Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-129-2009].doc
Bylos nr.: 2K-129/2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-129/2009

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos

                                                        1.1.7.1, 1.1.8.1, 1.1.8.6.2, 2.1.15.1.2, 2.4.2.4

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. kovo 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės, ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

sekretoriaujant Dianai Šataitytei,

dalyvaujant prokurorui Sergiejui Bekišui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. P.,

nuteistajam K. Ž.,

vertėjui Bronislavui Šakaliui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nukentėjusiojo N. P. įstatyminės atstovės D. P. kasacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarties.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu K. Ž. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 40 MGL (5 000 Lt) dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliacinius skundus atmetė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę, prašiusią kasacinį skundą patenkinti, nuteistąjį, prašiusį kasacinį skundą atmesti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą tenkinti iš dalies,

 

n u s t a t ė :

 

              K. Ž. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2006 m. birželio 8 d., apie 10 val., Druskininkuose, Ateities – Liškiavos gatvių sankryžoje, įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį automobiliu „Lancia Dedra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotu A. B. vardu, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 145, 172, 173, 196 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, neatsižvelgė į eismo intensyvumą kelio ir metereologines sąlygas, matomumą, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei – automobiliui „Toyota Picnic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamam D. P., taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl galvos smegenų sutrikimo nesunkiai sutrikdė D. P. sveikatą, o keleiviui N. P., gimusiam 2000 m. rugpjūčio 12 d., dėl galvos sumušimo nežymiai sutrikdyta sveikata.

              Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir nukentėjusiojo N. P. įstatyminė atstovė prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, paskirti K. Ž. laisvės atėmimo bausmę BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, neatidedant jos vykdymo, uždrausti jam specialią teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, patenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, priteisti iš nuteistojo K. Ž. D. P. 2000 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas – 2800 Lt, o N. P.– 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

              Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, kasatorių nuomone, netinkamai pritaikė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, skiriant nuteistajam K. Ž. bausmę, nes nesilaikė BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 1 dalies nuostatų, nepakankamai atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog K. Ž. paskyrus aiškiai per švelnią bausmę ir per mažos trukmės baudžiamojo poveikio priemonę, jis nebus pakankamai paveiktas ateityje laikytis įstatymų ir nebus įgyvendintas teisingumo principas. Skunde teigia, kad jis padarė net keturis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl ko buvo sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, iš įvykio vietos tyčia pasišalino, palikdamas sužalotus nukentėjusiuosius, o teismai netinkamai įvertino jo tokį elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiųjų tik formaliai atsiprašė, nesiėmė jokių priemonių žalai pašalinti, visa tai nedavė pagrindo teismams jam švelninti bausmę. Mano, kad priešingai teismų išvadoms, byloje nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes dėl nusikaltimo nei prisipažino kaltu, nei nuoširdžiai gailėjosi ar gailisi, bylos procesą visokiais būdais vilkino pats ir per savo gynėją, nemotyvuotai reikalavo pakartotinai apklausti mažamečius vaikus, kritiškai nevertino savo elgesio ir tik priremtas surinktų įrodymų byloje pripažino savo kaltę, todėl, kasatorių manymu, nėra nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat skunde nurodoma, kad nors teismai pripažino, kad nuteistasis padarė autoįvykį blaivus, tačiau tai, kad pasišalino iš įvykio vietos, o jo automobilyje rastas nebaigtas gerti alaus butelis ir užkandžiai, verčia įtarti jį buvus neblaivų. Be to, kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad teismai per mažai dėmesio skyrė nukentėjusiųjų asmenų teisėtiems interesams apginti, kaip kad nurodoma teismų praktikoje, todėl kasatoriai įsitikinę, jog teismų sprendimai pažeidžia minėtas BK 41, 54, 59 straipsnių normas.

              Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad neturtinės žalos dydis bei išlaidos už advokato pagalbą, nukentėjusiesiems nepagrįstai sumažintos, apeliacinės instancijos teismas tuo klausimu, nagrinėdamas jų apeliacinį skundą, apsiribojo tik deklaratyviomis formuluotėmis, o konkretūs skundo argumentai liko neįvertinti, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pasisakant šiuo klausimu, yra prieštaravimų, todėl mano, kad iš esmės nemotyvuotai atmestas jų apeliacinis skundas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dalyje.

Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje (iš dalies) bei rezoliucinėje (visiškai) dalyse nepasisakyta dėl apelianto N. P. skundo, tuo darytina išvada, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. P. apeliacinis skundas iš esmės neišnagrinėtas, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK normų pažeidimą, nes pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasatoriai mano, kad kasacinės instancijos teismas iš esmės gali išspręsti skunde paminėtus klausimus, pakeičiant ankstesnių teismų sprendimus.

 

Kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.


Dėl kasatorės argumentų apie nuteistajam paskirtą bausmę

 

Kasatorė skunde nurodo, kad teismai, skirdami nuteistajam K. Ž. bausmę, jos nuomone, pažeidė BK 41, 54 ir 59 straipsnių reikalavimus, nes paskyrė jam aiškiai per švelnią bausmę ir per mažos trukmės baudžiamojo poveikio priemonę. Mano, kad teismai nepakankamai atsižvelgė į jo asmenybę bei kitas byloje nustatytas aplinkybes.

              Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. Ž. bausmę, įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, teikdamas joms vienodą reikšmę.

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. Ž. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai kad padarė neatsargų nusikaltimą, jis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nėra, kad administracine tvarka nebaustas, nusikaltimą padarė blaivus, taip pat nustatė vieną lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę, kad prisipažino ir gailisi. Pripažinti ar nepripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę yra teismo prerogatyva, nuosprendyje yra išdėstyti pakankami motyvai, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi, be to, tai yra susiję su faktinių aplinkybių vertinimu, kas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija, kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Didžioji dauguma kasaciniame skunde keliamų klausimų dėl bausmės skyrimo jau buvo tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, į juos motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacine tvarka, nuosprendžiai ir nutartys, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrinami teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tuomet, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo pagrindai: netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai.

Šioje byloje teismas paskyrė nuteistajam bausmę, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nepažeisdamas baudžiamųjų įstatymų dėl bausmės skyrimo. Kasaciniame skunde pateikti bausmės skyrimo nuteistajam kitokie vertinimai yra kasatorės nuomonė, kurią jau nagrinėjo apeliacinės instancijos teismas ir dėl tų pačių, kaip ir apeliaciniame skunde, argumentų motyvuotai pasisakė savo nutartyje. Taigi, kolegijos nuomone, nuteistajam K. Ž. parinkta tinkama bausmės rūšis, bausmė nėra per griežta, atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o skiriant bausmę BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimai nepažeisti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai savo sprendimuose bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje ir nutartyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas.

 

 

Dėl neturtinės žalos dydžio

 

BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

BPK X skyriaus nuostatos reglamentuoja svarbiausius klausimus, susijusius su žalos atlyginimu, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys.

Šioje baudžiamojoje byloje BPK X skyriaus nuostatos buvo taikomos, nes teise pareikšti civilinį ieškinį pasinaudota, ieškinys išnagrinėtas, o nukentėjusiosios kasaciniame skunde teismų sprendimai ginčijami dėl turtinės ir neturtinės žalos turinio ir jos dydžio nustatymo kriterijų, motyvuojant tuo, kad dėl to teismų sprendimuose padaryta įstatymo taikymo klaidų.

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Visos minėtos BPK nuostatos šioje konkrečioje byloje yra reikšmingos.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.).

Nukentėjusioji kasaciniu skundu prašo padindinti priteistos neturtinės žalos dydį: jai ir N. P. priteisti po 10 000 Lt, o jai, dar ir 2800 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 2000 Lt turtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje civilinio ieškinio klausimai buvo išspręsti nepilnai. Pripažinta, kad nukentėjusiesiems D. P. ir N. P. padaryta ir materialinė, ir moralinė žala. Svarstant neturtinės žalos dydžio klausimą apsiribota tuo, kad D. P. sveikata sutrikdyta nesunkiai, o N. P. – nežymiai, kad jie dėl nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, iki šios baiminasi važinėti automobiliu, be to, teismas atkreipė dėmesį, kad nukentėjusioji apie mažamečio N. P. patirtus sužalojimus pastaroji pranešė tik teismo posėdyje, o ikiteisminiame tyrime pretenzijų dėl N. P. sužalojimų nuteistajam neturėjo, taip pat nuosprendyje atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, jo turtinę ir šeiminę padėtį bei priteisė neturtinės žalos D. P. 2500 Lt, o N. P.– 1500 Lt, nors neturtinės žalos buvo prašoma priteisti kiekvienam po 10 000 Lt.

Teisėjų kolegijos nuomone, kriterijai, reikšmingi neturtinės žalos atlyginimui, nuosprendyje paminėti nevisai išsamiai ir gana deklaratyviai. Tai rodo, kad į neturtinės žalos atlyginimo klausimą nuosprendį priėmęs teismas nepilnai įsigilino nei fakto, nei teisės aspektais.

Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pasisakęs dėl turtinės žalos bei teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, nuosprendžio trūkumų dėl neturtinės žalos atlyginimo neištaisė.

Kolegijos nuomone, teismai savo sprendimais sumažinę prašomos neturtinės žalos dydį, tinkamai jų nemotyvavo, nepakankamai atsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, lemiančias priteistinos neturtinės žalos dydį, o būtent: padaryto pažeidimo aplinkybes ir jo pavojingumą, kilusius padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiųjų išgyvenimus taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, o vertindami padarytos veikos pavojingumą, išsamiai neanalizavo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio ir kaltės turinio.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės.

Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis K. Ž., vairuodamas automobilį, padarė elementarų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu nukentėjusiosios vairuojamo automobilio, iš įvykio vietos pasišalino, net neįsitikinęs apie nukentėjusiųjų būklę po įvykio, dėl ko nebuvo galima tinkamai nustatyti įvykio aplinkybių.

Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: kad ir elementariai nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas ir pan.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo K. Ž. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nors ir nepasižymėjo ypatingu šiurkštumu, tačiau toks visiems vairuotojams, net ir pradedantiesiems, žinomo taisyklių punkto nepaisymas (praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones), rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams, nes važiuodamas šalutiniu keliu, buvo ypač neatidus, dėl ko tik atsitiktinumo dėka nebuvo sunkesnių pasekmių. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka ne tik padaryto pažeidimo šiurkštumo, bet ir kaltės laipsnio. Teismai sprendimuose kaip vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų nurodydami tai, kad nukentėjusieji patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, kasacinio teismo nuomone, nepakankamai įvertino dėl padarytos nusikalstamos veikos kilusius padarinius, juos teismai nurodė tik formaliai ir iki galo neatskleidė jų turinio.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali būti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai vertindami neturtinės žalos dydžio nustatymui CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus juos nepakankamai analizavo, dėl to teismo priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiesiems D. P. ir N. P. negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti didintinas. Kasacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, taiso žemesnės instancijos teismų padarytas klaidas padidindamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinė byla Nr. 2K-533/2005, 2K-303/2006) ir šiuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktikos patirtimi, nustatytinas D. P.– 4000 Lt, o N. P. – 3000 Lt.

 

Dėl  BPK 320 straipsnio 3 dalis taikymo.

 

Kasaciniame skunde nukentėjusioji teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nutarties rezoliucinėje dalyje nepaminėjęs kaip išsprendė apelianto N. P. apeliacinį skundą, šio skundo visiškai neišnagrinėjo ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai D. P. ir N. P. padavė vieną apeliacinį skundą, kuriame išdėstė praktiškai vienodus reikalavimus – pvz. dėl neturtinės žalos dydžio ir pan.  (T. 3, b. l. 41-53). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje trumpai išdėstomos apskųstame nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, nurodoma apeliacinio skundo esmė ir išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo. Pagal teismų praktika, to nereikia suprasti, kad nutartyje reikia smulkiai išdėstyti visus apeliacinio skundo reikalavimus ar smulkiai atsakyti į visus apeliacinio skundo argumentus. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad rezoliucinėje tokios nutarties dalyje nurodomas šio teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo. Iš apeliacinio teismo nutarties (T. 3, b. l. 107-112) matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo esminius skundo reikalavimus, dėl jų visų padarė motyvuotas išvadas ir pasisakė nutarties aprašomojoje dalyje, o kadangi nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų buvo paduotas vienas skundas, jų reikalavimai panašūs, todėl teismas, kaip paminėta, atsakydamas į visus esminius skundo argumentus, juos surašė vientisai ir priėmė sprendimą dėl abiejų apeliantų. Kolegijos nuomone, teigti, kad tuo buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimas ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir priimti teisingą nutartį, nėra pagrindo.

 

Dėl teisinių ir atstovavimo išlaidų atlyginimo

 

Teismų sprendimuose motyvuotai pasisakyta dėl turtinės žalos, teisinių ir atstovavimo išlaidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, teisėjų kolegija sutinka su šių teismų padarytomis tokiomis išvadomis. Kasacinės instancijos teismas pagal teismų praktiką galėtų priteisti iš nuteistojo K. Ž. nukentėjusiajai turėtas teisines ir atstovavimo išlaidas kasacinės instancijos teisme, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartį pakeisti.

Iš K. Ž. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti D. P. iki 4000 (keturių tūkstančių) Lt, o N. P. iki 3000 (trijų tūkstančių) Lt.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

 

 

Teisėjai:                                                                      Viktoras Aidukas

 

                                                                      Dalia Bajerčiūtė

 

Rimantas Baumilas