Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-11-06][nuasmeninta nutartis byloje][eA-2168-624-2017].docx
Bylos nr.: eA-2168-624/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus rajono savivaldybės administracija 188708224 atsakovas
"Callida" 302641869 pareiškėjas
Kategorijos:
24.7. Kiti su vietos savivalda susiję klausimai
24.7. Kiti su vietos savivalda susiję klausimai
24. Vietos savivalda
24. Vietos savivalda
26. Asmens duomenų teisinė apsauga
26. Asmens duomenų teisinė apsauga
38. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
41. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
41. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
61. Kiti administracinių bylų teisenos klausimai
61. Kiti administracinių bylų teisenos klausimai
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.25. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Administracinė byla Nr. eA-2168-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00425-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 26; 41

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. (R. R.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I.

 

  1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Callida“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2016 m. sausio 20 d. raštą Nr. A33(1)-376-(25.3.1) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gruodžio 23 d. prašymą bei suteikti prašomą informaciją, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, esantys Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2015 m. atliko šių sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Minėtoje teritorijoje galioja Vilniaus rajono savivaldybės Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniai ir Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano brėžinys „Urbanistinis karkasas su socialine infrastruktūra“, pagal kurį sklypai patenka į U1 teritoriją, kurioje minimalus planuojamų žemės sklypų dydis gamtiniame karkase yra 0,15 ha, o planuojant gyvenamąsias teritorijas privalu suplanuoti ne mažiau kaip 15 proc. atskirųjų želdynų ar bendrojo naudojimo teritorijų. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymėjo, kad išanalizavęs teritoriją pastebėjo, jog 2015 m. buvo atliktas šalia esančio ir patenkančio į tą pačią Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendinių bei minėto Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano brėžinio teritoriją žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris analogiškas pareiškėjo rengiamiems projektams, tačiau žemės sklypas padalintas į maždaug 11,6 a žemės sklypus. Pareiškėjo manymu, toks dalinimas prieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniuose numatytam reikalavimui projektuoti ne mažesnius kaip 15 a sklypus, be to, nėra įvykdytas reikalavimas ne mažiau kaip 15 proc. skirti atskiriesiems želdynams ir bendrojo naudojimo teritorijoms. Dėl šios priežasties pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas atsiųsti minėtam kaimyniniam žemės sklypui išduotų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų kopiją, nurodydamas, kad projektas neatitinka minėtų reikalavimų, todėl informacija reikalinga galimam skundui parengti. Tačiau atsakovas šį prašymą tenkinti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad neturi teisės teikti duomenis apie kitų asmenų nekilnojamąjį turtą, ir nurodė, kad tol, kol pareiškėjas nepateiks asmens duomenų teikimo sąlygų, jo prašymas negali būti nagrinėjamas.
    2. Pareiškėjo nuomone, tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta, kadangi jis neprašė jokių asmeninio pobūdžio duomenų, o kreipėsi dėl informacijos, neatsiejamai susijusios su teritorijų planavimo procesu, todėl šiuo atveju netaikytini Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 3 bei 5 straipsniai. Be to, atsakovo reikalavimas yra neproporcingas, prieštarauja nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjas tvirtino, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), informacija apie projektą yra vieša ir turi būti prieinama visiems suinteresuotiems asmenims, išskyrus tuos atvejus, kai projekto rengimas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu. Atitinkamai sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai yra sudėtinė projekto dalis, tai yra vieša informacija ir suinteresuotų asmenų prašymu ši informacija turi būti teikiama. Pareiškėjas kartu atkreipė dėmesį į tai, jog prašydamas šios informacijos nurodė informacijos gavimo tikslą. Taigi, pareiškėjas manė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 26 straipsnio 3 dalį, nustatančią, jog pakartotinai reikalauti dokumentų ir informacijos iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, galima tik išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą.
    3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildomai pažymėjo, kad atsakovas neapgrįstai taikė ADTAĮ nuostatas, nes šiuo atveju prašyti pateikti reikalavimai yra tipinis dokumentas, kuriame nepateikiami jokie asmens duomenys, tuo tarpu sklypo kadastrinį numerį, adresą pareiškėjas žinojo pats. Be to, tuo atveju, jeigu reikalavimuose ir buvo kažkokių asmens duomenų, atsakovas galėjo pateikti nuasmenintą reikalavimų versiją.
  2. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 4952) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
    1. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės gauti dokumentus apie kitam asmeniui priklausantį žemės sklypą, t. y. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui išduotų reikalavimų kopiją. Šiuo aspektu atsakovas pažymėjo, jog, vertinant pareiškėjo prašymo pateikti projekto rengimo reikalavimus pagrįstumą, yra reikšmingas pareiškėjo nurodomas tikslas, dėl kurio jis siekia gauti šiuos reikalavimus, nes tokiu būdu galima nustatyti, kokios apimties būtina informacija šiam tikslui pasiekti. Atitinkamai pareiškėjas nurodė, kad minėti duomenys yra būtini parengti skundui, t. y. nustatyti ginčo aplinkybes, kreipiantis teisminės gynybos dėl galbūt pažeistos pareiškėjo teisės į sąžiningos konkurencijos sąlygas. Tačiau, atsakovo teigimu, neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto kopijos, neužkerta kelio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui.
    2. Atsakovas paaiškino, kad Taisyklių 17 punktas numato, jog projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Projekto bylos dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip. Taisyklių 24.1 ir 25 punktai numato, jog administracija projekto rengimo reikalavimus pateikia planavimo organizatoriui per ŽPDRIS. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 35 straipsnio 1 dalis numato, jog fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų padaliniai ar kitos organizacijos ar jų padaliniai turi teisę susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje, gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas už Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su šių dokumentų parengimu (kopijavimu, leidyba ir kita). Formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS. Taisyklių 54 punktas numato, jog informacija apie pradedamą rengti projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje. Informacija apie parengtą projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama irgi ŽPDRIS interneto svetainėje (Taisyklių 58 p.). Taisyklių 73 punktas numato, jog informacija apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriuo patvirtintas projektas (nurodant jo pavadinimą, sprendimo datą, numerį), paskelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje. Taigi, atsakovas pabrėžė, kad visos procedūros ir viešai skelbtini dokumentai, susiję su formavimo ir pertvarkymo projektu, yra paskelbti ŽPDRIS viešai. Tačiau Administracijos išduoti reikalavimai nėra viešai skelbiami. Atsakovo nuomone, pagal minėtą reglamentavimą ir viešai ŽPDRIS paskelbtą informaciją, reikalavimuose nurodyta informacija apie trečiųjų asmenų nuosavybės teises ir nekilnojamąjį turtą toje apimtyje, kurią prašo pateikti pareiškėjas, yra privati ir jos pateikimas ribojamas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 7 straipsnio bei ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, todėl atsakovas neprivalėjo teikti pareiškėjo prašomų reikalavimų kopijų ir negali būti įpareigotas atlikti tokius veiksmus.
    3. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad tiek pareiškėjo pateikto prašymo, tiek skundo teismui turinys patvirtina, jog pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų, būtinų parengti ABTĮ 23 straipsnio reikalavimus atitinkantį skundą teismui, kadangi, teikdamas prašymą atsakovui, žinojo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta organizuoti ir patvirtinti formavimo ir pertvarkymo projektą, šio projekto rengimo duomenis, t. y. institucijos, priėmusios sprendimus, pavadinimą, sprendimų datas ir numerius, aplinkybes apie galbūt pažeistą pareiškėjo teisę, todėl šių duomenų pakako parengti skundą teismui. Atsižvelgęs į tai, atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į informaciją, siekiant teisminės gynybos, pagal Teisės gauti informaciją įstatymą nebuvo pažeistos.
    4. Teismo posėdyje atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju asmens duomenimis pripažino sklypo numerį, plotą, planavimo tikslus, reikalavimus.
  3. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. (R. R.) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, tačiau teismo posėdyje palaikė atsakovo poziciją ir pažymėjo, kad pareiškėjas su visais teritorijų planavimo dokumentais galėjo susipažinti viešo svarstymo metu.

 

II.

 

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu (b. l. 9397) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 20 d. raštą Nr. A33(1)-376-(25.3.1) ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gruodžio 23 d. prašymą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagristą.
    1. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 23 d. pateikė atsakovui prašymą pateikti jam Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 5 d. parengtų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. FP-056-15 kopiją. Prašyme paaiškino, kad minėto žemės sklypo projektas neatitinka Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendinių, todėl vykdoma veikla iškreipia konkurencines sąlygas, pažeidžia privataus verslo investicijas, tokie sprendimai gali būti skundžiami teismui, taigi pareiškėjas siekia nustatyti ginčo aplinkybes. Tačiau Administracija skundžiamame 2016 m. sausio 20 d. rašte Nr. A33(1)-376-(25.3.1) nurodė, jog neturi teisės teikti duomenis apie kitų asmenų nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad asmens duomenų teikimas tretiesiems asmenims laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka ADTAĮ 3 bei 5 straipsnių nuostatas, t. y. asmens duomenys galėtų būti teikiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nusprendė, kad pareiškėjo prašymas, vadovaujantis VAĮ 26 straipsniu, negali būti nagrinėjamas tol, kol pareiškėjas nepateiks kito asmens duomenų teikimo sąlygų, ir informavo, kad per vieną mėnesį nuo šio rašto išsiuntimo dienos nepateikus informacijos, prašymas nebus toliau nagrinėjamas.
    2. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 2 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. TPĮ 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad teritorijų planavimas yra viešas, išskyrus atvejus, kai valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektai yra susiję su įslaptinta informacija pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. Iš Taisyklių 50.3 punkto matyti, kad reikalavimai yra sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylos dalis. Pagal Taisyklių 58 punktą parengtas projektas teikiamas visuomenei susipažinti. Informacija apie parengtą projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Susipažinimui su parengto projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS. Taigi, teismas pabrėžė, kad iš minėto reglamentavimo matyti, jog atsakovo parengi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai pareiškėjui galėjo būti pateikti projekto viešinimo procedūros metu. Nors šiuo atveju pareiškėjas padavė prašymą praėjus viešinimo procedūros laikotarpiui, teismo vertinimu, tai neturėtų apriboti pareiškėjo teisės gauti informaciją apie teritorijų planavimą. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nustatyti terminai susipažinti su teritorijų planavimo dokumentais sietini su pakankamo laiko suteikimu pasiūlymams pateikti, tačiau neturėtų šių dokumentų padaryti neviešais po viešinimo procedūros pasibaigimo.
    3. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš skundžiamo rašto nėra aišku, kokie duomenys reikalavimuose laikytini ADTAĮ saugomais duomenimis. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad skundžiamame atsakovo rašte šie duomenys įvardinami kaip duomenys apie kitų asmenų nekilnojamąjį turtą, tačiau tik teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog tai yra sklypo kadastrinis numeris, plotas, projektavimo tikslai bei reikalavimai. Atsižvelgęs į tai, teismas pabrėžė, kad žemės sklypo kadastrinis numeris nurodytas pačiame skundžiamame atsakovo sprendime, sklypo plotas ar projekto tikslai yra viešai prieinama informacija, tuo tarpu patys projekto rengimui keliami reikalavimai, teismo vertinimu, neatitinka ADTAĮ pateikiamos asmens duomenų sąvokos, pagal kurią asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Teismas akcentavo, jog reikalavimai rengiami pagal Taisyklių 3 priede pateiktą formą, todėl abejotina, kad reikalavimuose galėjo būti kokių nors kitų duomenų, kurie negalėtų būti teikiami pagal ADTAĮ, tačiau net tuo atveju, jeigu tokių duomenų buvo, Administracija turėjo konkrečiai nurodyti, kokių duomenų ji negali pateikti, dėl kokių konkrečių kito asmens duomenų ji prašo pateikti šių duomenų teikimo sąlygas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme pateikti reikalavimus buvo nurodytas prašomų duomenų panaudojimo tikslas, todėl iš skundžiamo rašto nėra aišku, kokias papildomas sąlygas prašo pateikti Administracija. Taigi, teismo vertinimu, skundžiamas atsakovo raštas nėra pakankami motyvuotas ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
    4. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 20 d. raštas Nr. A33(1)-376-(25.3.1) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Tačiau teismas pabrėžė, kad jis negali įpareigoti Administraciją suteikti pareiškėjui prašomą informaciją, kadangi teismui nėra žinoma, ar prašomuose pateikti reikalavimuose iš tiesų nėra kitų saugomų asmens duomenų, todėl šis pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gruodžio 23 d. prašymą, atsižvelgiant į teismo pateiktus išaiškinimus.
    5. Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi ABTĮ (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos) 44 straipsnio 1 dalimi ir, atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepagrindė, todėl teismas šio prašymo nesprendė, palikdamas pareiškėjui teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

 

III.

 

  1. Pareiškėjas UAB „Callida“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 107–110), kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinant visa apimtimi ir įpareigojant atsakovą suteikti pareiškėjui 2015 m. gruodžio 23 d. prašyme reg. Nr. A34(1)-9279 nurodytą informaciją, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjo manymu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja tiek materialinės, tiek proceso teisės normoms, neišsprendžia kilusio ginčo iš esmės, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir pareiškėjo skundas, pateiktas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomai nurodo šiuos argumentus:
    1. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. patvirtino, kad nagrinėjamu atveju projekto viešo svarstymo metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 5 d. išduoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. FP-056-15 buvo pateikti viešam susipažinimui visiems to pageidaujantiems asmenims. Be to, reikalavimai rengiami pagal Taisyklių 3 priede pateiktą formą, todėl nėra jokių prielaidų manyti, kad juose galėjo būti kokių nors kitų duomenų, kurie negalėtų būti teikiami pagal ADTAĮ – Taisyklės to nenumato. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju akivaizdu, kad reikalavimuose negali būti asmens duomenų, kadangi tai, kas buvo viešai skelbiama projekto viešo svarstymo metu, negali po to tapti slapta informacija ar saugomais asmens duomenimis.
    2. Atsakovas nei skundžiamame rašte, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokių duomenų negali pateikti, dėl kokių konkrečių kito asmens duomenų prašo pateikti šių duomenų teikimo sąlygas, nepagrindė savo atsikirtimų leistinais įrodymais ir apskritai neįrodinėjo šios aplinkybės, nors turėjo galimybę, vadovaudamasis ABTĮ, pateikti teismui prašomų reikalavimų kopiją, prašydamas šią bylos dalį pripažinti nevieša. Taigi, atsakovui neįrodžius savo atsikirtimų pagrindo, pareiškėjo skundas turėjo būti tenkinamas visa apimtimi, kadangi teismo sprendimas negali būti paremtas prielaidomis.
    3. Administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti atitinkamą instituciją iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu teismas faktiškai neišsprendė ginčo iš esmės, neapgynė pažeistų pareiškėjo teisių gauti informaciją, o jo prašymo svarstymą grąžino į pradinę stadiją, kai pareiškėjo galimybė gauti informaciją vėl tapo priklausoma nuo atsakovo. Todėl, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
  2. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 120–122) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant nei materialinių, nei proceso teisės normų. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas papildomai nurodo šiuos argumentus:
    1. Administracija yra pateikusi į bylą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. vasario 25 d. raštą Nr. 2R-1145(3.8.E), kuriame Inspekcija palaikė Administracijos poziciją ir paaiškino, jog tai, kad viešai yra skelbiama informacija (įskaitant asmens duomenis), kuri yra nurodoma ir savivaldybės administracijos išduodamuose dokumentuose (pvz., reikalavimuose), savaime nereiškia, kad šie savivaldybės administracijos dokumentai su juose esančiais asmens duomenimis gali būti teikiami bet kuriems tretiesiems asmenims. Vertinant, ar tretiesiems asmenims gali būti teikiami dokumentai, kuriuose yra asmens duomenys, turi būti vadovaujamasi ADTAĮ nuostatomis (pvz., kokiu tikslu yra prašoma pateikti asmens duomenis, ar jie yra būtini tikslui pasiekti, kokios apimties asmens duomenys teiktini, ar asmuo turi teisinį pagrindą prašomiems duomenims gauti (pagal ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2 ar 3 dalis).
    2. Inspekcija minėtame rašte taip pat paaiškino, kad pareiškėjas neturi pagrindo remtis Teisės gauti informaciją įstatymo 7 straipsniu, nes jame yra reglamentuojama privačios informacijos gavimo apie save tvarka, o ne teisė tretiesiems asmenims gauti kitų asmenų asmens duomenis.
  3. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

IV.

 

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 20 d. rašto Nr. A33(1)-376-(25.3.1) teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gruodžio 23 d. prašymą ir suteikti prašomą informaciją.
  2. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 23 d. pateikė atsakovui prašymą pateikti jam Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 5 d. parengtų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. FP-056-15 kopiją. Pareiškėjas prašyme paaiškino, kad minėto žemės sklypo projektas neatitinka Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendinių, todėl vykdoma veikla iškreipia konkurencines sąlygas, pažeidžia privataus verslo investicijas, tokie sprendimai gali būti skundžiami teismui, taigi pareiškėjas siekia nustatyti ginčo aplinkybes. Administracija skundžiamame 2016 m. sausio 20 d. rašte Nr. A33(1)-376-(25.3.1) nurodė, jog neturi teisės teikti duomenis apie kitų asmenų nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad asmens duomenų teikimas tretiesiems asmenims laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka ADTAĮ 3 bei 5 straipsnių nuostatas, t. y. asmens duomenys galėtų būti teikiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nusprendė, kad pareiškėjo prašymas, vadovaujantis VAĮ 26 straipsniu, negali būti nagrinėjamas tol, kol pareiškėjas nepateiks kito asmens duomenų teikimo sąlygų, ir informavo, kad per vieną mėnesį nuo šio rašto išsiuntimo dienos nepateikus informacijos, prašymas nebus toliau nagrinėjamas.
  3. Pareiškėjui apskundus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 20 d. raštą Nr. A33(1)-376-(25.3.1), pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2016 m. spalio 3 d. sprendime konstatavo, kad minėtas raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Tačiau teismas pabrėžė, kad jis negali įpareigoti Administraciją suteikti pareiškėjui prašomą informaciją, kadangi teismui nėra žinoma, ar prašomuose pateikti reikalavimuose iš tiesų nėra kitų saugomų asmens duomenų, todėl šis pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gruodžio 23 d. prašymą, atsižvelgiant į teismo pateiktus išaiškinimus.
  4. Pareiškėjas, paduotame apeliaciniame skunde, prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą visa apimtimi, šį prašymą iš esmės motyvuoja tuo, kad šiuo atveju akivaizdu, jog reikalavimuose negali būti asmens duomenų, kadangi jie rengiami pagal Taisyklių 3 priede pateiktą formą ir buvo pateikti viešam susipažinimui visiems to pageidaujantiems asmenims projekto viešo svarstymo metu, o tai, kas buvo viešai skelbiama projekto viešo svarstymo metu, negali po to tapti slapta informacija ar saugomais asmens duomenimis. Be to, atsakovas nei skundžiamame rašte, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokių duomenų negali pateikti, dėl kokių konkrečių kito asmens duomenų prašo pateikti šių duomenų teikimo sąlygas, nepagrindė savo atsikirtimų leistinais įrodymais ir apskritai neįrodinėjo šios aplinkybės, o teismo sprendimas negali būti paremtas prielaidomis, todėl pareiškėjo skundas turėjo būti tenkinamas visa apimtimi. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas faktiškai neišsprendė ginčo iš esmės, neapgynė pažeistų pareiškėjo teisių gauti informaciją, o jo prašymo svarstymą grąžino į pradinę stadiją, kai pareiškėjo galimybė gauti informaciją vėl tapo priklausoma nuo atsakovo, todėl teismo sprendimas neatitinka proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
  5. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), iš esmės sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu, šalims turi būti suteikiamos vienodos galimybės procese (žr., pvz., LVAT 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-36/2009). Pareiga nurodyti įrodymus, juos rinkti ir pateikti administraciniame procese, visų pirma, tenka šalims, kurios, nurodydamos faktinį skundo ar atsiliepimo į jį pagrindus, privalo nurodyti ir įrodymus, pagrindžiančius šias faktines aplinkybes, taip pat pateikti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 24 str., 72 str.).
  6. Nagrinėjamu atveju, kaip jau skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus rajono savivaldybės administracija iš esmės nenurodė ir nepateikė jokių argumentų bei juos patvirtinančių duomenų, kokie ir kodėl jos 2015 m. vasario 5 d. parengtuose žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose Nr. FP-056-15 nurodyti duomenys gali būti vertinami kaip asmens duomenys ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme, tuo labiau, kad pagal Taisyklių 3 priedo, kuriame pateikiamas Reikalavimų formos pavyzdys, nuostatas tokie duomenys ir nėra nurodomi.
  7. Kita vertus, net jei ir tokiuose reikalavimuose dėl to, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija netinkamai tvarko asmens duomenis, yra duomenų, kurie gali būti vertinami kaip asmens duomenys ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme, tai neturėtų būti kliūtis pareiškėjui gauti šiuos reikalavimus Teisės gauti informaciją įstatymo (2005 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. X-383 redakcija, galiojusi ginčo metu) nustatyta tvarka, t. y. nepagrindžiant informacijos, kurios jis prašo, panaudojimo tikslo: kadangi iš skundo ir apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjui nėra reikalingi galimai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 5 d. parengtuose žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose Nr. FP-056-15 nurodyti duomenys, kurie yra asmens duomenys ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, teikdama asmenims informaciją pagal Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas, turėtų ją tiek, kiek ji yra asmens duomenys ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme, nuasmeninti.
  8. Pažymėtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos argumentas, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2016 m. vasario 25 d. rašte Nr. 2R-1145(3.8.E) palaikė jos poziciją, nėra reikšminga: teisėjų kolegija šio ginčo kontekste neturi pagrindo nesutikti, kad tai, jog viešai yra skelbiama informacija (įskaitant asmens duomenis), kuri yra nurodoma ir savivaldybės administracijos išduodamuose dokumentuose (pvz., reikalavimuose), savaime nereiškia, kad šie savivaldybės administracijos dokumentai su juose esančiais asmens duomenimis gali būti teikiami tretiesiems asmenims ne ADTAĮ nustatyta tvarka. Tačiau, pažymėtina, kad iš minėto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rašto nėra galima spręsti, kad ši institucija susipažino ir vertino, ar Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 5 d. parengtuose žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose Nr. FP-056-15 yra duomenų, kurie yra asmens duomenys ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme.
  9. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gruodžio 23 d. prašymą, keistina, įpareigojant atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka suteikti pareiškėjui 2015 m. gruodžio 23 d. prašyme reg. Nr. A34(1)-9279 nurodytą informaciją.
  10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką proceso šalių išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-280/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2303/2011, 2013 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-215/2013 ir kt.). Taigi, teisėjų kolegija pasisako tik dėl pareiškėjo prašymo priteisti teismo išlaidas, patirtas nagrinėjant šią administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme.
  11. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  12. Pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas patyrė šias išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 11,25 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur už advokato teisines paslaugas parengiant apeliacinį skundą (b. l. 111–114).
  13. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisinių paslaugų suteikimo pareiškėjui apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant šią administracinę bylą metu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atitinkamai pagal bylos duomenis apeliacinio skundo rengimo administracinėje byloje advokato paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos 2016 m. spalio mėn., o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2016 m. antrąjį ketvirtį sudarė 771,90 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas – advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, pagal Rekomendacijų 8.10 punktą maksimali rekomenduojama priteisti suma už apeliacinį skundą yra 1 312,23 Eur (1,7 × 771,90 Eur) ir šiuo atveju prašoma priteisti suma (500 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio.
  14. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, nurodyta prašoma priteisti suma už advokato atstovavimo paslaugas parengiant apeliacinį skundą yra pagrįsta, todėl ši suma, taip pat sumokėtas žyminis mokestis priteistini pareiškėjui.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 2 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, susijusią su įpareigojimu atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, pakeisti.

Įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka suteikti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Callida“ jo 2015 m. gruodžio 23 d. prašyme nurodytą informaciją.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Callida“ iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 511,25 Eur (penkis šimtus vienuolika eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai              Arūnas Dirvonas

 

 

              Artūras Drigotas

 

 

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė


Paminėta tekste:
  • CPK