Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-20][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-541-219-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-541-219/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
BUAB „Vakarų dagvis” 302667561 atsakovas
"Nacionalinis teisės centras" 302522854 atsakovo atstovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 193180814 Ieškovas
Kategorijos:
2.6.20.1. Atlygintinų paslaugų teikimas (paslaugų sutartis)
3.4.3.7.1. Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3.4.3.5.2. Bankroto administratoriaus pareigos ir teisės
3. CIVILINIS PROCESAS
3.4.3. Įmonių bankrotas
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
7.5. Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
3.4.3.5. Bankrutuojančios įmonės administratorius, jo skyrimas ir įgaliojimai
2.6. Prievolių teisė
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
3.4.3.7. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas
2.6.20. Mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-541-219/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00053-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1; 3.4.3.5.2; 3.4.3.7.1

(S)

 

 

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties dėl kreditoriaus V. R. finansinio reikalavimo patvirtinimo peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ bankroto byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teisinės pagalbos sutarties pabaigą, iš tokios sutarties kildinamų advokato finansinių reikalavimų bankroto byloje tvirtinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovei UAB „Vakarų dagvis“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta VšĮ Nacionalinis teisės centras. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2017 m. kovo 17 d.; 2017 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Vakarų dagvis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3.       Suinteresuotas asmuo advokatas V. R. bankroto administratorei pateikė prašymą BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto byloje patvirtinti jo 13 527,80 Eur finansinį reikalavimą (jo dydis vėliau tikslintas). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad atstovavo UAB „Vakarų dagvis“ civilinėje byloje pagal jos ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu priteisė BUAB „Vakarų dagvis“ naudai 140 635,15 Eur draudimo išmoką, 5062,57 delspinigių ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. V. R. nurodė, kad pagal 2015 m. kovo 4 d. sudarytą susitarimą dėl teisinės pagalbos (su pakeitimais) jam skirtas papildomas honoraras, sudarantis 43 proc. sumos, kuri apskaičiuota iš teismo sprendimu patenkintos reikalavimo sumos atėmus 135 000 Eur, bet ne mažiau kaip 2500 Eur. Pagal susitarimo sąlygas nutraukus jį ne dėl advokato kaltės, jam dar turi būti išmokėta bauda.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi patenkino advokato V. R. prašymą iš dalies – patvirtino 8188,44 Eur jo finansinį reikalavimą.

5.       Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 21 d. BUAB „Vakarų dagvis“, atstovaujama advokato V. R., pateikė ieškinį dėl 192 248,39 Eur draudimo išmokos su 6959,39 Eur delspinigiais ir 6 proc. metinių palūkanų priteisimo, byla buvo susijusi su 2014 m. spalio 22 d. BUAB „Vakarų dagvis“ sandėlyje kilusius gaisru. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, 2017 m. sausio 8 d. pateiktas V. R. parengtas apeliacinis skundas, 2017 m. vasario 24 d. – papildomi įrodymai, 2017 m. gegužės 3 d. į bylą įstojo BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto administratorė, kuri pranešė teismui apie sutarties su advokatu V. R. pasibaigimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu. 2017 m. rugpjūčio 1 d. BUAB „Vakarų dagvis“, atstovaujama advokato E. K., taip pat pateikė apeliacinį skundą, teismas nutarė atnaujinti praleistą terminą ir jį priimti. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

6.       Teismas pažymėjo, kad tam, jog atstovavimo sutartį būtų galima laikyti pasibaigusia, bankroto administratorė advokatui V. R. turėjo apie tai pranešti iki 2017 m. balandžio 17 d., nes nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2017 m. kovo 17 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 73 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 5 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Šiuo atveju pranešimas išsiųstas tik 2017 m. gegužės 3 d., taigi negalima teigti, kad sutartis pasibaigė ĮBĮ nustatyta tvarka.

7.       Teismo vertinimu, sutartis yra nutraukta, todėl teismas joje nurodytais atsiskaitymo už suteiktas paslaugas įkainiais nesivadovavo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Prie išvados, kad sutartis nutraukta, prieita įvertinus ir faktą, kad BUAB „Vakarų dagvis“ 2017 m. liepos 3 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu E. K.. Civilinėje byloje dėl draudimo išmokos įmonė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir jų atlyginimas nebuvo priteistas iš atsakovės.

8.       Tačiau šie faktai nepaneigia advokato V. R. teisės gauti atlyginimą už suteiktas teisinės pagalbos ir atstovavimo paslaugas pagal įstatymą (CPK 3 straipsnio 6 dalis ir 98 straipsnis). V. R. atliko byloje didesnę dalį su atstovavimu, procesinių dokumentų paruošimu, įrodymų pateikimu susijusių darbų, išnagrinėta civilinė byla sudėtinga, didelės apimties (1365 lapai), buvo paskirta ir atlikta teismo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, advokatas parengė ir pateikė kelis procesinius dokumentus, dalyvavo atliekant teismo ekspertizę, tikslino ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė papildomus įrodymus, todėl atmestini bankroto administratorės argumentai, kad 2015 m. gruodžio 1 d. išmokėta 1000 Eur suma yra tinkamas atsiskaitymas už suteiktas paslaugas ir didesnis atlyginimas už suteiktą teisinę pagalbą ir atstovavimą advokatui V. R. nepriklauso.

9.       V. R. pateikė detalizuotą išlaidų, susijusių su dalyvavimu byloje, skaičiavimą, iš viso – 9188,44 Eur, nurodyti įkainiai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nurodyto maksimalaus dydžio ir yra pagrįsti. Įvertinus faktą, kad pareiškėjui buvo sumokėtas 1000 Eur avansas, į BUAB „Vakarų dagvis“ kreditorių sąrašą advokatas V. R. įrašytas su 8188,44 Eur reikalavimu.

10.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės BUAB „Vakarų dagvis“ atskirąjį skundą, 2018 m. birželio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

11.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog buvo sudaryta teisinio atstovavimo sutartis su kitu advokatu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog su V. R. sudarytos sutarties atsisakymą būtų lėmęs sprendimas nesinaudoti atlygintinomis teisinėmis paslaugomis, o pradėtą teisminį procesą dėl draudimo išmokos priteisimo pabaigti savarankiškai (t. y. atstovaujant pačiai bankroto administratorei). BUAB „Vakarų dagvis“ tik deklaratyviai nurodo, kad įmonei naudingą teisminio proceso baigtį lėmė pareiškėjo paslaugų atsisakymas ir naujo atstovo įstojimas į bylos procesą, nepateikė duomenų, jog V. R. teiktos teisinės paslaugos buvo netinkamos ar nekvalifikuotos. Sugretinus abiejų sutarčių sąlygas dėl honoraro apskaičiavimo tvarkos, negalima daryti išvados, kad ginčo sutarties nevykdymas galėjo lemti įmonės lėšų sutaupymą.

12.       Atsakovės ir V. R. 2015 m. kovo 4 d. sudarytame susitarime dėl teisinės pagalbos įtvirtinta sąlyga, pagal kurią klientas turi teisę bet kada nutraukti sutartį (5 punktas). Tokia pati sąlyga įtvirtinta ir vėlesniame 2016 m. gegužės 4 d. šalių sudarytame susitarime (5.4 punktas). Apibendrinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjimu atveju bankroto administratorė be objektyviai pagrįstos priežasties vieną įmonės atstovą pakeitė kitu. Ji nutraukė ginčo sutartį nesant V. R. kaltės, pasinaudodama sutartyje nustatyta absoliučia kliento teise, todėl, sprendžiant dėl sutarties pabaigos pagrindo identifikavimo, teisinės reikšmės netenka sutarties su kitu advokatu sudarymo teisėtumo vertinimas ir tai, kad V. R. sutarties nutraukimo neginčijo. Šiame kontekste teisinės reikšmės neturi ir ta aplinkybė, kad bankroto administratorė pranešė ne apie sutarties nutraukimą, o apie jos pasibaigimą (vykdymo atsisakymą). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes dėl termino pranešti apie ginčo sutarties atsisakymą praleidimo bei pavedimo kitam advokatui tęsti konkrečių teisinių paslaugų teikimą sąlygomis, kurios savaime negali būti pripažintos naudingesnėmis įmonei, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo ginčo sutarties pabaigos pagrindą ir padarė teisingą išvadą, jog ginčo sutartis buvo nutraukta.

13.       Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nutraukus sutartį nėra pagrindo vadovautis joje nurodyta atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarka bei paslaugų įkainiais.

14.       V. R. reikalavimą dėl honoraro priteisimo grindė 2016 m. gegužės 4 d. sudaryto susitarimo dėl teisinės pagalbos Nr. 303-1, pakeitusio ankstesnį 2015 m. kovo 4 d. šalių suitarimą Nr. 303, sąlygomis. Teisėjų kolegija, atmesdama atskirojo skundo argumentus, padarė išvadą, kad BUAB „Vakarų dagvis“ nepagrindė deklaratyvaus pobūdžio teiginių, kad pradinį susitarimą pakeitęs vėlesnis susitarimas dėl teisinės pagalbos esą buvo suklastotas (CPK 178 straipsnis). Abejonių dėl šio (vėlesnio) susitarimo tikrumo teisėjų kolegijai nekilo. BUAB „Vakarų dagvis“ pateiktas dokumentų perdavimo–priėmimo aktas taip pat nepatvirtina argumento, kad vėlesnės redakcijos susitarimas dėl teisinių paslaugų administratorei nebuvo perduotas.

15.       Nutraukus sutartį nesant advokato kaltės, klientė (BUAB „Vakarų dagvis“) susitarimo 5.4 punktu įsipareigojo sumokėti advokatui šio susitarimo 5.2 punkte nustatyto papildomo honoraro dydžio baudą. Įvertinusi įstatyme įtvirtintas sutarties nutraukimo teisines pasekmes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, nutraukus susitarimą, V. R. teisė reikalauti netesybų išliko.

16.       2016 m. gegužės 4 d. susitarime dėl teisinės pagalbos šalys sutarė, kad advokato papildomas honoraras sudaro 43 proc. sumos, kuri apskaičiuojama iš teismo procesiniu sprendimu (ar nutartimi patvirtinta taikos sutartimi) patenkintos klientės reikalavimo sumos atėmus 135 000 Eur, bet ne mažiau kaip 2500 Eur. V. R. tinkamai (pagal nurodytas susitarimo sąlygas) apskaičiavo jam priklausantį atlyginimą sutartinių netesybų forma. Sudaryto susitarimo sąlygose nėra aptartas papildomo honoraro ryšys su konkrečių teisinių paslaugų (pvz., procesinių dokumentų rengimo ar dalyvavimo teismo posėdyje) dydžiu ar sąnaudomis. Todėl tiek reikalavimas pateikti atliktų paslaugų (ar procesinių veiksmų) detalizavimą, tiek ta aplinkybė, jog konkrečių teisinių paslaugų įkainiai neatitinka susitarimo 5.2 punkte nustatyta tvarka apskaičiuoto honoraro, o vėliau ir netesybų (5.4 punktas), nepaneigia V. R. teisės reikalauti nurodyto dydžio honoraro ar netesybų.

17.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-693-302/2018 nustatytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti nei prejudicinėmis, nei paneigiančiomis įmonės prievolę advokatui. Ta nutartimi buvo išspręstas civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo ieškovės BUAB „Vakarų dagvis“ realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad įmonė advokatui buvo sumokėjusi 1000 Eur avansą už atstovavimo paslaugas, o civilinėje byloje buvo sprendžiamas tik faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog Rekomendacijose nustatyti maksimalūs priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiai neriboja advokato ir kliento teisės susitarti dėl didesnio honoraro (viršijančio maksimaliai atlygintinų bylinėjimosi išlaidų ribas).

18.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo finansinio reikalavimo pagrindą (įvardydamas jį netesybomis), taip pat, nors ir remdamasis netinkamu teisiniu pagrindu, iš esmės tinkamai įgyvendino įstatyme nustatytą teisę mažinti netesybas.

 

III. Kasacinio skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

19.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį, priimti naują sprendimą – advokato V. R. prašymą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sutartis su V. R. buvo nutraukta CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies neskundė, nors tokią teisę turėjo. Atsakovė apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl advokato suteiktų paslaugų netinkamumo ar nekvalifikuotumo, todėl apeliacinės instancijos teisme jo kaltės (ne)buvimo aplinkybių nagrinėjimas laikytinas ginčo ribų peržengimu. Kai teismas ex officio (pagal pareigas) peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl naujų aplinkybių vertinimo. Jei apeliacinės instancijos teismas būtų informavęs atsakovę apie ketinimą peržengti ginčo ribas, ji neabejotinai būtų pateikusi duomenis, kurie patvirtina, kad sutartis su V. R. nutraukta dėl jo kaltės. Kita vertus, jei teismas ėmėsi spręsti klausimą dėl advokato kaltės, tuomet privalėjo įvertinti nustatytas faktines aplinkybes, nors jos ir nebuvo nurodytos apeliaciniame skunde, patvirtinančias, jog teisinis atstovavimas nebuvo tinkamas ir kvalifikuotas, sutartis su advokatu V. R. buvo nutraukta dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo, jog sutartis nutraukta nesant advokato kaltės, visiškai nemotyvavo, tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

19.2.                      Apeliacinės instancijos teismas, nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, ex officio pripažino, kad bankroto administratorė įmonės vardu sudarė nenaudingą ir nuostolingą sandorį su kitu advokatu, be pagrįstos priežasties vieną atstovą pakeitė kitu. Byloje įstatymo nustatyta tvarka neišnagrinėjus sandorio su kitu advokatu pagrįstumo klausimo, jo vykdymo aplinkybių, proceso dalyviams nepateikus savo pozicijos, šio sandorio pagrįstumo ir iš to kylančių teisinių padarinių klausimas turėtų būti sprendžiamas atskiroje byloje (tai nagrinėjama įmonės bankroto byloje), ir tai atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 7 punktas). Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra priešingos, nei nustatytos skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Be to, sutarties su kitu advokatu pagrįstumas tiesiogiai susijęs su bankroto administratorės veiklos vertinimu ir administravimo išlaidų dydžio nustatymu, o tai priskiriama kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 36 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ne tik peržengė apeliacinio skundo ribas, tačiau išnagrinėjo klausimus, kuriuos sprendžia įmonės kreditorių susirinkimas. Sutarties su advokatu V. R. pasibaigimas, ir naujos sutarties su advoktu E. K. sudarymas patvirtinti 2017 m. rugpjūčio 10 d. vykusio BUAB „Vakarų dagvis“ pirmojo kreditorių susirinkimo metu. Būtent advokato E. K. atliktų teisinių paslaugų kokybė bei profesionalumas, pasirinkta gynybos taktika lėmė įmonei palankų apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net neįsigilinęs į visas bylos aplinkybes, visiškai be motyvų padarė išvadas, kad neva advokato pakeitimas nebuvo naudingas įmonei; konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

19.3.                      Apeliacinės instancijos teismas įgyvendino CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktikos.

19.4.                      Apeliacinės instancijos teismo tvirtinimu, bankroto administratoriaus pareiga yra pagrįsti tai, kad jam nebuvo perduotas 2016 m. gegužės 4 d. susitarimas dėl teisinės pagalbos. Tačiau šis įrodinėjimo pareigų paskirstymas nėra teisingas, nes pagrįsti turėtų tas, kas teigia, būtent V. R. turėjo įrodyti, kad toks dokumentas buvo sudarytas, iki teismui priimant įmonei palankų sprendimą, ir tai, kad toks susitarimas buvo perduotas bankroto administratorei iki priimant sprendimą dėl sutarties sudarymo su kitu advokatu. Kita vertus, bankroto administratorei neįteikus 2016 m. gegužės 4 d. susitarimo dėl teisinės pagalbos ir jam priėmus sprendimą dėl sutarties pasibaigimo, vėliau negalima reikalauti pasekmių, kildinamų iš naujai pateikto susitarimo, apie kurį bankroto administratorė nebuvo informuota. Atsakovės nuomone, jei toks dokumentas jau tada būtų buvęs sudarytas, pareiškėjas neabejotinai jį būtų įteikęs bankroto administratorei, tik gavęs pranešimą apie atstovavimo santykių pasibaigimą, tačiau tai nebuvo padaryta.

19.5.                      Advokatas V. R. 2018 m. vasario 1 d. raštu suteiktas paslaugas perkainojo, ir papildomai „apmokestino“ kitas teisines paslaugas, nors, baigiant bylą nagrinėti iš esmės, tokių apskaičiavimų nebuvo pateikęs. Advokato nurodyti įkainiai ne tik maksimalūs, bet net ir besidubliuojantys, pavyzdžiui, už nežymų ieškinio patikslinimą prašoma ta pati 2127  Eur suma. Skundžiama teismo nutartimi šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, dėl to nepagrįstai pripažinta V. R. teisė į atlygį naujomis teisinių paslaugų kainomis.

19.6.                      Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatytas prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kuriuo konstatuotas advokato V. R. suteiktų paslaugų atlygio dydis ir jis negali būti keičiamas. Nėra teisinio pagrindo tvirtinti advokato V. R. reikalavimą, nes faktiškai jo patirtos išlaidos jau yra atlygintos.

20.       Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo advokatas V. R. prašo jį atmesti, skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kad atsakovė su advokatu sutartį nutraukė dėl jo kaltės, o tiesiog konstatavo, kad sutartis yra nutraukta atsakovės iniciatyva ir ne ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu. Civilinėje byloje nėra įtvirtinta galimybė skųsti tik motyvus, neskundžiant sprendimo rezoliucinės dalies. Advokatas neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties todėl, kad sutiko su jo rezoliucine dalimi.

20.2.                      Apeliacinės instancijos teismui negali būti visiškai uždrausta remtis ir argumentais, nenurodytais apeliaciniame skunde, jeigu tuos argumentus pateikia kiti proceso dalyviai. Advokatas savo atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodė, kad sutartis su juo nutraukta nesant jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neatliko administratorės veiklos vertinimo, o tik įvertino sutarties su advokatu nutraukimo ir naujos sutarties su kitu advokatu sudarymo ekonomiškumą, nors tai privalėjo padaryti, nes administratorė įrodinėjo, jog sutartis pasibaigusi ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kai nusprendžiama nebevykdyti sutarčių, kurias vykdyti bankrutuojančiai įmonei yra ekonomiškai nenaudinga. Be to, advokatas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodė, kad sutarties su juo nutraukimas įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas ir kad toks administratorės elgesys yra neetiškas. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė atskirojo skundo nagrinėjimo ribas.

20.3.                      Advokato kaltės klausimą dėl sutarties nutraukimo administratorė jau buvo iškėlusi savo prašyme netvirtinti advokato kreditoriaus reikalavimo ir viso klausimo nagrinėjimo metu tai įrodinėjo, todėl atsakovei buvo puikiai suprantama, kad teismas dėl to privalės pasisakyti, ir ji turėjo visas galimybes teikti įrodymus.

20.4.                      Kaltės klausimas yra fakto ir nėra kasacijos dalykas; atsakovė kaip kasacijos dalyką nurodė CPK 320 straipsnio 2 dalies pažeidimą, bet skundu prašo tuo pačiu pagrindu panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus. Atsakovės teiginiai, kad advokatas byloje prieš draudimo bendrovę neskyrė pakankamai pastangų pagrįsti, kad draudimo bendrovė žinojo apie įmonėje vykdomus ugnies darbus yra ne tik neetiški, bet ir prieštarauja prijungtos bylos medžiagai.

20.5.                      Tai, kad kreditoriai pritarė administratoriaus veiklos ataskaitai, kurioje nurodyta, kad nutraukta sutartis su V. R. ir sudaryta sutartis su kitu advokatu, net nenurodant sutarties sąlygų, nereiškia, kad kreditoriai pritarė tokios sutarties sudarymui. Administratorė be kreditorių leidimo neturėjo teisės prisiimti įsipareigojimų kitam advokatui, kurie viršija administravimo išlaidas, ir tam panaudoti įmonės lėšas, tačiau tai padarė dar net nežinodamas apie administravimo išlaidų dydį. Kadangi administravimo išlaidos buvo skirtos mažesnės nei įsipareigojimai pagal sutartį su kitu advokatu, vadinasi, kreditoriai tokiai sutarčiai vykdyti neskyrė lėšų, dėl to ji turėjo būti apmokėta asmeniškai administratoriaus.

20.6.                      Atsakovės teiginiai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo pažeidimo ir dėl teisinio pagrindo tvirtinti finansinį reikalavimą nebuvimo nėra kasacijos dalykas. Advokatas neturėjo įrodinėti, kad nauja sutarties redakcija yra nesuklastota ir sudaryta joje nurodyta data. CPK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus, pagrindžiančius tai, jog įrodymas byloje yra suklastotas, privalo pateikti tokį pareiškimą pateikęs asmuo, šiuo atveju – atsakovė.

20.7.                      Tai, kad civilinėje byloje teismas sprendė dėl faktiškai advokatui sumokėtų 1000 Eur atlyginimo, nereiškia, kad buvo išspręstas viso honoraro dydžio klausimas, nes teismas sprendė tik dėl patirtų išlaidų atlyginimo.

21.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo dėl skundo spręsti teismo nuožiūra, kadangi šios bylos baigtis tiesioginės įtakos ieškovo interesams neturės, nes, vadovaujantis ĮBĮ 35 straipsnio nuostatomis, jis yra aukštesnės (antros) eilės kreditorius nei suinteresuotas asmuo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl bankrutuojančios įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sutarčių, kurių įvykdymo terminas nepasibaigė, vykdymo

 

22.       Bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to ĮBĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis), o bankroto proceso teisinis reglamentavimas orientuoja teismą kiek įmanoma greičiau užbaigti bankroto procedūras, tačiau, priklausomai nuo nemokios įmonės veiklos ypatumų ir apimties, teisinių santykių su skolininkais, kreditoriais ir kitų bankroto procesui reikšmingų aplinkybių, bankroto procedūrų užbaigimas gali užtrukti ir bankrutuojančiai įmonei gali būti naudinga vykdyti tam tikros apimties veiklą, taip pat vykdyti dalį iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sutarčių.

23.       ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės sudarytos sutartys, išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, laikomos pasibaigusiomis, jeigu administratorius per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pranešė suinteresuotiems asmenims, jog šių sutarčių nevykdys. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies, reglamentuojančios administratoriaus teises ir pareigas, 13 punkte nustatyta, kad administratorius sprendžia dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės komercinei ūkinei veiklai tęsti, sudarymo, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys sudarytas sutartis arba jų nevykdys.

24.       Aptartas bankrutuojančios įmonės sutarčių pabaigos teisinis reglamentavimas neatitinka bendrųjų sutarčių vykdymo principų (pvz., CK 6.200 straipsnis), nes, suteikdamas prioritetus vienai šaliai, pažeidžia sutarties šalių lygiateisiškumą. Nevienodą sutarties šalių padėtį lemia nemokios įmonės specialus teisinis režimas. Bankrutuojančiai įmonei (administratoriui) suteiktą diskreciją spręsti, kurias sutartis vykdyti, o kurias nutraukti, lemia siekis kiek įmanoma labiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių interesus ir užtikrinti geresnį kreditorių reikalavimų tenkinimą. Be kita ko, tuo tikslu bankrutuojančiai įmonei suteikta teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu jos veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktas). Taigi tam tikros sutartys, sudarytos iki bankroto bylos iškėlimo, įmonei gali būti naudingos (pelningos) bankroto proceso metu, todėl administratoriaus sprendimu bankroto proceso metu gali būti vykdomos. Pažymėtina ir tai, kad sutartys, kurios reikalingos vykdant bankroto procedūras, užtikrinant sklandų bankroto procesą, administratoriaus sprendimu taip pat gali būti tęsiamos, o nesant pagal poreikį sudaromos naujos.

25.       Teisėjų kolegija, remdamasi 23, 24 punktuose aptartu teisiniu reglamentavimu, nurodo, kad administratoriaus diskreciją spręsti, kokios sutartys, sudarytos iki bankroto bylos iškėlimo, bus vykdomos (tęsiamos) po bankroto bylos iškėlimo, nulemia šiomis sutartimis sukurtų sutartinių teisinių santykių poreikis bankroto proceso metu (pvz., nuomos, pasaugos, teisinių paslaugų ir pan.). Jeigu anksčiau sudarytomis sutartimis sukurti teisiniai santykiai, kurių pagrindu bankrutuojanti įmonė gauna iš kitų asmenų ar teikia kitiems asmenims bankroto procesui būtinus produktus, paslaugas, tai administratorius turėtų priimti sprendimą dėl sutarties tęsimo ir pranešti kitai sutarties šaliai, kad sutartį vykdys iki tam tikros bankroto proceso stadijos arba bankroto pabaigos. Kitoks ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 13 punkto nuostatų aiškinimas, t. y. suteikimas administratoriui teisės atsisakyti bankroto procesui reikalingų anksčiau sudarytų sutarčių ir sudaryti naujas tokio paties pobūdžio sutartis su kitais asmenimis, reikštų aiškų pagrindinių sutarčių teisės principų ir ankstesnės sutarties kitos šalies teisėtų interesų pažeidimą.

26.       Byloje nustatyta, kad iki bankroto bylos iškėlimo su advokatu V. R. buvo sudaryta teisinės pagalbos sutartis ir ji buvo vykdoma, advokatas ruošė dokumentus ir atstovavo įmonei teisme. Po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2017 m. kovo 17 d.) administratorė 2017 m. gegužės 3 d. pranešė advokatui, kad sutarties nevykdys ir laiko ją pasibaigusia, tačiau 2017 m. liepos 3 d. sudarė teisinės pagalbos sutartį su kitu advokatu dėl teisinės pagalbos toje pačioje byloje. Tai rodo, kad po bankroto bylos iškėlimo teisinės pagalbos poreikis išliko, todėl nevykdyti sutarties pagal ĮBĮ normų reglamentavimą nebuvo teisinio pagrindo, tačiau administratorė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį CK nustatytais pagrindais.

 

Dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo teisinių padarinių ir procesinės bylos baigties

 

27.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tam tikrais įstatyme nustatytais ar sutartyje įtvirtintais atvejais sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, preziumuojant, kad tolesnis jos vykdymas nėra įmanomas. Be to, atskiroms sutarčių rūšims gali būti nustatyti ir kiti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai.

28.       Specialiosios paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo taisyklės įtvirtintos CK 6.721 straipsnyje. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta kliento teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Toks paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo ypatumas skiriasi nuo sutarčių vienašališko nutraukimo bendrųjų taisyklių, pagal kurias sutartį vienašališkai nutraukti galima, pirma, joje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys) ir, trečia, kitais pagrindais teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika).

29.       Taigi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje pripažįstama kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės; ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę nutraukti sutartį. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 30 punktas).

30.       Kai klientas naudojasi teise vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, turi būti užtikrinta jo ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, todėl pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

31.       Bylos duomenimis, advokatas V. R. ir UAB „Vakarų dagvis“ 2016 m. gegužės 4 d. sudarė susitarimą dėl teisinės pagalbos teikimo visų instancijų teismuose sprendžiant ginčą dėl draudimo išmokos išieškojimo. Kasaciniame skunde atsakovė kvestionuoja nurodyto susitarimo sudarymo laiką ir jo perdavimą bankroto administratorei, tačiau atsakovė į bylą nebuvo pateikusi šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kuriuos pagal CPK 184 straipsnio 1 dalį privalėjo pateikti, dėl to bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo abejoti šio susitarimo tikrumu.

32.       Pirmiau nurodytas susitarimas kvalifikuotinas kaip teisinių paslaugų teikimo sutartis, kuriai taikomos CK XXXV skyriaus nuostatos, taip pat bendrosios rangos sutarties nuostatos (CK 6.724 straipsnis).

33.       Sudarydamos teisinių paslaugų sutartį šalys turi galimybę pasirinkti mokėjimo už teisines paslaugas būdus, juos derinti. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį; 2 dalyje – kad civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams; 3 dalyje – kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

34.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys 2016 m. gegužės 4 d. susitarime dėl teisinės pagalbos nesusitarė dėl atskirų paslaugų įkainių, o nustatė tik avansu sumokėto fiksuoto 1000 Eur dydžio honorarą, kuris besąlygiškai lieka advokatui (susitarimo 5.1 punktas), ir papildomą honorarą, kurio dydis priklauso nuo teismo procesiniu sprendimu patenkintų klientės reikalavimų sumos, bet ne mažiau kaip 2500 Eur (susitarimo 5.2 punktas). Susitarimo 5.2 punkte taip pat nurodyta, kad, jei klientės ieškinio reikalavimai atmetami, joks papildomas (įskaitant 2500 Eur) honoraras ar bet kokia jo dalis advokatui nemokama. Šiame susitarime nustatytas advokato honoraras apima teisinės pagalbos teikimą visų instancijų (pirmosios, apeliacinės, kasaciniame) teismuose.

35.       Susitarimo 5.4 punkte šalys susitarė, kad klientė (UAB „Vakarų dagvis“) turi teisę bet kada nutraukti sutartį. Tokia šalių susitarimo sąlyga atitinka CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytą kliento teisę vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį. Tačiau tame pačiame susitarimo punkte nustatyta, kad, nutraukusi sutartį nesant advokato kaltės, klientė įsipareigoja sumokėti advokatui šio susitarimo 5.2 punkte nustatyto papildomo honoraro dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismas vertino šią sutarties nuostatą kaip įtvirtinančią V. R. teisę reikalauti netesybų.

36.       Pažymėtina, kad netesybos (bauda) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Netesybos negali būti nustatytos už teisėtų veiksmų atlikimą, šiuo atveju – absoliučios teisės nutraukti sutartį įgyvendinimą.

37.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių 2016 m. gegužės 4 d. susitarimo dėl teisinės pagalbos 5.4 punkto antrame sakinyje įtvirtinta klientės pareiga mokėti baudą, jei sutartis nutraukiama nesant advokato kaltės, prieštarauja šios nutarties 29–31, 36 punktuose išdėstytam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, dėl to negali būti taikoma, vietoj to taikytini CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienašalio paslaugų sutarties nutraukimo padariniai – nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

38.       Nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė yra tai, kad civilinę bylą, dėl kurios buvo sudarytas pirmiau minėtas susitarimas, atsakovė laimėjo tik apeliacinės instancijos teisme, ir tik po to, kai atstovavimą jai perėmė kitas advokatas. Taigi sprendžiant dėl advokato V. R. suteiktų paslaugų kainos, negali būti vienareikšmiškai vadovaujamasi susitarimo 5.2 punkte įtvirtinto papildomo honoraro dydžiu.

39.       Nagrinėjamoje byloje advokato V. R. kreditoriaus reikalavimo dydis buvo nustatytas, atsižvelgiant į jo pateiktus apskaičiavimus pagal faktiškai byloje atliktų veiksmų išklotinę, remiantis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais dydžiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijos yra patvirtintos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, paskirtis yra nustatyti civilinėse bylose šalims priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. 

40.       Nagrinėjamos bylos atveju bankroto administratorė 2017 m. gegužės 3 d. pranešė advokatui V. R., kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu teisinės pagalbos sutarties toliau nevykdys. Šis pranešimas bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai vertintas kaip pranešimas apie sutarties nutraukimą, nesant teisinio pagrindo sutarčiai pasibaigti ĮBĮ normų pagrindu. Pranešime nenurodyta, kad teisinės pagalbos sutartis nutraukiama dėl netinkamo teisin paslaugų teikimo, tačiau administratorės 2018 m. sausio 4 d. prašyme teismui neįtraukti advokato 13 527,80 Eur reikalavimo į kreditorių sąrašą nurodyta, kad šiam advokatui atstovaujant teisinės paslaugos nebuvo profesionaliai teikiamos ir bendrovės ieškinys buvo atmestas, o kitam advokatui atstovaujant bendrovei ir parinkus kitą pažeistų teisių gynybos taktiką bei surinkus papildomų įrodymų, ieškinys buvo patenkintas.

41.       Pirmiau aptartos ir kasaciniame skunde paminėtos aplinkybės rodo, kad, nors bankroto administratorė 2017 m. gegužės 3 d. rašte dėl teisinių paslaugų sutarties pabaigos rėmėsi tik ĮBĮ norma, tačiau, teismams sprendžiant dėl advokato kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, savo poziciją grindė netinkamais advokato veiksmais vykdant teisinės pagalbos sutartį. Taigi byloje buvo keliamas klausimas dėl advokato V. R. atsakovei teiktų paslaugų kokybės. Dėl to nepagrįstais pripažintini kasacinio skundo argumentai dėl CPK 320 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir ginčo ribų peržengimo apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant advokato kaltės (ne)buvimo dėl sutarties nutraukimo aplinkybes. 

42.       Advokato V. R. atsakovei teiktų paslaugų kokybės (kaip jo kaltės dėl sutarties nutraukimo) klausimas byloje yra reikšmingas siekiant nustatyti, kokią paslaugų kainos dalį atsakovė turi jam atlyginti pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį. Minėta, kad paslaugų sutartims mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos rangos sutartis reglamentuojančios teisės normos. CK 6.665 straipsnis nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Nagrinėjamai bylai aktuali šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti užsakovui (klientui) reikalauti iš rangovo (paslaugų teikėjui) atitinkamai sumažinti darbų (paslaugų) kainą.

43.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisin paslaugų sutarties vykdymas pasižymi tam tikra specifika, nulemta tokios sutarties prigimties. Atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Kai kyla šalių ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016, 22 punktas).

44.       Vertinant advokato suteiktų teisinių paslaugų tinkamumą, t. y. advokato veiksmus ir profesinius gebėjimus ruošiant teismui dokumentus (parenkant kliento pažeistų teisių gynybos būdą ar atsikertant į pareikštus reikalavimus) ir atstovaujant kliento interesams teisme, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitoks, negu priešingos šalies nurodomas ar teismų praktikos formuojamas, įstatymo aiškinimas bei taikymas, taip pat kitoks, negu priešingos šalies faktinių aplinkybių vertinimas, interpretavimas nereiškia advokato neteisėtų veiksmų ir nerodo jo neprofesionalumo, nebent šie veiksmai būtų akivaizdžiai prieštaraujantys taikomo įstatymo turiniui, esmei ir paskirčiai ir rodytų piktnaudžiavimą teise. Advokato veiksmų neteisėtumo nerodo ir teismų priimtų procesinių sprendimų nenaudingumas jo atstovaujamai šaliai ar atskirų teismo instancijų priešingų sprendimų dėl jo atstovaujamojo priėmimas.

45.       Vis dėlto teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant dėl teisin paslaugų sutarties tinkamo vykdymo, advokato veiksmai galėtų būti vertinami proceso teisės normų reikalavimų vykdymo aspektu: ar advokatas, ruošdamas teismui dokumentus, įskaitant skundus dėl žemesnės instancijos teismo procesinių sprendimų, laikėsi proceso normų nustatytų terminų ir kitų reikalavimų; ar rinko esminius, būtinus savo atstovaujamojo naudai reikšmingų aplinkybių nustatymui įrodymus; ar, sprendžiant ginčą, laiku ir tinkamai vykdė teismo nurodymus ir panašiai. Tačiau visais atvejais, kilus ginčui tarp advokato ir jo atstovaujamo asmens dėl teiktų teisin paslaugų tinkamumo, advokato veiksmų teisėtumo klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas vertinant byloje įrodytų aplinkybių visumą.

46.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė kasaciniam teismui pateikė pranešimą apie tai, kad 2018 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl žalos (nuostolių) priteisimo iš advokato V. R. dėl jo galimai neteisėtų veiksmų vykdant šioje byloje aktualią teisinių paslaugų sutartį. Šios pradėtos nagrinėti bylos baigtis gali turėti reikšmės nagrinėjamoje byloje sprendžiamam klausimui dėl advokato teisės gauti atlyginimą už iki sutarties nutraukimo suteiktų paslaugų dalį.

47.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ normas, tačiau, spręsdamas dėl teisinės pagalbos sutarties nutraukimo padarinių, nepagrįstai rėmėsi netesybas nustatančia susitarimo sąlyga, neišaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su advokato V. R. teiktų teisinių paslaugų kokybe, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turėtų nustatyti ir įvertinti šioje nutartyje nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su advokato V. R. teiktų teisinių paslaugų kokybe.

48.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo dalyką kasaciniame teisme lemia kasacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis bylos medžiaga (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kasaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti ir vertinti atsakovės kasaciniam teismui pateiktą Vilniaus apygardos teismui paduotą ieškinį su priedais.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

49.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 8,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. pažyma).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Atsisakyti priimti atsakovės BUAB „Vakarų dagvis“ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktą naują įrodymą – 2018 m. lapkričio 27 d. ieškinį su priedais.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Birutė Janavičiūtė 

 

 

        Algirdas Taminskas

 

        

        Vincas Verseckas 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CK6 6.721 str. Vienašalis paslaugų sutarties nutraukimas
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos