Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-171-2011].doc
Bylos nr.: 3K-3-171/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Civilinė byla Nr. 3K-3-171/2011

Proceso Nr. 2-56-3-01221-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. balandžio 12 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovėms J. M. J., UAB DK „PZU Lietuva” dėl žalos priteisimo.

.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo esmė – nukentėjusiojo kaltės ir kitų neturtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu sužalojus sveikatą, dydžio nustatymo kriterijų, aiškinimo bei taikymo klausimai.

Ieškovas prašė teismo priteisti: 1) iš atsakovės J. M. J. – 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2) iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ – 13 941,68 Lt vienkartinės išmokos už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 9 d.  iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir periodines išmokas – 260 Lt kas mėnesį turtinei žalai atlyginti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. liepos 28 d., t. y. 2860 Lt, iš viso – 16 801,68 Lt.

Byloje nustatyta, kad atsakovė J. M. J. dienos metu Kaune, vairuodama automobilį „Peugeot 205“ (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75, 173 punktus, nesulėtino greičio, nesustojo ir nepraleido ieškovo, išbėgusio į gatvę per pėsčiųjų perėją, jį parbloškė ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu atsakovė J. M. J. pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, jai paskirta bausmė – atimta teisė ketverius metus vairuoti motorines transporto priemones, priteista ieškovo motinai iš atsakovės UAB DB „PZU Lietuva“ 1037,82 Lt turtinei žalai ir 1726,40 neturtinei žalai atlyginti, iš viso – 3273,60 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-158-579/08). Šią sumą sumokėjo UAB DB „PZU Lietuva“. Nurodytas teismo nuosprendis, peržiūrėjus jį apeliacine ir kasacine tvarka, paliktas nepakeistas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi ieškinį iš dalies patenkino: 1) priteisė ieškovui iš atsakovės J. M. J. 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisė ieškovui iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ 7377,20 Lt  turtinei žalai atlyginti. Priteistinos neturtinės žalos dydį teismas nustatė atsižvelgęs į labai sunkius ieškovo sveikatos sužalojimus, jų padarinius ir įtaką ateičiai, atsakovės kaltę, jos ir ieškovo turtinę padėtį, eismo įvykio aplinkybes.  Teismas atsižvelgė į ieškovo patirtus sužalojimus: dešiniojo raktikaulio skeveldrinis lūžis; kaklo slankstelio lūžis su panirimu; galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietu galvos smegenų dangalu; galvos smegenų suspaudimas ir pabrinkimas; kairio smilkinkaulio įspaustinis lūžis; momenkaulių, kaukolės pamato lūžiai. Ieškovas tapo pirmos grupės invalidu. Teismas nurodė, kad ieškovas neteko 60 proc. darbingumo, nebegali dirbti norimo darbo, turi riboti fizinį krūvį, ilgai gydėsi stacionare ir ambulatoriškai, patyrė kelias operacijas, apribota jo judėjimo laisvė, vaikščiojimas, mąstymas, dėl patirtų traumų ir išgyvenimų emocinė būsena nestabili, jam sutvirtinti lūžę kaukolės kaulai, įdėtas implantas. Ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, juos ir neapibrėžtumą dėl ateities jaučia iki šiol, nebegali jaustis visaverčiu visuomenės nariu, rūpintis šeima, jam pačiam reikia paramos. Atsakovės J. M. J. kaltę teismas įvertino kaip didelį neatsargumą, o ieškovo veiksmai, teismo teigimu, neturėjo įtakos eismo įvykiui, nes jis per pėsčiųjų perėją ėjo saugiai. Teismas taip pat įvertino tai, kad ieškovas neturi įregistruoto nekilnojamojo turto, gyvena iš gaunamos pašalpos, jo galimybės įsidarbinti, dirbti ir gauti pakankamą pragyvenimui darbo užmokestį ribotos. Atsakovė J. M. J. neturi brangaus nekilnojamojo turto, gyvena iš gaunamo minimalaus darbo užmokesčio, bet yra darbinga, turi galimybę susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, t. y. turi galimybių ateityje gauti didesnių pajamų. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas iš dalies patenkino ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo iš UAB DK „PZU Lietuva“, nurodęs, kad dėl sužalojimo ieškovas negalėjo dirbti anksčiau dirbto darbo UAB „Delano“, todėl negavo pajamų, kurios kartu su šalpos pensija ir stipendija iš mokymo įstaigos buvo 7377,20 Lt už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti periodines išmokas, nes ieškovas neįrodė termino, už kurį jos turėtų būti priteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsakovių apeliacinius skundus iš dalies patenkino, Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą pakeitė: priteisė ieškovui iš atsakovės J. M. J. 45 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisė ieškovui iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ 4323,10 Lt  turtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nukentėjusiojo didelį neatsargumą, prisidėjusį prie žalos atsiradimo, ir teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos vidutinį dydį, kaip neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi baudžiamojoje byloje nustatytu prejudiciniu faktu, kad eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo pažeidė KET 53, 87 punktų reikalavimus, nes per pėsčiųjų perėją bėgo. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp nurodytų nukentėjusio asmens veiksmų ir žalos atsiradimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pats nustatė nurodytą priežastinį ryšį ir konstatavo, kad nukentėjusiojo neatsargus elgesys iš dalies padėjo žalai atsirasti, nes, įbėgdamas į pėsčiųjų perėją, bet ne eidamas, ieškovas sumažino ar visiškai prarado galimybę laiku pastebėti prie perėjos artėjantį ar į ją įvažiuojantį, nemažinantį greičio ir (ar) nestabdomą automobilį. Toks nukentėjusiojo elgesys, teismo vertinimu, yra didelis neatsargumas. Taip pat, peržiūrėjęs teismų formuojamą praktiką neturtinės žalos atlyginimo klausimu bylose, kai žalos padaryta BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikalstama veika, teismas nurodė, kad vidutinis priteistinos neturtinės žalos dydis tokiais atvejais yra 50 tūkst. Lt. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad ieškovui priteistiną neturtinę žalą nėra pagrindo nustatyti didesnę negu įprastai nustatomas vidutinis tokios žalos dydis. Atsižvelgęs į nukentėjusiojo didelį neatsargumą, priteistiną žalos atlyginimą teismas sumažino 10 proc., todėl priteisė 45 tūkst. Lt ieškovo patirtai neturtinei žalai  atlyginti. Teismas taip pat sumažino ieškovui iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ priteistinos turtinės žalos dydį iki 4323,10 Lt. Šis dydis apskaičiuotas  įvertinus nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. pasikeitusius minimalios mėnesinės algos, neapmokestinamojo pajamų ir gyventojų pajamų mokesčio dydžius, atėmus socialinio draudimo išmokų sumą ir gautą sumą sumažinus 10 proc., t. y. proporcingai ieškovo kaltės dėl eismo įvykio dydžiui, kurį pirmiau nustatė teismas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovė J. M. J. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priteistinos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 17 500 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Dėl neturtinės žalos vidutinio dydžio nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl precedentų galios (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d.  nutarimai) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus praktikos, suformuotos analogiškose bylose, kai kaltininkai pripažinti kaltais pagal BK 281 straipsnio 3 dalį (blaivūs vairuotojai sukėlė eismo įvykį), pėstieji sunkiai sužaloti pėsčiųjų perėjoje. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai nurodė 100 tūkst. Lt maksimalų neturtinės žalos dydį, nepagrįsdamas jo kasacinio teismo precedentais analogiškose nagrinėjamai bylai situacijose.

