Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-04-22][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-107-1075-2020].docx
Bylos nr.: e3K-3-107-1075/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB ,,Skolų valdymo partneris" 302478190 atsakovas
Evdaras 302779813 Ieškovas
UAB ,,Baltic foods" 301967538 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.3.3.1. Piniginiai vertybiniai popieriai
2.6.1. Prievolės
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1.2. Sandoriai
2.1.2.4.2. Nuginčijami sandoriai
2.6.2. Prievolių įvykdymo užtikrinimas
2.1.17.3. kitos bylos dėl paskolos
2.1.3. Civilinių teisių objektai, jų rūšys
2.1.3.3. Vertybiniai popieriai
2.1.2.4. Negaliojantys sandoriai
2.6.1.4. Prievolių vykdymas
2.6.2.5. Kiti su prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję klausimai
2.1.2.4.2.6. Dėl suklydimo sudarytas sandoris
2.6. Prievolių teisė
2.1.17. Bylos dėl paskolos

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-107-1075/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07623-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.2.6, 2.1.3.3.1, 2.6.1.4, 2.6.2.5

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės (pranešėja) ir Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo partneris“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evdaras“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo partneris ir notarei D. S. dėl vekselių ir jų pagrindu išduotų vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Foods“, A. Š., antstolis D. B..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą dėl suklydimo ir vekselio teisinę prigimtį, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Evdaras ieškiniu prašė:

2.1.                      pripažinti negaliojančiais 2017 m. gruodžio 7 d. ieškovės išduotus ir trečiojo asmens A. Š. laiduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius dėl skolos apmokėjimo atsakovei UAB „Skolų valdymo partneris“: dėl 2000 Eur skolos apmokėjimo iki 2017 m. gruodžio 30 d. ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą; dėl 2800 Eur skolos apmokėjimo iki 2018 m. vasario 16 d. ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą; dėl 3200 Eur skolos apmokėjimo iki 2018 m. balandžio 6 d.; dėl 5600 Eur skolos apmokėjimo iki 2018 m. birželio 12 d.; dėl 7939,20 Eur skolos apmokėjimo iki 2018 m. liepos 31 d.;

2.2.                      taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Skolų valdymo partneris“ 551,11 Eur.

3.       Nurodė, kad 2015 m. balandžio 1 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Baltic Foods (tiekėja) sudarė Tiekimo sutartį Nr. 15-07 (toliau – ir Tiekimo sutartis). Ieškovė, susidūrusi su finansiniais sunkumais, liko skolinga tiekėjai 25 207,57 Eur. 2017 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė gavo atsakovės UAB „Skolų valdymo partneris“ pranešimą, kad pagal skolų išieškojimo sutartį, sudarytą bendrovės „Euler Hermes Europe S. A. ir atsakovės UAB „Skolų valdymo partneris“, kreditorei UAB ,,Baltic Foods atstovaujanti bendrovė Euler Hermes Europe S. A. 2017 m. rugpjūčio 28 d. pateikė atsakovei UAB „Skolų valdymo partneris“ užsakymą išieškoti 25 006,99 Eur skolą. Prie pranešimo buvo pridėti dokumentai, jog skola išieškoma UAB ,,Baltic Foods“ naudai. Kadangi ieškovė negalėjo skolos padengti iš karto, ji kreipėsi dėl skolos išdėstymo. Atsakovė UAB „Skolų valdymo partneris“ sutiko išdėstyti skolą ir 2017 m. gruodžio 7 d. pateikė pasirašyti pasižadėjimą-įsipareigojimą, kuriuo ieškovė įsipareigojo iki 2018 m. liepos 24 d. padengti 20 813,20 Eur skolą, mokėjimus atlikdama į savo kreditorės arba atsakovės sąskaitą. 2017 m. gruodžio 7 d. ieškovei buvo pateikti pasirašyti penki paprastieji neprotestuotini vekseliai, pagal kuriuos ji, kaip vekselių davėja, įsipareigojo skolą sumokėti atsakovei UAB „Skolų valdymo partneris“, o ieškovės direktorė A. Š. laidavo už šių ieškovės įsipareigojimų įvykdymą. Ieškovė vekselius vertino kaip prievolės įvykdymo užtikrinimą. Tačiau vėliau, gavusi antstolio raginimus padengti skolą atsakovei, suprato, jog išduodama vekselius įsipareigojo skolą sumokėti ne kreditorei, o atsakovei UAB „Skolų valdymo partneris“, taip padvigubindama savo įsipareigojimus.  

9.       Nurodė, jog ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu, kadangi vekseliai buvo pasirašyti iš esmės suklydus dėl sandorio šalies civilinio teisinio statuso, nurodžius netinkamą vekselio gavėją. Pagal du vekselius buvo išduoti notaro vykdomieji įrašai ir atsakovės naudai pradėtas priverstinio išieškojimo procesas. Todėl pripažinus negaliojančiais ginčijamus vekselius, negaliojančiais turėtų būti pripažinti ir jų pagrindu išduoti notaro vykdomieji įrašai bei taikyta restitucija dėl išieškotos pinigų sumos grąžinimo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas pripažino, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė ne tik nesuklydo dėl sudaromų sandorių esmės, bet suprato ir sudarė juos būtent taip, koks ir buvo jų tikslas bei sąlygos, suvokė vienašalių sandorių esmines aplinkybes, t. y. kokiam kreditoriui prisiima įsipareigojimus. Byloje esantys įrodymai paneigia ieškovės nurodytus argumentus, kad atsakovė siekė ne išieškoti skolą kreditorės UAB „Baltic Foods“ naudai, o suklaidinti ieškovę ir padvigubinti įsipareigojimus. 

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė suprato, jog atsakovė veikė, išieškodama ieškovės skolą kreditorei UAB „Baltic Foods“. Būtent ieškovė, būdama įsitikinusi, kad atsakovė teisėtai veikia šios kreditorės vardu, vedė derybas su atsakove dėl skolos apmokėjimo dalimis.

7.       Teismas pripažino, kad ginčijamus vekselius pasirašiusi A. Š., kaip ieškovės vadovė, suvokė vekselių esmę bei jų išdavimo aplinkybes. Byloje nėra konkrečių spaudimo, grasinimo, prievartos veiksmų dėl vekselių pasirašymo jos atžvilgiu įrodymų.

8.       Ieškovė aiškiai pripažino, kad siekė suteikti užtikrinimą, jog tinkamai įvykdys savo finansines prievoles trečiajam asmeniui. Tai, jog ieškovė ir (ar) jos atstovė ne visai tinkamai įvertino išieškojimo pagal vekselį procedūrą arba klaidingai įsivaizdavo sudaromo sandorio teisinius padarinius, nesudaro prielaidų išvadai, kad egzistavo esminis suklydimas dėl sandorių esmės. Ieškovės argumentai dėl tariamo įsipareigojimų padvigubinimo ar jos klaidinimo yra visiškai nepagrįsti.

9.       Teismas, spręsdamas dėl suklydimo, taikė protingumo kriterijų, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį vertino atsižvelgdamas į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Pabrėžė, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, privalo apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius, o abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi konsultuotis arba susilaikyti nuo tokio veiksmo. Šios aplinkybės, taip pat ir tai, jog įmonė veikia nuo 2015 m., o jos direktorė verslo srityje yra dar ilgiau, pas atsakovę direktorė vyko net 3 kartus, paneigia aplinkybes, jog direktorė nesuprato vekselio esmės ir suklydo.

10.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės paaiškinimus, jog vekseliai buvo išrašyti iš esmės suklydus dėl šių vienašalių sandorių esminės sąlygos, t. y. vekselių turėtojo (pinigų gavėjo), kuriam prisiimami įsipareigojimai, kadangi pati ieškovė ne kartą patvirtino, kad visą laiką suvokė ir žinojo, kam ir pagal kokią prievolę yra skolinga.

11.       Net ir tuo atveju, jeigu atsakovė ir kreditorė UAB „Baltic Foods“ būtų besielgusios nesąžiningai ir siekusios išsiieškoti dvigubą sumą iš ieškovės tiek pagal ginčo vekselius, tiek pagal neapmokėtas sąskaitas, tai taip pat nesudarytų pagrindo pripažinti vekselius negaliojančiais dėl suklydimo, o tik būtų pagrindas spręsti dėl nepagrįsto atsakovės UAB „Skolų valdymo partneris“ ir kreditorės UAB „Baltic Foods“ praturtėjimo.

12.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – tenkino ieškinio reikalavimus:

12.1.                      pripažino negaliojančiais 2017 m. gruodžio 7 d. ieškovės UAB „Evdaras“ išduotus ir trečiojo asmens A. Š. laiduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius dėl skolos apmokėjimo atsakovei UAB „Skolų valdymo partneris“: dėl 2000 Eur skolos apmokėjimo iki 2017 m. gruodžio 30 d.; dėl 2800 Eur skolos apmokėjimo iki 2018 m. vasario 16 d.; dėl 3200 Eur skolos apmokėjimo iki 2018 m. balandžio 6 d.; dėl 5600 Eur skolos apmokėjimo iki 2018 m. birželio 12 d.; dėl 7939,20 Eur skolos apmokėjimo iki 2018 m. liepos 31 d.;

12.2.                      pripažino negaliojančiais 2017 m. gruodžio 7 d. paprastojo neprotestuotino vekselio dėl 2000 Eur skolos apmokėjimo atsakovei UAB „Skolų valdymo partneris“ iki 2017 m. gruodžio 30 d. pagrindu Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notaro išduotą vykdomąjį įrašą (registro Nr. I-856) ir 2017 m. gruodžio 7 d. paprastojo neprotestuotino vekselio dėl 2800 Eur skolos apmokėjimo atsakovei UAB „Skolų valdymo partneris“ iki 2018 m. vasario 16 d. pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą (registro Nr. 1860); 

12.3.                      taikė restituciją ir priteisė ieškovei UAB „Evdaras“ iš atsakovės UAB „Skolų valdymo partneris“ 551,11 Eur. 

13.       Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovė yra skolos išieškojimo paslaugos teisiniais santykiais susijusi su bendrove „Euler Hermes Europe S. A. ir UAB „Baltic Foods“. Ieškovės su atsakove UAB „Skolų valdymo partneris“ tiesiogiai nesieja jokie sutartiniai santykiai. Atsakovė vykdo skolos išieškojimą iš ieškovės. Prievolė atsiskaityti pagal Tiekimo sutartį yra atsiradusi tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Baltic Foods. Todėl, pasirašydama ginčijamus paprastuosius vekselius, ieškovė įsipareigojo vekseliuose nurodytą sumą sumokėti atsakovei, kuriai pagal Tiekimo sutartį ji nėra skolinga. 

14.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad vekselis yra atskiras sandoris, kurio atsiradimui yra reikalingas materialus teisinis pagrindas. Ginčo atveju vekselis atsakovės naudai buvo išduotas be teisinio pagrindo, t. y. nesant įsipareigojimo pagal teisinį santykį, iš kurio susidarė mokėtina skola. Prievolės kreditorė UAB „Baltic Foods“ nėra perleidusi reikalavimo nė vienai skolų išieškojimo įmonei. Ši kreditorė yra sudariusi susitarimą su bendrove „Euler Hermes Europe S. A. dėl skolos išieškojimo, o atsakovė susitarimo su bendrove „Euler Hermes Europe S. A. pagrindu yra įsipareigojusi atlikti išieškojimo paslaugas, t. y. neteisinius (draugiškus) ar teisinius veiksmus arba procesus, kuriais siekiama išieškoti bendrovės „Euler Hermes Europe S. A. klientui negrąžintas skolas. Skolos pripažinimai-įsipareigojimai, kuriuos sudarė ieškovė ir atsakovė, nėra reikalavimo perkėlimas atsakovei ir teisės savo naudai išieškoti skolą atsakovei nesuteikia.

15.       Sandoris be materialaus teisinio pagrindo atsirado dėl to, kad ieškovė ir atsakovė bendradarbiavo skolos trečiajam asmeniui išieškojimo procese. Atsakovė ieškovei 2017 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu nurodė apie skolos išieškojimo proceso pradžią. Pranešimu atsakovė prašė skolą pervesti į bendrovės „Euler Hermes Europe S. A. arba UAB „Baltic Foods“ atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 19 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. pasižadėjimais-įsipareigojimais įsipareigojo padengti skolą, mokėjimus atlikdama į kreditorės UAB „Baltic Foods“ arba į atsakovės sąskaitą. Tai, kad atsakovė skolai sumokėti siūlė naudoti savo atsiskaitomąją sąskaitą, galėjo suformuoti ieškovės supratimą, jog atsakovė yra asmuo, kuris turi teisę į skolą pagal Tiekimo sutartį. Tokios aplinkybės galėjo sudaryti prielaidas bet kurio atidaus ir protingo žmogaus supratimui apie susidariusius teisinius santykius.

16.       Sudarius vekselius, sandorio abstraktumas lėmė tai, kad ieškovė įsipareigojo sumokėti skolą tiesiogiai atsakovei, tačiau atsakovė neprisiėmė jokios prievolės gautus pinigus naudoti tam, kad padengtų skolą trečiajam asmeniui. Pagal du vekselius atsakovė gavo notaro vykdomuosius įrašus, juos pateikė vykdyti ir gavo vykdymo procese išieškotas lėšas. Be to, pagal įstatymą nėra ribojama vekselio turėtojo teisė perleisti vekselius kitiems asmenims, kurie neturi jokių santykių su tikruoju kreditoriumi.

17.       Nors ieškovė neneigia, jog išduodama vekselius ji siekė pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą kreditorei, tačiau prievolės įvykdymo užtikrinimas yra papildoma prievolė, kurios gavėja yra pagrindinės prievolės šalis. Tuo tarpu pagal ieškovės išduotus vekselius naudos gavėja tapo pati atsakovė, nors ji nėra pagrindinės prievolės šalis.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė su atsakove neturi jokių sutartinių santykių, sprendė, jog ieškovė neturėjo teisinio pagrindo išduoti vekselius ir įsipareigoti atsakovei grąžinti skolą, kuri yra susidariusi trečiajam asmeniui UAB „Baltic Foods“. Teismas pripažino, kad ieškovė suklydo dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ir šis suklydimas turėjo esminę reikšmę sudarant sandorį, kadangi joks atidus ir protingas asmuo neįsipareigotų grąžinti didelę pinigų sumą asmeniui, su kuriuo jo nesieja teisiniai santykiai. 

19.       Nustatęs ieškovės suklydimą dėl esminio sandorio fakto, apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir ieškovės išduotus vekselius pripažino negaliojančiais dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnio 1 dalis). Teismas taikė restituciją pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį (CK 1.90 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškovė pagal vekselius yra sumokėjusi 251,11 Eur ir 301,80 Eur, teismas sprendė, kad šios sumos grąžintinos ieškovei. Nustatęs, jog nebuvo teisinio pagrindo išduoti vekselius, teismas taip pat pripažino negaliojančiais šių vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus, kaip išduotus be teisinio pagrindo (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

 

III.                      Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

20.       Atsakovė UAB „Skolų valdymo partneris“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl vekselio, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, naudojimo, išaiškindamas, kad vekselis prievolės įvykdymui užtikrinti gali būti išduotas tik tarp asmenų, tiesiogiai sutartiniais santykiai susijusių su pagrindinės prievolės įvykdymu. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino atvejų, kai vekselis gali būti naudojamas kaip įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė, sąrašą.

20.2.                      Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad įsipareigojimų įvykdymą pagal pagrindinę prievolę išduodant vekselį gali užtikrinti tiek pagrindinis skolininkas, tiek bet kuris kitas trečiasis asmuo, nesusijęs su pagrindiniu skolininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018). Analogiškas teisės aiškinimas turėtų būti taikomas ir tuo atveju, kai vekselis, kaip pagrindinio įsipareigojimo užtikrinimo priemonė, išduodamas trečiojo asmens, kuris turi teisę priimti pagrindinės prievolės įvykdymą, naudai.

20.3.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino vekselio abstraktumo savybę. Ši savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016). Nagrinėjamos bylos kontekste vekseliai atliko ne naujai sukuriamos abstrakčios prievolės įvykdymo funkciją, bet aiškios, šalių nustatytos ir pripažįstamos prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, todėl nebuvo pagrindo ginčijamų vekselių laikyti nesusijusiais su pagrindine prievole pagal Tiekimo sutartį ir daryti išvadą, kad ieškovė atsakovei sukūrė visiškai naują neturinčią materialinio teisinio pagrindo prievolę.

20.4.                      Byloje nėra ginčo, kad ieškovė vekselį išdavė kaip prievolės pagal Tiekimo sutartį įvykdymo užtikrinimą. Kai vekselis išduodamas kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė.

20.5.                      Atsakovės teisė gauti ieškovės pagrindinės prievolės įvykdymą buvo nustatyta bendrovės „Euler Hermes S. A. pavedime, kuris buvo išduotas atsakovei dėl skolos išieškojimo. Aplinkybę, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovės teisę priimti ieškovės prievolės UAB Baltic foods įvykdymą, patvirtina ir ieškovės pasirašytas 2017 m. rugsėjo 19 d. skolos pripažinimas-įsipareigojimas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, jog ieškovė gali skolą sumokėti tiek tiesiogiai trečiajam asmeniui UAB Baltic foods, tiek atsakovei. Be to, pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino maniusi, kad vekseliai yra išrašyti ieškovės prievolės UAB „Baltic foods“ įvykdymui užtikrinti, o atsakovė gali priimti prievolės įvykdymo užtikrinimo dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad vekseliai atsakovės naudai buvo išduoti be teisinio pagrindo, neteisingai įvertino vekselių išdavimo teisinę prigimtį.

20.6.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.90 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl sandorio, sudaryto dėl suklydimo, pripažinimo negaliojančiu, nepagrįstai pripažindamas sandorį negaliojančiu nenustatęs asmens suvokimo apie sudaromo sandorio sąlygas aplinkybių, o tik įvertinęs materialinį ginčijamo sandorio sudarymo pagrindą. Byloje surinktų įrodymų visuma leido teismui daryti išvadą, kad ieškovė veiksmus atliko ne dėl suklydimo: ji žinojo, kam ir kiek yra skolinga, kokios skolos įvykdymas buvo užtikrintas išrašytais vekseliais, žinojo, kas vykdo skolos išieškojimą trečiojo asmens UAB „Baltic foods“ naudai ir kas turi teisę gauti pinigus pagal minėtą prievolę. Visi byloje dalyvaujantys asmenys, tarp jų ir ieškovė, vekselių išdavimo esmę ir aplinkybes suprato ir įvertino vienodai.

20.7.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai esminiu suklydimu, turėjusiu reikšmės ginčijamų sandorių sudarymui, laikė ieškovės suklydimą dėl kitos sandorio šalies, t. y. atsakovės, civilinio teisinio statuso, kadangi ieškovė neturėjo teisinio pagrindo išduoti vekselius atsakovei, kuri nebuvo pagrindinio sandorio šalis ir neturėjo teisės į pagrindinės prievolės gavimą bei nebuvo įsipareigojusi gauti sumų, kurios būtų perduotos skolai trečiajam asmeniui UAB „Baltic foods“ padengti. Ieškovei buvo gerai žinoma, kad atsakovė kreipėsi į ją su reikalavimu padengti Tiekimo sutarties pagrindu kreditorei UAB „Baltic foods“ atsiradusią skolą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė turėjo teisę priimti ieškovės prievolės pagal Tiekimo sutartį įvykdymą trečiajam asmeniui UAB „Baltic foods.

20.8.                      Tai, kad vekseliuose naudos gavėja nurodyta atsakovė, savaime nereiškia, kad ginčytini vekseliai nėra susiję su užtikrinta prievole pagal Tiekimo sutartį ar kad atsakovei buvo sukurta visiškai nauja prievolė. Priešingai, vekselių išdavimą lėmė ieškovės tinkamas situacijos įvertinimas.

20.9.                      Aplinkybė, kad ieškovė ir jos vadovė ne visai tinkamai įvertino išieškojimo pagal vekselį procedūrą arba klaidingai įsivaizdavo sudaromo sandorio teisinius padarinius, nesudaro prielaidų išvadai, kad egzistavo esminis suklydimas dėl sandorių esmės. Ieškovė, kaip įmonė, veikia nuo 2015 m., o jos direktorė dirba privataus verslo srityje dar ilgiau. Ji net tris kartus vyko pas atsakovę UAB „Skolų valdymo partneris“. Šios aplinkybės paneigia, kad direktorė nesuprato vekselių esmės.

20.10.                      Apeliacinės instancijos teismas, suklydimą pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas konstatuodamas ne pagal faktinį ieškovės suvokimą apie sudaromo sandorio turinį ir jo pasekmes, o pagal sudaromo sandorio materialinį teisinį pagrindą (kuris taip pat teismo buvo įvertintas neteisingai), nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Ginčo atveju sandoriai pripažinti negaliojančiais nenustačius tam būtinų pagrindų – neteisingo sandorio turinio suvokimo arba netinkamai išreiškiamos valios sudaryti sandorį. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, patvirtinančių ieškovės suvokimą apie egzistavusias ginčo santykių aplinkybes vekselių išdavimo metu. Ieškovei buvo gerai žinoma, kad jos ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai ir kad atsakovė skolos išieškojimo veiksmus vykdė pavedimo pagrindais.

21.       Ieškovė UAB „Evdaras“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1.                      Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018, esantis išaiškinimas, kuriuo remiantis įsipareigojimų įvykdymą pagal pagrindinę prievolę išduodant vekselį gali užtikrinti tiek pagrindinis skolininkas, tiek bet kuris kitas trečiasis asmuo, nesusijęs su pagrindiniu skolininku, negali būti taikomas nagrinėjamoje byloje, kadangi šių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

21.2.                      Kai pagrindinės prievolės įvykdymą už skolininką užtikrina trečiasis asmuo, tiek prievolės užtikrinimas, tiek pagrindinė prievolė yra vykdomi kreditoriaus atžvilgiu. Jei prievolės įvykdymas užtikrinamas vekseliu trečiojo asmens naudai, tai nereiškia, kad toks prievolės įvykdymo užtikrinimas bus vykdomas (vekselis bus apmokamas) kreditoriaus naudai, nes trečiasis asmuo neturi jokios reikalavimo teisės į pagrindinės prievolės įvykdymą. Kreditoriui atšaukus savo atstovo įgaliojimus išieškoti skolą, trečiojo asmens naudai išduotas prievolės įvykdymo užtikrinimas (vekselis) pats savaime nenustotų galioti, atitinkamai liktų galioti ir prievolė, kaip abstraktus sandoris.

21.3.                      Kadangi ieškovė neturėjo jokių sutartinių santykių su atsakove, o atsakovė neturėjo jokio materialiojo teisinio pagrindo reikalauti įvykdyti prievolę jos naudai, apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad išduodant vekselius buvo suklysta dėl sandorio šalies. Sandorio sudarymo aplinkybės negali būti pagrindas įteisinti prievolės įvykdymo užtikrinimą, kai toks užtikrinimas išduodamas materialinio teisinio pagrindo neturinčiam subjektui.

21.4.                      Ieškovė suklydo dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ir šis suklydimas turėjo esminę reikšmę sudarant sandorį. Atidus ir protingas asmuo neįsipareigotų grąžinti didelę pinigų sumą asmeniui, su kuriuo jo nesieja jokie teisiniai santykiai.

21.5.                      Išrašius vekselius, sandorio abstraktumas lėmė, kad ieškovė įsipareigojo sumokėti skolą tiesiogiai atsakovei, tačiau atsakovė neprisiėmė jokios prievolės gautus pinigus naudoti tam, kad padengtų skolą trečiajam asmeniui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Dėl suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, ir vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinės prigimties

 

22.       Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi prievolės pagal paprastąjį vekselį turinį sudaro vekselyje nurodyto vekselio davėjo besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą ir iš šios pareigos atsiradusi vekselio turėtojo reikalavimo teisė. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisėje galiojančių reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 19 punktas). 

23.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, o pats vekselis yra abstraktus vienašalis sandoris, galimi atvejai, kad vekselį išrašiusio asmens (vekselio davėjo) veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselio davėjas gali ginčyti vekselio galiojimą remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24.       CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas vienas iš nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, kai sandoriai sudaromi iš esmės suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (šio straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (šio straipsnio 4 dalis).

25.       Remiantis CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, jog tam, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, visų pirma turi būti konstatuotas suklydimas dėl sandorio sudarymo metu egzistavusių esminių sandorio faktų (suklydimas dėl sandorio esmės, sandorio esminių sąlygų, kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių) ir, antra, toks suklydimas turi turėti esminę reikšmę, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi suklydusios sutarties šalies valios trūkumų, kurie nulemia sutarties sudarymą arba klaidingą suklydusios sutarties šalies valios išraišką dėl sutarties turinį sudarančių esminių sutarties sąlygų.

26.       Toks CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, aiškinimas formuojamas ir kasacinio teismo praktikoje, kuria remiantis suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018 52 punktą).

27.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo suklydimą dėl ginčijamų vekselių išrašymo įrodinėjo tuo, kad suklydo dėl atsakovės UAB „Skolų valdymo partneris“ teisinio statuso, kadangi vekselius išrašė atsakovei, kaip vekselio turėtojai, su kuria ieškovės tiesiogiai nesiejo jokie teisiniai santykiai, ir tai lėmė ieškovei dvigubo įsiskolinimo atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pagrindo konstatuoti ieškovės suklydimo, kadangi vekselius ieškovė išrašė, siekdama suteikti savo prievolių trečiajam asmeniui UAB „Baltic Foods (kreditorei) įvykdymo užtikrinimą, atsižvelgdama į tai, kad skolos išieškojimą vykdanti atsakovė, kuri ginčijamuose vekseliuose yra nurodyta kaip vekselio turėtoja, turėjo teisę gauti ieškovės prievolės kreditorei įvykdymą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vekselio teisinę prigimtį, sprendė, jog ieškovė suklydo dėl atsakovės civilinio teisinio statuso ir šis suklydimas turėjo esminę reikšmę sudarant ginčijamus sandorius. Teismas ieškovės suklydimą nustatė ne dėl to, jog šioje konkrečioje situacijoje buvo sukurta faktinio dvigubo įsiskolinimo situacija, bet remdamasis vekselio teisine prigimtimi, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės su atsakove UAB „Skolų valdymo partneris“ tiesiogiai nesiejo jokie teisiniai santykiai, dėl ko ginčijamiems vekseliams atliekant prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją atsakovė, būdama trečiasis asmuo ieškovę su UAB „Baltic Foods“ siejančios prievolės atžvilgiu, negalėjo būti vekselių turėtoja.    

28.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vekseliui, kaip vertybiniam popieriui, būdinga abstraktumo savybe, kuri išplaukia iš jo, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, teisinės prigimties, sprendė, kad, ieškovei išrašius ginčijamus vekselius, atsakovė tapo vekselių turėtoja, taigi ir naudos gavėja, t. y. ginčo vekseliais ieškovė besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovei atitinkamą vekseliuose nurodytą sumą. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu vekselio teisinės prigimties teisiniu įvertinimu ir pažymi, kad jis atitinka pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši vekselio savybė ir jo teisinė prigimtis pati savaime nereiškia, jog išdavus ginčo vekselius automatiškai buvo sukurta dvigubo įsiskolinimo situacija ir dėl to buvo pagrindas pripažinti ieškovės suklydimą dėl atsakovės civilinio teisinio statuso.

30.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vekselio, kaip vertybinio popieriaus, abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016, 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31.       Išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje, turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuota pozicija, kad tuo atveju, kai vekselis atlieka sandorio, dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Taigi vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios. Paneigiant šį principą, kreditoriui (vekselio turėtojui) būtų sudarytos galimybės išsiieškoti tą pačią pinigų sumą dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atliekantį sandorio užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33.       Atsižvelgdama į šios nutarties 30–32 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad vekselio abstraktumo savybė per se (pati savaime) nelemia, kad išrašius ginčijamus vekselius buvo automatiškai sukurta dvigubo įsiskolinimo situacija. Siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju ginčijamų vekselių išrašymu faktiškai buvo sukurta dvigubo įsiskolinimo situacija ir ar dėl to yra pagrindas pripažinti ginčijamus vekselius negaliojančiais CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu dėl suklydimo sudarytų sandorių negaliojimo pagrindu, turi būti sprendžiama įvertinant konkrečias vekselių išrašymo aplinkybes ir pirminį prievolės, kurią įtvirtino ginčijami vekseliai, atsiradimo teisinį pagrindą. 

34.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pagal Tiekimo sutartį yra skolinga trečiajam asmeniui UAB „Baltic Foods. Trečiasis asmuo bendrovė Euler Hermes Europe S. A. ir atsakovė yra sudariusios Patvirtinto atstovo sutartį, pagal kurią atsakovė teikia išieškojimo paslaugas bendrovės Euler Hermes Europe S. A. klientams. Atsakovė gavo užsakymą iš bendrovės Euler Hermes Europe S. A. ir vykdė skolos išieškojimą iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Baltic Foods“ naudai. Ieškovė atsakovei išdavė ginčo vekselius, pagal kuriuos vekseliuose nurodytą sumą sudaro skola trečiajam asmeniui UAB „Baltic Foodspagal Tiekimo sutartį ir skolos išieškojimo mokestis atsakovei. 

35.       Ieškovė savo procesiniais dokumentais grįsdama suklydimą dėl atsakovės teisinio statuso teigia maniusi, kad ginčo vekseliai buvo išrašyti ieškovės prievolės trečiajam asmeniui UAB „Baltic Foods“ įvykdymui užtikrinti ir kad ji pati buvo įsitikinusi, jog atsakovė gali priimti prievolės įvykdymo užtikrinimo dokumentus. Atsakovė ir trečiasis asmuo sutinka su tokiu ieškovės aplinkybių vertinimu ir suvokimu. Taigi visos byloje dalyvaujančios šalys vienodai suvokia susidariusias aplinkybes, t. y. kad ginčo vekseliais siekiama užtikrinti ieškovės prievolę trečiajam asmeniui UAB „Baltic Foods“ ir kad atsakovė yra įgalinta priimti ieškovės prievolės trečiajam asmeniui įvykdymą.

36.       Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (šio straipsnio 3 dalis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos (CK 6.123 straipsnio 3 dalis).

37.       Viena iš prievolės tinkamo įvykdymo sąlygų – prievolės įvykdymas tinkamam asmeniui. CK 6.44 straipsnio, nustatančio asmenis, kuriems turi būti įvykdyta prievolė, 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Taigi šiame straipsnyje nustatytas reguliavimas suponuoja, kad prievolės įvykdymą gali priimti ne tik pats kreditorius asmeniškai, bet ir kreditoriaus atstovas ar jo paskirtas asmuo. Tuo atveju, kai kreditorius paskiria savo atstovą ar trečiąjį asmenį prievolės įvykdymui priimti, jis turi bendradarbiauti su skolininku ir apie tai jį tinkamai informuoti, kad skolininkui nekiltų abejonių, ar tas asmuo turi teisę priimti prievolės įvykdymą. Prieš įvykdydamas prievolę, skolininkas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, siekdamas išsiaiškinti, ar asmuo, kuriam jis nori įvykdyti prievolę, tikrai yra kreditoriaus atstovas ar jo paskirtas asmuo. Šios prievolės šalių pareigos išplaukia iš CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos šalių kooperavimosi pareigos, kaip prievolių vykdymo principo.

38.       Kaip minėta, šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovė turi teisę priimti ieškovės prievolės trečiajam asmeniui UAB „Baltic Foods (kreditorei) įvykdymą. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė prievolės trečiajam asmeniui (kreditorei) įvykdymą galėjo priimti gaudama atitinkamus ieškovės mokėjimus į savo sąskaitą. Ginčo vekseliai atsakovei, kaip ieškovės prievolės įvykdymą priimančiam asmeniui, buvo išrašyti, siekiant užtikrinti ieškovės prievolės trečiajam asmeniui (kreditorei) įvykdymą. Todėl nors nagrinėjamu atveju ieškovė ir išdavė vekselius atsakovės vardu ir jos naudai, ieškovės prievolės pagal vekselį įvykdymas (vekselyje nurodytos sumos sumokėjimas) kartu reiškia ir ieškovės prievolės trečiajam asmeniui (kreditorei) tinkamą įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės atsakovei išduoti ginčo vekseliai ieškovei sukuria dvigubo įsiskolinimo situaciją – be ieškovės prievolės trečiajam asmeniui (kreditorei), dar ir savarankišką ieškovės prievolę atsakovei. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti suklydimą dėl ginčo vekselių išrašymo ir pripažinti juos negaliojančiais.

39.       Kartu teisėjų kolegija dėl atsakovės kasacinio skundo argumento, jog pati ieškovė turėjo pasirūpinti informacijos, kad vekseliu yra užtikrinama trečiojo asmens (kreditoriaus) prievolė, nurodymu vekselyje, atkreipia dėmesį, kad nors ūkinės veiklos laisvės ir šalių autonomijos principas lemia, kad asmenys gali sudaryti įvairius sandorius, neprieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms, toks skolos išieškojimo modelis, kuris susiklostė nagrinėjamoje byloje, praktikoje gali sukelti neaiškumų ne tik skolininkui, bet ir pačiam kreditoriui, ir tai gali lemti ginčų kilimą. Skolos išieškojimas yra profesionali veikla, todėl būtent skolos išieškojimo bendrovės, vadovaudamosi sąžiningos veiklos principu, turėtų užtikrinti tokios veiklos skaidrumą ir aiškumą tiek skolininko, tiek kreditoriaus atžvilgiu. Praktikoje dažniausiai būtent skolos išieškojimo bendrovės, turėdamos daugiau patirties, parengia vekselio tekstą, todėl turi pasirūpinti ir skaidrios bei sąžiningos informacijos nurodymu vekselyje. To nepadarius, skolos išieškojimo bendrovei gali tekti prisiimti dėl to atsiradusius neigiamus padarinius.

40.       Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl suklydimo ir vekselio teisinę prigimtį, ir nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti ieškovės suklydimą dėl ginčo vekselių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovės suklydimo kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ieškinio atmetimo. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas apeliacinės instancijos teismo sprendimą naikinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.   

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

41.       Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Be to, paskirstytinos ir tos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė kasaciniame teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

42.       Tenkinus atsakovės UAB „Skolų valdymo partneris“ kasacinį skundą ir panaikinus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, perskirstytinos apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė UAB „Skolų valdymo partneris“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 738,10 Eur išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 6869), jų atlyginimas priteistinas iš apeliacinį skundą padavusios ir apeliacinį procesą inicijavusios ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės atsakovei UAB „Skolų valdymo partneris“ taip pat priteistina atlyginti 27,47 Eur procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, kurias atsakovė, vykdydama apeliacinės instancijos teismo sprendimą, apmokėjo, pervesdama atitinkamą sumą į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą (2 t., b. l. 9196).

43.       Kasaciniame teisme atsakovė UAB „Skolų valdymo partneris“ turėjo 485 Eur išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio. Tenkinus kasacinį skundą, šių atsakovės turėtų bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimas priteistinas jai iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44.       Kasacinis teismas patyrė 16,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus atsakovės kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą naikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei UAB „Skolų valdymo partneris“ (į. k. 302478190) iš ieškovės UAB Evdaras(į. k. 302779813) 765,57 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis Eur 57 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovei UAB „Skolų valdymo partneris“ (į. k. 302478190) iš ieškovės UAB Evdaras(į. k. 302779813) 485 (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB Evdaras(į. k. 302779813) 16,14 Eur (šešiolika Eur 14 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

Danguolė Bublienė 

 

Alė Bukavinienė

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK1 1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • CK1 1.90 str. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu
  • 3K-3-374-421/2016
  • e3K-3-507-684/2018
  • CK1 1.97 str. Civilinių teisių objektų rūšys
  • e3K-7-100-469/2019
  • 3K-3-171/2013
  • 3K-3-493/2014
  • 3K-3-23-248/2015
  • 3K-3-531/2009
  • 3K-3-391/2014
  • 3K-3-77-378/2015
  • 3K-3-59-695/2016
  • CK6 6.38 str. Prievolių vykdymo principai
  • CK6 6.123 str. Prievolės pabaiga įvykdymu
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos