Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-424-2008].doc
Bylos nr.: 2K-424/2008
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 2K–424/2008

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                               1.2.25.4.4.; 2.1.15.1.2. (S)

 

                                                                                                

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

 

          Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Gintaro Godos, pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. (M. V.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. V. atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: 1) nukentėjusiajai J. Č. teikti pagalbą, kol ši gydysis; 2) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

          Taip pat teismas iš dalies patenkino civilinį ieškinį ir priteisė iš M. V. 30 000 Lt J. Č. neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat teismas priteisė iš M. V. 1000 Lt J. Č. proceso išlaidoms (advokato paslaugoms) atlyginti.   

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria nuteistojo M. V. ir nukentėjusiosios – civilinės ieškovės J. Č. – apeliaciniai skundai atmesti.

          Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

          M. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 23 d., apie 18.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Golf“ (valst. nr. duomenys neskelbtini), važiuodamas buvo neatidus ir neatsargus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, o iškilus eismo saugumo grėsmei bei atsiradus kliūčiai, nesugebėjo laiku sustabdyti vairuojamo automobilio ir partrenkė ant kelio važiuojamosios dalies stovėjusią pėsčiąją J. Č., kuriai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl patirto atviro dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžio, susidarius dešinio kelio sąnario kontraktūrai, buvo žymiai apriboti judesiai ir prarasta 30 procentų darbingumo. Tokiais savo veiksmais M. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 54, 68, 172 punktų reikalavimus.

          Kasaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutarties dalį dėl civilinio ieškinio ir žymiai sumažinti nukentėjusiajai J. Č. priteistos neturtinės žalos dydį.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nusikaltimą jis padarė dėl neatsargumo, didelę įtaką kilusiems padariniams turėjo nukentėjusio asmens didelis neatsargumas. Kasatoriaus nuomone, teismai neatsižvelgė į tai, kad jo faktinė turtinė padėtis yra bloga, o tai, kad teismai atsižvelgė į aplinkybę, jog nukentėjusiajai buvo padaryta žymi turtinė žala, kuri ateityje gali tik didėti, yra tik spėjimais paremta prielaida (CK 6.283 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Kasatorius mano, kad jo nusikaltimas buvo netyčinis ir teigia, kad žalos dydžio nustatymo kriterijai turėtų būti gerokai žemesni ir švelnesni (CK 6.253 straipsnis). Jis nurodo, kad teismų nuosprendžiu ir nutartimi priteista 30 000 Lt neturtinė žala prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

          Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji J. Č. prašo nuteistojo M. V. kasacinį skundą atmesti ir priteisti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

          Nukentėjusioji nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai atsižvelgė į kasatoriaus turimą turtą, gaunamas pajamas, turimus išlaikytinius, protingumo bei teisingumo reikalavimus ir ieškinį tenkino tik iš dalies – priteisė 30 000 Lt iš 100 000 Lt reikalautų. Nukentėjusioji pažymi, kad jos darbingumo netekimas padidėjo nuo 30 iki 55 procentų, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai konstatavo, kad neturtinė žala ateityje gali didėti. Ji teigia, kad jos veiksmai kelyje nebuvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais. Nukentėjusioji nurodo, kad kasatoriaus nurodomomis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose buvo priteista neturtinė žala, šioje byloje negalima vadovautis, nes bylų aplinkybės nėra analogiškos.

          Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė siūlo nuteistojo M. V. kasacinį skundą atmesti. Ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas ir nepažeidė įstatymo reikalavimų. Prokurorė pažymi, kad teismai atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, vadovaudamiesi CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai sumažino prašomos priteisti iš kasatoriaus neturtinės žalos dydį, o apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo ir nukentėjusiosios skundus dėl neturtinės žalos dydžio, pagrįstai ir motyvuotai juos atmetė. Prokurorė teigia, kad yra atmestinas kasatoriaus teiginys dėl CK 6.253 straipsnio taikymo.

          Kasacinis skundas atmestinas.

 

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tikrindamas šiuo aspektu teismų sprendimus dėl civilinio ieškinio, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar tinkamai vadovavosi civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus.

