Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-07-09][nuasmeninta nutartis byloje][2A-419-585-2020].docx
Bylos nr.: 2A-419-585/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"RUMPIŠKĖS" 141785769 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.8. Kitos bylos, susijusios su civiline atsakomybe

?

Civilinė byla Nr. 2A-419-585/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00454-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.

 (S)

 

img1 


LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. liepos 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rumpiškės“ ir atsakovo S. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rumpiškės“ ieškinį atsakovui S. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. G., J. S.. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Rumpiškės“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. R. 105 378,29 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas nuo bendrijos narių kreipimosi į Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tarnybą (toliau – FNTT) iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-1-0362-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį pagal DNSB „Rumpiškės“ narių pareiškimą. Jame teigiama, kad atsakovas, kuris buvo bendrijos pirmininku, neturėdamas bendrijos narių sprendimo, už bendrijos lėšas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. transporto išlaidoms panaudojo 7 241,52 Eur, automobilio apmokėjimui  1 042,63 Eur, apmokėjo sąskaitas UAB „Autobaltva“, UAB „Technikos gidas“, UAB „Siregita“ už prekes bei paslaugas, suteiktas ne ieškovei. 2014 m. balandžio 18 d. FNTT pateikė DNSB „Rumpiškės“ 2010 m.–2012 m. vykdytos ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadą Nr. 5-3/35, o 2014 m. liepos 22 d. – dar vieną išvadą Nr. 5-3/66 dėl DNSB „Rumpiškės“ ūkinės finansinės veiklos. Jose nustatyta, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. atsakovas atsakė už DNSB „Rumpiškės“ ūkinės veiklos ir buhalterinės apskaitos organizavimą bei neteisėtais veiksmais padarė nuostolių iš viso už 105 378,29 Eur.

3.       Atsakovas S. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas nepriėmė sprendimo dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl žalos buhalterėms J. S. ir L. G. išmokėjus darbo užmokestį priteisimo, todėl ši ieškinio dalis turi būti palikta nenagrinėta. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3297-243/2018 pagal S. R. prašymą įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą išregistruoti Juridinių asmenų registre 2018 m. vasario 20 d. DNSB „Rumpiškės“ valdymo organų narių duomenų pakeitimus, pripažinti 2018 m. sausio 26 d. įvykusį bendrijos visuotinį narių susirinkimą neteisėtu. Minėtoje byloje nustačius, jog šis susirinkimas neteisėtas, šioje byloje turi būti konstatuota, jog nėra priimto bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, todėl ieškinys turės būti paliktas nenagrinėtas. Šioje byloje ieškinį reiškia DNSB „Rumpiškės“ (o ne atskiri bendrijos nariai), todėl turi būti laikoma, kad ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą tada, kai atitinkami sprendimai buvo priimti. Atsižvelgiant į tai, kad veiksmai, kuriais atsakovas kaltinamas padaręs žalą bendrijai, buvo atlikti 2004 m. sausio 1 d.  2014 birželio 1 d. laikotarpiu, nuo 2005 m. bendrija ir jos nariai apie tokius veiksmus, pasibaigus kiekvieniems ūkiniams metams, galėjo žinoti ir žinojo, tačiau dėl savo teisių gynimo į teisėsaugos institucijas kreipėsi tik 2013 m. lapkričio 22 d., ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas 2015 m. sausio 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paliktas nenagrinėtas, bendrija šio nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, o ieškinį civilinio proceso tvarka pateikė tik 2018 m. rugpjūčio 7 d., matyti, jog yra suėjęs trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl ieškinys šiuo pagrindu turi būti atmestas. Be to, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

5.       Trečiasis asmuo L. G. teismo posėdžiuose paaiškino, kad palaiko atsakovo poziciją. Ji dirbo bendrijos buhaltere, kuri buvo atsakinga dėl vandens skaitiklių apskaitos.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš S. R. DNSB ,,Rumpiškės“ 5 400, 45 Eur žalos atlyginimo, 87,04 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš S. R. – 162 Eur žyminio mokesčio valstybei; iš DNSB ,,Rumpiškės“ – S. R. 1 897,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

7.       Teismas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-1-0362-13 pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Tyrimas pradėtas 2013 m. lapkričio 22 d. DNSB „Rumpiškės“ narių pareiškimu, o bendrija civiliniu ieškovu pripažinta 2015 m. sausio 9 d. dėl 105 378,08 Eur žalos iš atsakovo priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis buvo priimtas 2015 m. lapkričio 27 d., civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, tačiau ši baudžiamoji byla Lietuvos apeliaciniame teisme buvo išnagrinėta 2017 m. sausio 27 d., o Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2017 m. spalio 17 d. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtas. Ieškinys šioje byloje buvo pareikštas 2018 m. rugpjūčio 7 d.

8.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 105 378, 29 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro keletas sumų, susidariusių už skirtingus laikotarpius, o būtent: 1) 2 261,55 Eur už laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. sumokėtą automobilio nuomą pagal 2004 m. liepos 1 d., sudarytą automobilio nuomos sutartį; 2) 403,16 Eur gyventojų pajamų mokestis bei įmokos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą nuo automobilio nuomai apskaičiuotų sumų; 3) 1289, 62 Eur įmokos už automobilio statymo paslaugas pagal 2009 m. gruodžio 29 d. automobilio parkavimo sutartį; 4) 1 446,12 Eur už automobilių remontus laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 16 d. iki 2013 m. liepos 1 d.; 5) 39 318,19 Eur laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. išmokėto atsakovui padidinto atlyginimo bei 32 050,20 Eur  mokesčių nuo padidinto atlyginimo už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d.; 6) 10 207,53 Eur padidintas atlyginimas bendrijos buhalterei J. S. bei mokesčiai nuo padidinto atlyginimo už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. birželio 1 d.; 7) 18 401,92 Eur padidintas atlyginimas bendrijos buhalterei L. G. bei mokesčiai nuo padidinto atlyginimo už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d.

9.       Teismas sprendė, kad nurodytos datos leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Iš liudytojos V. V. parodymų nustatyta, kad ji tik 2012 m. pradėjo iš atsakovo reikalauti bendrijos dokumentų, kuriuos ji gavo tik per savivaldybės instituciją ir 2013 m. lapkričio 22 d. gyventojai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, pateikdami visus turimus dokumentus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų šiems liudytojos parodymams nuginčyti. Atsakovas neįrodė, jog bendrijos dokumentus gyventojams teikė jiems pareikalavus, informavo apie bendrijos finansinę veiklą įprastais būdais – skelbimais, šaukė visuotinius bendrijos narių susirinkimus 1996 m. birželio 13 d. bendrijos įstatų nustatyta tvarka ar per įgaliotinius, todėl įrodymų padaryti išvadą, kad bendrijos nariai įgyvendino savo teisę gauti dokumentus iš atsakovo, byloje nėra.

10.       Atsakovas savo paaiškinime nurodo, jog iš esmės bendrija buvo valdoma vienasmeniškai pirmininko, gyventojai į susirinkimus nesirinkdavo, buvo paskirta tik dalis įgaliotinių, todėl nustatyta, kad ieškovės gyventojai visus dokumentus ir informaciją galėjo gauti tik iš atsakovo. Liudytojos V. V. parodymai yra tinkamas įrodymas dėl minėtų aplinkybių, nes atsakovas, eidamas pirmininko pareigas nuo 1996 m. iki 2013 m., nepateikė įgaliotinių susirinkimų, kurie turėjo būti šaukiami pagal įstatymo reikalavimus, protokolų. Liudytojai A. B. ir Ž. M. patvirtino, kad atsakovas jiems žodžiu pareikalavus dokumentų neteikė ir dokumentus gavo tik padedant savivaldybei. Šiuos parodymus patvirtina atsakovo 2013 m. birželio 26 d. pateiktas atsakymas, įrodantis, jog gyventojams bendrijos dokumentai nebuvo perduoti.

11.       Baudžiamojoje byloje priimtas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2017 m. sausio 27 d. nutartį. Tad po šios datos ieškinio senaties terminas pradėjo eiti toliau. Iki ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimo (2015 m. sausio 9 d.) buvo praėję 1 metai ir 47 dienos, skaičiuojami nuo 2013 m. lapkričio 22 d. Taigi trejų metų senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis) pareiškiant ieškinį 2018 m. rugpjūčio 7 d. nebuvo pasibaigęs. Tačiau ieškovė reiškia reikalavimus dėl sumų, kurios susidarė įvairiais laikotarpiais, todėl kiekvienu atveju pasisakytina ir dėl ieškinio senaties.

12.       Nustatyta, kad atsakovas nuo 1996 m. vasario 21 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. buvo ieškovės pirmininkas, dirbo pagal 1996 m. vasario 21 d. darbo sutartį ir 1996 m. birželio 13 d. patvirtintus bendrijos įstatus. Nors atsakovas buvo juridinio asmens valdymo organo vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, tačiau jo teisinė padėtis yra specifinė, nes jį ir juridinį asmenį sieja ne darbo teisiniai, bet civiliniai teisiniai santykiai, kurie atsiranda pavedimo sutarties pagrindu, todėl jam keliami tie patys reikalavimai kaip ir kitų rūšių juridinių asmenų administracijos vadovams.

13.       Ieškovė nurodo, kad atsakovas privalėjo įrodyti, kad dėl kiekvienos ginčo sumos bendrijos nariai 1996 m. įstatų nustatyta tvarka buvo nusprendę bendrijos įstatų ir Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) nustatyta tvarka. Bendrijos įstatų 16 punkte nustatyta, kad disponavimo bendrijos lėšomis tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas. Ieškovės įstatuose iš esmės perkeltos DNSBĮ nuostatos, už kurių vykdymą buvo atsakingas atsakovas. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos valdyba arba valdytojas, o šio įstatymo 11 straipsnyje  kad aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas. Pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį bendrijos narių susirinkimus šaukia bendrijos valdyba (valdytojas) įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba ne mažiau kaip ¼ bendrijos narių (įgaliotinių). Apie įvyksiantį susirinkimą nariai informuojami raštu, kartu paskelbiant susirinkimo darbotvarkę. DNSBĮ 10 straipsnio redakcijose nuo 1996 m. iki atsakovo pareigų vykdymo pabaigos nustatyta, kad finansinius bendrijos klausimus sprendžia visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Šio straipsnio 1995 m. gruodžio 29 d. redakcijoje nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas gali nustatyti atstovavimo kvotas, išrinkti įgaliotinius, vietoj visuotinio narių susirinkimo šaukti įgaliotinių susirinkimą ir pavesti jam dalį arba visas savo teises, todėl ieškovės įgaliotinių susirinkimas turėjo teisę nustatyti naudojamų lėšų dydžius. Ieškovės 1996 m. įstatų 19.2 punkte nustatyta, kad visuotinis susirinkimas savo funkcijas perduoda įgaliotinių susirinkimui, todėl pagal minėtą teisinį reglamentavimą turėjo būti įrodyta, kad įgaliotinių susirinkimai bendrijos finansinių klausimų sprendimui buvo šaukiami.

14.       DNSBĮ 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus įstatymus, taip pat bendrijos įstatus. Atsakovas pateikė tik 2002 m. gegužės įgaliotinių susirinkimo protokolą, 2003 m. gegužės 29 d. neįvykusio visuotinio narių susirinkimo protokolą, 2006 m. kovo 31 d., 2000 m. gegužės 18 d., 1999 m. spalio 11 d., 2006 m. lapkričio 9 d. protokolus. Iš jų teismas darė išvadą, kad klausimai dėl ginčo sumų į darbotvarkę nebuvo įtraukti. Atsakovo 2013 m. birželio 26 d. pateiktas atsakymas įrodo, kad paskutinius 5 metus susirinkimai nevyko, jame nurodytos įgaliotinių pavardės. Nustatyta, kad visi bendrijos dokumentai pateikti ikiteisminio tyrimo institucijai, 2015 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje protokolai nenurodomi kaip pateikti. Atsakovo paaiškinimas, jog įgaliotinių susirinkimai vyko, tik jis nuo 1996 m. neturi pareigos saugoti protokolų, nepakankamas įrodymas aplinkybei, jog atsakovas tinkamai vykdė pareigą spręsti bendrijos finansinius klausimus jos įstatų nustatyta tvarka.

15.       1996 m. bendrijos įstatų 19.2 punktas įrodo, jog visuotinis susirinkimas perdavė savo funkcijas įgaliotinių susirinkimui. Atsakovo 2013 m. birželio 26 d. atsakyme nurodytos 6 įgaliotinių pavardės, iš jų trys buvo apklausti kaip liudytojai, tačiau liudytoja G. B. parodė, kad ji buvo valdybos narė, protokolų surašymo ir jų pasirašymo aplinkybių neatsimena. Liudytojas E. K. nepamena, ar buvo valdybos narys, ar įgaliotinis, protokolų surašymo ir pasirašymo aplinkybių nežino. Liudytojas J. A. parodė, kad susirinkimai vyko tik iki 2000 m., nežino aplinkybių dėl automobilio ir jo statymo. Atsakovo 2013 m. birželio 26 d. pateiktas atsakymas įrodo, kad atsakovas nešaukė visuotinių bendrijos narių susirinkimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad visuotiniam susirinkimui perdavus funkcijas įgaliotiniams, būtent atsakovas, būdamas bendrijos pirmininku (įstatų 22, 27 punktuose pirmininkas tapatinamas su bendrijos valdytoju) pagal 22 punktą privalėjo šaukti ne rečiau kaip vieną kartą per metus įgaliotinių susirinkimus. Iš minėto paaiškinimo nustatyta, kad jau apie 5 metus tokie susirinkimai nebuvo šaukiami, todėl ginčo finansiniais klausimais atsakovo neteisėti veiksmai yra įrodyti, nes jie neatitiko 1996 m. bendrijos įstatų ir DNSBĮ nuostatų.

16.       Teismas sprendė, kad minėtų atsakovo pareigų teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė dėl 2 261,55 Eur už laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. už automobilio nuomą ir 403,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei įmokos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą nuo automobilio nuomai apskaičiuotų sumų, 1 289,62 Eur įmokos už automobilio statymo paslaugas, 1 446,12 Eur už automobilių remontus laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 16 d. iki 2013 m. liepos 1 d. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu atsakovas šios prezumpcijos dėl nurodytų sumų nenuginčijo. Todėl teismas tenkino ieškinį šioje dalyje ir iš atsakovo ieškovei priteisė 5 400,45 Eur žalos atlyginimo, nes įrodyta, kad atsakovo veikla dėl šių sumų bendrijos nariams nebuvo išviešinta, protokoluose bendrijos nariai ar įgaliotiniai nebuvo jų nustatę. Atsakovas, nurodydamas, kad tokie sprendimai buvo, tačiau protokolai sunaikinti, nepateikė kitų protokolų sunaikinimo akto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendyje konstatuotos aplinkybės dėl atsakovo veiklos mažareikšmiškumo padarant įrašus automobilio nuomos sutartyje nėra pagrindas konstatuoti, jog atsakovo veiksmai teisėti civilinės teisės prasme.

17.       Ieškovė prašė kaip žalos atlyginimą priteisti 39 318,19 Eur už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. išmokėto atsakovui padidinto atlyginimo bei 32 050,20 Eur mokesčių nuo padidinto atlyginimo, tačiau neįrodė, kad dėl šių sumų bendrijai buvo padaryta žala. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškiniu ieškovė prašė priteisti tik nurodytas sumas, susidariusias kaip dėl darbo sutartyje įrašyto darbo užmokesčio padidinimo, ir neprašė priteisti kaip žalos atlyginimo kitų sumų, nurodytų 2014 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje, t. y. priedų už pavadavimą, už skaičiavimo paslaugas, todėl šių sumų analizė yra negalima.

18.       Atsakovas bendrijoje dirbo pagal darbo sutartį. Pareigų nevykdymas tinkamai nepaneigia atsakovo darbo pareigų vykdymo nurodytu laikotarpiu, todėl išmokėtas atlyginimas už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. nelaikytinas žalos padarymu, nes įrodyta, kad kitai bendrijos pirmininkei bendrijos visuotinio susirinkimo 2015 m. vasario 26 d. protokolu buvo nustatytas 782 Eur su mokesčiais darbo užmokestis, t .y. iš esmės tokio pat dydžio, koks buvo išmokėtas atsakovui. Pagal civilinės atsakomybės normas atsakingas asmuo turi visiškai kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, t. y. grąžinti jį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos, tačiau dėl prašomų priteisti darbo užmokesčio sumų, nes nustatyta, kad atsakovas vykdė savo darbo funkcijas ir aplinkybės dėl netinkamo bendrijos pirmininko pareigų vykdymo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas ir tretieji asmenys darbinių funkcijų bendrijoje neatliko.

19.       Atsakovo darbo sutarties 3 punkte buvo nustatyta, kad sutartyje nurodytas 1 300 Lt mėnesinis darbo užmokestis keičiamas didėjant minimaliam mėnesio atlyginimui. Įrodyta, kad apie atsakovo darbo santykius buvo pranešta VSDFV nuo 1993 m. gegužės 1 d. Tad nuo pat bendrijos įkūrimo pagal bendrijos įstatų 47 punktą buvo sudaryta darbo sutartis, kurią pasirašo įgaliotinis. Toks įgaliotinis buvo D. L., kuri apklausta kaip liudytoja tikslių darbo sutarties, jos pakeitimo pasirašymo aplinkybių neprisiminė, jos parodymai teisme prieštaravo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tačiau remiantis šiais prieštaravimams padaryti išvados, kad darbo sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, nėra pagrindo. Teismas darė išvadą, kad bendrijos nariams nuo 1996 m. buvo žinoma, kad atsakovas vadovauja bendrijai pagal darbo sutartį, todėl nepagrįsta ieškovės pozicija, kad atsakovo darbo užmokesčio padidinimui buvo reikalingas bendrijos narių visuotinio susirinkimo (įgaliotinių) pritarimas.

20.       Ieškovės nurodomas motyvas, jog darbo sutarties sudarymas kita nei 1996 m. data šiai ieškinio daliai neturi teisinės reikšmės, nes 2002 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad darbo santykiai, kurie atsirado iki Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) įsigaliojimo, tęsiasi toliau ir jiems taikomos DK normos, todėl pagal šio įstatymo naujos darbo sutarties formos sudarymas atsakovo darbo teisiniams santykiams įteisinti nėra pagrindas žalos atlyginimui priteisti. Atsakovo darbo teisiniai santykiai buvo išviešinti bendrijos nariams nuo 1993 m. gegužės 1 d., vėliau nurodytas įstatuose darbo sutarties su bendrijos pirmininku sudarymo faktas, todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė dėl šios ieškinio dalies atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio.

21.       Ieškovė prašė priteisti kaip žalos atlyginimą 10 207,53 Eur padidintą atlyginimą bendrijos buhalterei J. S. bei mokesčius nuo padidinto atlyginimo už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. birželio 1 d. 2007 m. lapkričio 12 d. darbo sutartimi Nr. DS2007-1 ieškovė buvo priimta į DNSB „Rumpiškės“ vyr. buhaltere, nustatytas 5 darbo dienų po 4 val. darbo laikas, už darbą sutarta mokėti 1 450 Lt algą per mėnesį, sutartyje nebuvo nustatytas priedų mokėjimas. Ieškovė šią ieškinio dalį įrodinėjo 2014 m. liepos 22 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. J. S. buvo išmokėtas 2 665,88 Eur priedas už kitos buhalterės pavadavimą ir 2 099,45 Eur priedas už skaičiavimo paslaugas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad priedas už skaičiavimo paslaugas apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2010 m., o priedas už kitos buhalterės pavadavimą už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2013 m.

22.       Teismas sprendė, kad priedas už kitos buhalterės pavadavimą nelaikytinas žalos padarymu ieškovei, nes atsakovas išmokėdamas tokį priedą privalėjo laikytis šio priedo mokėjimo metu galiojusio DK 197 straipsnio reikalavimų. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog kito darbuotojo laikino pavadavimo metu J. S. būtų sumažinta jos tiesioginių darbo funkcijų apimtis (mastas). DK 197 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra padidinamas darbuotojo darbo mastas, už darbą jam mokama proporcingai daugiau. Šis įstatymo reikalavimas nesietinas su bendrijos narių sprendimo buvimu. Įrodyta, kad bendrijos nariams buvo žinomi šios buhalterės darbo teisiniai santykiai, VSDFV buvo pranešta apie jos darbo teisinius santykius, todėl atsakovas, kaip ieškovės vadovas, mokėdamas J. S. priedą už kitos buhalterės pavadavimą, žalos nepadarė.

23.       Ieškovės reikalavimui dėl 2 099,45 Eur priedo už skaičiavimo paslaugas yra pagrindas, atsakovui prašant, taikyti ieškinio senatį, nes specialisto išvada įrodyta, kad toks priedas buvo išmokėtas 2008–2010 m., o ieškinys pareikštas 2018 m. rugpjūčio 7 d. Iš liudytojos V. V. parodymų nustatyta, kad ji tik 2012 m. pradėjo iš atsakovo reikalauti bendrijos dokumentų, kuriuos ji gavo tik per savivaldybės instituciją, ir 2013 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas 2015 m. sausio 9 d., todėl dėl šios sumos yra pagrindas konstatuoti, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas. Iš liudytojos V. V. parodymų nustatyta, kad ji bendrijos narė nuo 2000 m., mokesčius bendrijos administracijai išlaikyti kiekvienas bendrijos narys moka kiekvieną mėnesį, todėl jis yra informuojamas apie tokio mokesčio dydį, o tai reiškia, kad įrodyta, kad visiems bendrijos nariams buvo žinoma apie darbo sutarties su J. S. sudarymą ir jai mokamą darbo užmokestį. DNSBĮ 28 straipsnyje įtvirtintos bendrijos narių teisės, įskaitant bendrijos narių teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas bei privalomus mokesčius, todėl bendrijos nariai neįrodė, jog jie neturėjo galimybės šios teisės realizuoti iki 2010 m. ir gauti dokumentus dėl priedų J. S. mokėjimo.

24.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 18 401,92 Eur padidintą atlyginimą buhalterei L. G. bei mokesčius nuo padidinto atlyginimo už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. 1998 m. sausio 2 d. darbo sutartimi Nr. 19 L. G. priimta dirbti DNSB „Rumpiškės“ buhaltere, nustatyta alga – 1 000 Lt per mėnesį, sutarties 7 punkte numatyta už papildomai atliktus darbus mokėti priemokas, paskatinimo premijas, 10 punkte – darbo sutartis pakeista nuo 1998 m. sausio 1 d. pakėlus mėnesinę algą. Ieškovė šią ieškinio dalį įrodinėjo 2014 m. liepos 22 d. specialisto išvada, kurioje buvo konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. L. G. buvo išmokėtas 2 665,88 Eur priedas už kitos buhalterės pavadavimą ir 2 099,45 Eur priedas už skaičiavimo paslaugas. Išvadoje nurodyta, kad priedas už skaičiavimo paslaugas apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2010 m., o priedas už kitos buhalterės pavadavimą jos atostogų metu už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2013 m., todėl ši ieškinio dalis atmestina, konstatuojant, jog priedo išmokėjimas už kito darbuotojo pavadavimą laikytinas atsakovo teisėtas veiksmas, o dėl priedų už papildomus skaičiavimus, išmokėtus iki 2010 m., suėjęs ieškinio senaties terminas. Apie darbo sutarties sudarymą su L. G. VSDFV buvo pranešta nuo 1996 m. spalio 1 d., nėra įrodymų, jog ji nedirbo bendrijoje. Įrodyta, kad su kita buhaltere po ginčo laikotarpio 2015 m. kovo 5 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią buhalterei buvo nustatytas 420 Eur darbo užmokestis, todėl ieškovė dėl šių reikalavimų neįrodė žalos dydžio.

25.       Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisti 162 Eur žyminio mokesčio, mokėtino paduodant ieškinį. Ieškovė pateikė atstovavimo sutartį su advokatu ir pateikė kvitus, įrodančius, jog už advokato pagalbą sumokėjo 1 700 Eur, o atsakovas – 2 000 Eur. Ieškovės reikalavimas atsakovui buvo patenkintas 5,12 procento, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 87,04 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai, o atsakovui iš ieškovės – 1 897,60 Eur.

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

26.       Atsakovas S. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovei DNSB „Rumpiškės“ iš atsakovo buvo priteista 5 400,45 Eur žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1.                      Teismas

 netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, nes nenustatęs visų privalomų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, iš dalies tenkino ieškinį.

26.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, motyvuodamas vien tuo, jog atsakovas bendrijos įgaliotinių susirinkimų tariamai nešaukė, juose sprendimai, susiję su atsakovo automobilio naudojimu bendrijos reikmėms, priimti nebuvo.

26.2.1.                      Teismas neteisingai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą reikalaudamas atsakovo įrodyti, kad įgaliotinių susirinkimuose sprendimai, susiję su automobilio naudojimu, priimti buvo, kai neteisėtus atsakovo veiksmus turėjo įrodyti ieškovė. Nebuvo paneigta, jog įgaliotinių susirinkimai vykdavo, tačiau jų protokolų atsakovas neišsaugojo, galimai jie yra pas ieškovę.

26.2.2.                      Atsakovo atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo paneigta, jog įgaliotiniai minėtais klausimais sprendimų nepriėmė, o liudytojais apklausti įgaliotiniai negalėjo tiksliai prisiminti jų susirinkimuose svarstytų ir priimtų sprendimų. Teismui liudiję įgaliotiniai nurodė, kad atsakovas įvairiais klausimais įgaliotinių susirinkimus šaukdavo, jie ne visada galėdavo juose dalyvauti ir ne visuose dalyvavo, tačiau didžioji dauguma įgaliotinių nurodė buvus sprendimus dėl atsakovo automobilio nuomos sutarties sudarymo.

26.2.3.                      Yra suėję CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatyti ieškinio senaties terminai reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, o nei vienas bendrijos organų neinicijavo tiek bendrijos pirmininko, tiek įgaliotinių susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tad minėti sprendimai bendrijos buvo laikomi teisėtais ir tokie yra.

26.3.                      Teismas nepasisakė dėl tariamai ieškovės patirtos žalos fakto, dėl ko padarė neteisingas ir įrodymams prieštaraujančias išvadas dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

26.3.1.                      Teismas formaliai išvardino iš atsakovo ieškovei priteistinas sumas, tačiau neanalizavo ir nepasisakė, ar atsakovo, kaip bendrijos pirmininko disponavimas šiomis lėšomis, sukėlė bendrijai žalą, kas yra esminė nustatinėtina aplinkybė. Net ir nustačius, kad įgaliotiniai sprendimų dėl lėšų, susijusių su automobilio naudojimu, nebuvo priėmę, tačiau konstatavus, kad automobilis bendrijos veikloje buvo būtinas, jo nuomos kaina buvo adekvati rinkos kainai, su automobilio naudojimu logiškai susiję išlaidos dėl jo remonto ir parkavimo, nebūtų pagrindo daryti išvadą, kad bendrijai buvo padaryta žala.

26.3.2.                      Teismas padarė neteisingas išvadas dėl žalos fakto, nes neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių apie tai, kad: 1) bendrija vienija penkis namus, kuriuose yra 551 butas, todėl tokio dydžio bendrijos aptarnavimui buvo reikalinga bent viena transporto priemonė (tai patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas, 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendyje, tokių išlaidų pagrįstumą ir atitikimą bendrijos narių interesams konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartyje); 2) ieškovė automobilio nuomos sutarties neginčijo, neprašė pripažinti negaliojančia, atsakovui civilinę atsakomybę dėl automobilio nuomos, parkavimo reikalauja taikyti tik nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., o dėl automobilio remonto – nuo 2010 m. birželio 16 d. iki 2013 m. liepos 1 d., kas rodo, jog dėl bendrijos reikmėms naudojamo automobilio jokių ginčų nebuvo; 3) automobilio bendrijos reikmėms naudojimo būtinumą ir faktinį naudojimą patvirtina tai, kad ieškovė nereikalavo priteisti žalos už kurą; 4) esant galiojančiai automobilio nuomos sutarčiai, pagal teisės aktus apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos, yra teisėti, net tuo atveju, jei bendrija nuginčytų nuomos sutartį ir reikalautų taikyti restituciją, mokesčiai ir įmokos turėtų būti grąžinti iš Lietuvos Respublikos ir VSDFV biudžetų; 5) automobilio nuomos sutarties 8 punktas numatė, kad bendrija nuomos laikotarpiu privalo apmokėti mokėti rinkliavas, o ieškovė nepaneigė automobilio saugojimo AB „Klaipėdos vanduo“ teritorijoje fakto; 6) bendrija AB „Klaipėdos vanduo“ mokėjo tik už vieną parkavimo vietą, prie nuomojamo automobilio duomenų įrašymas sūnaus automobilio nereiškia, jog už jo saugojimą buvo sumokėta bendrijos lėšomis; 2012 m. sausio 17 d. sutarties priede ir 2013 m. gruodžio 11 d. sutartyje nėra įrašo apie Audi A4; 7) dėl automobilio nuolatinio naudojimo bendrijos veikloje vyko jo dėvėjimasis, todėl automobilio remontas buvo būtinas; 8) bendrijos lėšomis už atsakovo sūnaus automobilio remontą sumokėta nebuvo, padaryta klaida užsakymo įraše, kas patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendyje; 9) nepateikta duomenų, jog ieškinyje nurodyti 7 bendrijos veikloje naudoto automobilio remonto atvejai neegzistavo, buvo nereikalingos; 10) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 17 d. nutarties 5.4 p. nurodė, kad naujesnio automobilio Audi A6 remonto ir eksploatavimo paslaugos kainavo mažiau ir žala neatsirado.

26.4.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

26.4.1.                      Atsakovo veiksmai, dėl kurių ieškovė nurodo patyrusi žalos buvo atlikti: dėl automobilio nuomos, parkavimo – 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 1 d., dėl automobilio remonto – 2010 m. birželio 16 d. – 2013 m. liepos 1 d. Pagal nuo 2000 m. liepos 12 d. galiojusios redakcijos DNSBĮ 20 straipsnio 5 punktą, 24 straipsnio 1 dalį, bendrijos narių susirinkimas turėjo teisę vertinti bendrijos pirmininko veiklą. Taigi, apie tariamai neteisėtus bendrijos pirmininko atsakovo veiksmus galėjo būti žinoma pasibaigus kiekvieniems ūkiniams metams.

26.4.2.                      Teismas neįvertino 2013 m. lapkričio 22 d. pareiškimo bei bendrijos narės V. V. 2012 m. gegužės 26 d. apklausos protokolo turinio, kur užfiksuota, kad atsakovas dar 2012 m. narių iniciatyvinei grupei pateikė buhalterinius dokumentus už 2010-2012 m., bendrijos ataskaita už 2012 m. buvo pristatyta ir patvirtinta 2013 m. birželio 17, 18, 19 d. butų savininkų susirinkimuose. Tad apie pirmininko veiksmus, susijusius su disponavimu bendrijos turtu, bendrijai ilgą laiką buvo galėjo būti ir buvo žinoma.

26.4.3.                      Teismas neįvertino to, kad ieškinį reiškia DNSB „Rumpiškės“ (o ne atskiri bendrijos nariai), todėl turi būti laikoma, kad ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo tariamą teisės pažeidimą tada, kai atitinkami sprendimai DNSB „Rumpiškės“ organų buvo priimti.

26.4.4.                      Teismas neteisingai nurodė, kad ieškinio senaties terminas tęsėsi nuo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, įsiteisėjimo dienos – 2017 m. sausio 27 d., kadangi neatsižvelgė į DNSB „Rumpiškės“ atstovo baudžiamojoje byloje 2015 m. gruodžio 15 d. elektroninį laišką.

26.4.5.                      Ieškovė prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kas rodo, kad pati ieškovė pripažįsta, kad terminą praleido. Ieškovei nenurodžius jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, jo atnaujinti teismas nebūtų turėjęs pagrindo.

27.       Ieškovė DNSB Rumpiškės pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas reikalavimas dėl 99 977,84 Eur priteisimo ir ieškinį šioje dalyje tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

27.1.                      Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl atsakovo padidinto atlyginimo ir mokesčių nuo padidinto atlyginimo priteisimo.

27.1.1.                      Ieškinio reikalavimo dalis dėl atsakovo išsimokėto padidinto atlyginimo grindžiama specialisto išvadomis Nr. 5-3/35, 5-3/66, kuriose nustatyta, kad atlyginimas buvo padidintas tyčia ir neteisėtai.

27.1.2.                      Ginčo dėl to, kad atsakovas pasididino atlyginimą bei dėl to, kad jis buvo bendrijos primininku, nėra, ginčas kilo dėl atlyginimo pasididinimo teisėtumo, ko teismas neanalizavo.

27.1.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo atlyginimo padidinimui buvo nereikalingas bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas. Tai lėmė neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą. Tiek bendrijos įstatuose, tiek DNSBĮ įtvirtinta, kad bendrijos darbuotojų atlyginimą nustato visuotinis jos narių (ar įgaliotinių) susirinkimas.

27.1.4.                      Atsakovas turėjo pateikti du tokius protokolus, patvirtinančius jo atlyginimo didinimo teisėtumą 2004 m. ir 2007 m. Atsakovui jų nepateikus, turėjo būti sprendžiama, kad jų nėra, kas reiškia, jog atlygimą atsakovas pasididino neteisėtai.

27.1.5.                      Turi būti įvertinta, kad atsakovas tam tikrus protokolus pateikė, todėl jo pozicija, kad protokolai, kuriuose pritarta jo atlyginimo padidinimui, nėra išlikę, nepagrįsta. Ieškovė tokių protokolų pateikti galimybės neturi, nes visi protokolai buvo atsakovo žinioje.

27.1.6.                      Dauguma byloje apklaustų liudytojų negalėjo patvirtinti atsakovo atlyginimo padidinimo patvirtinimo fakto, kas reiškia, kad jiems apie tai nebuvo žinoma.

27.1.7.                      Atsakovo teiginiai dėl atlyginimo didinimo, remiantis darbo sutarties nuostata, numatančia atlyginimo didinimą dėl minimalaus atlyginimo didėjimo, nepagrįsti.

27.1.8.                      Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad kitam bendrijos pirmininkui teisėtai nustatyto atlyginimo dydis patvirtina, jog ir atsakovui turėjo būti nustatytas panašus atlyginimas, be to, ginčijamas ne atlyginimo dydis, bet jo nustatymo teisėtumas.

27.1.9.                      Atsakovas, pasididinęs atlyginimą, atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė žala, kurios dydis nustatytas konkrečiais skaičiavimais, pagrįstais specialisto išvadomis.

27.2.                      Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl buhalterės J. S. padidinto atlyginimo ir mokesčių nuo padidinto atlyginimo priteisimo.

27.2.1.                      J. S. darbo sutartis nenustatė priedų jai mokėjimo galimybės, tad tai galėjo būti padaryta tik visuotiniu bendrijos narių (įgaliotinių) sprendimu. Duomenų apie tokį sprendimą nėra.

27.2.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimui dėl 2 099,45 Eur priedo praleistas senaties terminas. Jis turėtų būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties priėmimo. Be to, ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, bet teismas dėl to nepasisakė.

27.3.                      Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl buhalterės L. G. padidinto atlyginimo ir mokesčių nuo padidinto atlyginimo priteisimo. Šis nesutikimas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir dėl J. S. padidinto atlyginimo.

28.       Ieškovė DNSB „Rumpiškės“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      Atsakovo skundžiamoje sprendimo dalyje teismas pagrįstai nustatė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.

28.1.1.                      Tiek DNSBĮ, tiek bendrijos įstatuose buvo nustatyta, kad bendrijos finansinius klausimus sprendžia visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas. Tuo tarpu teismas pagrįstai nustatė, kad visi bendrijos turimi dokumentai buvo pateikti tyrimo institucijai, tarp kurių protokolų, patvirtinančių atsakovo veiksmų teisėtumą nėra.

28.1.2.                      Ieškovė neturi nei pareigos, nei galimybės pateikti atsakovo nurodomus protokolus, nes, pirma, jų saugojimo pareiga teko atsakovui, antra, tokių protokolų nėra.

28.1.3.                      Atsakovo iškelta versija dėl protokolų išnykimo nėra pagrįsta.

28.1.4.                      Žalos dydis ir faktas pagrįstas ikiteisminio tyrimo metu specialistų atliktais skaičiavimais.

28.2.                      Atsakovo argumentai dėl ieškinio senaties yra nepagrįsti.

28.2.1.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. lapkričio 22 d., kai bendrijos gyventojai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją. Iš atsakovo pradėta reikalauti dokumentų 2012 m., tačiau atsakovas neteikė dokumentų, jie gauti per savivaldybės instituciją. Nustatyta, kad atsakovas nešaukė susirinkimų. Tad gyventojai negalėjo anksčiau, nei nustatė teismas, sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

28.3.                      Iki Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27  d. nutarties priėmimo ieškinio senaties eiga buvo sustojusi.

28.4.                      Ieškinio senaties termino pradžia – 2013 m. lapkričio 22 d., civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas 2015 m. sausio 9 d., t. y. praėjus 1 metams ir 47 d. Nuo 2017 m. sausio 27 d. iki ieškinio civilinėje byloje pareiškimo, 2018 m. rugpjūčio 7 d. praėjo 1 metai 7 mėnesiai. Taigi 3 metų ieškinio senaties terminas praleistas nėra.

29.       Atsakovas S. R. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                      Teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo civilinę atsakomybę ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

29.2.                      Reikalavimas dėl atsakovo darbo užmokesčio padidinimo ir su tuo susijusių mokesčių atmestas pagrįstai.

29.2.1.                      Atsakovo darbo sutartyje įtvirtinant, jog atlyginimo dydis keičiamas didėjant minimaliam mėnesiniam atlyginimui, buvo įgyvendinta teisė nustatyti bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo tvarką ar sąlygas. Taigi, darbo sutartyje įtvirtinta galimybė bendrijos pirmininkui didinti darbo užmokestį priklausomai nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo didėjimo.

29.2.2.                      Darbo sutarties sudarymo metu (1996 m. vasario 21 d.) minimalus mėnesio atlyginimas buvo 210 Lt, vėliau jis nuosekliai didėjo: nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. – 300 Lt, nuo 1997 m. vasario 1 d. – 330 Lt, nuo 1997 m. gegužės 1 d. – 400 Lt, nuo 1998 m. birželio 1 d. – 430 Lt, nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. – 450 Lt, nuo 2004 m. gegužės 1 d. – 500 Lt, nuo 2005 m. liepos 1 d. – 550 Lt, nuo 2006 m. liepos 1 d. – 600 Lt. Iš atsakovo darbo sutarties matyti, kad nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. jo darbo užmokestis pirmą kartą padidėjo nuo 1300 Lt iki 1900 Lt, o vėliau tik nuo 2007 m. sausio 1 d. jis padidėjo iki 2700 Lt.

29.2.3.                      Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų 2015 m. vasario 11 d. rašte Nr. 1050-15-015 išaiškinta, kad pirmininko atlyginimą skaičiuojant pagal darbo sutarties nuostatas, nuo 1998 m. rugsėjo jis galėjo būti 2 580 Lt, o nuo 2007 m. sausio 3 600 Lt, nuo 2012 m. rugpjūčio  5 100 Lt. Šios institucijos nuomone, žala bendrijai padaryta nebuvo.

29.2.4.                      Iš darbo sutarties bei jos pakeitimų matyti, kad 1998 m. rugsėjį buvo padidintas atlyginimas iki 1900 Lt ir dėl šio padidinimo yra pasirašiusi darbdavio atstovė D. L., kuri parodė, kad dėl atlyginimo atskovui padidinimo 1998 m. nusprendė bendrijos įgaliotiniai ir tai yra užfiksuota Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendyje.

29.2.5.                      Tiek atsakovo, tiek buhalterių, darbo užmokesčių pakeitimai yra tiesiogiai susiję su bendrijos administravimo mokesčio keitimu, o dėl šio mokesčio pakeitimo visais atvejais buvo nuspręsta įgaliotinių susirinkimuose, nusprendžiant ir dėl darbo užmokesčio pakeitimo.

29.2.6.                      Baudžiamojoje byloje nebuvo paneigta, jog įgaliotiniai ginčo sprendimus priėmė.

29.3.                      Ieškinys dalyje dėl bendrijos buhalterėms išmokėto darbo užmokesčio atmestas pagrįstai.

29.3.1.                      J. S. dirbo pavaduodama kitus darbuotojus, tad net nesant įrašo darbo sutartyje dėl priedų už pavadavimą, toks darbo užmokesčio išmokėjimas buvo teisėtas.

29.3.2.                      Ieškovė neįrodė, kad kito asmens pavadavimo laikotarpiu, J. S. būtų sumažinta jos tiesioginių funkcijų apimtis.

29.3.3.                      Darbo užmokesčio buhalterėms mokėjimas neviršijo iš gyventojų administravimo mokesčio pagrindu surenkamo administracijos darbo užmokesčio fondo. Priedų mokėjimas neviršijo iš AB „Klaipėdos energija“ ir kitų bendrovių gauto atlygio už paslaugas dydžio.

29.3.4.                      Teismas teisingai nurodė, kad buhalterėms buvo mokami priedai už kito darbuotojo pavadavimą ir skaičiavimo paslaugas, kurie buvo įskaičiuoti į darbo užmokesčio sumą.

29.4.                      Teismas reikalavimams dėl 2 099,45 Eur priedo už skaičiavimo paslaugas, J. S. išmokėto 2008-2010 m., ir dėl priedų L. G., išmokėtų iki 2010 m., pagrįstai taikė senatį.

29.5.                      Kadangi atsakovui ir buhalterėms darbo užmokestis su priedais buvo išmokėti teisėtai, nuo išmokėto darbo užmokesčio mokesčiai ir įmokos apskaičiuotos ir sumokėtos teisingai.

29.6.                      2018 m. sausio 26 d. įvyko bendrijos pakartotinis narių visuotinis susirinkimas, kurio protokole užfiksuota, jog susirinkime dalyvavo 198 bendrijos nariai (kvorumas yra). Sprendimai susirinkime buvo priimti tik dėl kreipimosi į teismą dėl žalos, padarytos bendrijos lėšomis mokant už automobilio nuomą, parkavimą, remontą atlyginimo, dėl žalos, padarytos atsakovui skiriant sau didesnį atlyginimą, nei numatytas darbo sutartyje (13, 14 klausimai), tuo tarpu sprendimas dėl tariamos žalos, padarytos padidinant atlyginimus buhalterėms nepriimtas, kadangi už tokį sprendimą nebalsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (už balsavo tik 98 iš 198 susirinkime dalyvavusių narių). Atsižvelgiant į tai, jog susirinkimas nepriėmė sprendimo dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl žalos buhalterėms išmokėjus darbo užmokestį priteisimo, todėl šioje dalyje ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu.        

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio senaties

31.       Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimams dėl 2 099,45 Eur priedo už skaičiavimo paslaugas buhalterėms priteisimo senaties terminas yra praleistas, ir pažymėjo, kad ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, bet pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė. Teisėjų kolegija su atsakovu ieškinio senaties klausimu sutinka, su ieškovu – sutinka iš dalies. Pažymėtina, kad dėl ieškinio senaties termino apeliacinės instancijos teismas su atsakovu sutinka tik dalies jo pateikiamų argumentų pagrindu, kas atskleista toliau nutartyje.

32.       Atsakovas nurodė, kad apie jo veiksmus, įskaitant automobilio nuomą ir parkavimą 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu bei automobilio remontą 2010 m. birželio 16 d. – 2013 m. liepos 1 d. laikotarpiu, ieškovui galėjo būti žinoma pasibaigus kiekvieniems ūkiniams metams, nes pagal įstatymą bendrijos narių susirinkimas turėjo teisę vertinti bendrijos pirmininko veiklą, todėl ieškinio senaties terminas šioje dalyje praleistas. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka ir pažymi, jog byloje nustatyta, kad visuotiniai bendrijos narių susirinkimai vyko tik iki 2000 m., tai patvirtina liudytojų parodymai. Atsakovo 2013 m. birželio 26 d. pateiktas atsakymas įrodo, kad atsakovas nešaukė visuotinių bendrijos narių susirinkimų. Atitinkamai, remiantis šiais duomenimis, spęstina, kad nurodyta teise vertinti bendrijos pirmininko veiklą nebuvo pasinaudota būtent dėl atsakovo, tuo metu buvusio bendrijos pirmininku, veiksmų.

33.       Atsakovas nurodo, kad 2012 m. narių iniciatyvinei grupei pateikė buhalterinius dokumentus už 2010-2012 m., o bendrijos ataskaita už 2012 m. buvo pristatyta ir patvirtinta 2013 m. birželio 17, 18, 19 d. butų savininkų susirinkimuose, todėl jo veiksmus, susijusius su disponavimu bendrijos turtu, bendrijai ilgą laiką galėjo būti ir buvo žinoma. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų pripažinti nustatytu, kad atsakovas 2012 m. narių iniciatyvinei grupei pateikė buhalterinius dokumentus už 2010-2012 m. Nei 2013 m. lapkričio 22 d. pareiškimas, nei liudytojos V. V. parodymai to nepatvirtina. Priešingai, iš šių įrodymų matyti ir pirmosios instancijos teismo byloje teisingai nustatyta, kad V. V. 2012 m. pradėjo iš atsakovo reikalauti bendrijos dokumentų, kuriuos ji gavo tik per savivaldybės instituciją, po ko 2013 m. lapkričio 22 d. gyventojai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, pateikdami visus turimus dokumentus. Tuo tarpu nors bendrijos ataskaita už 2012 m. buvo pristatyta ir patvirtinta 2013 m. birželio 17, 18, 19 d. butų savininkų susirinkimuose, tai įvyko tais pačiais metais kaip ir bendrijos dokumentų gavimas per savivaldybės instituciją. Susipažinti su kelių metų bendrijos finansinių dokumentų turiniu, juos išanalizuoti bei įvertinti reikalingas tam tikras protingas laikas, tokiu protingu laiku gali būti laikomas laiko tarpas nuo 2013 m. birželio 17, 18, 19 d. butų savininkų susirinkimų ir dokumentų gavimo per savivaldybės instituciją iki iniciatyvinės grupės kreipimosi su pareiškimu į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Remiantis šiais motyvais, atsakovo argumentai, kad apie jo veiksmus, susijusius su disponavimu bendrijos turtu, bendrijai ilgą laiką galėjo būti ir buvo žinoma, atmetami kaip nepagrįsti.

34.       Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškinį reiškia DNSB „Rumpiškės“, o ne atskiri bendrijos nariai, todėl turi būti laikoma, kad ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo tariamą teisės pažeidimą, kai atitinkami sprendimai buvo DNSB „Rumpiškės“ organų priimti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovo procesine pozicija nesutinka. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės gyventojai visus dokumentus ir informaciją ginčo laikotarpiu galėjo gauti tik iš atsakovo, nes iš esmės bendrija buvo valdoma vienasmeniškai pirmininko, gyventojai į susirinkimus nesirinkdavo, buvo paskirta tik dalis įgaliotinių. Tad ginčo laikotarpiu ginčo sprendimus priiminėjus atsakovui bei neįgalinus kitų bendrijos organų (visuotinio bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimų) ar bendrijos narių sužinoti apie sprendimus, ieškovė kaip jos narių (butų gyventojų) visuma apie ginčo sprendimus tuo laikotarpiu nežinojo.

35.       Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad ieškinio senaties terminas tęsėsi nuo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, įsiteisėjimo dienos – 2017 m. sausio 27 d. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka. CK 1.130 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje teismui palikus ieškinį nenagrinėtą, prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Kadangi nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, apskųsta apeliacine tvarka nebuvo, nuosprendis šioje dalyje įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 17 d. Nuo šios datos toliau ėjo ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškinio senaties termino pradžios momentas yra 2013 m. lapkričio 22 d., kai gyventojai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją. Skaičiuojant nuo 2013 m. lapkričio 22 d., iki ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimo  (2015 m. sausio 9 d. ) buvo praėję 1 metai ir 47 dienos. Ieškinio senaties terminui tęsiantis nuo 2015 m. gruodžio 17 d., Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalies, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, įsiteisėjimo dienos, iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., kai ieškinys buvo paduotas šioje byloje, praėjo daugiau nei 2 metai ir 7 mėnesiai,  o tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje buvo praleistas.

36.       Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimams dėl 2 099,45 Eur priedo už skaičiavimo paslaugas buhalterėms priteisimo ieškinio senaties terminas yra praleistas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Specialisto išvadoje nurodyta, kad priedas už skaičiavimo paslaugas J. S. apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2010 m., o L. G. – už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2010 m. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad bendrijos nariai neįrodė, jog jie neturėjo galimybės realizuoti DNSBĮ 28 straipsnyje įtvirtintos bendrijos narių teisės gauti informaciją apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas bei privalomus mokesčius iki 2010 m. ir gauti dokumentus dėl priedų už skaičiavimo paslaugas buhalterėms mokėjimo. Todėl, ieškinį pateikus 2018 m. rugpjūčio 7 d., buvo praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl 2 099,45 Eur priedo už skaičiavimo paslaugas buhalterėms priteisimo.

37.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės argumentu sutinka. Ieškovė tokį prašymą pateikė dublike, todėl šis ieškovės prašymas pirmosios instancijos teismo turėjo būti išspręstas.

38.       Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties terminų atnaujinimo taisyklės taikomos taip pat ir sutrumpintiems ieškinio senaties terminams (CK 1.132 straipsnis).

39.       Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40.       CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013). 

41.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstyta teisės aiškinimo ir taikymo praktika, jog ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB „Alvora, bylos Nr. 3K-3-516/2010).

42.       Taigi, pirmosios instancijos teismas net ir nesant ieškovo prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, privalėjo patikrinti ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.

43.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbių priežasčių ieškinio senaties termino atnaujinimui reikalavimams dėl 2 099,45 Eur priedo už skaičiavimo paslaugas buhalterėms priteisimo, atsižvelgiant į šios nutarties 36 punkte išdėstytus motyvus, nenustačius jokių reikšmingų aplinkybių, kurios būtų galėjusios sutrukdyti ieškovui teisme pareikšti ieškinį dėl šios dalies reikalavimų per įstatymo nustatytą terminą, nėra, todėl šiems reikalavimams minėtas terminas neatnaujinamas.

44.       Dėl visų kitų ieškinio reikalavimų, kuriems pareikšti teisme yra praleistas ieškinio senaties terminas, pažymėtina, kad nors Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nebuvo apskųsta apeliacine tvarka ir įsiteisėjo, todėl CK 1.130 straipsnio 5 dalies pagrindu ieškinio senaties terminas nuo šios nuosprendžio dalies įsiteisėjimo tęsėsi toliau ir negalėjo būti vėl pradėtas skaičiuoti nuo 2017 m. sausio 27 d., tačiau tai, kad atsakovas apskundė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad suklastojo tikrą dokumentą ir tą žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo (BK 300 straipsnio 1 dalis), sudaro pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje dalyje. Tai, kad atsakovo iniciatyva teisme toliau buvo nagrinėjamas ginčas dėl dokumento (automobilio nuomos sutarties, pagal kurią atsakovas neteisėtai panaudojo savo reikmėm ieškovės lėšas), reikšmingo sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo šioje byloje, suklastojimo, laikytina svarbiomis priežastimis ieškinio senaties atnaujinimo kontekste. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo iki 2017 m. sausio 27 d. vyko teisme nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo veiksmų, susijusių su atsakovo netinkamu bendrijos pirmininko pareigų įgyvendinimu disponuojant ieškovės turtu, vertina, kad ieškovė savo veiksmais ar neveikimu iki apeliacinės instancijos teismo nutarties baudžiamojoje byloje paskelbimo nebuvo išreiškusi atsisakymo reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo, todėl ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

      Dėl bendrijos įgaliotinių susirinkimų

45.       Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, motyvuodamas vien tuo, kad atsakovas bendrijos įgaliotinių susirinkimų nešaukė, juose sprendimai, susiję su atsakovo automobilio naudojimu bendrijos reikmėms, priimti nebuvo. Teisėjų kolegija su atsakovu nesutinka. Būtent tai, kad ištyrus ir įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, jie nepatvirtina, jog ginčo įgaliotinių susirinkimai vyko, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, sprendžiant dėl išlaidų, susijusių su automobilio nuoma, stovėjimu ir remontu, priteisimo, kadangi atsakovas neteisėtai, negavęs bendrijos narių pritarimo, disponavo bendrijos turtu, kurio pagrindą sudaro jos narių įmokos. Pagal 2009-12-22 įstatymu Nr. XI-613 priimtą DNSBĮ 20 straipsnio redakciją būtent narių susirinkimas tvirtina bendrijos išlaidų sąmatą, vertina pirmininko veiklą, tvirtina ūkinės finansinės veiklos ataskaitą, t. y. be bendro išankstinio arba paskesnio narių pritarimo bendrijos primininkas neturi teisės disponuoti bendrijos lėšomis, o tai darydamas atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.

46.       Šiame kontekste pažymėtina, kad jokių įrodinėjimo pareigos paskirstymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo  procesinę pareigą įrodyti, jog įgaliotinių susirinkimai bendrijos finansinių klausimų sprendimui buvo šaukiami. Nustatyta, kad: 1) atsakovas pateikė 2002 m. gegužės įgaliotinių susirinkimo protokolą, 2003 m. gegužės 29 d. neįvykusio visuotinio narių susirinkimo protokolą, 2006 m. kovo 31 d., 2000 m. gegužės 18 d., 1999 m. spalio 11 d., 2006 m. lapkričio 9 d. protokolus, iš kurių matyti, jog klausimai dėl ginčo sumų į šių susirinkimų darbotvarkę nebuvo įtraukti; 2) iš atsakovo 2013 m. birželio 26 d. atsakymo matyti, kad paskutinius 5 metus susirinkimai nevyko; 3) visi bendrijos dokumentai pateikti ikiteisminio tyrimo institucijai, o Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 d nuosprendyje nenustatė, kad tarp pateiktųjų dokumentų yra susirinkimo protokolai; 4) liudytoja V. V. 2012 m. pradėjo iš atsakovo reikalauti bendrijos dokumentų, kuriuos ji gavo tik per savivaldybės instituciją. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė ginčo protokolų turėti negali, o atsakovui pateikus dalį protokolų, matyti, kad selektyviai išsaugota tik  dalis.

47.       Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad konstatavus, jog labiau tikėtina, kad ginčo įgaliotinių susirinkimai neįvyko, atsakovo argumentai, susiję su šių sprendimų ginčijimu bei CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytų ieškinio senaties terminų reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikymu, yra teisiškai nereikšmingi ir plačiau dėl jų pasisakoma nebus.

Dėl žalos, kilusios iš automobilio nuomos ir eksploatacijos

48.       Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės patirtos žalos fakto, tik formaliai išvardino priteistinas sumas. Teisėjų kolegija vertina tokią atsakovo procesinę poziciją nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tyrė, vertino, nustatė ir pasisakė dėl ieškovės patirtos žalos fakto ir dydžio. Nustačius, kad nebuvo tinkamai išreikštos ir įtvirtintos bendrijos narių valios dėl automobilio nuomos ir eksploatacijos, bendrijos nariams neprisiėmus automobilių valdymo ir naudojimo savo veikloje išlaidų, atsakovui tokias išlaidas be ieškovės ir jos narių valios sukūrus, bendrija patyrė žalą. Tai reiškia, kad nepaisant to, ar faktiškai ginčo automobilis buvo naudojamas bendrijos labui ir jos veikloje, bendrijos nariai tam pritarimo nepareiškė, todėl atsakovas privalo padengti bendrijai to atsiradusias išlaidas. Kitos atsakovo įrodinėjamos aplinkybės (įskaitant automobilio faktinį naudojimą ir su tuo susijusias aplinkybes) teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, todėl plačiau dėl jų pasisakyti pagrindo nėra.

49.       Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad visos su automobilio nuoma ir eksploatacija susijusios išlaidos yra priteistos iš atsakovo pagrįstai, išskyrus 403,16 Eur gyventojų pajamų mokes bei įmoką į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą nuo automobilio nuomai apskaičiuotų sumų. Pastarojoje dalyje ieškinys yra atmestinas dėl motyvų, pateiktų šios nutarties 51 punkte.

      Dėl bendrijos pirmininko atlyginimo

50.       Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl atsakovo padidinto atlyginimo ir mokesčių nuo padidinto atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu dalyje dėl padidinto atlyginimo priteisimo sutinka, o dalį dėl mokesčių nuo padidinto atlyginimo priteisimo laiko nepagrįsta. Nustatyta, kad atsakovas bendrijoje dirbo pagal darbo sutartį. Atsakovo darbo sutarties 3 punkte buvo nustatyta, kad „Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: 1 300 Lt už mėnesį, mokant vieną kartą per mėnesį. Šiame punkte nustatytas darbo užmokestis, keičiamas didėjant minimaliam mėnesiniam atlyginimui“. Daugiau jokių nuostatų, susijusių su darbo užmokesčio dydžio keitimu, atsakovo darbo sutartyje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo darbo sutarties 3 punktas nustato atsakovo teisę į darbo užmokesčio didinimą, didėjant minimaliam darbo užmokesčiui, tačiau nenustato tokio darbo užmokesčio didinimo tvarkos. Nors pagal darbo sutarties nuostatas aišku, kad pirmininko atlyginimas keičiamas augant MMA, vis dėlto, jomis nenustatytas tokio keitimo mechanizmas, nepaaiškinta keitimo formulė ir augančio MMA bei keistino pirmininko atlyginimo priklausomybė. Todėl darbo sutartimi nustačius tik patį bendriausią principą, kad pirmininko atlyginimas keičiamas padidėjus MMA, dėl konkretaus atlyginimo pasikeitimo turėjo spręsti bendrijos nariai, o ne pirmininkas vienašališkai. Taigi, darbo sutarties nuostatos nesuteikė atsakovui teisės pačiam nuspręsti dėl savo atlyginimo pasikeitimo padidėjus minimaliam mėnesiniam atlygimui, juo labiau – nuspręsti kiek atlyginimas padidinamas. Aukščiau minėtos redakcijos DNSGĮ 20 straipsnio 3 punktas nustatė, kad šiuo klausimu turėjo būti priimti bendrijos narių sprendimai, tačiau į bylą pateikti įrodymai ir paaiškinimai leidžia teismui spręsti, jog tokie sprendimai priimti nebuvo. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvados nagrinėjamu klausimu yra nepagrįstos bei konstatuojama, kad atsakovas savo atlyginimą padidino ir jį gavo ieškovės lėšomis neteisėtai. Šiuo atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai, atsakovui savavališkai, be teisinio pagrindo pasididinus atlyginimą; 2) žala, bendrijos patirta atsakovui išmokėjus 39 318,19 Eur dėl neteisėtai padidinto atlygimo; 3) priežastinis ryšys, susiklostęs atsakovo neteisėtam atlygimo pasididinimui nulėmus 39 318,19 Eur bendrijai priklausančių lėšų atsakovui išmokėjimą; 4) kaltė, kuri yra preziumuojama ir ši prezumpcija nagrinėjamu atveju nepaneigta. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 39 318,19 Eur.

51.       Ieškovė taip pat prašo priteisti 32 050,20 Eur mokesčių nuo padidinto atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu šie mokesčiai iš atsakovo negali būti priteisti. Konstatavus, kad 39 318,19 Eur padidintas atlyginimas atsakovui išmokėtas neteisėtai ir išreikalaujant šią sumą iš atsakovo, išnyko pagrindas mokėti mokesčius nuo šio neteisėtai išmokėtos atlyginimo dalies. Tai reiškia, kad 32 050,20 Eur suma pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 straipsnio 12 dalį laikytina mokesčio permoka – mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. Tuo tarpu MAĮ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti, o 5 dalyje – jog mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Tai reiškia, kad šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus, ieškovė galės kreiptis dėl mokesčių permokų įskaitymo ar grąžinimo, įskaitant šiame ir šios nutarties 49 punkte nurodytas sumas.

Dėl bendrijos buhalterių atlyginimo priedų už pavadavimą

52.       Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus dėl bendrijos buhalterių atlyginimo priedų už pavadavimą priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka bei pažymi, kad visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams nagrinėjamu klausimu. Pažymėtina, kad priedų už kitos buhalterės pavadavimą išmokėjimas negali būti laikomas nei atsakovo neteisėtais veiksmais, nei žalos padarymu ieškovei, nes atsakovas, išmokėdamas šiuos priedus, privalėjo laikytis  mokėjimo metu galiojusio DK 197 straipsnio reikalavimų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kito darbuotojo laikino pavadavimo metu buhalterėms būtų sumažinta jų tiesioginių darbo funkcijų apimtis. DK 197 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padidinus darbuotojo darbo mastą, už darbą jam mokama proporcingai daugiau. Šis įstatymo reikalavimas nėra ir negali būti sąlygojamas bendrijos narių sprendimo ar atitinkamos nuostatos darbo sutartyje buvimo. Bendrija neginčija darbo teisinių santykių su buhalteriais buvimo, VSDFV buvo pranešta apie jų darbo sutarčių sudarymą, todėl atsakovas, kaip buhalterių vadovas, mokėdamas buhalterėms priedą už kitos darbuotojos pavadavimą, neteisėtų veiksmų neatliko ir ieškovei žalos nepadarė.

53.       Remiantis šios nutarties motyvais, yra pagrindas ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir skundžiamą sprendimą pakeisti, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 4 997,29 Eur žalos, kilusios iš automobilio nuomos ir eksploatacijos, ir 39 318,19 Eur žalos, kilusios iš neteisėtai išmokėto padidinto atlyginimo, iš viso 44 315,48 Eur, o likusioje dalyje ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

54.       Pakeitus skundžiamą sprendimą, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir iš atsakovo ieškovei priteisti 714 Eur išlaidas advokato pagalbai, o atsakovui iš ieškovės – 1 160 Eur. 

55.       Ieškovė pateikė prašymą grąžinti jai 2 404 Eur žyminį mokes, sumokėtą pateikiant ieškinį, pirmosios instancijos teisme. Ieškovė nurodo, kad nors pagal įstatymą ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sumokėti žyminį mokestį ji buvo įpareigota Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, šios nutarties apeliacine tvarka ieškovė neskundė.

56.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalį bendrija yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo kreipdamasi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių bendrijos veikla,  ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo tenkina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

57.       Apeliacinius skundus tenkinus iš dalies, yra ieškovės ir atsakovo prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinami iš dalies. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 609 Eur už advokato pagalbą, atsakovui iš ieškovės – 536,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo – 897 Eur valstybei žyminį mokes (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) DNSB ,,Rumpiškės“, juridinio asmens kodas 141785769, naudai 44 315,48  Eur žalos atlyginimą ir 714 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš DNSB ,,Rumpiškės“ S. R. naudai 1 160 Eur bylinėjimosi išlaid

as. 

Priteisti iš S. R. 1 009,68 Eur žyminį mokestį valstybei.

Grąžinti DNSB ,,Rumpiškės“ sumokėtą 2 404 Eur žyminį mokestį (AB SEB banko 2018 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymas).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš S. R. DNSB ,,Rumpiškės naudai 609 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš DNSB ,,Rumpiškės“ S. R. naudai 536,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš S. R. 897 Eur žyminį mokes valstybei.

 

 

Teisėjai                                                                        Romualda Janovičienė

 

 

                                                                                        Vilija Mikuckienė

 

 

                                                                                Vytautas Zelianka


Paminėta tekste:
  • BK
  • I-3297-243/2018
  • CK
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • DK
  • DK 197 str. Darbo apmokėjimas, kai padidinamas darbų mastas
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK1 1.130 str. Ieškinio senaties termino nutraukimas
  • CK1 1.131 str. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės
  • CK1 1.132 str. Sutrumpintų ieškinio senaties terminų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas
  • e3K-3-421-1075/2018
  • 3K-3-393/2012
  • 3K-3-460-915/2015
  • 3K-3-112/2013
  • 3K-3-436/2007
  • 3K-3-449/2009
  • 3K-3-170/2010
  • 3K-3-516/2010
  • CPK
  • CPK 87 str. Žyminio mokesčio grąžinimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas