Civilinė byla Nr. 3K-3-560/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.2.16
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos
Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko
(pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. kasacinį
skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovų A. O., A. O., D.
O., V. P. ieškinį atsakovui V. B. dėl
neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šios bylos
ginčo esmė yra neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų aiškinimo ir taikymo
klausimai (CK 6.250 straipsnis).
Ieškovai
prašė teismo iš atsakovo priteisti neturtinės žalos: A. O. –
294 618,88 Lt, A. O. – 300 000 Lt, D. O. –
300 000 Lt, V. P. – 49 654,72 Lt. Byloje nustatyta, kad
2006 m. liepos 13 d. apie 20.44 val. atsakovas, vairuodamas automobilį „BMW 325“
(valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Vilnius–Kaunas
15,2 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 162, 172 punktus: buvo neatsargus,
pasirinkdamas saugų greitį, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas,
nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavo ant skiriamosios juostos,
atsitrenkė į metalinį atitvarą, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą
kelio pusę, susidūrė su priešingos krypties antra eismo juosta Grigiškių link
važiavusiu automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) Automobilio „VW Passat“ vairuotojas R. O. (ieškovės
A. O. sutuoktinis ir ieškovų A. O., D. O. tėvas) dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2006 m.
liepos 14 d. apie 20.15 val. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje
ligoninėje mirė. Šio automobilio keleiviui ieškovui V. P. nesunkiai
sutrikdyta sveikata. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio
21 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 5
dalyje nustatytą nusikaltimą (kelių transporto eismo saugumo ar transporto
priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą).
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį:
priteisė ieškovams iš atsakovo A. O., A.
O., D. O. po 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5
proc. procesinių palūkanų; ieškovui V. P. – 4500 Lt neturtinės
žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad ieškovas V. P. turi teisę į neturtinės
žalos atlyginimą, nes sužalota jo sveikata, kiti ieškovai taip pat turi teisę į
neturtinės žalos atlyginimą, nes jie yra dėl eismo įvykio mirusio asmens šeimos
nariai ir juos su mirusiuoju siejo glaudus emocinis ryšys. Teismas padarė
išvadą, kad atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytų pareigų, vairuodamas
nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, todėl ieškovams sukėlė žalos.
Nustatydamas 4500 Lt neturtinės žalos, padarytos ieškovui V.
P., dydį teismas atsižvelgė į šias aplinkybes ir kriterijus: sužalojimo
pobūdį – nesunkus sveikatos sutrikdymas; ieškovas patyrė fizinį skausmą, kuris
malšintas ligoninėje, kentė neilgą (5 min.), bet sudėtingą operaciją, keturias
dienas praleido ligoninėje, dvyliktą parą po operacijos pašalinti siūlai,
šešias savaites ranka mobilizuota longete, medikai rekomendavo septynias
vartoti analgetikus, skirtus lengvam ir vidutiniam skausmui malšinti; ieškovo
patirti nepatogumai nekėlė bejėgiškumo, nevilties jausmo; ieškovas šiuo metu
gali savimi pasirūpinti, jo judėjimo galimybės nesuvaržytos; po išrašymo iš
ligoninės ieškovas daugiau nesigydė, ateityje nepatirs skausmo ir nepatogumų;
ieškovo darbingumas nesumažėjo; atsakovo kaltės forma yra neatsargumas, jis yra
jaunas asmuo, neseniai susituokęs, žmona laukiasi kūdikio; atsakovo draudikas
atlygino dalį neturtinės žalos (345,28 Lt); atsakovo mėnesinės pajamos yra apie
2500 Lt, jis neturi transporto priemonių, turi įsipareigojimų pagal vartojimo
kredito sutartis (180,98 Lt ir 387,24 Lt per mėnesį), mokosi Universitete, moka
už studijas, panašaus pobūdžio bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
nukentėjusiam asmeniui priteisė apie 5000 Lt neturtinės žalos. Ieškovams A. O., A. O., D. O. po
6000 Lt neturtinės žalos dydį teismas nustatė atsižvelgęs į tokias aplinkybes
ir kriterijus: pažeista viena svarbiausių vertybių – asmens gyvybė; netekę
sutuoktinio ir tėvo, su kuriuo buvo glaudus emocinis ryšys, ieškovai patyrė
stiprią dvasinę netektį, emocinį išgyvenimą; vaikų reakcija į tėvo netektį yra
adekvati, išgyvenimai nėra tokie sunkūs, kad reikėtų konsultuotis su sveikatos
priežiūros specialistais (psichologais ar psichiatrais); dėl tėvo netekties
vaikai nepatyrė fizinio skausmo, jų sveikata nepablogėjo; atsakovo draudikas
atlygino ieškovei 6417 Lt turtinės ir 1381,12 Lt neturtinės žalos; ieškovė dėl
sutuoktinio netekties nepatyrė finansinių sunkumų (eismo įvykio metu jis
nedirbo, šeimos neišlaikė, vaikai kas mėnesį gauna po 157,65 Lt našlaičių
pensiją); teismų praktikoje, atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos
aplinkybes, panašaus pobūdžio bylose ieškovams priteisiama nuo 5000 Lt iki 20
000 Lt neturtinės žalos.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 10
d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovų apeliacinį skundą, pakeitė Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą: padidino ieškovei iš atsakovo
priteistos neturtinės žalos dydį nuo 6000 Lt iki 34 618,88 Lt, ieškovams – nuo
6000 Lt iki 40 000 Lt kiekvienam atskirai; kitą teismo sprendimo dalį paliko
nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė,
kad pirmosios instancijos teismas kriterijus, reikšmingus ieškovų O. neturtinės
žalos dydžiui nustatyti, vertino netinkamai, juos nurodė tik formaliai,
neatsižvelgė į aplinkybių visumą, nepakankamai argumentavo, kodėl nustato 6000
Lt neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios
instancijos teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo neteisėtų veiksmų padarinius,
kurie yra negrįžtami, ieškovų dvasinius išgyvenimus, pažeistos neturtinės
vertybės specifiką, pažeidimo pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė
tokias aplinkybes, jo vertinimu, didinančias priteistinos neturtinės žalos
dydį: ieškovė prarado sveiką, gerą, rūpestingą, mylintį sutuoktinį, vaikai neteko
tėvo, kurį mylėjo ir gerbė; po vyro mirties ieškovė liko su dviem paaugliais
sūnumis, viena turėjo rūpintis jų auklėjimu ir išlaikymu; paauglystėje tėvo
patarimai bei autoritetas yra labai reikalingi; artimo asmens gyvybės atėmimo
atveju tretiesiems asmenims turi būti priteisiamos didžiausios neturtinės žalos
sumos, nes gyvybė yra fundamentaliausia vertybė; tai, kad atsakovas atlygino ieškovei
4000 Lt žalos, nevertintina kaip priteistinos neturtinės žalos dydį mažinanti
aplinkybė, nes atsakovas ją atlygino prasidėjus baudžiamajai bylai, praėjus
daugiau kaip metams nuo žalos padarymo; atsakovas buvo labai neatidus, todėl
pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino atsakovo kaltę; pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai lemiamą reikšmę suteikė atsakovo turtinei
padėčiai, nors ji nėra bloga, jis yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, turi nuolatines
nemažas pajamas, ateityje gali įgyti turto darbo užmokesčio ir kitais būdais.
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas
netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, nes
rėmėsi tik keliomis bylomis, nors teismai visada turi siekti remtis kuo
didesniu skaičiumi nutarčių. Be to, reikia remtis ne tik civilinės bylose, bet
ir baudžiamosiose bylose formuojama neturtinės žalos priteisimo praktika.
Teismų procesiniai sprendimai, kuriais remiasi pirmosios instancijos teismas,
priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos,
todėl jomis remtasi netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi
apeliaciniame skunde nurodytomis nutartimis, priimtomis baudžiamosiose bylose,
ir nurodė, kad panašiose kaip nagrinėjama byla bylose priteistos neturtinės
žalos svyruoja nuo 30 tūkst. Lt iki 150 tūkst. Lt. Apeliacinės instancijos
teismas padarė išvadą, kad atsakovo ieškovams A. O., A. O., D. O. padarytos neturtinės žalos
dydis yra po 40 tūkst. Lt. Teismas sumažino ieškovei priteistinos
neturtinės žalos dydį iki 34 618,88 Lt, atėmęs atsakovo geranoriškai sumokėtą
sumą ir draudiko išmokėtą išmoką. Apeliacinės instancijos teismas pripažino
pagrįstu ieškovui V. P. pirmosios instancijos teismo
nustatytą neturtinės žalos dydį.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio
10 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d.
sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Dėl ieškovų ir žuvusiojo glaudos ryšio. Apeliacinės instancijos
teismas padarė išvadą, kad žuvusįjį ir ieškovus siejo glaudus ryšys, bet byloje
apie tai nėra jokių įrodymų, taigi ieškovai neįrodė jų ir žuvusio tėvo glaudaus
ryšio. Tai, kad žuvusįjį ir jo šeimos narius siejo artimi santykiai bei kad šią
aplinkybę turi įrodyti ieškovai, patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos
Aukščiausiojo Teims nutartys bylose Nr. 2K-151/2006; 2K-853/2007;
3K-3-351/2007). Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė,
kad staigi ieškovų sutuoktinio ir tėvo mirtis ieškovams sukėlė skaudžius
dvasinius išgyvenimus, nes tai byloje neįrodyta.
2.
Dėl kitų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Lietuvos
apeliacinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad artimo asmens gyvybės atėmimo
atveju tretiesiems asmenims turi būti priteisiamos didžiausios sumos neturtinei
žalai atlyginti. Kasatorius su šia apeliacinės instancijos teismo išvada
nesutinka ir remiasi kasacinio teismo praktika, kad kompensacija už neturtinę
žalą turi būti priteisiama teisingai, ja turima siekti atkurti socialinį
teisingumą.
3.
Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas
neatsižvelgė į tai, kad ieškovams dėl tėvo žūties kilo negrįžtami padariniai,
taip pat neatsižvelgė į ieškovų dvasinius išgyvenimus, pažeistos neturtinės
vertybės specifiką ir pažeidimo pobūdį, yra nepagrįsta, nes pirmosios
instancijos teismas atsižvelgė į šiuos kriterijus. Kasatorius nurodo, kad
apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į eismo įvykio eigos aplinkybes,
t. y. kad atsakovo automobilis slydo, buvo nevaldomas, todėl atsakovas negalėjo
daryti įtakos automobilio slydimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas
nesiaiškino, kokiu greičiu važiavo atsakovas.
4.
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis šiurkščiai
pažeidė Kelių eismo taisykles. Kasatoriaus nesutikimas grindžiamas tuo, kad
automobilis pradėjo slysti ir eismo įvykis įvyko ne nuo jo priklausančių
priežasčių, jis buvo pasirinkęs tinkamą saugų greitį, bet dėl šlapios kelio
dangos automobilis tapo nevaldomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas
neaptarė atsakovo kaltės turinio. Kasatorius mano, kad jo kaltės nėra. Be to,
kasaciniame skunde remiamasi kasacinio teismo praktika, kad, esant kalto asmens
neatsargumui, neturtinės žalos priteisiama mažiau, o esant tyčiai – daugiau.
5.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė priežastinio ryšio
tarp kasatoriaus veiksmų ir kilusių padarinių.
6.
Kasatorius prieštarauja apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad
atsakovo elgesio, atlyginant ieškovei dalį žalos, vienareikšmiškai negalima
vertinti kaip teigiamo. Kasatorius mano, kad tokį elgesį galima vertinti tik
teigiamai, bet, pagal apeliacinio teismo sąmonę, žalos atlyginimas yra
neigiamas kriterijus.
7.
Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmosios
instancijos teismas nepakankamai ir formaliai vertino neturtinės žalos dydžio
nustatymo kriterijus, nes jos nepagrindė jokiais motyvais. Kasatorius teigia,
kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad pirmosios
instancijos teismas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį nustatė 6000 Lt.
Kasatorius tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė 11 381,12 Lt
ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, tik jį sumažino iki 6000 Lt, atėmęs
atsakovo geranoriškai sumokėtus 4000 Lt ir ieškovei išmokėtą 1381,12 Lt
draudimo išmoką. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas ne
formaliai, bet pakankamai įsigilinęs nustatė teisingus ieškovams priteistinos
neturtinės žalos dydžius.
8.
Kasatoriaus turtinė padėtis, jo nuomone, yra labai svarbi nustatant
neturtinės žalos dydį, nes teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros
siekimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kasatoriaus
turtinė padėtis negali būti lemiamas neturtinės žalos dydžio nustatymo
kriterijus. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
žalą padariusio asmens turtinę padėtį susiejo tik su jo darbingumu, nes gali
būti atvejų, kai nedarbingo asmens turtinė padėtis yra geresnė už darbingo
asmens. Iš kasatoriaus apeliacinės instancijos teismo priteista 108 345,88 Lt
suma yra neadekvati kasatoriaus turtinei padėčiai, kuri yra bloga (kasatorius
neturi nekilnojamojo turto, gauna vidutines pajamas, neaišku, ar ateityje iš
viso dirbs ir ar susiras geriau apmokamą darbą).
9.
Dėl nepagrįsto vadovavimosi kasacinio teismo praktika. Nustatydamas
neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas orientavosi į Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo bylas, kurių faktinės aplinkybės yra nepanašios ir
neidentiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms.
10.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas
pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės
normas (CPK 92, 93, 96 straipsnius), neteisingai paskirstė bylinėjimosi
išlaidas, nes nesivadovavo patenkintų ir atmestų reikalavimų principu, bet,
patenkinęs ieškinį iš dalies, sprendė, kad ieškovams turi būti priteistos visos
bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui – iš viso neturi būti priteisiama
bylinėjimosi išlaidų. Be to, apeliacinės instancijos teismas priteisė
bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. P., nors jam pirmosios
instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį paliko nepakeistą.
11.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 47 straipsnį, nes į bylą
neįtraukė atsakovo draudiko AB „Lietuvos draudimas“, į kurį kasatorius įgis
teisę reikalauti atlyginti šioje byloje iš kasatoriaus ieškovams priteistų
bylinėjimosi išlaidų, nes jos laikytinos turtinės žalos dalimi.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovai A. O., A. O. ir
D. O. prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio
10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais pat
kaip apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti argumentais. Papildomai
atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
1. Kasatorius
nepagrįstai kelia klausimą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė
įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes, pagal kasacinio teismo
praktiką, neturtinės žalos įvertinimas pinigais yra vertybinis sprendimas,
todėl ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio įrodinėjimui negali būti keliami
tokie pat konkretumo reikalavimai, kaip įrodinėjant ieškinį dėl turtinės žalos
priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 17 d. nutartis
baudžiamojoje byloje, byla Nr. 2K-399/2009).
2. Kasatoriaus
argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio
tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, yra nepagrįsti, nes tai nustatyta
Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, kuris
turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas).
Be to, nurodytame teismo nuosprendyje nenustatyta, kad kokių nors Kelių eismo
taisyklių pažeidimų būtų padaręs žuvęs ieškovų sutuoktinis ir tėvas.
3. Atsiliepime
teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio
teismo praktika, nes rėmėsi precedentais neturtinės žalos dydžio klausimu,
kurie suformuoti bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Tai, kad
apeliacinės instancijos teismo nurodytose bylose buvo padaryta kitų Kelių eismo
taisyklių pažeidimų negu šioje byloje, neturi reikšmės.
4. Kasatorius
netinkamai remiasi kasacinio teismo praktika, nes ji suformuota bylose, kuriose
spręstas neturtinės žalos, padarytos dėl kitų baudžiamųjų veikų, bet ne dėl
Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dydžio klausimas.
5. Atsiliepime
teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi
išlaidas, pagrįstai vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais
bei priteisė visas bylinėjimosi išlaidas ieškovams, be ne atsakovui, nes
ieškovų reikalavimai iš esmės buvo patenkinti. Reikšmės neturi tai, kad
ieškovai prašė priteisti daugiau neturtinės žalos, o teismas priteisė mažiau.
Nustatyti neturtinės žalos dydį yra teismo pareiga, o ieškovų nurodytas
neturtinės žalos dydis pagrįstas subjektyviu jų vertinimu.
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Pagal CK
6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais
atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl
nusikaltimo, asmens sveikatai, ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais
įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,
atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę
padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai
aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kasaciniame skunde iš esmės neginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų nustatytos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: kaltė,
neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Kasatorius kelia priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą. Tai yra fakto
klausimas, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas
kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar nutartis) teisės
taikymo aspektu. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų
aiškinimas ir taikymas yra teisės klausimas, todėl šios bylos kasacinio
nagrinėjimo dalykas yra apeliacinės instancijos teismo taikytų kriterijų
patikra.
Dėl
priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų gyvybės atėmimo atveju
Pagal CK
6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,
atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį,
padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes,
taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant
neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į reikšmingų kriterijų visumą.
Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo
atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu
atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė,
intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis,
bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius
į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies
sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems
ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos
atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš
ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius.
Dėl
ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžio
Nagrinėjamos
bylos atveju dėl kasatoriaus kaltų veiksmų, 2006 m. liepos 13 d. įvykus eismo
įvykiui, sunkiai sužalotas ieškovės sutuoktinis ir ieškovų tėvas. Jis dėl
sužalojimų po paros mirė. Iš kasacine tvarka skundžiamos teismo nutarties turinio
matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos
dydį, atsižvelgė į pažeistos vertybės specifiką, pažeidimo pobūdį, dėl jo
ieškovams atsiradusius neigiamus padarinius, kasatoriaus kaltės formą ir
turtinę padėtį.
Šioje situacijoje
buvo pažeista artimo žmogaus gyvybė – fundamentaliausia vertybė. Byloje
nustatyta, kad ieškovė prarado sveiką, gerą, rūpestingą, mylintį sutuoktinį, su
kuriuo santuokoje gyveno septyniolika metų. Sutuoktinių santykiai buvo artimi,
juos siejo glaudus ryšys. Po vyro mirties ieškovė liko su dviem nepilnamečiais
sūnumis, viena turėjo rūpintis jų auklėjimu ir išlaikymu. Iš bylos duomenų taip
pat matyti, kad ieškovai neteko tėvo, kurį mylėjo ir gerbė. Tėvo mirties dieną
ieškovai buvo paaugliai (16 ir 13 metų amžiaus). Tokio amžiaus vaikams labai
reikalingas tėvo buvimas šalia, jo patarimai ir autoritetas. Mirusįjį ir
ieškovus (nepilnamečius vaikus) siejo stiprus dvasinis ryšys. Atsižvelgdama į
šias apeliacinės instancijos teismo analizuotas aplinkybes, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamu atveju įvertino
pažeistos neturtinės vertybės pobūdį, jos svarbą, taip pat nustatė kiekvieno
ieškovo santykį su mirusiu artimu asmeniu, šiuos santykius individualizavo ir
įvertino kiekvieno ieškovo prarasto santykio su mirusiuoju padarinius, t. y.
jog staigi R. O. mirtis, įvykusi dėl kasatoriaus padaryto eismo įvykio,
visiems ieškovams sukėlė skaudžius dvasinius sukrėtimus bei išgyvenimus, o jų
praradimai, t. y. nutrūkę darnūs šeimos ryšiai su sutuoktiniu ir tėvu, yra
negrįžtami. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas
tinkamai įvertino pažeistą vertybę ir mirusio artimo asmens ir ieškovų ryšius –
kriterijus, kurie turi didžiausią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį
gyvybės atėmimo atveju. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad
šiuo konkrečiu atveju ieškovų individualūs santykiai su mirusiuoju ir dėl jų
nutrūkimo kilę padariniai yra panašūs, iš esmės tokie pat, todėl neteikia
pagrindo diferencijuoti kiekvienam ieškovui priteistinos neturtinės žalos
dydžio.
Be to,
Lietuvos apeliacinis teismas taikė ir kitus neturtinės žalos nustatymo
kriterijus: atsižvelgė į kasatoriaus kaltės pobūdį, turtinę padėtį ir elgesį po
padaryto pažeidimo. Byloje nustatyta, kad kasatorius sukėlė eismo įvykį, nes
buvo labai neatidus: neatsižvelgė į vairavimo sąlygas, nepasirinko saugaus
greičio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies; įvažiavo į skiriamąją
juostą; išlaužė metalinį atitvarą; išvažiavo į priešingos krypties eismo kelio
pusę ir atsitrenkė į R. O. vairuojamą automobilį. Iš apeliacinės instancijos
teismo nutarties turinio matyti, kad teismas įvertino kasatoriaus turtinę
padėtį, bet neteikė jai lemiamos reikšmės. Kasatoriaus turtinė padėtis stabili,
jis yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, gauna nuolatinių pajamas.
Pažymėtina, kad kasatorius atlygino ieškovei 4000 Lt žalos, bet tai padarė prasidėjus
baudžiamajai bylai, praėjus daugiau kaip metams nuo žalos padarymo.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nusikalstamą veiką
padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti lemiamos reikšmės dėl artimo
asmens gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos dydžiui nustatyti, teisėjų
kolegija daro išvadą, kad aptarti kriterijai (kasatoriaus kaltės forma, turtinė
padėtis ir elgesys po eismo įvykio) neteikia pagrindo šios konkrečios bylos
atveju mažinti neturtinės žalos dydžio.
Kasaciniame
skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai
vadovavosi teismų praktika, formuojama dėl artimo asmens gyvybės atėmimo
padarytos neturtinės žalos nustatymo bylose. Pažymėtina, kad kasacinis teismas
yra išaiškinęs, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip
pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujas teisės taikymo ir
aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB
„Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., byla Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23
d. nutartis civilinėje byloje pagal I. B.–H. ir
kt. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-567/2009). Be to, turi būti
atsižvelgiama į teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės
sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar teismo
išaiškinimas atspindi susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; į
sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į
tai, priėmė atitinkamą sprendimą vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, ar
išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar
dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į
galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius
priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje
byloje pagal I. B.–H. ir kt. skundą dėl
antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-567/2009). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į
tai, kad dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžio
nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos
dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina
vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje
byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Iš
kasacine tvarka apskųstos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos
teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi
teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, nes rėmėsi tik keliomis
bylomis ir jų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad reikia remtis ne tik civilinėse,
bet ir baudžiamosiose bylose formuojama neturtinės žalos dydžio nustatymo praktika.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos apeliacinės instancijos teismo
išvados yra pagrįstos. Teismų praktika dėl gyvybės atėmimu padarytos neturtinės
žalos priteisimo yra gausi tiek civilinėse, tiek ir baudžiamosiose bylose. Dėl
to, konkrečioje byloje sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą,
būtina vadovautis ir civilinėse, ir baudžiamosiose bylose formuojama teismų
praktika. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo
praktika, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus išaiškinimus, išanalizavo
formuojamą teismų praktiką ir pagrįstai nurodė, kad panašiose į nagrinėjamą
situaciją bylose priteistos neturtinės žalos svyruoja nuo 30 tūkst. Lt iki
150 tūkst. Lt.
Įvertinusi
kasatoriaus apskųstos teismo nutarties turinį ir apeliacinės instancijos
taikytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja,
kad apeliacinės instancijos teismas nustatė teisingą neturtinės žalos dydį
kiekvienam ieškovui – po 40 tūkst. Lt, nes tinkamai aiškino ir taikė dėl
gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos nustatymo kriterijus, atsižvelgė į
jų sisteminius ryšius, suteikė prioritetinę reikšmę pažeistai vertybei (asmens
gyvybei) ir pažeidimo padariniams – mirusiojo ir ieškovų santykiams, tinkamai
individualizavo kiekvieną jų, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika,
formuojama šios kategorijos bylose. Dėl to kasacinis skundas atmestinas, o
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis paliktina nepakeista.
Dėl kitų
kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesusiję su
šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyku ir yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Teisėjų
kolegija nurodo, kad kasatorius nepagrįstai kelia klausimą, jog apeliacinės
instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Iš Lietuvos
apeliacinio teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos
teismas visas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovams, bet ne atsakovui, nes ieškovų
reikalavimai iš esmės buvo patenkinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatyti
neturtinės žalos dydį yra teismo pareiga. Ieškovai, reikšdami ieškinį dėl
neturtinės žalos priteisimo, nurodo tokį neturtinės žalos dydį, kokį jie mano,
kad yra patyrę, bet faktą, kad neturtinės žalos iš viso buvo padaryta,
konstatuoja ir galutinį jos dydį nustato teismas. Dėl to, paskirstant
bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovai prašė priteisti
daugiau neturtinės žalos, bet teismas priteisė jos mažiau.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovai prašo priteisti ieškovei iš kasatoriaus 1500 Lt
bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą
surašymą. Šias išlaidas patvirtina prie atsiliepimo į kasacinį skundą pridėtas
2010 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 568370. Pagal Lietuvos
advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse
bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 papunktį už atsiliepimo į vieną
kasacinį skundą surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų
dydžio atlyginimą (1600 Lt). Atsižvelgdama į nurodytą dydį, teisėjų kolegija
sprendžia, kad ieškovei iš kasatoriaus priteistina 1500 Lt išlaidų advokato
pagalbai apmokėti.
Bylą
nagrinėjant kasaciniame teisme valstybė patyrė 68,65 Lt bylinėjimosi išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. gruodžio 27 d. pažyma.
Atmetusi kasacinį skundą, teisėjų kolegija priteisia nurodytų išlaidų
atlyginimą valstybei iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi,
359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio
10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei
A. O. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo
V. B. (duomenys neskelbtini) 1500 (vieną
tūkstantį penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo
surašymą apmokėti.
Priteisti
valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens
kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300,
įmokos kodas 5660) iš atsakovo V. B. (duomenys
neskelbtini) 68,65 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus 65 ct) išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Gražina Davidonienė
|
|
|
Gintaras Kryževičius
|
|
|
Egidijus Laužikas
|