Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-333-2014].docx
Bylos nr.: 3K-3-333/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 188639721 atsakovas
UAB „ATEA“ 122588443 Ieškovas
UAB „Fima" 121289694 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Motyvų projektas

Civilinė byla Nr. 3K-3-333/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01371-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2014 m. birželio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Rimvydo Norkaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ ieškinį atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Fima“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vertinant viešajam pirkimui pateiktų pasiūlymų atitiktį Techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams, teisėtumo ir pasiūlymą pirkimui pateikusio tiekėjo teisės paaiškinti ir (ar) patikslinti techninius pasiūlymo duomenis.

Ieškovė UAB „ATEA“ (toliau – ieškovė, kasatorė, tiekėja) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, perkančioji organizacija) 2013 m. gegužės 9 d. sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymą, nustatyti pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoją; įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymą; išreikalauti dokumentus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2013 m. vasario 7 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Bagažo kontrolės rentgeno prietaisų pirkimas“ (pirkimo Nr. 132577) (toliau – Konkursas), kuriam pasiūlymą, be kitų tiekėjų, pateikė ir ieškovė. Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisija 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį Konkurso sąlygų reikalavimų. Išnagrinėjusi ieškovės 2013 m. balandžio 30 d. pretenziją, perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisija panaikino skundžiamą sprendimą ir nusprendė visų tiekėjų pasiūlymus vertinti iš naujo. Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos 2013 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (20/5.14)S-52 ieškovė informuota, kad jos pasiūlymas atmestas, nes neatitinka Konkurso sąlygų 3.1.8 punkto reikalavimų (nepateiktos Radiacinės saugos centro išduotos licencijos prekiauti, nuomoti, prižiūrėti ir remontuoti siūlomo modelio jonizuojančios spinduliuotės šaltinius), siūloma įranga neatitinka Konkurso sąlygų 5 priedo „Techninė specifikacija“ 8 punkto (prietaiso ilgis, aukštis, plotis), 12 punkto (rentgeno funkcijų valdymas lietimui jautriu sensoriumi arba lietimui jautriu ekranu), 16 punkto (galimybė tikrinti bagažą reversiniu rėžimu), 17 punkto (vaizdo Gama–korekcija), 19 punkto (vaizdo didinimas ne mažiau kaip 64 kartus), 32 punkto (galimybė perkelti duomenis apie operatorių darbą), 33 punkto (operatorių slaptažodžiai), 34 punkto (duomenų priskyrimas bagažo atvaizdui) reikalavimų, siūlomos įrangos techninė dokumentacija pateikta tik anglų kalba, Konkurso laimėtoju paskelbtas trečiojo asmens UAB „Fima“ pasiūlymas. Ieškovė 2013 m. gegužės 24 d. pateikė pretenziją, kuri perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos 2013 m. birželio 3 d. sprendimu atmesta, papildomai nurodant, kad tiekėjo anglų kalba pateikta dokumentacija neišsami, o perkančioji organizacija negali leisti tiekėjui pakeisti pateiktą pasiūlymą, jog pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkantis. Nesutikdama su perkančiąja organizacija ieškovė teigia, kad sprendimas atmesti jos pasiūlymą pagrįstas vien tik prielaidomis; 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. gegužės 24 d. pretenzijose perkančiajai organizacijai pateikti išsamūs paaiškinimai ir įrodymai, patvirtinantys pasiūlyme nurodytos informacijos teisingumą ir siūlomo bagažo kontrolės rentgeno XIS-6545 atitiktį Konkurso sąlygų (Techninės specifikacijos) reikalavimams. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad perkančioji organizacija nesikreipė dėl ieškovės pasiūlyme nurodytos informacijos paaiškinimo ir (ar) patikslinimo, nors turėjo tokią pareigą, nevertino pateiktos gamintojo deklaracijos, kurioje pažymėta, jog siūlomas gaminys atitinka Konkurso sąlygas, taip pat neišanalizavo ieškovės paaiškinimų ir prie jų pridėtų dokumentų, patvirtinančių, kad siūloma įranga atitinka visus Techninės specifikacijos reikalavimus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, nustatyti pasiūlymų eilę ir Konkurso laimėtoją; įpareigojo atsakovo Viešojo pirkimo komisiją iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymą Konkursui; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas pažymėjo, kad, vertinant, ar ginčijamu sprendimu atsakovas nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, turi būti analizuojama, ar ieškovės kartu su 2013 m. gegužės 24 d. pretenzija pateiktuose dokumentuose išdėstyta nauja informacija apie siūlomą produktą ir ar ji keičia pasiūlymo esmę. Teismas nustatė, kad, teikdama pasiūlymą, ieškovė siūlė gaminį – X-Ray Scanner XIS-6545 (modifikacija MINI), pasiūlyme nurodyti prietaiso išmatavimai 1516 x 1307 x 873 mm. Nors prie pasiūlymo pridėtoje techninėje dokumentacijoje aprašytas X-Ray Scanner XIS-6545 (modifikacija Standart), jis nuo X-Ray Scanner XIS-6545 MINI skiriasi tik išmatavimais; 2013 m. gegužės 24 d. su pretenzija atsakovui pateiktas aiškinamasis raštas dėl įrenginio X-Ray Scanner XIS-6545 MINI ir Standard modifikacijų, X-Ray Scanner XIS-6545 modelio MINI dokumentacija, todėl teismas darė išvadą, kad papildoma techninė dokumentacija nekeitė pasiūlymo esmės, ji tik pagrindė tam tikrus siūlomo įrenginio techninius parametrus, nėra pagrindo teigti, jog pateikiamoje dokumentacijoje yra nauja informacija apie siūlomą įrenginį (jis jau buvo aprašytas pasiūlyme, tik nenurodant modelio modifikacijos). Ieškovei pasiūlyme nurodžius X-Ray Scanner XIS-6545, o ne išsamų įrenginio pavadinimą (6546 MININ ar 6545 MINI), tačiau visur pateikiant tas pačias įrenginio charakteristikas, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo nevertinti ieškovės nurodomo įrenginio, nes iš esmės visur buvo kalbama apie tą patį įrenginį, X-Ray Scanner XIS-6545, kurio matmenys 1516 x 1307 x 873 mm. Nors nebuvo pateikta siūlomo įrenginio techninė dokumentacija lietuvių kalba, šios dokumentacijos vėlesnis pateikimas, teismo vertinimu, negali būti laikomas pasiūlymo keitimu iš esmės, jis pripažintinas formaliu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo atsakovui nevertinti ieškovės pasiūlymo. Teismas konstatavo, kad Radiacinės saugos centro 2013 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 1.11-2-1503 patvirtinama, jog gamintojo Astrophysics Inc. bagažo patikros prietaisų serijai XIS (taip pat ir XIS 6545 modifikacijoms XIS 6545 MINI ir XIS 6545 Standard) nustatyta radiacinės saugos reikalavimų atitiktis, ieškovė turi teisę prekiauti, montuoti, techniškai prižiūrėti ir remontuoti XIS serijos bagažo prietaisus, todėl jos pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų 3.1.8 punkto reikalavimus.

Atsakovas nepagrįstai sprendė, kad įrenginys neatitinka Konkurso sąlygų 5 priedo 8 punkto reikalavimo, jog įrenginio išmatavimai turi būti ne didesni, kaip 1700 x 1400 x 900 mm, nes ieškovės pasiūlyme nurodomas siūlomo įrenginio dydis yra 1516 x 1307 x 873 mm. Teismas pripažino, kad ieškovės siūlomas įrenginys atitinka Konkurso sąlygų 5 priedo 12 punktą, nes turi lietimui jautrų ekraną, kuriuo atliekami įrenginio valdymo veiksmai, o reikalavimas, jog įrenginys būtų visiškai valdomas tik lietimui jautriu ekranu ar jame nebūtų jokių klavišų, nenustatytas. Tai, kad pasiūlymo formoje ieškovė neįrašė sakinio apie galimybę valdyti prietaisą ir analizuoti objektus neatitraukiant dėmesio nuo vaizduoklio, teismas laikė formaliu Konkurso sąlygų pažeidimu, nes jis nesudaro pagrindo teigti, jog siūlomas kitas įrenginys; įvertinus įrenginio dokumentaciją, galima nustatyti, kad jis atitinka šį reikalavimą. Teismas sprendė, kad ieškovės pretenzijose pateikti paaiškinimai, gamintojo parengta vartojimo instrukcija patvirtina, jog siūlomas įrenginys gali tikrinti bagažą reversiniame rėžime, taigi jis atitinka Konkurso sąlygų 5 priedo 16 punktą; jis taip pat atitinka ir to paties priedo 17 punkto reikalavimą – turi vaizdo Gama-korekciją, kuri XIS serijos įrenginiuose vadinama „B/W +/- Light, B/W +/- Dark“, ši informacija nurodyta tiek pasiūlymo formoje, tiek gamintojo parengtoje vartotojo instrukcijoje. Pasiūlymas ir pridėta dokumentacija taip pat patvirtina, kad įrenginys vaizdą didina 64 kartus (atitinka Konkurso sąlygų 5 priedo 19 punktą), atitinka Konkurso sąlygų 5 priedo 33 ir 34 punktų reikalavimus. Kadangi 2013 m. birželio 3 d. pranešime nurodydama, kad tiekėjo pateikta dokumentacija anglų kalba yra neišsami, perkančioji organizacija nepagrindė, kokios papildomos informacijos trūko, tai teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisakė.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo asmens apeliacinį skundą, 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Nustačiusi, kad atsakovas Konkurso sąlygose apibrėžė perkamų prekių savybes, apimtis, pasiūlymų pateikimo formas (tiekėjai privalėjo nurodyti siūlomos įrangos pavadinimą ir šios įrangos modelį (tipą, versiją), pirkimu suinteresuoti asmenys šių sąlygų neginčijo, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog ieškovė privalėjo laikytis atsakovo nustatytų taisyklių ir tiksliai nurodyti siūlomą prekę bei pateikti jos techninę dokumentaciją. Ieškovė pasiūlė įrenginį X-Ray Scanner XIS-6545 (nedetalizuodama MINI ar Standart), nurodė siūlomo prietaiso išmatavimus (1516 x 1307 x 873), pateikė prietaiso XIS-6545 techninę dokumentaciją anglų kalba ir brėžinį, taigi jos pasiūlymas buvo su trūkumais. Kolegija nustatė, kad finansiniame pasiūlyme ir techninėje dokumentacijoje nurodyti skirtingi siūlomo įrenginio išmatavimai (techninėje dokumentacijoje nurodytas įrenginio dydis viršijo Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus); finansiniame pasiūlyme pateikti išmatavimai sutapo su brėžinyje nurodytais duomenimis, tačiau buvo pateiktas renginio XIS-6545 MINI brėžinys, o finansiniame pasiūlyme ir techninėje dokumentacijoje nurodytas įrenginys XIS-6545. Dėl tokių prieštaringų duomenų teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė pasiūlė Techninėje specifikacijoje neapibrėžtą prekę, todėl atsakovas, nustatęs, jog pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų reikalavimų, pagrįstai ieškovės pasiūlymą atmetė (Konkurso sąlygų 9.2.3 ir 9.3.3 punktai).

Kolegijos vertinimu, negalima nuspręsti, kokių konkrečių įrenginių instrukcijos pateiktos kartu su 2013 m. balandžio 30 d. pretenzija. Kadangi su 2013 m. gegužės 24 d. pretenzija pateiktoje gamintojo Astrophysics Inc. rašytinėje deklaracijoje nurodoma, kad „6545 MINI“ ir „6545 Standard“ yra dvi X-Ray Scanner XIS-6545 modifikacijos, tai teisėjų kolegija konstatavo, jog, teikdama pasiūlymą, ieškovė finansinio pasiūlymo formoje privalėjo aiškiai nurodyti siūlomo gaminio versiją (modifikaciją) ir pateikti ją pagrindžiančius techninius dokumentus. Ieškovė finansiniame pasiūlyme nurodė, kad siūlo X-Ray Scanner XIS-6545; nors pasiūlymo formoje nurodyti įrenginio techniniai duomenys atitiko Konkurso sąlygų techninę specifikaciją, tačiau prie jo pridėti techniniai duomenys (aprašymas) anglų ir lietuvių kalbomis iš esmės neatitiko pasiūlyme nurodyto įrenginio. Kolegija pažymėjo, kad pateiktas įrenginio XIS-6545 MINI brėžinys (kuriame nurodyti išmatavimai sutapo su pasiūlyme nurodyto įrenginio išmatavimais) neatitinka techninės dokumentacijos sąvokos, nes, be prietaiso apimties duomenų, jame nėra visų kitų tokį prietaisą apibūdinančių techninių duomenų (parametrų); atsakovas, neturėdamas XIS-6546 MINI techninių duomenų (nei anglų, nei lietuvių kalba), neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovė siūlo pirkti šį bagažo kontrolės rentgeno prietaisą. Dėl to kolegija konstatavo, kad ieškovė nesilaikė Konkurso sąlygų reikalavimų pagrįsti siūlomo prietaiso charakteristikas, pateikti techninę dokumentaciją anglų ir lietuvių kalbomis; apeliacinės instancijos teismui pareikalavus ieškovės pateikti siūlomo prietaiso techninius duomenis, ji pateikė išsamias XIS-6545 ir XIS-6545 MINI technines specifikacijas (anglų ir lietuvių kalbomis), todėl kolegija padarė išvadą, jog šiuos duomenis ieškovė galėjo pateikti atsakovui kartu su pasiūlymu, tačiau elgėsi nerūpestingai, vilkino viešojo pirkimo procedūras. Kolegija pažymėjo, kad perkančiajai organizacijai nenustatyta pareigos prašyti tiekėją paaiškinti savo pasiūlymą, pateikti tinkamus dokumentus neribotai, t. y. iki toks pasiūlymas taptų visiškai atitinkantis Konkurso sąlygas, tai būtų akivaizdus viešųjų pirkimų principų pažeidimas (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo VPĮ 2 straipsnio 19 dalies ir CPK 185 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Kasatorė nurodo, kad, priimdama skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertino tik ieškovės finansinį pasiūlymą ir kartu su juo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateiktą techninę dokumentaciją (ir tai ne visa apimtimi, nes įrenginio brėžinį nepagrįstai nepripažino technine dokumentacija), tačiau neatsižvelgė į vėliau kartu su pasiūlymo paaiškinimais pateiktus papildomus techninius duomenis. Finansiniame pasiūlyme nurodyti siūlomo įrenginio parametrai atitinka techninę specifikaciją, ir šiai atitikčiai pagrįsti ieškovė pateikė XIS 6545 bendrąsias technines specifikacijas ir siūlomos MINI modifikacijos brėžinį, tačiau teisėjų kolegija šio įrodymo nelaikė tinkamu, jo nevertino ir, kasatorės manymu, taip pažeidė CPK 185 straipsnį dėl visapusiško pateiktų įrodymų įvertinimo. Kasatorės nuomone, įrenginio brėžinys yra techninė dokumentacija, kuria pateikiamas siūlomo įrenginio vaizdas ir pagrindžiama dalis finansiniame pasiūlyme deklaruotų siūlomo įrenginio charakteristikų. Vertindama tik dalį techninės dokumentacijos, teisėjų kolegija paneigė pasiūlymo kaip dokumentų visumos sampratą ir taip pažeidė VPĮ 2 straipsnio 19 dalį.
  2. Dėl netinkamo VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatorės įsitikinimu, svarbu nustatyti, ar techninė dokumentacija, pagrindžianti siūlomo įrenginio charakteristikas, yra priskiriama pasiūlymui „siaurąja“ ar pasiūlymui „plačiąja“ prasme, nes tai turi įtakos pasiūlymo aiškinimo ir tikslinimo riboms – pasiūlymo „siaurąja“ prasme tikslinimui taikoma VPĮ 39 straipsnio 1 dalis, pasiūlymo „plačiąja“ prasme aiškinimui ir tikslinimui, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, taikomi viešųjų pirkimų principai, pagrindinis jų – proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-324/2013; kt.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad „pasiūlymas siaurąja prasme“ suprantamas kaip dokumentų visumos dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan., tačiau iki šiol nėra konkrečiai apibrėžta, kas konkrečiai yra pasiūlymas siaurąja prasme – neaišku, kokiais panašiais atvejais dokumentai gali būti priskiriami pasiūlymui „siaurąja prasme (kasacinis teismas, aiškindamas pasiūlymo „siaurąja“ prasme tikslinimo ribas, iš esmės yra pasisakęs tik dėl kainos tikslinimo galimybių, o pasiūlymo „plačiąja“ prasme – tik dėl jungtinės veiklos sutarties ir laidavimo rašto). Kasatorė nurodo, kad jei pasiūlymas „plačiąja“ prasme yra visas pasiūlymas, įskaitant kvalifikacijos reikalavimus ir „kitus“ reikalavimus, tai būtų galima teigti, jog pasiūlymas „siaurąja“ prasme yra pasiūlymo dalis, į kurią patenka „kiti“ reikalavimai, bet nepatenka kvalifikacijos reikalavimai; tokiu atveju visi „kiti“ reikalavimai turėtų būti tikslinami vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi, tačiau, remiantis kasacinio teismo praktika, „kiti“ reikalavimai vienais atvejais tikslinami remiantis VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi (pasiūlymas „siaurąja“ prasme), kitais – VPĮ 3 straipsnio 1 dalimi (pasiūlymas „plačiąja“ prasme), pvz., laidavimo raštas ir jungtinės veiklos sutartis yra reikalavimai, nepatenkantys į pasiūlymą „siaurąja“ prasme, ir tikslintini remiantis VPĮ 3 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir kt. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011). Kasatorės teigimu, Konkursui pateikta pasiūlymo forma (Konkurso sąlygų 2 priedas) ir finansinis pasiūlymas (Konkurso sąlygų 3 priedas) laikytini pasiūlymu „siaurąja“ prasme, nes šiuose dokumentuose pateikta informacija apie siūlomą įrenginį, jo kainą ir savybes – tai pirminis dokumentas, kuriuo tiekėjas įsipareigoja tiekti nurodytų savybių įrenginį už nurodytą kainą; visi kiti pasiūlymą sudarantys dokumentai laikytini pasiūlymu „plačiąja“ prasme, tai – pirminę informaciją pagrindžianti dokumentacija, jais tiekėjas nieko naujo nenurodo, tik pagrindžia pasiūlymo formoje ir finansiniame pasiūlyme esančią informaciją. Dėl to pasiūlymo formoje ir finansiniame pasiūlyme pateikta informacija gali būti tikslinama pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį, o likusi pasiūlymo dalis (taip pat ir techninė dokumentacija), remiantis proporcingumo principu (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).
  3. Dėl kasatorės pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygų reikalavimams. Pasak kasatorės, teisėjų kolegija neįvertino pirmiau nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad finansiniame pasiūlyme ir jį pagrindžiančiuose dokumentuose kasatorė siūlė įrenginio XIS 6545 modifikaciją MINI, o pasiūlyme esantys neaiškumai buvo formalūs ir galėjo būti patikslinti ir (ar) paaiškinti (kasatorė tai padarė papildomuose dokumentuose pateikdama paaiškinimus ir pridėdama įrodymus). Pasiūlyme „siaurąja“ prasme nurodytas bendras oficialus įrenginio pavadinimas XIS 6545, kurio modifikacijos MINI ir Standart skiriasi tik vienu parametru – ilgiu, todėl finansiniame pasiūlyme nurodytas įrenginio pavadinimas XIS 6545, jo 8 punkte nurodytas tinkamas ir teisingas įrenginio XIS 6545 modifikacijos MINI ilgis, pridėtas siūlomo įrenginio XIS 6545 MINI brėžinys ir standartinės XIS 6545 techninės specifikacijos turėjo būti vertinami kaip visuma, atsižvelgta į kasatorės 2013 m. balandžio 30 d. ir gegužės 24 d. pretenzijose teiktus paaiškinimus. Kasatorės manymu, tai, kad ji siūlo XIS-6545 MINI, matyti jau pasiūlymo formoje, todėl nėra pagrindo teigti, jog, aiškindama pasiūlymą ir teikdama pretenzijas, kasatorė pakeitė pasiūlymo turinį ir siūlomo įrenginio modelį; teisėjų kolegija neįvertino, kad įrenginio gamintojas 2013 m. gegužės 23 d. patvirtino aplinkybę, jog kasatorės pasiūlyme nėra trūkumų. Kasatorė pažymi, kad atsakovas nesikreipė dėl pasiūlymo paaiškinimo (prašė tik pateikti informaciją lietuvių kalba), kasatorė tai darė savo iniciatyva, todėl teisėjų kolegija padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliacinės instancijos teismui pateiktą informaciją tiekėja galėjo pateikti anksčiau, o perkančioji organizacija neprivalėjo prašyti tiekėją tikslinti pasiūlymą neribotą laiką; atsižvelgtina ir į tai, kad teismui nepateikta jokios naujos informacijos – skyrėsi tik dokumentų forma, bet ne turinys.
  4. Dėl turinio viršenybės prieš formą principo. Kasatorės teigimu, priimdama skundžiamą sprendimą teisėjų kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir kt. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011, pateikto išaiškinimo, kad turiningasis tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi pirmenybę prieš formalumų laikymąsi. Teisėjų kolegija vertino tik dokumentų formą, o ne turinį (įvertino tik finansiniame pasiūlyme pateiktą informaciją ir vieną techninės specifikacijos dalį, visiškai neatsižvelgdama į kitų pateiktų dokumentų turinį), o tai lėmė iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Atsakovas mano, kad teisėjų kolegija tinkamai taikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo principą, objektyviai įvertino galimybes tikslinti pasiūlymą tiek „plačiąja“, tiek „siaurąja“ prasme. Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija pagrįstai sprendė, kad kasatorės pasiūlymas turėjo esminių trūkumų – jame nurodytos charakteristikos (savybės) nebuvo pagrįstos pateikta technine dokumentacija; nors finansiniame pasiūlyme deklaratyviai patvirtinta, jog siūloma įranga atitinka Konkurso sąlygas, tačiau pagal pridėtą techninę dokumentaciją siūloma įranga neatitiko nustatytų reikalavimų. Atsakovo įsitikinimu, vėlesniais paaiškinimais (teiktais su pretenzijomis) kasatorė siekė iš esmės pakeisti pasiūlymą (jame nurodytą įrangą – bazinį modelį XIS 6545) ir siūlyti kitą, nei nurodyta, įrenginio modifikaciją (XIS 6545 MINI), taip pakeičiant Konkurso sąlygų neatitinkantį pasiūlymą („siaurąja“ prasme), kad jis taptų atitinkančiu reikalavimus.
  2. Dėl turinio viršenybės prieš formą principo. Atsakovas nurodo, kad teisėjų kolegija vadovavosi turinio viršenybės prieš formą principu – vertino pasiūlytos įrangos (bazinio modelio XIS 6545) savybes, nurodytas pateiktoje techninėje dokumentacijoje, o ne deklaratyvius kasatorės finansinio pasiūlymo formoje nurodytus duomenis (kad įranga atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus) ar teiginius, jog siūlo kitą įrenginį, negu nurodytas.
  3. Dėl kasatorės reikalavimo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad, teisėjų kolegijai panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas, laikydamasis atidėjimo termino, 2013 m. gruodžio 4 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį su Konkurso laimėtoja UAB „Fima“. Dėl to kasatorės skunde nurodytas reikalavimas yra neįgyvendinamas, o pirkimo sutartis, remiantis VPĮ 951 straipsnio 4 dalies nuostatomis, negali būti pripažinta negaliojančia.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo VPĮ 2 straipsnio 19 dalies ir CPK 185 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Nesutikdamas su kasacinio skundo argumentu, trečiasis asmuo nurodo, kad priimdama skundžiamą sprendimą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertino ne tik kasatorės pasiūlymą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateiktus paaiškinimus ir įrangos dokumentus.
  2. Dėl netinkamo VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką pasiūlymu „siaurąja“ prasme laikomi duomenys, kurie apibūdina viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes (techninę specifikaciją), kainą, sutarties vykdymo aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rūdupis v. Varėnos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-495/2013); tai ne konkretūs dokumentai, bet juose esantys duomenys, kurie gali būti pateikti pasiūlymo formoje, finansiniame pasiūlyme, siūlomų prekių, paslaugų ar darbų techniniuose aprašymuose, sąmatose, projektuose, brėžiniuose ar gaunami apžiūros ar bandymų metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2011). Trečiasis asmuo pabrėžia, kad pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį pasiūlymus „siaurąja“ prasme galima tikslinti tiek, kiek tai nekeičia pasiūlymo esmės ir pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkančio pasiūlymo nepaverčia pirkimo dokumentus atitinkančiu pasiūlymu; galimybė keisti jau pateiktus techninės specifikacijos, brėžinių, gamintojo patvirtinimų duomenis, apibūdinančius perkančiosios organizacijos reikalaujamas savybes, paneigtų šį VPĮ įtvirtintą draudimą. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo direktoriaus 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-294 patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 70 punkte nustatyta perkančiosios organizacijos teisė, kilus klausimų dėl pasiūlymų turinio, prašyti, jog dalyviai pateiktų paaiškinimus, nekeisdami pasiūlymo; taigi pasiūlymas negali būti keičiamas, o tik paaiškinamas, perkančioji organizacija turi teisę, bet ne pareigą prašyti tai padaryti.
  3. Dėl kasatorės pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygų reikalavimams. Trečiasis asmuo teigia, kad kasatorė privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, Konkurso sąlygų 3 priede pateiktoje lentelėje tiksliai nurodyti siūlomą prekę ir jos parametrus, pateikti techninę dokumentaciją, kuri patvirtintų įrangos atitiktį Konkurso sąlygų 5 priede „Techninė specifikacija“ nustatytiems reikalavimams, tačiau to nepadarė – pasiūlė įrenginį X-Ray Scanner XIS-6545, kuris neatitinka nustatytų reikalavimų. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovas neturėjo pagrindo ir teisės leisti kasatorei pašalinti pasiūlymo trūkumus, nes nebuvo įmanoma tai padaryti nekeičiant pasiūlymo „siaurąja“ prasme (kasatorė turėtų pakeisti siūlomą įrangą į kitą, pateikti jos techninę dokumentaciją, o ne tik brėžinį). Teisėjų kolegija pagrįstai konstatavo, kad Konkursui pasiūlytas gaminys X-Ray Scanner XIS-6545, o ne XIS-6545 MINI, kurie skiriasi ne tik ilgiu, bet ir angos dydžiu, svoriu, aukščiu; prie finansinio pasiūlymo pridėti XIS-6545 Standart duomenis patvirtinantys dokumentai. Trečiasis asmuo sutinka su teisėjų kolegijos išvada, kad pateiktas brėžinys neatitinka techninės dokumentacijos sąvokos; kasatorė privalėjo pateikti ne tik gaminio XIS-6545 MINI brėžinį, bet ir kitą dokumentaciją, kuri patvirtintų jo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams (vien brėžinys neleidžia padaryti tokios išvados).
  4. Dėl turinio viršenybės prieš formą principo. Trečiasis asmuo nesutinka su teiginiais, kad teisėjų kolegija nesivadovavo turinio viršenybės prieš formą principu, pažymėdamas, jog ji aiškinosi, kokį įrenginį pasiūlė kasatorė (remdamasi pasiūlymo duomenimis, kasatorės paaiškinimais ir elgesiu nustatė, kad tai nebuvo kasatorės paaiškinimuose nurodomas įrenginys); nurodo, kad tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų (turiningasis) vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turinčius viršenybę prieš formalumus, turi ribas, jis negali paneigti skaidrumo ir lygiateisiškumo principų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais sprendžia dėl: a) pasiūlymo siaurąja ir plačiąja prasme bei kitų reikalavimų sąvokų (kategorijų) reikšmės ir atskyrimo; b) perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjos pasiūlymą dėl neatitikties Konkurso sąlygoms teisėtumo.

 

Dėl pasiūlymo siaurąja ir plačiąja prasme bei kitų reikalavimų sąvokų (kategorijų) reikšmės ir atskyrimo

 

Kasatorė kasaciniame skunde kelia pasiūlymo siaurąja ir plačiąja prasme bei kitų reikalavimų sąvokų turinio ir šių kategorijų atskyrimo teisės klausimus, kurie sudaro kasacijos pagrindą (CPK 346 straipsnis). Ieškovės vertinimu, iš kasacinio teismo praktikos matyti tai, kad sąvokos „reikalavimai kvalifikacijai“ ir „kiti reikalavimai“ atskirtos, o pastarosios kategorijos (kiti reikalavimai) atitikties vertinimui taikytinos VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kasatorė taip pat nurodo, kad „kitų reikalavimų“ kategorija apima kasacinio teismo praktikoje išplėtotas pasiūlymo siaurąja ir plačiąja prasme sąvokas, t. y. pasiūlymo dalis, kurioje pateikiami duomenys apie atitiktį „kitiems reikalavimams“, gali būti kvalifikuojama tiek pasiūlymu siaurąja, tiek pasiūlymu plačiąja prasme, priklausomai nuo to, gali būti taikomos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies ar 3 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kasatorė, be kita ko, pažymi, kad jei pasiūlymas plačiąja prasme yra visas pasiūlymas, įskaitant reikalavimus kvalifikacijai ir „kitus“ reikalavimus, tai pasiūlymas siaurąja prasme yra pasiūlymo dalis, į kurią patenka „kiti reikalavimai“; teismų praktikoje aiškiai neapibrėžta pasiūlymo siaurąja prasme sąvoka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės siūlomas pirmiau nurodytų sąvokų aiškinimas neatitinka teismų praktikoje išplėtotos skirtingų pasiūlymo dalių ir reikalavimų koncepcijos, juo neatsižvelgiama į šių sąvokų atskyrimo tikslus.

Kasacinis teismas dėl pasiūlymo siaurąja ir plačiąja prasme bei kitų reikalavimų sąvokų pirmiausia pažymi, kad teismų praktika buvo pradėta formuoti skirtingų viešojo pirkimo procedūrų – reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai ir pasiūlymui (siaurąja prasme) nustatymo ir atitikties vertinimo – atribojimo prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009). Šis atskyrimas pagrįstas skirtingų VPĮ nuostatų aiškinimu ir taikymu bei dėl to netapačiu viešųjų pirkimų santykių šalims suteikiamų teisių ir jų pareigų turiniu; aptariamos skirtingų procedūrų (etapų) atskirties įgyvendinimo prielaida – tinkamas pirkimo sąlygų nustatymas ir kvalifikavimas kilus ginčui, atsižvelgiant į atitinkamos sąlygos turinį, o ne į tai, kaip perkančioji organizacija ją įvardija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios viešųjų pirkimų procedūrų (reikalavimų) atskirties užuomazgos kasacinio teismo praktikoje, nors ir ne taip aiškiai, pasirodė dar anksčiau vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų pagal atitinkamas VPĮ normas teisėtumą dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo jungtinės veiklos sutarties neatitikties pirkimo sąlygoms pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008). Pastarojoje nutartyje kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad VPĮ nustatytos kelios reikalavimų konkurso dalyviams rūšys: reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai (ekonominis, techninis, profesinis pajėgumas, teisė verstis tam tikra veikla, tam tikri kokybės vadybos sistemos standartai ir pan.), negatyvaus pobūdžio reikalavimai, kurie riboja ar draudžia tiekėjų dalyvavimą konkurse (juridinių asmenų bankrotas, fizinių asmenų neišnykęs teistumas ir pan.), bei kiti reikalavimai. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, kuris vėlesnėje praktikoje buvo tik patikslintas aiškiau pasisakant, kokios VPĮ ar pirkimo sąlygų nuostatos laikytinos „kitais reikalavimais“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011), matyti, kad dėl savo pobūdžio kitų reikalavimų sąvoka įeina į reikalavimų tiekėjams, bet ne pasiūlymo siaurąja prasme, apimtį.

Pažymėtina, kad toks įstatymo aiškinimas iš dalies pagrįstas skirtingos nacionalinės (VPĮ) ir Europos Sąjungos teisės terminijos vartojimo. Kasacinio teismo jau pažymėta, kad Europos Sąjungos teisėje vartojama bendresnė sąvoka – kokybinės atrankos kriterijai, reiškiantys, kad juos atitinkantiems tiekėjams leidžiama toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose varžantis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). VPĮ (taip pat ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvose) atskirai sureguliuotas tiekėjų pajėgumo (kvalifikacijos) ir neigiamo pobūdžio nuostatų, draudžiančių dalyvauti konkurse, nustatymo ir vertinimo sąlygos. O dėl kitų reikalavimų tiekėjams atitikties iš esmės (nuo 2014 m. sausio 1 d. VPĮ atskirai reguliuojama pasiūlymo dalies dėl dalyvavimo įgaliojimo, jungtinės veiklos sutarties, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo vertinimo ir tikslinimo tvarka) sprendžiama, atsižvelgiant į atitinkamų reikalavimų tikslus ir viešųjų pirkimų principus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-324/2013). Įstatymo leidėjo naujai sureguliuota kitų reikalavimų tiekėjams vertinimo tvarka dalyvių teisių apimties prasme iš esmės prilyginta tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarkai (VPĮ 28 straipsnio 10 dalis, 32 straipsnio 5 dalis). Tai, priešingai nei siūlo aiškinti kasatorė, kitus reikalavimus tiekėjams suartina su sąlygomis, keliamomis dalyvių pajėgumui, jų dalyvavimo pirkime ir atrankos nuostatomis, o ne su sąlygomis, susijusiomis su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo ypatybėmis ir pan. (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad reikalavimai, kuriuos perkančiosios organizacijos nurodo pirkimo dokumentuose, iš esmės skirstomi į dvi dideles grupes: a) reikalavimus tiekėjams, o į juos įeina tiekėjų kvalifikacijos ir neigiamo pobūdžio sąlygos ir kiti reikalavimai tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą); ir b) reikalavimus pasiūlymui siaurąja prasme.

Kasatorė taip pat iš dalies neteisingai aiškina pasiūlymo siaurąja ir plačiąja prasme sąvokas. Sąvokos „pasiūlymas plačiąja prasme“ ir „pasiūlymas siaurąja prasme“ kasacinio teismo praktikoje pirmą kartą expressis verbis paminėtos pirmiau nurodytoje 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-126/2010. Kita vertus, dėl pasiūlymo siaurąja prasme iš esmės ir anksčiau buvo sprendžiama šios sąvokos aiškiai neįvardijus. Teismo pažymėta, kad pasiūlymas siaurąja prasme iš esmės reiškia tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan.). Kaip nurodyta pirmiau, tokiu sąvokos „pasiūlymas“ išskyrimu į atskirą kategoriją (pasiūlymą siaurąja prasme) siekta atskirti skirtingus reikalavimus, su reikalavimais susijusias procedūras bei iš jų kylančias tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teises ir pareigas (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis, 39 straipsnio 1 dalis).

Sąvoka „pasiūlymas plačiąja prasme“ plačiau išaiškinta 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010); joje pažymėta, kad pasiūlymo plačiąja prasme sąvoka suprantama kaip visų tiekėjo perkančiajai organizacijai pateikiamų dokumentų visuma. Ši sąvoka iš esmės skirta pabrėžti skirtumą tarp pasiūlymą sudarančių duomenų visumos ir jos dalies („siaurosios“ dalies) pirmiausia atsižvelgiant į galimą perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti pasiūlymą. Iš esmės nesvarbu, dėl kokių priežasčių su tiekėju negali būti sudaromas viešojo pirkimo sandoris (dėl jo nepajėgumo, netinkamos kainos ar pirkimo objekto), tačiau perkančioji organizacija atmeta visą pasiūlymą (plačiąja prasme). Tokia prasmė aiškiai matyti, pavyzdžiui, iš VPĮ 32 straipsnio 6 dalies ir 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto (pasiūlymo atmetimas dėl kvalifikacijos; toliau kitos pasiūlymo dalys nevertinamos). Be to, pasiūlymo plačiąja prasme koncepcija aktuali ir sprendžiant dėl pasiūlymo siaurąja prasme turiningojo vertinimo, kai atitinkamą perkančiosios organizacijos iškelto reikalavimo atitiktį galima nustatyti, atsižvelgiant į visų jai pateiktų dokumentų visumą, inter alia pasinaudojus tiekėjams įstatymo suteikta teise paaiškinti netikslią ar neišsamią informaciją nekeičiant pasiūlymo esmės (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis) (dėl šio aspekto žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“, UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012).

Vis dėlto pasiūlymui plačiąja prasme, priešingai nei teigia ieškovė, nenustatyta bendros (ar kažkokios kitos) vertinimo tvarkos, nes į perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visumą įeina savo pobūdžiu skirtingi duomenys (svarbiausi jų – tiekėjo oferta pagal iš anksto žinomas sąlygas ir įrodymai, kad perkančiajai organizacijai ją priėmus kaip geriausią, bus tinkamai įvykdytas sandoris), kurių vertinimas, inter alia tikslinimas, atliekamas pagal skirtingas teisės normas ir netapačia apimtimi.

Pirmiau nurodytus argumentus kasatorė pateikia, siekdama kvalifikuoti techninius pirkimo objekto duomenis. Ji pažymi, kad tik jos pasiūlymo forma ir finansinis pasiūlymas priskirtinas prie pasiūlymo siaurąja prasme dalies, o visi kiti dokumentai sudaro pasiūlymą plačiąja prasme, nes jais pagrindžiama pirminė informacija apie siūlomą įrenginį, todėl techninė dokumentacija (techninės specifikacijos, brėžiniai, gamintojo patvirtinimai) tikslintina ne pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, o atsižvelgiant į proporcingumo principą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks aiškinimas neatitinka nuoseklios kasacinio teismo suformuluotos turinio viršenybės prieš formą praktikos, šiame kontekste reiškiančios, kad pirmenybė teikiama perkančiosios organizacijos iškelto reikalavimo ir jį atitinkančios tiekėjo pasiūlymo dalies turiniui, o ne lingvistiniam apibūdinimui ar vietai, kur šios nuostatos įtvirtintos. Be to, savo pobūdžiu iš esmės tapatūs duomenys, susiję su siūlomu objektu, negali būti kvalifikuojami skirtingais, kaip siūlo kasatorė.

Atsižvelgdama į prieš tai nurodytų argumentų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visa tiekėjos pasiūlyme nurodyta informacija tiek, kiek ji susijusi su pirkimo objekto rentgeno prietaisais – techninėmis savybėmis, neatsižvelgiant į šių duomenų pateikimo vietą pasiūlyme ir jų išraiškos formą, laikytina pasiūlymu siaurąja prasme kaip tai suprantama pristatytoje teismų praktikoje, pagal kurią tokių duomenų atitikties vertinimui taikytina VPĮ 39 straipsnio 1 dalies ar atitinkamos supaprastintų pirkimų taisyklių bei pirkimo sąlygų nuostatos.

 

Dėl tiekėjos pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo teisėtumo

 

Vienas iš tiekėjos pasiūlymo plačiąja prasme atmetimo pagrindų buvo jos pasiūlyme siaurąja prasme (ofertoje) nurodyta rentgeno prietaisų pavadinimų ir fizikinių matmenų (aukščio, ilgio, pločio) neatitiktis Konkurso sąlygoms ir pateiktos informacijos prieštaringumas. Iš esmės savo siūlomos prekės tinkamumą tiekėja grindžia finansiniame pasiūlyme (pasiūlymo dalis-lentelė, kurioje tiekėjai deklaruoja prekės atliktį techninei specifikacijai joje pažymėdami arba konkrečius duomenis arba patvirtinimo žymą, pavyzdžiui, „yra“) nurodytos informacijos atitiktimi Konkurso sąlygoms bei techninėje dokumentacijoje pateiktais vieno produkto kelių modifikacijų techniniais duomenimis: pagrindine informacija apie standartinę gaminio versiją bei papildomai mažesnio dydžio (MINI versijos) gaminio brėžiniu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tiekėjai privalėjo tinkamai įvardinti siūlomą įrenginį, o ieškovė finansiniame pasiūlyme nurodydama, kad siūlo rentgeno prietaisą „X-Ray Scaner XIS-6545“, nekonkretizavo, kurią jo versiją (Standart ar MINI) iš tiesų siūlo, be to, šiuose dokumentuose skiriasi duomenys apie siūlomo įrenginio aukštį, plotį, ilgį, todėl pagal Konkurso sąlygas  tinkamai neapibrėžė siūlomos prekės. Be to, skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad įrenginio MINI versijos brėžinys neatitinka techninės dokumentacijos sąvokos, nes šiame dokumente nėra kitų reikalingų įrenginį apibūdinančių duomenų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, jam pareikalavus, ieškovė pateikė išsamias įrenginio modifikacijų technines specifikacijas, todėl akivaizdu, jog šiuos duomenis tiekėja perkančiajai organizacijai galėjo pateikti iš karto.

Kasacinio teismo jau spręsta, kad pateikiama techninė dokumentacija turi atitikti šiuos patikimumo kriterijus: 1) pateiktuose dokumentuose turi būti užsakovo reikalaujami duomenys apie siūlomų įrenginių ir medžiagų technines savybes; 2) tiekėjas turi nurodyti gamintoją, kaip šios informacijos šaltinį; 3) turi būti vieša galimybė patikrinti pateiktą informaciją. Vien aplinkybė, kad informacija apie gaminio technines savybes pateikta užsienio kalba, nėra pagrindas išvadai, jog tokia informacija patikimesnė negu pateikta lietuvių kalba, lygiai tas pats pasakytina apie informacijos pateikimo formą (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su kasatore, kad, sprendžiant dėl techninių duomenų apie siūlomą pirkimo objektą, įskaitant galimus tiekėjos paaiškinimus (jei jų būtų paprašyta), nekeičiančius pasiūlymo esmės, dėl kasatorės pasiūlymo siaurąja prasme atitikties iš principo galėtų būti sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į trečiojo asmens atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus dėl tam tikrų ieškovės pateiktų dokumentų reikšmingų netikslumų: a) įrenginio MINI versijos brėžinyje nurodyta, kad pateikti matmenys nurodyti coliais, o ne centimetrais ar milimetrais, kaip finansiniame pasiūlyme; b) rentgeno tunelio plotis finansiniame pasiūlyme nurodytas 651 mm, o MINI versijos brėžinyje – „654,05“; apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktoje techninėje specifikacijoje nurodyta – 65,1 cm c) pradiniame pasiūlyme prie finansinio pasiūlymo ir įrenginio MINI versijos nurodytas aukštis – atitinkamai 1307 mm ir „1306,78“, tačiau apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktose techninėse specifikacijose nurodytas 131,6 cm aukštis.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė elgėsi nerūpestingai. Be to, net ir turiningasis pasiūlymo vertinimas, atsižvelgiant į pateiktų duomenų nesutaptis, neleidžia išsklaidyti abejonių dėl pateiktų techninių duomenų patikimumo pirmiau nurodytos teismų praktikos prasme.

Vis dėlto svarbiausias šalių ginčo objektas – nesutarimas, ar tiekėja, du kartus pretenzijomis skųsdama perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pasiūlymą, galėjo pateikti papildomos informacijos apie siūlomo įrenginio atitiktį Konkurso sąlygoms taip, kad tai nebūtų laikoma pasiūlymo esmės keitimu. Kasatorės vertinimu, techninė gaminio informacija, kuria pagrindžiami atitikties lentelėje (finansiniame pasiūlyme) nurodyti duomenys, pastaruosius tik paaiškina, tačiau ja nieko naujo nenurodoma, todėl tokiai techninei informacijai (techninei specifikacijai, brėžiniams, gamintojo patvirtinimams) leistini vėlesni tikslinimai ir papildymai. Ši jos pozicija, be kita ko, grindžiama duomenų visumos pozicija, pagal kurią teismas finansinį pasiūlymą, techninius duomenis ir vėlesnius paaiškinimus turėjo vertinti kaip pasiūlymo visumą. Teisėjų kolegija su tokiais kasatorės argumentais nesutinka.

Kasacinio teismo jau spręsta, kad kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti. Galimybė pasiūlymą pateikti laisva forma nekeičia tiekėjų pareigos pasiūlymuose pateikti konkrečių išraiškų duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011). Nors ir sutiktina su kasatore, kad jos siūlomų įrenginių atitiktis techniniams pirkimo objekto reikalavimams matyti iš finansinio pasiūlymo, t. y. lentelės, kurios paskutinėje grafoje „pasiūlymo duomenys“ nurodyti arba konkretūs duomenys, pavyzdžiui, konvejerio greitis (reikalavimą konvejerio greičiui nuo 0,20 iki 0,25 m/s tiekėjos siūlomas 0,23 m/s atitinka), arba atitikties deklaracija („yra“, „atitinka“), tačiau Konkurso sąlygų 5 priede „Techninė specifikacija“ nurodyta, jog tiekėjas privalo pateikti siūlomos įrangos techninę dokumentaciją, pagal kurią būtų galima įvertinti technines charakteristikas. Vadinasi, perkančioji organizacija tiekėjų deklaruojamomis siūlomų įrenginių savybėmis siekė įsitikinti ne tik pagal finansinį pasiūlymą, bet ir pagal jį pagrindžiančius techninius duomenis (technines specifikacijas, brėžinius ir pan.), todėl atsakovo sprendimo teisėtumas ir tiekėjų teisės tikslinti pateiktus pasiūlymus (siaurąja prasme) vertintini, atsižvelgiant į visus pirkimo objektą apibūdinančius dokumentus, neapsiribojant tik deklaratyvia atitikties lentele (finansiniu pasiūlymu).

Perkančioji organizacija 2013 m. birželio 3 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad tiekėjos pateikta pradinė informacija neišsami ir dėl to neatitinka iškeltų reikalavimų, o ieškovei negalima leisti teikti papildomos informacijos ir į ją atsižvelgti, nes bus pažeistas skaidrumo principas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši perkančiosios organizacijos pozicija taip pat argumentai, teikiami atsiliepimu į kasacinį skundą, pagrįsti.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Konkurso sąlygą dėl techninės dokumentacijos reikšmės, darytina išvada, kad tiekėjos pasiūlyme buvo tokio pobūdžio trūkumų (pvz., nenurodyta galimybė tikrinti bagažą reversiniu režimu), jog net ir pagal turiningąjį vertinimą perkančioji organizacija negalėjo jo pripažinti tinkamu, nes pradinės informacijos visuma neleido nustatyti pasiūlymo siaurąją prasme atitikties (šiame kontekste pagal analogiją žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Dėl to teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad iš pradžių pateikta techninė dokumentacija nepagrindė įrenginio techninių charakteristikų. Vėliau ieškovės pateikta informacija, pavyzdžiui, vartotojo instrukcija, kvalifikuotina informacija, kuri keičia pasiūlymo esmę ir kurios vertinimas netinkamą pasiūlymą darytų tinkamu. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad ši techninė informacija egzistavo ir anksčiau, t. y. reikalaujamus parametrus ieškovės siūlomas įrenginys atitinka ir, jei atitinkami dokumentai būtų pateikti iš pradžių, pasiūlymas būtų neatmestas. Kaip nurodyta pirmiau, pasiūlymo dalims dėl pirkimo objekto ir tiekėjo kvalifikacijos (ar kitų su jo dalyvavimu susijusių aspektų) taikomos skirtingos VPĮ normos, kuriose įtvirtinta netapati šių reikalavimų vertinimo tvarka, todėl tik tai, kad tiekėjas nesugeba laiku pateikti tinkamai parengto pasiūlymo (siaurąja prasme), vertinant tokius jo veiksmus, negali iškreipti viešųjų pirkimų procedūrų sistemos.

Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką, kuri mutatis mutandis tam tikrais aspektais galėtų būti aktuali ir supaprastintų pirkimų (kaip ir ginčo Konkurso) atvejais. Sprendime Komisija prieš Belgiją Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji priėmė ir vertino vieno iš tiekėjų papildomai jai atsiųstus duomenis apie pirkimo objekto technines charakteristikas, atitikties Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisei, ypač skaidrumo ir lygiateisiškumo principams, pažymėjo, kad papildomų duomenų priėmimas tik iš vieno tiekėjo ir tokios tvarkos nenumačius iš anksto šiuos principus pažeidžia. Be to, tai nepateisinama, priešingai nei įrodinėjo valstybė narė, tikslinamų techninių duomenų objektyvumu ir patikrinamumu (Teisingumo Teismo 1996 m. balandžio 25 d. Sprendimas Komisija prieš Belgiją, C-87/94, Rink. p. I-2043).

Viename naujesnių sprendimų šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad jei perkančiajai organizacijai būtų leista prašyti dalyvio, kurio pasiūlymą jį laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio kandidato pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, jog perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų kandidatų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą; tiekėjai negali skųstis, kad dėl pasiūlymo tikslinimo perkančiajai organizacijai Europos Sąjungos teisėje nenustatyta jokios pareigos, nes pasiūlymo neaiškumą lėmė tik jų pareigos parengti jį kruopščiai, kuri taikoma visiems kandidatams, pažeidimas; tačiau Direktyvos 2004/18 2 straipsniu konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. Sprendimą SAG ELV Slovensko, C-599/10; paskelbtas skaitmeniniame Rinkinyje, ECLI:EU:C:2012:191).

Kasacinis teismas vertina, kad nacionalinis pasiūlymų siaurąja prasme tikslinimo (aiškinimo) reguliavimas (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis) atitinka pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles. Be to, nacionalinėje jurisprudencijoje, priešingai nei teigia kasatorė (neva teismų praktikoje pasisakyta tik dėl kainos tikslinimo), taip pat laikomasi šių aiškinimų (šiame kontekste žr. pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-323/2009, Nr. 3K-3-231/2011, Nr. 3K-3-43/2012; 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2011; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo spręsti dėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisėjų kolegija nepasisako.

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme gautas kasatorės prašymas priteisti iš atsakovo 5109 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atmetus ieškovės kasacinį skundą, jos turėtos išlaidos už skundo parengimą iš kitos šalies nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 19,06 Lt tokių išlaidų, kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos valstybės naudai iš kasatorės UAB „ATEA“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš UAB „ATEA“ (j. a. k. 122588443) 19,06 Lt (devyniolika Lt 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                           Janina Januškienė

                                                                           Egidijus Laužikas

     Rimvydas Norkus


Paminėta tekste:
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK
  • 3K-3-324/2013
  • 3K-3-425/2010
  • 3K-3-293/2011
  • 3K-3-495/2013
  • 3K-3-297/2011
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • 3K-3-126/2010
  • 3K-3-583/2008
  • 3K-3-43/2012
  • 3K-3-231/2011
  • 3K-3-323/2009
  • 3K-3-119/2011
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas