvirtinti prekių ženklo savininko teisių gynimo būdai. Reikalavimas atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad savininkui nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jo teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas bei priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti, taikomas neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

5.       Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo leidimo importuoti prekių, ant kurių pakuočių yra panaudoti ieškovei priklausantys dailės kūriniai – lėlės ir lokio piešiniai – atsakovė pažeidė ne tik ieškovės teises į prekių ženklus, bet ir ieškovės autorių teises (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 15 straipsnio 2 dalis).

6.       Atsakovė be ieškovės leidimo importavo į Lietuvos Respubliką ir sandėliavo ieškovės registruotais prekių ženklais pažymėtas prekes. Didelis prekių kiekis akivaizdžiai patvirtina, kad šie veiksmai buvo atlikti siekiant toliau platinti šias prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl remiantis PŽĮ 51 straipsnio 4 dalimi, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų gavęs leidimą iš ieškovės platinti, įskaitant importą ir eksportą, prekių ženklais pažymėtas prekes. Toks licencinis atlyginimas ir kompensacija, ieškovės nuomone, būtų ne mažesnis kaip numatytas ieškovės licenciato Confitrade LLC sutartyje minimalus licencinis atlyginimas už atitinkamų konditerijos gaminių gamybą, platinimą ir pardavimą per metus – t. y. 68 060 Eur (34 030 Eur kaip licencinis atlyginimas ir 34 030 Eur kaip kompensacija) ir ši suma neviršija minimalios garantijos sumos, kurią moka licenciatas ar susiję asmenys ieškovei už animacinio filmo „Maša ir lokys“ saugomų elementų naudojimą konditerijos gaminiuose. Todėl reikalaujamos sumos atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

7.       Vilniaus teritorinės muitinės atlikti atsakovės prekių sulaikymai patvirtina, kad labai tikėtina, jog atsakovės prekių, pažymėtų ieškovės prekių ženklais, įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją nėra atsakovės atsitiktinė veikla, todėl tikėtina, kad atsakovė jau ne vieną kartą ir anksčiau įvežė šias prekes, taip pat jas išleido į apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų.

8.       Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė neteisėtai, pažeisdama ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teises, o taip pat ir sąžiningos konkurencijos nuostatas, akivaizdžiai žinodama bei sąmoningai suvokdama ieškovės išimtines teises į prekių ženklus, toliau tęsia ieškovės teises pažeidžiančius veiksmus, todėl siekiant informuoti visuomenę apie neteisėtus atsakovės veiksmus, mano, jog būtų tikslinga paskelbti teismo sprendimą visuomenės informavimo priemonėse (PŽĮ 511 straipsnis).

                                          II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

9.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimuieškovės ieškinio dalį patenkino:

9.1.Pripažino, kad atsakovės UAB „Profisa“ į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtos ir Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 29 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. 7VMB102069 sulaikytos prekės pažeidžia teises į ieškovės prekių ženklus (Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos Nr. 11787348 „MASHA AND THE BEAR“ (fig.), Nr. 015549959 „MASHA AND THE BEAR“ (ž.) ir tarptautinės prekių ženklų registracijos Nr. 1167882A „MASHA AND THE BEAR“ (ž.), Nr. 1167286A „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1019146 „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1184005A, Nr. 1182350A;

9.2. uždraudė atsakovei ateityje gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurie, neturint ieškovės Animaccord Ltd. sutikimo, atitinka nurodytus ir/ ar yra pažymėti nurodytais ieškovės prekių ženklais;

9.3. uždraudė atsakovei atgaminti, platinti (įskaitant siūlymą pirkti), bet kuriuo būdu perduoti, importuoti ar eksportuoti kūrinių – animacinio filmuko „Masha i Medved“ personažų „Maša“ ir „Lokys“ kopijas;

9.4. įpareigojo atsakovę sunaikinti į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtas ir Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 29 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. 7VMB102069 sulaikytas prekes, įpareigojant atsakovę padengti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu, sunaikinimu ir gabenimu į saugojimo ir sunaikinimo vietas susijusias išlaidas;

9.5. priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 53 030 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos 53 030 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

9.6. įpareigojo atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie šį priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje „Lietuvos rytas“.

9.7. priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 5 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10.       Teismaslygindamas sulaikytų prekių žymenis su prekių ženklais priėjo išvados, kad muitinėje sulaikytos prekės yra pažymėtos žymenimis, kurie yra tapatūs ar klaidinamai panašūs į ieškovės registruotus Europos Sąjungos prekių ženklus Nr. 11787348 „MASHA AND THE BEAR“ (fig.), Nr. 015549959 „MASHA AND THE BEAR“ ir tarptautinės prekių ženklus Nr. 1167882A „MASHA AND THE BEAR“, Nr. 1167286A „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1019146 „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1184005A, Nr. 1182350A. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovė, todėl teismas plačiau ieškovės prekių ženklų ir žymenų, kuriais paženklintos sulaikytos atsakovės prekės, neanalizavo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, sutikimas naudoti šiuos žymenis nebuvo gautas, teismas konstatavo, kad sulaikytos prekės pažeidžia ieškovės intelektinės nuosavybės teises į ieškovės registruotus prekių ženklus ir taikė įstatymuose numatytus ieškovės pažeistų teisių gynimo būdus.

11.       Teismas vertino, kad atsakovė, įveždama į Europos Sąjungos rinką neaiškios kilmės prekes, pažymėtas klaidinamai panašiais žymenimis į ieškovės registruotus tarptautinius bei Europos Sąjungos prekių ženklus sudaro kliūtis ieškovei išsaugoti prekių ženklo reputaciją, t. y. klaidindama visuomenę dėl prekių ar paslaugų kilmės tapatybės, pažeidžia ir prekių ženklo investicinę funkciją.

12.       Teismas sutiko su ieškovės pateiktu įrodymu (licencine sutartimi) ir nurodomomis aplinkybėmis, jog ieškovės žalos dydis atitinka nesumokėto licencinio atlyginimo, kuris būtų sumokėtas, jeigu atsakovė būtų teisėtai naudojusi prekių ženklus ar jų žymenis, dydį. Ieškovės teisė reikalauti žalos atlyginimo, atitinkančio licencinio atlyginimo dydį, nepriklauso nuo to, ar atsakovės neteisėtai įvežtos akivaizdžiu prekybos tikslu prekės buvo faktiškai išplatintos, kadangi žalos dydžio apskaičiavimas licencijos analogijos metodu numatytas įstatyme. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų padaryti išvadą, kad ieškovės nurodomas licencinis atlyginimas negali būti taikomas nustatant žalos dydį PŽĮ 51 straipsnio 4 dalies pagrindu. Ieškovės reikalaujamą perpus mažesnę 34 030 Eur sumą laikė atitinkančia nurodomą pažeidimą, atsižvelgiant į pažeidimo mastą – įvežtas 1128 dėžes, kuriose yra 181 003 vienetai prekių, ir šioje dalyje ieškinį priteisti žalos atlyginimą tenkino.

13.       Teismas nustatė, kad ieškovė turi autorių turtines teises ir atitinkamas teises reikalauti savo teisių pažeidimo pripažinimo ir žalos atlyginimo pagal ATGTĮ normas ir kadangi ieškovė prašė žalą atlyginti tik pusės licencijos mokesčio dydžio suma už savo kaip prekių ženklų savininkės teisių pažeidimą, bet kartu prašė maksimalaus atlyginimo, atitinkančio beveik 1000 MGL pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą, teismas šią ieškinio dalį tenkino iš dalies, nustatydamas 500 MGL dydžio atlyginimą. Todėl abiem reikalaujamais pagrindais bendrai ieškovei iš atsakovės priteisė 53 030 Eur, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

 

                                       III. Apeliacinioskundoir atsiliepimųį jįargumentai

 

14.       Apeliaciniameskunde atsakovė UAB „Profisa“prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti – sumažinti iš atsakovės ieškovės naudai priteisto žalos dydį nuo 53 030 iki 7 600 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniaisargumentais:

14.1.       Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, vadovavosi ieškovės paaiškinimais, kad už naudojimąsi ieškovės prekės ženklais minimali licencijos kaina metams, kurią išduoda ieškovė savo licencijatams yra 68 060 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės gaunamo licencinio atlygio dydį. Iš teismui pateiktos 2015 m. sausio 12 d. licencinės sutarties Nr. MB-4/2015, sudarytos tarp ieškovės ir Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „Masha i Medved“, nėra aišku, kokio dydžio licencinį atlyginimą licencijatas moka ieškovei. Tuo tarpu minimalius 68 060 Eur dydžio licencinis atlyginimas buvo numatytas ieškovės pateiktoje licencinėje sutartyje, pagal kurią Rusijos RAB „Konfitreid“ (Confotrade LLC) licencinį atlyginimą turėjo mokėti ne ieškovei, o Rusijos RAB „Masha i Medved“. Daro išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jos gaunamą licencinį atlyginimą už naudojimąsi prekės ženklais bei personažų atvaizdais.

14.2.       Teismas nepagrįstai ieškovei priteistinos žalos dydį nustatė pagal licencinę sutartį, kuri buvo sudaryta tarp trečiųjų asmenų ir kurioje nėra jokių nuostatų, numatančių ieškovei mokamą atlyginimą už naudojimąsi ginčo prekės ženklais bei animacinio serialo „Masha i Medved“ personažų atvaizdais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės žalą sudaro pagal 2016 m. spalio 14 d. licencinę sutartį negautos pajamos. Teismas pagal šią sutartį nustatęs priteistinos žalos dydį netinkamai taikė ir pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo bendrąsias nuostatas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), materialines teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, PŽĮ 51 straipsnio 4 dalį).

14.3.       Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad įvežusi prekes, pažymėtas ieškovės prekių ženklais, atsakovė būtų gavusi kokios nors naudos.

14.4.       Teismas neatsižvelgęs į byloje nustatytas svarbias aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovė nebuvo šių prekių gamintoja; nuo prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jų patalpinimo į muitinės sandėlius iki jų sulaikymo praėjo nedaug laiko; nėra įrodymų apie atsakovės gautą naudą iš prekybos prekėmis, pažeidė ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies nuostatas ir ieškovei priteisė per didelio dydžio kompensaciją už atsakovės autorių teisių pažeidimą. Nors už autoriaus turtinių teisių pažeidimą galėjo apsiriboti 200 MGL dydžio (200 x 38 Eur = 7 600 Eur) kompensacijos priteisimu.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

15.1.       Atsakovė klaidina teismą, teigdama, jog ieškovė pasirinko reikalauti atlyginti negautas pajamas, tuo tarpu ieškovė grindžia savo reikalavimą priteisti licencinį atlyginimą pagal PŽĮ 51 straipsnio 4 dalį, t. y. atlyginimą, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklą (gavęs leidimą). Todėl ieškovui reikia įrodyti licencinio atlyginimo dydį ir nereikia įrodyti, kokias pajamas jis būtų gavęs, jeigu nebūtų pažeidimo, ir koks tų negautų pajamų dydis

15.2.       Nesutinka su atsakovės teiginiais, kad licencijos dydį galėtų patvirtinti tik ieškovės tiesiogiai sudaryta licencinė sutartis su kitu asmeniui, nes iš PŽĮ 51 straipsnio 4 dalimi įgyvendinamos Direktyvos 2004/48/EB 13 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punkto nuostatos, paaiškinamos preambulės 26 punktu, bei teisės doktrinos seka, kad licencinio atlyginimo dydį gali patvirtinti ir kitų subjektų sudarytos licencinės sutartys dėl tokių pačių ar panašių saugomų intelektinės nuosavybės teisės objektų naudojimo.Pagal ieškovės licenciato Masha ir Medvied LLC sudarytą 2016 m. spalio 14 d. licencinę sutartį Nr. KT-01/2016 naudos gavėju yra ieškovė, t. y. šis atlyginimas yra mokamas jai arba jos patikėtiniams. Be to, Masha ir Medvied LLC, kuriai Confitrade LLC sumokėjo šią sumą, yra dukterinė ieškovės kompanija, kuriai priklauso 100 proc. Masha ir Medvied LLC akcijų, t. y. šios įmonės savininkė yra ieškovė.

15.3.       Teismas nustatydamas priteistino licencinio atlyginimo dydį pagrįstai atsižvelgė į 2016 m. spalio 14 d. licencinę sutartį Nr. KT-01/2016, nes PŽĮ 51 straipsnio 4 dalis nenumato, jog licencinio atlyginimo dydį gali patvirtinti tik tarp ieškovės (teisių turėtojos) ir kito asmens sudaryta licencinė sutartis. Vadinasi, įrodyti šį faktą galima bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 176 ir 177 straipsnio 1–2 dalys).

15.4.       Teismas, priimdamas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, teisingai pasisakė, kad ieškovės teisė reikalauti žalos atlyginimo, atitinkančio licencinio atlyginimo dydį, nepriklauso nuo to, ar atsakovės neteisėtai įvežtos akivaizdžiu prekybos tikslu prekės buvo faktiškai išplatintos, kadangi žalos dydžio apskaičiavimas licencijos analogijos metodu numatytas įstatyme.

15.5.       Teismas pagrįstai atsakovės pažeidimo mastą įvertino kaip didelį – įvežtos 1 128 dėžės su 181 003 vnt. prekių, pažeidžiančių ieškovės autorių turtines teises. Nepareiškus ieškinio, prekės būtų išplatintos, atsakovė savo internetinėje svetainėje www.profisa.lt siūlė platinimui didmena prekes, pažymėtas prekių ženklais ir autorių teisėmis apsaugotais personažais „Masha“ ir „Lokys“. Kita vertus, pagal ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalį platinimas apima ir viešą siūlymą kūrinius ar jų kopijas pirkti ar tikslinę kūrinio originalo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo mastas buvo didelis ir prekės nebuvo išplatintos dėl to, kad atsakovei tai sukliudyta padaryti, teismas pagrįstai neatsižvelgė į šį faktą spręsdamas dėl kompensacijos dydžio.

15.6.       Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė pati pasirenka nefiksuoti atitinkamų prekių pavadinimų apskaitos dokumentuose ir duomenys apie išplatintas tam tikrais pavadinimais prekes yra iš esmės tik atsakovės dispozicijoje ir dėl to atsakovė turi prisiimti visas su tuo susijusias teisines pasekmes, jeigu ji pasirenka nefiksuoti duomenų savo apskaitos dokumentuose (contraspoliatoremprezumpcija,pagal kurią jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs). Todėl teismas pagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie išplatintas prekes.

15.7.       Teismas atsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes, sumažindamas ieškovės prašomą priteisti kompensaciją nuo 34 0030 iki 19 000 Eur. Tuo tarpu atsakovė, prašydama sumažinti kompensaciją iki 7 600 Eur, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių prekių sunaikinimo išlaidas, taip pat įrodymų, patvirtinančių ieškovės su pažeidimo nustatymu susijusias išlaidas, kurias atsakovė turės padengti. Mano, kad nėra pagrindo dar labiau mažinti priteistą 19 000 Eur kompensacijos dydį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsniodalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 53 030 Eur žalos atlyginimas dviem pagrindais – kaip licencinis atlyginimas ir kaip kompensacija. Todėl apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteistos žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žalos atlyginimo pagrindų

18.       Pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – Reglamentas) 9 straipsnio 2 dalies b punktą, ES prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas ES prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu. To paties straipsnio 3 dalyje detalizuota, kad uždrausti galima, be kita ko, žymeniu žymėti prekes arba tų prekių pakuotę; siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, pateikti jas į rinką arba šiais tikslais jas sandėliuoti; importuoti arba eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes. Iš paminėto teisinio reglamentavimo seka, kad nustatytas draudimas ne tik gaminti, platinti ir pardavinėti prekes, pažeidžiančias intelektinės nuosavybės teises, bet taip pat jas importuoti, eksportuoti ar kitaip platinti tretiesiems asmenims.

19.       Vadovaujantis 2014 m. sausio 23 d. perdavimo ir priėmimo sutartimi ieškovei kaip teisių pagal 2012 m. balandžio 1 d. licencinę sutartį Nr. OK-1/2012 perėmėjai suteikta išimtinė teisė iki 2025 m. birželio 30 d. visose pasaulio valstybėse, išskyrus Rusiją, naudoti originalius piešinius ir veikėjus, sukurtus vien tik Licencijos davėjo kūrybinėmis pastangomis, kuriuose vaizduojami herojai iš audiovizualinio kūrinio – animacinio serialo „Maša ir lokys“ ir sukurti veikėjai vadinami „Maša“ ir „Lokys“, kaip patvirtinta Rusijos autorių asociacijos Licencijos davėjui išduotame sertifikate Nr. 13631.

20.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. lapkričio 29 d. Vilniaus teritorinė muitinė Muitinės sandėlyje UAB „Profisa“, Šaltupio g. 5, Vilnius sulaikė 1 128 dėžes (181 003 vnt.) saldumynų, pažymėtų prekių ženklais „MASHA AND THE BEAR“ ir autorių teisėmis apsaugotais Mašos ir lokio piešiniais (2017 m. lapkričio 29 d. prekių sulaikymo protokolas Nr. 7VMB102069). Apeliantas sutinka, kad prekių įvežimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, patalpinant jas saugojimui muitinės sandėlyje ir savo internetiniame puslapyje pateikdamas pasiūlymą įsigyti nurodytais prekių ženklais pažymėtas prekes, jis padarė ieškovo teisių į prekių ženklus bei autorių teisių pažeidimą, tačiau nesutinka su ieškovo reikalaujamu licencinio atlyginimo už prekių ženklų pažeidimą dydžiu ir reikalaujamos kompensacijos už autorių teisių pažeidimus dydžiu.

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta,kad nukentėjusysis turi pasirinkimo teisę – pats pasirenka, reikalauti jam faktiškai atsiradusios žalos atlyginimo arba kompensacijos, arba licencinio atlyginimo sumokėjimo. Šio pasirinkimo jis neprivalo argumentuoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2003; 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286-489/2017 9.2 punktą).

22.       ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo vietoj faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti: 1) kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba 2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo. Įstatymas neriboja ir nenustato sąlygų, kurį iš šių gynimo būdų teisių subjektas gali pasirinkti, jeigu jis nesiekia faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Microsoft Korporacijos, Adobe SystemsIncorporated ir Corel Korporacijos v. S. U. individuali įmonė „Prepozicija“ Nr. 3K-3-276/2009).

23.       Ieškovė prašė žalą atlyginti pusės licencijos mokesčio dydžio suma už savo kaip prekių ženklų savininkės teisių pažeidimą, taip pat prašė šiek tiek mažesnio negu maksimalaus (maksimalus 38 x 1000 MGL = 38 000 Eur, prašė 34 030 Eur) atlyginimo (kompensacijos) pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas, kad ieškovė gautų žalos atlyginimą abiem nurodytais pagrindais, numatančiais tapačius apelianto veiksmus, ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies – priteisė 50 procentų licencinio atlyginimo sumos (34 030 Eur), prašomą priteisti žalos atlyginimą už autorių teisių pažeidimą mažino perpus ir priteisė ieškovo naudai 19 000 Eur, ieškovės naudai iš viso priteisė 53 030 Eur žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju bendra priteista licencinio atlyginimo suma ir kompensacijos suma už autorių teisių pažeidimus neviršija minimalios garantinės sumos, kurią moka licenciatas ar susiję asmenys ieškovui už animacinio filmuko „Maša ir lokys“ saugomų elementų naudojimą konditerijos gaminiuose, todėl toks ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas, kai žalą prašoma atlyginti dviem pagrindais, yra galimas.

Dėl licencinio atlyginimo

24.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 34 030 Eur (50 proc. licencinio atlyginimo) sumą, remdamasi pažeidimo padarymo metu galiojusios PŽĮ redakcijos 51 straipsnio 4 dalyje (dabar galiojančios PŽĮ redakcijos 75 straipsnio 4 dalis) įtvirtinta teisės norma, pagal kurią vietoje žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklą (t. y. gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

25.       Nagrinėjamojoje byloje apeliantė UAB „Profisa“ pripažino savo veiksmų neteisėtumą, t. y. apeliantė pripažino faktinę aplinkybę, kad be ieškovės leidimo iš Kinijos ir Turkijos importavo į Lietuvos Respubliką, sandėliavo ir savo internetinėje svetainėje www.pofisa.lt siūlė ieškovės registruotais prekių ženklais bei animacinio filmuko „Maša ir lokys“ personažų piešiniais pažymėtas ir apipavidalintas prekes. Taigi, apeliantė savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei turtinės žalos, kurią pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė, remdamasis Rusijos RAB „Konfitreid“ (Confotrade LLC) ir Rusijos RAB „Masha i Medved“ 2016 m. spalio 14 d. sudaryta licencine sutartimi, kurioje numatytas minimalus 68 060 Eur dydžio licencinis atlyginimas.

26.       Apeliantės teigimu, ieškovė Animaccord Ltd. nepateikė jokių įrodymų apie jos gautą ar gaunamą licencinį atlyginimą ir jo dydį, be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovės žalą sudaro pagal Rusijos RAB „Konfitreid“ (Confotrade LLC) ir Rusijos RAB „Masha i Medved“ 2016 m. spalio 14 d. sudarytą licencinę sutartį negautas atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės teiginiais. Priešingai, apeliantė nurodydama, jog ginčo prekių ženklai ir personažai Lietuvoje yra mažai žinomi, turėjo pateikti duomenis ar įrodymus apie prekių ženklų ir animacinių personažų žinomumą Lietuvoje ir kitose valstybėse ir atitinkamus licencinio atlyginimo dydžio skirtumus priklausomai nuo šio kriterijaus, tačiau tokių duomenų nepateikė.

27.       Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 3 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-394-516/2019 pagal atsakovėsuždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio21 d. sprendimo civilinėje bylojeNr. e2-2722-881/2018 pagal ieškovėsAnimaccordLtd. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Saldainis“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, nesąžiningos konkurencijos draudimo bei žalos atlyginimo. Minėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra panašios į nagrinėjamas šioje byloje, iš esmės reiškiami identiški reikalavimai, išskyrus tai, kad minėtoje byloje buvo reiškiamas reikalavimas sumokėti 68 080 Eur licencinį atlyginimą už visus ieškovės Animaccord Ltd. intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus.

28.       Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) resjudicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo resjudicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo resjudicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo resjudicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis resjudicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis resjudicata principo taikymo efektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010 ir kt.).

29.       Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles:prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018).

30.       Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismas, ieškovės pateiktą įrodymą–Rusijos RAB „Konfitreid“ (Confotrade LLC) ir Rusijos RAB „Masha i Medved“ 2016 m. spalio 14 d. sudarytą licencinę sutartį, kurioje numatytas minimalus 68 060 Eur dydžio licencinis atlyginimas, laiko pakankamu ieškovės licencinio atlyginimo dydžiui pagrįsti, remdamasis prejudiciniais faktais, pripažintais įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-394-516/2019. Šioje byloje ieškovė Animaccord Ltd. iš atsakovės UAB „Saldainis“ prašė priteisti 68 060 Eur sumą pagal PŽĮ 51 straipsnio 4 dalį, pateikdamatą pačią Masha i Medvied LLC ir Confitrade LLC 2016 m. spalio 14 d. licencinę sutartį licencinio atlyginimo dydžiui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktą sutartį minėtoje byloje vertino kaip atitinkančią PŽĮ 51 straipsnio 4 dalies (įgyvendinančios Direktyvos 2004/48/EB 13 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punkto nuostatą) tikslą ir prasmę bei pakankamą licencinio atlyginimo dydžiui pagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).

31.       Pagal 2016 m. spalio 14 d. Masha i Medvied LLC ir Confitrade LLC licencinę sutartį Masha i Medvied LLC suteikė Confitrade LLC neišimtinę teisę naudoti animacinio filmo ,,Masha iMedvied“ elementus, inter alia (be kita ko), būtent konditerijos gaminiams gaminti, platinti, parduoti, už atitinkamą licencinį atlyginimą, kurį, remiantis sutarties 7.1 punktu, sudarė sutarties priede nurodyto procento honoraras nuo grynosios pardavimų sumos, minimali 9 500 500 rublių (68 060 Eur) garantija ir sutarties priede nurodyto dydžio fiksuotas vienkartinis atlygis už teisę įvežti į Eurazijos ekonominės sąjungos Muitų sąjungos teritoriją produkciją, pagamintą už Muitų sąjungos ribų; o taip pat Confitrade LLC mokėjimo pavedimus Rusijos bendrovei Masha i Medvied LLC, patvirtinančius licencinio atlyginimo pagal pirmiau nurodytą sutartį realų mokėjimą. Licencinis atlyginimas už ginčo prekės ženklų panaudojimą sudarytų mažiausiai 68 060 Eur sumą, kurią licenciatas pagal sutartį turėtų sumokėti už patį saugomų elementų naudojimo teisės suteikimo faktą (nepriklausomai nuo to, kiek prekių su Maša ir Medvied atvaizdais realiai būtų pagaminta ir (ar) išplatinta, arba kitaip panaudota), artimiausi ir geriausiai atitinka nagrinėjamo neteisėto intelektinės nuosavybės objektų panaudojimo atvejį, nes 2016 m. spalio 14 d. sutartis, be kita ko, sudaryta ne dėl panašių, o būtent dėl Maša ir Medvied atvaizdų ir ženklų panaudojimo analogiškiems ar net tapatiems, kaip ir ginčo, produktams, atitinkantiems Nicos klasifikacijos 30 klasę, licencijos tipas – neišimtinė, licencija yra ribota teritorijos atžvilgiu. Be to, Masha i Medvied LLC, kuriai Confitrade LLC sumokėjo licencinį atlyginimą, yra dukterinė ieškovės, kuriai priklauso 100 proc. Masha i Medvied LLC akcijų, bendrovė, kuriai teises naudoti Masha ir Medvied atvaizdus suteikė būtent ieškovė kitos sutarties pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-394-516/2019).

32.       Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Direktyvos 2004/48/EB, kurios nuostatos įgyvendinamos PŽĮ ir ATGTĮ, 13 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punkte, paaiškinamame preambulės 26 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog licencinio atlyginimo dydį gali patvirtinti ir kitų subjektų sudarytos licencinės sutartys dėl tokių pačių ar panašių saugomų intelektinės nuosavybės teisės objektų naudojimo.

33.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovei iš apeliantės priteisė 34 030 Eur (50 proc. licencinio atlyginimo) sumą, remdamasis ieškovės pateiktomis licencinėmis sutartimis.

Dėl kompensacijos priteisimo

34.       Ieškovė taip pat prašė priteisti 34 030 Eur kompensaciją pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą kaip žalos atlyginimą už autorių teisių objektų panaudojimą be ieškovės leidimo.

35.       PagalATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą vietoj šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 MGL nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 500 MGL (19 000 Eur) dydžio kompensacija, t. y. pusė maksimalaus įstatyme numatyto kompensacijos dydžio.

36.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-313/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015)išaiškinta, kaip turėtų būti taikomi minėtoje ATGTĮ normoje įtvirtinti kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, pažymint, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas ATGTĮ dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos.Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis.

