Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-05-18][nuasmeninta nutartis byloje][2A-699-513-2016].docx
Bylos nr.: 2A-699-513/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"RUMPIŠKĖS" 141785769 atsakovas
Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 188711163 atsakovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.3. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
1. DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
1.1. Bendrosios nuostatos
1.1.1. Darbo įstatymai ir jų reglamentuojami santykiai:
1.1.1.1. Darbo įstatymų reglamentuojami santykiai
1.1.1.2. Darbo įstatymų aiškinimas ir taikymas
1.3. Individualūs darbo santykiai
1.3.7. Materialinė atsakomybė:
1.3.7.5. Darbuotojų materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai:
1.3.7.5.8. Žalos, atsiradusios dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo, atlyginimas
1.3.7.6. Ribota darbuotojų materialinė atsakomybė
1.3.9. Individualūs darbo ginčai
1.3.9.2. Individualius darbo ginčus nagrinėjančios institucijos, jų kompetencija:
1.3.9.2.1. Darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje
1.3.9.2.2. Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3.9. Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
3.2.3.9. Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.14. Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Pranešėja Irma Čuchraj                            Civilinė byla Nr. 2A-699-513/2016

Teisėja Rasa Augustė                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06034-2015-2

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

              1.1.1.1; 1.1.1.2; 1.3.7.5.8; 1.3.7.6; 1.3.9.2.1;

           1.3.9.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.21

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2016 m. gegužės 18 d.

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantė) J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei DNSB (duomenys neskelbtini)“ dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

 

n u s t a t ė :         

 

  1. Ginčo esmė

 

Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė: panaikinti 2015-04-14 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-1641, kuriuo nuspręsta iš ieškovės išieškoti DNSB (duomenys neskelbtini)“ naudai 365,69 Eur padarytą materialinę žalą. Argumentavo, jog komisija neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikos ir didesnio darbo užmokesčio skaičiavimo pagrindų. Pagal bendrijos pirmininko žodinius nurodymus už papildomą darbą buvo mokamas papildomas atlyginimas. Darbo byloje nėra duomenų, kad ieškovės ir L. G. papildomas darbas nebuvo atliktas. Ieškovės veiksmuose jokios kaltės nėra. Laikinai ėjusi bendrijos pirmininko pareigas I. S. žinojo apie tai, jog darbuotojams mokami darbo užmokesčiai, ir perimdama šias pareigas tam neprieštaravo. Įrodymų dėl ieškovės aplaidumo darbe nėra, todėl nėra pagrindo jai taikyti materialinę atsakomybę. Teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, kad 2007 m., kai pradėjo dirbti bendrijoje, darbo sutartyje buvo nustatytas 1 450 Lt atlyginimas, duomenų Klaipėdos energijai perdavimas laikytas papildomu darbu, už kurį buvo papildomai mokama. Iš pradžių buvo priimami įsakymai dėl papildomo darbo ir darbo užmokesčio lapeliuose mokėjimas už šį darbą buvo išskiriamas atskira eilute. Paskutinis toks įsakymas priimtas apie 2010 m., o vėliau, kadangi kiekvieną mėnesį būdavo ta pati suma už papildomą darbą, įsakymai nebuvo rašomi. Už papildomą darbą skaičiuota vidutiniškai 175 Lt suma. Įsakymus rašydavo L. G. bendrijos pirmininko nurodymu. Mokėdama papildomą atlyginimą ieškovė iš pradžių tai darydavo pirmininko pasirašytų dokumentų pagrindu, o vėliau pirmininko nurodymu. Pasikeitus pirmininkui, priedų nebeleido mokėti. Ieškovės atstovas advokatas V. Ž. paaiškino, kad šiuo atveju turėtų atsakyti bendrijos pirmininkas S. R., kuris darbo sutartyje nustatė atlyginimo tarifą ir atlyginimo didinimo pagrindus, tačiau per neapsižiūrėjimą neįrašė į darbo sutartį. Dabartinė pirmininkė turėtų sutikti su nustatyta tvarka, nes ji yra teisių perėmėja. Pagal Darbo kodekso 197 str. atlyginimas didinamas pagal darbų mastą, ieškovei nuo 2007 m. nustatytų papildomų priedų neginčijo nė vienas bendrijos narys. Ieškovė juridinio asmens vardu ir jo naudai neveikė, tvarkė apskaitą pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus ir savo iniciatyva atlyginimo negalėjo pasikelti, savarankiškų sprendimų priimti negalėdavo, ji vykdė pirmininko nurodymus.

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė įpareigoti ieškovę perduoti naujai priimtai vyr. buhalterei bendrijos buhalteriją, pasirašyti buhalterijos priėmimo–perdavimo aktą. Paaiškino, jog ieškovė dirbo bendrijoje nuo 2007-11-12 iki 2015-02-27 pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. DS2007-1 vyr. buhaltere, jai nustatytas ne visas darbo laikas – 5 darbo dienos po 4 val., mokant 1 450 Lt (419,95 Eur) darbo užmokestį. Pagal pareiginius nuostatus vyr. buhalteris pavaldus bendrijos pirmininkui, juo nuo 1996-06-13 iki 2014-11-29 buvo S. R., nuo 2014-12-01 laikinai pareigas ėjo I. S., o 2015-02-27 visuotinio susirinkimo metu I. S. išrinkta pirmininke 3 metams. 2015-02-01 ieškovė be vadovės sutikimo pervedė sau ir L. G. didesnį atlyginimą už sausį po 1 625 Lt (470,63 Eur), 2015-02-03 I. S. įpareigojo ieškovę pateikti pasiaiškinimą iki 2015-02-05, tačiau ji paaiškinimo nepateikė. 2015-02-23 I. S. skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą ir uždraudė be jos sutikimo naudoti PIN generatorių ir daryti pavedimus iš bendrijos sąskaitų. 2015-02-27, apie 1.46 val., ieškovė, be teisinio pagrindo apskaičiuodama didesnį darbo užmokestį už 2015 m. sausio ir vasario mėn. bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, permokėjo sau 85,25 Eur, o L. G. 280,44 Eur, todėl bendrijai padaryta 365,68 Eur žala. Tą pačią dieną ieškovė atleido save ir L. G. iš pareigų. Išeidamos iš darbo buhalterės iš bendrijos kompiuterių ištrynė visą informaciją, susijusią su bendrijos veikla, be to, ieškovė atsisakė perduoti buhalteriją naujai priimtai buhalterei. Atsakovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog ieškovė, eidama vyr. buhalterio pareigas, turėdama ilgametę darbo patirtį, žinojo, kad apskaičiuodama atlyginimus turi vadovautis vadovo nurodymais, rašytiniais įsakymais, darbo sutartimis. S. R. įsakymų dėl atlyginimo padidinimo nebuvo, tiek ieškovės, tiek L. G. darbo sutartyje parašyta, jog atlyginimas mokamas mėnesio 5 ir 21 dienomis, nepaisydama to, kad ieškovei buvo pasakyta nemokėti atlyginimų, neatsižvelgė į vadovo nurodymus, įstatymus, sekmadienį išmokėjo sau ir L. G. didesnius atlyginimus, nors ir žinojo, kad jai uždrausta atlikti pavedimus.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-07 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovės 5,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, nustatęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, inter alia, jog ieškovės bei L. G. darbo sutartyse buvo nustatytas atitinkamai 1 450 Lt ir 1 000 Lt atlyginimas, tačiau pakeitimų dėl darbo užmokesčio padidinimo nebuvo, jog nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad 2015 m. sausio ir vasario mėn. ieškovei ir L. G. didesnis nei jų darbo sutartyse numatytas darbo užmokestis apskaičiuotas ir išmokėtas esant teisiniam pagrindui, jog esant pirmininkės draudimui ieškovei pervesti pinigus, už 2015 m. sausio ir vasario mėn. ieškovė sau ir L. G. priskaičiavo po 471 Eur darbo užmokesčio ir atskaičiusi mokesčius permokėjo ieškovei darbo užmokesčio ir atostogų kompensacijos su 85,25 Eur, o L. G. – 280,44 Eur suma, motyvuodamas materialinės atsakomybės instituto taikymui darbo teisėje aktualiais teisiniais pagrindais, sąlygomis, padarė išvadą, jog iš DNSB (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos be jokio teisinio pagrindo už 2015 metų sausiovasario mėn. su darbo santykiais susijusių išmokų J. S. ir L. G. buvo pervesta 365,69 Eur, tokiais veiksmais ieškovė padarė ginčo materialinę žalą bendrijai. Teismas rėmėsi DNSB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterio pareigybiniais nuostatais (nustato, jog atsakingas už finansinių ir ūkinių operacijų teisėtumą, lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka, tinkamo dokumentų įforminimo kontrolę, darbo užmokesčio apskaičiavimą ir išmokėjimą bendrijoje yra vyr. buhalteris), atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog už neteisingą / neteisėtą darbo užmokesčio išmokėjimą atsakomybė turi tekti bendrijos pirmininkui. Motyvavo, jog buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniu keliami didesni atidumo, rūpestingumo, sąžiningumo ir kvalifikacijos reikalavimai. Ieškovės nurodytos kasacinės instancijos teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-91/2006 faktinės aplinkybės nėra tapačios šiam ginčui, nes joje spręsta dėl bendrijos pirmininko įsakymų, kuriais didintas bendrijos darbuotojų atlyginimas, panaikinimo, o nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl bendrijai padarytos materialinės žalos, kilusios dėl didesnių darbo užmokesčių apskaičiavimo ir išmokėjimo nesant teisinio pagrindo (vadovo įsakymų). Be to, byloje nėra visuotinio bendrijos narių susirinkimo ar įgaliotinių susirinkimo sprendimų dėl priedų už papildomą darbą mokėjimo J. S. ar L. G.. Įvertinęs bylos duomenis, konstatavo jog ieškovės veiksmais atsakovei padaryta 365,69 Eur žala, ieškovė netinkamai vykdė vyr. buhalterio pareigas, nepakluso teisėtiems bendrijos pirmininkės reikalavimams, be teisėto pagrindo sau ir L. G. išmokėjo didesnį darbo užmokestį, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad 2015-04-14 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Apeliantė skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Argumentuoja, jog teismas netinkamai taikė materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas bei darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką. Teismas sprendimu nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – L. G. teisių ir pareigų, o tai sudaro CPK 329 str. 2 d. 2 p. reglamentuotą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teigia, jog L. G. turėjo taip pat dalyvauti byloje atsakove, nes jai ieškovės buvo pervesta 280,44 Eur permoka. Apeliantė turėjo paklusti bendrijos pirmininko S. R. nurodymams, todėl jos veiksmai nėra neteisėti. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė neatliko pavestų darbų. Atitinkamai konkliudentiniais veiksmais susiformavęs papildomo uždarbio apskaičiavimo ir mokėjimo mechanizmas buvo teisėtas ir pagrįstas. Komisija neišsiaiškino aplinkybės, jog galiojanti 2002-04-08 bendrijos gyventojų aptarnavimo sutartis Nr. P-613 numatė galimybę mokėti ieškovei ir L. G. priedus už skaitiklių rodmenų priežiūrą. Atsakovė (dabartinė pirmininkė I. S.) nepaneigė prezumpcijos dėl bendrijos vadovo atsakomybės už bendrijos veiklos organizavimą, metinės atskaitomybės sudarymą, apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1, 2 p., Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 30 p., CK 2.87 str. 1–7 d., 6.248 str. 1 d.).

Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog jai ir L. G. priedas prie atlyginimo buvo mokamas pagal sutartis su šilumos tiekėjais už skaitiklių rodmenų priežiūrą, jog priedai buvo skaičiuojami be jokios atskiros tvarkos ar tuometinio bendrijos pirmininko S. R. rašytinio nurodymo, remiantis tik žodiniu susitarimu. Teismas teisingai nustatė ir vertino faktinę aplinkybę, jog bendrija jokių įsipareigojimų mokėti priedus, kompensacijas ir papildomas garantijas ginčo atveju neturėjo. Šalys darbo sutartimi nesusitarė dėl konkretaus premijos, mokėtinos apeliantei kiekvieną mėnesį, dydžio, nebuvo nustatyta premijos mokėjimo periodiškumo, darbo našumo rodiklių, kuriuos įgyvendinusi apeliantė būtų įgijusi teisę reikalauti išmokėti jai premiją kaip darbo užmokesčio sudėtinę dalį, premijos dydis nepriklausė vien nuo dirbtų valandų skaičiaus. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovei būtų mokamas ne tik pagrindinis darbo užmokestis, bet ir kintamoji darbo užmokesčio dalis premijos, priedai ar priemokos. Jokių rašytinių įrodymų, t. y. buvusio bendrijos pirmininko S. R. įsakymų apie priedų mokėjimo laikotarpius bei dydžius ieškovei ar L. G., byloje nėra, ieškovės darbo sutartis po 2007-11-12 nebuvo papildyta. Todėl akivaizdu, kad ieškovė savavališkai ir nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, nepagrįstai skaičiuodavo didesnį darbo užmokestį sau bei L. G.. Be to, ieškovė neskundė 2015-02-23 įsakymo Nr. 2 dėl paskirtos jai nuobaudospapeikimo, kuris paskirtas už šiurkščius, anksčiau nurodytus darbo tvarkos pažeidimus. Apeliantė ginčo atveju suprato, jog atliko neteisėtus veiksmus, ir sąmoningai siekė pasekmių, todėl atmestinas jos motyvas, kad sprendimas turės įtakos L. G. teisėms ir pareigoms. Priešingai, sprendimas negali turėti ir neturės jokios įtakos L. G., nes ginčo materialinės žalos atlyginimas išieškotinasieškovės DK 246, 254, 255 ir 224 str. 3 d. nustatyta tvarka.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar teisėtas ir pagrįstas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-04-14 sprendimas Nr. DGKS-1641, kuriuo nuspręsta iš ieškovės atsakovei išieškoti 365,69 Eur materialinės žalos atlyginimą.

 

Dėl atsakomybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje

 

Materialioji atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245 str., 253–255 str.). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.).

Neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei. Kaltės forma yra aktuali sprendžiant dėl darbuotojui taikomos atsakomybės apimties. DK 254 str. nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 str. Pagal 255 str. 1 d. 1 p., darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia.

Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylai reikšmingas aplinkybes. Ginčijamu 2015-04-14 Darbo ginčų komisijos sprendimu nuspręsta išieškoti iš ieškovės atsakovei 365,69 Eur padarytos materialinės žalos atlyginimą (b. l. 47). 2015-02-03 įsakymu Nr. Į-01 ieškovė paprašyta iki 2015-02-05 pateikti pasiaiškinimą dėl didesnio atlyginimo už 2015 m. sausį sau ir L. G. skaičiavimo (b. l. 32). 2015-02-23 įsakymu Nr. Į-02 ieškovei skirta drausminė nuobauda – papeikimas, nuo 2015-02-23 jai uždrausta naudoti generatorių ir daryti pavedimus iš bendrijos sąskaitų be atskiro laikinai einančios pareigas valdybos pirmininkės sutikimo (b. l. 31). 2015-02-26 visuotinio susirinkimo metu bendrijos pirmininke išrinkta I. S. (b. l. 2627). 2015-03-02 įsakymu Nr. 3 nuo 2015-03-02 ieškovė atleista iš vyr. buhalterės pareigų (b. l. 30). 2015-03-10 bendrija ieškovės prašė iki 2015-03-23 pateikti naujai priimtai buhalterei buhalterinius dokumentus (b. l. 29). Darbo bylos Nr. APS-3-4239/2014 duomenys patvirtina, kad  2007-11-12 darbo sutartimi Nr. DS2007-1 ieškovė buvo priimta į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigas, nustatant 5 darbo dienų po 4 val. darbo laiką, už darbą mokant 1 450 Lt algą per mėnesį (darbo bylos l. 5), 1998-01-02 darbo sutartimi Nr. 19 L. G. priimta dirbti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, nustatyta alga 1 000 Lt per mėnesį, sutarties 7 p. numatyta už papildomai atliktus darbus mokėti priemokas, paskatinimo premijas, 10 p. – darbo sutartis pakeista nuo 1998-01-01 pakėlus mėnesinę algą (darbo bylos l. 67). Liudytojos R. Z. parodymais nustatyta, jog ji 2015-03-06 pradėjo dirbti bendrijos vyriausiaja buhaltere, gavusi pavedimą peržiūrėti išmokėtą atlyginimą, pastebėjusi išmokėtų atlyginimų ir darbo sutartyse nurodytų sumų skirtumą, patikrino įsakymus nuo 2014-07-01, tačiau įsakymų dėl atlyginimo padidinimo ieškovei ir L. G. nerado. Liudytojos L. G. parodymais nustatyta, jog nuo 2007 m. pabaigos ji gavo 1 450 Lt dydžio atlyginimą, visuotinio susirinkimo sprendimo dėl atlyginimo padidinimo nuo 1 000 iki 1 450 Lt neturi, paskutinius metus įsakymų dėl priedų niekas nerašydavo, tačiau priedą gaudavo, atlyginimus skaičiuodavo ieškovė. Liudytojo S. R. parodymais nustatyta, jog iki 2014-11-28 jis buvo bendrijos pirmininkas, ieškovei ir L. G. buvo mokėtas pagrindinis atlyginimas, mokėta už papildomus darbus pagal sutartis su įmonėmis, nuo 2007 m. L. G. atlyginimas buvo 1 450 Lt ir priedai pagal sutartį, darbo sutartyje tai nebuvo įrašyta dėl neapsižiūrėjimo. Nuo 2002 m. AB „Klaipėdos energija“ pasiūlė mokėti atlygį už skaitiklių duomenų nurašymą. Atlyginimas buvo mokamas darbuotojams kartą per mėnesį, J. S. darbo sutartis nebuvo pakoreguota per asmeninį neapsižiūrėjimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis bei vadovaudamasi įrodymų civiliniame procese vertinimo taisyklėmis, pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovė, sau ir L. G. priskaičiavusi po 471 Eur darbo užmokesčio ir atskaičiusi mokesčius pervedusi sau darbo užmokesčio ir atostogų kompensacijos 85,25 Eur, L. G. – 280,44 Eur sumas, t. y. iš DNSB „Rumpiškės“ banko sąskaitos be jokio teisinio pagrindo pervedusi ginčo 365,69 Eur sumą, tokiais veiksmais padarė ginčo materialinę žalą bendrijai.

Atsižvelgdama į nustatytą ir įrodytą byloje aplinkybę, jog ginčo sumą tiek sau, tiek L. G. iš bendrijos sąskaitos pervedė būtent ieškovė (tuo metu dirbusi bendrijoje vyr. buhaltere), teisėjų kolegija atmeta kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįstą apeliantės argumentą, jog skundžiamu sprendimu nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – L. G., teisių ir pareigų, todėl sprendimas naikintinas CPK 329 str. 2 d. 2 p. normos (numatančios absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą) pagrindu. Be to, ieškovė nepaneigė aplinkybės, jog žinojo, kad nuo 2015-02-23 jai uždrausta naudoti generatorių ir daryti pavedimus iš bendrijos sąskaitų be atskiro laikinai einančios pareigas valdybos pirmininkės sutikimo (b. l. 31), tačiau 2015-02-27 be jokio teisinio pagrindo pervedė ginčo sumas iš bendrijos sąskaitos sau ir L. G..

Kiti apeliacinio skundo argumentai (konkliudentiniais veiksmais buvo susiformavęs papildomo uždarbio apskaičiavimo ir mokėjimo mechanizmas; apeliantė turėjo paklusti bendrijos pirmininko S. R. nurodymams ir kt.) neteikia pagrindo pripažinti, kad nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados padarytos pažeidžiant CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, bei reikalavimus teismo sprendimui ar netinkamai taikant darbuotojo materialinės atsakomybės institutą. Tai, jog buvęs bendrijos vadovas, tikėtina, netinkamai kontroliavo darbo užmokesčio ir (ar) priedų mokėjimo darbuotojams procedūrą, savaime nesudaro ir nesudarė pagrindo ieškovei pačiai spręsti dėl, jos manymu, reikalingo jai ir (ar) kitiems darbuotojams apmokėjimo ir (ar) tokio apmokėjimo tęsimo, juolab nesant atitinkamo vadovo sprendimo (įsakymo, darbo sutarties (-) pakeitimo (-ų).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoti ieškovės neteisėti veiksmai, žala bendrovei, taip pat nustatytas neteisėtų ieškovės veiksmų ir ginčo žalos priežastinis ryšys. Šias teismo išvadas teisėjų kolegija pripažįsta teisėtomis ir pagrįstomis. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad žalos padarymo metu ieškovę ir bendriją siejo darbo teisiniai santykiai, žalos atsiradimas susijęs su ieškovės tuometine darbo veikla.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai, teisėtai atmetė ieškovės ieškinį (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliantės skundo argumentų (dėl 2002-04-08 bendrijos gyventojų aptarnavimo sutarties Nr. P-613; dėl atsakovės nepaneigtos prezumpcijos dėl bendrijos vadovo atsakomybės ir kt.), nes jie teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi skundas atmestinas, apeliantei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pobūdį, apeliantės atsakovei priteistina 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (b. l. 118, 119) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

 

n u t a r i a :

 

ieškovės J. S. apeliacinį skundą atmesti,

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini) ieškovės J. S. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                         Irma Čuchraj

 

Kolegijos teisėjai                                                                           Erika Misiūnienė

 

                                                                                                          Alvydas Žerlauskas


Paminėta tekste:
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK
  • DK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas