Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-06-16][nuasmeninta nutartis byloje][2K-346-699-2015].docx
Bylos nr.: 2K-346-699/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
25. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
25.6. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ( BK 281 str. 3d.)
1. BAUDŽIAMOJI TEISĖ
1.1. Bendroji dalis
1.1.7. Bausmė (BK VII skyrius)
1.1.7.2. Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
1.1.7.2.5. Laisvės apribojimas ( BK 48 str.)
1.1.7.2.6. Areštas (BK 49 str.)
1.1.8. Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
1.1.8.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
1.2. Specialioji dalis
1.2.4. Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
1.2.4.8. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
1.2.4.8.2. Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
1.2.25. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
1.2.25.4. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
1.2.25.4.3. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
2 BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
2.1. Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
2.1.7. Įrodymai ir įrodinėjimo procesas
2.1.7.4. Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
2.1.14. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
2.1.15.3. Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
2.1.15.3.3. Civilinio ieškinio išsprendimas
2.1.15.3.3.2. Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.1.16. Procesinės prievartos priemonės
2.1.16.1. Kardomosios priemonės
2.1.16.1.8. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( BPK 136 str.)
2.2. Ikiteisminis tyrimas
2.2.2. Ikiteisminio tyrimo veiksmai
2.2.2.7. Ekspertizė (BPK 208-211 str.)
2.3. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
2.3.2. Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
2.3.2.1. Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
2.3.2.1.1. Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
2.3.6. Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
2.3.6.4. Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
2.3.6.4.5. Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
2.4. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
2.4.6. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
2.4.7. Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 2K-346-699/2015

Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00376-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

1.2.25.4.3;

2.1.7.4;

2.2.2.7

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. birželio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Eligijaus Gladučio, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.  K. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties.

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį areštu 45 paroms, šią bausmę nustatant atlikti poilsio dienomis per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš civilinio atsakovo AASGjensidige BalticLietuvos filialo nukentėjusiajai J. S. 4089,90 Lt (1184,52 Eur) turtinei ir 17 264 Lt (5000 Eur) neturtinei žalai atlyginti, Kauno teritorinei ligonių kasai 2103,54 Lt (609 Eur) sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.

Priteista iš A. K. nukentėjusiajai J. S. 12 736 Lt (3688,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

A. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 3 d., apie 00.10 val., Prienų r., Pakuonio k., Lentpjūvės g., vairuodamas jam priklausantį automobilį Chrysler Grand Voyager, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 125 punkte vairuotojams nustatytą reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t. y. būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto ir partrenkė kaire gatvės puse šalia važiuojamosios dalies ėjusią pėsčiąją J. S., taip padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą kairiame skruoste, plėštinę žaizdą viršugalvio-kaktos srityje, vidutinio sunkumo formos trauminę galvos smegenų ligą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir po galvos smegenų kietuoju dangalu, potrauminį sindromą, dėl kurio jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, tai lėmė bendrą darbingumo praradimą; dėl šių aplinkybių laikytina, kad nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsi, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

Pasak nuteistojo, bylą nagrinėjusių teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir suformuotos teismų praktikos, pažeistas teisingumo principas. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymus vertino vienpusiškai, šališkai, vadovavosi tik jį kaltinančiais įrodymais, nevertino prieštaravimų bei abejonių kasatoriaus naudai, įrodymai nebuvo vertinami sistemiškai ir remiantis logikos dėsniais. Be to, abiejų instancijų teismai buvo akivaizdžiai šališki, teisminio nagrinėjimo metu nesiekė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, turėjo išankstinį nusistatymą kasatoriaus duodamiems parodymams. Išankstinį nusistatymą pirmosios instancijos teismas pademonstravo ir atmesdamas nuteistojo prašymą skirti autotechninę ekspertizę, kai nutartyje svarstydamas šį prašymą iš anksto įvertino įrodymus ir konstatavo, kad byloje esanti specialisto išvada yra objektyvi ir netikėti ja nėra pagrindo.

Nuteistojo manymu, teismai pažeidė BPK 286 straipsnyje įtvirtintas ekspertizės skyrimą ir darymą bylos nagrinėjimo teisme metu reglamentuojančias nuostatas. Pagal BPK 208 straipsnio nuostatas ekspertizė skiriama tada, kai jos išvados reikalingos išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teismuose nebuvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, kad būtų nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės: neatliktas matomumo eksperimentas, neatlikta papildoma eismo įvykio vietos apžiūra, nepaskirta autotechninė ekspertizė. Atmetus šiuos gynybos prašymus buvo neišsamiai išnagrinėtos bylos aplinkybės ir pažeisti BPK 7 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio ir 332 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

Kasatorius mano, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatant priežastinį ryšį nebuvo išsiaiškinta esminė aplinkybė – ar jis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtimi. Dėl to buvo prašoma paskirti eksperimentą ir nustatyti kliūties matomumą, taip pat atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą (nes kelio plotis buvo matuojamas ne pėsčiosios partrenkimo vietoje) bei, surinkus papildomus duomenis byloje, skirti eismo įvykio ekspertizę, ekspertams pateikiant klausimą, ar automobilio „Chrysler Grand Voyager“ vairuotojas tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože, nukentėjusiajai neturint atšvaito ar kitokio švie atspindinčio elemento, turėjo techninę galimybę pastebėti pėsčiąją ir išvengti jos patrenkimo. Nuteistojo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti eksperimentą, motyvuodamas abejotina prielaida, kad galbūt nebus galimybės atkurti panašių sąlygų, nors tam tereikia atitinkamo metų laiko ir tos pačios įvykio vietos.

Pasak nuteistojo, konstatuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir  atsiradusių padarinių, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių KET pažeidimų atsirado BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta žala. Kasatorius įsitikinęs, kad ši žala atsirado dėl pačios nukentėjusiosios veiksmų. Tai patvirtina 2013 m. gegužės 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 79AN-2613633-13, kuris buvo surašytas J. S. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 4 dalies pažeidimą, t. y. už tai, kad ji tamsiu paros metu eidama neapšviestu kelio ruožu nesinešė šviečiančio žibinto, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nebuvo prie drabužių prisisegusi kitiems eismo dalyviams matomo atšvaito, dėl to buvo partrenkta pravažiuojančio automobilio.

Kasatoriaus įsitikinimu, 2013 m. kovo 12 d. specialisto išvada Nr. 11-3211(12) nėra kategoriška ir objektyvi, nes neatsakyta į klausimą, kurioje vietoje buvo partrenkta pėsčioji kelio pločio atžvilgiu, nors šiuo atveju tai labai svarbu. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pateikiant užduotį specialistui, jis, kaip eismo įvykio dalyvis, neturėjo galimybės suformuluoti klausimų ir juos pateikti specialistui, nes to nenumato įstatymas. Todėl jis prašė skirti autotechninę ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, ar jis esant tokioms aplinkybėms apskritai turėjo galimybę laiku pastebėti pėsčiąją ir išvengti jos patrenkimo.

Tai, kad byloje yra pateikta neinformatyvi specialisto išvada ir apklaustas specialistas, nuteistojo manymu, negalėjo būti priežastis neskirti autotechninės ekspertizės. Eksperto I. Gransko apklausa nedavė jokių naujų duomenų šiai bylai teisingai išspręsti. Jis nurodė, kad, pagal tyrimui pateiktus duomenis, šio eismo įvykio kilimą lėmė tiek vieno eismo dalyvio (automobilio vairuotojo), tiek ir kito eismo dalyvio (pėsčiosios) veiksmai, tačiau, nepaisant to, jis konstatavo, kad jeigu vairuotojas būtų važiavęs kelio važiuojamosios dalies dešine puse, būtų išvengęs eismo įvykio, nors pėsčioji ir ėjo neapšviestu kelio ruožu be šviesą atspindinčių elementų. Pasak nuteistojo, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kurioje tiksliai kelio vietoje (kelio pločio ir ilgio atžvilgiu) buvo partrenkta pėsčioji J. S., nes byloje nėra duomenų, apibūdinančių tikslią pėsčiosios buvimo vietą kelyje jos partrenkimo metu; nukentėjusiosios partrenkimo vieta gatvės kairėje pusėje nustatyta remiantis įvykio vietoje kairėje kelio pusėje rasta žibinto šuke. Tačiau nors eismo įvykio metu išdužo visas kairiojo posūkio žibintas, o rasta šukė tik mažoji dalis posūkio, niekas nesigilino, kur kitos posūkio šukės. Liudytojas M. I. parodė, kad aplink nukentėjusiąją iš karto po įvykio buvo susirinkę apie 10 žmonių, paskui atvyko medikų komanda ir tik po to, kai nukentėjusioji buvo išvežta bei išsiskirstė žmonės, atvyko policijos pareigūnai. Šios aplinkybės patvirtina, kad posūkio žibinto šukė galėjo būti tiesiog nuspirta. Be to, nė vienas liudytojas nenurodė, kad po susidūrimo su nukentėjusiąja, kasatorius pakeitęs važiavimo kryptį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad po pėsčiosios partrenkimo automobilis „Crysler Grand Voyager judėjo į priekį, kol vairuotojo buvo sustabdytas vietoje ir padėtyje, užfiksuotoje 2012 m. rugsėjo 3 d. eismo įvykio vietos plane. Šiame plane nurodyta, kad jo automobilis yra 0,3 m nuo kairio kelkraščio, žiūrint nuo Prienų lentpjūvės kryptimi. Jo automobilio posūkio šukės dalis yra rasta dešiniame kelkraštyje, obuoliai, kuriuos nukentėjusioji nešėsi eismo įvykio metu, nuotraukose užfiksuoti abiejuose kelkraščiuose. Kasatorius tvirtina įvykio metu važiavęs savo važiavimo kryptimi, savo važiavimo juostoje, važiuoti kairiąja eismo juosta ir vos ne kelkraščiu, kaip teigiama teismo sprendime, jam nebuvo jokios priežasties, byloje nenustatyta, kad jis buvęs priverstas staiga keisti savo važiavimo juostą. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios aplinkybės, nutartyje perrašė pirmosios instancijos teismo prielaidą, kad jeigu nukentėjusioji nesudarė kliūties prieš tai važiavusiems automobiliams, tai prieš pat eismo įvykį ji ėjo kairiąja kelio važiuojamąja dalimi, prie pat kelkraščio; šias aplinkybes neva patvirtina ir kartu su nukentėjusiąja ėjęs liudytojas D. Š. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios ir D. Š. teiginius, kad jie abu ėjo prie pat kairiojo kelkraščio kelyje, kurio plotis tik 4,9 m. Nuteistojo manymu, jie realiai neturėjo galimybės matyti, kad eina važiuojamosios kelio dalies viduriu, nes buvo aklina tamsa ir nė vienas iš jų neturėjo žibinto. Tačiau teismai išimtinai vadovavosi nukentėjusiosios ir liudytojo D. Š. parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kodėl kasatoriui reikėjo važiuoti ne savo, o kairiąja važiuojamąja kelio dalimi ir dar prie pat kelkraščio.

Kasatoriaus teigimu, ekspertas patvirtino, kad po smūgio nukentėjusioji buvo nublokšta į priekį, tačiau nenurodė, kiek metrų, nors šioje situacijoje tai labai svarbu, nes ji buvo partrenkta ne toje vietoje, kurioje atsidūrė po susidūrimo. Šioje byloje kaip neginčijamas ir pagrindinis įrodymas tapo kairiojo posūkio šukės radimo vieta, nors po smūgio ji taip pat buvo nublokšta, o ne liko patrenkimo vietoje.

Pasak nuteistojo, neobjektyvų ir nevisapusišką šio eismo įvykio aplinkybių ištyrimą lėmė ir eksperto pozicija teisme. Ekspertas kiekvieną kasatoriaus gynėjos klausimą vertino kaip abejojimą jo kompetencija, neišklausydavo klausimų iki pabaigos ir neslėpė savo susierzinimo, nors buvo siekiama tik išsamesnių ir konkretesnių atsakymų. Be to, duodamas paaiškinimus ekspertas pats sau prieštaravo. Iš pradžių jis nurodė, kad tik matomumo eksperimento metu galima nustatyti, kada ir kokiu atstumu kasatorius pama pėsčiąją prieš pat partrenkimą, ir tik esant tokiems duomenims byloje, paskyrus eismo įvykio ekspertizę, būtų galima atsakyti į klausimą, ar vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti patrenkimo. Nors ekspertas ir pabrėžė, kad atsakyti į tokį klausimą pats neturi kompetencijos, bet buvo kategoriškas, jog šioje situacijoje yra kaltas vairuotojas ir byloje atlikti ekspertizės nebūtina. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinio skundo argumento dėl eksperto paaiškinimų vertinimo neanalizavo ir dėl jo nepasisakė.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų instancijų teismai akcentavo, jog, norint padaryti išvadą dėl priežastinio ryšio, būtina nustatyti būtinąją padarinių kilimo sąlygą ir priežastinio ryšio pobūdį. Tačiau ši priežastinio ryšio nustatymo taisyklė, nuteistojo manymu, nėra universali ir visada teisinga. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad jeigu neapšviestame kelio ruože nukentėjusioji būtų turėjusi bent vieną iš trijų būtinų priemonių (šviečiantį žibintą, vilkėjusi ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, prisisegusi atšvaitą), šio eismo įvykio nebūtų buvę, nes ji nebūtų sudariusi kasatoriui nematomos kliūties kelyje. Taigi, priešingai negu nukentėjusioji, jis jokių KET punktų nepažeidė – įvykio dieną važiavo techniškai tvarkingu automobiliu, būdamas blaivus, įsijungęs žibintus, ir lėtesniu greičiu nei maksimalus leidžiamas toje vietoje, nevažiavo kairiąja kelio dalimi esant laisvai dešiniajai. Pasak nuteistojo, tokiomis aplinkybėmis jis neprivalėjo ir negalėjo tikėtis, kad pėstieji gali eiti važiuojamosios kelio dalies viduriu tamsiu paros metu, be jokių šviesą atspindinčių priemonių.

Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo taip, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40. Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės) turi būti išdėstytos tiksliai, aiškiai, nurodant visa, kas reikšminga nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui. Tačiau skundžiami teismų sprendimai šių BPK reikalavimų neatitinka, nes jie grindžiami ne byloje esančiais ir ištirtais įrodymais, o gyvenimiška patirtimi bei nesuvokiamomis prielaidomis ir išvedžiojimais. Iš tikrųjų kasatoriaus kaltė neįrodyta, nes byloje nesurinkta jokių objektyvių, tiesioginių duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis kaltas dėl eismo įvykio kilimo.

Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai patikrino byloje esančius įrodymus jų leistinumo aspektu, neišsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, taip pažeidė iš BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių kylančius reikalavimus.

              Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad teismai tinkamai išnagrinėjo įrodymus, teisingai nustatė eismo įvykio aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, esminių BPK pažeidimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde ir į skundo motyvus atsakė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė A. K. gynėjos prašymą skirti autotechninę ekspertizę, nes specialisto išvadoje eismo įvykio mechanizmas buvo nustatytas, taip pat konstatuota, kad eismo įvykio kilimą lėmė abiejų jo dalyvių veiksmai: J. S. veiksmai, nes ji tamsiuoju paros metu eidama neapšviestu kelio ruožu nesinešė šviečiančio žibinto, nevilkėjo liemenes su šviesą atspindinčiais elementais ir nebuvo prisisegusi matomoje vietoje atšvaito, ir A. K. veiksmai, nes jis, vairuodamas automobilį, nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse, kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto. Ekspertas I. Granskas teisme paaiškino, kad nors eismo įvykio kilimą lėmė abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai, tačiau A. K., važiuodamas kelio dalies dešine puse, būtų išvengęs eismo įvykio kilimo, nes pėsčioji J. S. judėjo kaire kelio puse prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, t. y. pagal KET reikalavimus. Įvertinęs kitus byloje ištirtus įrodymus (įvykio vietoje užfiksuotas automobilio posūkio šukes, automobilio kairės pusės pažeidimus, liudytojo D. Š. parodymus, pagal kuriuos jis su J. S. ėjo kaire kelio puse prie krašto, tai kad prieš tai pravažiavusiems automobiliams eidama J. S. kliūties nesudarė), teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būtent A. K. padarytas KET pažeidimas nevažiavimas važiuojamosios kelio dalies dešine puse, kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto, ir išvažiavimas į kairę važiuojamosios dalies pusę yra susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais J. S. sunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą skirti teismo autotechninę ekspertizę ir pakartotinai tirti jau ištirtas ir nustatytas aplinkybes. Toks motyvuotas prašymo atmetimas nereiškia teismo šališkumo ar teisėjų išankstinio nusistatymo prieš A. K., rungtyniškumo principo pažeidimo. Nors, kaip teigiama kasaciniame skunde, visiškai tiksli nukentėjusios partrenkimo vieta nenustatyta, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų ėjusi kelio viduriu ir taip sudariusi kliūtį A. K.. Prokuroro įsitikinimu, kasatoriaus teiginys, kad žala atsirado dėl pačios nukentėjusiosios veiksmų, nes ji ėjo kelio viduriu, nepagrįstas jokiais bylos duomenimis. Be to, įvertinus kasacinio skundo argumentus matyti, jog nuteistasis norėtų, kad jo naudai išimtinai būtų vertinami tik jo parodymai, o ne bylos įrodymų visuma.

Prokuroro teigimu, nors ir nebuvo atliktas eksperimentas, siekiant nustatyti, kokiu atstumu vairuotojas tamsiu paros metu gali pastebėti pėsčiąjį, nevilkintį šviesą atspindinčios liemenės, neturinčio žibinto ir atšvaito, byloje nėra duomenų, kad J. S. savo elgesiu būtų sudariusi kliūtį, dėl kurios A. K. būtų turėjęs staigiai keisti važiavimo kryptį. KET 127 punkte yra nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. K. keliu, kuriame įvyko eismo įvykis, važiavo ne pirmą kartą, iš jo parodymų matyti, jog jam buvo žinoma, kad keliu ėjo ir keli pėstieji.

              Atsiliepimu nukentėjusioji J. S. prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Nukentėjusioji teigia, kad kasatoriaus argumentai dėl šališkumo nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyviams buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimus visai teismo sudėčiai ar atskiriems proceso dalyviams, tačiau nušalimo nei nuteistasis, nei jo gynėja nepareiškė. Aplinkybė, kad teismas atmetė nuteistojo skundą, negali būti pagrindas pripažinti teismą buvus šališku.

Tiriant šį eismo įvykį ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta autotechninė ekspertizė, ją atlikęs specialistas buvo apklaustas teismo posėdyje, kuriame davė išsamius paaiškinimus dėl eismo įvykio. Todėl visiems proceso dalyviams, išskyrus kasatoriui ir jo gynėjai, nekilo abejonių dėl eismo įvykio vietos, mechanizmo ir sekos. Teismo posėdyje apklausti įvykio vietos apžiūrą atlikę pareigūnai patvirtino, kad eismo įvykio vietos apžiūros protokole detalių radimo vieta užfiksuota teisingai.

Nukentėjusiosios manymu, kasatorius savaip interpretuoja ir iškraipo byloje nustatytas aplinkybes. Liudytojai A. Š., M. I., R. B., buvę įvykio vietoje, patvirtino jos (nukentėjusiosios) ir liudytojo D. Š. parodymus, kad prieš įvykį šie asmenys buvo kairėje gatvės pusėje. Teismui netikėti jų parodymais nebuvo pagrindo. Be to, ir pats nuteistasis pripažįsta, kad po eismo įvykio nukentėjusioji gulėjo kairiame kelkraštyje, jo automobiliui buvo sudaužytas kairės pusės posūkio stiklas ir veidrodėlis, automobilis prieš pat atsitrenkdamas į nukentėjusiąją judėjo išilgai menamos kelio ašinės linijos. Žinant, kad gatvės važiuojamosios dalies plotis 4,9 m, o automobilio „Chrysler Grand Voyager beveik 2 m, akivaizdu, jog, važiuodamas arčiausiai dešinio važiuojamosios dalies krašto, nuteistasis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su ta pačia kryptimi einančia nukentėjusiąja. Esant aiškioms eismo įvykio aplinkybėms, nukentėjusiosios įsitikinimu, teismui nebuvo reikalo skirti autotechninę ekspertizę ir atlikti įvykio vietos rekonstrukciją, be to, dėl to būtų nepagrįstai užsitęsęs bylos tyrimas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