37.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad labiausiai kompensacijos (įstatyme įtvirtintų nuostolių) dydį lemia pažeidėjo kaltė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 51 punktą). Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Sprendžiant klausimą dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Kitaip tariant, pažeidėjo kaltė – tai asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams. Atsakomybės dydžiui turi įtakos kaltės laipsnis: tyčia ar didelis neatsargumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, tyčios ar didelio neatsargumo reikšmė nustatyta ir ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuojamas kitas (alternatyvus) turtinės žalos atlyginimo būdas. Esant tyčiai, kompensacija gali būti, tačiau neprivalo būti didinama iki dviejų kartų, šį klausimą sprendžia teismas, atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes. Tokia pozicija nurodoma ir Direktyvos 2004/48 preambulės 17 punkte, pažymint, kad šioje direktyvoje numatytos priemonės, procedūros ir gynimo būdai kiekvienu atveju turėtų būti nustatomi taip, kad būtų tinkamai atsižvelgta į konkretaus atvejo specifines ypatybes, įskaitant kiekvienos intelektinės nuosavybės teisės savybes ir atitinkamais atvejais tyčinį ar netyčinį pažeidimo pobūdį (taip pat žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 51 punktą).

38.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas19 000 Eur dydžio kompensaciją nepasisakė dėl kaltės kriterijaus, plačiau nepasisakė ir dėl kitų kriterijų, reikšmingų nustatant priteistinos kompensacijos dydį. Nors iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad apeliantė platinimo tikslais į Europos Sąjungos teritoriją įveždama ir sandėliuodama ginčo prekes, pažeidžiančias intelektinės nuosavybės teises, veikė tyčia, nes veikdama kaip verslininkė ir turėdama profesionalų atstovą, turėjo galimybę pasitikrinti dėl intelektinės nuosavybės teisių įveždama ir platindama prekes su ieškovės prekių ženklais ir autorių teisių objektais. Pažymėtina, kad apeliantės importuojamos prekės nebuvo skirtos vien tik Lietuvos Respublikos rinkai – antstolio D. K. 2017 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/17/109 konstatuota, kad apeliantė siūlė pardavimui 45 skirtingas prekių, pažymėtas minėtais prekių ženklais ir autorių teisėmis apsaugotais Maša ir lokio piešiniais, kategorijas. Be to, ji yra viena didžiausių saldumynų importuotoja Lietuvoje. Saldumynai importuojamiiš įvairių pasaulio šalių: Argentinos, Brazilijos, Ispanijos, Kinijos, Kolumbijos, Turkijos ir kt., o iš įmonei priklausančių muitinės sandėlių, kaip nurodyta apeliantės internetiniame puslapyje, prekės iškeliauja į Baltarusiją, Kaliningradą, Rusiją, Ukrainą, taip pat prekiaujama su Europos Sąjungos šalimis: Estija, Latvija, Vokietija, Airija bei Lenkija. Taigi prekės skirtos ne vien Lietuvos Respublikos rinkai. Į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtas didelis kiekis prekių (prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jų apskaitos muitinės sandėlyje dokumentai):

38.1.       2017 m. birželio 12 d. iš Turkijos į UAB „Profisa“ muitinės sandėlį buvo įvežta įvairių prekių, įskaitant 182 dėžės saldainių dražė, kurių dalis (67 dėžės) buvo pakuotėse su ieškovės prekių ženklais, ir 91 dėžė guminukų, pažymėtų ieškovės prekių ženklais;

38.2.       2017 m. liepos 19 d. iš Kinijos į UAB „Profisa“ muitinės sandėlį buvo įvežta įvairių prekių, įskaitant 760 dėžių žaisliukų su muilo burbulais ir saldainiais, kurių dalis (323 dėžės) buvo įpakavimuose su ieškovės prekių ženklais;

38.3.       2017 m. liepos 25 d. iš Turkijos į UAB „Profisa“ muitinės sandėlį buvo įvežta įvairių prekių, įskaitant 250 dėžių saldainių dražė, kurių dalis (194 dėžės) buvo įpakavimuose su ieškovės prekių ženklais, ir 261 dėžė guminukų, pažymėtų ieškovės prekių ženklais;

38.4.       2017 m. rugpjūčio 9 d. iš Turkijos į UAB „Profisa“ muitinės sandėlį buvo įvežta įvairių prekių, įskaitant 508 dėžės plastikinių kiaušinių su žaisliuku ir saldainiais, kurių dalis (42 dėžės) buvo įpakavimuose su ieškovės prekių ženklais, ir 100 dėžių guminukų, pažymėtų ieškovės prekių ženklais;

38.5.       2017 m. spalio 9 d. iš Turkijos į UAB „Profisa“ muitinės sandėlį buvo įvežta įvairių prekių, įskaitant 544 dėžės šokoladinių kiaušinių, kurių dalis (50 dėžių)buvo įpakavimuose su ieškovės prekių ženklais.

39.       Atsižvelgdamas į įvežtų prekių, pažymėtų ieškovės prekių ženklais ir autorių teisėmis apsaugotais personažais,kiekį (įvežtos 1 128 dėžės su 181 003 vnt. prekių) apeliacinės instancijos teismas apeliantės pažeidimo mastą vertina kaip didelį.Didelis sulaikytų prekių kiekis bei didelis siūlomų apeliantės internetinėje svetainėje www.profisa.lt prekių, pažymėtų ieškovės prekių ženklais ir autorių teisių objektais, asortimentas patvirtina, kad šie apeliantės veiksmai buvo atlikti siekiant toliau platinti šias prekesLietuvos teritorijoje bei kitose valstybėse. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nesutiko su muitinės sulaikytų prekių sunaikinimu ir savo internetinėje svetainėje siūlė platinimui didmena prekes, pažymėtas prekių ženklais ir autorių teisėmis apsaugotais personažais „Masha“ ir „Lokys“.

40.       ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalis nustato autorių turtines teises, tai yra autoriui suteikiamos išimtinės teisės leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; 2) išleisti kūrinį; 3) versti kūrinį; 4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; 5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, įskaitant viešą siūlymą juos pirkti ar tikslinę kūrinio originalo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti kūrinio originalą ar jo kopijas nuosavybėn arba valdyti, importuoti ar eksportuoti; 6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; 7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; 8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). paminėto teisinio reglamentavimo seka, kad platinimas apima ir viešą siūlymą kūrinius ar jų kopijas pirkti ar tikslinę kūrinio originalo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti. Todėl apeliantės teiginiai, kad apeliantė prekių negamino, nepardavinėjo ir neplatino atmestini kaip nepagrįsti.Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad apeliantė faktiškai prekių neišplatino dėl to, jog apeliantei tai padaryti sukliudė muitinės darbuotojai sulaikydami prekes.

41.       Vertinant UAB „Profisa“ finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ji yra gera – 2016 metais įmonė gavo 70 439 Eur grynojo pelno (UAB „Profisa“ 2017 m. balandžio 27 d. pelno (nuostolių) ataskaita), turi nekilnojamojo turto, kurio vertė 119 000 Eur (Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2017 m. lapkričio 23 d. išrašas).

42.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, taip pat į tai, kad ieškovės prekių ženklais pažymėtų prekių įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją nėra atsakovės atsitiktinė veikla, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į visas reikšmingas bylos aplinkybes (taip pat ir apeliantės atsakomybę lengvinančias) sumažino ieškovės prašomos priteisti kompensacijos dydį nuo 34 030 iki 19 000 Eur ir ši priteista kompensacija už autorių teisių pažeidimą atitinka ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie būtų pagrindas dar labiau mažinti ieškovės reikalaujamą kompensaciją: apeliantės finansinė padėtis gera, veikla nėra nuostolinga, apeliantė nesutiko sunaikinti sulaikytas prekes. Be to, nagrinėjamu atveju bendra priteista licencinio atlyginimo suma ir kompensacijos suma už autorių teisių pažeidimus neviršija minimalios garantinės sumos, kurią moka licenciatas ar susiję asmenys ieškovui už animacinio filmuko „Maša ir lokys“ saugomų elementų naudojimą konditerijos gaminiuose, todėl atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

Dėl procesinės bylos baigties

43.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, kuriuo inter alia (be kita ko) ieškovei iš atsakovės priteistas 53 030 Eur žalos atlyginimas, yra neteisėtas, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

44.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

45.       Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

46.       Ieškovė Animaccord Ltd. pateikė prašymą priteisti iš atsakovės UAB „Profisa“1 037 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovė Animaccord Ltd. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti duomenys (2018 m. lapkričio 2 d. sąskaita faktūra Serija EIA Nr. 000201 už teisines paslaugas, apmokėjimo dokumentas) įrodo, kad ieškovė Animaccord Ltd. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 037 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą paruošimą.Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių (rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1 204,71 Eur), todėlieškoveiAnimaccord Ltd. iš apeliantės priteistina bylos sudėtingumą atitinkanti 1 037 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Animaccord Ltd. iš atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Profisa“ 1 037 Eur (tūkstantį trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjai                                                                        Dalia Kačinskienė

 

 

Kazys Kailiūnas

 

 

Asta Radzevičienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 2K-286-489/2017
  • 3K-3-276/2009
  • e2A-394-516/2019
  • e2-2722-881/2018
  • CPK 279 str. Sprendimo įsiteisėjimas
  • 3K-7-173/2010
  • 3K-3-260/2011
  • 3K-3-534-916/2015
  • 3K-3-270-687/2017
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas