Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-06-03][nuasmeninta nutartis byloje][2K-96-788-2021].docx
Bylos nr.: 2K-96-788/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
1. BAUDŽIAMOJI TEISĖ
2.1. Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
19.2. Prekyba poveikiu (BK 226 str.)
19.2.2. Kvalifikuota prekyba poveikiu (BK 226 str. 2-4 d.)
19.2.2.2. Prekyba poveikiu siekiant, kad asmuo pasinaudotų įtaka dėl didesnės negu 250 MGL vertės kyšio (BK 226 str. 3 d.)
1.2. Specialioji dalis
1.2.19.2. Prekyba poveikiu (BK 226 str.)
1.2.19.2.2. Kvalifikuota prekyba poveikiu (BK 226 str. 2-4 d.)
1.2.19.2.2.2. Prekyba poveikiu siekiant, kad asmuo pasinaudotų įtaka dėl didesnės negu 250 MGL vertės kyšio (BK 226 str. 3 d.)
2. BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
19.2.2.3. Prekyba poveikiu pasinaudojant įtaka dėl didesnės negu 250 MGL vertės kyšio (BK 226 str. 4 d.)
1.2.19.2.2.3. Prekyba poveikiu pasinaudojant įtaka dėl didesnės negu 250 MGL vertės kyšio (BK 226 str. 4 d.)
2.1.7.4. Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
2.1.7.4.4. Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
2.1.7.4.5. Duomenų surinktų taikant operatyvinės veiklos įstatymą vertinimas
2.1.7. Įrodymai ir įrodinėjimo procesas
19. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius)
1.2.19. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius)

?

Baudžiamoji byla Nr. 2K-96-788/2021

Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00003-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.2.2.2; 1.2.19.2.2.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.5

(S)

 

img1 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. birželio 3 d.

Vilnius

 

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui,

nuteistajam R. P. ir jo gynėjui advokatui Rolandui Tilindžiui,

nuteistojo G. V. gynėjams advokatams Sigitui Židoniui ir Gintarui Černiauskui,

        teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjo advokato Rolando Tilindžio, nuteistojo G. V. gynėjo advokato Gintaro Černiausko, nuteistojo G. V. gynėjo advokato Sigito Židonio kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžio.

        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu G. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį, o R. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

        Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, iš dalies tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis dėl G. V. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 3 dalį ir R. P. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį;

        G. V. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda;

        R. P. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį ir jam paskirtas trejų metų laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams trims mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

        Nagrinėjamoje byloje G. V. taip pat išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, o A. J. Z. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.

        Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo R. P. ir jo gynėjo advokato Rolando Tilindžio, nuteistojo G. V. gynėjų advokatų Gintaro Černiausko ir Sigito Židonio, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro Tomo Meškausko, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

 

nustatė:

 

I. Bylos esmė

 

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu G. V. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, o R. P. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį nuteisti už šiuos veiksmus: 2015 m. rugpjūčio 31 d. apie 12.30 val. restorane (duomenys neskelbtini), G. V., veikdamas UAB „A“ akcininko D. D. ir UAB „B“ direktoriaus R. L. interesais, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti 15 000 Eur kyšį R. P. ir partijos „C“ naudai, o R. P., būdamas viešojo juridinio asmens – politinės partijos „C“ pirmininkas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, įgaliojimais minėtoje partijoje, pažintimis ir kita tikėtina įtaka partijos nariams, (duomenys neskelbtini) ministerijai ir šios ministerijos valstybės tarnautojams, savo ir partijos „C“ naudai, nesant šio juridinio asmens kaltės, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti 15 000 Eur kyšį, pažadėjęs paveikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) vadovus, VTPSI Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, šio skyriaus tarnautojas S. B., R. M. ir kitus šios įstaigos tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra kuo skubiau, esant nustatytiems ir pašalintiems pažeidimams, atliktų prekybos tinklo (duomenys neskelbtini) statomo prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūrą ir pasirašytų statybos užbaigimo aktą.

 

II. Kasacinių skundų argumentai

 

        2. Kasaciniu skundu nuteistojo R. P. gynėjas advokatas R. Tilindis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

        2.1. Apkaltinamasis nuosprendis nuteistajam R. P. grindžiamas tik 2015 m. rugpjūčio 31 d. jo ir G. V. atliekant slaptus tyrimo veiksmus užfiksuoto pokalbio metu išsakytomis frazėmis. Pažymėtina, kad jau pačiame nuosprendyje pripažįstama, jog nenustatyta, kad D. D. ir R. L., kaip suinteresuoti parduotuvės (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimu asmenys, būtų davę pavedimą G. V. veikti per R. P. ar siūlyti jam ar bet kuriam kitam asmeniui piniginį atlygį, o R. P. būtų reikalavęs duoti kyšį. Nors nuosprendyje teigiama, kad R. P. sutiko su G. V. pasiūlymu, jį suprato ir pažadėjo už 15 000 Eur atlygį paveikti parduotuvės (duomenys neskelbtini) užbaigimą tvarkančius valstybės tarnautojus, tačiau atlygio problema pokalbio metu neaptarta, apie jį nebuvo diskutuojama ir vėliau. Nuosprendyje neaptartas visos R. P. tyčios pažadėti priimti ir gauti piniginį atlygį turinys, nes net ir turėdamas galimybę realizuoti tokį sumanymą, jei jis toks būtų buvęs, R. P. per šešių mėnesių laikotarpį jokių neteisėtų veiksmų neatliko, net ir 2016 m. vasario 29 d. susitikęs su G. V. apie tai nekalbėjo. R. P., D. D., R. L. veiksmai buvo kontroliuojami ir fiksuojami ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tačiau duomenų apie R. P. inkriminuotą pažadą ir susitarimą priimti 15 000 Eur negauta. 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio metu R. P. išsakytos trumpos ir neinformatyvios frazės galėtų būti vertinamos tik kaip tyčios iškėlimas aikštėn, kuris baudžiamosios teisės požiūriu nėra nusikalstamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-677/2016). Be to, bylos dokumentais nustatyta gera R. P. turtinė padėtis, taigi jam nebuvo jokio pagrindo siekti asmeninės naudos žadant priimti neapibrėžto dydžio kyšį – tam tikrą dalį nuo 15 000 Eur.

        2.2. Vertinant inkriminuojamą veikimą partijos naudai, taip pat svarbu tai, kad nėra nustatyta, kad šis juridinis asmuo būtų naudojęs neapskaitytus grynuosius pinigus, gautus iš R. P., ar kad šis tokius pinigus būtų davęs partijos nariams ar kitiems vadovams. Taip pat nenustatyta, kad G. V. būtų informavęs galimus kyšio davėjus ar kitus suinteresuotus asmenis apie nusikalstamą susitarimą. Nuosprendžiu konstatuotas baigtas pasyvios prekybos poveikiu nusikaltimas remiantis tik vienintelio 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio metu išsakytomis trumpomis neinformatyviomis frazėmis, nors šiame pokalbyje nėra jokių detalių apie R. P. siekį realiai gauti inkriminuotą atlygį ir atitinkamai tartis dėl atlygio žadant jį priimti, jis netgi nesiaiškino, kokia suma gali būti „kažkiek“ iš 15 000 Eur, netikslino perdavimo sumos, laiko, būdo ar kitų esminių atlygio aplinkybių, o vėlesni jo veiksmai per pusės metų laikotarpį visiškai nesidomint galimu atlygiu ar bent sutarties partijos viešinimui sudarymu objektyviai paneigia bet kokią tyčią ir susitarimą tokį atlygį gauti.

        2.3. Prokuroro apeliaciniame skunde 2016 m. vasario 29 d. susitikimas įvardijamas kaip esą parodymų derinimas, tačiau jo metu apie kyšį nebuvo kalbama. G. V. kontroliuojama žiniasklaidos grupė nuo R. P. kaip (duomenys neskelbtini) buvo viena kritiškiausių jam, todėl R. P. negalėjo net numanyti apie galimą korupcinį pasiūlymą ar tuo labiau tartis ir žadėti G. V. priimti kyšį. Nors nuosprendyje ir teigiama, kad R. P. realizavo nusikalstamą susitarimą per A. G., jame taip pat pažymima, kad nepaneigta versija apie pokalbius tik dėl partinės veiklos ir partijos renginio (duomenys neskelbtini) klausimais, todėl teismo išvada apie tariamai R. P. darytą poveikį per A. G. vertintina tik kaip objektyviais duomenimis nepatvirtinta prielaida, nes R. P. ir A. G. 2015 m. rugsėjo 2 d. pokalbio turinys neužfiksuotas, o apklausose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme jie abu neigė kalbėję apie parduotuvės (duomenys neskelbtini) klausimus.

        2.4. Vertinant R. P. tyčios turinį svarbu ir tai, kad tiek 2015 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) prašyme Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, tiek Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro 2015 m. rugsėjo 1 d. teikime Šiaulių apygardos teismui nurodyta, kad nors 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbyje G. V. galimai pasiūlė R. P. 15 000 Eur kyšį, tačiau nusikalstamų veikų požymiai nenustatyti, todėl ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas. 2015 m. rugsėjo 1 d. STT ir prokuratūros dokumentuose yra minimas D. D. ir R. L., kiti asmenys, o tai reiškia, kad R. P. nebuvo šio kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas ir nebuvo jokio duomens apie jo interesą reikalauti ar tartis bei žadėti priimti neteisėtą atlygį. Vadinasi, iki 2015 m. rugsėjo 1 d. nebuvo gauta jokių duomenų apie D. D. ir R. L. pavedimą G. V. siūlyti R. P. ar kitam asmeniui inkriminuotą 15 000 Eur kyšį. Išvadą apie abejones dėl R. P. tyčios turinio pagrindžia ir faktas apie tai, kad prokuroras pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde prašė pakeisti kaltinime išdėstytas faktines veikos aplinkybes iš esmės skirtingomis. Susitarimas priimti kyšį politinės partijos naudai, nesant jos kaip juridinio asmens kaltės, buvo inkriminuotas nepaisant to, kad tai nebuvo nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo proceso pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme dalykas. 2016 m. vasario 29 d. R. P. ir G. V. pokalbyje, praėjus pusei metų nuo menamo susitarimo, visiškai nekalbama apie tariamai sutartus pinigus, net prokuroro apeliaciniame skunde šis susitarimas analizuojamas tik parodymų derinimo kontekste, pripažįstama, kad šis pokalbis nepatvirtina kaltinimo. Jei R. P. ir G. V. būtų turėję nusikalstamą sumanymą, būtų aptarę ir piniginio ar kitokio atlygio aplinkybę. Nuosprendyje detaliai analizuojama G. V. pateikta informacija apie parduotuvės (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo problematiką ir daroma išvada, kad tai neva patvirtina R. P. kaltę dėl susitarimo ir pažado priimti inkriminuotą kyšį. Tačiau apie piniginį ar kitokį atlygį ir aplinkybes, kurios galėtų patvirtinti siekį jį gauti, R. P. ir G. V. nekalbėjo nei 2015 m. rugpjūčio 31 d., nei 2016 m. vasario 29 d. susitikimų metu.

        2.5. 2016 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kreipėsi į Europos Parlamentą su prašymu panaikinti Europos Parlamento nario R. P. teisinį imunitetą ir leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl prekybos poveikiu savo naudai tiesiogiai pažadant ir susitariant priimti 15 000 Eur kyšį sprendžiant parduotuvės statybos (duomenys neskelbtini) užbaigimo klausimą. Svarstant šį klausimą Teisės reikalų komitetui kilo abejonių dėl prašyme išdėstytų aplinkybių, dėl to buvo priimtas Europos Parlamento praktikoje retas sprendimas iškviesti ir išklausyti generalinį prokurorą. 2017 m. gegužės 3 d. generalinis prokuroras ir kartu dalyvavęs ikiteisminį tyrimą organizavęs bei vėliau valstybinį kaltinimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose palaikęs prokuroras patikino Europos Parlamento Teisės reikalų komiteto narius, kad nusikalstamos veikos aplinkybės, įskaitant veikimą savo naudai, yra nustatytos ir aiškios, o panaikinus teisinį imunitetą byla bus perduota teismui, apie įtarimus veikti politinės partijos naudai nebuvo informuojama. Atsižvelgdamas į šiuos paaiškinimus, Europos Parlamentas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu panaikino teisinį R. P. imunitetą.

        2.6. R. P. kaip (duomenys neskelbtini) palaikė tos politinės partijos, kurios pirmajame 2020 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą ture užsitikrino daugumą. Tos pačios politinės partijos vėliau lėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo dėl R. P. teisės būti renkamam neįgyvendinimą. 2019 m. balandžio 11 d. visuomenei buvo pristatytas dokumentinis filmas (duomenys neskelbtini), jo anonsai pradėti rodyti viešai žymiai anksčiau. Tiek anonsuose, tiek pačiame filme (duomenys neskelbtini) pasakojo apie tam tikrų asmenų vietą teisiamųjų suole, buvo rodomi kadrai iš Vilniaus apygardos teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjama R. P. ir kitų kaltinamųjų byla. Taip buvo išsakyta išankstinė nuomonė apie bylos baigtį. Taigi, priimant 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį galėjo būti pažeisti teismo nepriklausomumo ir nekaltumo prezumpcijos principai.

        2.7. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo patenkintas prokuroro prašymas skirti lingvistinę kaltinamųjų G. V. ir R. P. 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) ekspertams. Vykdant teismo nutartį, LTEC rašysenos teismo ekspertės kvalifikaciją turinti vyriausioji ekspertė A. Žalkauskienė pateikė teismui 2018 m. gruodžio 4 d. ekspertizės aktą (duomenys neskelbtini), kuriame ištyrė tik subjektyviai pasirinktą minėto pokalbio dalį (tik 73 eilutes, nors visa ekspertų patikslinta pokalbio stenograma užima 31 lapą), tačiau nutartyje skirti ekspertizę buvo pavesta tirti visą pokalbį. Ekspertės A. Žalkauskienės išvadose ir tyrimo akte šiurkščiai pažeidžiamos jos pačios sukurtos metodikos taisyklės, įpareigojančios tirti tiek visą pokalbį, tiek jo kontekstą bei kalbančiųjų siekius. 2019 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje ekspertė pareiškė, kad tyrimo metodika yra tik rekomendacija, o analizuojamos tik tos pokalbio dalys, kurios minimos užduotame klausime. A. Žalkauskienė yra rašysenos ir autorystės nustatymo ekspertė, o tokios ekspertizės priskiriamos dokumentų techniniams tyrimams. Tačiau techninis rašto ar teksto tyrimas iš esmės skiriasi nuo teksto turinio lingvistinės, t. y. kalbinės, analizės, kuriai būtinos ir lingvistinės pragmatikos, semantikos, leksikologijos bei kitos specialiosios žinios. A. Žalkauskienė nėra publikavusi jokio straipsnio lingvistinio pokalbių turinio suvokimo tema. Jos išvados vertintinos kaip šališkos dar ir todėl, kad ekspertė pateikė išvadas, remdamasi metodika, kuri buvo specialiai sukurta šiai konkrečiai bylai: 2018 m. rugsėjo 20 d. prokurorui surašant ir teikiant prašymą teismui dėl lingvistinės ekspertizės skyrimo, LTEC dar nebuvo patvirtinta tokio tyrimo metodika. 2018 m. spalio 18 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje R. P. gynėjas advokatas R. Tilindis pateikė duomenis iš viešai prieinamos LTEC interneto svetainės apie tai, kad teksto suvokimo (lingvistiniai) tyrimai šioje ekspertinėje įstaigoje neatliekami. Tame pačiame posėdyje prokuroras pripažino, kad jis kreipėsi į Dokumentų ekspertizių skyrių ir buvo patikintas, jog šiame skyriuje dirba ekspertai, kurie atlieka tokius tyrimus. Iš LTEC direktoriaus 2018 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. B-73 matyti, kad nauja lingvistinio kalbinių aktų tyrimo metodika įsigalioja nuo 2018 m. spalio 22 d., t. y. už keturių dienų nuo teismo posėdžio pradžios. 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdyje teismas nusprendė nutartį dėl prokuroro prašymo skelbti po metodikos įsigaliojimo datos, t. y. 2018 m. lapkričio 5 d., nors jau 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdyje buvo pasirengta tokiam veiksmui. Ekspertė A. Žalkauskienė, duodama parodymus 2019 m. sausio 4 d. teismo posėdyje, teigė, kad lingvistinį galimo susitarimo dėl menamo kyšio vertinimą korupcinio pobūdžio byloje ji atliko pirmą kartą per savo praktiką. Tik kaltinimo inicijuotam ir sukurtam įrodymui suteikus prioritetą, buvo pažeistas šalių rungimosi principas.

        2.8. Inkriminuojant korupcinio pobūdžio veiką, teisiškai reikšmingas pažadas yra toks, kuris formuluojamas konkrečiam tikslui, t. y. realizuoti realų interesą gauti ar duoti nepagrįstą naudą. R. P. po kelių neinformatyvių frazių 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio pirmojoje dalyje niekad nesugrįžo prie atlygio temos, jos nedetalizavo, niekaip neišreiškė susitarimo ar pažado priimti inkriminuotus 15 000 Eur, taip pat nesiėmė jokių veiksmų, galinčių parodyti interesą tokiam susitarimui. Sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš R. P., vyriausiojo prokuroro 2015 m. rugsėjo 1 d. teikime Šiaulių apygardos teismui nurodyta, kad nors 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbyje G. V. galimai pasiūlė R. P. 15 000 Eur kyšį, tačiau nusikalstamų veikų požymiai nėra nustatyti, todėl ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas tik po pusės metų. Taip buvo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 171 straipsnyje įtvirtinta pareiga tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą, 2 straipsnyje nustatytas tyrimo operatyvumo reikalavimas.

        3. Kasaciniu skundu nuteistojo G. V. gynėjas advokatas S. Židonis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

        3.1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ypatingą reikšmę turi ne asmenų, kuriuos buvo žadama paveikti, parodymai, jų tarpusavio telefoniniai pokalbiai, duomenys, susiję su pinigų mokėjimo fakto nustatymu ir kt., o įrodymai, kuriuose užfiksuotas 2015 m. rugpjūčio 31 d. G. V. ir R. P. pokalbio turinys. Teismui tenka pareiga patikrinti, ar sankcionuojant veiksmus, dėl kurių kreipėsi kriminalinės žvalgybos subjektai, buvo laikomasi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) įtvirtintų pagrindų. Įstatyme nustatytų kriminalinės žvalgybos veiksmų ir priemonių taikymo bei jų ribų nepaisymas ar kitoks piktnaudžiavimas daro juos neteisėtus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017 ir kt.). Teismo nutarties dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta sankcionuojamų kriminalinės žvalgybos veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti veiksmus. Netoleruotina, kai teismas nutarties rezoliucinėje dalyje tik perrašo prokuroro teikimo rezoliucinę dalį ir atitinkamą KŽĮ straipsnį, nenurodydamas, kokie konkretūs veiksmai, priemonės ir kokia apimtimi gali būti vykdomi prieš asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016). Teismas, nagrinėdamas bylą, turi būti aktyvus, net proceso dalyviams nekeliant klausimo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumo, turi tai išnagrinėti pats (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Apeliacinės instancijos teismas pasielgė priešingai, teismo nuosprendyje tik konstatuota, kad teisinis pagrindas atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus abejonių nekelia, nes byloje yra tiek prokuroro motyvuoti teikimai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo sankcionavimo, tiek Šiaulių apygardos teismo nutartys, priimtos išnagrinėjus ir patenkinus šiuos teikimus.

        3.2. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje pažodžiui perrašė prokuroro nutartyje nurodytus bendro pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmus ir abstrakčiai sankcionavo jų vykdymą. Šios nutarties pagrindu buvo įrašytas G. V. ir R. P. pokalbis, vykęs 2015 m. rugpjūčio 31 d. Šis kriminalinės žvalgybos veiksmas įformintas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6-14-20, surašytu 2016 m. kovo 4 d. Protokole nurodoma, kad atliktų veiksmų (techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka) teisinis pagrindas – Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ĮS4-161RN. Protokole įrašyta pastaba, kad pokalbio įrašymo metu, priimant signalą, buvo fiksuojami radijo ryšio trukdžiai. Analogiško turinio yra Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis Nr. ĮS4-187 RN, priimta dėl D. D., R. L., R. P., S. B. ir R. M. Nors nurodytose Šiaulių apygardos teismo nutartyse nieko nėra pasisakyta apie elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolės ir jos fiksavimo sankcionavimą, tačiau iš 2016 m. vasario 15 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-9 matyti, kad vadovaujantis būtent šiomis teismo nutartimis tokie kriminalinės žvalgybos veiksmai faktiškai buvo atlikti ir jų rezultatai pripažinti leistinais įrodymais.

        3.3. Vadovaujantis Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, buvo įrašytas G. V. ir R. P. pokalbis, vykęs 2015 m. rugpjūčio 31 d. Tokiam veiksmui teismo sankcija duota nebuvo. Darant prielaidą, jog tai buvo atlikta vadovaujantis teismo sankcionuotu G. V. sekimu, tuomet turėjo būti surašytas atitinkamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kurio byloje nėra. Teismo nutartyje visiškai neatskleistas sankcionuoto sekimo turinys (konkretūs sankcionuoti veiksmai, priemonės, apimtis), nors tai privalėjo būti padaryta. Plg. – 2016 m. vasario 19 d. teismo nutartyje, tiems patiems asmenims sankcionuojant procesinę prievartos priemonę – slaptą sekimą, nurodoma, kad jo metu leidžiama daryti vaizdo, garso įrašus, fotografuoti, panaudoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo, fotografavimo priemones. Duodamas leidimą specialia tvarka panaudoti technines priemones, teismas negali apsiriboti lakoniškomis frazėmis, perrašydamas KŽĮ straipsnio punktą, kuriame pateikiama bendra šios priemonės sąvoka. Nutartyje turi būti aiškiai apibrėžti kriminalinės žvalgybos subjektams leistini veiksmai, nurodant, kokioje vietoje, kokie slapti operatyviniai veiksmai ir priemonės gali būti atliekami. Jeigu iš nutarties teksto neišplaukia leidimas įrengti technines priemones – vaizdo ir garso įrašymo aparatūrą – ir klausytis pokalbių konkrečioje vietoje, tai visi duomenys, gauti byloje panaudojus šią priemonę, negali būti laikomi duomenimis, gautais teisėtu būdu, o neteisėtu būdu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016). Šiaulių apygardos teismo nutartyse šioje byloje niekaip neatskleidžiamas sankcionuojamų kriminalinės žvalgybos veiksmų, t. y. techninių priemonių panaudojimo specialiąja tvarka ir sekimo, turinys, tik pateikiama bendra šių priemonių sąvoka, nurodyta KŽĮ 2 straipsnio 22 punkte. Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atlikti nesant teisėto pagrindo, todėl neteisėtu būdu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais byloje ir jais remiantis negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

