Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-11-02][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-397-378-2017].docx
Bylos nr.: 3K-3-397-378/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Raseinių vandenys" 172380181 atsakovas
AB Firma "VITI" 221504240 Ieškovas
UAB "PRO BONUS" 302315695 trečiasis asmuo
AB DNB bankas 112029270 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.6.8.11.1. Sutarties nutraukimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
11.5. Kitos bylos dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6. Prievolių teisė
2.6.8. Sutarčių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.8.11. Sutarčių pabaiga
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.7. Bylos dėl rangos
2.1.7.2. dėl statybos rangos

PASTABA: D

Civilinė byla Nr. 3K-3-397-378/2017

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00007-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.11.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2017 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės firmos „VITI“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės firmos „VITI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys: akcinė bendrovė DNB bankas ir uždaroji akcinė bendrovė „Pro Bonus“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vienašališką viešojo pirkimo būdu sudarytos statybos rangos sutarties nutraukimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė akcinė bendrovė firma (toliau AB firma) „VITI“ teismo prašė: pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ vienašališką 2012 m. kovo 12 d. rangos sutarties „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose“ (toliau – ir Sutartis) nutraukimą; uždrausti atsakovei naudoti ieškovės užsakymu ir lėšomis parengtas Girkalnio ir Betygalos miestelių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninių projektų dalis, įvardytas „laida A“, t. y. uždrausti jas perduoti tretiesiems asmenims, skelbti šių darbų rezultato duomenis bei naudoti jas vykdant kitus sandorius su trečiaisiais asmenimis.
  3. Ieškovė, grįsdama nurodytus ieškinio reikalavimus, pažymėjo, kad nutraukiant Sutartį faktiškai nebuvo jos nutraukimo pagrindų, kuriais rėmėsi atsakovė. Kadangi Girkalnio ir Betygalos miestelių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pakoreguotus techninius projektus, įvardytus „laida A“ rengė ne ieškovė, bet jos užsakymu UAB „Ekoprojektas“, ieškovė šių darbų rezultato neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims ir be rangovės sutikimo negali skelbti darbų rezultato duomenų.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino: vienašališką Sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu; atsakovei uždraudė naudoti ieškovės užsakymu ir lėšomis parengtas Girkalnio ir Betygalos miestelių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninių projektų dalis „laida A, t. y. uždraudė jas perduoti tretiesiems asmenims, skelbti šių darbų rezultato duomenis bei naudoti juos vykdant kitus sandorius su trečiaisiais asmenimis.
  2. Byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 12 d. atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ (užsakovė) sudarė rangos sutartį „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose“ su ieškove AB firma „VITI“ (rangovė), laimėjusia viešojo pirkimo konkursą, paskelbtą įgyvendinant projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone (Šiluvoje, Betygaloje, Kudonyse, Girkalnyje, Dvareliškiuose, Girkalnio k., Viduklėje, Alaviniškiuose)“. Pagal šią Sutartį ieškovė AB firma „VITI“ įsipareigojo pagal atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ pateiktą techninį projektą parengti darbo projektą, įvykdyti statybos darbus bei ištaisyti atsiradusius defektus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti sąlygas ieškovei atlikti darbus, priimti ir apmokėti sukurtą darbo rezultatą. Ieškovė privalėjo parengti darbo projektus ir pagal juos pakloti naujus vandentiekio tinklus (įskaitant įvadus) bei naujus nuotekų tinklus (įskaitant išvadus). Darbai buvo finansuojami Europos Sąjungos 20072013 m. paramos struktūrinių fondų, valstybės ir atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ lėšomis. Vėliausiai lėšos turėjo būti panaudotos iki 2014 m. balandžio 10 d. Sutartyje darbų pradžia nustatyta 2012 m. balandžio 10 d. Vadovaujantis Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 8.3 punktu, per 28 dienas nuo pranešimo apie darbų pradžią, ieškovė privalėjo pateikti FIDIC inžinieriui ir atsakovei patvirtinti pataisytą darbų programą ir darbų grafiką, mokėjimo srautų grafiką, kokybės užtikrinimo sistemos aprašymą ir kitus dokumentus. Sutarties 10 punkte nustatyti šie terminai: darbų pabaigimo 23 mėnesiai, pranešimų apie defektus – 12 mėnesių, atlikimo pažymos išdavimo – 28 dienos. Raseinių rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimus atlikti darbus šiuose miesteliuose: Viduklėje – 2012 m. liepos 24 d.; Girkalnyje 2012 m. liepos 30 d.; Betygaloje – 2012 m. spalio 22 d.; Šiluvoje – 2013 m. liepos 26 d. Atsakovė 2013 m. lapkričio 29 d. informavo ieškovę, kad, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1, 2 ir 5 punktais, FIDIC Raudonosios knygos Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a, b ir c dalimis, ji nuo 2013 m. gruodžio 2 d. vienašališkai nutraukia Sutartį, ir pareikalavo ieškovės nedelsiant perduoti visas statybos aikšteles, statybos žurnalus ir kitus turimus dokumentus bei projektus.
  3. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktas eksperto išvadas, konstatavo, kad dėl atsakovės vėlavimo pateikti visiškai parengtus ir suderintus techninius projektus, kitus Sutartyje nurodytus privalomuosius dokumentus ieškovė negalėjo laiku parengti darbo projektų bei pradėti statybos darbų. Atsakovė laiku neįvykdė Sutartyje nurodytų priešpriešinių reikalavimų. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas FIDIC inžinierius UAB Pro Bonus darbų kokybę tikrino per visą statinio statybos laiką, priėmė ir pasirašė pateiktus darbų atlikimo dokumentus, patvirtindamas, kad atlikti statybos darbai atitinka kokybės reikalavimus. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė ieškovės padarytų esminių sutarties pažeidimų. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė savo lėšomis atliko Betygalos ir Girkalnio miestelių techninių projektų korektūrą (laida A), todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas uždrausti naudotis šiuo projektu pagrįstas.
  4. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. kovo 7 d. sprendimu               Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumento, kad atsakovė, vienašališkai nutraukdama rangos sutartį, pažeidė CK 6.206 straipsnyje įtvirtintą draudimą šaliai remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų, neveikimo ar įvykio, kurio rizika tenka jai pačiai, rėmėsi byloje atliktos statinio projektinės dokumentacijos ir statybos darbų ekspertizės išvadomis.
  6. Teismo ekspertas, analizuodamas, ar rangovė galėjo pradėti laiku vykdyti ginčo Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, nurodė, kad Betygalos miestelyje statybos darbus planuota pradėti 2012 m. rugpjūčio mėnesį, statybą leidžiantis dokumentas gautas 2012 m. spalio 22 d., statybos darbų pradžia, nurodyta statybos darbų žurnale, 2013 m. birželio 19 d.; Girkalnio miestelyje darbus planuota pradėti 2012 m. gegužės mėnesį, statybą leidžiantis dokumentas gautas 2012 m. liepos 30 d., statybos darbų pradžia pagal 2012 m. lapkričio mėnesio suvestinį atliktų darbų aktą Nr. 1 – 2012 m. spalio mėn.; Viduklės miestelyje darbai, kaip ir buvo planuota, pradėti 2012 m. rugsėjo mėn; Šiluvos miestelyje statybos darbus planuota pradėti 2012 m. rugsėjo mėnesį, statybą leidžiantis dokumentas gautas 2013 m. liepos 26 d., statybos darbai nepradėti. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys gamybinių susirinkimų protokolai ir teismo ekspertizės išvada patvirtina, jog nors buvo gauti statybos leidimai, tačiau atsakovei vėluojant pateikti Sutartyje nurodytus privalomuosius dokumentus ieškovė negalėjo laiku parengti darbo projektų bei pradėti vykdyti numatytų darbų. Kai užsakovas neteikia pagalbos rangovui, nevykdo užsakovui tenkančių priešpriešinių pareigų, daro kliūčių rangovui atlikti sutartyje numatytą užduotį arba laiku nevykdo kitų sutartyje numatytų pareigų, rangovas turi teisę reikalauti proporcingos kompensacijos arba nukelti darbo pabaigos terminą, arba vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.660, 6.661 straipsniai). Ieškovė, būdama verslo subjektas statybos santykiuose, pavėluotai priimdama iš atsakovės privalomuosius dokumentus ir neinicijuodama proceso dėl statybos darbų atlikimo termino pratęsimo, pati prisiėmė sutarties vykdymo riziką.
  7. Ekspertas nurodė, kad rangovė rengė Betygalos, Girkalnio miestelių darbo projektą ne kaip vientisą dokumentą, o kaip atskirus sprendinių dokumentus. Neparengtus sprendinius ekspertas vertino kaip neatliktus darbus. Ekspertas nurodė, kad Viduklės miestelio darbo projektas pagal ginčo Sutartį yra ne visos apimties, rangovė neatliko privalomųjų parengto projekto suderinimo veiksmų su užsakove, FIDIC inžinieriumi, projekto vykdymo priežiūros vadovu. Šiluvos miestelio darbo projektas nėra tinkamai patvirtintas. Atsižvelgiant į suvestinius atliktų darbų aktus, nustatytas projektų įvykdymas pagal nurodytą apimtį rangos sutartyje: Betygalos, Girkalnio, Viduklės miestelių darbo projektai parengti 0,75 proc., Šiluvos miestelio darbo projektas parengtas, tačiau neperduotas užsakovei – 0 proc. Teismas sprendė, kad ieškovė, pavėluotai gavusiatsakovės privalomuosius dokumentus, neparengė darbo projektų.
  8. Ekspertas nurodė priežastis, lėmusias Sutartyje nustatytų terminų nesilaikymą. Priežastys, susijusios su atsakove: netikslumai techniniuose projektuose; statybos leidimų pateikimo uždelsimas. Priežastys, susijusios su ieškove, atsiradusios po to, kai buvo gauti statybos leidimai: lėtas darbų tempas; rangovė darbus atlieka nepastoviai, jų kokybė nepatenkinama; rangovė nevykdo privalomų sutartinių įsipareigojimų, yra nepasirengusi finansiškai; rangovės organizaciniai trūkumai; statybvietėse darbus vykdo neįteisinti subrangovai (išskyrus UAB „Bilderis“), rangovei pareikštos pastabos dėl Sutarties sąlygų nevykdymo, nedalyvavimo susirinkimuose, neteikiamų Sutartyje nustatytų rangovo mėnesio darbų eigos ataskaitų, netaisomų statybos darbų technologijos projektų, darbų vykdymo trūkumų, nukrypstant nuo patvirtinto projekto, informacijos apie darbų vadovų skyrimą neteikimo, netinkamai pildomo statybos darbų žurnalo, darbininkų apsvaigimo nuo alkoholio. Sutarties vertė 14 209 765,77 Lt (115 432,62 Eur) (be PVM), iki Sutarties vienašališko nutraukimo ieškovė atliko statybos darbų už 2 967 531,16 Lt (859 456,43 Eur), liko neatlikta statybos darbų už 11 242 234,62 Lt (3 255 976,20 Eur) (be PVM). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ekspertas analizavo tik faktiškai atliktų darbų kokybę, o neatliktų darbų nevertino kaip darbų defektų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų bei nuolat pažeidinėjo Sutartyje nustatytas sąlygas, apie tai inžinierius ne kartą buvo raštu informavęs ieškovę bei įpareigojęs ją tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir juos įgyvendinti per pagrįstai tinkamą laiką.
  9. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nereglamentuojama sutarties nutraukimo tvarka, tačiau pagal VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 8 punktą tokia tvarka turi būti nustatyta pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu. Šalių susitarimus dėl sutarties nutraukimo tvarkos riboja tik imperatyvieji teisės aktų reikalavimai. Ar sutartyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus, teismas netikrina. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė laikėsi vienašalio Sutarties nutraukimo procedūros.
  10. Pagal FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 a punkto nuostatas, užsakovui suteikiama teisė nutraukti rangos sutartį, jeigu rangovas nevykdo 4.2 punkto (atlikimo užtikrinimas) arba 15.1 punkto (nurodymas pataisyti) reikalavimų. Pagal FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 b punkto nuostatas, užsakovui suteikiama teisė nutraukti rangos sutartį, jeigu rangovas nebevykdo darbų arba kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį. Pagal Bendrųjų sąlygų 15.2 c punkto nuostatas, užsakovui suteikiama teisė nutraukti rangos sutartį, jeigu rangovas be pateisinamos priežasties neatnaujina darbų pagal 8 straipsnį (pradžia, uždelsimai ir sustabdymas).  Užsakovas gali bet kuriuo anksčiau išvardytu atveju arba aplinkybėmis, prieš 14 dienų apie tai raštu pranešęs rangovui, nutraukti sutartį ir pašalinti rangovą iš statybvietės. Nurodyti rangos sutarties vienašalio nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs, t. y. vienašaliam sutarties nutraukimui pagrįsti pakanka vieno iš jų.
  11. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmiau išvardyti ieškovės Sutarties pažeidimai vertintini kaip esminiai ir sudarantys pakankamą pagrindą nutraukti Sutartį. Be to, ieškovė nevykdė FIDIC inžinieriaus nurodymų, pažeisdama FIDIC Bendrųjų sąlygų 3.3, 3.5 punktų nuostatas, pagal kurias inžinieriaus nurodymai rangovui yra privalomi ir vykdytini tol, kol nenuginčyti FIDIC Bendrųjų sąlygų 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovė, siūlydama pakeisti Sutartį ir sumažinti pagal atliktinų darbų apimtį, pripažino, kad nesugeba laiku ir tinkamai atlikti visų Sutartyje nurodytų darbų.
  12. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovė turėjo teisėtą pagrindą vienašališkai nutraukti rangos sutartį vadovaudamasi FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a ir b dalimis (kuriose nustatyti vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai iš esmės atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 14 punktuose nurodytus esminio sutarties pažeidimo požymius), nes ieškovė tinkamai bei nustatytais terminais nevykdė sutartinių įsipareigojimų, tokiu neveikimu parodydama akivaizdų atsisakymą tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas, nors FIDIC inžinierius ne kartą buvo raštu informavęs ieškovę bei įpareigojęs ją tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
  13. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo uždrausti naudoti techninių projektų dalis „laida A“, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad neįrodyta, jog atsakovė jas naudoja ne projekto įgyvendinimo tikslais (Sutarties 1.10 punktas), juolab kad teisme nagrinėjama kita byla pagal ieškovės reikalavimą dėl minėtų projektų parengimo apmokėjimo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 7 d. sprendimą ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jei tik tai yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013). Net sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje numatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje netyrė abiejų šalių padarytų pažeidimų masto, pobūdžio ir įtakos Sutarties vykdymui, nepasisakė apie Sutarties išsaugojimo, jos termino pratęsimo galimybes, nevertino nutraukimo pasekmių ir išsaugojimo galimybės proporcingumo, kitų pažeistų teisių gynimo būdų taikymo galimybės, nenustatė, ar nutraukimas yra proporcingas padarytiems pažeidimams, atsižvelgiant į netinkamą atsakovės įsipareigojimų vykdymą, ir ar viešasis interesas nėra labiau pažeidžiamas Sutartį nutraukiant, o ne pratęsiant jos terminą.
    2. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad Sutartis iš esmės nutraukta dėl to, kad tapo aišku, jog ieškovė nespės laiku baigti darbų. Kilo ginčas, dėl kurios iš šalių kaltės darbų vykdymo terminai buvo pažeisti. Apeliacinės instancijos teismas nesprendė, ar pagal Sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, ar darbų vykdymo grafiko nesilaikymas suteikia pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti Sutarties įvykdymo ateityje; ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų Sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl Sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai įvertino ekspertizės akto duomenis ir dėl to padarė klaidingas išvadas, kad suderinto darbų atlikimo grafiko iš esmės nebuvo laikomasi tik dėl ikovės kaltės. Teismas, remdamasis gamybinių susirinkimų protokolais, konstatavo ieškovės nepastovų darbų atlikimą, lėtą jų tempą, nepatenkinamą kokybę, rangovės finansinį nepasirengimą, kt. Šių pažeidimų negalima priskirti prie esminių, vertinant juos pagal CK 6.217 straipsnį, nes esminis pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai atotrūkis tarp sutartinių įsipareigojimų ir jų neįvykdymo yra didelis. Teismas nepagrįstai ignoravo byloje įrodytas aplinkybes, kad nuo darbų vykdymo grafikų nukrypta dėl atsakovės kaltės. Ekspertas nustatė, kad darbai, užfiksuoti 2013 m. lapkričio mėn. suvestiniame (supaprastintame) atliktų darbų akte Nr. 6, yra atlikti tinkamai ir kokybiškai, taip pat ieškovės rengti darbo projektai, išskyrus Viduklės miestelio, yra tinkami. Be to, ekspertas nurodė šias nukrypimo nuo darbo grafiko priežastis: atsakovė laiku ir tinkamai neparengė Betygalos miestelio techninio projekto, vyko techninio projekto korektūros, vėlavo statybos leidimų išdavimas. Apeliacinės instancijos teismas paneigė CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies nuostatas, pagal kurias ne skolininkas, bet kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Taip pat buvo pažeistas CK 6.206 straipsnis, kuriame įtvirtintas draudimas šaliai remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis nebuvo įvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika tenka jai pačiai. Taigi atsakovė, nutraukdama Sutartį, negalėjo remtis jos termino pažeidimu, darbų grafiko nesilaikymu, nes už tokius pažeidimus buvo atsakinga pati.
    3. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė, neinicijuodama proceso dėl statybos darbų atlikimo termino pratęsimo, pati prisiėmė sutarties vykdymo riziką. Teismas neįvertino to, kad, atsakovei vienašališkai nutraukiant sutartį, iki jos termino pabaigos dar buvo likę 5 mėnesiai. Be to, pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.4 punktą ieškovė turėjo teisę iki Sutarties termino pabaigos inicijuoti darbų atlikimo termino pratęsimą laikotarpiui, kuris buvo uždelstas statybos leidimui gauti.
    4. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė neturėjo teisės ir pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį, nes pati ją iš esmės pažeidė, o atsakovė teigė, kad iš esmės sutartį pažeidė ieškovė. Kadangi nustatyti abiejų šalių pažeidimai, apeliacinės instancijos teismas privalėjo vertinti tokių pažeidimų esmę, mastą, įtaką Sutarties vykdymui, pažeidimų pasekmes. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių: 1) ar ieškovė realiai neturėjo galimybių laiku ir tinkamai įvykdyti Sutartį per likusį sutarties galiojimo terminą; 2) ar Sutarties terminas galėjo būti pratęstas; 3) ar atsakovė negalėjo savo pažeistų teis ginti kitais būdais ir nesinaudoti kraštutine priemone vienašaliu Sutarties nutraukimu. Dėl nurodytų pažeidimų nepagrįstai panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Sutarties nutraukimo pagrindai nurodyti jos Bendrųjų sąlygų 15 straipsnyje. Šalims susitarus, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį ir tokiu atveju teismas neturi tikrinti, ar sutartyje įtvirtintas jos nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-121/2015).
    2. Byloje atlikus ekspertizę, nustatytas ieškovės veiksmų nulemtas atsilikimas nuo darbų atlikimo grafiko jau po to, kai pavėluotai buvo gauti statybos leidimai: lėtas darbų tempas; ieškovė darbus atlieka nepastoviai, darbai nepatenkinamos kokybės, rangovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, yra nepasirengusi finansiškai; rangovės organizaciniai trūkumai; statybvietėse darbus vykdo neįteisinti subrangovai; rangovė nedalyvavo susirinkimuose; neteikė Sutartyje nurodytos rangovo mėnesio darbų eigos ataskaitos; netaisė statybos darbų technologijos projektų, darbų, atliktų nukrypstant nuo patvirtinto projekto trūkumai; informacijos apie darbų vadovo skyrimą neteikimas; netinkamai pildomas statybos darbų žurnalas; darbininkai apsvaigę nuo alkoholio. Rangovė Betygalos, Girkalnio ir Viduklės miesteliuose atliko ne visus statybos darbus pagal Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Rangos sutarties vertė 14 209 765,77 Lt (4 115 432,62 Eur) (be PVM), o iki Sutarties vienašališko nutraukimo ieškovė atliko statybos darbų tik už 2 967 531,16 Lt (859 456,43 Eur). Ieškovės elgesys po to, kai buvo gauti statybos leidimai statyti objektus, buvo aplaidus, o darbai atliekami nesilaikant ne tik techninių projektų, bet ir jos pačios parengtų darbo projektų sprendinių, nesusijusių su techninių ir darbo projektų dalimi, dėl kurios VĮ ,,Kauno regiono keliai“ pareiškė pastabas. Ne netinkami techninio projekto sprendiniai lėmė ieškovės vėlavimą atliekant darbus, bet nuolatinis nekokybiškai atliekamų darbų defektų šalinimas ir darbų perdarymas. Dėl šių aplinkyb Sutartis buvo vienašališkai nutraukta, nes tai buvo vienintelė ir proporcinga atsakovės teisių gynimo priemonė, kurią panaudoti teisę suteikė ieškovė savo veiksmais (neveikimu).
    3. Rangos sutarties objektas yra strateginės reikšmės objekto vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybos darbai, skirti didžiajai daliai viso Raseinių rajono gyventojų, išskirtinai susiję su viešosios paslaugos teikimu, todėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymas daro didelę žalą viešajam interesui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo

 

  1. Vadovaujantis CK 6.217 straipsniu, sutartis gali būti vienašališkai nutraukta esant šiems pagrindams: esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys); neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis); šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).
  2. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, todėl teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas jos nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus.
  3. Byloje nustatyta, kad atsakovė vienašališkai nutraukė rangos Sutartį vadovaudamasi joje nustatytais pagrindais. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais keliamas klausimas, ar Sutarties pažeidimas buvo esminis, t. y. atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus.
  4. Ieškovė taip pat nekelia klausimo dėl Sutartyje nustatytų jos vienašališko nutraukimo pagrindų atitikties imperatyviosioms teisės normoms. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju Sutartis vienašališkai nutraukta neatsižvelgiant į ją pažeidusios šalies interesus, neužtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyros, nukrypstant nuo favor contractus principo, įpareigojančio šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).
  5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas vienoje iš ieškovės cituotų nutarčių taip pat pažymėjo, jog išvardytų veiksnių svarba vis dėlto nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013).
  6. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, tyrė bylos aplinkybes, vertindamas, ar Sutartis nebuvo nutraukta piktnaudžiaujant turima teise, ja naudojantis esant vien tik formaliam pagrindui. Teismas atsižvelgė į byloje atliktos ekspertizės išvadas, kuriose konstatuotos priežastys, susijusios su ieškove, lėmusios netinkamą Sutarties vykdymą: lėtas darbų tempas; rangovė darbus atlieka nepastoviai, jų kokybė nepatenkinama; rangovė nevykdo privalomų sutartinių įsipareigojimų, yra nepasirengusi finansiškai; rangovės organizaciniai trūkumai; statybvietėse darbus vykdo neįteisinti subrangovai; Sutarties sąlygų nevykdymas, nedalyvavimas gamybiniuose susirinkimuose, neteikiamos Sutartyje nurodytos rangovės mėnesio darbų eigos ataskaitos, netaisomi statybos darbų technologijos projektai, darbų vykdymo trūkumai, nukrypstant nuo patvirtinto projekto, informacijos apie darbų vadovų skyrimą neteikimas, netinkamai pildomas statybos darbų žurnalas, darbininkų apsvaigimas nuo alkoholio. Netinkamo sutarties vykdymo pasekmė – besibaigiant darbų atlikimo terminui atlikta tik maža dalis visų darbų – už 2 967 531,16 Lt (859 456,43 Eur), o liko neatlikta statybos darbų už 11 242 234,62 Lt (3 255 976,20 Eur) (be PVM). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, ieškovei nevykdžius techninio prižiūrėtojo FIDIC inžinieriaus ne kartą duotų nurodymų pašalinti jo įvardytus Sutarties pažeidimus, kurie vertintini kaip esminiai, neveikimu atsisakius tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas, buvo pakankamas pagrindas vienašališkai nutraukti Sutartį vadovaujantis FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a ir b dalimis.
  7. Išvardytos netinkamo Sutarties vykdymo priežastys pagal pobūdį nesusijusios su atsakovės vėlavimu pateikti statybos leidimus ir kitų priešpriešinių pareigų vykdymu. Ekspertas pažymėjo, kad šios priežastys egzistavo jau po minėtų statybos leidimų pateikimo. Kadangi atsakovės vėlavimas įvykdyti savo pareigas pagal Sutartį nelėmė išvardytų jos padarytų pažeidimų, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, turėjo taikyti CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 dalį bei 6.206 straipsnį, kuriuose įtvirtintas draudimas šaliai remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis nebuvo įvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo.
  8. Aplinkybė, kad Sutarties nutraukimo momentu dar nebuvo pasibaigęs jos terminas, be to neįskaitytas laikotarpis, kuriuo atsakovė vėlavo įvykdyti savo priešpriešines pareigas, nėra reikšminga, nes ieškovė nepaneigė atsakovės skaičiavimų, jog, atsižvelgiant į didelį neatliktų darbų kiekį ir ieškovės darbų tempą, jie nebūtų baigti ir įskaičius nurodytą laikotarpį. Pažymėtina, kad Sutarties nutraukimo pagrindas pagal jos Bendrųjų sąlygų 15 straipsnį yra ne vėlavimas atlikti darbus, bet Sutarties vykdymo pažeidimų (lėmusių nekokybiškus darbų rezultatus) nepašalinimas, nepaisant daugkartinių techninio prižiūrėtojo privalomų vykdyti nurodymų. Taigi Sutarties terminų nesilaikymas buvo nurodytų Sutarties vykdymo pažeidimų pasekmė, o ne Sutarties nutraukimo pagrindas.
  9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo, užtikrindamas šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, įvertino Sutarties nutraukimo aplinkybes, patvirtinančias, kad, atsižvelgiant į besitęsiančius Sutarties pažeidimus ir jų neigiamas pasekmes, nebuvo galimybės Sutarties išsaugoti, ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė turėjo teisėtą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį. Dėl to pakeisti ar panaikinti šio teismo priimtą sprendimą nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai              Gražina Davidonienė

 

 

              Birutė Janavičiūtė

 

 

              Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.217 str. Sutarties nutraukimas
  • 3K-3-349/2013
  • CK6 6.206 str. Kitos šalies veiksmai
  • 3K-3-102/2011
  • 3K-3-348/2014
  • CK6 6.64 str. Atvejai, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę
  • CPK