Kasaciniame skunde nuteistasis M. V. ginčija teismo nustatytą neturtinės žalos dydį bei tvirtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nagrinėjamoje byloje nepakankamai įsigilino į nusikalstamos veikos pasekmes, nuteistojo turtinę padėtį bei kaltės formą, nukentėjusiosios kaltę, turtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, šie kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Teismas, taikydamas teisės normas, reguliuojančias nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, teisės pažeidimų nepadarė, laikėsi rungimosi baudžiamajame procese principo (BPK 7 straipsnis) ir žalos dydį nustatė vertindamas bylos faktinius duomenis, kaltinimo ir gynybos šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindė savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Neturtinės žalos dydį dėl nusikaltimo asmens sveikatai nustatė teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. patirtos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus. Teisėjų kolegija, sutikdama su žalos dydžio nustatymo argumentais, pažymi, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, šalinant sužalojimų padarinius (operacijos, specialios procedūros ir kt.), tai jos yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jauno amžiaus nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, prarado 30 procentų bendro darbingumo ir dėl šios priežasties negalėjo įsigyti norimos specialybės, o praėjus daugiau kaip dvejiems su puse metų prarastas darbingumas negrįžo, sužalojimo pasekmės išliko, gydymas tęsiamas, visiško pasveikimo prognozė abejotina. Negalėdamas tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo (gydymo ir kitos išlaidos), teismas pagrįstai civilinei ieškovei J. Č. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio  2 dalis). Teismo sprendime nurodytas argumentas, kad atsižvelgiant į sužalojimo pasekmes turtinės žalos dydis ateityje gali didėti, atitinka bylos faktinius duomenis. Tačiau nagrinėjamu atveju šio fakto konstatavimas nebuvo svarbus sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos klausimą, nes jos dydžio nustatymui įtakos neturėjo. Kasaciniame skunde sureikšmintas turtinės žalos, kuri ieškovei nebuvo atlyginta, dydžio kriterijus.

Nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo įvertinta nuteistojo M. V. kaltė, atkreipiant dėmesį į tai, kad žalą padaręs asmuo veikė neatsargiai, t. y. sąmoningai nesiekė sukelti dvasinių išgyvenimų bei fizinių kančių. Nuteistojo kaltės forma, turtinė padėtis ir nukentėjusiosios elgesys buvo reikšmingos bylai aplinkybės, į kurias taip pat atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas nustatė neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas, atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Teismas rizikingą nukentėjusiosios elgesį važiuojamojoje kelio dalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, įvertino kaip didelį neatsargumą ir atsižvelgdamas į šį kriterijų nustatė mažesnį neturtinės žalos dydį.

Atmestinas kasatoriaus teiginys, kad teismai nepagrįstai netaikė CK 6.253 straipsnio, kuriame numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat, kad asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo veiksmų. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė atsižvelgti į nukentėjusiojo veiksmus, kai nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo arba atsakovo kaltės. Šioje normoje nurodyta, kad nukentėjusiojo elgesys, dėl kurio jam padaroma žalos, gali būti dviejų rūšių. Pirma, nukentėjusysis, suvokdamas, kad jam gali būti padaryta žalos, aiškiai išreiškia savo sutikimą dėl žalos padarymo. Antra, asmuo, suvokdamas, kad jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam, neatsisako tam tikrų veiksmų, t. y. prisiima žalos atsiradimo riziką. Šioje byloje teismai, nustatydami nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, padarė išvadą, kad tiesioginiu priežastiniu ryšiu BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytoms pasekmėms atsirasti buvo nuteistojo M. V. neteisėti veiksmai. Kelių eismo taisyklių 53, 54, 68, 172 punktų reikalavimų pažeidimas sukėlė M. V. vairuojamos transporto priemonės susidūrimą su nukentėjusiąja ir buvo sunkių padarinių priežastis. Todėl kasatoriaus nurodytos CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos.  

Teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstais kasatoriaus argumentus, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos baudžiamosiose bylose nustatant neturtinės žalos dydį. Kasatoriaus skunde įvardytos kasacinės nutartys (2005 01 04 nutartis Nr. 2K-16, 2005 02 15 nutartis Nr. 2K-148, 2005 06 14 nutartis Nr. 2K-361 ir kt.) priimtos bylose, kurių faktinė fabula ar veikos juridinė kvalifikacija skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, arba sprendimai dėl žalos atlyginimo nebuvo priimti. Todėl nurodytose nutartyse išdėstyti kasacinio teismo išaiškinimai negali būti taikomi nagrinėjamu atveju.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami teismų nuosprendis ir nutartis neperžengiant skundo ribų pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).

Iš nukentėjusiosios J. Č. atsiliepimo į kasacinį skundą ir pinigų priėmimo kvito (Nr. duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusioji už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą) sumokėjo 230 Lt. Ši advokatui išmokėta suma priskirtina prie proceso išlaidų ir išieškotina iš kasatoriaus M. V. (BPK 103 straipsnio 6 dalis, 105 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

          Nuteistojo M. V. kasacinį skundą atmesti.

          Iš M. V. priteisti J. Č. 230 Lt (du šimtus trisdešimt) proceso išlaidų.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                Vladislovas Ranonis

 

 

                                                                                                                            Gintaras Goda

 

 

                                                                                                                            Benediktas Stakauskas