        3.4. Prokuroro teikime dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo G. V. kaip faktinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas nurodyta tai, kad G. V., veikdamas kitų suinteresuotų asmenų naudai, dažnai kreipiasi į aukštus pareigūnus ar politikos veikėjus, prašydamas paveikti vienos ar kitos valstybinės institucijos sprendimus, o už tai galimai gauna neteisėtą atlygį, naudodamasis savo valdomomis visuomenės informavimo priemonėmis, grasindamas paviešinti nepalankią informaciją, siekia priversti privačių bei valstybinių organizacijų atstovus sudaryti jam finansiškai naudingas sutartis su jo valdomomis bendrovėmis arba skirti tam tikro dydžio paramą jo valdomam (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ir ikiteisminio tyrimo veiksmus, pradėjus ikiteisminį tyrimą, šių pagrindų nepatvirtino. G. V. kaltintas byloje dėl visiškai kitokio pobūdžio veikos.

        3.5. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už pasiūlymą, pažadėjimą ir susitarimą duoti kyšį, kiekvienu atveju reikia įvertinti, ar šis pažadas (pasiūlymas) buvo realaus pobūdžio. Teismas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė G. V. siekio realiai duoti kyšį, tokį ketinimą šis neigė viso proceso metu. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos gali pasireikšti ir vien tik žodine forma, todėl svarbu realius ketinimus atskirti nuo nerimtai, juokais ar vien emociškai pasakytų žodžių, bendro pobūdžio samprotavimų ir pan. Sprendžiant, ar ketinimai realūs, vertinamos tokios aplinkybės kaip asmenų elgesys, jų asmenybės, kyšio suma ir pan. G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai aiškino, kad, kalbėdamas su R. P. apie šio vadovaujamos partijos finansus, paminėjo verslininką B. L., kuris paremdavo beveik visas partijas, pareiškė žinantis verslininką ar verslininkus, kurie taip pat galėtų paremti panašia suma – 15 000 Eur (kaip ir B. L.). Kadangi jokio verslininko ar verslininkų G. V. nežinojo, su niekuo apie tai nebuvo kalbėjęs, todėl taip sakydamas jokio konkretaus verslininko mintyje jis neturėjo. G. V. paaiškino, kad apie tokią hipotetinę galimybę jis blefuodamas užsiminė tik dėl to, kad norėjo R. P. pademonstruoti norintis pamiršti (duomenys neskelbtini) tvyrojusią tam tikrą įtampą, savo ruožtu R. P. taip pat siekė atkurti buvusius draugiškus santykius. Kalbantis buvo atkreiptas dėmesys, kad, pakeitus partijų finansavimo įstatymus, įmonės remti partijų negali, todėl daugiau apie partijų rėmimą kalbėta nebuvo. G. V. proceso metu neneigė, kad aptariamo pokalbio metu jis paprašė R. P., kaip seno pažįstamo, pasiaiškinti dėl (duomenys neskelbtini), nes galimai dėl išgalvotų priežasčių jos statybos užbaigimo akto pasirašymas buvo vilkinamas. R. P. pokalbio metu domino tik galimybė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) žiniasklaidos grupe. G. V., priešingai, neskubėjo pasirašyti tokios sutarties. Jeigu tokia sutartis su partija „C“ išskirtinai lengvatinėmis sąlygomis būtų pasirašyta, galbūt tada būtų pagrindas kalbėti apie „prekybą poveikiu“. Po minėto pokalbio net šešis mėnesius tiek dėl G. V., tiek dėl R. P. atliekant daug neviešo pobūdžio žvalgybinių veiksmų, nefiksuota jokio jų kontakto.

        4. Kasaciniu skundu nuteistojo G. V. gynėjas advokatas G. Černiauskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį ir G. V. išteisinti pagal BK 226 straipsnio 3 dalį arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį ir grąžinti bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatorius skunde nurodo:

        4.1. Apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas G. V. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, neišsamiai įvertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad į G. V. kreipėsi asmenys, suinteresuoti paveikti tam tikrų subjektų sprendimus. Baudžiamojoje byloje nenustatytas konkretus susitarimo turinys, kieno vardu G. V. turėjo veikti, nenustatytas ir G. V. susitarimo su R. P. dėl poveikio atitinkamiems subjektams faktas. Iš pokalbio turinio matyti, kad nė vienas pokalbio dalyvis neįsipareigojo atlikti jokių veiksmų, nebuvo sutarta nei kada, nei kokius tikslius veiksmus R. P. turėtų atlikti. G. V. yra žurnalistas, tad darbo pobūdis įpareigoja domėtis įvairiomis temomis. Analizuojant G. V. pokalbio su R. P. metu plėtojamą temą dėl (duomenys neskelbtini) parduotuvės statybos užbaigimo procedūros, pastebima, kad G. V. šią problemą pristato R. P. kaip galimai neteisėtą inspekcijos tarnautojų veikimą vilkinant parduotuvės statybos užbaigimo procedūrą, galimai prievartaujant duoti kyšį. Pokalbio metu G. V. užsimena R. P., kad jis nenori rašyti straipsnio, susijusio su įvykiais (duomenys neskelbtini) ministerijoje, nenorėdamas pakenkti ministrui K. T. ir partijos „C“ pirmininkui R. P. Taigi G. V., kaip potencialus partijos rėmėjas, simpatizuojantis R. P., pokalbio metu kreipiasi į jį prašydamas išsiaiškinti galimą korupcijos atvejį, kuris gali pakenkti tiek jam, tiek ir pačiai jo vadovaujamai partijai. Tolesniame pokalbyje nėra pasiūlymo duoti kyšį, susitarimo jį priimti, pažado daryti kokį nors poveikį valstybinei institucijai ar jos tarnautojams. Pokalbio pabaigoje yra minima, kad bus sudaryta sutartis, tai leidžia teigti, kad galutinis susitarimas dėl pažado veikti atitinkamą instituciją ar valstybės tarnautojus pasiektas nebuvo. Tai, kad nebuvo atlikti jokie veiksmai, siekiant paveikti atitinkamus subjektus, o statybos užbaigimo procedūros galimai yra neskaidrios, darbų užbaigimo aktai sąmoningai nepasirašomi ilgesnį laiką, patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti duomenys – liudytojų A. L., R. M., E. D., J. K. parodymai.

        4.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodomos teiginių ištraukos iš G. V. pokalbio su R. L. ar prašymas pateikti informaciją apie susidariusią situaciją nėra pagrindas kriminalizuoti G. V. veiksmus. Vien pokalbio frazės, kuriomis G. V. teiraujasi informacijos ir vertina galimo korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, vykdomas valstybinėse institucijose, savaime negali būti vertinamos pagal baudžiamąjį įstatymą. Vien domėjimasis galimais korupcinio pobūdžio nusikaltimais valstybės institucijose negali būti vertinamas kaip pasiektas susitarimas veikti kitų asmenų naudai, juolab kai tokie veiksmai, susiję su poveikiu tam tikriems asmenims, nebuvo atlikti.

        4.3. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė selektyviai vertindamas tik kaltinimą pagrindžiančius duomenis, G. V. kaltu dėl prekybos poveikiu pripažino vien remdamasis jo pokalbio su R. P. faktu. Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už pažadą paveikti atitinkamus subjektus yra būtina įvertinti, ar šie pažadai buvo realaus pobūdžio. Svarbu nustatyti, ar kaltininkas tikrai siekė ateityje gauti kyšį, be to, svarbu, kad asmuo suvoktų ir tai, jog potencialus kyšio davėjas tinkamai suprato valios išreiškimą. Byloje nenustatyta, kad už poveikį atitinkamiems subjektams G. V. sumokėjo R. P. 15 000 Eur sumą, kad apskritai būtent ši suma buvo sutarta kaip kyšis, nors iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio galima manyti, kad G. V. ir R. P. susitarimas buvo įvykdytas.

        4.4. Vertinant G. V. ir R. P. pokalbio turinį, svarbu pažymėti, kad, siekiant išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, buvo atlikti lingvistiniai tyrimai ir pateiktos viena kitai prieštaraujančios 2016 m. birželio 16 d. ir 2018 m. gruodžio 4 d. išvados. 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio tarp R. P. ir G. V. turinį skirtingai vertina ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, kuri, teikdama 2019 m. balandžio 24 d. prašymą, paneigė 2018 m. gruodžio 4 d. išvadas ir nurodė, kad kyšį susitarta duoti ne R. P., o partijai „C“. Lietuvos apeliacinis teismas selektyviai vertino įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kvestionuodamas baudžiamojoje byloje atliktų lingvistinių tyrimų reikšmę. Nuosprendyje esantys teiginiai, kuriais abejojama lingvistinių tyrimų nauda baudžiamojoje byloje, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino G. V. kaltę paneigiančių duomenų byloje. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas G. V. veiksmus, kvalifikuodamas juos pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, pats atliko lingvistinį tyrimą; neatsižvelgiant į tai, kad specialistas A. Smetona vertino pokalbio stenogramą, turi būti įvertinta, kad vien ši aplinkybė savaime nepaneigia specialisto išvados reikšmės. Specialistui pateikta pokalbio stenograma yra išsami ir atskleidžia viso pokalbio esmę, nesiskiria nuo garso įrašo, į šią specialisto išvadą apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus byloje, turėjo atsižvelgti, juolab kad specialistas A. Smetona, kitaip nei ekspertė A. Žalkauskienė, tyrė ne pokalbio dalį, o visą pokalbį.

        4.5. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje konstatavo, kad G. V. susitiko su R. P., be kita ko, turėdamas konkretų tikslą – išdėstyti jam kilusios problemos esmę ir pateikti pasiūlymą dėl poveikio tarnautojoms, turėjusioms pasirašyti statybos užbaigimo aktą, darymo, žadant už tai konkretaus dydžio paramą R. P. ir jo vadovaujamai partijai, nors 2017 m. rugsėjo 8 d. kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog kyšis buvo pasiūlytas tiesiogiai partijos „C“ pirmininko R. P. naudai, taip buvo peržengtos kaltinimo ribos ir pažeista BPK 255 straipsnio 2 dalis. G. V. nebuvo pranešta apie kaltinamajame akte išdėstytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pasikeitimą. Taip pat nuosprendžiu apeliacinės instancijos teismas G. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje pagal 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakciją, tačiau atsižvelgiant į tai, kad G. V. pokalbis su R. P. vyko 2015 m. rugpjūčio 31 d., ir teigiant, kad nusikalstama veika buvo baigta iš karto po pokalbio, spręstina, kad G. V. turėjo atsakyti pagal BK 226 straipsnio 3 dalies redakciją, galiojusią nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. spalio 27 d.

        4.6. Kriminalinės žvalgybos veiksmai sankcionuoti 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, tačiau iš 2015 m. liepos 30 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymos Nr. S8-14-938 matyti, kad kriminalinės žvalgybos duomenys buvo renkami ir gauti dar iki šios pažymos surašymo dienos, G. V. sekimas ir jo pokalbių klausymasis vyko iki tokių veiksmų sankcionavimo įstatymo nustatyta tvarka, tokie įrodymai negali būti pripažinti gautais teisėtai. Taip pat minėtoje pažymoje nurodoma, kad apie G. V. buvo gauti informaciniai pranešimai dėl galimai vykdomų jo nusikalstamų veiksmų, tačiau nė pagal vieną iš šių pranešimų ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Tai rodo, kad nebuvo jokio teisėto ir objektyvaus pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kriminalinės žvalgybos informacijoje nėra jokių duomenų apie kokius nors G. V., R. P. ar A. J. Z. susitarimus dėl nusikalstamų veikų planavimo, darymo ar padarymo. Be to, kriminalinė žvalgyba vyko nepagrįstai ilgą laiko tarpą (nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. vasario 16 d.). Pažymoje pateikti deklaratyvūs ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai, todėl vien jų pagrindu pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmai ir jų metu gauti duomenys laikytini neteisėtais, neleistinais įrodymais baudžiamojoje byloje. Kai įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad, ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas. Kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš G. V. buvo pradėti ne siekiant nustatyti ir išsiaiškinti galimai planuojamą įvykdyti nusikalstamą veiką, o siekiant atsitiktinai atskleisti kokius nors nusikalstamus veiksmus ar G. V. informacijos šaltinius. Įtarimai pagal BK 226 straipsnio 3 dalį G. V. pareikšti tik 2016 m. vasario 16 d., praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo G. V. ir R. P. pokalbio. Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tęsiami be teisinio pagrindo.

        4.7. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad visas bylos procesas buvo nepagrįstai išviešintas žiniasklaidos priemonėse, tai turėtų būti vertinama kaip spaudimas teismui, šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Iki teismo G. V. buvo taip pripažintas kaltu, pažeista nekaltumo prezumpcija. Dar ir šiandien filme (duomenys neskelbtini) yra kalbama apie asmenis, kurie turi sėdėti teisiamųjų suole, ir šios kalbos metu rodomas fragmentas, kuriame teismo salėje užfiksuoti G. V. ir R. P. Tai rodo, kad dar iki teismo posėdžio pabaigos visuomenėje jau buvo sąmoningai ir dirbtinai suformuota nuomonė dėl jo kaltės, nepaneigtina taip pat ir politinė G. V. nuteisimo potekstė.

 

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

5. Nuteistojo R. P. gynėjo advokato R. Tilindžio, nuteistojo G. V. gynėjų advokato G. Černiausko ir advokato S. Židonio kasaciniai skundai tenkintini.

 

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 226 straipsnio taikymo

 

6. Nagrinėjamoje byloje G. V. pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas, o apeliacinės instancijos teismo nuteistas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Pagal šią normą atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

7. R. P. pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas, o apeliacinės instancijos teismo nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Pagal šią normą atsako tas, kas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti arba reikalavo ar provokavo duoti, arba priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

8. Aiškinant BK 226 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų turinį, kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad prekybos poveikiu kriminalizavimas sietinas su Europos Tarybos 1999 m. Europos baudžiamosios teisės konvencija prieš korupciją, kuri įpareigoja prie konvencijos prisijungusias valstybes priimti reikiamus teisės aktus ir imtis priemonių, kad pagal jos nacionalinę teisę baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomi tyčiniai veiksmai bet kuriam asmeniui, kuris teigia arba patvirtina galįs mainais už nepagrįstą atlygį daryti poveikį. Tokiu kriminalizavimu, be kita ko, siekiama saugoti skaidrumą ir nešališkumą viešųjų institucijų sprendimo priėmimo procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019).

9. G. V. inkriminuotos prekybos poveikiu rūšies (BK 226 straipsnio 3 dalis) esmė yra tarpininko, turinčio tikėtinos įtakos, papirkimas, kad jis papirkėjo interesais paveiktų atitinkamą instituciją ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad jie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Pati tarpininko papirkimo veika gali pasireikšti ne tik kyšio (neteisėto ar nepagrįsto atlygio) davimu, bet ir jo siūlymu, pažadu ar susitarimu duoti. Šios rūšies prekybos poveikiu nusikalstamos veikos subjektui nekeliami jokie specialūs reikalavimai, t. y. juo gali būti bet kuris pakaltinamas asmuo, kuriam suėjo 16 metų amžius.

10. R. P. inkriminuotos prekybos poveikiu rūšies (BK 226 straipsnio 4 dalis) esmė yra korupcinis tarpininkavimas, kai asmuo įsipareigoja už kyšį panaudoti turimą įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Korupcinis šios nusikalstamos veikos elementas gali pasireikšti ne vien tik kyšio priėmimu, bet ir pažadu ar susitarimu jį priimti, taip pat reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį. Šios rūšies prekybos poveikiu nusikalstamos veikos subjektui specialūs požymiai taip pat nekeliami, juo gali būti tiek valstybės tarnautojas, tiek bet kuris kitas pakaltinamas asmuo, kuriam suėjo 16 metų amžius. Kita vertus, toks asmuo korupcinėje veikoje poveikį adresatui gali atlikti tik pasinaudodamas savo įtaka, kuri kildinama iš jo visuomeninės padėties, tarnybos, įgaliojimų, giminystės, pažinčių ir pan. Pagal šios prekybos poveikiu rūšies teisinius požymius, tarpininko įtaka gali būti tikėtina ar tariama, o tai reiškia, kad tarpininkas realios įtakos gali ir neturėti, kaip ir ketinimų įvykdyti duotą pažadą paveikti adresatą, o papirkėjas dėl jo galimybių ir ketinimų gali klysti. Svarbu, kad papirkėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2014, 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016).

11. Pažymėtina, kad, remiantis BK 230 straipsnio 4 dalimi, kyšiu gali būti pripažintas tik neteisėtas ar nepagrįstas atlygis, taigi prekybos poveikiu bylose tarpininko atlygio (ar asmens, kuriam pagal susitarimą atlygis turi būti suteiktas) neteisėtumas ar nepagrįstumas reikalauja įrodinėjimo ir atitinkamo teisinio pagrindimo. Pažymėtina ir tai, kad prekybos poveikiu nusikalstamoms veikoms būdinga tiesioginė tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad tiek papirkėjas, tiek paperkamas tarpininkas suvokė daromų veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti.

12. Minėtų prekybos poveikiu rūšių turiniui atskleisti aktualūs yra ir kyšininkavimo bei papirkimo nusikalstamų veikų (BK 225 ir 227 straipsniai) analogiškų požymių įprasti išaiškinimai. Pvz., kasacinėje praktikoje, aiškinant kyšio reikalavimo požymį, pasisakyta, kad tai gali būti padaryta atvirai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan., tačiau svarbu, kad toks reikalavimas būtų realus (tikras), t. y. susijęs su subjekto tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390-895/2016, 2K-211-489/2016). Aiškinant papirkimą sudarančių veikų turinį ne kartą pasisakyta, kad tokiais atvejais reikia ne tik įvertinti tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016). Kadangi papirkimą sudarančios veikos gali pasireikšti vien žodine forma (pažadant, siūlant, susitariant), papirkimą būtina skirti nuo girto asmens siekio bravūriškai pasireikšti aplinkinių akivaizdoje, nerimtai ar vien emociškai pasakytų žodžių, bendro pobūdžio samprotavimų ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2014, 2K-140-788/2017). Vadovavimasis minėtomis nuostatomis taip pat yra būtinas siekiant tinkamai nustatyti prekybai poveikiu būdingų veikų realumą ir sandėrio dalyvių tyčią šias veikas padaryti.

13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimą išteisinti kaltinamuosius pagal jiems pareikštus kaltinimus lėmė įrodymų vertinimas, kurio pagrindu konstatuota, kad negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog 2015 m. rugpjūčio 31 d. vykusio pokalbio metu G. V. pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti didelės vertės kyšį R. P., o šis su tokiu pasiūlymu sutiko. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tuos pačius bylos įrodymus, padarė priešingą išvadą, t. y. kad minėto pokalbio turinys patvirtina kyšio siūlymo ir sutikimo jį priimti faktus. Abiejų instancijų teismai vertino ne tik minėto pokalbio turinį, bet ir kitus bylos duomenis, kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, lingvistinių tyrimų išvadas, įvykių kontekstą, tačiau padarė priešingas išvadas dėl esminio prekybos poveikiu elemento, būtino šios nusikalstamos veikos korupciniam pobūdžiui ir pavojingumui nustatyti, t. y. ar už poveikio darymą iš tikrųjų buvo pasiūlytas (pažadėtas) kyšis ir ar buvo duotas sutikimas jį priimti.

14. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015). Įrodymų vertinimo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Turint galvoje prekybos poveikiu nusikalstamų veikų sudėčių platų ir sudėtingą turinį, taip pat pernelyg formalizuoto jų aiškinimo galimybę bei keliamą riziką netinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, skirtingos teismų išvados dėl esminės šiai nusikalstamai veikai konstatuoti faktinės aplinkybės šiuo atveju pagrindžia įrodymų vertinimo klausimo nagrinėjimą kasacine tvarka.

15. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino kyšio siūlymo (pažado) ir sutikimo jį priimti įrodytumo. Šios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi visuotinai pripažintu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismo pabrėžtų ir bylos duomenimis pagrįstų abejonių dėl kaltinamųjų kaltumo nepašalino, taip pažeidė išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo reikalavimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šis pažeidimas pripažintinas esminiu, nes jis sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), taip pat lėmė neteisingą baudžiamojo įstatymo taikymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tokią savo išvadą kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija motyvuoja šiais argumentais:

15.1. Baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta ir neginčijama, kad G. V. rūpinosi prekybos centro (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo reikalais ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. vykusio pokalbio metu prašė atitinkamos R. P. pagalbos, t. y. kad Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus tarnautojai pasirašytų statybos užbaigimo aktą, kurį delsia pasirašyti be jokio teisėto pagrindo. Po šio pokalbio 2015 m. rugsėjo 2 d. R. P. susitiko su (duomenys neskelbtini) viceministru A. G. ir, nors šio susitikimo metu vykusio pokalbio turinys neatskleistas, po šio susitikimo įvyko atitinkamų valstybės institucijų reakcija, kurios rezultatas yra tai, kad minėto objekto statybos užbaigimo aktas buvo labai greitai pasirašytas. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad jokių teisinių kliūčių pasirašyti statybos užbaigimo aktą iš tikrųjų nebuvo ir valstybės tarnautojai, dėl kurių tai įvyko, savo pareigomis nepiktnaudžiavo, teisės aktų nepažeidė ir žalos valstybei nepadarė. Taigi G. V. išsakytu prašymu R. P. iš esmės buvo siekiama teisėtų valstybės tarnautojų veiksmų ir R. P. pokalbio metu dėl to buvo užtikrintas. Šia prasme iš byloje 2015 m. rugsėjo 3 d. užfiksuoto pokalbio tarp R. P. ir (duomenys neskelbtini) viceministro A. G. fragmento, kurį kaltinimas traktuoja kaip padaryto poveikio įrodymą, matyti, kad R. P. savo veiksmus aiškina teisėtu siekiu: „Jo, tai... svarbu, kad teisybė būtų, žinai.“ Iš viso to išplaukia, kad G. V. ir R. P. inkriminuojamų veiksmų pavojingumas sietinas būtent su jų korupciniu pobūdžiu, t. y. kad už pageidaujamą poveikį R. P. (jam asmeniškai ar jo vadovaujamos partijos naudai) buvo siūlomas kyšis, o jį šis sutiko priimti. Vadinasi, minėta aplinkybė privalo būti konstatuota nepalikus dėl to jokių abejonių, nes be šios aplinkybės visi kiti byloje nustatyti veiksmai ir susitarimai praranda nusikalstamai veikai būdingą pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiam korupciniam prekybos poveikiu elementui nustatyti bylos duomenų akivaizdžiai nepakanka.

15.2. Pagal pateiktą kaltinimą kyšio siūlymo (pažado) ir sutikimo jį priimti faktinė aplinkybė grindžiama vieninteliu bylos įrodymu, t. y. 2015 m. rugpjūčio 31 d. G. V. ir R. P. vykusio pokalbio turiniu, tiksliau, keliomis pokalbio dalyvių išsakytomis frazėmis. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šias frazes, pateikė tokį jų aiškinimą: „G. V. pokalbio metu spėja, kad dabar partijas remia „daugiau neoficialiai <...> nes oficialiai jau per daug sudėtinga <...> jau tapo“. R. P. atsako, kad „būna visaip“, dėl to jis labai norėtų su G. V. „sudraugauti“. Pažymėtina, kad būtent po šių žodžių, susijusių su oficialiu ir galbūt neoficialiu politinių partijų, o šiuo konkrečiu atveju – partijos „C“, rėmimu, G. V. nurodo turintis R. P. „vieną tokį pasiūlymą“, kurio esmę labai aiškiai ir suprantamai išdėsto tęsdamas pokalbį. G. V. paaiškino, kad jo pasiūlymas susijęs su R. P. vadovaujamos partijos „viena ministerija“. Nurodė, kad „vienas žmogus“ nieko „rašyti“ nenori, bet „padėtų“. Konkretizuodamas, apie kokią „pagalbą“ kalba, G. V. sako: „biški, kokia ... Penkiolikos tūkstančių eurų sakė nebūtų problema. <...> nu tai nėra per daug, normalu.“ Reaguodamas į šią frazę, R. P. sako: „Lašas prie lašo.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais žodžiais pastarasis išreiškė pritarimą G. V. teiginiui, kad nurodyta suma – 15 000 eurų – yra priimtina ir renkant pinigus, kad ir tokiomis sumomis („lašas prie lašo“), galima užtikrinti finansinę paramą partijai. Kitu klausimu R. P. patikslina G. V. „pasiūlymo“ turinį, klausdamas, ką konkrečiai jam reikėtų daryti („tai, o ką reikėtų daryti?“).“

15.3. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtas apeliacinės instancijos teismo vertinimas yra tik viena iš galimų pokalbio metu išsakytų frazių interpretacijų, kuri, beje, pirmosios instancijos teismo pabrėžtų abejonių nepašalina. Be selektyvaus citavimo ir apeliacinės instancijos teismo paaiškinančių intarpų, minėtas pokalbio fragmentas nepasižymi pakankamu aiškumu ir informatyvumu korupciniam ryšiui nustatyti. Antai pirmosios instancijos teismas visiškai kitaip interpretavo minėtą pokalbio fragmentą, būtent, kad, pašnekovams kalbant įvairiomis temomis, aiškumo ir nuoseklumo dėl to, kad paminėta suma galėtų būti siejama su parama partijai „C“, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad negali būti formuojama tokia prekybos poveikiu įrodinėjimo praktika, kai esminiai šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nustatomi vien tik pagal teismo pasirinktą ir kaltinimui palankią užfiksuoto pokalbio interpretaciją.

15.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad tokio pobūdžio bylose svarbu vertinti ne tik pasakytų žodžių reikšmę, bet ir tai, ar pašnekovų išsakytas mintis kokiu nors būdu buvo bandoma realizuoti. Darydamas reikšmingas bylai išvadas, šios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tiek iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio, tiek ir po jo kaltinamųjų bei liudytojų veiksmai gana ilgą laiką, t. y. net iki 2016 m. vasario mėnesio pabaigos, buvo nuolat kontroliuojami STT pareigūnų, tačiau jokios kyšio davimo ir priėmimo realizacijos neužfiksuota. Pagrįstai pažymėta ir tai, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad verslininkai D. D. ir R. L., kurių interesais veikė G. V., ar kokie kiti asmenys būtų žadėję ar bandę perduoti G. V. kokias nors pinigų sumas, skirtas R. P. ar jo vadovaujamai partijai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės yra svarbios ir pagrindžia pagrįstas abejones dėl kyšio siūlymo ir sutikimo jį priimti realumo, taip pat neleidžia atmesti R. P. parodymų, kad minėta frazė „lašas po lašo“ buvo išsakyta norint palaikyti pokalbį ir kad jį domino visai kitoks susitikimo rezultatas, t. y. susitarti dėl sutarties su G. V. vadovaujama žiniasklaidos grupe dėl politinės reklamos (pokalbio metu R. P. iš tiesų kelis kartus išsako G. V. tokį norą). Nesant jokių duomenų apie realų kokios nors turtinės paramos R. P. ar jo vadovaujamai partijai suteikimą arba bent apie tarimąsi dėl jos būdų, laiko ar kitų aplinkybių, nepaneigta ir G. V. versija, kad iš tikrųjų jis jokio verslininko, kuris galėtų paremti 15 000 Eur suma, nežinojo ir kad šią frazę išsakė norėdamas parodyti, jog jam rūpi R. P. partinės problemos ir pan. Pasakytina ir tai, kad iš apeliacinės instancijos teismo pateiktų argumentų visiškai neaišku, kokiu pokalbio fragmentu pagrįstas šio teismo konstatavimas, kad kyšis buvo siūlomas ir susitarta jį duoti ir priimti ne tik partijos „C“, bet ir paties R. P. naudai (nuosprendžio 184 p.). Nei pokalbio stenograma, nei apeliacinės instancijos teismo argumentai šios aplinkybės niekaip nepatvirtina.

15.5. Šiame kontekste pažymėtina, kad kyšio kaip korupcinės nusikalstamos veikos požymio neteisėtumas ar nepagrįstumas, kaip ir pažadų jį duoti ar priimti realumas, prekybos poveikiu bylose yra įrodinėtinos aplinkybės, kurios negali būti nustatytos prielaidomis. Nagrinėjamoje byloje įrodymais nepagrindžius nei žadamų pinigų šaltinio, nei R. P. ar jo vadovaujamos partijos rėmimo šiais pinigais laiko ir būdo (oficialaus ar neoficialaus), taip pat neužfiksavus kokių nors tokią paramą realizuojančių veiksmų ar bent detalizuojančių pokalbių, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad vos keliomis pokalbio frazėmis G. V. ir R. P. realiai susitarė dėl neteisėto ar nepagrįsto atlygio (kyšio) už poveikį užtikrinant prekybos centro statybos užbaigimo akto pasirašymą.

15.6. Prokuroro prašymu pirmosios instancijos teismas paskyrė lingvistinę kaltinamųjų G. V. ir R. P. 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio ekspertizę, pavesdamas ją atlikti LTEC ekspertams, ir gavo 2018 m. gruodžio 4 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame padaryta išvada, kad pokalbio turinys patvirtina kaltinamųjų susitarimą dėl 15 000 Eur sumos R. P. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo G. V. gynėjas taip pat pateikė teismui 2016 m. birželio 16 d. specialisto A. Smetonos išvadą, kurioje nurodoma, kad nė vienas dialogo dalyvis nesiūlė, nežadėjo, nesitarė duoti ar paimti kyšį. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek ekspertizė, tiek specialisto tyrimas skiriami tais atvejais, kai reikalingos tam tikrų sričių specialiosios žinios (gamtos, technikos, ekonomikos ir kt.), kurių trūksta teismui siekiant tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes. Skiriant ekspertizę (objektų tyrimą), negali būti formuluojami klausimai, į kuriuos atsakyti turi teismas, o ne ekspertas (specialistas). Teisinis bylos aplinkybių vertinimas yra ne eksperto (specialisto), o teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181-507/2016, 2K-373-976/2018, 2K-142-689/2020 ir kt.). Pavedant lietuvių kalbos specialistams atlikti vieno ar kito pokalbio turinio tyrimą, taip pat negali būti formuluojama užduotis atsakyti į klausimą, ar tas pokalbis atitinka konkretaus nusikaltimo sudėties požymius. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad nepriimtina yra situacija, kai esminę teisinę išvadą faktiškai daro ekspertas lingvistas, kurio ekspertinis vertinimas aiškiai peržengia grynai kalbos klausimų ribas (pavyzdžiui, atskirų žodžių ir pasakymų prasmės nustatymą), iš esmės pateikiant kaltinamojo veiksmų teisinį vertinimą, o teismas savo sprendimą dėl asmens kaltumo grindžia tokiomis eksperto išvadomis (2017 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Dmitriyevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 42168/06, par. 113; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-788/2018). Nepriimtina yra ir situacija, kai lingvistinio tyrimo išvada siekiama tik kompensuoti įrodymų nepakankamumą vienai ar kitai svarbiai faktinei aplinkybei nustatyti. Nagrinėjamos bylos kontekste nėra aišku, kokių specialiųjų žinių galėjo pritrūkti vertinant pokalbio turinį, nes pats pokalbis vyko valstybine kalba, nevartojant jokių specifinių sąvokų ar kurios nors mokslo srities specialiosios terminijos. Todėl tiek LTEC, tiek specialisto A. Smetonos išvadoms dėl to, ar pokalbio turinys patvirtina esminį nusikalstamos veikos teisinį požymį, t. y. kaltinamųjų susitarimą duoti ir priimti kyšį, nagrinėjamoje byloje neturėjo būti suteikta įrodomoji reikšmė.

15.7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtus ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, pagrįstai konstatavo, kad jais nesivadovauja. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje (142, 176 p.) taip pat nurodė, kad tokio pobūdžio tyrimai savo esme yra itin artimi teksto interpretacijai ir atspindi subjektyvią tekstą aiškinusio asmens nuomonę apie byloje nagrinėjamus įvykius, taip pat pabrėžė, kad pokalbio turinys nepasižymi sudėtingumu, jo prasmei suvokti nereikalingos specialiosios žinios. Kita vertus, toliau nuosprendyje (181 p.) teisėjų kolegija kaip argumentą nurodė, kad LTEC lingvistinio tyrimo rezultatai patvirtina teisėjų kolegijos padarytą išvadą dėl R. P. ir G. V. kaltės padarius jiems inkriminuojamas veikas, taip pat pažymėjo, kad šis įrodymas neturi ir negali turėti lemiamos reikšmės nagrinėjamoje byloje ir kad šio tyrimo rezultatai vertinami kartu su kitais įrodymais. Tačiau, kaip minėta anksčiau, jokių kitų duomenų (išskyrus minėtą pokalbio fragmentą), kuriais būtų įmanoma įrodinėti pažadą duoti ir priimti kyšį, byloje nėra. Todėl toks loginis nenuoseklumas, iš pradžių neigiant, vėliau pripažįstant pasirinkto lingvistinio tyrimo įrodomąją reikšmę, kartu pabrėžiant šio įrodymo menkesnę vertę, atsižvelgiant į tai, kad korupcinis veikos pobūdis grindžiamas vos keliomis pokalbio frazėmis, pripažintinas netinkamu apkaltinamojo nuosprendžio išvadų motyvavimu (BPK 331 straipsnio 2 dalis).

16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, o R. P. – pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, naikintinas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo G. V. ir R. P. pagal minėtus kaltinimus išteisinti.

 

Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

 

17. Paduotuose kasaciniuose skunduose pateikiami argumentai dėl byloje esančių įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas G. V. ir R. P., neleistinumo, būtent dėl netinkamo kriminalinės žvalgybos veiksmų, įrašant kaltinamųjų pokalbį restorane, sankcionavimo, teisinio pagrindo pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš G. V. nebuvimo, nepagrįsto delsimo pradėti ikiteisminį tyrimą ir kriminalinės žvalgybos veiksmų peraugimo į dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai patikrino ir išsamiai pasisakė dėl gynybos argumentų, susijusių su slaptų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau šių veiksmų metu gautų duomenų neleistinumo nenustatė. Visi slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tinkamai sankcionuoti, o tai, kad gauti duomenys nepatvirtino pirminės informacijos tokiems veiksmams pradėti, savaime nėra pagrindas pripažinti jų neteisėtumo. Bylos duomenys taip pat nesuteikia pagrindo daryti išvados dėl pernelyg ilgo slaptų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ar dirbtinio siekio pasunkinti įtariamų asmenų teisinę padėtį. Atsižvelgdama į tai, kad paduoti kasaciniai skundai tenkinami kitu pagrindu, teisėjų kolegija detaliau įrodymų leistinumo klausimu nepasisako.

18. Paduotuose kasaciniuose skunduose pateikiami argumentai dėl kaltinimo ribų peržengimo, dėl netiesioginio politinio spaudimo viešojoje erdvėje, pažeistų teismo nepriklausomumo ir nekaltumo prezumpcijos principų, dėl LTEC ekspertės nepasirengimo daryti lingvistines ekspertizes ir kt. Atsižvelgdama į tai, kad paduoti kasaciniai skundai visiškai tenkinami kitu pagrindu, dėl minėtų argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendį be pakeitimų.

 

Teisėjai                                                         Alvydas Pikelis

 

                                                                Artūras Pažarskis

 

                                                                Olegas Fedosiukas

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 226 str. Tarpininko kyšininkavimas
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BPK
  • BK 230 str. Sąvokų išaiškinimas
  • BPK 376 str. Teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BPK 369 str. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • BPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys