Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-03-31][nuasmeninta nutartis byloje][eA-540-492-2016].docx
Bylos nr.: eA-540-492/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 111109233 atsakovas
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 188742632 pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 188649078 trečiasis asmuo
Kategorijos:
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.21. Bylos dėl savivaldybių administracijos priežiūros

Administracinė byla Nr. eA-540-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02861-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 35.2

„(S)“

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. kovo 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl dalies sprendimo nuostatų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – Vyriausybės atstovas) 2014 m. gegužės 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1702 1 punktu patvirtintų Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatų) 16, 19 ir 21 punktus.

Pareiškėjas nurodė, kad Nuostatų 21 punkte nustatyta, jog savivaldybės kontrolieriui kasmetines atostogas suteikia savivaldybės meras. Pareiškėjo teigimu, šis punktas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) reikalavimų. Argumentus grindė tuo, kad, kaip nustatyta VTĮ 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas yra išimtinei Savivaldybės tarybos kompetencijai priskirti įgaliojimai. Nei VTĮ, nei VSĮ savivaldybės merui nesuteikia teisės leisti atostogų valstybės tarnautojus, kuriuos į pareigas priima Savivaldybės taryba, todėl tai taikytina ir savivaldybės kontrolieriui. Tokią teisę turi tik savivaldybės taryba. Pareiškėjo teigimu, Nuostatų 16 punktas, kuriame nustatyta, kad nesant savivaldybės kontrolieriaus arba negalint vykdyti savo pareigų (atostogas, laikinas nedarbingumas ir t. t.), jo pareigas eina savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas bei Nuostatų 19 punktas, kuriame nustatyta, kad priėmus sprendimą atleisti savivaldybės kontrolierių iš pareigų, savivaldybės kontrolieriaus pareigas laikinai eina savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas, iki nustatyta tvarka bus paskirtas naujas savivaldybės kontrolierius, taip pat neatitinka VTĮ ir VSĮ reikalavimų. Nei VSĮ, nei VTĮ savivaldybės merui nesuteikia teisės priimti sprendimus dėl valstybės tarnautojų, kuriuos į pareigas priima Savivaldybės taryba, pavadavimo. Teisę priimti tokius sprendimus turi tik Savivaldybės taryba. VSĮ nenumato specialios valstybės tarnautojo pareigybės, kuri būtų skirta atlikti savivaldybės kontrolieriaus pareigas, nustatytas šiame įstatyme, savivaldybės kontrolieriaus atostogų ar ligos metu, taip pat, kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių. Tai reiškia, kad, kai savivaldybės kontrolierius laikinai negali eiti pareigų, joks kitas valstybės tarnautojas (šiuo atveju valstybės tarnautojas, kuriam savivaldybės kontrolierius pavedė laikinai eiti savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas), savaime negali atlikti savivaldybės kontrolieriaus pareigų, o tai reiškia, kad kiekvienu atveju, kai savivaldybės kontrolierius laikinai negali eiti pareigų, Savivaldybės taryboje turi būti sprendžiamas savivaldybės kontrolieriaus pavadavimo klausimas, t. y. tokiu atveju Savivaldybės taryba turi priimti atskirą sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus pavadavimo. Pažymėjo, jog Nuostatų 13 punkte nustatyta, kad savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoją į pareigas skiria savivaldybės kontrolierius, o tai reiškia, kad savivaldybės kontrolierius, priimdamas į pareigas valstybės tarnautoją, kuris esant būtinybei, pavaduoja savivaldybės kontrolierių, pats netiesiogiai sprendžia savivaldybės kontrolieriaus pavadavimo klausimą, kurį pagal VTĮ ir VSĮ turėtų spręsti savivaldybės taryba. Tuo tarpu Savivaldybės taryba, suteikdama teisę savivaldybės kontrolieriui priimti į pareigas valstybės tarnautoją, kuris pavaduoja savivaldybės kontrolierių ir tokiu būdu spręsti savivaldybės kontrolieriaus pavadavimo klausimą, viršijo savo įgaliojimus. Šiuos argumentus pareiškėjas grindė panašius santykius reglamentuojančioms teisės nuostatomis (VTĮ 18 str. 7 d., 10 d.). Pareiškėjas su 2014 m. balandžio 11 d. teikimu Nr. 1T-11 kreipėsi į savivaldybę siūlydamas svarstyti Nuostatų 16, 19, 21 punktų pakeitimo klausimą, tačiau suėjus įstatyme nustatytam terminui Savivaldybės taryba pareiškėjo neinformavo apie priimtą sprendimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

Administracija tvirtino, kad pareiškėjas nenurodė, kokioms VTĮ nuostatoms prieštarauja Nuostatų 21 punktas, o tuo tarpu pareiškėjo nurodomi atskiri VTĮ straipsniai nesudaro pagrindo teigti, kad Nuostatų 21 punktas yra neteisėtas. Teigė, kad sistemiškai aiškinant VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 3 dalies 1 punkto nuostatas išimtinei Savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtinas tik sprendimų dėl savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas, darbuotojų skaičiaus nustatymas, metinės ataskaitos svarstymas ir kt., o kitų funkcijų, susijusių su savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas priskirtinas paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai, kurią savivaldybės taryba gali įgyvendinti pati arba perduodama. Todėl, kaip ir šiuo atveju, Savivaldybės taryba, tvirtindama biudžetinės įstaigos Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatus, turėjo teisę perduoti įgaliojimus, susijusius su kasmetinių atostogų suteikimu savivaldybės kontrolieriui. Dėl Nuostatų 16 ir 19 punktų teisėtumo nurodė, kad, priešingai nei nurodė pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra suteikusi savivaldybės merui įgaliojimų spręsti savivaldybės kontrolieriaus pavadavimo klausimo savivaldybės kontrolieriaus atostogų ar ligos metu, taip pat, kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių. Taryba, patvirtindama Nuostatus, pati nusprendė, kad savivaldybės kontrolierių jo atostogų ar ligos metu, ar kai jis laikinai negali eiti pareigų, pavaduos savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas. Tuo tarpu nei VTĮ, nei VSĮ nereglamentuoja įstaigos vadovo pavadavimo procedūros. Todėl, Administracijos teigimu, nėra pagrindo tvirtinti, kad Nuostatų 16 ir 19 punktai yra neteisėti. Atkreipė dėmesį, kad Tarybos posėdžių organizavimo tvarka yra griežtai reglamentuota, todėl esant nenumatytoms aplinkybėms (savivaldybės kontrolieriaus atostogos, nedarbingumas ar kt.), atitinkamų sprendimų priėmimas galėtų užtrukti, o įstaiga kurį laiką liktų be vadovo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas nenurodė, kokioms VTĮ nuostatoms prieštarauja Nuostatų 21 punktas, o pareiškėjo nurodomi atskiri VTĮ straipsniai nesudaro pagrindo išvadai, kad Nuostatų 21 punktas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra suteikusi savivaldybės merui įgaliojimų spręsti savivaldybės kontrolieriaus pavadavimo klausimo savivaldybės kontrolieriaus atostogų ar ligos metu, taip pat, kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių. Taryba, patvirtindama Nuostatus, pati nusprendė, kad savivaldybės kontrolierių jo atostogų ar ligos metu, ar kai jis laikinai negali eiti pareigų, pavaduos savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas. Todėl, nėra pagrindo teigti, kad Nuostatų 16 ir 19 punktai yra neteisėti. Taip pat atkreipė dėmesį į griežtai reglamentuotą Tarybos posėdžių organizavimo tvarką.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atmetė.

Teismas nustatė, kad Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2014 m. balandžio 11 d. teikimu Nr. 1T-11 „Svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1702 pakeitimo klausimą“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, teikimo kopiją taip pat nusiųsdamas ir Vilniaus miesto savivaldybės merui, siūlydamas svarstyti Nuostatų 16, 19 ir 21 punktų pakeitimo klausimą. Vilniaus miesto savivaldybei jokios informacijos nepateikus, pareiškėjui atsirado pagrindas su prašymu kreiptis į teismą.

Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad savivaldybės kontrolieriui kasmetines atostogas suteikia savivaldybės meras (pastebėta, kad pareiškėjas neteisėta prašo pripažinti tik šią nuostatos dalį, kitos dalies teisėtumo /neteisėtumo pareiškėjas neanalizuoja).

VTĮ 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės kontrolierių į pareigas priima savivaldybės taryba. Pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas, sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės kontrolieriaus teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) nuostatų tvirtinimas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Mero kompetencija apibrėžta VSĮ 20 straipsnyje.

Teismas pažymėjo, kad aktualūs teisės aktai (VTĮ, VSĮ) neapibrėžia, kas savivaldybės kontrolierių turi išleisti atostogų, tuo tarpu, kaip nustatyta iš pareiškėjo pareiškimo turinio, išvadą, kad savivaldybės kontrolieriui kasmetines atostogas turėtų suteikti tik Savivaldybės taryba, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje padarė VTĮ 161 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 5 dalies ir 26 dalies, 26 straipsnio 3 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 30 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies, 43 straipsnio 11 dalies nuostatų kontekste. Šiuo aspektu pažymėta, kad pareiškėjas pareiškime tik pacituodamas VTĮ atitinkamas nuostatas ir abstrakčiai nurodydamas, kad tik jų (šios nuostatos su keliamu ginču tiesiogiai nesusijusios) turinio pagrindu daro išvadą dėl Nuostatų 21 punkto neteisėtumo, iš esmės savo pozicijos nepagrindė konkrečiam atvejui (savivaldybės kontrolieriaus atostogų išleidimas) aktualiais teisiniais argumentais.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybės taryba patvirtindama Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatus (išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija), patvirtino, kad savivaldybės kontrolieriui kasmetines atostogas suteikia savivaldybės meras. Atitinkamai reiškia, kad tvarka, kuri įtvirtinta Nuostatų 21 punkte buvo priimta savivaldybės kontrolierių į pareigas priėmusios kolegialios institucijos – savivaldybės tarybos nurodymu (sutikimu). Iš paminėtų aplinkybių galima teigti, kad savivaldybės kontrolierių į pareigas priėmusi kolegiali institucija – Savivaldybės taryba, teisę išleisti į atostogas savivaldybės kontrolierių, kurį į pareigas priėmė ji pati, išreiškė Nuostatuose įtvirtindama tvarką, pagal kurią Savivaldybės tarybos sutikimu atostogas savivaldybės kontrolieriui suteikia savivaldybės meras. Todėl, atitinkamai, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad Nuostatuose įtvirtinta savivaldybės kontrolieriaus atostogų suteikimo tvarka yra ydinga pareiškėjo nurodytų VTĮ ir VSĮ nuostatų kontekste. Šiuo aspektu pažymėta ir tai, kad, kaip nustatyta VSĮ 13 straipsnio 4 dalyje, Savivaldybės tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (VTĮ 13 str. 9 dalis). Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 (toliau – ir Reglamentas), 37 punkte, kuriame taip pat nustatyta, kad eiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami prireikus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Neeiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami, jei to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių, pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais. Posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų Tarybos narių dauguma. Nagrinėjamą ginčą (Savivaldybės kontrolieriaus atostogų suteikimas) įvertinus taip pat ir šių teisės nuostatų apimtyje, daryta išvada, kad tuo atveju, jei savivaldybės kontrolieriui atostogos būtų suteikiamos išimtinai tik Savivaldybės tarybos sprendimu, laikantis gana griežtos tarybos posėdžių organizavimo tvarkos (posėdžiai šaukiami kas tris mėnesius, atitinkamam sprendimui priimti reikalinga tarybos narių dauguma), galėtų susidaryti tokia situacija, kai savivaldybės kontrolieriui prireikus skubių, nenumatytų atostogų, dėl atitinkamų priežasčių (pvz. nesusirenka reikalinga tarybos narių dauguma) atostogų klausimo nebūtų galimybės išspręsti prašymo pateikimo metu, o tokia situacija savivaldybės kontrolieriaus atžvilgiu nebūtų teisinga teisės į poilsį prasme. Apibendrinant daryta išvada, kad Savivaldybės taryba savivaldybės kontrolieriaus atostogų klausimą perduodama spręsti savivaldybės merui veikė jai (Tarybai) priskirtų įgaliojimų (kompetencijos, sprendžiant su valstybės tarnautoju, kurį į pareigas priėmė Savivaldybės taryba, susijusius tarnybinius klausimus) ribose.

Teismas nurodė, kad Savivaldybės taryba Nuostatų 16 ir 19 punktais išsprendė savivaldybės kontrolieriaus pavadavimo klausimą, savivaldybės kontrolierių pavaduoti paskiriant savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoją. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad, subjektas, kuris, susiklosčius tam tikrai situacijai, pavaduos savivaldybės kontrolierių yra paskirtas Savivaldybės tarybos sprendimu (įtvirtintu Nuostatų 16 ir 19 punktuose).

 

III.

 

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nustato bendrąją taisyklę, kad funkcijas, susijusias su valstybės tarnautojo tarnybos santykiais, įgyvendina valstybės tarnautoją į pareigas priimantis (priėmęs) asmuo, ir šios taisyklės išimtis, taikomas įgyvendinant kai kurias funkcijas, susijusias su valstybės tarnautojo tarnybos santykiais, tais atvejais, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali institucija. Tai patvirtina ir Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 5 ir 26 dalių, 26 straipsnio 3 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 ir 5 dalių, 43 straipsnio 11 dalies nuostatos. Darytina išvada, kad funkcijas, susijusias su valstybės tarnautojo tarnybos santykiais, kurias įgyvendinančio subjekto Valstybės tarnybos įstatymas nenustato, įgyvendina (be kita ko, leidžia atostogų) valstybės tarnautoją į pareigas priimantis (priėmęs) asmuo. Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės kontrolierių į pareigas priima savivaldybės taryba. Taigi atostogų savivaldybės kontrolierių leidžia savivaldybės taryba. Vis dėlto tai nereiškia, kad savivaldybės taryba gali įgalioti kitą asmenį leisti atostogų savivaldybės kontrolierių. Nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nenustatyta, kad savivaldybės taryba jai priklausančią teisę leisti atostogų savivaldybės kontrolierių gali perduoti savivaldybės merui.

Pareiškėjas tvirtina, kad Vietos savivaldos įstatymas nenumato galimybės steigti valstybės tarnautojo pareigybę, kuri būtų skirta pavaduoti savivaldybės kontrolierių arba laikinai eiti savivaldybės kontrolieriaus pareigas, savivaldybės kontrolierių atleidus iš pareigų. Nesant tokios pareigybės, kiekvienu atveju, atsiradus priežastims, dėl kurių savivaldybės kontrolierius laikinai negali eiti pareigų, arba savivaldybės kontrolierių atleidus iš pareigų, savivaldybės taryba turėtų spręsti savivaldybės kontrolieriaus pavadavimo arba pavedimo laikinai eiti savivaldybės kontrolieriaus pareigas klausimus. Sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas priima savivaldybės taryba, taigi tik savivaldybės taryba (o ne pats savivaldybės kontrolierius, kaip tai nustatyta Nuostatų 13 punkte) turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl kito valstybės tarnautojo, kuris laikinai atliktų savivaldybės kontrolieriaus pareigas. Tik savivaldybės taryba gali įvertinti valstybės tarnautojo kompetenciją laikinai eiti savivaldybės kontrolieriaus pareigas ir suteikti jam Vietos savivaldos įstatyme numatytus savivaldybės kontrolieriaus įgaliojimus. Savivaldybės kontrolieriaus į pareigas priimtas savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės kontrolieriaus įgaliojimų ad hoc neįgyja ir neturi. Atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybės kontrolieriaus pareigas gali eiti tik reikiamą kvalifikaciją turintis valstybės tarnautojas. Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybės kontrolierius privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo administravimo srityse stažą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas mano, kad apeliantas nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, remiasi tik pirminiame prašyme išdėstyta pozicija. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde paminėtos VTĮ nuostatos neleidžia daryti išvados, kad VTĮ tiesiogiai nenumatytais atvejais funkcijas, susijusias su valstybės tarnautojo tarnybos santykiais įgyvendina išimtinai tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. VTĮ nereguliuoja, koks subjektas gali suteikti kasmetines atostogas. Pažymi, kad remiantis VTĮ 16 straipsnio 2 dalies 8 punktu į savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją nepatenka kasmetinių atostogų savivaldybės kontrolieriui suteikimas, tačiau jai priskirta funkcija tvirtinti savivaldybės kontrolieriaus nuostatus. Remiantis Biudžetinių įstaigų įstatymu, subjektas, tvirtinantis biudžetinės įstaigos nuostatus, gali savo nuožiūra numatyti tokias nuostatas, kurios neprieštarautų įstatymams. Atsižvelgdamas į tai, kad joks teisės aktas nereglamentuoja kasmetinių atostogų suteikimo savivaldybės kontrolieriui, atsakovas mano, kad savivaldybės taryba nepažeidė jokių teisės aktų priimdama Nuostatus ir juose aptardama kasmetinių atostogų suteikimą savivaldybės kontrolieriui. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad VTĮ ir VSĮ nėra įtvirtintas reikalavimas kiekvienu konkrečiu atveju priimti atskirą sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus pavadavimo, šie teisės aktai apskritai nereglamentuoja įstaigos vadovo pavadavimo procedūros. Laikosi pozicijos, kad reikalavimas kiekvienu konkrečiu atveju priimti atskirą sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus pavadavimo nepagrįstai ir neproporcingai apsunkintų šią procedūrą dėl griežtos posėdžių organizavimo tvarkos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Tarnyba mano, kad apeliantas nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, remiasi tik pirminiame prašyme išdėstyta pozicija. Apeliantas nenurodo, kokiam konkrečiai VTĮ ir VSĮ straipsniui galimai prieštarauja Nuostatų 16, 19, 21 punktai. Tarnyba nurodo, kad laikosi pozicijos, išdėstytos jos atsiliepime į prašymą.

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1702 1 punktu patvirtintų Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarybos nuostatų 16, 19 ir 21 punktų, kuriais savivaldybės merui priskirta kompetencija suteikti Savivaldybės kontrolieriui kasmetines atostogas bei apibrėžtas savivaldybės kontrolieriaus pavadavimo klausimas, teisėtumo.

VTĮ 10 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad savivaldybės kontrolierių į pareigas priima savivaldybės taryba.

Pareiškėjo manymu, kadangi Savivaldybės kontrolierių į pareigas priima ir atleidžia Savivaldybės taryba, todėl meras neturi teisės savivaldybės kontrolieriui suteikti atostogas, tai turėtų daryti Savivaldybės taryba.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokios pareiškėjo pozicijos nepripažįsta pagrįsta bei pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams, kad Savivaldybės taryba patvirtindama Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatus (išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija), ir pavesdama, savivaldybės kontrolieriaus kasmetinių atostogų suteikimo klausimą spręsti savivaldybės merui, tinkamai veikė jai (Tarybai) priskirtų įgaliojimų (kompetencijos) ribose ir tai įtvirtino Nuostatų 21 punkte. Tokio pobūdžio pavedimą savivaldybės merui pareiškėjas nepagrįstai vertina kaip prieštaraujantį Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms, numatančioms, kad funkcijas, susijusias su valstybės tarnautojo tarnybos santykiais, kai nėra aptarta įstatyme, įgyvendina, taip pat suteikia atostogas, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo.

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais.

Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punkte kaip savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija įtvirtinta pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas, sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės kontrolieriaus teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) nuostatų tvirtinimas. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe yra tai, kad Savivaldybės taryba teisėtai įgyvendina savo išimtinę kompetenciją Vietos savivaldos įstatyme nustatytais būdais įsteigdama Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą bei patvirtindama jos nuostatus.

Be to, pareiškėjas teigia, kad Nuostatų 16 ir 19 punktuose neteisėtai įtvirtintas savivaldybės kontrolieriaus pavadavimo klausimas, t. y. nustatyta, kad savivaldybės kontrolierių pavaduoja savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas, kai pavadavimo klausimą taip pat turi spręsti Savivaldybės taryba. Savo poziciją pareiškėjas grindžia argumentais, kad teisės aktai nenumato galimybės steigti valstybės tarnautojo pareigybę, kuri būtų skirta pavaduoti savivaldybės kontrolierių arba laikinai eiti savivaldybės kontrolieriaus pareigas, savivaldybės kontrolierių atleidus iš pareigų.

Kaip jau buvo minėta, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta Savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija, susijusi su savivaldybės kontrolieriaus paskyrimu bei savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimu. To paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Savivaldybės kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia (kai savivaldybės gyventojų skaičius yra mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) juridinį asmenį – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą. Šiai tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius.

Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo Savivaldybės taryba priima į pareigas savivaldybės kontrolierių ir jo teikimu steigią juridinį asmenį – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą bei patvirtina šios tarnybos nuostatus. O savivaldybės kontrolierius (VSĮ 27 straipsnio 9 dalies 1 punktas) tvirtina savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos struktūrą, pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus ir pareiginius nuostatus, priima į pareigas ir iš jų atleidžia valstybės tarnautojus vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymu ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, vadovaudamasis Darbo kodeksu bei atlieka kitas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos personalo valdymo funkcijas.

Savivaldybės kontrolierius, priimdamas savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoją į pareigas vadovaujasi VTĮ Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašu, kuriame įstatymo lygmeniu yra nurodytas pareigybės lygis ir kategorija, o VTĮ 7 straipsnyje nurodytas Valstybės tarnautojų pareigybių lygiams ir kategorijoms priskirtas reikalavimas dėl išsilavinimo. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 yra patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, kurios 4 punktas nustato, kad įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba įstaigos struktūrinio padalinio vadovas analizuoja teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas. Jeigu valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamos funkcijos ir šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui keliami specialūs reikalavimai, nustatyti teisės aktuose, minėtos funkcijos ir reikalavimai turi būti nurodyti rengiamame valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme.

Aptartos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos reiškia, kad savivaldybės taryba savo kompetenciją realizuoja įsteigdama Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą bei patvirtindama jos nuostatus, o savivaldybės kontrolierius, kaip savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovas, turi teisę priimti į savo tarnybą savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoją bei vadovaujantis įstatymuose įtvirtintomis normomis nustatyti jam keliamus reikalavimus. Apelianto argumentai, kad Savivaldybės taryba gali tik vieninteliu būdu – kiekvieną kartą kolegialiai spręsdama dėl kasmetinių atostogų suteikimo Savivaldybės kontrolieriui ar jo pavadavimo, įgyvendinti savo išimtinę kompetenciją, yra nepagrįstai ribojantys Savivaldybės tarybos galimybes veikti įstatyme numatytais būdais, neatitinkantys aptartų Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punkte išdėstytų nuostatų, numatančių ne tik Savivaldybės kontrolieriaus paskyrimą, bet ir Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos įsteigimą, jos nuostatų patvirtinimą, bei su tuo susijusių sprendimų, būtinų užtikrinant savivaldybės kontrolieriaus institucijos tinkamą funkcionavimą, priėmimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

 

 

 

 

Dainius Raižys

 

 

 

 

 

Virginija Volskienė