 

Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo

 

Kasatorius teigia, kad jis nuteistas nepagrįstai, jo kaltė neįrodyta, byloje objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti nevienareikšmišką išvadą, jog jis yra kaltas dėl eismo įvykio kilimo, nėra, ir, pakartojęs apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

A. K. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 3 d., apie 00.10 val., Prienų r., Pakuonio k., Lentpjūvės g., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, pažeidė KET 125 punkte vairuotojams nustatytą reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t. y. būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto ir partrenkė kaire gatvės puse šalia važiuojamosios dalies ėjusią pėsčiąją J. S., t. y. dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. S. sveikata. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius iš esmės ginčija byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigia, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė – automobilį vairavo dešine kelio puse, kad jis neprivalėjo ir negalėjo numatyti, jog pėsčioji, tamsiu paros metu būdama be jokių šviesą atspindinčių atšvaitų, eis važiuojamosios kelio dalies viduriu. Pirmosios instancijos teismas, taip pat ir apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavę byloje ištirtus įrodymus, A. K. gynybos versiją motyvuotai, nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, atmetė. Teisėjų kolegija konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nepatikrino ir priimtame teismo sprendime neišdėstė motyvuotų šio teismo išvadų dėl apeliacinio skundo, nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys), neturi pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiajai J. S. einant Lentpjūvės g. kairės kelio pusės asfaltuotos dalies kraštu, net ir neturint šviečiančio žibinto, nedėvint ryškiaspalvės liemenės ar atšvaito, nuteistasis A. K., važiuodamas automobiliu taip, kaip numato KET 125 punktas (t. y. kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto), nebūtų jos kliudęs, todėl būtent A. K. padarytas KET pažeidimas yra būtinuoju (tiesioginiu) priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais sunkiu J. S. sveikatos sutrikdymu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog A. K. nukentėjusiąją partrenkė kairės kelio pusės kelkraštyje, patvirtina nukentėjusiosios J. S., liudytojo D. Š. bei kitų teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros, liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole, specialisto išvados, išvadas davusio eksperto paaiškinimai teisme bei kiti byloje ištirti įrodymai, įvertinti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Kaip matyti iš 2013 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr. 11-3211(12), jos 3 punkte konstatuota, jog techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą lėmė tai, kad pėsčioji J. S., tamsiu paros metu eidama neapšviestu kelio ruožu, nesinešė nei šviečiančio žibinto, nei vilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nei buvo prie drabužių prisisegusi kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą, taip kėlė grėsmę eismo saugumui, ir tai, kad automobilio vairuotojas A. K. nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto. Pagal Kelių eismo taisyklių 125 punktą vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Šių taisyklių 48 punktas (reglamentuojantis pėsčiųjų pareigas) numato, kad pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. S. pažeidė KET 48 punkto reikalavimus, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, išanalizavę įvykio situaciją, padarė išvadą, jog jos padarytas pažeidimas nebuvo kilusių padarinių priežastis, nes jeigu nuteistojo A. K. vairuojamas automobilis nebūtų trenkęsis į J. S., ji nebūtų buvusi sužalota. Taigi nuteistojo A. K. veiksmai buvo kilusių padarinių būtina sąlyga. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, eismo įvykio priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad nukentėjusiajai J. S. einant Lentpjūvės g. kairės kelio pusės (žiūrint nuo lentpjūvės pastato) asfaltuotos dalies kraštu, net ir neturint šviečiančio žibinto, nedėvint ryškiaspalvės liemenės ar atšvaito, A. K., važiuodamas automobiliu taip, kaip numato KET 125 punktas, nebūtų jos kliudęs; todėl būtent A. K. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (nevažiavimas kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto) yra būtinuoju (tiesioginiu) priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais, t. y. sunkiu J. S. sveikatos sutrikdymu, kuris buvo nustatytas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2–ojo teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis teismų išvadomis.

Kasatoriaus argumentai, kad bylos aplinkybės ištirtos neišsamiai, kad buvo būtina paskirti eksperimentą ir autotechninę ekspertizę, atmestini. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareikštas prašymas atlikti eksperimentą (siekiant nustatyti buvusį matomumą) teismo rašytine nutartimi buvo motyvuotai (atsižvelgiant ir į byloje esančius duomenis, užfiksuotus įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane) atmestas. Pagal BPK 208 straipsnį ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos žinios. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo gynėjos prašymą paskirti autotechninę ekspertizę taip pat pagrįstai ir motyvuotai atmetė. Nagrinėjamoje byloje specialus tyrimas buvo atliktas, gauta Lietuvos ekspertizės centro specialisto išvada, specialisto išvadą davęs ekspertas I. Granskas buvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Specialisto išvadoje eismo įvykio mechanizmas, jo eiga nustatyta – išvados 1 punkte nustatyta, kad „Lentpjūvės gatve kryptimi nuo lentpjūvės vartų Sodų gatvės link važiavęs automobilis „Chrysler Grand Voyager“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) kelio kairėje pusėje (kelio važiuojamosios dalies kairiajame pakraštyje arba kairiajame kelkraštyje) savo priekinės dalies kaire puse ties posūkio žibintu partrenkė pėsčiąją J. S., kuri partrenkimo metu atsitrenkė į variklio dangtį. Tokio sąlyčio metu veikusios jėgos pėsčiąją nuo partrenkimo vietos bloškė automobilio judėjimo kryptimi į priekį. Pėsčiosios partrenkimas įvyko prieš pirmuosius eismo įvykio vietoje aptiktus pėdsakus – partrenkimo metu nuo automobilio atsidalijusias sudaužyto posūkio žibinto šukes.“; 2 punkte – kad, „žiūrint Lentpjūvės gatvės kryptimi nuo lentpjūvės vartų Sodų gatvės link, pėsčioji J. S. buvo partrenkta Lentpjūvės gatvės kairėje pusėje, kelio ilgio atžvilgiu – prieš pirmos (arčiausiai lentpjūvės vartų buvusios) posūkio žibinto šukės radimosi vietą, kuri 2012 m. rugsėjo 3 d. eismo įvykio vietos plane yra pažymėta skaičiumi 2“. Tai, kad J. S. buvo partrenkta Lentpjūvės g. kairėje pusėje, patvirtina ir 2012 m. rugsėjo 3 d. eismo įvykio vietos planas, kuriame grafiškai yra užfiksuotas 2012 m. rugsėjo 3 d. eismo įvykio kilimo mechanizmas ir eismo įvykio vietoje buvusių objektų išsidėstymas. Eismo įvykio vietos plane užfiksuota automobilio posūkio žibinto šukių radimo vieta, t. y. būtent kairysis Lentpjūvės gatvės kelkraštis. Specialisto išvados Nr. 11–3211(12) 1 punkte, kaip minėta, taip pat yra aiškiai konstatuota, kad pėsčiosios partrenkimas įvyko prieš pirmuosius eismo įvykio vietoje aptiktus pėdsakus – partrenkimo metu nuo automobilio atsidalijusias sudaužyto posūkio žibinto šukes. Esant tokiems bylos duomenims, teisėjų kolegija pripažinti, kad atsisakydamas tenkinti prašymą paskirti autotechninę ekspertizę teismas buvo šališkas, neišsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, taip pažeidė (kaip nurodo kasatorius) iš BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių kylančius reikalavimus ir tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą, nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nebuvo padaryta, pagal byloje nustatytas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes A. K. baudžiamasis įstatymas – BK 281 straipsnio 3 dalis – pritaikytas tinkamai.

Remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo. Nesant apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Eligijus Gladutis

 

 

Olegas Fedosiukas

 

 

Aldona Rakauskienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BPK 7 str. Bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo
  • BK 281 str. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
  • ATPK
  • BPK 305 str. Aprašomoji nuosprendžio dalis
  • BPK 1 str. Baudžiamojo proceso paskirtis
  • BPK 376 str. Teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos
  • BPK 332 str. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys