Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-560-2010].doc
Bylos nr.: 3K-3-560/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Civilinė byla Nr. 3K-3-560/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.2.16

 

 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2010 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. O., A. O., D. O., V. P. ieškinį atsakovui V. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

 

Šios bylos ginčo esmė yra neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų aiškinimo ir taikymo klausimai (CK 6.250 straipsnis).

            Ieškovai prašė teismo iš atsakovo priteisti neturtinės žalos: A. O. – 294 618,88 Lt, A. O. – 300 000 Lt, D. O. – 300 000 Lt, V. P. – 49 654,72 Lt. Byloje nustatyta, kad 2006 m. liepos 13 d. apie 20.44 val. atsakovas, vairuodamas automobilį „BMW 325“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Vilnius–Kaunas 15,2 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 162, 172 punktus: buvo neatsargus, pasirinkdamas saugų greitį, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavo ant skiriamosios juostos, atsitrenkė į metalinį atitvarą, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, susidūrė su priešingos krypties antra eismo juosta Grigiškių link važiavusiu automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „VW Passat“ vairuotojas R. O. (ieškovės A. O. sutuoktinis ir ieškovų A. O., D. O. tėvas) dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2006 m. liepos 14 d. apie 20.15 val. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė. Šio automobilio keleiviui ieškovui V. P. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatytą nusikaltimą (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė ieškovams iš atsakovo A. O., A. O., D. O. po 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų; ieškovui V. P. – 4500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovas V. P. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes sužalota jo sveikata, kiti ieškovai taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes jie yra dėl eismo įvykio mirusio asmens šeimos nariai ir juos su mirusiuoju siejo glaudus emocinis ryšys. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytų pareigų, vairuodamas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, todėl ieškovams sukėlė žalos. Nustatydamas 4500 Lt neturtinės žalos, padarytos ieškovui V. P., dydį teismas atsižvelgė į šias aplinkybes ir kriterijus: sužalojimo pobūdį – nesunkus sveikatos sutrikdymas; ieškovas patyrė fizinį skausmą, kuris malšintas ligoninėje, kentė neilgą (5 min.), bet sudėtingą operaciją, keturias dienas praleido ligoninėje, dvyliktą parą po operacijos pašalinti siūlai, šešias savaites ranka mobilizuota longete, medikai rekomendavo septynias vartoti analgetikus, skirtus lengvam ir vidutiniam skausmui malšinti; ieškovo patirti nepatogumai nekėlė bejėgiškumo, nevilties jausmo; ieškovas šiuo metu gali savimi pasirūpinti, jo judėjimo galimybės nesuvaržytos; po išrašymo iš ligoninės ieškovas daugiau nesigydė, ateityje nepatirs skausmo ir nepatogumų; ieškovo darbingumas nesumažėjo; atsakovo kaltės forma yra neatsargumas, jis yra jaunas asmuo, neseniai susituokęs, žmona laukiasi kūdikio; atsakovo draudikas atlygino dalį neturtinės žalos (345,28 Lt); atsakovo mėnesinės pajamos yra apie 2500 Lt, jis neturi transporto priemonių, turi įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartis (180,98 Lt ir 387,24 Lt per mėnesį), mokosi Universitete, moka už studijas, panašaus pobūdžio bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nukentėjusiam asmeniui priteisė apie 5000 Lt neturtinės žalos. Ieškovams A. O., A. O., D. O. po 6000 Lt neturtinės žalos dydį teismas nustatė atsižvelgęs į tokias aplinkybes ir kriterijus: pažeista viena svarbiausių vertybių – asmens gyvybė; netekę sutuoktinio ir tėvo, su kuriuo buvo glaudus emocinis ryšys, ieškovai patyrė stiprią dvasinę netektį, emocinį išgyvenimą; vaikų reakcija į tėvo netektį yra adekvati, išgyvenimai nėra tokie sunkūs, kad reikėtų konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais (psichologais ar psichiatrais); dėl tėvo netekties vaikai nepatyrė fizinio skausmo, jų sveikata nepablogėjo; atsakovo draudikas atlygino ieškovei 6417 Lt turtinės ir 1381,12 Lt neturtinės žalos; ieškovė dėl sutuoktinio netekties nepatyrė finansinių sunkumų (eismo įvykio metu jis nedirbo, šeimos neišlaikė, vaikai kas mėnesį gauna po 157,65 Lt našlaičių pensiją); teismų praktikoje, atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, panašaus pobūdžio bylose ieškovams priteisiama nuo 5000 Lt iki 20 000 Lt neturtinės žalos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 10 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovų apeliacinį skundą, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą: padidino ieškovei iš atsakovo priteistos neturtinės žalos dydį nuo 6000 Lt iki 34 618,88 Lt, ieškovams – nuo 6000 Lt iki 40 000 Lt kiekvienam atskirai; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas kriterijus, reikšmingus ieškovų O. neturtinės žalos dydžiui nustatyti, vertino netinkamai, juos nurodė tik formaliai, neatsižvelgė į aplinkybių visumą, nepakankamai argumentavo, kodėl nustato 6000 Lt neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo neteisėtų veiksmų padarinius, kurie yra negrįžtami, ieškovų dvasinius išgyvenimus, pažeistos neturtinės vertybės specifiką, pažeidimo pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė tokias aplinkybes, jo vertinimu, didinančias priteistinos neturtinės žalos dydį: ieškovė prarado sveiką, gerą, rūpestingą, mylintį sutuoktinį, vaikai neteko tėvo, kurį mylėjo ir gerbė; po vyro mirties ieškovė liko su dviem paaugliais sūnumis, viena turėjo rūpintis jų auklėjimu ir išlaikymu; paauglystėje tėvo patarimai bei autoritetas yra labai reikalingi; artimo asmens gyvybės atėmimo atveju tretiesiems asmenims turi būti priteisiamos didžiausios neturtinės žalos sumos, nes gyvybė yra fundamentaliausia vertybė; tai, kad atsakovas atlygino ieškovei 4000 Lt žalos, nevertintina kaip priteistinos neturtinės žalos dydį mažinanti aplinkybė, nes atsakovas ją atlygino prasidėjus baudžiamajai bylai, praėjus daugiau kaip metams nuo žalos padarymo; atsakovas buvo labai neatidus, todėl pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino atsakovo kaltę; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lemiamą reikšmę suteikė atsakovo turtinei padėčiai, nors ji nėra bloga, jis yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, turi nuolatines nemažas pajamas, ateityje gali įgyti turto darbo užmokesčio ir kitais būdais. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, nes rėmėsi tik keliomis bylomis, nors teismai visada turi siekti remtis kuo didesniu skaičiumi nutarčių. Be to, reikia remtis ne tik civilinės bylose, bet ir baudžiamosiose bylose formuojama neturtinės žalos priteisimo praktika. Teismų procesiniai sprendimai, kuriais remiasi pirmosios instancijos teismas, priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl jomis remtasi netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi apeliaciniame skunde nurodytomis nutartimis, priimtomis baudžiamosiose bylose, ir nurodė, kad panašiose kaip nagrinėjama byla bylose priteistos neturtinės žalos svyruoja nuo 30 tūkst. Lt iki 150 tūkst. Lt. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo ieškovams A. O., A. O., D. O. padarytos neturtinės žalos dydis yra po 40 tūkst. Lt. Teismas sumažino ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį iki 34 618,88 Lt, atėmęs atsakovo geranoriškai sumokėtą sumą ir draudiko išmokėtą išmoką. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovui V. P. pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Dėl ieškovų ir žuvusiojo glaudos ryšio. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad žuvusįjį ir ieškovus siejo glaudus ryšys, bet byloje apie tai nėra jokių įrodymų, taigi ieškovai neįrodė jų ir žuvusio tėvo glaudaus ryšio. Tai, kad žuvusįjį ir jo šeimos narius siejo artimi santykiai bei kad šią aplinkybę turi įrodyti ieškovai, patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teims nutartys bylose Nr. 2K-151/2006; 2K-853/2007; 3K-3-351/2007). Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad staigi ieškovų sutuoktinio ir tėvo mirtis ieškovams sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, nes tai byloje neįrodyta.

2.     Dėl kitų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad artimo asmens gyvybės atėmimo atveju tretiesiems asmenims turi būti priteisiamos didžiausios sumos neturtinei žalai atlyginti. Kasatorius su šia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinka ir remiasi kasacinio teismo praktika, kad kompensacija už neturtinę žalą turi būti priteisiama teisingai, ja turima siekti atkurti socialinį teisingumą.

3.     Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovams dėl tėvo žūties kilo negrįžtami padariniai, taip pat neatsižvelgė į ieškovų dvasinius išgyvenimus, pažeistos neturtinės vertybės specifiką ir pažeidimo pobūdį, yra nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šiuos kriterijus. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į eismo įvykio eigos aplinkybes, t. y. kad atsakovo automobilis slydo, buvo nevaldomas, todėl atsakovas negalėjo daryti įtakos automobilio slydimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, kokiu greičiu važiavo atsakovas.

4.     Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Kasatoriaus nesutikimas grindžiamas tuo, kad automobilis pradėjo slysti ir eismo įvykis įvyko ne nuo jo priklausančių priežasčių, jis buvo pasirinkęs tinkamą saugų greitį, bet dėl šlapios kelio dangos automobilis tapo nevaldomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas neaptarė atsakovo kaltės turinio. Kasatorius mano, kad jo kaltės nėra. Be to, kasaciniame skunde remiamasi kasacinio teismo praktika, kad, esant kalto asmens neatsargumui, neturtinės žalos priteisiama mažiau, o esant tyčiai – daugiau.

5.     Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė priežastinio ryšio tarp kasatoriaus veiksmų ir kilusių padarinių.

6.     Kasatorius prieštarauja apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad atsakovo elgesio, atlyginant ieškovei dalį žalos, vienareikšmiškai negalima vertinti kaip teigiamo. Kasatorius mano, kad tokį elgesį galima vertinti tik teigiamai, bet, pagal apeliacinio teismo sąmonę, žalos atlyginimas yra neigiamas kriterijus.

7.     Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ir formaliai vertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nes jos nepagrindė jokiais motyvais. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį nustatė 6000 Lt. Kasatorius tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė 11 381,12 Lt ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, tik jį sumažino iki 6000 Lt, atėmęs atsakovo geranoriškai sumokėtus 4000 Lt ir ieškovei išmokėtą 1381,12 Lt draudimo išmoką. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas ne formaliai, bet pakankamai įsigilinęs nustatė teisingus ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžius.

8.     Kasatoriaus turtinė padėtis, jo nuomone, yra labai svarbi nustatant neturtinės žalos dydį, nes teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kasatoriaus turtinė padėtis negali būti lemiamas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai žalą padariusio asmens turtinę padėtį susiejo tik su jo darbingumu, nes gali būti atvejų, kai nedarbingo asmens turtinė padėtis yra geresnė už darbingo asmens. Iš kasatoriaus apeliacinės instancijos teismo priteista 108 345,88 Lt suma yra neadekvati kasatoriaus turtinei padėčiai, kuri yra bloga (kasatorius neturi nekilnojamojo turto, gauna vidutines pajamas, neaišku, ar ateityje iš viso dirbs ir ar susiras geriau apmokamą darbą).

9.     Dėl nepagrįsto vadovavimosi kasacinio teismo praktika. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas orientavosi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylas, kurių faktinės aplinkybės yra nepanašios ir neidentiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

10.  Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 92, 93, 96 straipsnius), neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes nesivadovavo patenkintų ir atmestų reikalavimų principu, bet, patenkinęs ieškinį iš dalies, sprendė, kad ieškovams turi būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui – iš viso neturi būti priteisiama bylinėjimosi išlaidų. Be to, apeliacinės instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. P., nors jam pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį paliko nepakeistą.

11.  Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 47 straipsnį, nes į bylą neįtraukė atsakovo draudiko AB „Lietuvos draudimas“, į kurį kasatorius įgis teisę reikalauti atlyginti šioje byloje iš kasatoriaus ieškovams priteistų bylinėjimosi išlaidų, nes jos laikytinos turtinės žalos dalimi.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai A. O., A. O. ir D. O. prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais pat kaip apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti argumentais. Papildomai atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

1.     Kasatorius nepagrįstai kelia klausimą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes, pagal kasacinio teismo praktiką, neturtinės žalos įvertinimas pinigais yra vertybinis sprendimas, todėl ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio įrodinėjimui negali būti keliami tokie pat konkretumo reikalavimai, kaip įrodinėjant ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje, byla Nr. 2K-399/2009).

2.     Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, yra nepagrįsti, nes tai nustatyta Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, kuris turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Be to, nurodytame teismo nuosprendyje nenustatyta, kad kokių nors Kelių eismo taisyklių pažeidimų būtų padaręs žuvęs ieškovų sutuoktinis ir tėvas.

3.     Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, nes rėmėsi precedentais neturtinės žalos dydžio klausimu, kurie suformuoti bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytose bylose buvo padaryta kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų negu šioje byloje, neturi reikšmės.

4.     Kasatorius netinkamai remiasi kasacinio teismo praktika, nes ji suformuota bylose, kuriose spręstas neturtinės žalos, padarytos dėl kitų baudžiamųjų veikų, bet ne dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dydžio klausimas. 

5.     Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei priteisė visas bylinėjimosi išlaidas ieškovams, be ne atsakovui, nes ieškovų reikalavimai iš esmės buvo patenkinti. Reikšmės neturi tai, kad ieškovai prašė priteisti daugiau neturtinės žalos, o teismas priteisė mažiau. Nustatyti neturtinės žalos dydį yra teismo pareiga, o ieškovų nurodytas neturtinės žalos dydis pagrįstas subjektyviu jų vertinimu.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasaciniame skunde iš esmės neginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: kaltė, neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kasatorius kelia priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą. Tai yra fakto klausimas, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar nutartis) teisės taikymo aspektu. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų aiškinimas ir taikymas yra teisės klausimas, todėl šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas yra apeliacinės instancijos teismo taikytų kriterijų patikra.

 

Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų gyvybės atėmimo atveju

 

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į reikšmingų kriterijų visumą. Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius.

 

 

Dėl ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžio

 

Nagrinėjamos bylos atveju dėl kasatoriaus kaltų veiksmų, 2006 m. liepos 13 d. įvykus eismo įvykiui, sunkiai sužalotas ieškovės sutuoktinis ir ieškovų tėvas. Jis dėl sužalojimų po paros mirė. Iš kasacine tvarka skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeistos vertybės specifiką, pažeidimo pobūdį, dėl jo ieškovams atsiradusius neigiamus padarinius, kasatoriaus kaltės formą ir turtinę padėtį.

Šioje situacijoje buvo pažeista artimo žmogaus gyvybė – fundamentaliausia vertybė. Byloje nustatyta, kad ieškovė prarado sveiką, gerą, rūpestingą, mylintį sutuoktinį, su kuriuo santuokoje gyveno septyniolika metų. Sutuoktinių santykiai buvo artimi, juos siejo glaudus ryšys. Po vyro mirties ieškovė liko su dviem nepilnamečiais sūnumis, viena turėjo rūpintis jų auklėjimu ir išlaikymu. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovai neteko tėvo, kurį mylėjo ir gerbė. Tėvo mirties dieną ieškovai buvo paaugliai (16 ir 13 metų amžiaus). Tokio amžiaus vaikams labai reikalingas tėvo buvimas šalia, jo patarimai ir autoritetas. Mirusįjį ir ieškovus (nepilnamečius vaikus) siejo stiprus dvasinis ryšys. Atsižvelgdama į šias apeliacinės instancijos teismo analizuotas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamu atveju įvertino pažeistos neturtinės vertybės pobūdį, jos svarbą, taip pat nustatė kiekvieno ieškovo santykį su mirusiu artimu asmeniu, šiuos santykius individualizavo ir įvertino kiekvieno ieškovo prarasto santykio su mirusiuoju padarinius, t. y. jog staigi R. O. mirtis, įvykusi dėl kasatoriaus padaryto eismo įvykio, visiems ieškovams sukėlė skaudžius dvasinius sukrėtimus bei išgyvenimus, o jų praradimai, t. y. nutrūkę darnūs šeimos ryšiai su sutuoktiniu ir tėvu, yra negrįžtami. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino pažeistą vertybę ir mirusio artimo asmens ir ieškovų ryšius – kriterijus, kurie turi didžiausią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį gyvybės atėmimo atveju. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovų individualūs santykiai su mirusiuoju ir dėl jų nutrūkimo kilę padariniai yra panašūs, iš esmės tokie pat, todėl neteikia pagrindo diferencijuoti kiekvienam ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas taikė ir kitus neturtinės žalos nustatymo kriterijus: atsižvelgė į kasatoriaus kaltės pobūdį, turtinę padėtį ir elgesį po padaryto pažeidimo. Byloje nustatyta, kad kasatorius sukėlė eismo įvykį, nes buvo labai neatidus: neatsižvelgė į vairavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies; įvažiavo į skiriamąją juostą; išlaužė metalinį atitvarą; išvažiavo į priešingos krypties eismo kelio pusę ir atsitrenkė į R. O. vairuojamą automobilį. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas įvertino kasatoriaus turtinę padėtį, bet neteikė jai lemiamos reikšmės. Kasatoriaus turtinė padėtis stabili, jis yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, gauna nuolatinių pajamas. Pažymėtina, kad kasatorius atlygino ieškovei 4000 Lt žalos, bet tai padarė prasidėjus baudžiamajai bylai, praėjus daugiau kaip metams nuo žalos padarymo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti lemiamos reikšmės dėl artimo asmens gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos dydžiui nustatyti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptarti kriterijai  (kasatoriaus kaltės forma, turtinė padėtis ir elgesys po eismo įvykio) neteikia pagrindo šios konkrečios bylos atveju mažinti neturtinės žalos dydžio.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai vadovavosi teismų praktika, formuojama dėl artimo asmens gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos nustatymo bylose. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., byla Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal I. B.–H. ir kt. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-567/2009). Be to, turi būti atsižvelgiama į teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar teismo išaiškinimas atspindi susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, priėmė atitinkamą sprendimą vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal I. B.–H. ir kt. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-567/2009). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Iš kasacine tvarka apskųstos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, nes rėmėsi tik keliomis bylomis ir jų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad reikia remtis ne tik civilinėse, bet ir baudžiamosiose bylose formuojama neturtinės žalos dydžio nustatymo praktika. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados yra pagrįstos. Teismų praktika dėl gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos priteisimo yra gausi tiek civilinėse, tiek ir baudžiamosiose bylose. Dėl to, konkrečioje byloje sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, būtina vadovautis ir civilinėse, ir baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus išaiškinimus, išanalizavo formuojamą teismų praktiką ir pagrįstai nurodė, kad panašiose į nagrinėjamą situaciją bylose priteistos neturtinės žalos svyruoja nuo 30 tūkst. Lt iki 150 tūkst. Lt.

Įvertinusi kasatoriaus apskųstos teismo nutarties turinį ir apeliacinės instancijos taikytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė teisingą neturtinės žalos dydį kiekvienam ieškovui – po 40 tūkst. Lt, nes tinkamai aiškino ir taikė dėl gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos nustatymo kriterijus, atsižvelgė į jų sisteminius ryšius, suteikė prioritetinę reikšmę pažeistai vertybei (asmens gyvybei) ir pažeidimo padariniams – mirusiojo ir ieškovų santykiams, tinkamai individualizavo kiekvieną jų, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, formuojama šios kategorijos bylose. Dėl to kasacinis skundas atmestinas, o Lietuvos apeliacinio teismo nutartis paliktina nepakeista.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesusiję su šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyku ir yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų.

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Teisėjų kolegija nurodo, kad kasatorius nepagrįstai kelia klausimą, jog apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas visas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovams, bet ne atsakovui, nes ieškovų reikalavimai iš esmės buvo patenkinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatyti neturtinės žalos dydį yra teismo pareiga. Ieškovai, reikšdami ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo tokį neturtinės žalos dydį, kokį jie mano, kad yra patyrę, bet faktą, kad neturtinės žalos iš viso buvo padaryta, konstatuoja ir galutinį jos dydį nustato teismas. Dėl to, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovai prašė priteisti daugiau neturtinės žalos, bet teismas priteisė jos mažiau.

Atsiliepime į kasacinį skundą  ieškovai prašo priteisti ieškovei iš kasatoriaus 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Šias išlaidas patvirtina prie atsiliepimo į kasacinį skundą pridėtas 2010 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 568370. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 papunktį už atsiliepimo į vieną kasacinį skundą surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą (1600 Lt). Atsižvelgdama į nurodytą dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš kasatoriaus priteistina 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme valstybė patyrė 68,65 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. gruodžio 27 d. pažyma. Atmetusi kasacinį skundą, teisėjų kolegija priteisia nurodytų išlaidų atlyginimą valstybei iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. O. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. B. (duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo surašymą apmokėti.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo V. B. (duomenys neskelbtini) 68,65 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai

Gražina Davidonienė

 

 

 

Gintaras Kryževičius

 

 

 

Egidijus Laužikas