Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-556-2008].doc
Bylos nr.: 2K-556/2008
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

     

 

 

               Baudžiamoji byla Nr. 2K-556/2008

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2. (S)

.                                                                         

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

              2008 m. gruodžio 30 d.             

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 27 d. nutarties, kuria iš dalies pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis: J. K. priteistos neturtinės žalos dydis padidintas S. K. iki 20 000 Lt ir G. K. iki 80 000 Lt.

              Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams,  pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas J. K. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Šiuo nuosprendžiu iš J. K. buvo priteista: už neturtinę žalą 15 000 Lt G. K. atstovei pagal įstatymą A. K., 5000 Lt S. K., 5000 Lt T. K., 5000 Lt A. K..

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

              J. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 20 d., apie 10.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 51, 52, 53, 68, 145, 171, 172 ir 180.3 punktų reikalavimus, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį nesaugiu greičiu, neįsitikinęs eismo saugumu lenkė kitą automobilį išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu S. K. vairuojamu automobiliu. Dėl šio eismo įvykio S. K. ir jo vairuojamo automobilio keleivei G. K. buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, o šio automobilio keleivei R. K. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

              Kasaciniame skunde J. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius, teigdamas, kad teisingas išvadas dėl iš jo priteistinos neturtinės žalos dydžio padarė pirmosios instancijos teismas, ir nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl iš jo priteistinos neturtinės žalos dydžio padidinimo, teigia, kad kolegija, neteisingai įvertinusi įrodymus, susijusius su neturtine žala, padarė esminius BPK pažeisimus, be to, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Kasatoriaus nuomone, kolegija, padidindama iš jo priteistinos neturtinės žalos dydį, pažeidė BPK 20, 109, 113, 115 straipsnių reikalavimus, nes, pakeisdama nuosprendį, vadovavosi tik nukentėjusiųjų parodymais ir netyrė kitų įrodymų. Kolegija taip pat neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiesiems buvo sumokėtos draudimo išmokos. Kasatorius mano, kad kolegija neteisingai taikė ir Civilinio kodekso (toliau – CK) normas. CK 6.250 straipsnio nuostatos reikalauja priteisiant neturtinę žalą atsižvelgti, be kita ko, tiek į nukentėjusio asmens, tiek į kaltininko turtinę padėtį, tuo tarpu kolegija, pakeisdama nuosprendį, šių aplinkybių netyrė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kolegijos priteistos didesnės neturtinės žalos sumos neatitinka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatų. Be to, nukentėjusieji, prašydami padidinti jiems priteistinos neturtinės žalos dydį, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalaujamų sumų dydį, o kolegija, spręsdama neturtinės žalos dydžio klausimą, nepasisakė dėl kasatoriaus jau atlyginto neturtinės žalos dydžio. J. K. laiko, kad apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja ir protingumo bei teisingumo kriterijams, nes, padidinus neturtinės žalos dydį, jis ir jo šeima nesugebės sumokėti tokio dydžio sumų, be to, neteks būsto ir pragyvenimo šaltinio.

              Atsiliepimais į kasacinį skundą prokuroras A. Meška bei nukentėjusieji prašo nuteistojo J. K. kasacinį skundą atmesti. nuomone, kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes ir nepažeisdamas teisės aktų, priėmė teisingą sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio.

              Kasacinis skundas atmestinas.

              Apkaltinamasis nuosprendis J. K. priimtas pagrįstai, nes byloje esantys įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. To neginčija ir kasatorius. Kasatorius neginčija ir jam paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės. Jo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų, susijusių su iš jo priteistinos neturtinės žalos dydžio padidinimu, yra atmestini.

             

              Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš J. K. nukentėjusiosios G. K. atstovei pagal įstatymą A. K. buvo priteisęs 15 000 Lt už nukentėjusiosios G. K., kuriai eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, neturtinę žalą, o nukentėjusiajam S. K., kuriam eismo įvykio metu taip pat buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bei nukentėjusiesiems G. K. tėvams A. K. ir T. K. už neturtinę žalą buvo priteista po 5000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas G. K. tėvams priteistos neturtinės žalos dydžio nepakeitė, o eismo įvykio metu sunkiai sužalotiems G. K. bei S. K. neturtinės žalos dydį padidino: G. K. – iki 80 000 Lt, S. K. – iki 20 000 Lt. Iš kasacinio skundo matyti, kad J. K. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis tik dėl iš jo priteistinos neturtinės žalos dydžio padidinimo G. K. bei S. K.. Kolegija laiko, kad šios apeliacinės instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neprieštarauja įstatymui.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl G. K. ir S. K. patirtos neturtinės žalos, pagrįstai nurodė, kad šiems nukentėjusiesiems už neturtinę žalą priteistos aiškiai per mažos sumos. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ne tik pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui, bet ir eismo įvykio padarinius, susijusius su šiais nukentėjusiaisiais. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad mažametė G. K. patyrė ypač sunkias J. K. padarytos nusikalstamos veikos pasekmes – jai sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl to ji patyrė didelį fizinį skausmą, sutrikdytas normalus jos vystymasis. Apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad S. K. dėl J. K. padarytos nusikalstamos veikos taip pat buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl to jis patyrė didelį fizinį skausmą bei kitus nepatogumus, prarado 60 procentų darbingumo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių atskirai nepasisakė. Be to, apeliacinėje nutartyje atsižvelgta ir į S. K. elgesį eismo įvykio metu.

Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir nustatydamas iš J. K. priteistinos neturtinės žalos dydį G. K. bei S. K. CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Kasatoriaus teiginiai dėl BPK 20, 109, 113, 115 straipsnių pažeidimo siejami su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, vertino tik nukentėjusiųjų parodymus. Šie teiginiai atmestini, nes, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, kolegija atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju.

Apeliacinės instancijos teismas laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai. šios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatytą pinigų sumą už G. K. patirtą neturtinę žalą buvo priteisęs jos atstovei pagal įstatymą A. K., tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nustatytą pinigų sumą už G. K. patirtą neturtinę žalą dėl jos pačios sužalojimo pagrįstai priteisė G. K..

Kasatoriaus teiginiai, kad nukentėjusieji nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jiems priteistos  neturtinės žalos dydį, prieštarauja bylos medžiagai, joje esantiems rašytiniams ir kitiems teismų sprendimuose aptartiems įrodymams. Kasatoriaus teiginiai, kad kolegijos priteistos didesnės neturtinės žalos sumos neatitinka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatų, atmestini. Šios nuostatos reglamentuoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumas dėl žalos asmeniui bei turtui. Tuo tarpu Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, o apeliacinės instancijos teismas šioje byloje įvertino nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Šioje byloje J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime šio nuosprendžio datą nurodė ne 2008 m. kovo 15 d., o 2008 m. balandžio 2 d. Šis apsirikimas laikytinas spausdinimo klaida.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

              Nuteistojo J. K. kasacinį skundą atmesti.

 

                           

 

     Teisėjai                                                                                                       Antanas Klimavičius

                                    

 

                                                                                                                       Dalia Bajerčiūtė

 

 

                        Albinas Sirvydis