Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-14][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-258-403-2020].docx
Bylos nr.: e3K-3-258-403/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Neringos restoranas“ 126366155 atsakovas
Elis Textile Service, UAB 110694894 Ieškovas
Kategorijos:
2.6.8.11.1. Sutarties nutraukimas
2.6.20.1. Atlygintinų paslaugų teikimas (paslaugų sutartis)
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6. Prievolių teisė
2.6.8. Sutarčių teisė
2.10. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
2.6.8.11. Sutarčių pabaiga
2.6.20. Mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-258-403/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42949-2017-7 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.20.1

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elis Textile Service (buvęs pavadinimas uždaroji akcinės bendrovė „Berendsen Textile Service“) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elis Textile Service (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Berendsen Textile Service“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neringos restoranas“ dėl netesybų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos restoranas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elis Textile Service (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Berendsen Textile Service“) dėl paslaugų teikimo sutarčių nuostatos pripažinimo niekine ir negaliojančia.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo vienašališko mišrios sutarties, turinčios paslaugų sutarties elementų, nutraukimo atveju.

2.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 849 Eur netesybų, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2017 m. gegužės 23 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį bei priedą prie šios sutarties Nr. 110889/1030881 ir 2017 m. liepos 17 d. Paslaugų teikimo sutartį bei priedą prie šios sutarties Nr. 110889/1030881 (toliau – kiekviena jų – Sutartis, abi kartu – Sutartys), jų pagrindu ieškovė atsakovei teikė kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas Sutartyse nustatytu grafiku bei dažnumu. Sutartyje nustatyta, kad jos terminas yra 24 mėnesiai. Sutarties galiojimas automatiškai pratęsiamas dar 12 mėnesių, jei nė viena iš šalių iki Sutarties pasibaigimo nepareiškia noro nutraukti Sutartį. Šalys Sutartyse (4.2 punkte) susitarė, kad šalis, nutraukusi Sutartį pirma laiko, moka netesybas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsakovė 2017 m. liepos 28 d. pranešimu apie Sutarties nutraukimą pranešė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutraukia Sutartis. Ieškovės teigimu, atsakovė, nesibaigus šalių Sutarties terminui, vienašališkai prieš terminą nutraukė Sutartį, todėl, remiantis šalių Sutarties sąlygomis, atsakovei atsirado pareiga mokėti šalių Sutartyje suderintas ir sutartas netesybas. Įvykus šioms aplinkybėms, ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą pagal Sutartį sumokėti netesybas ir netesybų apskaičiavimo pažymą, tačiau atsakovė atsisakė vykdyti prievolę.

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Atsakovės, kaip klientės, teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra absoliuti, o galimybė reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme nenustatyta. Ieškovė neturi teisės reikalauti netesybų priteisimo, nes paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu.

5.       Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašė teismo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu paslaugų Sutarčių 4.2 punktą, atmesti ieškinį ir nurodė, kad Sutarties 4.2 punktas prieštarauja CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyviam reikalavimui, pagal kurį paslaugų teikėjas gali iš paslaugų gavėjo reikalauti atlyginti tik proporcingą suteiktoms paslaugoms kainos dalį ir patirtas protingas išlaidas, o ne negautas pajamas.

6.       Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad, paslaugų gavėjui nutraukiant sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti apsaugoti ir paslaugų teikėjo interesai. Šalys savo valia susitarė dėl sutartinės atsakomybės, todėl teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir šalis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai sutartyje nustatyta, bet ir tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šalių suderinta sutartinė formuluotė atitinka šalių suderintą valią nustatyti būtent tokias sąlygas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Neringos restoranas“ ieškovei UAB „Berendsen Textile Service“ 849 Eur kompensaciją, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (849 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2017 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 625 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; atsakovės priešieškinį atmetė.

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Berendsen Textile Service“ ir atsakovė UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. gegužės 23 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį, kuria paslaugų teikėja (ieškovė) įsipareigojo klientei (atsakovei) nuomoti kilimėlius už užmokestį ir keisti juos, kaip nurodyta pagal šią sutartį ir jos priedus (Sutarties 1.1 punktas); klientė įsipareigojo mokėti mokestį už praėjusį aptarnavimo mėnesį, remiantis Sutarties priedais, pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 10 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos (Sutarties 2.1 punktas). Taip pat šalių 2017 m. liepos 17 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis, kuria paslaugų teikėja (ieškovė) įsipareigojo klientei (atsakovei) nuomoti kilimėlius už užmokestį ir keisti juos, kaip nurodyta pagal šią sutartį ir jos priedus (Sutarties 1.1 punktas); klientė įsipareigojo mokėti mokestį už praėjusį aptarnavimo mėnesį, remiantis Sutarties priedais, pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 10 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos (Sutarties 2.1 punktas).

9.       Atsakovė UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. liepos 28 d. pranešimu informavo ieškovę UAB Berendsen Textile Service“ apie Sutarčių nutraukimą nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. 2017 m. lapkričio 2 d. ieškovė el. laišku kreipėsi į atsakovę dėl Sutarčių sustabdymo. Šalys elektroniniu paštu susirašinėjo dėl sutarčių sustabdymo ir 2017 m. rugsėjo 29 d. ieškovė parengė Dvišalį susitarimą dėl Sutarčių sustabdymo, 2017 m. lapkričio 10 d. pranešimu ieškovė pateikė atsakovei kompensacijos skaičiavimo pažymą. UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. lapkričio 21 d. raštu kreipėsi į UAB „Berendsen Textile Service“ prašydama nurodyti protingas išlaidas, kurias UAB Berendsen Textile Serice“, norėdama įvykdyti šalių sudarytas paslaugų teikimo sutartis, patyrė iki pranešimo apie sutarčių nutraukimą gavimo iš UAB „Neringos restoranas“ momento. Ieškovė 2018 m. lapkričio 25 d. rašytiniais paaiškinimais teigė, kad tarp šalių susiklostė ne paslaugų teikimo, bet nuomos teisiniai santykiai.

10.       Teismas nusprendė, kad nors paslaugų Sutartys turi ir nuomos, ir paslaugų teikimo sutarčių požymių (mišri sutartis, CK 6.156 straipsnio 3 dalis), jose atlygintinų paslaugų elementas yra svarbus ir išlaikęs esminius, vyraujančius paslaugų požymius. Vadovaujantis CK 6.156 straipsnio 3 dalimi, šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Pagal teismų praktiką, net ir sudarant mišrią sutartį kliento absoliuti teisė atsisakyti sutarties neturi būti paneigiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017). Dėl to nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl vienašalio Sutarčių nutraukimo tvarkos ir sąlygų buvo aktualus CK 6.721 straipsnio 1 dalies taikymas. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teismų praktiką, nusprendė, kad paslaugų sutarties šalis (klientė) turėjo teisę vienašališkai pasinaudoti teise nutraukti šalių sudarytas Sutartis ir šia teise pasinaudojo.

11.       Ginčo šalims skirtingai aiškinant Sutarčių 4.2 punkto nuostatas, teismas nustatė, kad Sutarčių 4.2 punktas įtvirtino: „Jei Klientas nutraukia Sutartį, raštu pranešęs apie tai Tiekėjui prieš 3 (tris) mėnesius“, (arba Sutartis nutraukiama dėl Kliento kaltės) nesibaigus Sutarties vykdymo terminui, jis privalo sumokėti kompensaciją, kuri padengtų išlaidas, kurias Tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš Kliento momento. Šalių susitarimu nuostolių suma lygi 50 proc. sumos, kurią Klientas būtų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Šis punktas netaikomas, jei Klientas perduoda savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai šaliai tokiomis pačiomis sutarties sąlygomis.Teismas pažymėjo, kad atsakovė tik po Sutarčių nutraukimo pradėjo reikalauti iš ieškovės dokumentų, patvirtinančių nuostolių realumą, tačiau atsakovė turėjo visas galimybes atsisakyti nurodytos sutartinės nuostatos ir tokiomis sąlygomis Sutarčių nesudaryti. Teismas pabrėžė, kad atsakovė, sudarydama Sutartis nurodytomis nuostatomis, pripažino ir sutiko su ieškovės nuostolių, patirtų iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą, dydžiu, jų skaičiavimo metodika, o ginčyti ją (skaičiavimo metodiką) pradėjo tik po Sutarties nutraukimo.

12.       Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad Sutarčių 4.2 punktas prieštarauja CK 6.721 straipsnio 1 daliai, nes riboja atsakovės teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nustatant ieškovei mokėtinos kompensacijos dydį. Konstatavo, jog šalys, pasirinkdamos atitinkamo dydžio kompensaciją, įvertino ieškovės patirtus (tiesioginius) nuostolius dėl sutarties nutraukimo, o kompensacija pagal sutarčių sąlygas yra skirta šiems nuostoliams padengti. Būtent kliento pareiga atlyginti tiesioginius nuostolius nutraukus sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu paslaugos teikėjui pripažinta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007).

13.       Teismas nurodė, kad ieškovė pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį ir Sutarčių 4.2 punktą turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės kompensaciją, nustatytą Sutarčių 4.2 punkte, nes ši kompensacija savo tikslu atitinka CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytas paslaugų teikėjo išlaidas (tiesioginius nuostolius), patirtas iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo momento. Be to, šalys susitarė dėl kompensacijos dydžio Sutarčių 4.2 punkte. Atsakovė, būdama juridinis asmuo, verslo subjektas, suvokianti sutarties pasirašymo pasekmes, turi elgtis apdairiai ir išsiaiškinti pasirašomų dokumentų turinį. Sutartys jas sudariusioms šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o iš sutarčių kylančios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Teismas, įvertinęs CK 6.721 straipsnio 1 dalies formuluotę, pažymėjo, kad jos tikslas – užtikrinti paslaugos teikėjo interesų apsaugą, t. y. CK 6.721 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja klientą atlyginti paslaugos teikėjui nurodytas išlaidas. Tačiau CK 6.721 straipsnio 1 dalis nedraudžia šalims susitarti dėl šių išlaidų dydžio: šalys gali susitarti dėl CK 6.721 straipsnio 1 dalies normos įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos (CK 6.38, 6.189 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014). Priešingas situacijos vertinimas paneigtų sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) ir paslaugos teikėjo interesų apsaugą. Be to, sutartine teise ginamas teisėtų lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų atsidūrusi, jeigu sutartinės nuostatos būtų vykdomos. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė ne tik dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau ir nustatė kliento pareigą padengti paslaugos teikėjo išlaidas, dėl kurių dydžio šalys susitarė Sutarčių 4.2 punktu.

14.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu tenkino apeliacinį skundą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą – ieškovės UAB „Berendsen Textile Service“ ieškinį atmetė, atsakovės UAB „Neringos restoranas“ priešieškinį tenkino: pripažino niekiniu ir negaliojančiu UAB Berendsen Textile Service“ ir UAB „Neringos restoranas“ 2017 m. gegužės 23 d. ir 2017 m. liepos 17 d. sudarytų paslaugų (kilimėlių nuomos ir keitimo) teikimo sutarčių 4.2 punktą, priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliacijos objektą šioje byloje sudarė pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, jog šalių sudaryta sutartis yra mišri ir Sutarties 4.2. punktas neprieštarauja imperatyviai CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai.

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo sutarčiai taikytinos CK 6.721 straipsnio nuostatos, pagal kurias klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Ieškovė byloje neginčijo atsakovės teisės nutraukti paslaugų teikimo sutartį, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti sutartyje nustatytas netesybas už sutarties nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Kadangi atlygintinų paslaugų nuostatos (CK 6.721 straipsnio 1 dalis) įtvirtina specifinę sutarties (jos atsisakymo) taisyklę, nustatančią besąlygišką kliento teisę atsisakyti sutarties, tai ji negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu.

17.       Netesybos (bauda) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi, netesybos negali būti nustatytos už teisėtų veiksmų atlikimą, nagrinėjamu atveju – absoliučios teisės nutraukti sutartį įgyvendinimą.

18.       CK 6.721 straipsnyje įtvirtinti vienašalio paslaugų sutarties nutraukimo padariniai. Jeigu yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama, paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-235/2007). Paslaugų teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius; galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007).

19.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtus tiesioginius nuostolius, kuriuos sukėlė atsakovės pasinaudojimas teise vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovės reikalavimas išimtinai buvo grindžiamas sutartyje nustatytomis baudinėmis netesybomis, kurios mokėtinos klientui pasinaudojus įstatyme įtvirtinta teise nutraukti sutartį prieš terminą. Sutarties 4.2 punkto tekstas patvirtina, kad ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos iš esmės siejamos su netiesioginiais nuostoliais  negautomis pajamomis, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų nenutraukusi sutarties, tačiau netesybų dalies, apimančios paslaugų teikėjo negautas pajamas, priteisimas paslaugų teikėjui yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

20.       Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais:

20.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo mišrią sutartį ir jos nutraukimo pasekmes, turėjo iš naujo patikrinti ir kvalifikuoti šalių sudarytą sutartį. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje remiasi paslaugų teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis, tačiau neaišku, kaip teismas vertino pirmosios instancijos teismo motyvus dėl sutarties kvalifikavimo. Esminė aplinkybė, kurią turėjo įvertinti apeliacinės instancijos teismas, yra tai, ar  atsakovė gali nuomotis tik kilimėlius ir jų nekeisti, ar atsakovė pati galėtų atvažiuoti pas ieškovę ir pasikeisti kilimėlius, ar atsakovė keitimui galėjo pateikti savo nuosavybės teise turimus kilimėlius. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo liko nevertintos, taip pat teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.156 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos, nes neteisingai kvalifikavo sutartį ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė turėjo absoliučią teisę atsisakyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

20.2.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.721 straipsnio 1 dalį. Ginčo sutarties 4.2 punkte šalys susitarė, kad atsakovė, prieš terminą nutraukusi sutartį, padengs ieškovės ne netiesioginius nuostolius, bet patirtas išlaidas, kurias paslaugos teikėja, norėdama įvykdyti Sutartį, patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš klientės momento. Šalys taip pat susitarė dėl išlaidų, kurias paslaugos teikėja, norėdama įvykdyti Sutartį, patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš klientės momento, dydžio ir apskaičiavimo tvarkos, nustatydamos, jog jos sudaro 50 proc. sumos, kurią klientė būtų sumokėjusi paslaugų teikėjai iki Sutarties galiojimo pabaigos. Taigi Sutartimi šalys susitarė dėl paslaugų teikėjos (ieškovės) išlaidų mokėjimo, nutraukus sutartį anksčiau, nei sueis 24 mėn. Apeliacinės instancijos teismas išlaidas, kurias paslaugų teikėja, norėdama įvykdyti Sutartį, patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš klientės momento, nepagrįstai pripažino ieškovės negautomis pajamomis. CK 6.721 straipsnis nedraudžia susitarti dėl iš anksto nustatytų nuostolių. Atsakovė, pasinaudodama teise nutraukti Sutartį, turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

20.3.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes ieškovė neturėjo pareigos papildomai įrodinėti iš anksto aptartų nuostolių dydžio. Pagal teismų praktiką iš anksto aptartus nuostolius įtvirtinančios sutarčių nuostatos laikomos sąžiningu bandymu apskaičiuoti nuostolius, jos privalo būti šalių vykdomos ir negali būti keičiamos.

21.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti kasacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas argumentais:

21.1.                      Iš anksto aptartų nuostolių institutas Lietuvoje nėra taikomas, jo atitikmuo yra netesybos, o pagal imperatyvią teisės normą netesybos šiuo atveju negalimos. Net ir aiškinant Sutarties 4.2 punktą taip, kad juo buvo nustatyti iš anksto aptarti nuostoliai, Lietuvos teisinėje sistemoje tai yra netesybos, kurių priteisimas negalimas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad iš atsakovės reikalavo priteisti ne realiai patirtų išlaidų atlyginimą, o būtent netesybas už Sutarčių nutraukimą prieš terminą pagal Sutarčių 4.2 punktą.

21.2.                      Sutarties 4.2 punktas neatitinka CK 6.721 straipsnio reikalavimų. Sutarties 4.2 punktas nenustato realių nuostolių – protingų išlaidų, patirtų norint įvykdyti sutartį, o CK 6.721 straipsnis nurodo, kad paslaugos teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tokius nuostolius – protingas išlaidas, patirtas norint vykdyti sutartį.

21.3.                      Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad supranta savo pareigą už išankstinį Sutarčių nutraukimą atsiskaityti su ieškove CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, t. y. atlyginti tiesioginius ir faktiškai patirtus ieškovės nuostolius, tačiau ieškovė įrodymų, pagrindžiančių savo faktiškai patirtus tiesioginius nuostolius, į bylą nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl teisės pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą vienašališkai nutraukti mišrią sutartį, turinčią nuomos ir paslaugų sutarčių elementų

 

22.       Pirmosios instancijos teismas šalių sudarytas Sutartis kvalifikavo kaip mišrias, turinčias tiek nuomos, tiek atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių požymių, kuriose atlygintinų paslaugų elementas yra svarbus ir išlaikęs esminius, vyraujančius požymius. Teismas nusprendė, kad paslaugų sutarties šalis (klientė) turėjo teisę vienašališkai pasinaudoti teise pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį nutraukti šalių sudarytas Sutartis ir šia teise pasinaudojo. Nors apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kaip turėtų būti kvalifikuojamos šalių sudarytos Sutartys, sprendimo motyvuojamojoje dalyje jis rėmėsi teisės normomis, reglamentuojančiomis vienašalį paslaugų sutarties nutraukimą (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo (kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą), pripažįsta, kad ginčo sutartys yra mišrios, tačiau teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalių sudarytas sutartis ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė turėjo absoliučią teisę atsisakyti Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

23.       Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl sutarčių kvalifikavimo kaip mišrių, turinčių tiek nuomos, tiek atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių požymių, nėra. Ieškovė ginčija atsakovės teisę vienašališkai nutraukti šias sutartis, remiantis CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

24.       CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokios sutartys kasacinio teismo praktikoje vadinamos mišriomis sutartimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).

25.       Pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, mišrios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006).

26.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai šalių sudarytoje sutartyje tarpusavyje susietas skirtingų sutartinės prigimties prievolių (paslaugų ir nuomos) vykdymas, nedalomomis, tarpusavyje neatsiejamomis laikytinos ne pačios paslaugos ir nuomos prievolės, bet šių prievolių šalių valia susietų sutarčių vykdymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017 26 punktą).

27.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl susietų sutarčių vykdymo pagal mišrią sutartį, be kita ko, atsižvelgiama į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes ir į konkrečias sutarties nuostatas, kurių turinys nustatomas pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Jeigu mišrioje sutartyje nepasisakyta dėl atskiros rūšies įstatymais tam tikrai sutarčiai nustatytų teisių ir pareigų ar jos yra imperatyvaus pobūdžio, kad negalima jų pakeisti šalių susitarimu (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), tai mišrią sutartį vykdant yra įgyvendinamos įstatymo nustatytos šalių teisės ar pareigos kiekvienai iš vykdomų sutarčių (CK 6.156 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 26 punktas).

28.       Akivaizdu, kad pagal šalių sudarytas Sutartis ir jų priedus kilimėliai buvo nuomojami vieninteliu tikslu – užsitikrinti periodišką, Sutarčių prieduose aptartais sezonais ir nustatytais intervalais ieškovės atsakovei teikiamą kilimėlių keitimo paslaugą, kuri siejama su švaros užtikrinimu. Sutarčių skyriuje „Ypatingos sąlygos“, kuriame šalys aptarė, kas bus laikoma ieškovės (pagal Sutartis Tiekėjo) sutartinių įsipareigojimų tinkamu įvykdymu atsakovei (pagal Sutartis Klientui), ieškovės įsipareigojimai apsiriboja tik tinkamu laiku kilimėlių, kuriuos ieškovė nuomoja atsakovei, keitimu.

29.       Pažymėtina, kad šalys ne tik sudarytas Sutartis ir jų priedus pavadino atitinkamai paslaugų teikimo sutartimis ir paslaugų teikimo sutarčių priedais, bet ir ieškovė pareiškime pirmosios instancijos teismui nurodė, kad ji, kaip paslaugų teikėja  pagal Sutartį, įsipareigojo teikti paslaugas – pateikti ir keisti atsakovei kilimėlius, t. y. ne tik kilimėlių periodinį keitimą, bet net ir jų perdavimą atsakovei nuomos pagrindu ieškovė vertino kaip paslaugų teikimą.

30.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl to, kas nurodyta šios nutarties 28 ir 29 punktuose, šalių sudarytose Sutartyse atlygintinų paslaugų elementas yra svarbus ir išlaikęs esminius atlygintinų paslaugų požymius. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl šalių sudarytų Sutarčių vykdymo ir nutraukimo, taikytinos atlygintinų paslaugų sutartį reglamentuojančios CK normos.

31.       CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta kliento teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Toks paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo ypatumas skiriasi nuo sutarčių vienašališko nutraukimo bendrųjų taisyklių, pagal kurias sutartį vienašališkai nutraukti galima, pirma, joje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys) ir, trečia, kitais pagrindais teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-378/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

32.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsižvelgiant į paslaugų sutarties šalies kliento teisės atsisakyti sutarties absoliutų pobūdį, ir sudarant mišrią sutartį ši kliento teisė neturi būti paneigiama. Nėra pagrindo ją paneigti sprendžiant dėl mišrios sutarties vykdymo ar galimybės tokią mišrią sutartį nutraukti. Sudarydamas mišrią sutartį, kurios viena dalis – dėl atlygintinų paslaugų teikimo, sutarties kontrahentas turi vadovautis kliento teisės atsisakyti paslaugų absoliutumu. Tai reiškia, kad šalių susitarimo sąlygos dėl mišrios sutarties nutraukimo negali įtraukti nuostatų, kurios varžytų kliento teisę atsisakyti sutarties pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017 32 punktą).

33.       Vadinasi, atsakovė, kaip paslaugų sutarties šalis (klientė), turėjo teisę vienašališkai pasinaudoti teise nutraukti šalių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo.

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant, kokią įtaką vienašalis paslaugų sutarties nutraukimas daro visos mišrios sutarties vykdymui, turi būti įvertinta, ar gali būti atskirai vykdoma kita mišrios sutarties dalis. Tokiu atveju atsižvelgiama į kitos sutarties esmę, pobūdį, poreikius ją vykdyti, abiejų sutarčių susiejimą ir kitas konkrečias aplinkybes. Jeigu sutartys sudarytos šalims jas susiejant bendrais poreikiais, gali būti vertinamos ir kaip nedalomai vykdomos, tai tokiu atveju vienašališkai gali būti nutraukta tik visa sutartis, bet ne jos dalis dėl paslaugų teikimo, t. y. dalinis sutarties nutraukimas šiuo atveju negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017 33 punktą).

35.       Taigi, sprendžiant dėl mišrių sutarčių nutraukimo esminę reikšmę turi į mišrią sutartį per atskirus elementus sujungtų sutarčių tarpusavio sąsaja. Kaip nurodyta šios nutarties 28 punkte, kilimėliai buvo nuomojami vieninteliu tikslu – užsitikrinti periodišką, Sutarčių prieduose aptartais sezonais ir nustatytais intervalais ieškovės atsakovei teikiamą kilimėlių keitimo paslaugą, t. y. susitarta dėl kilimėlių nuomos buvo tik tam, kad būtų įgyvendinta pagrindinė paslaugų teikimo sutartis.

36.       Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad atsakovė vienašališkai negalėjo nutraukti Sutarčių, tokiu būdu atsisakydama jomis prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

 

Dėl galimybės šalims susitarti dėl kitokių, nei CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti, vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių

 

37.       CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai – klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

38.       Taigi, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai nustatyti imperatyviai.

39.       CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

40.       Vadinasi, paslaugų sutarties šalys negali susitarti dėl kitokių, nei CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti, vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių.

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytu vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių imperatyviu reguliavimu, kuriuo neįtvirtinta galimybė paslaugų teikėjui reikalauti netesybų, negautų pajamų, klientas apsaugomas nuo didelių neigiamų turtinių pasekmių, taip sudarant realią galimybę klientui pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį jos vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės.

42.       Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad Sutarčių 4.2 punktu buvo susitarta dėl išlaidų, kurias paslaugų teikėja, norėdama įvykdyti Sutartį, patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš klientės momento, dydžio ir apskaičiavimo tvarkos, buvo nustatyta, jog jos sudaro 50 proc. sumos, kurią klientė būtų sumokėjusi paslaugų teikėjai iki Sutarties galiojimo pabaigos, kad CK 6.721 straipsnis nedraudžia susitarti dėl iš anksto nustatytų nuostolių.

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidų, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, pobūdis suponuoja tai, kad jos faktiškai negali būti nustatomos iš anksto, juolab paslaugų sutarties sudarymo metu.

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarčių 4.2 punkte esantis susitarimas, pagal kurį išlaidų, kurias paslaugų teikėja, norėdama įvykdyti sutartį, patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš klientės momento, suma lygi 50 proc. sumos, kurią klientė būtų sumokėjusi paslaugų teikėjai iki Sutarties galiojimo pabaigos, yra akivaizdus susitarimas dėl baudinių netesybų, kuriuo siekiama, kad būtų atlygintos ir negautos pajamos. Tokio vertinimo teisingumą patvirtina ir Sutarčių 4.2 punkte esantis susitarimas, kad šis punktas netaikomas, kas reiškia ir tai, kad klientė neprivalės mokėti sutartos sumos, jeigu ji perduos savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai šaliai tokiomis pačiomis sutarties sąlygomis. Suprantama, kad klientės sutartinių įsipareigojimų perdavimas trečiajai šaliai tokiomis pačiomis sutarties sąlygomis užtikrintų tai, kad dėl klientės vienašalio paslaugų sutarties nutraukimo paslaugų teikėja negautas pajamas gautų iš trečiosios šalies.

45.       Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad Sutarčių 4.2 punktu buvo susitarta dėl išlaidų, kurias paslaugų teikėja, norėdama įvykdyti Sutartį, patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš klientės momento, dydžio ir apskaičiavimo tvarkos, bet ne dėl baudinių netesybų ar negautų pajamų.

46.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šalių teisiniams santykiams CK 6.721 straipsnio normą, pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmetė ieškinį ir tenkino priešieškinį. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis), todėl jis paliktinas nepakeistas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

47.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Kadangi šioje byloje ieškovės kasacinis skundas atmestinas, tai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios sumokėtą žyminį mokestį už kasacinio skundo padavimą ir patirtas išlaidas advokatui rengiant kasacinį skundą, neatlygintinos.

48.       Atsakovė UAB „Neringos restoranas“ atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; pagal pateiktus įrodymus patyrė 1103,52 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą apmokėti (2020 m. birželio 16 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. FXK-0751, 2020 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymas). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7 ir 8.14 punktų reikalavimų, šiai atsakovei patirtų išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės.

49.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 5 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 2,42 Eur tokių išlaidų. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Kasaciniame teisme patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią 5 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų atlyginimas į valstybės biudžetą iš ieškovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neringos restoranas“ (j. a. k. 126366155) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Elis Textile Service (j. a. k. 110694894) 1103,52 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą tris Eur 52 ct) kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gediminas Sagatys

 

 

Donatas Šernas

 

 

Algirdas Taminskas


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.721 str. Vienašalis paslaugų sutarties nutraukimas
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • e3K-3-446-695/2017
  • 3K-3-257/2007
  • CK6 6.38 str. Prievolių vykdymo principai
  • 3K-3-304/2014
  • CK6 6.245 str. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys
  • 3K-3-235/2007
  • 3K-3-177-687/2015
  • 3K-3-521/2006
  • CK6 6.157 str. Imperatyviosios teisės normos ir sutartis
  • CK6 6.217 str. Sutarties nutraukimas
  • 3K-3-385-378/2015
  • CK1 1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • CPK