Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-382-2009].doc
Bylos nr.: 3K-3-382/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

(S)                                                                                                         Civilinė byla Nr. 3K-3-382/2009

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                           73.2.6.1; 24.4; 35.3.1

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. B. ir G. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovams V. B. ir G. B. dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                                           I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš apdrausto civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu asmens, kuris yra atsakingas už padarytą žalą.

2005 m. gegužės 21 d. ieškovas ir atsakovas G. B. sudarė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimas LT/ACA 3889711), pagal kurią atsakovui buvo suteikta draudimo apsauga dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant atsakovui priklausančią transporto priemonę KAMAZ 5410, atsiranda civilinė atsakomybė.

2005 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas V. B., vairuodamas atsakovui G. B. priklausančią transporto priemonę KAMAZ 5410, susidūrė su automobiliu MB 809 ir apgadino. Ieškovas, remdamasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, 2005 m. rugsėjo 9 d. išmokėjo trečiajam asmeniui 16 832 Lt draudimo išmoką už eismo įvykio metu jam padarytą žalą. Ieškovas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog atsakovas V. B. naudojo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kurią draudžia naudoti teisės aktai, ir dėl to įvyko eismo įvykis. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį draudikui suteikta atgręžtinio reikalavimo teisė reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovas, remdamasis šio įstatymo normomis, prašo priteisti solidariai iš atsakovų 16 832 Lt žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

Atsikirtimuose į ieškinį atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad 2005 m. balandžio 23 d. atliktos techninės apžiūros metu transporto priemonė KAMAZ 5410 buvo pripažinta techniškai tvarkinga, jos techninė būklė buvo patikrinta ir prieš išvykstant į reisą, jokių gedimų nerasta. Transporto priemonės stabdžiai sugedo staiga. Atsakovai taip pat prašo taikyti ieškinio reikalavimui CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurį ieškovas praleido.

                    

                              II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad draudimo išmoką ieškovas išmokėjo pagal sunkvežimio KAMAZ 5410 valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios sudarymą patvirtina įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/ACA 3889711. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo pareikštam reikalavimui taikytinos materialinės teisės normos, reglamentuojančios regresą. Ieškovas prašo priteisti išmokėtą draudimo išmoką iš atsakovų, remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pagal kurį draudikas regreso teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį įgyja tik esant dviem sąlygoms: 1) atsakingas už žalą asmuo turi vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę, kurią draudžia naudoti teisės aktai; 2) eismo įvykis turi įvykti dėl šios priežasties. Teismas sprendė, kad ieškovas tokių aplinkybių neįrodė. Eismo įvykio metu sunkvežimio naudoti teisės aktai nedraudė, nes jam galiojo 2005 m. balandžio 23 d. išduotas techninės apžiūros talonas 01-040616, be to, bylos įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio dieną buvo atlikta sunkvežimio techninė apžiūra, kurios metu nebuvo pastebėta nei stabdžių, nei kitų defektų, dėl kurių sunkvežimis negalėtų būti eksploatuojamas. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindas regreso teisei įgyti, buvimo. Teismas atmetė ieškinį ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Draudimo išmoką ieškovas išmokėjo 2005 m. rugsėjo 9 d., ieškinį pateikė 2007 m. spalio 12 d., taigi praleido nustatytą terminą ieškiniui pareikšti, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti CK 1.131 straipsnio pagrindu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino: priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui 16 832 Lt draudimo išmoką. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes teisę reikalauti draudimo išmokų jis įgijo ne subrogacijos pagrindu, o Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies pagrindu, todėl šalių teisiniai santykiai yra susiję su žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymu ir atitinkamai taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl ieškinio pagrįstumo, nurodė, kad nesivadovauja G. B. firmos „Tringala“ 2006 m. balandžio 20 d. pažyma apie transporto priemonės techninę būklę eismo įvykio dieną, nes šis įrodymas byloje atsirado pareiškus ieškinį atsakovams, o baudžiamojoje byloje Nr. 52-01208-05/2005 ikiteisminio tyrimo metu atsakovai apie šį įrodymą nekalbėjo ir jo nepateikė. 2005 m. balandžio 23 d. surašytas transporto priemonės techninės apžiūros talonas nelaikytinas nenuginčijamu įrodymu apie tai, kad atsakovai eksploatavo techniškai tvarkingą transporto priemonę, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teisėjų kolegija vadovavosi baudžiamojoje byloje Nr. 52-01208-05/2005 surinktais įrodymais, apibūdinančiais transporto priemonės techninę būklę eismo įvykio metu, kuriomis konstatuota, kad atsakovai eksploatavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, būtent: Alytaus rajono prokuratūros 2005 m. lapkričio 25 d. nutarimu, kuriame nustatyta, kad atsakovas V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 60 straipsnio reikalavimus, draudžiančius eksploatuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę; transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame konstatuotas ne momentinis transporto priemonės stabdžių gedimas, bet visos netvarkingos stabdžių sistemos faktas; administracinės teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta, kad atsakovas V. B. vairavo transporto priemonę su techniškai netvarkingais stabdžiais; eismo įvykio protokolu, kuriame konstatuotas administracinės teisės pažeidimas faktas. Su visais šiais dokumentais atsakovas V. B. buvo susipažindintas ir jų neskundė, šie rašytiniai įrodymai nenuginčyti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas V. B. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kurią draudžia naudoti teisės aktai, ir dėl to įvyko eismo įvykis. Kadangi techniškai netvarkingą transporto priemonę atsakovas V. B. vairavo atsakovo G. B. leidimu, atsakovus sieja ne darbiniai, o šeimos santykiai (atsakovas V. B. yra atsakovo G. B. uošvis), tai, pripažinus ieškinį pagrįstu, jie solidariai atsako už išmokėtos draudimo išmokos grąžinimą ieškovui.

             

                               III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovai prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį, dėl šios teisės normos aiškinimo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008, 2005 m. spalio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; dėl šio pažeidimo netinkamai taikė ieškinio senaties normas.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio pagrindu, tačiau nepagrįstai nusprendė, kad pagal šį įstatymą yra ne draudiko regresinis reikalavimas, bet reikalavimas, susijęs su nuostolių atlyginimu, todėl taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nepraleido. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos, įtvirtintos CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje, negalima sutapatinti su regresu, nustatytu draudimo santykiuose Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nes tuo atveju galimas draudiko regresinis reikalavimas draudėjui (apdraustajam). Kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, subrogacija negalima; tokiu atveju draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį. Draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, neturėtų nuostolių atlygindamas žalą. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, jog pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį yra draudiko regresinis reikalavimas apdraustojo atžvilgiu. Šio straipsnio kvalifikavimas kaip ne draudiko regresinis reikalavimas yra iš esmės subrogacijos konstatavimas, o tai neteisinga, nes draudėjas, kuris yra kaltas dėl eismo įvykio ir nuo to apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, netenka draudimo apsaugos, priešingai negu draudiminio regreso atveju. Draudiminis regresas yra specifinis institutas draudimo teisiniuose santykiuose ir jis negali būti tapatinamas su žalos atlyginimo institutu, kuris apima platesnius civilinius teisinius santykius. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad draudiko reikalavimas yra atgręžtinis, t. y. regresinis, ir kad draudikas turi teisę reikalauti tik išmokėtos draudimo išmokos. Kadangi ieškovo reikalavimas kilo iš draudimo teisinių santykių, jis yra regresinis, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurį ieškovas praleido.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsnius, netinkamai išaiškino ir taikė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją, jeigu įrodo šių aplinkybių visumą: 1) asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę; 2) tokią transporto priemonę draudžia naudoti Kelių eismo taisyklės; 3) eismo įvykis įvyko būtent dėl to, kad asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kurią draudžia naudoti teisės aktai. Atsakovo transporto priemonė nebuvo techniškai netvarkinga nurodytos teisės normos prasme. Eismo įvykio dieną atsakovas vairavo transporto priemonę, kuriai galiojo techninės apžiūros talonas, prieš išvykstant į reisą buvo patikrinta jos techninė būklė ir jokių gedimų nenustatyta, todėl teisės aktai nedraudė ją naudoti. Šio fakto ieškovas nepaneigė. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad transporto priemonės stabdžiai sugedo tik prieš pat įvykį ir nebuvo techninės galimybės jos sustabdyti ir išvengti žalos. Taigi galima teigti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos. Net ir pripažinus faktą, kad transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga (ieškovas to neįrodė), vien šios aplinkybės ieškiniui patenkinti nepakanka, nes turi būti įrodyta pirmiau nurodytų aplinkybių, kurių ieškovas neįrodė, visumą, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl, net ir esant praleistam ieškinio senaties terminui, ieškinys turi būti atmestas.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.265, 6.270 straipsnius, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, 22 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, vien tik nustatęs atsakovų giminystės faktą, konstatavo jų solidariąją atsakomybę, nors pagal CK 6.265 straipsnio 1 dalį solidariajai atsakomybei kilti yra būtina ne asmenų giminystė, bet nurodymų vykdymas, to apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad draudikas regreso teisę turi tik į draudėją arba į apdraustąjį, bet ne į abu. Nagrinėjamu atveju ieškovas regresinį reikalavimą turėjo teisę reikšti tik atsakovui V. B. (transporto priemonės valdytojui), bet ne atsakovui G. B. (transporto priemonės savininkui ir draudėjui).

  Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti. Jame nurodoma, kad:

1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Ieškovas savo reikalavimus atsakovams reiškia dėl to, kad transporto priemonės valdytojas buvo pažeidęs teisės aktuose įtvirtintą pareigą vairuoti techniškai tvarkingą transporto priemonę, už kurios pažeidimą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas 22 straipsnyje nustatyta sankcija, pagal kurią draudikas turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Ieškovas, įrodinėdamas aplinkybę, kad atsakovas pažeidė teisės aktuose nustatytą pareigą vairuoti techniškai tvarkingą transporto priemonę, rėmėsi valstybės įgaliotų institucijų policijos ir prokuratūros atliktu eismo įvykio tyrimu baudžiamojoje byloje. Šių institucijų procesiniuose dokumentuose nustatytos aplinkybės, kad atsakovas K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 60 punkto reikalavimą, draudžiantį eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, laikytinos visiškai įrodytomis, jos nepaneigtos jokiais kitais įrodymais.

    2. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad ieškovo reikalavimui taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovo reikalavimas atsakovams nėra regresinis ar atsiradęs subrogacijos pagrindu. Ieškinys, pareikštas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio pagrindu, laikytinas draudiko nuostolių, kuriuos jis patiria, atlygindamas nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytą žalą, kai apdraustasis pažeidžia tam tikrus teisės aktuose nustatytus saugaus eismo reikalavimus (pvz., pažeidžia pareigą vairuoti transporto priemonę blaiviam, vairuoti tik techniškai tvarkingą transporto priemonę ir t. t.), kompensavimu. Tokia draudiko teisė laikytina išimtine-specifine sankcija draudėjui ar apdraustajam, kai yra nustatomi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinti pagrindai.

    3. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad tinkamas atsakovas byloje yra tik transporto priemonės valdytojas – atsakovas V. B.. Bylos nagrinėjimo procese atsakovai patvirtino, kad į reisą atsakovas V. B. važiavo atsakovo G. B. nurodymu. Nors vėliau  šią aplinkybę jie neigė, tačiau akivaizdu, kad transporto priemonę V. B. naudojo išskirtinai jos savininko interesais ar vykdydamas jo, kaip darbdavio, pavedimą, esant nelegaliems darbo santykiams. Kadangi teisme nepavyko įrodyti tarp atsakovų buvus darbo santykius, tačiau buvo neabejotinai nustatyta, kad vienas atsakovų veikė kito nurodymu bei jo interesais, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė juos solidariaisiais atsakovais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinio reguliavimo, ginčo teisinių santykių ir ieškinio senaties terminų

 

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti  ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį - šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Už šios draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (Įstatymo 4 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste būtina pažymėti ir tai, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Tai, kaip kvalifikuotini regreso teisės į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės valdytoją, kylančios pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, įgyvendinimo pagrindu susiformuojantys teisiniai santykiai, šios bylos kontekste lemia ieškinio senaties terminų taikymą, todėl identifikuoti šiuos santykius nagrinėjamoje byloje yra reikšminga tam, kad būtų atsakyta į vieną iš kasaciniame skunde keliamų teisės taikymo klausimų – ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog draudiko regreso teisės į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės valdytoją įgyvendinimui įstatyme išvardytais pagrindais yra taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Vertinant teisinių santykių pobūdį, būtina pažymėti, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka pilnai nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Šiuo atveju draudiko išmoka visiškai atlygino nukentėjusiojo nuostolius, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pagrindu atsirado draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui - atsakingam už žalos padarymą asmeniui kildinamasTransporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas dėl netinkamo teisinių santykių kvalifikavimo be pagrindo konstatavo, kad šioje byloje reiškiamam draudiko reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą.

Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovė AS „ERGO Kindlustuse“ v. UAB „Transmėja“ ir DUAB „Baltijos garantas“, M. V.; bylos Nr. 3K-3-438/2006).  

Draudimo išmoką, kaip nustatyta pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų, o kasacinis teismas yra saistomas šių teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), ieškovas išmokėjo 2005 m. rugsėjo 9 d., ieškinį pateikė 2007 m. spalio 12 d., taigi praleido nustatytą terminą ieškiniui pareikšti, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinys atmestinas CK 1.131 straipsnio pagrindu. Tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, todėl kasacinis teismas, panaikinęs apeliacinės instancijos teismo sprendimą, palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo šiuo pagrindu ieškinys yra atmestas.

 

              Dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų sąlygų egzistavimo

 

Minėta, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu draudiko teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, kyla tuo atveju, kai konstatuojama, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

KET, galiojusių eismo įvykio metu, 60 punkte įtvirtintas imperatyvusis draudimas eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Vadovaujantis KET 282 punktu, transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės).

Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimų (CPK 176, 185 straipsniai), konstatavo faktines aplinkybes, kuriomis remdamasis (CPK 353 straipsnio 1 dalis) kasacinis teismas daro išvadą, kad V. B. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kuria važiuoti draudžiama, nes neveikė pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negalėjo sustabdyti transporto priemonės), ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, todėl yra įstatyme nustatytos sąlygos ieškovo regresiniam reikalavimui prieš atsakingą už žalos padarymą transporto priemonės valdytoją. Pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingas išvadas, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimus (CPK 176, 185 straipsniai), todėl atmesdamas ieškinį ir tuo pagrindu, kad nėra sąlygų, nustatytų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, regresiniam reikalavimui prieš atsakingą už žalos padarymą transporto priemonės valdytoją reikšti, dėl šios dalies priėmė neteisėtą sprendimą.

 

Dėl solidariosios atsakomybės

 

Minėta, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu draudikas įgyja teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

Ši įstatymo nuostata suponuoja, kad reikalavimas nurodytu pagrindu turi būti reiškiamas atsakingam už žalos padarymą vairuotojui, vairavusiam techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Nei tai, kad draudėjas - automobilio savininkas, leido atsakingam už žalos padarymą asmeniui naudotis automobiliu, nei tai, kad draudėją ir atsakingą už žalos padarymą vairuotoją sieja šeimos santykiai, nėra tos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis būtų teisinis pagrindas konstatuoti, kad draudikas įgyja regresinio reikalavimo teisę tiek į draudėją, tiek į atsakingą už žalos padarymą vairuotoją bei taikytina solidarioji jų atsakomybė.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Patenkinus atsakovų kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 79, 93 straipsniais iš ieškovo atsakovui G. B. priteisiamas 505 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant kasacinį skundą. Taip pat iš ieškovo valstybei priteisiama 48,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, ir 69,30 Lt – kasacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą.

Priteisti ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ (į. k. 110012799) atsakovui G. B. 505 (penki šimtais penki litai) Lt žyminio mokesčio, sumokėto kasacinį skundą.

Priteisti iš ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ (į. k. 110012799) valstybei 117,65 (vienas šimtas septyniolika litų 65 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                               Pranas Žeimys

 

 

                                                                                                                                               Gražina Davidonienė

 

 

                                                                                                                            Gintaras Kryževičius