Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1137-2010].doc
Bylos nr.: 2A-1137/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1137/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 69.

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Justui Čobotui,

atsakovų atstovams A. A. , advokatei Laurai Kovaitei-Simaitienei, L. G. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Valstybinės ligonių kasos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Greitasis kurjeris“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus  apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2638-585/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ ieškinį atsakovams Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Greitasis kurjeris“ dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo atlikti veiksmus, sutarties pripažinimo ab initio negaliojančia bei vienašalės restitucijos taikymo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

ieškovas AB „Lietuvos paštas“ 2009 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM (toliau - VLK) sprendimą dėl pašto paslaugų supaprastinto viešojo pirkimo laimėtojo UAB „Greitasis kurjeris“; 2) įpareigoti VLK priimti naują sprendimą, pripažįstant laimėtoju ieškovą; 3) pripažinti negaliojančia ab initio atsakovų 2009 m. lapkričio 2 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 02/2009/10/2005 ir taikyti vienašalę restituciją įpareigojant UAB „Greitasis kurjeris“ grąžinti VLK gautas sumas; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-4, 105-117). Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Greitasis kurjeris“ 2009 m. spalio 13 d. dalyvavo atsakovo VLK supaprastintame viešame pašto paslaugų pirkime, vykdytame apklausos būdu. Nors laimėtojas nustatomas pagal mažiausios pasiūlytos kainos kriterijų, tačiau pirkimo sąlygose nebuvo nurodyti perkamų paslaugų kiekiai (tarptautinių siuntų apimtys), preliminarus vietinių ir tarptautinių pašto siuntų svoris (t. 1, b. l. 5-7), taigi nebuvo galima apskaičiuoti bendrą pasiūlymo kainą. Perkančioji organizacija, pritaikiusi savo metodiką, apskaičiavo, kad ieškovo pasiūlymo kaina lygi 50 363,64 Lt, atsakovo UAB „Greitasis kurjeris“ – 44 417,44 Lt ir pripažino pastarąjį laimėtoju bei pasirašė su juo paslaugų teikimo sutartį.

Ieškovo nuomone, atsakovo VLK sprendimas dėl pašto paslaugų supaprastinto viešojo pirkimo laimėtojo yra neteisėtas, nes atsakovo UAB „Greitasis kurjeris“ pašto korespondencijos siuntų iki 50 g. pristatymo ar įteikimo kaina negali būti mažesnė už ieškovo. Vadovaujantis Pašto įstatymo 9 straipsniu, pašto paslaugų teikėjai nuo 2006 m. sausio 1 d. surinkdami, paskirstydami, veždami, pristatydami, įteidami vidaus korespondencijos siuntas, reklaminio pašto, gaunamąsias tarptautines korespondencijos siuntas, kurių svoris neviršija 50 g. (rezervuotosios pašto paslaugos), turi taikyti ne mažiau kaip 2,5 karto didesnį tarifą, negu nustatyta ieškovui, kaip universaliųjų pašto paslaugų teikėjui, pirmosios svorio pakopos pašto korespondencijos tarifas. Tai, kad rezervuotųjų pašto paslaugų, kurias teikia ne universalus paslaugų teikėjas, minimalus tarifas yra reguliuojamas, reiškia, jog ieškovas turi konkurencinį pranašumą prieš kitus analogiškas ar lygiavertes paslaugas teikiančius ūkio subjektus, kad ši rinka kontroliuojama ir bus liberalizuojama palaipsniui iki 2012 m. gruodžio 31 d. (Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. vasario 20 d. Direktyva 2008/6/EB).

Tam, kad nereikėtų taikyti Pašto įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, atsakovas UAB „Greitasis kurjeris“ pašto paslaugas pavadino pasiuntinių paslaugomis. Vadinasi, paslaugų teikimo sutartis sudaryta siekiant išvengti Pašto įstatymo 9 straipsnio taikymo, kas prieštarauja viešajam interesui ir viešajai tvarkai.

Be to, paslaugų teikimo sutartis pažeidžia VPĮ 18 straipsnio 3 dalį, nes sutartyje numatytos tos paslaugos ir kainos, kurių nebuvo nei pirkimo dokumentuose, nei atsakovo UAB „Greitasis kurjeris“ pasiūlyme.

Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 49-52, 130-136) su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. VLK teigimu, jis tiekėjų pasiūlymuose nurodytus kainų tarifus (t. 1, b. l. 58, 71) apskaičiavo pagal vieningą metodiką, t. y. preliminarius paslaugų kiekius padauginęs iš paslaugų kainos vienai minimalaus svorio siuntai ir PVM bei sudėjęs gautas tarpines kiekvienos eilutės sumas (t. 1, b. l. 80). Ieškovas neginčija, kaip pašto paslaugų kaina apskaičiuota teisingai.

VLK 2009 m. spalio 13 d. pirkimo sąlygose nurodyta, kad pirkimo objektas yra pašto paslaugos. Tačiau pagal pirkimo sąlygų priedą Nr. 1 konkurso dalyviai galėjo pasirinkti, kokią – pašto ar pasiuntinių – paslaugą siūlyti. Atsakovas UAB „Greitasis kurjeris“ pasiūlyme detalizavo, kurios paslaugos yra pašto, ir jų įkainiams taikė Pašto įstatymo 9 straipsnį, o kurios – pasiuntinių, todėl Pašto įstatymo 9 straipsnis netaikomas.

VPĮ nustatyta, kad viešųjų pirkimų sutartis gali būti keičiama, jeigu tai nepažeidžia VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų. Galimybę keisti neesmines sutarties sąlygas numato ir Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų rekomendacijos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1S-43. Viešojo pirkimo sutarties keitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų buvusios nurodytos viešojo pirkimo sąlygose, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito nei pasirinktas asmens pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 31).

Be to, iš ieškovo pasiūlymo (t. 1, b. l. 17) matyti, kad jis irgi diferencijuoja siūlomas pašto paslaugas pagal siuntų svorį taip, kaip jos yra išskaidytos paslaugų teikimo sutartyje.

Atsakovas UAB „Greitasis kurjeris“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 33-37, 144-151) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Pasak atsakovo UAB „Greitasis kurjeris“, Pašto įstatymo 9 straipsnyje pateikiamos kainodaros taisyklės taikomos paprastų pašto paslaugų teikėjams, bet ne pasiuntinių paslaugų teikėjams. Ieškovo pateikiamas pirkimo sąlygų interpretavimas įteisintų jo, kaip universaliųjų pašto paslaugų tiekėjo, dominavimą, kas paneigtų būtinybę skelbti konkursą, nes konkurso laimėtojas būtų savaime aiškus. VPĮ 25 straipsnio 2 dalis numato, kad pirkimo objektas turi būti suformuluotas taip, kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos ir nebūtų ribojama konkurencija.

Pateikdami pasiūlymus, tiek ieškovas, tiek atsakovas UAB „Greitasis kurjeris“ nurodė tik minimalių (iki 20 g.) siuntų kainas. Sudarant paslaugų teikimo sutartį, į ją tiksliai buvo perkeltos visos pasiūlyme nurodytos atsakovo UAB „Greitasis kurjeris“ kainos. Kadangi sutarties galiojimo metu gali tekti siųsti pavienes sunkesnes siuntas, sunkesnių siuntų kainos taip pat buvo numatytos sutartyje, bet jos neįtakoja bendros pasiūlymo kainos.

Pirmosios instancijos teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino VLK 2009 m. spalio 29 d. sprendimą, kuriuo viešojo pirkimo laimėtoju pripažintas UAB „Greitasis kurjeris“, neteisėtu; 2009 m. lapkričio 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 02/2009/10/2005 pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento; likusią ieškinio dalį atmetė (t. 2, b. l. 142-145).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Greitasis kurjeris“ dalyvavo atsakovo VLK apklausos būdu vykdomame supaprastintame viešajame konkurse pirkti pašto paslaugas. Pagal atsakovo VLK nustatytų pirkimo sąlygų 1.1 punktą pirkimo objektas yra būtent pašto paslaugos. Pirkimo sąlygų priede Nr. 1 nurodomos pašto siuntų rūšys (1-4 p.p.) ir jų pristatymo bei paėmimo sąlygos (5-6 p.p.). Pasiuntinių paslaugų sudėtinės dalys – įteikimas per pasiuntinį ir papildomų paslaugų gavėjui teikimas - nėra pašto paslaugų dalis, bet išskirtinis pasiuntinių paslaugų požymis. Pirkimo objektu nustačius pašto paslaugas, dalis pašto siuntų pagal pirkimo sąlygas - (pasiūlymo eilės Nr. 1 [1.1-1.2]) -priskirtinos rezervuotosioms pašto paslaugoms (Pašto įstatymo 2 str. 21 d.). Atsakovas UAB „Greitasis kurjeris“ nėra universaliųjų paslaugų tiekėjas, tad privalėjo, siūlydamas šių paslaugų kainas, jas padidinti, atsižvelgdamas į Pašto įstatymo 9 straipsnį. Nors atsakovas UAB „Greitasis kurjeris“ to nepadarė, tačiau perkančioji organizacija pripažino jį konkurso nugalėtoju, todėl sprendimą dėl konkurso laimėtojo teismas laikė neteisėtu.

Teismas taip pat nustatė, kad pirkimo sąlygos suformuluotos ydingai, nes nebuvo įmanoma nustatyti perkamų paslaugų apimties ir pašto siuntų svorio, kas tiesiogiai lemia pasiūlymo kainą. Tuo tarpu paslaugų teikimo sutartyje paslaugų kainos diferencijuojamos pagal pašto siuntų svorį: iki 20 g., nuo 20 g. iki 50 g., nuo 100 g. iki 500 g., nuo 500 g. iki 2 kg.

Atsakovų 2009 m. lapkričio 2 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis sudaryta 1 metų terminui ir įsigaliojo 2009 m. lapkričio 16 d. Nustatęs, kad sutartis sudaryta neteisėto atsakovo VLK 2009 m. spalio 29 d. sprendimo pagrindu, kad pirkimo sąlygos suformuluotos neaiškiai, todėl sutartyje sutarta dėl paslaugų ir kainų, kurių nenumatė pirkimo dokumentai nei atsakovo UAB „Greitasis kurjeris“ pasiūlymas, paslaugų teikimo sutartį teismas pripažino negaliojančia ab initio pagal CK 1.80 straipsnio1 dalį, bet restitucijos netaikė.

Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 148-153) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus atmesti. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad, nepaisant pirkimo dokumentų 1.1 punkto, iš pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 analizės matyti, kad dauguma paslaugų galėjo būti teikiamos ir kaip pašto, ir kaip pasiuntinių paslaugos. Pasiuntinių paslaugoms Pašto įstatymo 9 straipsnis netaikomas. Konkurso dalyviams suteikta teisė pasirinkti, kokią – pašto ir/ar pasiuntinių – paslaugą, kurios abi tenkina perkančiosios organizacijos poreikius, už atitinkamą kainą siūlyti. Visos atsakovo UAB „Greitasis kurjeris“ pasiūlytos paslaugos, išskyrus nurodytas pasiūlymo 2.2.1.-2.2.2. punktuose, teikiamos kaip pasiuntinių paslaugos. Atsakovo UAB „Greitasis kurjeris“ pasiūlymo 2.2.1.-2.2.2. punktuose nurodytos paslaugos teikiamos kaip pašto paslaugos, kurių įkainiai 2,5 karto didesni nei universaliųjų pašto paslaugų tiekėjui pirmosios svorio pakopos pašto korespondencijos tarifas.

Atsakovas VLK pažymi, kad VPĮ 18 straipsnio 3 dalis nuostata dėl draudimo keisti viešųjų pirkimų sutartį nėra absoliuti. Pirkimo sąlygų priede Nr. 1 nurodytos paslaugos mažesnės apimties nei paslaugų teikimo sutartyje, nes pirkimo sąlygose nurodytos pagrindinės perkamos paslaugos – iki 50 g. svorio siuntų pašto ir/ar pasiuntinių paslaugos. 2010 m. kovo 1 d. duomenimis, VLK išsiuntė 4 116 vnt. siuntų iki 50 g. ir 5 vnt. siuntų virš 50 g. Akivaizdu, kad kitokio svorio nei iki 50 g. siuntų pašto ar pasiuntinių paslaugos, dėl kurių atsakovai susitarė sutartyje, neturi esminės reikšmės konkurso rezultatams. Šias aplinkybes žinojo ieškovas, kuris teikė pašto paslaugas VLK nuo 2007 m. iki 2009 m. lapkričio mėn. imtinai (t. 1, b. l. 18, 81)

Nors teismas patenkino ieškinį iš dalies, visas su procesinių dokumentų įteikimu susijusias bylinėjimosi išlaidas (40 Lt) priteisė tik iš atsakovų.

Atsakovas UAB „Greitasis kurjeris“ apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 154-160) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas Pašto įstatymo nuostatas aiškino atsietai nuo VPĮ nuostatų ir padarė klaidingą išvadą, jog pirkimo objektas yra pašto ir negali būti pasiuntinių paslaugos. Pašto paslaugos apima paprastąsias pašto paslaugas ir pasiuntinių paslaugas. Pasiuntinių paslaugos yra alternatyvios paprastosioms pašto paslaugoms, tik kokybiškesnės, nes tiesiogiai pasiekia gavėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-502/2007). Draudimas perkančiajai organizacijai už konkurencingesnę kainą įsigyti kokybiškesnių paslaugų prieštarautų elementariai logikai ir pagrindiniams viešųjų pirkimų principams, reikalavimui racionaliai naudoti lėšas. Atsakovas UAB „Greitasis kurjeris“ siūlė teikti įteikiamojo pristatymo paslaugas (t. 1, b. l. 40), t. y. pasiuntinių paslaugas, kurioms Pašto įstatymo 9 straipsnio nuostatos netaikomos. Pagal VPĮ 25 straipsnio 2 dalį techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

Atsakovas UAB „Greitasis kurjeris“ atkreipia dėmesį, kad paslaugų teikimo sutartis sudaryta 2009 m. lapkričio 2 d., o ieškovas pateikė pretenziją 2009 m. lapkričio 5 d., kai viešasis konkursas buvo pasibaigęs. Sudarius pirkimo sutartį, viešasis konkursas baigiasi, kas reiškia, jog tiekėjas nebegali pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, visiškam Direktyvos 89/665 siekiamo tikslo įgyvendinimui kiltų pavojus, jei kandidatams ir konkurso dalyviams būtų leidžiama bet kuriuo sutarties sudarymo metu nurodyti sutarčių sudarymo taisyklių pažeidimus, taip perkančiąją organizaciją įpareigojant iš naujo kartoti visą procedūrą ir pašalinti pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-35/2009). Todėl vien jau dėl šios priežasties ieškinys turėjo būti atmestas.

Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-295/2007, 2009 m. liepos 31 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-323/2009, kt.) laikomasi pozicijos, kad perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų panaikinimas pateisinamas tada, kai nustatomi imperatyvių teisės normų ar viešųjų pirkimų principų, dėl kurių buvo pažeistos tiekėjų tarpusavio konkurencijos sąlygos, pažeidimai. Ar buvo pažeistos tiekėjų tarpusavio konkurencijos sąlygos, vertinama pagal sukeliamas pasekmes. Reikia įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo faktiškai (realiai) paveikė kitus tiekėjus ir ar pirmajam tiekėjui buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems. Net ir pripažinus VLK sprendimus neteisėtais, ieškovas nebūtų galėjęs laimėti konkurso, nes jis nepasiūlė tokių paslaugų, kokias įsigyti pageidavo VLK. Ieškovas siūlė vietoj 745 val. prenumeruotą spaudą pristatyti iki 930 val. (t. 1, b. l. 7, 11-12). Be to, ieškovo pasiūlymas buvo sąlyginis, t. y. pasiūlyme nurodytos kainos galioja, jeigu perkančioji organizacija per kalendorinį mėnesį išsiųs daugiau kaip 1 000 vnt. pašto korespondencijos siuntų. Taip pat ieškovas tinkamai neužpildė prie pirkimo sąlygų pateiktos lentelės.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas turėjo padalinti tarp bylos šalių bylinėjimosi (atstovavimo, pašto) išlaidas proporcingai (CPK 96 str.), tačiau to nepadarė.

Ieškovas AB „Lietuvos paštas“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 175-183) skundus laiko nepagrįstais ir prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Akcentuoja, kad skirstydami pašto paslaugas į paprastąsias pašto paslaugas ir pasiuntinių paslaugas apeliantai klaidina teismą, nes tokio skirstymo Pašto įstatymas nenumato. Ieškovas neginčija, kad pasiuntinių paslaugos tenkina aukštesnius kliento poreikius, bet kliento (šiuo atveju – perkančiosios organizacijos) poreikiai nustatomi pagal tai, kaip apibrėžtas pirkimo objektas pirkimo dokumentuose ir techninėje specifikacijoje. Pirkimo sąlygų 1.1 punkte sakoma, kad pirkimo objektas yra pašto paslaugų pirkimas, o priede Nr. 1 nurodytos tik pašto siuntų rūšys (laiškas, registruotas laiškas) ir siuntėjo vieta (Lietuvos Respublika, ES šalys, kitos užsienio valstybės šalys). Todėl bet kokie pasiūlymai teikti kitokias nei pašto paslaugas turėjo būti atmesti, kaip neatitinkantys pirkimo dokumentų reikalavimų, keliamų pirkimo objektui. Antraip, jeigu perkančioji organizacija priėmė atsakovo UAB „Greitasis kurjeris“ pasiūlymą, jis turėjo būti vertinamas kaip pasiūlymas teikti pašto paslaugas. Ne universaliųjų pašto paslaugų teikėjai, kurie teikia pašto paslaugas, turi paisyti Pašto įstatymo 9 straipsnio imperatyvo.

Pašto įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas rezervuotųjų pašto paslaugų įkainių reguliavimas suteikia ieškovui konkurencinį pranašumą. Kita vertus, minėta lengvata nustatyta siekiant užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamą tiekimą kiekvieną darbo dieną ne mažiau kaip 5 d. per savaitę visoje šalies teritorijoje, t. y. net ir atokiausiuose šalies kampeliuose, nors jos tiekėjui būtų nuostolingos. Pašto įstatymas turi būti aiškinamos atsižvelgiant į ES teisę (Direktyvą 97/67/EB, Direktyvą 2002/39/EB, Direktyvą 2008/6/EB), kurios sudaro nacionalinės teisės normų pagrindą.

Anot ieškovo, jo pasiūlymo atitikimas pirkimo dokumentų reikalavimams nėra šios bylos, juo labiau apeliacinės instancijos teisme dalykas. Be to, ieškovo subjektines teise pažeidžia tai, kad atsakovams veikiant neteisėtai (UAB „Greitasis kurjeris“ nesilaikė Pašto įstatymo 9 straipsnio, o VLK šį pažeidimą ignoravo), ieškovas prarado galimybę laimėti viešąjį konkursą.

VPĮ 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ar derybų protokole užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Atsakovas UAB „Greitasis kurjeris“ remiasi VPĮ 18 straipsnio 8 dalimi, kuri suteikia teisę keisti sutartis. Tačiau VPĮ 18 straipsnio 8 dalis taikoma sutarties galiojimo laikotarpiu ir iš anksto gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

Atsakovas Valstybinė ligonių kasa atsiliepimu į atsakovo UAB „Greitasis kurjeris“ apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 169-170) su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

 

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas iš byloje surinktų įrodymų tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą; surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis įrodinėjimo taisyklių; nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl jį pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinių skundų motyvais, nėra pagrindo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad perkančioji organizacija VLK paskelbė supaprastintą viešąjį pirkimą apklausos būdu pirkti pašto paslaugas, pasiūlymų vertinimo kriterijumi nustatydama mažiausią pasiūlytą kainą, ir išsiuntė tiekėjams kvietimus teikti pasiūlymus. Pasiūlymus pateikė minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančiosios organizacijos vertinimu atitinkantys ieškovas ir atsakovas UAB „Greitasis kurjeris“. Perkančioji organizacija pirkimo laimėtoju pripažino mažiausios kainos atsakovo UAB „Greitasis kurjeris“ pasiūlymą ir 2009 m. lapkričio 2 d. su juo sudarė paslaugų teikimo sutartį. Apie antroje vietoje likusį ieškovo pasiūlymą ieškovas buvo informuotas po sutarties sudarymo. Ieškovo pareikšta pretenzija buvo išnagrinėta ir atmesta.  

Nesutikdamas su perkančiosios organizacijos atlikto pašto paslaugų pirkimo apklausos būdu rezultatais ir išnaudojęs ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pirkimo laimėtojo bei pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą paslaugų teikimo sutartį.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį iš esmės patenkino. Atsakovai apeliaciniais skundais ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, prašydami panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškinio reikalavimus.  Apeliacinių skundų pagrindą sudaro argumentai dėl to, jog teismas netinkamai išaiškino ir taikė kai kurias Pašto įstatymo nuostatas, neteisingai nustatė pirkimo objektą, panaikinęs perkančiosios organizacijos sprendimą dėl laimėtojo, neteisėtai apribojo konkurenciją, taip pat nepagrįstai pripažino viešojo pirkimo sutartį niekine ir negaliojančia.

 

Dėl pirkimo objekto ir Pašto įstatymo normų aiškinimo. Įvertinęs perkančiosios organizacijos suformuluotas pirkimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino Pašto įstatymo nuostatas, kuriomis nustatyta pašto paslaugų ir pasiuntinių paslaugų atskirtis, ir teisingai nustatė, kad ginčo pirkimo atveju pirkimo sąlygos negali būti aiškinamos kaip nustatančios pašto ir/arba pasiuntinių paslaugų pirkimą, pagrįstai pripažindamas, kad ginčo pirkimo objektas yra pašto paslaugų teikimas. 2009 m. spalio 13 d. supaprastinto pirkimo, vykdomo apklausos būdu, sąlygų bendrojoje dalyje, 1.1 punkte numatyta pirkti pašto paslaugas. Atsakovų tvirtinimas, kad tiekėjai turėjo teisę pasirinkti kokią paslaugą – pašto ar pasiuntinių – siūlyti, neatitinka nurodytų pirkimo sąlygų nuostatų. Pirkimo sąlygų priede Nr. 1 nurodytos ne paslaugų rūšys, o siunčiamų siuntų rūšys bei siuntimo adresai, kurie nepakeičia ir negali pakeisti pirkimo dokumentų 1.1 punkte įtvirtintos pirkimo objektą apibūdinančios sąlygos. Pripažinus, kad pirkimo objektas buvo pašto paslaugos, ir perkančiajai organizacijai neatmetus atsakovo UAB „Greitasis kurjeris“ pasiūlymo teikti ir pasiuntinių paslaugas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šis tiekėjas savo pasiūlyme privalėjo laikytis Pašto įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo dėl privalomo 2,5 tarifo rezervuotosioms pašto paslaugoms taikymo.

Pašto paslaugų ir pasiuntinių paslaugų teisinei analizei ginčo atveju taikytina Pašto įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. sausio 4 d. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio nuostatas pašto paslaugas sudaro pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas (12 d.), tuo tarpu pasiuntinių paslaugos apima pašto siuntų surinkimą, paskirstymą, vežimą ir pasirašytiną įteikimą gavėjams asmeniškai per pasiuntinį, suteikiant siuntėjo pageidaujamas papildomas paslaugas (8 d.). Tokio teisinio reglamentavimo pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino šių paslaugų skirtingumą ir tokį aiškinimą tinkamai taikė ginčo viešojo pirkimo atveju, kai pirkimo objektu buvo tik pašto paslaugos. Pašto įstatyme nėra apibrėžtos paprastųjų pašto paslaugų ir pasiuntinių pašto paslaugų sąvokos, kuriomis operuoja apeliantai savo skunduose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Bijusta“ v. Vilniaus miesto Vyriausiasis policijos komisariatas, VĮ „Lietuvos paštas“, bylos Nr. 3K-3-502/2007, suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės. Šioje nutartyje kasacinis teismas pateikė pašto paslaugų ir pasiuntinių paslaugų kokybės palyginimą, dėl kurios vertinimo nagrinėjamoje byloje ginčo nėra. Ieškovas neginčija, kad pasiuntinių paslaugos, atsižvelgiant į papildomai teikiamą asmeninio pašto siuntų įteikimo gavėjui pasirašytinai paslaugą, gali tenkinti aukštesnius kliento poreikius. Paslaugos pasirinkimo teisę perkančioji organizacija įgyvendina parengdama pirkimo dokumentus ir juose apibrėždama pirkimo objektą bei jo technines charakteristikas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose numatė pašto, o ne pasiuntinių paslaugų pirkimą. Tuo tarpu minėta kasacinio teismo nutartimi išspręstoje byloje buvo numatyta pirkti pašto ir pasiuntinių paslaugas. Dėl išdėstytų aplinkybių, kolegijos vertinimu, nagrinėjama byla ir kasacinio teismo išnagrinėta civilinė byla pagal faktines aplinkybes nėra tapačios, todėl išnagrinėtoje byloje teismo teikti išaiškinimai nagrinėjimai bylai nėra privalomi.

 

Dėl konkurencijos ribojimo. Apeliacinių skundų argumentus, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas apribojo konkurenciją ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl konkurencijos skatinimo, kolegija laiko nepagrįstais ir tokią išvadą grindžia šiais motyvais. Atsakovo argumentus dėl neteisėto konkurencijos ribojimo pirmosios instancijos teismas paneigė Pašto įstatymo normos, numatančios rezervuotųjų paslaugų išskyrimą, tikslo išaiškinimu. Teisinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, nenurodyta. Viešojo intereso ir viešosios tvarkos apsaugos tikslu pašto paslaugų rinka nėra liberalizuota, t. y. įstatymų leidėjo valia pašto paslaugų rinkoje laisvos konkurencijos principas nėra visiškai įgyvendintas. Tokia išvada darytina iš Pašto įstatymo 4 straipsnio analizės. Išimtis iš bendrosios ūkinės veiklos laisvės principo, laipsniškas ir kontroliuojamas pašto rinkos liberalizavimas pasireiškia Pašto įstatymo 9 straipsnyje numatytais taikytinais rezervuotųjų pašto paslaugų įkainiais bei jų nustatymo tikslu, šio įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotomis universaliosiomis pašto paslaugomis, kurių vieninteliu tiekėju Lietuvoje yra ieškovas ir kuriam taikomi šiame straipsnyje numatyti imperatyvūs įpareigojimai. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas suteikė ieškovui konkurencinį pranašumą prieš kitus subjektus teikiant rezervuotąsias pašto paslaugas. Todėl bet kokie perkančiosios organizacijos bei kitų pašto paslaugų tiekėjų veiksmai, kuriais siekiama išvengti Pašto įstatymo 9 straipsnio nuostatų taikymo, pagrįstai pripažinti prieštaraujančiais imperatyvioms teisės normoms ir viešajai tvarkai. Nacionaliniu teisiniu reglamentavimu nustatytas pašto paslaugų rinkos laipsniškas ir kontroliuojamas liberalizavimas, kuris atidėtas iki 2012 m. gruodžio 31 d., paremtas Europos sąjungos teise, t. y. 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyva 97/67/EB, 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB, 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB, iš dalies keičiančiomis Direktyvą 97/67/EB, kurią analizavo ir teisingas išvadas nagrinėjamu klausimu padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinių skundų argumentai jų nepaneigia.

 

Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Atsakovas UAB „Greitasis kurjeris“ teigia, kad pareiškęs perkančiajai organizacijai pretenziją po sutarties sudarymo ieškovas prarado teisinę teisminės gynybos galimybę. Ginčo pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1K-145 patvirtintomis Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis (2008 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1K-199 redakcija) (toliau – Taisyklės). Pretenzijos perkančiajai organizacijai pateikimo 5 dienų terminas siejamas su tiekėjo sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie tariamą savo teisėtų  interesų pažeidimą (VPĮ 94 str. 1 d.). Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo (VPĮ 94 str. 2 d.). Pirkimo sutartis negali būti sudaroma tol, kol nesibaigė Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti tiekėjų pretenzijų pateikimo ir ieškinio pareiškimo terminai (VPĮ 18 str. 9 d., Taisyklių 54 p.). Atsakovas VLK įsipareigojo nedelsiant pranešti kiekvienam pasiūlymą pateikusiam dalyviui apie pasiūlymų eilę ir sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo faksu arba elektroniniu paštu (Pirkimo sąlygų 6.2. p. 2 d.). Byloje nustatyta, kad viešąją paslaugų teikimo sutartį atsakovai sudarė 2009 m. lapkričio 2 d. (t. 1, b. l. 39-40); pagal pirkimo sąlygas apie sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo ieškovas nebuvo informuotas; 2009 m. lapkričio 2 d. jam buvo pranešta apie ankstesnės 2007 m. spalio 30 d. paslaugų teikimo sutarties nutraukimą nuo 2009 m. gruodžio 1 d. (t. 1, b. l. 18); 2009 m. lapkričio 3 d. ieškovas paprašė perkančiosios organizacijos paaiškinti dėl pasiūlymų eilės (t. 1, b. l. 19); 2009 m. lapkričio 9 d. ieškovas buvo informuotas apie pasiūlymų eilėje užimtą antrą vietą (t. 1, b. l. 20); 2009 m. lapkričio 5 d. ieškovas pareiškė raštu perkančiajai organizacijai pretenziją, kuri buvo išnagrinėta ir atmesta 2009 m. lapkričio 11 d. (t. 1, b. l. 21-25). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas nepraleido VPĮ ir Taisyklėse nustatyto penkių dienų termino pretenzijai pareikšti. Priešingai, perkančioji organizacija pažeidė VPĮ ir Taisyklių imperatyvų draudimą nesudaryti sutarties, kol nėra pasibaigę pretenzijų ir ieškinio pateikimo terminai. Apelianto UAB „Greitasis kurjeris“ nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje VšĮ „Versmės“ leidykla v. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie LR Prezidento kanceliarijos, bylos Nr. 3K-3-35/2009, išaiškinimas dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pažeidimo vertinimo nagrinėjamai bylai negali būti laikomas precedentiniu dėl abiejų bylų faktinių aplinkybių skirtingumo.

 

Dėl viešosios sutarties neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas atsakovų sudarytą paslaugų teikimo sutartį pripažino negaliojančia ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl to, kad perkančioji organizacija priėmė atsakovo pasiūlymą, kuris neatitiko pirkimo sąlygų ir prieštaravo Pašto įstatymo 9 straipsnio imperatyvui dėl didesnio tarifo UAB „Greitasis kurjeris“ teikiamai pašto paslaugai taikymo, dėl VPĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo pažeidimo, nes ginčo sutartyje numatytos paslaugos, jų detalizavimas ir kainos, kurios nebuvo numatytos pirkimo dokumentuose ir konkursą laimėjusio tiekėjo pasiūlyme.

Atsakovų poziciją dėl prioriteto racionalaus lėšų panaudojimo principui suteikimo kolegija laiko nepagrįsta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus VPĮ įsakmius reikalavimus ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009).

Kiekvienu atveju teismui nustačius, kad pažeista viešųjų pirkimų organizavimo tvarka, kad perkančioji organizacija nepagrįstai priėmė sprendimą vieno ar kito pirkimų dalyvio pasiūlymą pripažinti laimėjusiu, kad viešoji sutartis pažeidžia imperatyvias normas, teismas turi spręsti dėl konkrečių pažeidimų pobūdžio, taip pat spręsti, ar konkretus pažeidimas pateisina perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimą ir šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties pripažinimą niekine. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad viešojo pirkimo sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, t. y. sprendimas naikinamas tik tada, jei nustatomi imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai – tiek konkrečių Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų taisyklių, tiek viešųjų pirkimų principų esminiai pažeidimai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, priimdamas UAB „Greitasis kurjeris“ pasiūlymą ir pripažindamas jį laimėjusiu bei sudarydamas su juo pirkimo sutartį, pažeidė imperatyvius Pašto įstatymo 9 straipsnio, Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 ir 9 dalies reikalavimus. Draudimas sutartyje keisti laimėjusio dalyvio pasiūlymo kainą ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytas sąlygas yra numatytas ir atsakovo VLK patvirtintose taisyklėse (57 p.). Kadangi byloje yra nustatyti pašto paslaugų pirkimo tvarkos bei tokių paslaugų sutarčiai taikomų imperatyvų pažeidimai, dėl kurių pirkimo dokumentų sąlygų ir pasiūlymo sąlygų neatitinkanti sutartis su atsakovu buvo sudaryta, tokie pažeidimai laikytini esminiais, o ne formaliais. Bylos duomenys liudija, kad atsakovai nėra naujokai viešuosiuose pašto paslaugų pirkimuose, todėl tokius pirkimus reglamentuojančių teisės normų privalomumas jiems yra žinomi, dėl to nagrinėjamoje byloje nustatyti viešojo pirkimo procedūrų pažeidimai negali būti pateisinami.

Ieškovas neginčijo perkančiosios organizacijos nustatytų pašto paslaugų pirkimo sąlygų, perkančioji organizacija pripažino jo pasiūlymą atitinkančiu šias sąlygas ir jį vertino, todėl atsakovo UAB „Greitasis kurjeris“ apeliacinio skundo argumentai šiais aspektais yra teisiškai nereikšmingi.

Perkančiosios organizacijos apeliacinio skundo argumentai, kad VPĮ 18 straipsnio 3 dalies draudimas nėra absoliutus, nes pirkimo sutarties sąlygų pakeitimą leidžia šio straipsnio 8 dalis, teisiškai nepagrįsti. VPĮ 18 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas draudimas sutarties sudarymo metu keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą ar derybų protokole užfiksuotą galutinę derybų kainą ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytas pirkimo sąlygas. VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje taip pat kalbama apie draudimą keisti sutarties sąlygas jos galiojimo laikotarpiu, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti principai ir tikslai bei gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Nagrinėjamoje byloje pirkimo sutarties sąlygos pakeistos ne jos vykdymo, bet jos sudarymo metu, todėl taikyti VPĮ 18 straipsnio 8 dalies išimtį nėra jokio pagrindo, jau nekalbant apie tai, kad nėra gautas įstatyme numatytos institucijos Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovo VLK atstovas prašė teismo taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju kolegija nemato pagrindų, leidžiančių taikyti sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas pareiškė tris reikalavimus: dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo neteisėtu, dėl perkančiosios organizacijos įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus bei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį iš dalies, pripažino VLK 2009 m. spalio 29 d. sprendimą, kuriuo viešojo pirkimo laimėtoju pripažintas UAB „Greitasis kurjeris“, neteisėtu; 2009 m. lapkričio 2 d. atsakovų sudarytą paslaugų teikimo sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento; likusią ieškinio dalį atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas patenkino esminius ieškovo reikalavimus, o atmestas reikalavimas buvo išvestinis iš pagrindinių reikalavimų, susijusių su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl laimėtojo pripažinimo ir jo pagrindu sudarytu sandoriu. Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikęs CPK 93 straipsnio 1 dalį pažeidimo nepadarė.

Atmetus atsakovų apeliacinius skundus, jiems tenka pareiga atlyginti apeliacinės instancijos teisme turėtas su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas, kurias nagrinėjamoje byloje sudaro 4,65 Lt (t. 2, b. l. 187). Akivaizdu, kad tarp atsakovų paskirstytų tokio dydžio išlaidų išieškojimo sąnaudos bus ženkliai didesnės už išieškomą sumą, todėl vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu šios bylinėjimosi išlaidos iš apeliantų nepriteistinos.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                        Virginija Čekanauskaitė

 

                                                                                                                    Danutė Gasiūnienė

 

                                                                                                                    Donatas Šernas