2.     Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1/2009, kuria priteista 71 000 Lt neturtinės žalos iš neblaivaus eismo įvykį sukėlusio vairuotojo nukentėjusiajam, tapusiam visiškai neįgaliam (sėdi vežimėlyje), nesant pėsčiojo kaltės.

3.     Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010, nes šios ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės skirtingos.

4.     Kasaciniame skunde taip pat remiamasi kasacinio teismo praktika priteisiant neturtinę žalą iš eismo įvykį sukėlusių blaivių vairuotojų, kai perėjoje buvo pertrenkti pėstieji: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje D. M. v. R. O. ir kt., byla Nr. 3K-3-475/2004, priteista 25 000 Lt neturtinės žalos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų  bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-444/2006 – 25 000 Lt, 2008 m. kovo 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2008 – 20 000 Lt, 2009 m. vasario 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59/2009 – 50 000 Lt, 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158/2009 – 15 000 Lt. Pastarojoje baudžiamojoje byloje nustatyta mišri žalos padariusio ir nukentėjusio asmenų kaltė.

5.     Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo kaltė dėl eismo įvykio yra 10 proc. Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovo kaltė yra 50 proc., nes jis pažeidė KET 87 punkte nustatytą reikalavimą, jog pėsčiajam perėjoje eiti leidžiama į kitą gatvės pusę tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Ieškovo kaltę patvirtina aplinkybės, kad jis į perėją išbėgo, pats atsitrenkė į kasatorės vairuoto automobilio sparną, bet nebuvo parblokštas.

6.     Nustatęs neteisingą ieškovo kaltės dalį, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. E. v. R. Č., byla Nr. 3K-3-634/2005; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. UAB „Girteka“, byla Nr. 3K-3-90/2008).

7.     Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat turėjo įvertinti kitus kriterijus – šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamas, kitus ekonominius veiksnius, taip pat tai, kad kasatorei greitai bus šešiasdešimt metų, ji gyvena su senyvo amžiaus motina, ją prižiūri, gauna tik minimalų mėnesinį užmokestį, teismui atėmus vairuotojo teises, nebeturi galimybės dirbti kelis darbus.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Kasacinio teismo nutartys, kuriomis remiasi kasatorė, priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Tai, kad kasatorės nurodomose bylose nukentėjęs asmuo sužalotas pėsčiųjų perėjoje, ieškovo vertinimu, neturi lemti poreikio vadovautis jose priimtomis nutartimis, nes skiriasi kitos eismo įvykio padarymo aplinkybės, nukentėjusiajam kilę padariniai.

2.     Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrįstą neturtinės žalos dydį. Jis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pateiktoje Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadas, kad neturtinės žalos dydis gali būti ir didesnis negu 30 000 Lt.

3.     Atsiliepime teigiama, kad baudžiamojoje byloje, kurioje nuteista kasatorė, nenustatyta, kad ieškovas elgėsi neatsargiai ir kad išbėgo į pėsčiųjų perėją. Dėl to, ieškovo nuomone, nėra pagrindo neturtinės žalos dydžio mažinti daugiau negu sumažino apeliacinės instancijos teismas.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasaciniu skundu ginčijamas apeliacinės instancijos teismo nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydis, teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų aiškinimas ir taikymas yra teisės klausimas, todėl šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas yra apeliacinės instancijos teismo taikytų kriterijų patikra (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl neturtinės žalos esmės ir pareigos ją nustatyti įgyvendinimo

 

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos rūšies žalos atlyginimo ypatumus Vienas iš jų susijęs su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Jeigu atlyginant materialinę žalą visais atvejais įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas aiškiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė (neturtinė) žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos dažnai niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali kompensacija už moralinę žalą taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais būdingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, byla Nr. 3K-3-604/2005).

Teismo funkcija – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, yra saistomas, viena vertus, kriterijų, atspindinčių visuomenės vertybinių sistemą ir sudarančių galimybę tinkamai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, kita vertus, neleidžiančių pernelyg siaurinti ar išplėsti civilinės atsakomybės taikymo ribų, lemiančių poreikį atsižvelgti taip pat į teisėtus žalą padariusio asmens interesus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nepateikiama joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų. Kiekvienu konkrečiu atveju juos parenka teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

 

Dėl priteistinos neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą eismo įvykio metu, dydžio nustatymo kriterijų

 

Šioje byloje nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą. Nagrinėjamu atveju kompensuotinos neturtinės žalos dydžio klausimui spręsti taip pat reikšminga yra paties nukentėjusiojo kaltė dėl prisidėjimo prie žalos atsiradimo. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikytina vienu iš pagrindinių neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, dydžio nustatymo kriterijų. Į ją atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Taikydamas neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu nustatymo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad sveikatos sužalojimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Tai atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, byla Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. M. ir kt. v. Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt., byla Nr. 3K-3-511/2004; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-394/2006; 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje R. L. ir kt. v. A. J., byla Nr. 3K-3-131/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje P. R. B. v. V. Č., byla Nr. 3K-3-357/2008). Apeliacinės instancijos teismas įvertino ieškovo patirtų sužalojimų pobūdį – jie labai sunkūs, atsižvelgė į dėl patirtų sužalojimų kilusius turtinius ir neturtinius padarinius, taip pat tokių padarinių įtaką ieškovo ateičiai, t. y. kad dėl sužalojimų ieškovas neteko 60 proc. darbingumo, negali dirbti norimo darbo, priverstas riboti fizinį krūvį, patyrė stiprią emocinę depresiją ir dvasinį sukrėtimą, apribotos jo galimybės įsidarbinti. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai įvertino su ieškovo gydymusi susijusias reikšmingas aplinkybes: gydymosi pobūdį, trukmę, atliktas operacijas. Bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į ieškovo ir žalos padariusio asmens kaltę, jos formą, t. y. kad kasatorė eismo įvykį sukėlė dėl neatsargumo, o ieškovo elgesys buvo didelis neatsargumas, nes jis į pėsčiųjų perėją išbėgo. Taip pat byloje išanalizuotos ieškovo ir kasatorės asmeninės savybės, įvertinta jų turtinė padėtis, nustatyta, kad kasatorė neturi brangaus turto, pragyvena iš minimalaus darbo užmokesčio, bet yra darbinga ir gali uždirbti papildomų pajamų, gyvena su senyvo amžiaus motina, ją prižiūri bei išlaiko. Taigi, įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė sveikatos sužalojimo laipsnį, būdą, pobūdį, padarinius, kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, todėl jų aspektu kasacine tvarka apskųsta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė netinkamą ieškovo kaltės dėl eismo įvykio dalį. Teisėjų kolegija nurodo, kad šie kasatorės argumentai pagrįsti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo – būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalos padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Dėl to, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta ir į nukentėjusio asmens, prisidėjusio prie žalos, elgesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusio asmens kaltė, priešingai žalos padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti žalos padaręs asmuo. Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra specifinis nukentėjusio asmens kaltės reikšmingumo aspektu. Šiuo požiūriu priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymas (CK 6.250 straipsnis) skiriasi nuo priteistinos turtinės žalos dydžio nustatymo (CK 6.249 straipsnis). Sprendžiant priteistinos turtinės žalos (nuostolių) klausimą paprastai padarytos žalos dydis yra aiškus, galimas objektyviai įvertinti, apskaičiuoti, išreikšti pinigais, išskyrus tuos atvejus, kai žalos priteisimo metu ji dar neatsiradusi, bet yra reali jos atsiradimo tikimybė (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Dėl to, nustačius turtinės žalos dydį, po to jis gali būti proporcingai mažinamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę (mišri kaltė) (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnis). Tačiau neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad situacija, kai pirmiausia pritaikomi kiti neturtinės žalos nustatymo kriterijai ir nustatomas konkretus žalos dydis, o tik po to jis mažinamas taikant nukentėjusio asmens kaltės kriterijų (CK 6.282 straipsnis), netoleruotina, nes tokiu atveju lieka neįvertintas nukentėjusio asmens kaltės santykis su kitais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais.

Nukentėjusio asmens kaltės dėl žalos atsiradimo aspektu nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu kasatorė pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75, 173 punktus (BK 281 straipsnio 3 dalis). Taip pat, peržiūrėjus šią baudžiamąją bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartyje (byla Nr. 2K-202/2009) konstatuota, kad pėsčiasis bėgo per pėsčiųjų perėją į kitą važiuojamosios dalies pusę, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 87 punktus. Įvykio metu galiojusių KET 53 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Pagal KET 87 punktą į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją, neturi peržengti perėjos ribų. Ieškovas, kaip pėsčiasis ir eismo dalyvis, taip pat sudarė galimybes kilti grėsmei savo saugumui, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių galimam susidūrimui su gatve važiavusia transporto priemone išvengti, todėl, įbėgdamas į pėsčiųjų perėją, bet ne eidamas ja, sumažino ir (ar) visiškai prarado galimybę laiku pastebėti prie perėjos artėjantį ir (ar) į ją įvažiuojantį, nemažinantį greičio ir (ar) nestabdomą automobilį. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su KET reikalavimų pažeidimais, suponuoja pagrįstą išvadą, kurią padarė apeliacinės instancijos teismas, kad toks ieškovo elgesys pripažintinas dideliu neatsargumu, padėjusiu žalai kilti. Atsižvelgdama į šiuos bylos duomenis, susijusius su eismo įvykiu ir žalos ieškovui atsiradimo aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks ieškovo didelis neatsargumas nagrinėjamoje situacijoje prie eismo įvykio ir žalos pačiam ieškovui atsiradimo prisidėjo tiek pat, kiek ir kasatorės elgesys. Taigi tiek žalos padariusio asmens, tiek ir nukentėjusio asmens kaltė dėl žalos atsiradimo nagrinėjamu atveju yra vienoda. Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies netinkamai taikė nukentėjusio asmens kaltę, kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, todėl nepagrįstai nustatė, kad ieškovo kaltės dalis dėl eismo įvykio ir žalos atsiradimo yra 10 proc.

Įvertinusi byloje teismų nustatytų aplinkybių kontekste ieškovui kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. ieškovo sveikatos sužalojimo laipsnį, pobūdį, sveikatos sužalojimo padarinius, jau atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius, sužalojimo būdą, žalos padariusios kasatorės kaltę, paties nukentėjusiojo kaltę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgusi į kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, sprendžiant neturtinės žalos kompensacijos priteisimo sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais klausimą, taip pat kad žalos atsiradimą vienodai lėmė kasatorės ir ieškovo (nukentėjusio asmens) kaltė, konstatuoja, jog, racionali kompensacija ieškovui už patirtą neturtinę žalą laikytina 20 000 Lt (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl atsižvelgimo į teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį

 

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nagrinėjamoje byloje netinkančius kasacinio teismo praktikos pavyzdžius dėl priteisiamų neturtinės žalos dydžių, ir jie yra per dideli. Patikrinusi kasacine tvarka apskųstą nutartį šiuo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. O. ir kt., v. V. B., byla Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas nurodė, jog, nustatydamas ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią minimalus priteisiamas neturtinės žalos dydis, kai žala padaryta BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikalstama veika, esant panašioms aplinkybėms ir padariniams, yra 7000 Lt, maksimalus – 100 000 Lt, vidutinis – 50 000 Lt. Pažymėtina, kad į nurodytas ribas patenka kasatorės nurodomose bylose priteistas neturtinės žalos dydis. Tačiau pripažinti, kad vidutinis priteistinos neturtinės žalos dydis kasacinio teismo praktikoje yra mažesnis negu 50 000 Lt ir lygus kasatorės nurodomam dydžiui, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas netiksliai parinko atlygintinos neturtinės žalos nustatymo metodą, nes, remdamasis vidutiniu teismų praktikoje priteisiamu žalos dydžiu, šioje byloje laikė jį atskaitos tašku ir nuo jo sumažino ieškovui atlygintinos žalos dydį, atsižvelgęs į nukentėjusiojo kaltę. Tai neatitinka pirmiau šioje nutartyje pateikto kasacinio teismo išaiškinimo, kad nukentėjusio asmens kaltė turi būti įvertinta kartu su kitų kriterijų visuma ir, atsižvelgiant į jų tarpusavio santykį, nustatytas konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis. Pabrėžtina, kad nutartys, kuriomis remiasi kasatorė, priimtos bylose, kurių aplinkybės, susijusios su žalos padarymo pobūdžiu, žalos padariusio asmens elgesiu ir nukentėjusių asmenų veiksmais, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, formuojama neturtinės žalos atlyginimo bylose, o kasatorė nepagrįstai kvestionuoja apskųstą nutartį CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie yra išvestiniai iš pirmiau aptartų ir nėra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

 

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, sumažinant ieškovui iš kasatorės priteistinos neturtinės žalos dydį nuo 45 000 Lt iki 20 000 Lt (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasaciniam teismui sumažinus priteistinos neturtinės žalos dydį nuo 45 000 Lt iki 20 000 Lt, proporcingai kasacinio teismo priteistai kompensacijai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovui iš kasatorės priteistinos išlaidos advokato pagalbai mažintinos nuo 670 Lt iki 297,75 Lt. Valstybei iš kasatorės priteistinas žyminis mokestis mažintinas nuo 1350 Lt iki 599,94 Lt, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – nuo 15,62 Lt iki 6,94 Lt, o valstybei iš ieškovo priteistina 8,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovui iš atsakovės priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina nuo 350 Lt iki 155,54 Lt.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas taip pat prašo priteisti 500 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ir pateikė išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą. Iš dalies patenkinus kasacinį skundą, ieškovui iš kasatorės priteistina ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga atmesto reikalavimo daliai – 45,45 Lt. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme valstybė patyrė 53,73 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. balandžio 12 d. pažyma. Iš dalies patenkinus kasacinį skundą, valstybei šios išlaidos priteistinos iš kasatorės – proporcingai atmestai reikalavimo daliai – 4,88 Lt, iš ieškovo – proporcingai patenkinto reikalavimo daliai – 48,85 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 4 dalimis, 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Priteisti ieškovui G. J. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. M. J. (duomenys neskelbtini) 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 297,75 Lt (du šimtus devyniasdešimt septynis litus 75 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovės J. M. J. (duomenys neskelbtini) 599,94 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt devynis litus 94 ct) žyminio mokesčio ir 6,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo G. J. (duomenys neskelbtini) 8,86 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti ieškovui G. J. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. M. J. (duomenys neskelbtini) 155,54 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt penkis litus 54 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. J. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. M. J. (duomenys neskelbtini) 45,45 Lt (keturiasdešimt penkis litus 45 ct) Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą apmokėti.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovės J. M. J. (duomenys neskelbtini) 4,88 Lt (keturis litus 88 ct), iš ieškovo G. J. (duomenys neskelbtini) 48,85 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai

Dangutė Ambrasienė

 

 

 

Virgilijus Grabinskas

 

 

 

Sigita Rudėnaitė