Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-231-2011].doc
Bylos nr.: 3K-3-231/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 3K-3-231/2011 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00110-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 69

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. gegužės 9 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (pranešėjas), Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kanalų valymas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kanalų valymas“ ieškinį atsakovui UAB „Aukštaitijos vandenys“ dėl supaprastinto atviro konkurso sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB „Hidora“, institucija, teikianti išvadą byloje, – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2009 m. gruodžio 18 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Hidrodinaminio nuotekų valymo automobilio pirkimas“ (toliau – Konkursas). Ieškovas ir dar šeši tiekėjai pateikė pasiūlymus Konkursui. Atsakovas 2010 m. sausio 26 d. raštu pranešė ieškovui, kad sudarė preliminarią eilę iš vieno tiekėjo UAB „Hidora“, o ieškovo pasiūlymą pripažino neatitinkančiu Konkurso dokumentų reikalavimų ir atmetė. Ieškovas 2010 m. sausio 31 d. atsakovui pateikė pretenziją. Į ieškovo pretenziją atsakovas atsakė 2010 m. vasario 4 d. raštu, nurodydamas, kad ieškovo reikalavimai netenkinami.

Ieškovas UAB „Kanalų valymas“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2010 m. sausio 26 d. raštu įformintus sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą konkursui, sprendimą nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę bei 2010 m. vasario 4 d. atsakovo atsakymo į pretenzijas išvadas, 2010 m. kovo 16 d. atsakovo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas Konkurso nugalėtojas; 2) pripažinti negaliojančia atsakovo UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir trečiojo asmens UAB „Hidora“ 2010 m. kovo 19 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį; 3) įpareigoti atsakovą UAB „Aukštaitijos vandenys“ Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka toliau nagrinėti ieškovo pasiūlymą, užtikrinant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir siekiant VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešojo pirkimo tikslo.

Ieškovas grindė pareikštus reikalavimus, nurodydamas, kad atsakovas, informuodamas apie preliminarios eilės nustatymą ir ieškovo pasiūlymo atmetimą, privalėjo nurodyti atsakovo viešojo pirkimo komisijos posėdžio, kuriame buvo priimami šie sprendimai, datą, motyvus ir konkrečias VPĮ bei Konkurso sąlygų nuostatas, kuriomis vadovaujantis pasiūlymas atmestas. Ieškovo nuomone, jeigu kandidatas arba dalyvis pateikė netikslius arba neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo per protingą terminą prašyti šiuos dokumentus papildyti arba paaiškinti. Atsakovas neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų laikymosi, pažeidė VPĮ 32 straipsnio bei pirkimo sąlygų 45.1 punkto nuostatas. Ieškovas teigė, kad jo pasiūlymas atitiko techninės specifikacijos reikalavimus. Pagal pirkimo sąlygas ieškovui pačiam buvo suteikta teisė pasirinkti pasiūlymo Konkursui pateikimo būdą ir formą. Ieškovui šioje byloje pareiškus ieškinį, vykstant šalių ginčui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas 2010 m. kovo 19 d. su Konkurso laimėtoju UAB „Hidora“ sudarė viešojo pirkimo sutartį. Ieškovo nuomone, atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta viešojo pirkimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir yra niekinė, nes sudaryta pažeidus teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir VPĮ nuostatas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino neteisėtais ir panaikino atsakovo UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2010 m. sausio 26 d. raštu „Dėl „Hidrodinaminio nuotekų valymo automobilio pirkimas“ konkurso rezultatų“ įformintą sprendimą atmesti ieškovo UAB „Kanalų valymas“ pasiūlymą Konkursui, sprendimą nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę, 2010 m. vasario 4 d. atsakovo atsakymo į pretenzijas išvadas, 2010 m. kovo 16 d. atsakovo sprendimą „Dėl konkurso „Hidrodinaminio nuotekų tinklų valymo automobilio pirkimas“ nugalėtojo“; 2) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. kovo 19 d. atsakovo UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir trečiojo asmens UAB „Hidora“ sudarytą viešojo pirkimo sutartį; 3) įpareigojo atsakovą UAB „Aukštaitijos vandenys“, vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, įvykdyti jo kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas, nustatytas VPĮ 7 straipsnyje, 16 straipsnio 3 dalyje, 39 straipsnyje; 4) taikė restituciją dėl pripažintų negaliojančiais aktų bei sutarties teisinių padarinių ir atsakovui UAB „Aukštaitijos vandenys“ iš trečiojo asmens UAB „Hidora“ priteisė 265 650 Lt dalinio apmokėjimo pagal 2010 m. kovo 19 d. sutartį.

Teismas nurodė, kad iš atsakovo viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija) 2010 m. sausio 11 d. posėdžio protokolo turinio  matyti, kad buvo vertintas tik ieškovo pasiūlymas, o apie kitų tiekėjų vertinimo rezultatus duomenų nėra. Tik į paskutinį teismo posėdį buvo pateikta lyginamoji lentelė, iš kurios galima daryti tam tikras išvadas, tačiau ji nėra viešojo pirkimo procedūros metu pagal Komisijos kompetenciją ir laiku priimtas dokumentas, turėjęs reikšmės Konkurso rezultatams. Komisija nustatė, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka tam tikrų reikalavimų, tačiau nė viename protokole bei atsakyme ieškovui nėra dėl jo jokių priimtų sprendimo motyvų, pagrindimo ir argumentų. Dėl to, teismo nuomone, nėra objektyvių duomenų išvadai, kad Konkurse dalyvavusių dalyvių pasiūlymai buvo įvertinti tinkamai ir išsamiai, daryti. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog buvo pažeista VPĮ 16 straipsnio 3 dalis, atsakovo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos, kad Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kuriame nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Atsakovas, informuodamas 2010 m. sausio 26 d. raštu ieškovą apie preliminarios eilės nustatymą ir pasiūlymo atmetimą, nenurodė Komisijos posėdžio, kuriame priimtas šis sprendimas, protokolo datos, sprendimo motyvų bei kokiomis VPĮ ir pirkimo sąlygų nuostatomis vadovaujantis pasiūlymas buvo atmestas.

Teismas ieškovo argumentą pripažino pagrįstu, kad Komisija neišsamiai ir netiksliai, t. y. formaliai, įvertino ieškovo pasiūlymą. Pirkimo sąlygų 20 punkte nurodyta, kad tiekėjas pasiūlymą rengia laisva forma. Pirkimo sąlygų priede Nr. 1 (techninė specifikacija) nėra imperatyvaus reikalavimo formai bei reikalavimo aprašyti privalomų reikalavimų įvykdymą. VPĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija galėtų nupirkti tai, ko reikia. Atsakovas pagal patvirtintas pirkimo sąlygas iš tiekėjų imperatyviai nereikalavo atsakyti į Hidrodinaminio nuotekų tinklų valymo automobilio techninė specifikacijos nurodytus klausimus, užteko užtikrinti siūlomo produkto atitiktį techninei specifikacijai. Įvertinęs atsakovo patvirtintų pirkimo dokumentų visumą, teismas sprendė, kad pirkimo sąlygų dalis Priedas Nr. 1 Hidrodinaminių nuotekų tinklų valymo automobilio techninė specifikacija neatitinka VPĮ 25 straipsnio ir atsakovo patvirtintų pirkimo dokumentų reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neužtikrino viešųjų pirkimų principų laikymosi. Kadangi šie principai yra imperatyviosios teisės normos, tai jų pažeidimas sudaro pagrindą ieškinį patenkinti ir pripažinti negaliojančiais bei panaikinti ginčijamus perkančiosios organizacijos sprendimus ir viešojo pirkimo sutartį.

Pagrįstas ir kitas ieškovo argumentas, kad atsakovas nesilaikė VPĮ 32 straipsnio 5 dalies ir pirkimo sąlygų 45.1 punkto nuostatų, pagal kurias, tiekėjui pateikus netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo, nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, prašyti jį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo ir Konkurso laimėtojo UAB „Hidora“ 2010 m. kovo 19 d. sudaryta viešojo pirkimo sutartis buvo pasirašyta pažeidžiant Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytos Konkurso procedūros ir atsakovui uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Konkursu. Nors Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovo atskirasis skundas ir panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovas šią nutartį apskundė apeliacine tvarka. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones sustabdo šios nutarties vykdymą. Nepaisant to, atsakovas 2010 m. kovo 16 d. raštu pakvietė UAB „Hidora“ sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir 2010 m. kovo 19 d. ją sudarė. Teismas nurodė, kad sandoris, pažeidžiantis privalomą teismo nurodymą įsiteisėjusiame procesiniame dokumente, pažeidžia teisingumo įgyvendinimą, prieštarauja viešajai tvarkai, todėl yra niekinis ir negalioja. Spręsdamas klausimą dėl restitucijos, teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų išsaugoti sutarties padarinius. Atsakovas ir trečiasis asmuo buvo informuoti apie nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimą, apie nutarties, kuria ši nutartis panaikinta, priėmimą bei bylos išsiuntimą į Lietuvos apeliacinį teismą. Būdami verslininkai, jie privalėjo būti atidūs, rūpestingi bei turėjo visas galimybes sužinoti, ar nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones įsiteisėjo. To nepadarę, 2010 m. gegužės 26 d. atlikdami dalinį mokėjimą, veikė savo rizika, prisiėmė galimus neigiamus padarinius, jei ieškinys būtų patenkintas.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu panaikino Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atme.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas perkančiajai organizacijai nepateikė duomenų apie tai, kad jo pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose (Skelbimo apie supaprastintą pirkimą III.2 dalies „Tiekėjų kvalifikacija“ 6 punkte) nustatytą reikalavimą dalyvių kvalifikacijai, t. y. būtų įvykdęs ne mažiau kaip vieną panašią sutartį, kuri susijusi su pirkimo objektu, kurio vertė ne mažesnė kaip 400 000 Lt. Dėl to perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 6 dalį turėjo teisę ieškovo pasiūlymą atmesti. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija privalėjo pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį ieškovą prašyti papildyti duomenis apie kvalifikaciją arba paaiškinti. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal šią teisės normą perkančioji organizacija privalo kandidatus ar dalyvius prašyti papildyti duomenis arba juos paaiškinti, jeigu jie pateikė netikslius ar neišsamius duomenis. Šiuo atveju perkančiajai organizacijai apie įvykdytas sutartis apskritai nebuvo pateikta jokių duomenų, todėl nebuvo, ką pildyti arba prašyti paaiškinti.

Teisėjų kolegija sprendė, kad perkančioji organizacija ieškovo pasiūlymą atmetė įvertinusi ne tik jo kvalifikaciją, bet ir siūlomo pirkimo objekto neatitiktį techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams. Ta aplinkybė, kad perkančioji organizacija, nustačius, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka keliamų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai, tokio pasiūlymo iš karto neatmetė, o įvertino ir jo atitiktį pirkimo objekto techniniams reikalavimams, nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą. Ieškovo pasiūlymo neatitiktis techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams – savarankiškas pagrindas pasiūlymą atmesti, todėl perkančiajai organizacijai nebėra prasmės prašyti ieškovą tikslinti kvalifikaciją. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad protokole nėra motyvų, dėl kurių buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, pažymėjusi, kad nors motyvai nėra labai išsamūs, tačiau protokole nurodyta, kokių pirkimo dokumentų reikalavimų pasiūlymas neatitinka. Perkančiosios organizacijos 2010 m. sausio 26 d. pranešime ieškovui apie Konkurso rezultatus iš esmės nurodytos tos pačios priežastys, kaip ir pirkimo komisijos protokoluose, dėl kurių ieškovės pasiūlymas buvo atmestas. Išanalizavus pirkimo sąlygų (techninės specifikacijos) pirkimo objektui keliamus reikalavimus bei ieškovo pateiktą pasiūlymą, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka pirkimo techninės specifikacijos 2.2, 2.4, 2.24, 2.25, 2.8 ir 8.1 punktuose nustatytų reikalavimų pirkimo objektui. Kitos perkančiosios organizacijos nurodytos neatitiktys pirkimo sąlygoms (techninės specifikacijos 2.5, 2.6, 2.22 punktai) pripažintos nepagrįstomis. Teisėjų kolegija sprendė, kad perkančioji organizacija turėjo teisę VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ieškovo pasiūlymą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovui apskundus 2010 m. kovo 3 d. nutartį, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dar galiojo iki ieškovo atskirojo skundo dėl 2010 m. kovo 3 d. nutarties išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, tačiau atsakovas su Konkurso laimėtoju 2010 m. kovo 19 d. turėjo pagrindą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nes dar iki šios sutarties pasirašymo atsakovo atstovui buvo įteiktas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties nuorašas su spaudu „Įsiteisėjusi nutartis“. Taigi atsakovas pagrįstai manė, kad 2010 m. kovo 3 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jau nebegalioja. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, sprendė, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Nors 2010 m. kovo 19 d. viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu 2010 m. kovo 3 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo neįsiteisėjusi, tačiau, atsižvelgusi į aplinkybes, teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešojo pirkimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, todėl yra negaliojanti. Teisėjų kolegija nurodė nenustačiusi, kad perkančioji organizacija pažeidė imperatyviąsias VPĮ nuostatas, konstatavo, kad perkančioji organizacija pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą, todėl nebėra pagrindų viešojo pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl jos prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl VPĮ 16 straipsnio 3 dalies taikymo. VPĮ 16 straipsnio nuostatos perkančiajai organizacijai nustato formos ir turinio reikalavimus įtvirtinti priimamus sprendimus. Atsakovo sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą privalėjo būti motyvuotas, turėjo būti nurodyta Komisijos posėdžio data, sprendimo pagrindas, t. y. atitinkamos VPĮ ir pirkimo sąlygų nuostatos. Ieškovo pasiūlymas buvo vertintas formaliai, todėl perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 16 straipsnio 3 dalį. Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė, kodėl nevertino ir netyrė Viešųjų pirkimų tarnybos byloje pateiktos išvados, kurioje pasisakyta dėl viešojo pirkimo komisijos protokolų, kaip tokių, reikšmės priimamiems sprendimams ir šiems dokumentams keliamų reikalavimų, nors skundžiamoje apeliacinėje nutartyje teismo išdėstyti argumentai šiai išvadai priešingi. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo principus (CPK 183, 185 straipsniai).

Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 16 straipsnio 3 dalį, nes dokumentą „Konkurso dalyvių hidrodinaminių nuotekų tinklų automobilių palyginimas“ (toliau – Vertinimo lentelė) nepagrįstai pripažino Komisijos darbo medžiaga. Vertinimo lentelė neįrodo perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji vertino visų tiekėjų pasiūlymus, teisėtumo viešųjų pirkimų principų prasme, nes: iš jos turinio neišplaukia galutiniai pasiūlymų vertinimo rezultatai; Komisijos protokoluose nėra nuorodos į Vertinimo lentelę ir atvirkščiai; ji nepasirašyta Komisijos narių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl šios Vertinimo lentelės duomenų pagrįstumo. Nemotyvuoti, neišsamūs ir netikslūs perkančiosios organizacijos sprendimai pažeidžia viešųjų pirkimų principus, riboja tiekėjų teisę sužinoti jos priimamų sprendimų motyvus.

2. Dėl VPĮ 32 straipsnio taikymo. Perkančioji organizacija dėl ieškovo pasiūlymo neatitikties reikalavimui tiekėjų kvalifikacijai (Skelbimo apie supaprastintą pirkimą III.2 dalies „Tiekėjų kvalifikacija“ 6 punktas; reikalavimas per paskutinius trejus metus įvykdyti panašaus pobūdžio sutartį už ne mažesnę kaip 400 000 Lt), t. y. dėl nepateikto kvalifikaciją įrodančio dokumento, atmetė jo pasiūlymą, tačiau lygiai dėl to paties trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties pagrindo šio neatmetė ir paskelbė laimėtoju bei sudarė viešojo pirkimo sutartį. Taip buvo pažeisti viešųjų pirkimų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principai. Apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, todėl pažeidė CPK 183 ir 185 straipsnius bei nukrypo nuo kasacinės jurisprudencijos, susijusios su viešųjų pirkimų principais ir jų taikymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtoje civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtoje civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir UAB „Veikmė“, bylos Nr. 3K-3-505/2009).

Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nuostatas, pasisakydamas dėl tiekėjo teisės pildyti kvalifikacijos duomenis ribojimo. Perkančioji organizacija konstatavo ieškovo pasiūlymo neatitiktį dėl kvalifikacijos trūkumo nepaprašiusi, kaip to reikalauja VPĮ, patikslinti pateiktų duomenų apie kvalifikaciją. Tai, kad ieškovas neatitiko tik vieno reikalavimo tiekėjų kvalifikacijai, vertintina kaip neišsamūs duomenys, kuriuos perkančioji organizacija privalo prašyti tikslinti. Pasiūlymo atmetimas dėl neatitikties kvalifikacijos reikalavimui pagrįstas tik tuo atveju, jei tiekėjas šių duomenų nepatikslina. VPĮ 32 straipsnio nuostatos imperatyvios, o teismų praktika dėl šios straipsnio nuostatų taikymo nesuformuota.

Perkančioji organizacija pirmiausia turėjo vertinti tiekėjų kvalifikaciją. Pasiūlymų vertinimas galimas tik patikrinus tiekėjų kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygoms (VPĮ 32, 39 straipsniai). Dėl to apeliacinės instancijos išvada, kad, perkančiajai organizacijai įvertinus tiekėjų pasiūlymus ir nustačius neatitiktį techninei specifikacijai, nebėra prasmės ieškovą prašyti tikslinti kvalifikacijos duomenis, nepagrįsta, prieštaraujanti VPĮ 32 straipsniui. Perkančioji organizacija privalo laikytis pirkimo sąlygų. Teismų praktikoje aiškiai nepasisakyta dėl viešojo pirkimo stadijų tarpusavio santykio ir jų eiliškumo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms, už atsakovą, t. y. perkančiąją organizaciją, sprendė dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo. Be to, teismas pasisakė tik dėl ieškovo pasiūlymo, taip išplėtė apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

3. Dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismo neištirti motyvai ir argumentai dėl VPĮ 25 straipsnio nuostatų taikymo. Pirkimo sąlygose nebuvo imperatyvaus reikalavimo formai bei reikalavimo aprašyti atitiktį pirkimo sąlygoms. Ieškovas pasiūlyme (įskaitant viešojo pirkimo sutarties projektą) nurodė, kad siūloma transporto priemonė ir ant jos tvirtinama nuotekų valymo įranga visiškai atitinka pirkimo sąlygose (techninėje specifikacijoje) įtvirtintus reikalavimus, užtikrino, jog siūloma įranga bus sumontuota nustatytais terminais ir taip, kad atitiktų užsakovo reikalavimus, taip pat užtikrino garantinio laiko įrangai ir jos dalims suteikimą. Ieškovo pasiūlymas buvo atmestas dėl pirkimo sąlygų turinio išraiškos netikslumo ir neaiškumo.

4. Dėl viešojo pirkimo sutarties. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo teisėtumo pažeidžia CPK 18 straipsnio (teismo sprendimų privalomumas) ir VPĮ 3 straipsnio (viešojo pirkimo sutartis, pažeidžianti viešųjų pirkimų principus, jos šalims negali sukelti teisinių padarinių) nuostatas. Pagal CPK 151 straipsnio 4 dalį atskirojo skundo dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones padavimas sustabdo tos nutarties vykdymą, todėl viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta dar galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, draudusioms atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Konkursu, nes jas naikinanti pirmosios instancijos teismo nutartis buvo apskųsta. Neatsižvelgdamas į šias aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos viešojo pirkimo sutarties nepripažino neteisėta, prieštaraujančia viešajai tvarkai. Šios sutarties šalys yra profesionalūs viešųjų pirkimų subjektai, jiems atstovavo profesionalūs teisininkai, todėl šalių argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, naikinanti pirmiau paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, įsiteisėjo, nepagrįsti. Šalys, tik sudariusios sutartį, skubėjo kuo greičiau ją vykdyti, nors to nereikalavo terminai, įtvirtinti pirkimo sąlygose. Dėl šių byloje nustatytų aplinkybių bus pradedamas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika. Tai taip pat leidžia abejoti viešojo pirkimo sutarties teisėtumu.

 

Atsiliepimais į kasacinį skundą atsakovas ir trečiasis asmuo prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydami šiuos argumentus:

1. Dėl VPĮ 16 straipsnio 3 dalies taikymo. Šioje VPĮ normoje nenurodyta, kokia forma, kaip išsamiai turi būti pateikti viešojo pirkimo komisijos motyvai ir paaiškinimai. Komisijos protokolas su glaustais motyvais ir paaiškinimais nedaro Komisijos sprendimo negaliojančio. Komisijos protokolu tik įforminami posėdžiai, kuriuose buvo tikrinami ir vertinami tiekėjų pasiūlymai ir dėl to buvo priimti sprendimai. Atsižvelgiant į tai, Komisijos protokoluose įtvirtintų motyvų išsamumas nekeičia Komisijos sprendimo, kaip tokio, ir pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas dėl to netaps jas atitinkančiu. VPĮ nenustatyta, kad viešojo pirkimo komisijos protokolų turinio glaustumas lemia jų negaliojimą. Komisijos 2010 m. sausio 11 d. ir 25 d. posėdžių protokoluose, priešingai nei teigia kasatorius, nurodyti pirkimo sąlygų punktai, kurių UAB „Kanalų valymas“ neatitiko. Antrajame Komisijos posėdžio protokole taip pat pažymėta, kad ieškovo pasiūlymas atmetamas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų pagrindais. Dėl pirmiau nurodytų protokoluose įtvirtintų pasiūlymo trūkumų ieškovas buvo informuotas raštu. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad perkančioji organizacija pažeidė viešųjų pirkimų principus.

Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nėra teismui privaloma, ji – tik vienas iš rašytinių įrodymų ir vertinama kartu su kitais rašytiniais įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir, vadovaudamasis santykinės tiesos kriterijumi, pagrįstai nustatė, kad Komisijos dokumentuose užfiksuota informacija leidžia daryti išvadą, kad perkančioji organizacija vertino visų tiekėjų pasiūlymus.

Kasatorius netinkamai aiškina apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl Vertinimo lentelės reikšmės, nes šis teismas nustatė, kad tai buvo Komisijos darbo medžiaga, naudojama rašant protokolą. VPĮ nedraudžia viešojo pirkimo komisijai naudoti ar sudaryti papildomus dokumentus, kuriuose būtų įtraukti (kaip bei šiuo atveju) atitinkami tiekėjų pateiktų pasiūlymų duomenys ir kurie (dokumentai) būtų naudojami jos vidaus darbui ir būtų skirti tik jai pačiai. Dėl šios viešojo pirkimo komisijos darbo organizavimo galimybės Vertinimo lentelėje ir Komisijos posėdžių protokoluose nėra priešpriešinių nuorodų. Tai, kad Vertinimo lentelė pirmosios instancijos teismui pateikta vėliau negu kiti Konkurso dokumentai, neleidžia daryti išvados apie jos sukūrimo datą ar kitas aplinkybes. VPĮ 41 straipsnio 5 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją tiekėjų nesupažindinti su Vertinimo lentelės turiniu.

2. Dėl VPĮ 32 straipsnio taikymo. Trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktis Skelbimo apie supaprastintą pirkimą III.2 dalies „Tiekėjų kvalifikacija“ 6 punkto reikalavimui – nauja faktinė aplinkybė, kuria ieškovas savo reikalavimų negrindė (CPK 13, 320 straipsnio 1 dalis), tokia aplinkybe negalima remtis kasaciniame procese (CPK 353 straipsnis). Be to, ieškovas neatitiko ne tik Skelbimo apie supaprastintą pirkimą III.2 dalies „Tiekėjų kvalifikacija“ 6 punkto, bet ir jo 5 punkto reikalavimų, taip pat reikalavimų pirkimo objektui. Pastarieji sudaro savarankišką pagrindą atmesti tiekėjo pasiūlymą, todėl nebeliko prasmės prašyti tikslinti ieškovo kvalifikacijos duomenis. VPĮ neįpareigoja perkančiosios organizacijos atlikti tiekėjo kvalifikacijos patikrinimo ir pasiūlymo vertinimo atskiruose posėdžiuose, nors šios stadijos pagal įstatymą išskirtos. Dėl to perkančioji organizacija nepažeidė VPĮ ir pirkimo sąlygų nuostatų. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad Lietuvos apeliacinis teismas už perkančiąją organizaciją įvertino ieškovo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms.

Pagal kasacinę praktiką perkančiosios organizacijos pažeidimas, realiai nepakeitęs tiekėjo teisių apimties ir jam dėl to neužkirtęs galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutarties, nekvalifikuotinas viešųjų pirkimų principų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010). Net jei kasacinis teismas pripažintų perkančiąją organizaciją pažeidusia VPĮ 32 straipsnio 5 dalį, tai nedarytų įtakos jos sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą teisiniam vertinimui.

VPĮ 32 straipsnio 5 dalies formuluotė suponuoja išvadą, kad tik tokiam tiekėjui, kuris perkančiajai organizacijai pateikė kokius nors duomenis apie savo kvalifikaciją, suteikiama galimybė perkančiosios organizacijos prašymu patikslinti ar paaiškinti neišsamią informaciją. Kitu atveju, t. y. kai jokie atitinkami duomenys apie kvalifikaciją nepateikti, perkančiajai organizacijai nekyla pareigos, įtvirtintos VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje. Be to, siekdama įgyti konkrečią, jos poreikius atitinkančią prekę ar paslaugą, perkančioji organizacija turi teisę nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti tiekėjų kvalifikacijai. Nustatytų kvalifikacinių reikalavimų nevykdymas ir tiekėjo pasiūlymo atmetimas tokiu pagrindu neriboja konkurencijos ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų.

3. Dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo. VPĮ įtvirtintas reikalavimas rengiant techninę specifikaciją užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų – neabsoliutus. Visiško tiekėjų lygiateisiškumo ar konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti. Nei ieškovas, nei kiti Konkurso dalyviai neginčijo techninės specifikacijos nuostatų, todėl visiems tiekėjams buvo aiškūs perkančiosios organizacijos reikalavimai pirkimo objektui. Tokią išvadą patvirtina ir kiti ieškovo veiksmai ir byloje nustatytos aplinkybės.

4. Dėl viešojo pirkimo sutarties. Panevėžio apygardos teismas, 2010 m. vasario 19 d. nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, 2010 m. kovo 3 d. nutartimi jas panaikino. Ieškovas praleido CPK įtvirtintus terminus šiai nutarčiai apskųsti, taigi ieškovo atskirasis skundas buvo nepagrįstai priimtas ir nagrinėtas. Įsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo nutartis atsakovo atstovui buvo įteikta su spaudu „Įsiteisėjusi“. Įsiteisėjus 2010 kovo 3 d. nutarčiai, atsakovas ir trečiasis asmuo turėjo teisę sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taip apeliacinės instancijos teismas netiesiogiai pripažino ginčijamos sutarties sudarymo teisėtumą. Be to, laikinosios apsaugos priemonės pažeidimas nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas, o prielaida ją pažeidusiam asmeniui skirti baudą ar iš jo reikalauti atlyginti žalą. Ieškovo skundžiami perkančiosios organizacijos sprendimai teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Apeliacinės instancijos teismas perkančiosios organizacijos veiksmuose nenustatė esminių pažeidimų, dėl kurių galėtų būti naikinami jos priimti sprendimai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas išvados dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo nepaneigia.

Sprendžiant dėl 2010 m. kovo 19 d. viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsižvelgtina į viešojo intereso, turinčio viršenybę prieš privačius ieškovo interesus, apsaugą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Kaip į rekomendacinio pobūdžio nuostatą atsižvelgtina ir į Direktyvos Nr. 2007/66 2 d straipsnį. Iš kasacinės praktikos taip pat matyti, kad, sprendžiant dėl viešojo pirkimo sutarties negaliojimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, nesivadovauti vien formaliuoju požiūriu. Ginčijama viešojo pirkimo sutartis jau įvykdyta, todėl jos pripažinimas negaliojančia šalims sukeltų neproporcingai neigiamus ekonominius padarinius. Be to, pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį tam tikromis aplinkybėmis teismas gali netaikyti niekinio sandorio padarinių, t. y. restitucijos. Sprendžiant dėl restitucijos, atsižvelgtina į trečiojo asmens sąžiningumą ir dėl to kylančius ribojimus ją taikyti (CK 6.153 straipsnio 3 dalis). Be to, tikėtina, kad atsakovas, jei būtų taikoma restitucija, gali būti finansiškai nepajėgus vykdyti prievoles trečiojo asmens naudai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų įforminimo ir pirkimo procedūrų atlikimo teisėtumo (VPĮ 16, 32, 39 straipsniai)

 

VPĮ 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisijos sprendimai yra įforminami protokolu. Protokole yra nurodomi komisijos sprendimo motyvai. Perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas ir jų atitiktis VPĮ 16 straipsnio 3 dalies reikalavimui motyvuoti komisijos sprendimus turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kokių padaryta pažeidimų – ar dėl sprendimų motyvų nebuvimo iš viso, ar dėl jų glaustumo, neinformatyvumo, abstraktumo, pavėluoto jų išsamaus pateikimo arba kitokių jų trūkumų, taip pat ar šie trūkumai buvo esminiai, ar jie buvo ištaisyti. Šios aplinkybės nustatomos įvertinant perkančiosios organizacijos pirkimų komisijos protokolo turinį ir kitus pirkimo procedūrų dokumentus (pretenzijas, atsakymus į pretenzijas, kitą susirašinėjimo medžiagą). Pagal šiuos duomenis turi būti įvertinama, ar nukrypimas nuo reikalavimo motyvuoti komisijos sprendimą yra esminis, t. y. pažeidžiantis viešųjų pirkimų pamatines nuostatas dėl pirkimo procedūrų skaidrumo, viešojo pirkimo dalyvių lygiateisiškumo ir kt. (VPĮ 3 straipsnis).

Šių klausimų kontekste kasacinio teismo jau spręsta, kad nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros iš esmės neturi įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010; kt.). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, vertinant VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų galimą pažeidimą bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumą, atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams, todėl būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai tiekėjus faktiškai paveikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009).

Viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011). Vertinant tiekėjų informatyvumo pakankamumą, atsižvelgtina į tai, ar atskiri dokumentai, kuriuose įtvirtinti perkančiosios organizacijos sprendimai (protokolai, pranešimas apie Konkurso rezultatus), nors ir būdami lakoniški, glausti ir stokojantys išsamumo, užtikrina minimalios informacijos tiekėjui, reikalingos ginant savo galbūt pažeistas teises, pateikimą ar ne. Šia prasme vertinimui svarbūs ir pirminiai perkančiosios organizacijos sprendimus įtvirtinantys dokumentai, ir tie, kurie buvo surašyti prasidėjus šalių ginčui (tiekėjo pretenzija, perkančiosios organizacijos atsakymas į ją). Jeigu pirminiai dokumentai ne visiškai atitiko VPĮ 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tačiau perkančioji organizacija visos procedūros metu teikė informaciją ir tai tiekėjams leido suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo neteisėtumo bei tiekėjų interesų pažeidimo apimtį ir taip buvo užtikrinta jų galimybė tinkamai ginti savo pažeistas teises, tai teismas gali daryti išvadą, kad pažeidimai dėl informacijos trūkumo ir motyvavimo nėra esminiai. Perkančiosios organizacijos sudaryta Vertinimo lentelė nekeičia teisėjų kolegijos išvados dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, nes ji yra neprivalomas dokumentas pirkimo procedūrų metu, o ar tiekėjas pakankamai ir tinkamai informuotas, sprendžiama pirkimo procedūrų metu; informacija turi būti pateikta tiekėjui ir pagal tai sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo VPĮ 16 straipsnio 3 dalies prasme. Primintina, kad ieškovas neginčija kitų tiekėjų kvalifikacijos ar pasiūlymo atitikčių. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nepaneigiami pirmiau išdėstyti kasacinio teismo argumentai.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas dėl VPĮ 16 straipsnio 3 dalies pažeidimo sprendė pagal perkančiosios organizacijos 2010 m. sausio 26 d. raštą apie Konkurso rezultatus. Iš jo matyti, kokių tiksliai pirkimo sąlygų tiekėjas neatitiko: reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai bei pirkimo objektui. Be to, 2010 m. sausio 25 d. viešųjų pirkimų komisijos protokole nurodyta, kad ieškovo pasiūlymas atmetamas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų pagrindu (pasiūlymo atmetimo pagrindas dėl kvalifikacijos ir pirkimo sąlygų neatitikčių). Ieškovas, pateikdamas 2010 m. sausio 31 d. pretenziją, ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimus lygiai tuo pačiu pagrindu, t. y. jis tinkamai suprato perkančiosios organizacijos galimų neteisėtų sprendimų turinį ir apimtį. Atsakovo atsakyme į ieškovo pretenziją pateikti išsamesni ir tikslesni motyvai, dėl ko kasatoriaus pasiūlymas buvo atmestas.

Kasacinio teismo taip pat buvo spręsta, kad vienintelė aplinkybė, jog perkančioji organizacija nukrypo nuo konkurso vykdymo tvarkos, per se nereiškia, kad buvo pažeisti skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principai. Viešojo pirkimo procedūrų atlikimo tvarkos pažeidimai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, teismo gali būti kvalifikuojami kaip varžantys tiekėjo teises konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010). Ta aplinkybė, kad perkančioji organizacija atliko tiek kvalifikacijos, tiek pasiūlymo vertinimo procedūras, sudaro pagrindą teismui patikrinti abiejų procedūrų teisėtumą ir pagrįstumą. Tai, kad viešojo pirkimo procedūrų buvo atlikta daugiau, negu tuo metu reikėjo, savaime nėra pagrindas pripažinti šias nepagrįstomis.

Pagal VPĮ ir pirkimo sąlygas, nustačius tiekėjo kvalifikacijos neatitiktį, jo pasiūlymas toliau nevertinamas. Byloje nustatyta, kad ieškovo pasiūlymas atmestas tiek dėl jo kvalifikacijos, tiek dėl jo pasiūlymo neatitikties pirkimo dokumentams. Vis dėlto, pripažįstant šių procedūrų atskyrimą ir jų tarpusavio santykį, byloje nustatytų perkančiosios organizacijos veiksmų negalima kvalifikuoti kaip esmingai neteisėtų. Perkančioji organizacija, atmetusi ieškovo pasiūlymą dėl kvalifikacijos neatitikties, neturėjo spręsti dėl pasiūlymo atitikties ir dėl to priimti sprendimo, tačiau tai (tokio sprendimo priėmimas) pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos imperatyvios VPĮ nuostatos.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylose kontekste perkančiosios organizacijos veiksmai VPĮ 16 straipsnio 3 dalies bei 32, 39 straipsnių prasme (dėl pastarųjų nuostatų tiek, kiek tai susiję su procedūrų, kaip tokių, vykdymu, o ne jų atlikimo rezultatu) kvalifikuotini procedūriniais pažeidimais, tačiau ne esminiais, kurie pažeistų viešųjų pirkimų principus (žr. nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-150/2010). Vis dėlto teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmiau jos prieita išvada per se netaikytina kitiems panašaus pobūdžio perkančiųjų organizacijų pažeidimams, nes dėl kitus ginčus individualizuojančių aplinkybių ir perkančiųjų organizacijų ginčijamų veiksmų padarinių teismai gali spręsti priešingai.

Taigi tinkamam ginčo sprendimui (materialiniam galimam pažeidimo aspektui), t. y. vertinimui, perkančioji organizacija teisėtai atmetė ieškovo pasiūlymą ar ne, reikia spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų dėl ieškovo kvalifikacijos ir pasiūlymo tikrinimo teisėtumo. Teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstą atmeta kasatoriaus argumentą, kad Lietuvos apeliacinis teismas už perkančiąją organizaciją įvertino jo pasiūlymo atitiktį. Ginčo objektą ir ribas nustato proceso šalys. Iš ieškovo pretenzijos ir perkančiosios organizacijos atsakymo į ją aiškiai matyti, kad šalys nesutaria dėl ieškovo pasiūlymo vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ne atliko veiksmus už perkančiąją organizaciją, o, neperžengdamas ginčo ribų, sprendė, kurios šalies argumentai šiuo ginčo aspektu yra pagrįsti bei ginami teismo. Lietuvos apeliacinio teismo išvadą, kad dėl nustatytos pasiūlymo neatitikties neprasminga ieškovą prašyti tikslinti duomenis apie kvalifikaciją, reikia vertinti su apeliacinės instancijos teismo motyvais dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti pasiūlymo neatitiktį vertinimo. Teismas išsamiai pagrindė, kokius ir kodėl pirkimo sąlygų reikalavimus ieškovo pasiūlymas atitiko ar neatitiko.

 

Dėl ieškovo kvalifikacijos atitikties

 

Byloje nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas pasiūlymą, nedeklaravo atitikties minimaliam tiekėjų kvalifikacijai keliamam reikalavimui – profesinio pajėgumo kriterijui – įvykdyti bent vieną panašią sutartį, susijusią su pirkimo objektu, kurio vertė ne mažesnė kaip 400 000 Lt be PVM. Dėl to, kad ieškovas perkančiajai organizacijai nepateikė reikalaujamos sutarties kartu su pasiūlymu, o atsakovė, nepaprašiusi vėliau šios sutarties pateikti (nereikalavo patikslinti duomenų apie kvalifikaciją), pripažino šio tiekėjo kvalifikacijos neatitiktį ir atmetė jo pasiūlymą, byloje ginčo nėra. Šalys nesutaria tik dėl to, privalėjo perkančioji organizacija kasatoriaus paprašyti patikslinti duomenis apie jo kvalifikaciją ar ne. Šiuo aspektu išsiskyrė ir teismų pozicijos dėl VPĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo VPĮ 32 straipsnio 5 dalies pažeidimą, o apeliacinės instancijos teismas perkančiosios organizacijos veiksmus kvalifikavo teisėtais.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovo kvalifikacijos atitikties, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad prieš tai nurodytas profesinio pajėgumo kriterijus įtvirtintas tik Skelbimo apie pirkimą (elektroninės formos) III.2 dalies „Tiekėjų kvalifikacija“ (taip pat skelbime, paskelbtame Valstybės žiniose) 6 punkte, tačiau pirkimo sąlygų dalyje „Tiekėjų kvalifikacija“ toks reikalavimas nenustatytas. VPĮ 2 straipsnio 21 punkte nurodyta, kad pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Taigi ne visuose perkančiosios organizacijos dokumentuose nagrinėjamas reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai nurodytas. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Bijusta“ v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-502/2007). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl šio pirkimo dokumentų dviprasmiškumo, nors dėl jo ginčo byloje nėra, perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjo pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu turėtų būti pripažintas neteisėtas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), o apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl šio aspekto keistini.

Teisėjų kolegija taip pat ex officio konstatuoja perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant ieškovo kvalifikacijos atitiktį neteisėtumą dėl viešųjų pirkimų principų – lygiateisiškumo ir skaidrumo – pažeidimo. Nepriklausomai nuo to, koks VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo variantas – pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo – būtų tinkamas pagal viešųjų pirkimų tikslus ir reguliavimą, perkančioji organizacija privalo visiems konkurse dalyvaujantiems tiekėjams užtikrinti vienodas sąlygas, garantuoti tą pačią jų interesų užtikrinimo apimtį. Byloje nustatyta neginčytina aplinkybė, į kurią teismai nekreipė dėmesio, kad Skelbimo apie pirkimą III.2 dalies „Tiekėjų kvalifikacija“ 6 punkte įtvirtinto reikalavimo kvalifikacijai neatitiko ne tik ieškovas, bet ir trečiasis asmuo, tačiau tik UAB „Hidora“ buvo leista patikslinti duomenis apie savo kvalifikaciją, t. y. pateikti panašaus pobūdžio sutartį. Taigi akivaizdu, kad perkančioji organizacija vienam tiekėjui suteikė daugiau teisių ir vertino palankiau, nei kitus tiekėjus. Perkančioji organizacija turėjo arba abu pasiūlymus atmesti tuo pačiu pagrindu (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba abiem dalyviams leisti patikslinti duomenis apie jų kvalifikaciją. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą trečiojo asmens argumentą, kad ši aplinkybė nauja ir kasacinėje instancijoje nenagrinėtina. Ieškovas trečiojo asmens kvalifikacijos neatitiktimi remiasi ne norėdamas užginčyti UAB „Hidora“ kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygoms, o siekdamas parodyti, kad jo paties kvalifikacija buvo vertinta kitaip, negu kitų tiekėjų, ir tai lėmė dviprasmišką VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymą. Kasacinis teismas konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos pamatinės viešųjų pirkimų normos, teisinį kvalifikavimą (jei tokie veiksmai nustatomi) teismai privalo vykdyti ex officio.

 

Dėl VPĮ 32 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo

 

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatyti įstatyme ir konkretaus pirkimo sąlygose. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minimalūs reikalavimai tiekėjui nustatomi VPĮ 3537 straipsnių nuostatų. Jose yra reikalavimai dėl ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartų. Konkrečiu atveju perkančioji organizacija nustato tiekėjui detalius kvalifikacijos reikalavimus konkretaus pirkimo dokumentuose. Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan.

Perkančioji organizacija turi patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Kvalifikacijos patikrinimo klausimai yra reglamentuojami VPĮ 32 straipsnyje, o jo 5 dalyje nustatyta kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų trūkumų ištaisymo tvarka. VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, tai perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Duomenys apie kvalifikaciją neišsamiais ar netiksliais kvalifikuojami tada, kai tiekėjas pateikia atitinkamą kvalifikaciją iš dalies pagrindžiančius duomenis arba šie turi trūkumų.

Taikant VPĮ 32 straipsnį dėl tiekėjo kvalifikacijos patikrinimo ir šio straipsnio 5 dalį dėl tiekėjo kvalifikacijos duomenų trūkumų ištaisymo turi būti įvertinama kvalifikacijos duomenų visuma, o ne atskira jų grupė ar dokumentas. Kasacinio teismo jau spręsta, kad tik kelių reikalaujamų dokumentų iš jų visumos nepateikimas nėra pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltijos kopija“ v. Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-180/2005). Taigi tik dalies kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, kaip tokių, ar jų turinio trūkumas perkančiajai organizacijai nesudaro pagrindo spręsti, kad tiekėjo kvalifikacija, kaip jo reikalaujamų savybių visuma, yra neatitinkanti pirkimo sąlygų.

Pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą siejamas ne su duomenimis apie kvalifikaciją, kaip tokiais, o su kvalifikacijos turiniu. VPĮ 32 straipsnio 6 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga atmesti tiekėjo pasiūlymą, kai jis paprašytas nepatikslina duomenų apie kvalifikaciją, t. y. įtvirtinta tiekėjo kvalifikacijos neatitikties prezumpcija. Tiekėjo pasiūlymas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu turi būti atmetamas dėl to, kad tiekėjo kvalifikacija neatitinka minimalių reikalavimų, arba dėl to, jog, perkančiajai organizacijai paprašius patikslinti netikslius ir neišsamius duomenis, jis dėl įvairiausių priežasčių to nepadaro. Tai sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai pripažinti tokį tiekėją neturinčiu reikalaujamos kvalifikacijos (kai nepatikslinami duomenys apie kvalifikaciją), arba jo kvalifikacijos neatitiktį (kai pateikti ar patikslinti duomenys aiškiai rodo kvalifikacijos nepakankamumą). Kita vertus, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo atmesti pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kai tiekėjo kvalifikacija neatitinka minimalių reikalavimų sprendžiama ir pagal tai, pakankama ar ne ieškovo kvalifikacija perkamiems darbams atlikti, remiantis ir kita perkančiajai organizacijai prieinama informacija (VPĮ 32 straipsnio 4 dalis), o ne tik pagal tai, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino jai pateiktų tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų turinį ir ar dėl to priėmė pagrįstą sprendimą (žr. nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-158/2011).

VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatose įvirtinta tiekėjų teisė ir perkančiųjų organizacijų pareiga dėl pasiūlymų neaiškumų ar netikslumų šalinimo, tačiau ji ribojama pasiūlymo esmės keitimo draudimu. Duomenys apie kvalifikaciją yra objektyvi kategorija, kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą. Teisė tiekėjui tikslinti neaiškius duomenis apie savo kvalifikaciją nekvalifikuojama kaip pasiūlymo esmės keitimas. Tik kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas, kaip toks, nepaneigia kvalifikacijos kaip tam tikro juridinio fakto ar aplinkybių buvimo, jei jie iš tiesų egzistuoja.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu arba tokį tiekėją pripažinti laimėtoju VPĮ 39 straipsnio 8 dalies prasme. Toks kasacinės instancijos teismo aiškinimas atitinka ankstesnę teismo praktiką dėl VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymo. Joje nurodyta, kad atmesti tiekėjo pasiūlymą (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas) galima tik tada, kai pateikti duomenys aiškiai rodo, jog tiekėjo kvalifikacija neatitinka keliamų reikalavimų, arba tiekėjas nepašalino jam nurodytų perkančiosios organizacijos trūkumų (nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-180/2005). Aiškus perkančiosios organizacijos įsitikinimas tiekėjo kvalifikacijos neatitiktimi galimas tik jai tinkamai vykdant pareigas pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį. Ši nuostata turi būti aiškinama kartu su VPĮ 32 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.

 

Dėl ieškovo pasiūlymo atitikties techninei specifikacijai teisinio vertinimo

 

VPĮ 25 straipsnyje yra sukonkretintas bendrasis nediskriminavimo principas, kiek jis aktualus perkančiosios organizacijos veiksmams, susijusiems su techninėmis specifikacijomis. Šiose VPĮ nuostatose nustatytos perkančiųjų organizacijų pareigos formuojant pirkimo objekto techninės specifikacijos reikalavimus (1, 2, 3, 6, 8 dalys) bei vertinant tiekėjų pasiūlymus (4, 5, 7 dalys).

Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo. Draudimas diskriminuoti tiekėjus – pamatinė viešųjų pirkimų teisės nuostata, todėl jos vertinimas neturi išimtinai priklausyti nuo šalių, nes tokio pobūdžio ginčai išeina už privačių santykių ribų. Jei teismas pripažįsta, kad pirkimo sąlygos diskriminuoja tiekėjus, privalo ex officio tokį pirkimą pripažinti neteisėtu ir jį nutraukti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinėje instancijoje nepakanka duomenų dėl VPĮ 25 straipsnio pažeidimo tiekėjų diskriminacijos aspektu, kita vertus, šis klausimas nereikšmingas sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Byloje faktinės aplinkybės ištirtos ir nustatytos, kasacinis teismas jų yra saistomas (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Nors ieškovas savo reikalavimams pagrįsti netinkamai vadovaujasi VPĮ 25 straipsnio nuostatomis (pirmosios instancijos teismas VPĮ 25 straipsnio prasme pasisakė dėl pirkimo sąlygų teisėtumo), tačiau iš kasacinio skundo matyti, kad kasatorius iš esmės skundžia teismų sprendimus dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinant jo pasiūlymą, t. y. VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Dėl to teisėjų kolegija pasisako.

Pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės gali būti apibūdinamos tiksliais duomenimis. Tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, kad reikalavimai bus įvykdyti. Galimybė pasiūlymą pateikti laisva forma nekeičia tiekėjų pareigos pasiūlymuose pateikti konkrečių išraiškų duomenis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad daliai techninės specifikacijos reikalavimų perkančioji organizacija tiekėjams nurodė pateikti konkrečių duomenų, patvirtinančių norimą rezultatą, o daliai pakako patvirtinimo, jog pasiūlymas atitiks pirkimo objektui keliamus reikalavimus. Teismai tik skirtingai sprendė, dėl kurių konkrečių pirkimo sąlygų užtenka bendrojo atitikties patvirtinimo, o kurios reikalauja išsamių, pasiūlyme nurodomų duomenų. Pirmosios instancijos teismas nedetalizuodamas iš principo sprendė, kad visiems perkančiosios organizacijoms įtvirtintiems reikalavimams, kuriems perkančioji organizacija nustatė neatitiktį, pakako bendrojo atitikties užtikrinimo arba ieškovo pateikti duomenys atitiktį patvirtina. Apeliacinės instancijos teismas išskyrė tam tikras pirkimo sąlygas, kurioms atitikčiai nustatyti reikėjo išsamių duomenų, kurių UAB „Kanalų valymas“ nepateikė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą dėl neatitikties techninės specifikacijos reikalavimams (2.2, 2.4, 2.5, 2.6, 2.8, 2.22, 2.23, 2.24, 2.25, 8.1 punktai) pripažintinas pagrįstu dėl šių aspektų: techninės specifikacijos 2.2 punktas (nenurodyta automobilio su įranga naudinga apkrova kilogramais); 8.1 punktas (pateikta 12 mėnesių garantija tik važiuoklei, bet ne visam automobiliui). Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, nes ieškovas nenurodė, kaip buvo reikalaujama, aiškios atitikties reikalavimams išraiškos. Kita vertus, perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą dėl neatitikties techninės specifikacijos reikalavimams nepagrįstas dėl šių aspektų: techninės specifikacijos 2.4 punktas (ašių apkrovos; ieškovas nurodė prieštaringus duomenis, o perkančioji organizacija neprašė jų paaiškinti; ieškovės pasiūlymo 8, 11 p.); 2.23 punktas (jį ieškovės pasiūlymas atitiko); 2.5, 2.6, 2.8, 2.22, 2.24 ir 2.25 punktai (informacija apie transporto priemonės pritaikymą eksploatacijai mieste, įrangos agregatų pavaros atskyrimą nuo greičių dėžės, priekinės ir galinės ašių sustiprinimą, variklio aušinimą, informacija dėl signalinių švyturėlių, darbinio žibinto, odometro, spidometro). Atitiktį pastariesiems reikalavimams galima nustatyti tiek prie kiekvieno atitinkamo punkto nurodžius, kad reikalavimas bus įvykdytas, arba pažymėjus atitinkama atitikties žyma, kaip tą padarė kiti tiekėjai (pvz., bus įrengti trys signaliniai švyturėliai arba žymėdami „taip“), tiek bendruoju atitikties užtikrinimu. Kitos perkančiosios organizacijos nustatytos neatitiktys (abejonės dėl pateiktos nuotraukos ir brėžinių) žemesnės instancijos teismuose neįrodytos, todėl kasaciniame procese ši šalių ginčo dalis nenagrinėtina.

Teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų argumentų konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą pagrįstas, ieškovo reikalavimai dėl šios dalies netenkintini, apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant VPĮ 39 straipsnio.

 

Dėl viešojo pirkimo sutarties, sudarytos esant laikinajai apsaugos priemonei, galiojimo ir restitucijos taikymo

 

Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra privaloma vykdyti  (CPK 18 straipsnis). Laikinosios apsaugos priemonės pobūdis – drausti atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. nedalyvauti sudarant sandorius, nesudaryti sutarčių ir panašaus pobūdžio – yra įsakmus (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl vertinamas kaip imperatyvus. Jis nustatytas viešosios teisės normų – civilinio proceso įstatymo ir įtvirtintas privalomu vykdyti teismo procesiniu dokumentu – nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sandoris, kuris yra sudarytas pažeidžiant tokį teismo nutartimi nustatytą draudimą, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Tokiam sandorio kvalifikavimui nedaro įtakos vėlesni teismo sprendimai, t. y. ar buvo patenkinti byloje ieškinio reikalavimai, dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar pažeisto draudimo laikinumo pobūdis. Teismas, nagrinėjantis asmens reikalavimą, susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimu (CK 1.78 straipsnio 4 dalis, CPK 5 straipsnis), nustatęs šį viešosios tvarkos pažeidimo faktą, tokį sandorį vertina niekiniu ir ex officio sprendžia dėl niekinio sandorio padarinių.

Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad yra niekinis, tai taikoma restitucija, jei įstatymai nenustato kitų sandorio negaliojimo padarinių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos taikymas dėl niekinio sandorio priklauso nuo konkretaus teisinio pagrindo, dėl kurio sandoris laikomas niekiniu, ir nuo to, ar įstatymuose, įtvirtinančiuose imperatyvus, neįtvirtinta kitokių nustatyto pažeidimo padarinių. Pagal CK 1.81 straipsnio 2 dalį restitucija netaikoma, jeigu viešajai tvarkai prieštaraujantis sandoris yra sudarytas abiejų jo šalių tyčia. Tokiu atveju nesąžiningoms sandorio šalims gali būti nustatytos turtinės ar kitokios sankcijos (pavyzdžiui, baudos, ekonominės sankcijos, konfiskacija). Šioje normoje jos nenustatytos. Toks reglamentavimas neatleidžia asmenų nuo kitų įstatymų nustatytų teisinių padarinių kaip nurodyta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį restitucija negaliojant niekiniam sandoriui dėl prieštaravimo viešajai tvarkai yra galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų.

Teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka uždėtas draudimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį turi tikslą nevykdyti viešojo pirkimo procedūrų tuo metu, kol dėl jų vyksta ginčas, tam, kad nepasunkėtų viešojo pirkimo vykdymas tuo atveju, jeigu išaiškėtų, kad vykdytas konkursas buvo neteisėtas ir turi būti vykdomas iš naujo (pakartotinai). Jeigu ieškinys dėl viešojo pirkimo nepatenkintas (dėl materialaus ginčo aspekto) ir netaikytas CK 1.80 straipsnis pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia, daroma išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės galiojimo metu sudarytas sandoris prieštaravo viešajai tvarkai, tačiau toks pažeidimas pasireiškė ne dėl VPĮ, o CPK įtvirtintų imperatyvų. Jeigu ieškinys, kurį nagrinėjant taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmetamas, tai yra pagrindas vertinti, kad neliko tikslo, kuriam pasiekti teismo buvo nustatytas draudimas.

Teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstus atmeta atsakovės ir trečiojo asmens argumentus dėl negaliojančio sandorio išsaugojimo pagal Direktyvos Nr. 2007/66 nuostatas (dab. VPĮ 952 straipsnis). Kasacinio teismo jau išaiškinta dėl galimybės šią direktyvą aiškinti ir taikyti santykiams, atsiradusiems iki jos įgyvendinimo nacionalinės teisės sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“, bylos Nr. 3K-3-155/2011). Taigi dėl neteisėtai sudaryto sandorio padarinių sprendžiama pagal bendrąją CK ir CPK įtvirtintą tvarką.

CPK 149 straipsnyje už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą nustatyta atsakomybė, turtinė sankcija baudos skyrimas; civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimas, bet nei šioje, nei kitose viešosios teisės normose nenustatyta, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių draudimo pažeidimo turi būti taikoma restitucija. Priešingai, CK 1.81 straipsnio 3 dalyje nurodytos tik galimybė taikyti restituciją ir jos taikymo sąlygas.

Byloje įrodyta, kad viešojo prekių pirkimo sutartis buvo sudaryta galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Konkurso procedūras, uždraudė atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su konkursu (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ši teismo nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo momento (CPK 148 straipsnio 5 d.). Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. priėmė nutartį pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Ieškovė šią nutartį įstatymo nustatytu terminu apskundė apeliacine tvarka (T. 1, b. l. 90-93, 97-98). Pagal CPK 151 straipsnio 4 dalį tokios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo apskundimas sustabdė šios vykdymą, todėl sandorio sudarymo metu laikinosios apsaugos priemonės galiojo. 2010 m. kovo 19 d. ieškovės atskirasis skundas persiųstas į Lietuvos apeliacinį teismą. Visa tai – byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių kasacinis teismas savo vertinimu negali paneigti ar patvirtinti, jis ja privalo remtis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2010 m. kovo 19 d. viešojo prekių pirkimo sutartis, sudaryta UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir UAB „Hidora“, kvalifikuojama kaip niekinis sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai dėl CPK 18 straipsnio ir teismo draudimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažeidimo, bet, ieškinį atmetus kaip nepagrįstą, taigi nelikus pagrindo teismo nustatytą draudimą įgyvendinti, kad būtų apsaugotas ieškovo interesas, bei nenustačius ieškovo teisės ir teisėto intereso pažeidimo dėl to, jog buvo sudarytas sandoris (CPK 5 straipsnis), restitucija netaikoma pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį, o atsakovui skiriama turtinė sankcija – bauda (CPK 149 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, teismui įvertinus, jog sandoris dėl tokio viešosios tvarkos pažeidimo yra niekinis ir negalioja, sandorio šalių prievolių įvykdymo (pinigų sumokėjimas, daikto perdavimas) teisėtumas grindžiamas teismo sprendimu netaikyti restitucijos.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo teismui yra pagrindas skirti baudą. Kasacinis teismas, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 149 straipsniu, UAB „Aukštaitijos vandenys“ skiria 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimai iš dalies (dėl viešojo pirkimo sutarties negaliojimo) tenkinami, bet yra nustatyti perkančiosios organizacijos padaryti VPĮ pažeidimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu atveju yra pagrindas ieškovo naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šioje nutartyje nustatyti perkančiosios organizacijos pažeidimai dėl VPĮ 32 straipsnio 5 dalies, taip pat ne visos ginčijamos ieškovo pasiūlymo neatitiktys pripažintos pagrįstai nustatytomis. Be to, nors VPĮ 16 straipsnio 3 dalies pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio reikėtų naikinti viešojo pirkimo sutartį, tačiau tokie perkančiosios organizacijos veiksmai yra neteisėtas VPĮ nuostatų nesilaikymas. Kasacinio teismo jau spręsta, kad dėl perkančiosios organizacijos pažeidimų, negalint patenkinti visų ieškovo reikalavimų, jam priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011). Dėl įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu, negalint taikyti alternatyviųjų sankcijų (VPĮ 952 straipsnis), tokia priemone siekiama didinti peržiūros procedūrų veiksmingumą.

Ieškovas sumokėjo 390 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 399 Lt už kasacinį skundą bei patyrė 4414,08 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos ir 1393,92 Lt apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos patirta 78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o kasaciniame teisme – 70,48 Lt. Taigi iš atsakovo UAB „Aukštaitijos vandenys“ priteistina: ieškovui UAB „Kanalų valymas“ – 5808 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti; valstybei – 148,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Aukštaitijos vandenys“ (juridinio asmens kodas 147104754) ieškovui UAB „Kanalų valymas“ (juridinio asmens kodas 120894441) 5808 (penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuonis) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovo UAB „Aukštaitijos vandenys“ (juridinio asmens kodas 147104754) į valstybės biudžetą 148,48 (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis litus, 48 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Skirti 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą atsakovui UAB „Aukštaitijos vandenys“ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 149 straipsnis) ir ją sumokėti į valstybės biudžetą.

Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.             

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                    Algis Norkūnas

 

 

Antanas Simniškis

 

 

Janina Stripeikienė