Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-2558-773-2014].doc
Bylos nr.: 2-2558-773/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno technologijos universitetas 111950581 atsakovas
Kategorijos:
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
7.3. Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.1. Civiliniai įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas ir jų reglamentuojami santykiai:
2.1.1.3. Civilinės teisės principai:
2.1.1.3.6. Proporcingumo principas
2.1.1.3.10. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.1. Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas:
3.1.1.2. Civilinio proceso principai:
3.1.1.2.21. Laisvo įrodymų vertinimo principas
3.1.2. Teismų kompetencija:
3.1.2.5. Ginčų dėl teismingumo sprendimas
3.1.3. Civilinio proceso dalyviai:
3.1.3.3. Tinkama ir netinkama proceso šalis
3.1.10. Procesiniai terminai:
3.1.10.5. Procesinių terminų atnaujinimas
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.4. Ieškinio priėmimas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.1. Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
3.2.1.3. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
3.2.2. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3.6. Bylos sustabdymas (bylos sustabdymo pagrindai, terminai, teisiniai padariniai ir bylos nagrinėjimo atnaujinimas):
3.2.3.6.1. Privalomas bylos sustabdymas:
3.2.3.6.1.7. Bylos sustabdymas, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą
3.2.3.6.2. Fakultatyvus bylos sustabdymas:
3.2.3.6.2.2. Bylos sustabdymas, kai teismas paskiria ekspertizę
3.2.3.10. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.1. Įrodymai ir jų rūšys
3.2.4.9. Įrodinėjimo priemonės:
3.2.4.9.6. Eksperto išvada:
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
3.2.7.1. Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.2.7.2. Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
3.2.7.3. Pirmosios instancijos teismo nutarčių nuorašų įteikimas

Civilinė byla Nr

  Civilinė byla Nr. 2-2558-773/2014

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07177-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.3.6.; 20.3.10.; 93.2.21.; 114.4.; 116.1

(S)

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. balandžio 10  d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovui P. B., jo atstovui advokatui Valteriui Aleknai, atsakovo VšĮ Kauno technologijos universitetas atstovui advokatui Tomui Bukeliui, trečiajam asmeniui Z. M., jos atstovui advokatui Valdemarui Bužinskui, trečiajam asmeniui R. J. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo P. B. patikslintą ieškinį atsakovui VŠĮ Kauno technologijos universitetas, tretiesiems asmenims Z. M., R. J. B. dėl universiteto rektoriaus įsakymo ir universiteto senato nutarimų panaikinimo,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas P. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (T.1, b.l. 3-11) bei patikslintu ieškiniu (T.5, b.l. 5-14) atsakovui VšĮ Kauno technologijos universitetas, tretiesiems asmenims Z. M., R. J. B. dėl universiteto rektoriaus įsakymo, universiteto senato nutarimų ir ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadų panaikinimo. Ieškovas savo patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2012 m. balandžio 30 d. KTU rektoriaus prof. habil. dr. P. B. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) daktaro mokslo laipsnio atšaukimo; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) sudarymo ir pavedimo jai ištirti, ar nepažeistas akademinio sąžiningumo principas; 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2012 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl senato 2011 m.  gruodžio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) sudarymo ir pavedimo jai ištirti, ar nepažeistas akademinio sąžiningumo principas“ dalinio pakeitimo; 4) pripažinti negaliojančias 2012 m. balandžio 25 d. KTU sudarytos fizikos mokslų srities fizikos krypties ekspertų (gynimo grupės ) išvadas; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. balandžio 30 d. KTU rektorius prof. habil. dr. P. B. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukdamas jam daktaro mokslo laipsnį vadovavosi 2010 m. gegužės 12 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 42 punktu, o taip pat atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 25 d. fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas, kurios yra neteisėtos nuo jų priėmimo momento. Ieškovas pažymėjo, kad ekspertų grupei buvo pavesta balsavimo būdu nuspręsti dėl mokslo laipsnio pripažinimo ar atšaukimo, nors ji negali spręsti šių klausimų. Be to, būtent tokios sudėties fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupė (gynimo taryba), ieškovo nuomone, negali nustatyti, ar nebuvo pažeistas mokslinio sąžiningumo principas. Ieškovo nurodymu, nėra aišku, kodėl buvo būtinybė sudaryti naują darinį - ekspertų grupę (gynimo tarybą), kai gynimo tarybos sudarymo teisę turėjo esantis fizinių mokslų srities fizikos krypties doktorantūros komitetas, kuris gavęs disertanto prašymą, o ne senato pavedimu, iš mokslininkų grupės sudaro gynimo tarybą, kurios nariai pateikia atsiliepimus apie disertaciją, išklauso disertacijos gynimą ir balsavimo būdu priima sprendimą. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad jis disertaciją yra apsigynęs dar 2002-05-03, pakartotinai jos ginti nėra teisinio pagrindo, todėl nesuprantama, kodėl iškilo būtinybė sudaryti gynimo tarybą. Nėra žinoma ir tai, ar Lietuvos Mokslo Tarybos (toliau - LMT) deleguoti ekspertai prof. A. K. ir R. M. yra įtraukti į LMT ekspertų duomenų bazę, kaip buvo parinktos jų kandidatūros, ar šie mokslininkai yra fizinių mokslų srities fizikos krypties specialistai, ar jie yra pasirašę Nešališkumo deklaracijas ir Konfidencialumo pasižadėjimus, be to, negali būti tapatinamos ekspertų grupės ir gynimo tarybos funkcijos. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad dr. Z. M. jau eilę metų reikalauja tirti, ar jo apsigintoje disertacijoje nėra nuplagijuota jos ir kitų mokslininkų darbų bei pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2006-11-14, 2008-08-20 ir 2008-09-15 nutarimais, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-01-28 nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 nutartimi neginčijamai nustatyta, kad jo darbuose autorystės teisių pasisavinimo faktų nėra, todėl KTU Senatas neturėjo teisės sudarinėti jokių ekspertų grupių ir pakartotinai tirti tuos pačius kaltinimus. Ieškovas taip pat nurodė, kad nors KTU Senatas savo nutarimuose pavedė ekspertų grupei (gynimo tarybai) ištirti, ar rengiant disertaciją jis nepažeidė mokslinio sąžiningumo principo, tačiau tiksliai nenurodė fakto ar faktinių aplinkybių, kuo šis pažeidimas pasireiškė, juolab kad sąvoka „mokslinis nesąžiningumas atsirado tik KTU Senato 2011-01-26 nutarimu Nr. 9 patvirtinto KTU mokslo doktorantūros reglamento 91.1 punkte. Ieškovo teigimu, jis disertaciją apsigynė 2002-05-03, kai šis reglamentas dar nebuvo priimtas, tad pažeisti „mokslinio sąžiningumo“ principo negalėjo. Ieškovas pabrėžė, kad ekspertų grupė (gynimo taryba) priėmė eilę neapibrėžtų ir nemotyvuotų išvadų, ignoravo tuo metu galiojusį ir tebegaliojantį Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies l punktą bei pateikė naują autorių teisių objekto traktuotę, kuri remiasi ekspertų sukurta „mokslinio nesąžiningumo“ versija, kad jis yra tada, kai „svetimi mokslo rezultatai yra pateikiami kaip savi“. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad KTU Akademinės etikos kodekse yra pateikta net 11 nesąžiningumo atvejų, tačiau ekspertų grupės sukurto „naujadaro jame nėra. Tokia nesąžiningumo principo traktuotė leido ekspertų grupei, matant skirtingose disertacijose tapačius brėžinius, nesigilinant į pirminius jų atsiradimo šaltinius ir skirtingą jų interpretavimą, nevaržomai daryti nepagristą išvadą „pažeistas mokslinio sąžiningumo principas“. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad advokato Tomo Bukelio parengtas ekspertų grupės sprendimo projektas yra niekinis ir negali būti vertinamas kaip ekspertų išvada, nes jei laikant, kad ekspertų grupė (gynimo taryba) pagal savo kompetenciją ir galėjo ištirti jai KTU Senato pavestą užduotį, tokios išvados sprendimo projekto jokiu būdu negalėjo parengti advokatas, kuris nėra ekspertas, neturi specialių žinių ir tinkamo išsilavinimo. Ieškovo teigimu, 2012-04-17 KTU fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) posėdžio metu mokslininkų išsakyta 1-2 sakinių nuomonė dėl jo disertacijos negali būti vertinama kaip išsami ir nepriekaištinga ekspertų, ištyrusių jiems pavestą užduotį, išvada. Šią 2012-04-25 paskelbtą KTU senato sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadą turėjo ir privalėjo svartyti senato nariai ir priimti nutarimą, tačiau tokio Senato nutarimo nėra. Ieškovo nurodymu, jis 2012-03-06 pateikė komisijai raštišką atsakymą į jos 2012-03-02 suformuluotus klausimus dėl apgintos disertacijos, 2012-04-10 komisijai pateikė atsakymus į ekspertų grupės (gynimo tarybos) suformuluotus klausimus dėl apgintos disertacijos ir tretysis asmuo prof. R. J. B., tą pačią dieną buvo kviesti ir apklausti mokslininkai, prof. R.J. B. buvę doktorantai V. D., A. B., A. A., A. M. ir J. G., kurie išsamiai papasakojo ir atsakė į ekspertų grupės (gynimo tarybos) rūpimus klausimus, tačiau 2012-04-10 protokole visai nėra duomenų apie minėtų doktorantų duotus paaiškinimus, o taip pat nėra ir prof. R. J. B. išsamiai duotų paaiškinimų, nėra išsamiai išdėstyti atsakymai į užduotus klausimus, nėra pasisakyta apie raštiškus atsakymus į komisijos pateiktus klausimus, o atsakymai protokole surašyti tik formaliai, todėl ekspertų grupė (gynimo taryba) savo išvadose padarė neišsamų ir paviršutinišką sprendimą. Ieškovas nurodė ir tai, kad jei teismas nuspręstų, jog KTU turėjo teisę iš naujo tirti ir nagrinėti Z. M. iškeltas abejones dėl jo 2002-05-03 apgintos disertacijos bei jos mokslinio sąžiningumo fakto nustatymo, minėti KTU teisės aktai vis tiek turėtų būti panaikinti dėl procesinių pažeidimų. KTU rektoriaus įsakymas priimtas nesilaikant mokslo doktorantūros nuostatuose numatytos tvarkos – nebuvo gautas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tai padaryti įpareigojantis sprendimas. Tuo tarpu KTU Senato 2011-12-21 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės net trys atstovai - pirmininkas dr. R. L., prof. R. V. ir prof. habil. dr. R. M. - nėra nurodytos mokslų srities specialistai, be to, prof. R. V. nedalyvavo svarbiuose 2012-04-10 ir 2012-04-17 ekspertų posėdžiuose, kuriuose esminius paaiškinimus dėl disertacijų pirminių grafinės medžiagos šaltinių pateikė prof. habil. dr. R. B. ir jo vadovauti disertantai. Kaip pažymėjo ieškovas, ekspertų grupės nepagrįstai suformuluotos išvados rodo, kad tokios sudėties ekspertų grupė (gynimo taryba) neobjektyviai ir tendencingai, ignoruodama teisėtas teisėsaugos institucijų nutartis, sprendė KTU Senato pavestus tirti klausimus ir priėmė neteisėtą sprendimą atšaukti jam daktaro mokslo laipsnį, kurį 2002-05-03 buvo suteikęs teisėtas doktorantūros komitetas. Be to, ieškovo teigimu, nėra duomenų, kokiais kriterijais remiantis buvo atrenkami ekspertai, taip pat jam pačiam nebuvo suteikta galimybė pasiūlyti savo ekspertų kandidatūras. Ieškovo teigimu, jis rengdamas daktaro disertaciją rėmėsi ne savo sugalvota, bet doktorantūros komiteto pateikta disertacijos tema  bei darbo planu, jam 2002-05-03 ginant daktaro disertaciją dalyvavo doktorantūros komiteto nariai ir oficialieji oponentai, būtent šie mokslininkai skyrė disertacijos temą ir vertino disertacijos gynimą, iš Deformuojamų kūnų katedroje sukurtos duomenų bazės pateikė charakteringus brėžinius disertacijai ruošti, o visi brėžiniai identifikuoti katedroje vykdytų ūkiskaitinių sutarčių numeriais. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad pateikiant prof. R.J. B. disertacijai buvo suteiktas grifas „Tarnybiniam naudojimui“, kas apribojo jos citavimą, todėl savo disertacijoje jis citavo publikuotus su bendraautoriais straipsnius, kuriuose yra iš duomenų bazės jam pateikti brėžiniai ir jų autoriai. Atsižvelgiant į tai, atmeta bet kokius išvadų 7 p. pateiktus kaltinimus dėl brėžinių citavimo nebuvimo, nes dėl nurodytų aplinkybių brėžinių citavimas buvo atliktas per publikacijas. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2007-12-20 bei 2012-02-27 kartu su juo mokslinius darbus ruošę KTU disertantai pateikė paaiškinimą Universitetui ir patvirtino, kad ruošdamas daktaro disertaciją jis jų atsiklausė ir jie neprieštaravo dėl duomenų bazės rezultatų panaudojimo, nes jie visi kartu su didele grupe darbuotojų dalyvavo tos bazės kūrime. Ieškovas pabrėžė, kad jokių brėžinių iš kitų autorių - Z. M., A. A., V. D. ir J. G. disertacijų jis nepanaudojo ir jų nepasisavino, o faktas, kad minimų disertantų disertacijos viešai buvo paskelbtos vėliau nei prof. R.J. B. habilitacinė disertacija, kurios grafikai buvo teisėtai panaudoti publikacijose bei jo daktaro disertacijoje ir cituoti, paneigia neteisingus ekspertų grupės (gynimo tarybos) teiginius dėl brėžinių pasisavinimo iš minėtų disertantų darbų. Ieškovo nurodymu, jo daktaro disertacijos tekste cituojamose publikacijose yra nurodyta teisėto eksperimentinių duomenų autoriaus prof. R.J. B. pavardė. Ieškovo nurodymu, visų minėtų disertacijų brėžinių pirminis šaltinis yra duomenų bazė, todėl kai kurių brėžinių tapatumas disertacijose negali būti traktuojamas kaip kurio nors autoriaus autorių teisės objektai, nes skirtingose disertacijose jie turi skirtingą interpretaciją. Ieškovas tai pat nurodė, kad teisėtas jam KTU paskirtas doktorantūros komitetas, kuris vadovo doktorantūros laikotarpiu rengiant daktaro disertaciją ir kuriame 2002-05-03 gynė disertaciją, padarė priešingą išvadą tai išvadai, kurią 2012-04-25 ekspertų grupė (gynimo taryba) padarė pagal savo sukurtus neteisingus vertinimo kriterijus.

Atsakovas VšĮ Kauno technologijos universitetas atsiliepimu į ieškinį (T.2, b.l. 82-86) ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį (T.5, b.l. 76-77) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad teisėsaugos institucijos vykdė tyrimą BK 191 straipsnio 1 dalies pagrindu siekiant nustatyti autorystės pasisavinimą, tačiau nežiūrint į tai, kad grafikai ir lentelės nėra autorinės teisės objektai, mokslininkas, rengiantis disertaciją ir naudojantis kitų mokslininkų sudarytus grafikus bei lenteles, privalo akivaizdžiai atskleisti, kad tokie grafikai ir lentelės nėra jo asmeninės mokslinės veiklos rezultatai. Be to, atsakovo teigimu, ieškovas pažeidė autoriaus garantiją, kuri yra būtinas dokumentas, pasirašomas prieš teikiant gynimui disertaciją. Atsakovas pažymėjo, kad nors ieškovas nurodo, jog jo disertacijos gynimo metu teisės aktuose nebuvo numatytas mokslinio sąžiningumo principo pažeidimas, tačiau šią išvadą ieškovas daro nepagrįstai. 2010-05-12 patvirtinta Doktorantūros nuostatų redakcija neįtvirtino naujo materialinio teisinio reguliavimo - reikalavimas atriboti savo indėlį nuo kitų mokslininkų darbų rengiant disertaciją buvo įtvirtintas ir ieškovo disertacijos gynimo metu, o autoriaus garantija buvo skirta būtent sąžiningumo patvirtinimui. 2010-05-12 patvirtinta Doktorantūros nuostatų redakcija pateikė tik naują procesinę normą - mokslo daktaro disertacijos atšaukimą, esant nustatytam mokslinio nesąžiningumo atvejui, be to, ši norma tiesiogiai nurodė, jog atšaukimo procedūra taikoma įskaitant iki šių nuostatų įsigaliojimo suteiktus mokslo laipsnius. Atsakovo nurodymu, ieškovo pozicija galėtų būti teisinga tik tuo atveju, jeigu jo disertacija būtų lyginama su naujais materialiniais reikalavimais mokslo daktaro disertacijoms, kurių nebuvo jo disertacijos rengimo metu. Atsakovas taip pat nurodė, kad nors ieškovas teigia, jog  ekspertų grupės išvadose pateikto mokslinio nesąžiningumo apibrėžimo nėra KTU senato patvirtintame Akademinės etikos kodekse, tačiau pažymėtina, jog minėto kodekso 3.9.1. punkte numatyta, jog akademiniam sąžiningumui prieštarauja plagijavimas, kas yra platesnė sąvoka nei autorinės teisės saugomų objektų pasisavinimas, o ekspertų grupės naudojamas mokslinio nesąžiningumo apibrėžimas atitinka plagiato sąvoką. Atsakovas pabrėžė ir tai, kad ieškovas nepagrįstai kritikuoja pagalbinį advokato Tomo Bukelio dalyvavimą rengiant fizikos krypties ekspertų grupės išvadų projektą, kuris nėra išlikęs, nes ekspertų grupės nariai patys parengė išvadas ir jas pasirašė, o teisininko pagalba buvo reikalinga įvertinant atliktų teisėsaugos institucijų tyrimų reikšmę ir įtaką, taip pat atribojant autorinės teisės ir doktorantūros nuostatų veikimo sritis. Išvadų tekstas ir balsavimas dėl jų sudaryti ir pasirašyti pačių ekspertų be pašalinės įtakos, o specialios mokslų srities fizikos krypties žinios, kurias turi ekspertų grupė, išreikštos motyvuojamoje dalyje. Atsakovas pažymėjo, kad taip pat nepagrįstas ieškovo teiginys, jog 2012-04-25 išvadą turėjo svarstyti KTU senatas ir šiuo klausimu priimti nutarimą, nes suteikiant mokslo daktaro laipsnį senatas nepriima nutarimo – jį suteikia universitetas remdamasis gynimo tarybos nutarimu, todėl ir mokslo daktaro laipsnio atšaukimo procedūroje senatas neturi dalyvauti. Atsakovo teigimu, 2011-12-21 KTU senato sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-02-15 KTU senato sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) patys savaime ieškovo materialinių subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidžia, todėl ginčas dėl minėtų dviejų ieškinio reikalavimų pradėtas nepagrįstai. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovas nurodo, jog ginčijamas 2012-04-30 KTU rektoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas, nes iki šio įsakymo priėmimo nebuvo gautas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įpareigojimas, tačiau šis aiškinimas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 897 2010-05-12 patvirtintų Doktorantūros nuostatų 42 p. Atsakovas nurodė, kad taip pat nepagrįstos ir nėra paremtos konkrečiais argumentais ieškovo abejonės dėl ekspertų kompetencijos, nes ekspertų kandidatūros buvo parinktos vadovaujantis analogiškais principais, kaip ir daktaro laipsnio disertacijos gynimo tarybos narių kandidatūros. Be to, ieškovas neginčija, kad keturios iš šešių P. B. disertacijos išvadų yra neoriginalios. Kaip nurodė atsakovas, ieškovo teiginys, kad vykstant nagrinėjimui vienas iš ekspertų grupės narių R. V. nedalyvavo 2012-04-10 ir 2012-04-17 ekspertų grupės posėdžiuose, ko pasėkoje neįsigilino į disertacijos rengimo aplinkybes, taip pat nepagrįstas, nes visi ekspertams pateikti dokumentai buvo įkelti į serverį, suteikiant internetinio prisijungimo teises. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovo teiginys, jog ekspertų grupė buvo sudaryta neteisėtai, nes jam pačiam nebuvo sudaryta galimybė pasiūlyti savo ekspertų kandidatūrų, nepagrįstas nei teises aktais, nei sąžiningo proceso principais. Atsakovas kategoriškai paneigė ir ieškovo nurodytą aplinkybę, kad ekspertų grupė buvo šališka universitetui, kadangi universitetas neturėjo jokio suinteresuotumo išvadų turiniu. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad 2003-04-23 KTU senato nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) doktorantūros komiteto pirmininkui A. Ž. buvo pritaikytos nuobaudos dėl blogo vadovavimo P. B. disertacijos rengimui, be to, autoriaus garantiją pasirašo doktorantas, o ne doktorantūros komitetas, todėl galimi atvejai, kai svarstant disertaciją doktorantūros komitete ir pasitikint disertacijos rengėjo sąžiningumu, mokslinio sąžiningumo pažeidimas nepaaiškėja. Atsakovas nesutiko ir su ieškovo argumentu, kad rengdamas disertaciją jis panaudojo savo tėvo R. B. disertacijos brėžinius, o nuorodos į šią disertaciją negalėjo pateikti, nes ji buvo skirta tarnybiniam naudojimui, nes nebuvo ir nėra jokio teisės akto, kuris būtų leidęs P. B. necituoti svetimų mokslo rezultatų ir juos pateikti kaip savo. Kaip pažymėjo atsakovas, nors ieškovas nurodo, kad jis nesinaudojo A. A., J. G. ir V. D. disertacijose esančiais brėžiniais, bet rėmėsi pirminiu šaltiniu - duomenų baze, tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos cituoti. Atsakovas pabrėžė, kad P. B. disertacijoje buvo nustatytas mokslinio nesąžiningumo faktas pateikiant svetimus mokslo rezultatus kaip savo, o ekspertų grupė atskirai tyrė, ar atmetus nesąžiningai pateiktą disertacijos dalį, likusi dalis galėtų būti pripažinta pakankamu savarankišku darbu, leidžiančiu konstatuoti, jog disertantas vis tik nusipelno mokslo daktaro laipsnio. Atsakovo nurodymu, ekspertai buvo priversti konstatuoti, kad tik pusantros P. B. padarytos išvados iš šešių yra originalios. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad teisinis daktaro laipsnio atšaukimo reguliavimas yra skurdus, nes vienintelė teisės norma, reglamentuojanti šį procesą yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-05-12 nutarimas Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 Dėl Doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 42 p. numato, kad laipsnį suteikęs universitetas gali atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį (įskaitant iki šių nuostatų įsigaliojimo suteiktus mokslo laipsnius), kai nustatomas mokslinio nesąžiningumo faktas. Atsakovo nurodymu, iš  minėtos teisės normos matyti, kad mokslinio nesąžiningumo faktas turi būti „nustatytas“, dėl ko ir buvo būtina organizuoti skaidrų bei kvalifikuotą galimo mokslinio nesąžiningumo įvertinimą, suteikiant ekspertų grupei teisę profesionaliai pateikti rekomendaciją dėl laipsnio (ne)atšaukimo. Įgaliojimus ekspertų grupei suteikė KTU senatas, kaip aukščiausias akademinių reikalų tvarkymo organas. Kita vertus, laikytis gynimo tarybos sudarymo procedūrų buvo objektyviai neįmanoma dėl skirtingų veikos tikslų. Atsakovas pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovui daktaro laipsnis buvo suteiktas KTU veikiant bendrai su jau likviduotu Puslaidininkių fizikos institutu, todėl buvo kreiptasi į LMT dėl ekspertų delegavimo, ko pasėkoje buvo deleguoti 2 ekspertai: fizikas prof. A. K. ir polimerų chemijos prof. R. M.. Atsakovo teigimu, kadangi Doktorantūros nuostatų 25 p. numato, jog gynimo tarybose bent vienas narys turėtų būti iš užsienio mokslo ir studijų institucijos, dėl šios priežasties, taip pat siekiant skaidrumo, į ekspertų grupę buvo įtrauktas JAV Jeilio universiteto prof. R. V., kuris periodiškai atvyksta į Lietuvą ir yra VDU Gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros vizituojantis profesorius. Atsakovas taip pat nurodė, kad kiti du ekspertai buvo parinkti pagal ieškovo disertacijos tematikas - prof. G. L. kaip fizikas, o dr. R. L. kaip medžiagų inžinerijos specialistas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovo disertacija buvo apginta keleto mokslo šakų sandūroje - medžiagotyros moksle, todėl ekspertų grupėje buvo pasitelkti ne tik fizikos, bet ir chemijos bei medžiagų inžinerijos specialistai. Atsakovas pažymėjo, kad Doktorantūros nuostatai nepateikė jokių nuorodų, kokiu būdu universitetas turi „nustatyti mokslinio nesąžiningumo faktą, kokie ekspertai turi dalyvauti ir juo labiau, kokias deklaracijas šie asmenys turi pasirašyti, todėl jis negalėjo pažeisti taisyklių, kurios nebuvo nustatytos.

Tretysis asmuo R. J. B. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (T.5, b.l. 41-46) su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti visiškai, o iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tretysis asmuo nurodė, kad Doktorantūros komiteto 2002-05-03 nutarimas suteikti P. B. daktaro mokslinį laipsnį yra teisėtas, nes atitiko tuo metu galiojusias teisines normas, o apginta daktaro disertacija nekėlė jokių abejonių dėl jos originalumo, ginamų teiginių pagrįstumo ir mokslinio lygio. Trečiojo asmens teigimu, jam žinoma, kad ieškovo disertacijos rengimo ypatumą sudarė tai, kad P. B. mokslinis darbas buvo vykdomas pratęsiant jo, t.y. prof. habil. dr. R. J. B. ir jo sukurtos mokslininkų grupės darbus. Tretysis asmuo pažymėjo, kad rengdamas daktaro disertaciją P. B. su bendraautoriais paruošė eilę publikacijų ir padarė pranešimus tarptautinėse mokslo konferencijose. Trečiojo asmens teigimu, rengiant publikacijas, dalį brėžinių pateikė disertantas P. B., atlikęs bandymus ir nustatęs bendrus tos medžiagų grupės dėsningumus, o kitą brėžinių dalį pateikė jis pats iš savo 1983 m. KTU Medžiagų atsparumo katedroje paskelbtos habilitacinės disertacijos, kuriai buvo suteiktas grifas Tarnybiniam naudojimui“, kas apribojo joje esančios medžiagos citavimą P. B. su bendraautoriais skelbiamose publikacijose. Dėl minėtų aplinkybių brėžiniai, kurie nėra autorių teisių objektai, P. B. daktaro disertacijoje yra nurodyti, cituojant jo mokslo darbų publikacijas. Tretysis asmuo nurodė ir tai, kad jis visiškai sutinka su P. B. daktaro disertacijoje naudojamos grafinės tyrimo medžiagos pateikimo forma, kurioje aiškiai parodyta, jog jis, tretysis asmuo, su bendraautoriais rengdamas straipsnius, teisėtai panaudojo savo 1983 m. viešai pateiktos habilitacinės disertacijos brėžinius, kuriuos bendraautorius P. B. analizavo ir įvertindamas naujausius pasiekimus polimerų moksle, juos aprašė straipsniuose ir konferencijų pranešimuose. Atsižvelgiant į tai, tretysis asmuo kategoriškai nesutinka su atsakovo teiginiais, kad P. B. disertacijoje brėžiniai paimti iš kitų disertacijų. Tretysis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad jo vadovauti doktorantai disertacijas viešai pateikė vėliau nei jis, o atskiri brėžiniai nėra autorių teisių objektai. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad KTU profesinės etikos kolegijos išvada dėl darbų plagijavimo buvo padaryta neatsižvelgiant į faktinę medžiagą, neįvertinant KMTD duomenų bazės, disertacijų rengimo aplinkybių ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo. Vėliau KTU ir teisėsaugos institucijos paneigė žinomai melagingus darbų autorystės pasisavinimo faktus, todėl jis kategoriškai nesutinka su bet kuriais atsakovo ir trečiojo asmens Z. M. teiginiais dėl autorystės darbų pasisavinimo rengiant P. B. daktaro disertaciją. Trečiojo asmens teigimu, pagal Z. M. skundus dėl tariamo jos disertacijos plagijavimo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atlikus išsamius tyrimus buvo konstatuota, kad rengdamas daktaro disertaciją P. B. kitų autorių darbų autorystės nepasisavino. Faktą, jog rengdamas daktaro disertaciją P. B. jokių darbų neplagijavo ir kitų darbų autorystės nepasisavino, patvirtino ir buvęs KTU rektorius prof. R. Š. 2009-06-12 rašte Švietimo ir mokslo ministrui G. S.. Trečiojo asmens teigimu, nors teismų sprendimai yra privalomi visiems, gavęs Z. M. prašymus naujai išrinktas KTU rektorius prof. P. B. ėmėsi neatsakingų veiksmų, nes jo 2011-12-09 kreipimasis į KTU Senato pirmininką prof. R. P. B. dėl P. B. daktaro disertacijos mokslinės vertės svarstymo po dešimties metų neturėjo jokio teisinio pagrindo. Tretysis asmuo pabrėžė, kad jis sutinka su ieškovo teiginiu, jog KTU Senatas neturėjo teisės sudaryti ekspertų grupę (gynimo tarybą), o ją sudarydamas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-05-12 nutarimo Nr. 561 nuostatas ir KTU mokslo doktorantūros 2011-01-26 reglamento reikalavimus, nes teisę sudaryti mokslo krypties tarybą turėjo tik KTU veikiantis fizinių mokslų fizikos krypties doktorantūros komitetas. Be to, neaišku, ar ekspertų grupės nariai turėjo juridinius dokumentus atlikti jiems KTU Senato nutarimu pavestą ekspertizę. Tretysis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad sudaryta Fizinių mokslų fizikos krypties ekspertų grupė (gynimo taryba) apjungė dvi skirtingas funkcijas, kurios negali būti tapatinamos, todėl jos vykdomi tyrimai ir daromos išvados yra neteisėtos. Trečiojo asmens nurodymu, KTU senato 2011-12-21 nutarimu sudaryta ekspertų grupė (gynimo taryba) turėjo spręsti P. B. daktaro disertacijos rengimą taikant neaiškius kriterijus, kadangi vienuose rektoriaus ir senato dokumentuose kalbama apie „mokslinio sąžiningumo, o kituose apie „akademinio sąžiningumo pažeidimus, nors šios sąvokos turi skirtingą prasmę. Kaip pažymėjo tretysis asmuo, KTU Akademinės etikos 2012-01-25 kodeksas aiškiai apibrėžia „akademinio sąžiningumo principus“, tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-05-12 nutarimas Nr. 561 dėl mokslo doktorantūros „mokslinio sąžiningumo“ sąvokos neapibrėžia, todėl jis sutinka su ieškovu, kad sudaryta ekspertų grupė (gynimo taryba), sukūrusi savo „mokslinio sąžiningumo versiją, ją naudojo savo tyrimų išvadoms pateisinti. Be to, nors KTU rektoriaus raštuose ir KTU senato nutarimuose buvo nurodyta balsavimo būdu nuspręsti dėl P. B. mokslo laipsnio pripažinimo ar atšaukimo, ekspertų grupė (gynimo taryba) balsavimo rezultatų nepateikė. Trečiojo asmens nuomone, neteisėtai sudarytos Fizinių mokslų fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) nariai KTU senato suformuluotą užduotį nagrinėjo paviršutiniškai, nors jiems buvo prieinama mokslinių darbų visuma, jie apsiribojo tik disertacijomis ir pasirinko ne mokslinių objektų tyrimą, o apžiūrėjimą grafinės dalies, kaip jie įvardijo išvadose, „elementų, „paveikslėlių, kurie nėra autorių teisių objektai. Tretysis asmuo pažymėjo, kad taip pat negalima pateisinti sudarytoje KTU ekspertų grupėje (gynimo taryboje) advokato Tomo Bukelio veiksmų, kai jis nebūdamas ekspertų grupės (gynimo tarybos) nariu rengė vėliau pradingusį tendencingo turinio išvadų projektą, lėmusių neteisėtus KTU rektoriaus ir Senato sprendimus.

Tretysis asmuo Z. M. atsiliepimu į ieškinį (T.4, b.l. 3-5) ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį (T.7, b.l. 14-16) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip neteisėtą bei nepagrįstą. Tretysis asmuo nurodė, kad 2002-05-03 P. B. ginant daktaro disertaciją prof. hab. dr. K. R. buvo vienas iš doktorantūros komiteto nar teigiamai įvertinusių P. B. disertaciją, tačiau 2007-07-10 prof. hab. dr. K. R. buvo vienas iš Lietuvos mokslininkų sąjungos ekspertų komisijos narių, kuris susipažinęs su J. G., V. D., A. A., Z. M. ir kitų disertacijomis bei palyginęs jas su 2002 m. P. B. disertacija, savo ankstesnę nuomonę pakeitė. Tretysis asmuo pažymėjo, kad reikia aiškiai atskirti P. B. ir R.J. B. bei jo aspirantų A. A., A. M., A. B., V. D., Z. M. atliktus darbus, nes tai apima 1980-1985 m. laikotarpį, kuomet P. B. buvo 6-10 metų. Kaip nurodė tretysis asmuo, ieškinio teiginys, kad disertacijoje, kuri yra mokslo kūrinys, saugotinas autorių teisės, kaip jos objektas, pateikti grafikai ir lentelės nėra autoriaus teisių objektas, prieštarauja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktui, kuriame specialiai išskiriami mokslo kūriniai. Be to, autoriaus asmeninės neturtinės teisės negali būti perduotos kitiems asmenims, o tarptautinėje praktikoje nuorodos yra absoliuti būtinybė ne tik rašant straipsnius, knygą, disertaciją, bet ir darant pranešimus. Tretysis asmuo pažymėjo, kad dėl akademinės etikos pažeidimų kylančiai atsakomybei neturi būti taikomi tokie patys reikalavimai kaip baudžiamosios atsakomybės kilimui, todėl ne baudžiamieji įstatymai, bet mokslo ir studijų sistemą reglamentuojantys teisės aktai bei aukštųjų mokyklų sprendimai apibrėžia principus, kuriuos pažeidus kyla akademinė atsakomybė. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad teiginys, jog universitetas gali atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį tik esant Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įpareigojimui prieštarauja Mokslo doktorantūros nuostatams ir riboja Konstitucijos, taip pat Mokslo ir studijų įstatymu KTU suteiktą autonomiją. Trečiojo asmens teigimu, ieškovo disertacijos plagijavimo klausimas buvo išnagrinėtas išsamiai, o KTU turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą dėl P. B. suteikto laipsnio atšaukimo ir jį priėmė laikydamasis nustatytų procedūrų.

 

Ieškinys atmestinas

 

Teismas nustatė, kad atsakovas Kauno technologijos universitetas 2002 m. birželio 26 d. ieškovui P. B. daktaro diplomu suteikė daktaro mokslo laipsnį už fizikos darbą (duomenys neskelbtini), apgintą 2002 m. gegužės 3 d. (T. 1, b. l. 15-16). Atsakovas Kauno technologijos universiteto rektorius P. B. 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu „Dėl P. B. suteikto mokslo daktaro laipsnio atšaukimo“ nusprendė atšaukti P. B. mokslo daktaro laipsnį, suteiktą daktaro diplomu (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 14). Šis atsakovo Kauno technologijos universiteto rektoriaus įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų 42 punktu, atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 25 d. Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas, nustatančias, kad P. B. rengdamas Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintą disertaciją (duomenys neskelbtini) iš esmės nusižengė moksliniam sąžiningumui (T. 1, b. l. 14).

Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtintas Mokslo doktorantūros nuostatų 42 punktas, kuris nustatė teisinį reglamentavimą, kad mokslo laipsnį suteikęs universitetas gali atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį (įskaitant iki šių nuostatų įsigaliojimo suteiktus mokslo laipsnius) kai nustatomas mokslinio nesąžiningumo faktas (42.1. papunktis) ir kai mokslo daktaro laipsnis suteiktas pažeidus šiuos nuostatus (42.1. papunktis). Teismas pažymi, kad universiteto teisė atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį yra savarankiška, tuo universitetas atlieka vidinės mokslininkų rengimo kokybės kontrolės funkciją ir inter alia įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje aukštosioms mokykloms suteiktą autonomiją. Universitetas, realizuodamas šią teisę ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo deleguotą mokslininkų rengimo funkciją, disertaciją apgynusiems asmenims suteikiant mokslo daktaro laipsnį, turi tai atlikti maksimaliai atsakingai, rūpestingai ir atidžiai, užtikrinti mokslo principų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnis, 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 48 straipsnio 5 dalis ir kt.). Universitetui sprendžiant, ar yra teisinis pagrindas atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį, taip pat turi būti laikomasi proporcingumo principo, išsamiai ir visapusiškai įvertinama, ar nustatytas mokslinio nesąžiningumo faktas ir (ar) Doktorantūros nuostatų pažeidimas yra tokios apimties ir mokslinės reikšmės, kad yra teisinis pagrindas atšaukti suteiktą mokslo laipsnį.

 

Dėl Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) sudarymo teisėtumo ir kompetencijos

Ieškovas P. B. ieškinį grindė tuo, kad Kauno technologijos universiteto senato 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta ekspertų grupė (gynimo taryba), kuriai buvo pavesta ištirti, ar nepažeistas mokslinio sąžiningumo principas rengiant P. B. disertaciją ir balsavimo būdu nuspręsti dėl mokslo laipsnio pripažinimo ar atšaukimo, negalėjo spręsti šių klausimų, nes tai ne jos prerogatyva, ekspertų grupės nariai buvo nekompetentingi. Teismas nustatė, kad Kauno technologijos universiteto senatas 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) sudarymo ir pavedimo jai ištirti, ar nepažeistas akademinio sąžiningumo principas sudarė šios sudėties Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupę (gynimo tarybą): dr. R. L., Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas (ekspertų grupės, gynimo tarybos pirmininkas), prof. R. V., JAV Jeilio universiteto profesorius, prof. G. L., Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedros vedėjas, prof. A. K., Fizinių ir technologijos mokslų centro Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas ir prof. R. M., Vilniaus universiteto Polimerų chemijos katedros vedėjas (nutarimo 1 punktas). Šio nutarimo 2 punktu ekspertų grupei (gynimo tarybai) buvo pavesta iki 2012 m. kovo 1 d. ištirti, ar nepažeistas mokslinio sąžiningumo principas rengiant P. B. Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintą disertaciją (duomenys neskelbtini), lyginant ją su Z. M. 1984 m. KPI Mašinų gamybos fakultete apginta kandidatine disertacija ir šiame fakultete vykdytų užsakomųjų darbų ataskaitomis ir balsavimo būdu nuspręsti dėl mokslo laipsnio pripažinimo ar atšaukimo (T. 1, b. l. 29). Kauno technologijos universiteto senatas 2012 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė senato 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekspertų grupei (gynimo tarybai) iki 2012 m. balandžio 16 d. pavedė ištirti, ar nepažeistas mokslinio sąžiningumo principas rengiant P. B. Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintą disertaciją lyginant ją su Z. M. 1984 m. apginta disertacija „Konstrukcinių šilumai atsparių polimerų mechaninės relaksacinės savybės esant žemoms temperatūroms“, A. A. 1984 m. apginta disertacija „Blokinių šilumai atsparių polimerų relaksacinės savybės linijinėje ir nelinijinėje mechaninės elgsenos srityse“, V. D. 1992 m. apginta disertacija „Konstrukcinių šilumai atsparių polimerų mechaninės elgsenos prognozavimas“ ir J. G. 1992 m. apginta disertacija „Konstrukcinių poliamidų techninis darbingumas aukštose ir žemose temperatūrose“; atliekant lyginimą, įvertinti KPI Mašinų gamybos fakultete vykdytų užsakomųjų darbų ataskaitų (parengtos 1984 m. – 1985 m., vadovas prof. R. B.) reikšmę nurodytoms disertacijoms ir balsavimo būdu nuspręsti dėl mokslo laipsnio pripažinimo ar atšaukimo (T. 1, b. l. 30, 31).  

              Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų 42 punktas numatė universiteto savarankišką teisę atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį. Mokslo doktorantūros nuostatai nenumato specialios procedūros, kuri būtų privaloma universitetui, realizuojant šią teisę. Mokslo doktorantūros nuostatų 43 punktas numato mokslo laipsnį suteikusio universiteto pareigą atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį, kai Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius priima tai padaryti įpareigojantį sprendimą. Teismas pažymi, kad ši universiteto pareiga atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį, kai tokį įpareigojimą priima Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, veikdamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio pagrindu, neriboja universiteto savarankiškos teisės atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį pagal Mokslo doktorantūros nuostatų 42 punkto nuostatas. Toks teisės normos aiškinimas darytinas lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais, nes šiame analizuojamame nuostatų 42 punkte tiesiogiai įvardinama savarankiškas universiteto galėjimas (Galėti – turėti teisę, būti leidžiamam. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. P. 162) atšaukti suteiktą mokslo laipsnį esant nustatytiems teisiniams pagrindams, tuo tarpu nuostatų 43 punktas numato universitetui pareigą atšaukti mokslo laipsnį, kai Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius priima tai padaryti įpareigojantį sprendimą. Priešingas teisės normų aiškinimas nepagrįstai ribotų universitetų savarankišką teisę atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį, apribotų universitetų pareigą atlikti vidinę mokslininkų rengimo kokybės kontrolės funkciją, nes suteikus universitetams teisę suteikti mokslo laipsnį turi būti suteikta ir jos gynimo priemonė (lot. Ubi ius – ibi remédium). Teismas pažymi, kad universitetams, kaip aukštosioms mokykloms suteikta autonomija (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalis), tuo pačiu suteikta apsisprendimo teisė ir laisvė nustatyti vidines procedūras, pagal kurias atšaukiamas sprendimas suteikti mokslo laipsnį. Tai nustatydamas universitetas turi vadovautis maksimaliu atsakingumo, rūpestingumo ir atidumo standartu ir teisinės valstybės principais, užtikrinti suinteresuotų asmenų teisių, ir ypač asmenų, kurių atžvilgiu sprendžiamas klausimas dėl suteikto mokslo laipsnio atšaukimo, apsaugą (teisės būti išklausytam, pateikti įrodymus, paaiškinimus ir kt.). Atsakovas Kauno technologijos universitetas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sudarant ekspertų grupę (gynimo tarybą) buvo vadovaujamasi analogijos principu: Kauno technologijos universiteto senatas dalyvavo sudarant Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupę (gynimo tarybą) ir suteikė jai įgaliojimus, nes įprastai senatas dalyvauja doktorantūros organų sudarymo procedūrose, pagal Kauno technologijos universiteto senato 2011 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 9 patvirtintą Kauno technologijos universiteto mokslo krypties mokslo doktorantūros reglamento 3 punktą senatas sudaro mokslo krypties doktorantūros komitetą (T. 2, b. l. 84, T. 7, b. l. 3). Teismas pažymi, kad tokia Kauno technologijos universiteto senato kompetencija sudaryti ekspertų grupę (gynimo tarybą) atitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. XI-1194 patvirtinto Kauno technologijos universiteto statuto 38 punkte nustatytoms senato, kaip kolegialaus universiteto akademinių reikalų valdymo organo, funkcijoms: sudaryti nuolatines ir laikinąsias senato komisijas ir komitetus, tvirtinti vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoti, kaip ji įgyvendinama, svarstyti ir priimti nutarimus kitais studijų, mokslo, socialiniais ir kitais klausimais. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teismas sprendžia, kad Kauno technologijos universiteto senatas 2011 m. gruodžio 21 d. priimdamas nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėliau jį pakeisdamas 2012 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais buvo sudaryta Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupė (gynimo taryba) ir pavesta jai ištirti, ar nepažeistas mokslinio sąžiningumo principas rengiant P. B. Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintą disertaciją lyginant ją su kitų mokslininkų disertacijomis bei lyginant su užsakomųjų darbų ataskaitomis ir balsavimo būdu nuspręsti dėl mokslo laipsnio pripažinimo ar atšaukimo veikė savo kompetencijos ribose, savo įgaliojimų neviršijo (lot. ultra vires).

Teismas, spręsdamas, ar Kauno technologijos universiteto senato parinkti ekspertai buvo kompetentingi spręsti jiems pavestus klausimus, įvertina atsakovo Kauno technologijos universiteto nurodytas aplinkybes, kad ekspertų kandidatūros buvo parinktos vadovaujantis analogiškais principais, kaip ir daktaro laipsnio disertacijos gynimo tarybos narių kandidatūros, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo P. B. disertacija pagal savo turinį yra keleto mokslo krypčių sandūroje: fizikos, polimerų chemijos, inžinerijos, o artimiausias šiai disertacijai mokslas – medžiagotyra. Atsakovas pažymėjo, kad tokiais atvejais yra parenkami keleto mokslo sričių atstovai, kaip numato  Kauno technologijos universiteto mokslo krypties mokslo doktorantūros reglamento 80 punktas (T. 7, b. l. 102). Teismas nustatė, kad Kauno technologijos universiteto senato ekspertų grupės (gynimo tarybos) narys ir jos pirmininkas dr. R. L. yra medžiagų inžinerijos specialistas, medžiagotyrininkas (T. 5, b. l. 91, 92), prof. R. V., JAV Jeilio universiteto elektroinžinerijos, ekologijos ir evoliucinės biologijos profesorius (T. 5, b. l. 86-88), prof. dr. G. L., fizikas, o taip pat Lietuvos mokslų tarybos deleguoti nariai fizikas prof. A. K. ir polimerų fizikinės chemijos prof. R. M. (T. 5, b. l. 79-85). Kaip matyti iš teismui skirto Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. E. B. 2012 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. 4S-1661  ir 2013 m. sausio 23 d. rašto Nr. 4S-84, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas tarybos vardu pasiūlė į ekspertų grupę du ekspertus, t. y. prof. A. K. ir prof. R. M., kurie buvo pasiūlyti kaip turintys geriausią mokslinę kvalifikaciją P. B. disertacijos (duomenys neskelbtini) tematikai, yra įtraukti į Lietuvos mokslo tarybos ekspertų duomenų bazę ir pasirašę nešališkumo ir konfidencialumo deklaracijas (T. 7, b. l. 77, 165-172). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaip nurodė atsakovas savo atsiliepime į patikslintą ieškinį, atsakovui Kauno technologijos universitetui, nesant detalaus mokslo laipsnio atšaukimo procedūros reglamentavimo, buvo būtina organizuoti skaidrų ir kvalifikuotą galimo mokslinio nesąžiningumo įvertinimą, suteikiant ekspertų grupei teisę profesionaliai pateikti rekomendaciją dėl mokslo laipsnio atšaukimo ar neatšaukimo (T. 5, b. l. 76). Teismui, išanalizavus visus aukščiau pateiktus įrodymus, nėra pagrindo abejoti Kauno technologijos universiteto senato sudarytos ekspertų grupės (gynimo tarybos) teisėtumu ir kompetencija. Nors ieškovas P. B. šiomis faktinėmis aplinkybėmis grindė savo ieškinį, tačiau šių aplinkybių neįrodė, tuo tarpu atsakovo Kauno technologijos universiteto gausiai pateikti argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai leidžia teismui spręsti, kad pagal susiklosčiusią situaciją atsakovas Kauno technologijos universitetas ėmėsi pakankamų procedūrų išspręsti klausimus dėl galimo mokslinio nesąžiningumo fakto išsamaus ištyrimo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teismui nėra teisinio pagrindo panaikinti Kauno technologijos universiteto senato 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) sudarymo ir pavedimo jai ištirti, ar nepažeistas akademinio sąžiningumo principas“, 2012 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl senato 2011 m.  gruodžio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) sudarymo ir pavedimo jai ištirti, ar nepažeistas akademinio sąžiningumo principas“ dalinio pakeitimo“, nes šie nutarimai priimti teisėtai. Teismas pažymi, kad tai, jog skundžiamame nutarime buvo naudojamas „akademinio sąžiningumo“ terminas, nors ekspertų grupės (gynimo tarybos) buvo tirta ir išvadose pasisakyta dėl „mokslinio nesąžiningumo“, neturi teisinės reikšmės vertinant šių nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, nes Mokslo doktorantūros nuostatų 42.1 punkte nustačius teisinį reglamentavimą, kad mokslo laipsnį suteikęs universitetas gali atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį kai nustatomas mokslinio nesąžiningumo faktas, ekspertų grupė (gynimo taryba) pagrįstai tyrė ir išvadas teikė dėl šio fakto buvimo.

 

Dėl mokslinio nesąžiningumo sąvokos

Teismas, aiškindamas teisės normą, numatančią mokslo laipsnį suteikusiam universitetui teisę atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį kai nustatomas mokslinio nesąžiningumo faktas, visų pirma išsiaiškina ir išaiškina paties mokslinio nesąžiningumo sąvoką. Kaip šioje byloje teismas jau yra pasisakęs Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartyje, spręsdamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą klausimą, mokslinis sąžiningumas yra kildinamas iš bendrojo sąžiningumo (bona fides), nustatomo pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Sąžiningumas objektyviuoju kriterijumi yra toks žmogaus elgesys, kuris atitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, subjektyvusis – nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, analizuojant tai, ar galėjo asmuo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgdamas į savo amžių, išsimokslinimą, gyvenimo patirtį, išprusimą, kitas faktines bylos aplinkybes. Sąžiningumo principas Lietuvos teisės sistemoje tiesiogiai įtvirtintas 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 1.5 straipsnio 1 dalis numatė, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismas pažymi, kad nors expressis verbis mokslinis sąžiningumas nebuvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 897 patvirtintų Doktorantūros nuostatų redakcijoje, galiojusioje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimant 2010 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 561, tačiau jo turinys iš esmės buvo įtvirtintas Doktorantūros nuostatų III ir IV skyriuose, numatančiuose reikalavimus daktaro disertacijai ir nustatančiuose daktaro disertacijos gynimo procedūrą. Tai, kad doktorantams buvo keliami mokslinio sąžiningumo reikalavimai patvirtina ir Kauno technologijos universiteto senato  1997 m. kovo 5 d. patvirtintų Doktorantūros ir daktaro mokslo laipsnio teikimo nuostatai, kurių 5.3.17 punktas nustatė, kad doktoranto asmens byloje be kitų dokumentų turi būti pateikta autoriaus (disertanto) garantija dėl ginamo darbo savarankiškumo. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad šių nuostatų 10.12 punktas numatė universiteto teisę panaikinti savo sprendimą suteikti mokslo laipsnį (T. 2, b. l. 18, 23). Teismas pažymi, kad teisės doktrinoje mokslinis nesąžiningumas pripažįstamas toks asmens netinkamas elgesys mokslo srityje, kuris pažeidžia mokslininko etiką mokslinio tyrimo metu. Mokslinis nesąžiningumas dažniausiai pasireiškia mokslinių tiriamųjų veiksmų, mokslinių rezultatų ir išvadų plagijavimu, fabrikavimu ar falsifikavimu, pakartotiniu mokslinio darbo išspausdinimu (angl. – duplicate publication). Mokslinis nesąžiningumas pasireiškia ir tokiais asmens, rengiančio mokslinį darbą veiksmais, kai asmuo netinkamai paskelbia mokslinius duomenis ir rezultatus, pasirenka netinkamą jų paskelbimo būdą ir formą, ir tai kitiems mokslininkams gali nulemti klaidingą mokslinio darbo kiekybinių ir kokybinių rodiklių vertinimą, jų atitikmenį moksliniam darbui keliamiems esminiams reikalavimams. Teismas taip pat pažymi, kad tiriant mokslinio nesąžiningumo faktą, kaip pagrindą atšaukti suteiktą mokslo laipsnį, reikia įvertinti disertacijoje nurodytą tyrimo metodą, kokio elgesio pagal pasirinktą tyrimo metodą reikalavo mokslinė etika, koks yra mokslinių duomenų ir jų interpretacijos santykis vertinant mokslinio darbo naujumą, atsižvelgti į mokslininko elgesį tuo metu, kai disertacija buvo ginama. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 897 patvirtintų Doktorantūros nuostatų (galiojusių ieškovo P. B. disertacijos gynimo metu 2002 m. gegužės 3 d.) 36 punkte buvo nustatyta, kad daktaro disertacija turi būti originalus mokslinis darbas, kuriame apibendrinami doktoranto atlikti moksliniai tyrimai, reikalingi tam tikros mokslo krypties problemai nagrinėti; disertacijoje turi būti nurodytas darbo tikslas ir originalumas, apžvelgti ta tema pasaulyje atlikti tyrimai, aprašyta doktoranto tyrimų metodika, doktoranto gauti rezultatai, parodytas jų patikimumas ir santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis, ir atskiru skirsniu pateikiamos doktoranto ginamos išvados. Šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų 21 punktas iš esmės nustato analogiškus reikalavimus daktaro disertacijai, numatant, kad joje turi būti apibrėžtas darbo tikslas, suformuluoti sprendžiami uždaviniai, nurodytas mokslinis darbo naujumas, apžvelgti pasaulyje atlikti tyrimai disertacijos tema, pristatyti taikyti tyrimų metodai, aptarti tyrimų rezultatai, pagrįstas jų patikimumas ir santykis su kitų tyrėjų duomenimis, suformuluotos išvados ir kiti, disertanto nuomone, svarbūs aspektai.

 

Dėl ieškinio reikalavimų pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno technologijos universiteto senato sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvadas ir Kauno technologijos universiteto rektoriaus P. B. 2012 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl P. B. daktaro mokslo laipsnio atšaukimo“

Teismas, tirdamas Kauno technologijos universiteto sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvadų (T. 1 b. l. 22-28) ir Kauno technologijos universiteto rektoriaus P. B. 2012 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl P. B. daktaro mokslo laipsnio atšaukimo“ (T. 1 b. l. 30) teisėtumą ir pagrįstumą, vertina byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, o taip pat pačių šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus (CPK 177 straipsnio 2 dalis) ir teismo paskirtos ekspertizės išvadas (CPK 218 straipsnis). Teismas įrodymų vertinimą atlieka vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, pagal įstatyme įtvirtintas taisykles, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

Teismas, tirdamas faktines aplinkybes dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Kauno technologijos universiteto rektoriaus P. B. 2012 m. balandžio 30 d. įsakymo „Dėl P. B. suteikto mokslo daktaro laipsnio atšaukimo“, tyrė byloje esančius įrodymus (rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir kt.) dėl mokslinio nesąžiningumo fakto nustatymo, nes šis juridinis faktas buvo teisinis pagrindas atšaukti suteiktą mokslo daktaro laipsnį. Visų pirma teismas ištyrė minėtas Kauno technologijos universiteto senato sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvadas, į kurias universiteto rektorius atsižvelgė priimdamas skundžiamą įsakymą. Teismas konstatuoja, kad ekspertų grupė (gynimo taryba) nusprendė, kad: 1) sulyginus P. B. Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintą disertaciją (duomenys neskelbtini) su 1984 m. apginta Z. M. disertacija „Konstrukcinių šilumai atsparių polimerų mechaninės relaksacinės savybės esant žemoms temperatūroms“, 1984 m. apginta A. A. disertacija „Blokinių šilumai atsparių polimerų relaksacinės savybės linijinėje ir nelinijinėje mechaninės elgsenos srityse“, 1992 m. apginta V. D. disertacija „Konstrukcinių šilumai atsparių polimerų mechaninės elgsenos prognozavimas“ bei 1992 m. apginta J. G. disertacija „Konstrukcinių poliamidų techninis darbingumas aukštose ir žemose temperatūrose“ ekspertų grupė konstatuoja, jog P. B. pažeidė mokslinio sąžiningumo principą; 2) P. B. suteiktas mokslo daktaro laipsnis atšauktinas (T. 1, b. l. 28). Teismas nustatė, kad Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvados susideda iš aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių (T. 1, b. l. 22-28). Aprašomojoje išvadų dalyje ekspertų grupė vienabalsiai sutarė, jog vadovausis visuotinai pripažįstamu principu, jog mokslinis nesąžiningumas konstatuojamas visuomet, kai svetimi mokslo rezultatai yra pateikiami kaip savi, ir nurodė, kad mokslo rezultato galėjimas būti autorinės teisės objektu, ar nebuvimas juo, nėra reikšmingas mokslinio sąžiningumo prasme, t. y. svetimo rezultato pateikimo kaip savo. Ekspertų grupė (gynimo taryba), išanalizavusi galiojusius 2001 m. liepos 11 d. redakcijos Doktorantūros nuostatus ir nuo 2010 m. gegužės 12 d. galiojančius Mokslo doktorantūros nuostatus, konstatavo, kad jie abu kelia reikalavimą pagrįsti darbo originalumą, darbo naujumą, o taip pat atskleisti atliktų tyrimų santykį su kitų tyrėjų duomenimis; daktaro disertacija turi leisti neabejotinai nustatyti jo autoriaus savarankišką indėlį į mokslą, ir įvertinti, ar toks indėlis yra pakankamas daktaro laipsniui suteikti. Ekspertų grupė (gynimo taryba) pažymėjo, kad nusižengiant moksliniam sąžiningumui (pateikiant svetimus duomenis kaip savus) yra neabejotinai pažeidžiamas darbo originalumas ir naujumas, o taip pat nuslepiamas mokslo rezultatų santykis su kitų tyrėjų gautais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, ekspertų grupė vieningai išreiškė nuomonę, kad yra kompetentinga nagrinėti 2002 m. gegužės 3 d. apgintą P. B. disertaciją mokslinio sąžiningumo prasme. Teismas pažymi, kad ekspertų grupės (gynimo tarybos) nurodytas mokslinio nesąžiningumo turinys iš esmės atitinka teismo aukščiau išaiškintą mokslinio nesąžiningumo sąvoką ir jo pasireiškimo būdus. Kaip nurodyta aukščiau, mokslinis nesąžiningumas yra toks asmens (mokslininko) netinkamas elgesys mokslo srityje, kuris pažeidžia mokslininko etiką mokslinio tyrimo metu, dažniausiai pasireiškia mokslinių tiriamųjų veiksmų, mokslinių rezultatų ir išvadų plagijavimu, fabrikavimu ar falsifikavimu, pakartotiniu mokslinio darbo išspausdinimu. Mokslinis nesąžiningumas pasireiškia ir tokiais asmens, rengiančio mokslinį darbą veiksmais, kai asmuo netinkamai paskelbia mokslinius duomenis ir rezultatus, pasirenka netinkamą jų paskelbimo būdą ir formą, ir tai kitiems mokslininkams gali nulemti klaidingą mokslinio darbo kiekybinių ir kokybinių rodiklių vertinimą, jų atitikmenį moksliniam darbui keliamiems esminiams reikalavimams.

Teismas pažymi, kad tai, jog Kauno technologijos universiteto senato sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvadas į vientisą dokumentą surašė advokatas Tomas Bukelis, neturi teisinės reikšmės vertinant šių išvadų pagrįstumo, nes išvados yra padarytos remiantis ekspertų grupės (gynimo tarybos) narių mokslinėmis žiniomis ir jose išreikšta mokslininkų-ekspertų valia, tuo tarpu tai, kad ši valia būtų neteisėtai įtakota ir neatitinkanti tikrosios ekspertų grupės (gynimo tarybos) narių valios byloje nėra pateikta įrodymų (CPK 178 straipsnis). Priešingai, teismo posėdžio metu liudytojais apklausti ekspertų grupės (gynimo tarybos) nariai A. K., R. M., G. L., R. L. parodė, kad 2012 m. balandžio 25 d. išvadas palaiko, jokia valia jiems nebuvo primetama, dėl išvadų buvo diskutuojama tarp ekspertų, rašant išvadas niekas spaudimo nedarė (T. 9, b. l. 12-23).

 

Dėl ieškovo P. B. Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintoje disertacijoje (duomenys neskelbtini) grafikų (paveikslėlių) panaudojimo vertinimo mokslinio sąžiningumo aspektu

Teismas, tirdamas Kauno technologijos universiteto senato sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvadas, ištyrė šių išvadų motyvuojamąją dalį, kurios 1 punkte nustatyta, kad ekspertų grupė (gynimo taryba) įsitikino, jog yra 16 kartų nustatyti P. B. disertacijos elementų sutapimai su kitomis nagrinėjamomis disertacijomis, nepateikiant nuorodų į jas, o 11 kartų P. B. disertacijos elementai nors ir sutampa su kitų lyginamųjų disertacijų elementais, tačiau taip pat sutampa ir su P. B. pateikto literatūros sąrašo straipsnių elementais (T. 1, b. l. 25). Ekspertų grupė (gynimo taryba) nustatė šiuos daugkartinius ieškovo P. B. disertacijos elementų sutapimus su kitomis nagrinėjamomis disertacijomis, nepateikiant nuorodų į jas: 4.6. pav. sutampa su A. A. disertacijos 3.5 pav., 70 psl.; 4.11. pav. sutampa su A. A. disertacijos 3.11 pav., 77 psl.; 4.16. pav. sutampa su J. G. disertacijos 3.25 pav., 80 psl.; 4.17. pav. sutampa su A. A. disertacijos 3.18 pav., 83 psl.; 4.18. pav. sutampa su J. G. disertacijos 3.32 pav., 85 psl.; 4.28. pav. sutampa su V. D. disertacijos 4.5 pav., 110 psl.; ir kt. (T. 1, b. l. 25). Ekspertų grupė taip pat nustatė atskirą grupę ieškovo P. B. disertacijoje nurodytų elementų sutapimą su kitų lyginamų disertacijų elementais, kurie taip pat sutampa ir su P. B. pateikto literatūros sąrašo straipsnių elementais: 4.4. pav. sutampa su Z. M. disertacijos 3.3. pav., 52 psl., šis paveikslas yra publikuotas straipsnyje (2001 m. Nr. 3, pav. 3; žurnale Materials science (Medžiagotyra), o taip pat identifikuotas ekspertės R. R. prof. R. B. disertacijoje (pav. 3.53); 4.14. pav. sutampa su J. G. disertacijos 3.29 pav., 84 psl., šis paveikslas yra publikuotas straipsnyje, 1999 m. Nr. 1; pav. 1, žurnale Materials science (Medžiagotyra) ir kt. (T. 1, b. l. 25). Tai, kad ieškovo P. B. disertacijoje buvo be nuorodų į šaltinį pateikti grafikai ir lentelės iš Z. M., A. A., V. D. ir J. G. disertacijų, ir šie grafikai bei lentelės sutampa patvirtina byloje pateikta šių duomenų lyginamoji analizė (T. 7, b. l. 20 – 45).

Teismas įvertina, kad ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadų motyvuojamosios dalies 5 punkte nustatyta, jog P. B. savo disertacijoje pateikė mokslo rezultatus, išreikštus grafikais, nors nebuvo jų autorius, ir nepateikė citavimo nuorodų į tikruosius autorius; tai yra tiesioginis autoriaus garantijos pažeidimas (dokumentas, nurodytas aprašomosios dalies 7 punkte); iš minėtų grafikų pateikimo formos neįmanoma suprasti, kad jie yra ne P. B. atliktų eksperimentų rezultatai; be to, atsižvelgiant į tai, kad P. B. yra prof. R. B. sūnus, o pastarasis buvo minėtų mokslininkų grupės vadovas, ekspertų grupė sprendžia, kad P. B. negalėjo nežinoti, jog skelbia ne savo, bet V. D., J. G., A. A. mokslo rezultatus (T. 1, b. l. 27). Ekspertų grupė (gynimo taryba) išvadų motyvuojamosios dalies 7 punkte įvertindama KPI Mašinų gamybos fakultete vykdytų užsakomųjų darbų ataskaitų (parengtos 1984 m. – 1985 m., vadovas prof. R. B.) reikšmę pažymėjo, kad istoriškai vertinant užsakomųjų darbų ataskaitų formavimą, galima išskirti tam tikrą laikotarpį, kurio metu aiškus užsakomųjų darbų vykdytojų V. D., J. G., A. A., Z. M., A. B., Z. V., R. B. indėlis į šių ataskaitų rengimą nebuvo konkrečiai apibrėžtas, tačiau neabejotinai šie asmenys savo indėlį žinojo, tuo tarpu P. B. nedalyvavo užsakomųjų darbų ataskaitų rengime; tokiu būdu, naudodamas mokslo rezultatus, gautus kaip užsakomųjų darbų ataskaitų pasekmė, jis privalėjo aiškiai nurodyti šių duomenų gavėjus (autorius); tinkamiausias būdas buvo pateikti nuorodą į konkrečią disertaciją, prastesnis – į duomenų bazę, kaip kolektyvinio mokslininkų darbo rezultatą; abiem atvejais, mokslinio nesąžiningumo principas būtų buvęs nepažeistas (T. 1, b. l. 28).

Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas P. B. su apgintų daktaro disertacijų autoriais J. G., V. D., A. J. M., A. B., A. A. dar 1999 metais sudarė Autorines sutartis dėl daktaro disertacijų autorinės teisės dalykų (brėžinių, iliustracijų, matematinių formulių, eksperimento bei skaičiavimo rezultatų) perdavimo pasinaudoti vystant mokslo – tyrimo darbus, kuriomis ieškovas P. B., kaip teisių perėmėjas, įgijo teisę šiuos duomenis cituoti, disponuoti nekeisdamas arba perdirbdamas, o taip pat išversdamas į kitas kalbas, ruošiant mokslo straipsnius, darant pranešimus mokslo konferencijose, analizuojant, apibendrinant bei palyginant rezultatus su kitų autorių darbais ir skelbiant mokslo – tyrimo darbus (T. 2, b. l. 98 – 102). Teismo posėdžio metu ieškovas P. B. papildomai nurodė, kad ekspertų grupė (gynimo taryba) nesuprato disertacijos darbo naujumo, nesuprato, kas yra duomenys ir grafikai, nes grafikus atliko žmonių grupė ir tai nereikalauja intelekto, tuo tarpu brėžinio negalima priskirti konkrečiam asmeniui, tai nėra autorių teisių objektas, vienam autoriui priskirti brėžinių neįmanoma, todėl cituoti jų taip pat neįmanoma (T. 7, b. l. 131). Tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ekspertų grupės (gynimo tarybos) narys ir šios grupės pirmininkas R. L. parodė, kad reikia cituoti pirminį autorių, t. y. tą, kur brėžinys pirmą kartą įdėtas, tuo tarpu ekspertų grupės nariai vizualiai apžiūrėjo ginčytinus paveikslus, nevertino tų, kurie buvo pacituoti straipsniais, pažymėjo, kad tuo atveju, jei ieškovas būtų citavęs duomenis, tai mokslinis sąžiningumas nebūtų pažeistas (T. 9, b. l. 20). Teismas įvertina į ekspertų grupės (gynimo tarybos) nario liudytoju apklaustu G. L. parodymus, kad ieškovo P. B. disertacijos tekste duomenys pateikti taip, lyg tai būtų autoriaus darbas, ieškovas suasmenino kitų mokslininkų rezultatus, tuo tarpu darbe turėjo būti nurodyti pradiniai šaltiniai. Šis liudytojas pažymėjo, kad ieškovas P. B. autoriaus garantijoje nurodė, kad kitų žmonių indėlio disertacijoje nėra, todėl ekspertų grupė (gynimo taryba) manė, kad atmetus eksperimentinius rezultatus, disertacijos pavadinimas turėtų būti kitokio pobūdžio, be to, atsivertus P. B. disertaciją, negalima suabejoti, kad tai ne paties disertanto rezultatai, rezultatai buvo pateikti tartum būtų jo paties sukurti (T. 9, b. l. 18, 19). Teismas taip pat įvertina ekspertų grupės (gynimo tarybos) nario liudytoju apklausto R. M. parodymus, kuris nurodė, kad palaiko visas ekspertų grupės padarytas išvadas, ir atsakydamas į ieškovo klausimus pažymėjo, jog disertacijoje ieškovas P. B. turėjo aptarti kitų disertacijas ir nurodyti, kokias padarė naujas išvadas, turėjo cituoti, aptarti, palyginti ir daryti tyrimus. Liudytojas pažymėjo, kad mokslinis nesąžiningumas yra ne savų duomenų pateikimas kaip savų, ieškovas P. B. tai padarė, nes svetimus rezultatus pateikė kaip savus, todėl disertacijoje neliko naujumo. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad jeigu dauguma brėžinių tapatūs ir iš disertacijos būtų išimtas aptarimas, tai ieškovo P. B. disertacijoje nieko neliktų, nesąžiningumas buvo akivaizdus, ieškovo P. B. elgesys neatitiko mokslinės etikos (T. 9, b. l. 13 – 16). Ekspertų grupės (gynimo tarybos) narys liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad išvadas visiškai palaiko, pažymėjo, kad ieškovas P. B. niekur nenurodė, kad brėžinys yra paimtas iš duomenų bazės, ieškovas savo disertacijoje sudėjo kitų mokslininkų gautus duomenis ir to nenurodė, tuo tarpu ekspertų grupė nustatė, jog brėžiniai buvo ankstesnėse disertacijose, juos palygino ir konstatavo, kad 50 proc. brėžinių buvo ankstesnėse 20 metų iki P. B. disertacijos gynimo apgintose kitų asmenų disertacijose. Liudytojas nurodė, kad jei iš ieškovo P. B. disertacijos būtų išimta tai, kas yra atlikta ne ieškovo, o kitų, neliktų didžiosios dalies disertacijos (T. 9, b. l. 10 – 13). Visi šie mokslininkų ekspertų parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad disertacijų grafikuose (paveikslėliuose) yra užfiksuoti duomenys yra moksliniai, jie sudaryti atskirų mokslininkų grupės tiriant polimerus, juose kaip mokslo rezultatai užfiksuoti polimerų savybės įvairiomis sąlygomis, ir tai visiškai paneigia ieškovo P. B. argumentus, kad grafikus sudaryti nereikalauja intelekto. Taip pat nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad brėžinio negalima priskirti konkrečiam asmeniui ir tai nėra autorių teisių objektas. Teismas atsižvelgia, kad kaip nurodyta aukščiau, ekspertų grupė (gynimo taryba) konkrečiai nustatė, kuriose mokslininkų darbuose buvo paskelbti ieškovo P. B. panaudoti grafikai, kaip mokslo rezultatai, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą autorių teisių objektai yra rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai).

Teismas, vertindamas ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas, kuriomis konstatuotas mokslinio nesąžiningumo faktas ieškovui P. B. pateikiant kitų mokslininkų mokslo rezultatus, išreikštus grafikais, nepateikiant citavimo nuorodų į tikruosius autorius, įvertina ieškovo P. B. ieškinio argumentus, kad ekspertų grupė (gynimo taryba) nesigilino į pirminius grafikų atsiradimo šaltinius, nes charakteringi brėžiniai disertacijai ruošti jam buvo pateikti iš Deformuojamų kūnų katedroje sukurtos duomenų bazės, visi brėžiniai identifikuoti katedroje vykdytų ūkiskaitinių sutarčių numeriais. Be to, ieškovas P. B. ieškinyje taip pat nurodė, kad trečiojo asmens prof. R. J. B. disertacijai buvo suteiktas grifas „Tarnybiniam naudojimui“, ir tai apribojo jos citavimą, todėl savo disertacijoje jis citavo publikuotus su bendraautoriais straipsnius, kuriuose yra iš duomenų bazės jam pateikti brėžiniai ir jų autoriai. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2007 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. vasario 27 d. kartu su juo mokslinius darbus ruošę KTU disertantai pateikė paaiškinimą universitetui ir patvirtino, kad ruošdamas daktaro disertaciją ieškovas jų atsiklausė ir jie neprieštaravo dėl duomenų bazės rezultatų panaudojimo, nes jie visi kartu su didele grupe darbuotojų dalyvavo tos bazės kūrime. Ieškovas pabrėžė, kad jokių brėžinių iš kitų autorių - Z. M., A. A., V. D. ir J. G. disertacijų jis nepanaudojo ir jų nepasisavino, o faktas, kad minimų doktorantų disertacijos viešai buvo paskelbtos vėliau nei prof. R. J. B. habilitacinė disertacija, kurios grafikai buvo teisėtai panaudoti publikacijose bei jo daktaro disertacijoje ir cituoti, paneigia neteisingus ekspertų grupės (gynimo tarybos) teiginius dėl brėžinių pasisavinimo iš minėtų disertantų darbų. Ieškovo nuomone, daktaro disertacijos tekste cituojamose publikacijose yra nurodyta teisėto eksperimentinių duomenų autoriaus prof. R. J. B. pavardė, o visų minėtų disertacijų brėžinių pirminis šaltinis yra duomenų bazė, todėl kai kurių brėžinių tapatumas disertacijose negali būti traktuojamas kaip kurio nors autoriaus autorių teisės objektai, nes skirtingose disertacijose jie turi skirtingą interpretaciją. Ieškovas P. B. teismui pateikė KPI (KTU) Medžiagų atsparumo (Deformuojamų kūnų mechanikos) katedros mokslinių tyrimų duomenų bazės „Karščiui atsparūs polimerai: struktūra, technologija, savybės“ pradinių duomenų (brėžinių) panaudojimo P. B. publikacijose ir daktaro disertacijoje suvestinę, kurioje nurodomi sutampantys ieškovo P. B. disertacijos, duomenų bazės, trečiojo asmens R. B., P. B. publikacijų su bendraautoriais paveikslėliai ir citavimo schema (T. 2, b. l. 33 – 37). Teismas įvertina ir trečiojo asmens R. J. B. argumentus ir paaiškinimus, kad ieškovui P. B. rengiant publikacijas jis pats pateikė dalį brėžinių, brėžiniai buvo iš 1983 m. KTU Medžiagų atsparumo katedroje paskelbtos habilitacinės disertacijos, kuriai buvo suteiktas grifas „Tarnybiniam naudojimui“, kas apribojo joje esančios medžiagos citavimą P. B. su bendraautoriais skelbiamose publikacijose. Teismas, vertindamas šiuos ieškovo P. B. ir trečiojo asmens R. B. argumentus pažymi, kad visos mokslininkų Z. M., A. A., V. D., J. G. disertacijos yra viešos ir buvo prieinamos ieškovui P. B., todėl nebuvo jokių objektyvių kliūčių pateikti citatas, nurodant į mokslinius rezultatus (duomenis), esančias šiose disertacijose. Ieškovas P. B. nepateikė įrodymų, kad ekspertų grupės (gynimo tarybos) išanalizuoti grafikai, kaip moksliniai rezultatai, yra paimti iš trečiojo asmens R. B. disertacijos, ir kad šioje disertacijoje esančių duomenų negalima cituoti dėl grifo „Tarnybiniam naudojimui“, todėl kaip neįrodyti atmestini ir šie ieškovo argumentai (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas aukščiau nurodytus šalių argumentus ir įrodymus dėl grafikų (paveikslėlių) naudojimo P. B. disertacijoje mokslinio sąžiningumo, taip pat įvertina ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties pagrindu atliktos ekspertizės išvadas, padarytas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. sausio 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-1850(13) (T. 9, b. l. 171-203). Šio ekspertizės akto 6 išvadoje nurodyta, kad P. B. disertacijoje panaudota iš viso 119 paveikslėlių, iš kurių 58 duomenų bazės paveikslėliai, 41 paveikslėlis tapatus duomenų bazės paveikslėliui, 17 paveikslėlių yra dalinai sutampantys su duomenų baze (T. 9, b. l. 184). Tiriamojoje šio ekspertizės akto dalies 6 punkte nurodyta, kad ekspertizei pateiktą duomenų bazę sudaro 290 paveikslėlių, duomenų bazė buvo sukurta vykdant KPI ūkiskaitines sutartis pagal kompleksinio mokslinio tiriamojo darbo programą ir šios duomenų bazės sudarytojas yra šių mokslinių darbų vadovas KTU prof. habil. dr. R. B., tačiau dokumentų, suteikiančių šiai brėžinių, grafikų sankaupai duomenų bazės statusą, nėra (T. 9, b. l. 177). Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal šio ekspertizės akto išvadas tapačių (vienodų) ar dalinai sutampančių su duomenų baze paveikslėlių yra visų penkių asmenų daktaro disertacijose: Z. M. viso 75 paveikslėliai, iš kurių 34 duomenų bazės, A. A. viso 76 paveikslėliai, iš kurių 28 duomenų bazės, V. D. viso 65 paveikslėliai, iš kurių 44 duomenų bazės, J. G. viso 67 paveikslėliai, iš kurių 51 duomenų bazės (T. 9, b. l. 177-178, 184). Teismas įvertina byloje pateiktą įrodymą – Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto ir R. B. 1984 m. sausio 2 d. sudarytą Mokslinio tyrimo darbams vykdyti sutartį, pagal kurią institutas pavedė, o R. B. apsiėmė vadovauti ir vykdyti mokslinio tyrimo darbus pagal ūkiskaitinę 1984 m. sausio 2 d. sutartį Nr. P-4533 pavadinimu „Šilumai atsparių polimerų perdirbimo technologijos optimizavimas ir savybių prognozavimas“, pagal kurią sutarties vadovas parenka sutarčiai vykdyti mokslinius darbuotojus, pagalbinį personalą bei studentus ir pasirašo su jais individualias sutartis darbams vykdyti, o darbų rezultatą perduoda užsakovui (T. 9, b. l. 100-101). Teismas vertina, kad šie įrodymai patvirtina, jog atskiri mokslininkai Z. M., A. A., V. D., J. G. ir kt., kuriems vadovavo tretysis asmuo R. B., tyrė šilumai atsparius polimerus, ir savo mokslinius rezultatus (duomenis) ir išvadas perdavė užsakovui bei vėliau juos panaudojo savo disertacijoms rengti. Toks mokslinių rezultatų surinkimo būdas neatleido ieškovo P. B., kaip atidaus ir rūpestingo mokslininko, rengiančio disertaciją mokslo daktaro laipsniui gauti, nuo pareigos surasti priimtiną formą ir pateikti citatas, nurodant mokslinių rezultatų autorius ir šaltinius (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas minėtas ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas dėl ieškovo P. B. disertacijoje naudojamų grafikų (paveikslėlių) panaudojimo mokslinio sąžiningumo aspektu, taip pat įvertina liudytojais apklaustų doktorantūros komiteto narių prof. habil. dr. A. Ž., prof. habil. dr. A. G., prof. habil. dr. L. P. ir oficialaus oponento prof. habil. dr. J. D., kurie dalyvavo ieškovo P. B. disertacijos gynime 2002 m. gegužės 3 d., teisme apklaustų liudytojais, parodymus, atsižvelgdamas, kokią mokslinę reikšmę vertinant ieškovo P. B. disertaciją ir mokslo daktaro laipsnio suteikimui turėjo tiriamieji grafikai (paveiksliukai), kurie buvo nurodyti disertacijoje, ir kurie nepriklausė ieškovui P. B., bet buvo panaudoti kaip savi. Liudytoju apklaustas doktorantūros komiteto narys J. D. nurodė, kad P. B. disertacija buvo gera, buvo originalumas, ir nors kai kurie grafikai yra iš kitų darbų, bet jei jie aprašyti, tai liudytojas nematė nieko blogo, jis tikėjo sąžiningumu, o plagiavimo patikrinimas yra sudėtingas (T. 7, b. l. 136). Doktorantūros komiteto narys liudytojas A. G. parodė, kad ieškovo P. B. darbas buvo geras ir labai stiprus, tačiau stebino didelė P. B. darbo apimtis, bet uždavus klausimą gavo atsakymą, jog tai nėra vieno jo darbas. Liudytojas A. G. pažymėjo, kad trečiojo asmens R. J. B. kitų doktorantų darbų nežinojo, komitetas įvertino gynybą, žinias, o toliau yra sąžiningumo principas (T. 7, b. l. 141 – 142). Doktorantūros komiteto narys liudytoju apklaustas L. P. nurodė, kad ieškovo P. B. disertacija buvo gera, tenkino visus reikalavimus, buvo keturi straipsniai „Medžiagotyroje“, todėl jam nekilo jokių abejonių dėl disertacijos. Pažymėjo, kad su disertacija susipažinti buvo visi pakviesti, tačiau tyrimus atlikti yra ne jų (doktorantūros komiteto) funkcija. Liudytojas taip pat nurodė, kad ieškovo P. B. disertacijoje naujumas pasireiškė supratime, P. B. darbą buvo malonu skaityti ir matyti tiek daug rezultatų, ir jam susidarė įspūdis, kad eksperimentus atliko arba pats ieškovas, arba tas, kuris dirba su įranga ir yra atsakingas už prietaisą; darbas buvo vientisas ir net išmetinėti nėra ko, nes darbas apibendrintas (T. 7, b. l. 142 – 143). Liudytoju apklaustas kitas doktorantūros komiteto narys, komiteto pirmininkas A. Ž. parodė, kad ieškovo P. B. disertacijos tema rėmėsi tam tikra patirtimi, buvo duomenų bazės, moksliniai straipsniai, tuo tarpu pati ieškovo disertacija pagal to meto disertacijas buvo platesnė už kitų, ir jis taip pat suprato, kad eksperimentai negali būti 100 procentų ieškovo P. B., nes apimtis didelė; disertacijos esmė nėra vien tik naujumas, rašoma 30 – 40 puslapių apžvalgos, paskiau eksperimentas, o pabaigoje ieškoma originalių minčių (T. 7, b. l. 143 – 144). Teismas atkreipia dėmesį, kad visi nurodyti doktorantūros komiteto nariai apklausti teismo posėdžio metu nepatvirtino žinoję, kad ieškovas P. B. nedarė grafikuose nurodytų eksperimentų ir jie iš esmės laikėsi mokslinio sąžiningumo prezumpcijos. Teismas pažymi, kad siekiant nustatyti, ar disertacija atitinka Mokslo doktorantūros nuostatų keliamus reikalavimus darbo originalumui ir naujumui, o taip pat ar atskleistas doktoranto atliktų tyrimų santykis su kitų tyrėjų duomenimis ir koks disertacijos autoriaus savarankiškas indėlis į mokslą, bei įvertinti, ar toks indėlis yra pakankamas daktaro laipsniui suteikti, doktorantūros komiteto nariai, oponentai turėjo atidžiai aiškintis, kam priklauso grafikų (paveikslėlių) autorystė, o ne vertinti vien bendrą įspūdį apie disertaciją. 

Teismas, vertindamas minėtas ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas dėl ieškovo P. B. disertacijoje naudojamų grafikų (paveikslėlių) panaudojimo mokslinio sąžiningumo aspektu, taip pat ištyrė Kauno technologijos universiteto fizinių mokslų krypties doktoranto P. B. disertacijos gynimo viešojo posėdžio, įvykusio 2002 m. gegužės 3 d., protokolą bei prie jo esančią oficialaus disertacijos oponento prof. habil. dr. J. D. recenziją (T. 2, b. l. 49 – 62). Teismas nustatė, kad atsakydamas į doktorantūros komiteto ir oponentų klausimus P. B. niekur tiesiogiai nenurodė, kad disertacijoje naudoja kitų mokslininkų atrastus mokslinius rezultatus (duomenis), atvaizduotus grafikuose (paveikslėliuose). Iš šio protokolo matyti, kad prof. habil. dr. L. P. uždavė klausimą, kokius P. B. naudojo tyrimams bandinius, kaip juos sugalvojo ir kokios jų technologinės sąlygos, kaip praktiškai vykdoma karščiui atsparių polimerų perdirbimo technologija ir kokie pagrindiniai skirtumai, lyginant su tradiciniais polimerais? Ieškovas P. B. atsakė, kaip buvo gaunamas karščiui atsparaus polimero ruošinys, kaip jie buvo perdirbami (T. 2, b. l. 50). Atsakydamas į doktorantūros komiteto nario prof. habil. dr. A. G. klausimą, ar tyrimams buvo panaudota speciali doktoranto sukonstruota aparatūra, ar standartinė, ieškovas P. B. paaiškino, kad aparatūrą, skirtą tradicinių polimerų bandymams teko patobulinti atsižvelgiant į karščiui atsparių polimerų savybių ypatumus, platų bandymo temperatūrų diapazoną (T. 2, b. l. 51). Atsakydamas į doktorantūros komiteto nario dr. I. P. klausimą ieškovas P. B. paaiškino, kokie buvo bandinių metmenys ir koks įtempių būvis nagrinėtas esant relaksacijos sąlygoms (T. 2, b. l. 51). Tuo tarpu atsakydamas į doktorantūros komiteto nario prof. habil. dr. K. R. klausimą, ar relaksaciniai perėjimai kietame polimero būvyje buvo žinomi iki doktorantui juos aptinkant, ieškovas P. B. atsakė, kad relaksaciniai perėjimai karščiui atspariuose polimeruose buvo nustatyti ir kitų autorių darbuose, tačiau jo darbe perėjimai buvo nustatyti apibendrinant įvairių struktūrų karščiui atsparių polimerų relaksacijos procesus plačiame temperatūrų diapazone; šiame darbe relaksacinių perėjimų atsiradimas buvo patvirtintas taikant net tris būdus, kurie kitų autorių darbuose nebuvo nagrinėti (T. 2, b. l. 51). Teismas taip pat įvertino, kad ieškovas P. B. atsakė ir į kitus doktorantūros komiteto narių ir oponentų klausimus, tačiau juose neatskleidė, kad disertacijoje yra panaudoti kitų mokslininkų moksliniai rezultatai, atvaizduoti grafikuose (paveikslėliuose) (T. 2, b. l. 52-54). Teismas įvertino ir doktorantūros komiteto narių pasisakymus. Doktorantūros komiteto narys prof. habil. dr. K. R. teigė, kad įspūdis apie disertacinį darbą ir jo gynimą labai geras, jeigu pagal bendruosius nuostatus reikia parašyti tik du straipsnius, tai šis reikalavimas viršytas, padaryti pranešimai tarptautinėse konferencijose, vykusiose JAV, Švedijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse, autorius pagrindžia ginamuosius teiginius tiek eksperimentinių tyrimų rezultatais, tiek analitiniais skaičiavimais, padaryta daug ir visumoje visus reikalavimus viršija. Doktorantūros komiteto narys prof. habil. dr. L. P. pažymėjo klasikinį darbo pobūdį, nes labai gražiai suformuluotos idėjos, išspręsti bandinių gamybos technologija, matavimų metodika, eksperimentinių rezultatų pateikimas, jų paaiškinimas, bandymas sumodeliuoti ir išvados, darbe gautų rezultatų ir išvadų pagrįstumas akivaizdus. Doktorantūros komiteto narys dr. I. P. atkreipė dėmesį į tai, kad disertacijos autorius naudoja tris parametrus linijinėje srityje ir šešis nelinijinėje srityje, todėl gauna daug tikslesnius aproksimavimo rezultatus, o sudaryti modeliai ir gautos analitinės išraiškos galės būti pritaikytos ir kitų mokslininkų darbuose (T. 2, b. l. 55). Doktorantūros komiteto narys prof. habil. dr. A. G. pažymėjo, kad bendradarbiaudami su doktorantu išsiaiškino, jog polimeruose esant tam tikroms temperatūroms atsiranda relaksaciniai perėjimai, darbe gauta apibendrinta analizė apie skirtingų polimerų struktūros ir savybių ypatumus. Tuo tarpu doktorantūros komiteto pirmininkas ir darbo vadovas prof. habil. dr. A. Ž. pažymėjo, kad šiuo darbu surastas bendras požiūris į procesus, vykstančius makro ir mikro lygiuose, atkreipęs dėmesį, kad disertantas pradėjęs mokslinį darbą magistrantūros studijose, toliau jį tęsė doktorantūroje, išlaikė reikalingus egzaminus, vykdė pedagoginį darbą, gerai įvaldęs kompiuterinę techniką, kas leido jam pritaikyti įvairius matematinius modelius, aprašant naujų medžiagų relaksacijos procesus, o apibendrintus rezultatus disertantas paskelbė kartu su bendraautoriais recenzuojamuose žurnaluose bei pateikė juos tarptautinių konferencijų pranešimuose, parodė reikiamą lygį savarankiškai spręsti iškeltus klausimus, juos analizuoti ir apibendrinti, o darbas visiškai atitinka mokslų daktaro disertacijoms keliamus reikalavimus (T. 2, b. l. 57). Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuose doktorantūros komiteto narių pasisakymuose vertinant ieškovo P. B. disertaciją, nėra įvertinami grafikų (paveikslėlių) įtaka darbo originalumui ir naujumui, neatskleista, koks yra kitų mokslininkų indėlis ir kokios konkrečiai ginamos disertacijos išvados yra originalios.

Teismas, vertindamas minėtas ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas dėl ieškovo P. B. disertacijoje naudojamų grafikų (paveikslėlių) mokslinio sąžiningumo, taip pat ištyrė ir civilinėje byloje pateiktą pačią ieškovo P. B. Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintą disertaciją (duomenys neskelbtini) (T. 3, b. l. 3-165). Teismas nustatė, kad disertacijos turinys susideda iš šių dalių: bendros darbo charakteristikos, žymėjimo ir sutrumpinimų, šešių skyrių, išvadų, mokslinių darbų sąrašo ir literatūros (T. 3, b. l. 5). Teismas įvertina, kad bendroje darbo charakteristikoje nurodant objektus, tyrimo metodus ir įrangą, yra nurodyti, kokie polimerai panaudoti (poliimidai P12, P13, polioksadiazolas (POD) ir polibenzoksazolas (PBO), taip pat nurodyti panaudoti tyrimo metodai: fizikiniai mechaniniai, metodai polimerų tąsiai tamprioms savybėms nustatyti, polimerų relaksacinių procesų matematinio modeliavimo metodai, struktūros tyrimo metodai, pažymint, kad tempimo, gniuždymo ir relaksacijos procesams tirti buvo patobulinta eksperimentinė įranga, panaudojant tikslesnes deformacijų ir jėgų matavimo sistemas, tačiau nei šioje disertacijos dalyje „Bendra darbo charakteristika“, nei kitose disertacijos dalyse nebuvo nurodyta, kad buvo naudojami moksliniai rezultatai (duomenys), gauti kitų mokslininkų, kurie atvaizduoti disertacijoje naudojamuose grafikuose (paveikslėliuose) (T. 3, b. l. 5-8). Teismas pažymi, kad tokiu disertacijoje išdėstytu mokslinių rezultatų (duomenų), atvaizduotų grafikuose (paveikslėliuose) būdu ieškovas P. B. šiuos grafikus objektyviai panaudojo kaip savus, nes skaitant disertaciją darytina išvada, kad šie moksliniai rezultatai yra gauti paties disertanto P. B. mokslinių tyrimų metu. Teismas, įvertinęs byloje esančius aukščiau ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, daro išvadą, kad ieškovas P. B. Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintoje disertacijoje (duomenys neskelbtini) naudojo kitų mokslininkų mokslinius rezultatus (duomenis) ir padarytas mokslines išvadas, kurie atvaizduoti 58 grafikuose (paveikslėliuose) iš 119, prie šių grafikų nenurodant nei citatos į kitų mokslininkų disertacijas ar mokslinius straipsnius, kuriose jie buvo, nei į asmeniškai gautą duomenų bazę. Teismas konstatuoja, kad toks ieškovo P. B. netinkamas elgesys mokslo srityje pažeidė mokslininko etiką mokslinio tyrimo metu, ir tai kitiems mokslininkams objektyviai nulėmė klaidingą mokslinio darbo kiekybinių ir kokybinių rodiklių vertinimą, jų atitikmenį moksliniam darbui keliamiems esminiams reikalavimams. Teismas nustatė, kad ieškovas P. B. šiuos grafikus (paveikslėlius) objektyviai panaudojo kaip savus, nes, kaip minėta, nei disertacijos dalyje „Bendra darbo charakteristika“, nei kitose disertacijos dalyse, nei prie pačių grafikų (paveikslėlių) nebuvo nurodyta, kad yra naudojami moksliniai rezultatai (duomenys), gauti kitų mokslininkų. Teismas pažymi, kad ieškovo P. B. pasirinktas tyrimo metodas, apibendrinant kitų mokslininkų padarytas mokslines išvadas, naudojant jų mokslo kūriniuose esančius mokslinius rezultatus (duomenis), reikalavo iš P. B., kaip disertanto, ypatingai atidaus, rūpestingo ir tikslaus citatų nurodymo į kitų mokslininkų mokslinius straipsnius ar disertacijas, o tuos duomenis kaip duomenų bazės suvestinę gavus iš mokslo įstaigos – tinkama ir priimtina forma nurodyti ir šį šaltinį. Teismas įvertina, kad ieškovo P. B. Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintoje disertacijoje (duomenys neskelbtini) panaudotų kitų mokslininkų mokslinių išvadų ir duomenų kiekis yra didelis, tuo tarpu ieškovo atlikta savarankiška jų interpretacija nepaneigia mokslininko pareigos pateikti tikslias citatas, nurodant panaudotų kitų mokslininkų mokslinių rezultatų (duomenų) ir išvadų šaltinius, nes tik taip disertacijos gynimas, kaip mokslininkų diskusija, galėtų būti laikoma sąžininga. Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teismas konstatuoja, kad Kauno technologijos universiteto sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvados, kuriomis konstatuotas mokslinio nesąžiningumo faktas ieškovui P. B. pateikiant kitų mokslininkų mokslo rezultatus (duomenis), išreikštus grafikais, kaip savus, nepateikiant citavimo nuorodų į kitų mokslininkų disertacijas ar mokslinius straipsnius, kuriose jie buvo, nei į asmeniškai gautą duomenų bazę, yra visiškai pagrįstos, mokslinio sąžiningumo pažeidimas konstatuotas pagrįstai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, kad ekspertų grupė (gynimo taryba) 2012 m. balandžio 25 d. išvadų 2 punktu turėjo faktinį pagrindą spręsti, kad P. B. suteiktas mokslo laipsnis atšauktinas, nes tam buvo pakankamai nustatytų duomenų, patvirtinančių mokslinio nesąžiningumo faktą (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų 42.1. papunktis).

Teismas, spręsdamas, ar Kauno technologijos universiteto rektorius P. B., gavęs ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvadas, 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl P. B. daktaro mokslo laipsnio atšaukimo“ pagrįstai atšaukė P. B. mokslo daktaro laipsnį, suteiktą daktaro diplomu (duomenys neskelbtini), įvertina tai, kad šis universiteto rektoriaus sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į pagrįstas mokslininkų ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas, kurios buvo priimtos vieningai visų penkių ekspertų grupės narių (T. 1, b. l. 28). Teismas atsižvelgia į Kauno technologijos universiteto sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 17 d. posėdžio protokole užfiksuotą eksperto prof. R. M. nuomonę, kad P. B. ne tik disertacija, bet ir straipsniai pažeidžia mokslinio sąžiningumo principą, nes yra daugybinis panaudojimas anksčiau skelbtos medžiagos; jei iš disertacijos išmestų kitų naudotą medžiagą, t. y. IV ir VI skyrius ir sutraukus V skyrių, beveik nieko neliktų; mokslinio sąžiningumo principas yra pažeistas visuose disertacijos skyriuose, daugybinis svetimo medžiagos panaudojimas, kaip savos, t. y. tyčinis veiksmas; P. B. indėlis į mokslą yra labai mažas (T. 2, b. l. 4-5). Šio posėdžio metu ekspertas prof. A. K. nurodė, kad mokslinio sąžiningumo principas yra pažeistas, nes P. B. paėmė eksperimentinius rezultatus, atliktus kitų autorių, disertacijos naujumo yra tik 1/3, o iš 6 išvadų tik 4 ir iš dalies 6 išvados originalios (T. 2, b. l. 5). Ekspertas prof. G. L. posėdžio metu pažymėjo, kad P. B. indėlis į darbą yra mažas, labai blogai, kad nėra citavimo, kas leido pasisavinti svetimus rezultatus, tuo tarpu ekspertų grupės pirmininkas dr. R. L., nors ir abejojo, kad mokslinis nesąžiningumas savo apimtimi paneigia P. B. disertacijos originalumą, tačiau pažymėjo, kad P. B. disertacijoje mokslinio nesąžiningumo atvejai akivaizdžiai identifikuoti  (T. 2, b. l. 5). Teismas, spręsdamas dėl ieškovo P. B. mokslinio nesąžiningumo fakto apimties, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas P. B. 2002 m. kovo 25 d. Autoriaus garantijoje (T. 7, b. l. 17) nurodė, kad kitų asmenų mokslinio indėlio į parengtą daktaro disertaciją nėra, tuo tarpu civilinėje byloje yra nustatytas ieškovo P. B. didelės apimties kitų mokslininkų mokslo rezultatų (duomenų) panaudojimas. Be to, Kauno technologijos universiteto sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvadų 10 punkte pažymėta, kad ieškovo P. B. disertacija nei apimtimi, nei naujumu, nei darbo išvadų reikšmingumu netenkina disertaciniams darbams keliamų reikalavimų (T. 1, b. l. 28). Ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadų 4 punkte yra sulygintos ieškovo P. B. disertacijos išvados su kitų mokslininkų A. A., J. G., V. D. disertacijų išvadomis, kuriose nurodyta, kad pirma ieškovo P. B. disertacijos išvada nėra nauja, nes nustatytas priklausomybes stebėjo A. A. ir J. G., antra išvada nėra nauja, nes analogiškos išvados yra A. A. ir V. D. disertacijose, visais trimis atvejais kalbant apie tą patį reiškinį – kelių stikliškojo būvio sričių su skirtingais relaksacijos greičiais atsiradimą, trečia išvada sutampa su V. D. šešta išvada, ketvirta išvada yra originali P. B., penkta išvada yra grindžiama A. A. ir V. D. išvadomis, tuo tarpu šešta ieškovo P. B. disertacijos išvada yra analogiška A. A. disertacijos antro skyriaus trečiai išvadai bei penkto skyriaus išvadai, ši išvada apibendrina eksperimentų rezultatus, kurie yra A. A., J. G. ir V. D. disertacijose (T. 1, b. l. 26, 27). Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių šias ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas dėl ieškovo P. B. disertacijos naujumo (CPK 178 straipsnis).    

Atsižvelgiant į aukščiau išanalizuotas Kauno technologijos universiteto sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvadas, atskirų ekspertų grupės (gynimo tarybos) narių nuomones ir nustatytą P. B. mokslinio nesąžiningumo faktą, jo apimtį ir reikšmę vertinant P. B. Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintos disertacijos (duomenys neskelbtini) naujumui ir originalumui, teismas sprendžia, kad Kauno technologijos universiteto rektorius P. B. 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl P. B. daktaro mokslo laipsnio atšaukimo“ pagrįstai atšaukė P. B. mokslo daktaro laipsnį, suteiktą daktaro diplomu (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. XI-1194 patvirtinto Kauno technologijos universiteto statuto 54 punktą rektorius yra vienasmenis universiteto valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja, turi aukščiausius ir plačiausius įgaliojimus, nes pagal statuto 55 punkto 25 papunktį atlieka kitas teisės aktuose ir statute jam nustatytas funkcijas, taip pat tokias funkcijas, kurios nėra tiesiogiai priskirtos Tarybos ar Senato kompetencijai. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą ir į tai, kad nei Kauno technologijos universiteto statutu, nei kitu teisės aktu mokslo daktaro laipsnio atšaukimas nebuvo pavestas universiteto Tarybos ar Senato kompetencijai, esant ekspertų grupės (gynimo tarybos) sprendimui dėl P. B. suteikto mokslo daktaro laipsnio atšaukimo, Kauno technologijos universiteto rektorius turėjo teisę priimti įsakymą dėl suteikto mokslo daktaro laipsnio atšaukimo. Teismas taip pat pažymi, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra proporcingumo principas, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai). Teismo vertinimu, šios civilinės bylos faktinėmis aplinkybėmis Kauno technologijos universiteto rektoriaus P. B. sprendimas atšaukti P. B. suteiktą mokslo daktaro laipsnį atitiko minėtą proporcingumo principą, nes nustačius didelės apimties mokslinio nesąžiningumo faktą mokslo daktaro laipsnio disertacijos rengimo metu, toks asmuo negali išlaikyti šio mokslo laipsnio, nes tuo būtų klaidinama visuomenė dėl mokslinių asmens rezultatų ir gebėjimų, nesilaikoma mokslinio sąžiningos konkurencijos, mokslinės ir akademinės etikos principų, sudaromos sąlygos mokslo sistemos stagnacijai ir tuo pačiu diskredituojama visa valstybės mokslo sistema. Teismas pažymi, kad atšaukdamas ieškovo P. B. mokslo daktaro laipsnį universitetas pagrįstai įgyvendino vidinės mokslininkų rengimo kokybės kontrolės funkciją. Atsižvelgiant į nurodytus teismo motyvus teismas sprendžia, kad ieškovo P. B. ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 270 straipsnio 5 dalis).

Teismas, padaręs aukščiau nurodytas teisines išvadas dėl nustatyto ieškovo P. B. mokslinio nesąžiningumo fakto, jo vertinimo ir teisinių pasekmių, atkreipia ir atsakovo Kauno technologijos universiteto dėmesį į tai, kad šios bylos aplinkybėmis atsakovas Kauno technologijos universitetas tik po didelių trečiojo asmens Z. M. pastangų ir praėjus beveik dešimt metų nuo ieškovo P. B. disertacijos gynimo ir daktaro laipsnio suteikimo atliko išsamų galimo mokslinio nesąžiningumo tyrimą. Pažymėtina, kad universitetas, įgyvendindamas jam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo deleguotą mokslininkų rengimo funkciją ir suteikdamas mokslo daktaro laipsnius (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 48 straipsnio 5 dalis ir kt.), vadovaudamasis maksimalaus atsakingumo, rūpestingumo ir atidumo standartu ir teisinės valstybės principu, turi sukurti ir vykdyti efektyvią mokslininkų rengimo ir disertacijų gynimo kontrolės sistemą, kad mokslinio nesąžiningumo faktai būtų nustatyti savalaikiai, nesukeliant galimo kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas Kauno technologijos universitetas patyrė 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų apmokant už advokato teisinę pagalbą (T. 10, b. l. 16-19), o tretysis asmuo atsakovo pusėje Z. M. patyrė 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų apmokant už advokato teisinę pagalbą (T. 8, b. l. 110, T. 9, b. l. 40), todėl ieškinį visiškai atmetus jų atlyginimas priteistinas iš ieškovo P. B..

Ieškovas P. B. už ekspertizę į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 5000 Lt (T. 9, b. l. 148-149), todėl Lietuvos teismo ekspertizės centrui už ekspertizę sumokėjus 4123,27 Lt (T. 9, b. l. 204), likusi 876,73 Lt dalis grąžintina ieškovui iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 91 straipsnio 3 dalis).

Ieškinį visiškai atmetus iš ieškovo P. B. priteistinos valstybės patirtos 101,56 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. B., (duomenys neskelbtini) atsakovo VšĮ „Kauno technologijos universitetas“, į. k. 111950581, naudai 3000 Lt (tris tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo P. B., (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo P. B., (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 101,56 Lt (vieną šimtą vieną litą penkiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ieškovui P. B., (duomenys neskelbtini) grąžinti 876,73 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis litus septyniasdešimt tris centus) iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                      Mindaugas Šimonis


Paminėta tekste:
  • BK 191 str. Autorystės pasisavinimas
  • CPK
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • CPK 218 str. Eksperto išvados įvertinimas
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei