Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-05-28][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-327-687-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-327-687/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Raminora" 152167820 atsakovas
UAB "Gaumina" 224497630 Ieškovas
Kategorijos:
9. KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
9.13. Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka:
9.13.5. Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.10. Civilinė atsakomybė:
2.5.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos:
2.5.10.2.2. Priežastinis ryšys
2.5.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys:
2.5.10.5.1. Sutartinė atsakomybė
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.8. Atleidimas nuo įrodinėjimo:
3.2.4.8.2. Prejudiciniai faktai
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.14. Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

                   Civilinė byla Nr. 3K-3-327-687/2015 (S)

                   Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01581-2009-0

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                44.5.1; 114.8.2

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gegužės 28 d.

Vilnius             

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gauminakasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovėsGaumina“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Raminora“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo.

 

             

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

                                                                      I. Ginčo esmė

 

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 15 445,04 Lt (4476,19 Eur) skolos, 758,37 Lt (219,64 Eur) delspinigių, 6 proc. metin palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 5 d. sudarė su atsakovu paslaugų sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo atlikti sutarties prieduose nurodytus darbus ir (arba) suteikti nurodytas paslaugas nustatytais terminais už minėtuose prieduose nurodytą bendrą kainą, o atsakovas – pateikti visus ieškovui reikalingus duomenis ir informaciją, būtiną darbams atlikti ir (arba) paslaugoms suteikti, bei sumokėti ieškovui už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas šios sutarties prieduose nustatytas sumas. Šalys susitarė, kad paslaugų sutarties pagrindu dėl kiekvieno projekto vykdymo bus sudaromi individualūs užsakymai – juose nurodomi darbai ar veiksmai, kuriuos šalys turi atlikti, jų eiliškumas, kainos ir terminai. 

2007 m. gruodžio 21d. užsakymu Nr. G-2006-060-U3 ir 2009 m. gegužės 28 d. jo pakeitimu šalys susitarė sukurti tinklalapio www.spavilnius.lt su jame veikiančia kambarių bei paslaugų rezervavimo sistema dizainą pagal užsakymo prieduose nustatytus reikalavimus. Tačiau vėliau atsakovas neteisėtai, vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovas nurodė ir tai, kad šalys buvo susitarusios sumokėti pagal sutartą grafiką 30 360,00 Lt (8792,86 Eur), įskaitant PVM. Ieškovas 2009 m. gegužės 29 d. atsakovui pateikė PVM sąskaitą faktūrą, bet šis apmokėjo tik dalį jos ir liko skolingas 15 445,04 Lt (4476,19 Eur) už realiai atliktus programavimo darbus. Kadangi atsakovas pažeidė prievolę, tai jis privalo sumokėti 758,37 Lt (219,64 Eur) delspinigių ir įstatyme nustatytas palūkanas.

Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovui, prašydamas ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo   50 000 Lt (14 481 Eur) sumokėto mokesčio UAB „200mi“, 17 016 Lt (4928,17 Eur) papildomai patirtų išlaidų komisiniam mokesčiui sumokėti, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 5 d. paslaugų sutartimi ir vėliau pasirašytu užsakymu bei susitarimu dėl užsakymo pakeitimo ieškovas įsipareigojo atlikti sutartyje ir užsakymuose nustatytus darbus, o atsakovas – sumokėti 157 800 Lt (45702,03 Eur). Be to, ieškovas įsipareigojo 24 mėnesius vykdyti projekto priežiūros ir optimizavimo darbus, kurie būtų apmokami sėkmės mokesčio principu. Ieškovas turėjo atlikti sujungimo darbus iki 2009 m. rugpjūčio 13 d., laiku jų neatliko, todėl atsakovas 2009 m. lapkričio 5 d. sutartį nutraukė. Nutrūkus šalių sutartiniams santykiams atsakovas turėjo samdyti kitą įmonę ieškovo neatliktiems darbams pabaigti, todėl jis privalo atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Atsakovas pasirašė su UAB „200mi“ sutartį, pagal kurią nustatė, kad jis nuo antrų sistemos įdiegimo ir gyvavimo metų UAB „200mi“ mokės 4 proc. komisinį mokestį be PVM nuo atliktų ir įvykusių paslaugų pardavimų per internetinę rezervavimo sistemą. Atsakovas nurodė ir tai, kad, iki 2009 m. lapkričio 17 d. vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, jis jau sumokėjo projekto kainą ir atlygino ieškovui Vilniaus apygardos teismo priteistą sumą, nors ieškovo sukurto produkto nėra gavęs.

 

 

                            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

 

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog apmokėjo UAB „200MI“ išrašytas PVM sąskaitas už 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. spalio mėn. laikotarpį, t. y. jis realiai nepatyrė 17 016 Lt (4928,17 Eur) išlaidų. Nors šalys sutartį įvardijo paslaugų sutartimi, tačiau teismas sprendė, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai, nes šalys paslaugų sutarties, 2007 m. gruodžio 21 d. užsakymo bei susitarimo dėl užsakymo pakeitimo pagrindu sukūrė priešpriešines prievoles. Teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2851-585/2011 sprendimu konstatavo prejudicinę galią šioje byloje turinčius faktus, kad sutartis nutraukta neteisėtai, pažeidžiant procedūras, dėl atsakovo kaltės; ieškovas sutartį vykdė praleisdamas įsipareigojimų įvykdymo terminus, tačiau iš esmės sutartis buvo įvykdyta – nutraukiant sutartį buvo atlikta apie 90 proc. darbų, nors rezultatas atsakovui ir neperduotas. Darbai buvo atliekami etapais, todėl, pasirašant susitarimą dėl užsakymo pakeitimo, dizaino sukūrimo (programavimo) darbai jau buvo baigti ir nuosekliai turėjo būti įgyvendinamas sujungimo etapas, prieš tai atsakovui įsigijus ir įdiegus specialią programą. Teismas sprendė, kad terminas praleistas dėl specialios programos įdiegimo nesklandumų ir nepakankamo šalių bendradarbiavimo sujungiant projektą su atsakovo vidine užsakymo sistema. Teismas konstatavo, kad ne tik ieškovas, bet ir atsakovas turėjo pareigų vykdant sujungimo darbus – įdiegti reikalingą sistemą, pateikti būtinus duomenis; sutarties terminas atsakovui nebuvo esminė sąlyga. Atsižvelgęs į tai, kad sutartis sudaryta 2006 m. rugsėjo 5 d., o užsakymu ir jo pakeitimu šalys susitarė dėl projekto viešinimo darbų ir priežiūros dar dvejiems metams į priekį, teismas padarė išvadą, jog du mėnesius užtrukęs projekto įgyvendinimas nebuvo pakankamas pagrindas atsakovui nutraukti bendradarbiavimo sutartį ir tokią pačią sudaryti su kita įmone dėl tų pačių darbų, kai projekto darbai jau buvo beveik baigti. Teismas pažymėjo, kad, ieškovui praleidus vykdymo terminą, atsakovas tęsė bendradarbiavimą, taip konkliudentiniais veiksmais suteikdamas galimybę ieškovui užbaigti projektą ir atlikti sujungimo darbus. Nors šalys raštu nesitarė dėl terminų, tačiau jų elgesys neprieštarauja CK 6.652 straipsnio nuostatai, kad šalių susitarimu rangos terminai gali būti keičiami.

Bylos duomenimis nepatvirtinta, kad atsakovas informavo ieškovą apie ketinimą nutraukti bendradarbiavimą, samdyti trečiuosius asmenis alternatyviai rezervavimo sistemai įdiegti. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leido teismui daryti išvadą, kad produktas visiškai neužbaigtas ir neperduotas atsakovui tik dėl to, kad atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį. Iš esmės atsakovas pats sukūrė tokią situaciją, kai jam neperduotas sutartimi sukurtas produktas, todėl jis privalo sumokėti už faktiškai atliktus svetainės dizaino sukūrimo darbus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenustatė ieškovui termino, per kurį šis turėjo užbaigti projektą, ir neįgijo teisės pavesti trečiajam asmeniui atlikti ieškovo darbą, todėl neturi teisės reikalauti atlyginti su tuo susijusių nuostolių. Teismas pripažino, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas liko skolingas 15 445,04 Lt (4476,19 Eur), todėl priteisė šią sumą kartu su sutartyje nustatytais delspinigiais ir palūkanomis.

Dėl atsakovo priešieškinio teismas sprendė, kad nėra atsakovo patirtų išlaidų, kurias jis vertina kaip nuostolius, ir ieškovo sutarties pažeidimo, praleidžiant jos įvykdymo terminą, priežastinio ryšio. Atsakovo patirtos išlaidos pagal sutartį su UAB „200MI“ nelaikytinos ieškovo veikimo rezultatu, nes atsakovas neteisėtai ir vienašališkai nutraukė sutartį, todėl jis yra atsakingassavo patirtus nuostolius.

 

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 21 d. sprendimu tenkino atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priėmė naują – ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 50 000 Lt (14 481 Eur) nuostoliams atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendime nurodė, kad šalių sutartis iš esmės įvykdyta pasibaigus terminui, atlikta apie 90 proc. visų sutartyje nustatytų darbų, bet darbo rezultatas atsakovui neperduotas; užsakymo objektas buvo tinklalapio su jame veikiančios kambarių bei paslaugų rezervavimo sistemos dizaino, jo funkcionalumo sukūrimas ir sujungimas su vidine užsakymų sistema pagal nustatytus reikalavimus; tai nematerialus daiktas, apie jos kokybę ir atitiktį sutarčiai galima spręsti tik kruopščiai patikrinus jos veikimą, todėl dėl objekto specifiškumo (nedalumo), ieškovui neperdavus visos kompiuterinės programos atsakovui, šiam neatlikus viso testavimo, programos kūrėjui neištaisius testavimo metu konstatuotų programos trūkumų, jos neįdiegus ir neįsitikinus, negalima konstatuoti, kad prievolė įvykdyta tinkamai. Vilniaus apygardos teismo sprendimu iš atsakovo ieškovui priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) nuostolių, t. y. dalis sutartyje nustatytos darbų rezultato kainos (kuri šalių susitarimu buvo sumažinta). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas turi teisę gauti atlyginimą tik už atliktus darbus, o kadangi sistemos įdiegimo darbus pabaigė UAB „200mi, ieškovo atlikti darbai iki sutarties nutraukimo atitiko visus sistemai keltus reikalavimus, tai teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo. Atmetusi reikalavimą dėl skolos priteisimo, kolegija netenkino ir reikalavimo dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Pasisakydama dėl priešieškinio reikalavimo, kolegija pažymėjo, kad byloje keliamas ir deliktinės atsakomybės klausimas, t. y. dėl ieškovo veiksmų (nustatytu terminu neužbaigus sutartyje nustatytų darbų) atsakovas patyrė nuostolių: sumokėjo UAB „200mi 50 000 Lt (14 481 Eur) vienkartinį mokes už programos sukūrimą, sistemos įdiegimą, optimizavimą ir turi sumokėti papildomai 17 016 Lt (4928,17 Eur) komisinį mokes. Kolegija nustatė, kad atsakovas realiai patyrė 14 481 Eur nuostolių. Kadangi ieškovas nustatytu terminu neatliko darbų, tai ši priežastis nulėmė tai, kad atsakovas turėjo sudaryti sutartį su UAB „200mi“ dėl programos galutinio sukūrimo, sistemos įdiegimo ir optimizavimo. Aplinkybė, kad atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį, nepaneigia ieškovo atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties termino praleidimas atsakovui nebuvo esminė ar ypač reikšminga sąlyga, ir atsakovo veiksmai leido ieškovui tikėtis, jog bendradarbiavimas bus tęsiamas nepaisant praleisto termino, nes tai prieštarauja šalių pasirašytos sutarties ir CK 6.38 straipsnio nuostatoms, kad prievolės būtų vykdomos kuo ekonomiškiau, sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Dėl to teisėjų kolegija tenkino priešieškinio dalį dėl 50 000 Lt (14 481 Eur) nuostolių priteisimo. Dėl papildomai mokėtino komisinio mokesčio priteisimo kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada: atsakovas neįrodė, kad realiai patyrė šiuos nuostolius, be to, sudarydamas su UAB „200mi“ sutartį ir aptardamas sąlygas dėl komisinio mokesčio mokėjimo, buvo priverstas tokią sutarties sąlygą pasirašyti.

 

 

                            III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

 

              Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 21 d. sprendimą ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Kasatorius nurodo, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus sutartį (jos   nevykdant ar netinkamai vykdant), o deliktinėdėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios  su  sutartiniais  santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis,  priimta civilinėje byloje D. V. ir UAB „Trinapolis“ v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012). Sutartinė atsakomybė gali pasireikšti tiek nuostolių atlyginimu, tiek netesybomis. Skiriasi nuo deliktinės ir kiti sutartinės atsakomybės požymiai, pvz., ieškinio senaties terminai, kaltės reikšmė ir t. t. Deliktinė atsakomybė pasireiškia tik nuostolių atlyginimu ir šalių teisiniai santykiai nesieja. Tačiau įstatyme nustatytais atvejais galima taikyti deliktinę atsakomybę ir tada, kai šalis sieja sutartiniai santykiai. Tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalies nuostatą, tiek pagal teisės doktriną, esant sutartiniams santykiams, vienai jų deliktinė atsakomybė galima tik įstatyme nustatytu atveju. Nagrinėjamu atveju šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai – šalys sudarė išimtinai komercinio pobūdžio sutartį dėl joje nurodytų darbų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuose sutartiniuose  santykiuose pripažino ir taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Rangos sutarties atveju galimi atvejai, kai dėl netinkamo rangos darbų rezultato padaroma žala trečiųjų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei, ir iš rangos santykių kyla deliktinė atsakomybė, pvz., CK 6.969 ir 6.292 straipsniuose nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Namų priežiūros centras v. UAB „Schindler–Liftas“, bylos Nr. 3K-3-257/2014). Šiuo atveju nėra nė vienos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti kasatoriui deliktinę atsakomybę, nes šalis siejo sutartiniai santykiai ir nenustatyta įstatyme pagrindo deliktinei atsakomybei kilti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, pripažindamas deliktinės atsakomybės taikymo pagrindą. Kasatorius pažymi ir tai, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2851-585/2011 nustatyta atsakovo kaltė dėl sutarties nutraukimo, todėl ieškovas negali būti pripažįstamas kaltu šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismui taikius kasatoriui deliktinę atsakomybę, pareiga atlyginti kaltosios šalies nuostolius perkeliama šalių sudarytos sutarties nutraukimą nekaltai šaliai. Jei atsakovas nebūtų nutraukęs sutarties, jis nebūtų patyręs nuostolių – darbus būtų visiškai baigęs kasatorius.

              2. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paneigė prejudicinius faktus, konstatuotus kitoje išnagrinėtoje byloje dėl šalių sudarytos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2851-585/2011 įrodinėjimo dalykas buvo šalių sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumas ir šalių kaltė dėl jos vykdymo; šioje byloje pripažinta ne mišri šalių kaltė, bet tik atsakovo kaltė. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ginamos pažeistos ieškovo teisės, toks sprendimas reiškia ir tai, kad ieškovas turi ginamas materialines teises ir kad atsakovas jas pažeidė. Vadinasi, teismo sprendimas dėl pažeistų teisių gynimo įtvirtina prejudicinius faktus dėl šių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-7-277/2014). Taigi įsiteisėjusiais sprendimais byloje buvo nustatyti šie prejudiciniai faktai: 1) atsakovas neteisėtai, pažeisdamas CK 6.217 straipsnio 3 dalies ir 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatas, nutraukė sutartį, o ieškovo kaltės dėl sutarties nutraukimo nenustatyta; atsakovas neįspėjo ieškovo apie sutarties termino praleidimą ir praleisto termino reikšmę tolesniam  šalių  bendradarbiavimui, termino  praleidimas  nelėmė tolesnio  užsakymo vykdymo; 3) pripažinta kasatoriaus teisė į nuostolių, patirtų neteisėtai nutraukus sutartį, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas paneigė byloje dėl sutarties nutraukimo teismų nustatytas aplinkybes prejudicinius faktus ir nepagrįstai iš naujo pripažino, kad sutarties įvykdymo terminas buvo esminis ir yra būtent kasatoriaus kaltė dėl sutarties nutraukimo, todėl jam taikytina deliktinė atsakomybė, nors byloje dėl sutarties nutraukimo nustačius prejudicinį faktą (atsakovo kaltę) kitoje byloje šis faktas negali būti paneigtas. Be to, byloje dėl sutarties nutraukimo aiškiai pripažinta kasatoriaus teisė į nuostoliųnegautų pajamų dėl nutrauktos sutarties atlyginimą. Šioje civilinėje byloje jis pareiškė savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo. Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas prejudicinis faktas – kasatoriaus teisė į nuostolių atlyginimą ir atsakovo pareiga šiuos atlyginti. Šioje byloje kasatorius prašo priteisti skolą už ankstesniame etape (iki sutarties vykdymo atnaujinimo) atliktus darbus. Atsakovas yra patvirtinęs tokią savo skolą.

             

              Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Atsakovas pažymi, kad deliktinės ir sutartinės civilinės atsakomybės konkurencijos klausimas neaktualus nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu nurodyta, kad kilus tokiai konkurencijos problemai, ieškovui nesuteikiama pasirinkimo teisė – taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. ir UAB „Trinapolis“ v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Namų priežiūros centras v. UAB „Schindler–Liftas“, bylos Nr. 3K-3-257/2014).

2. Atsakovas nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-2851-585/2011 buvo sprendžiamas ginčas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo, o šioje dėl skolos, atsiradusios už atliktus programavimo darbus, ir delspinigių priteisimo bei atsakovo nuostolių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad keliamas deliktinės atsakomybės klausimas, t. y. dėl kasatoriaus veiksmų, lėmusių nuostolius, kuriuos sudarė galutinio sistemos sukūrimo ir įdiegimo išlaidos, atsakovui atsiradimas. Kadangi kasatorius nustatytais terminais neįvykdė sutartimi ir užsakymu su vėlesniu pakeitimu prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas turėjo sudaryti sutartį su UAB „200mi“ dėl programos sukūrimo, sistemos įdiegimo ir optimizavimo. Aplinkybė, kad atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį, nepaneigia kasatoriaus atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

2. Atsakovas mano, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatorius, vadovavosi įsiteisėjusių teismų sprendimų nustatytais prejudiciniais faktais. Nurodomos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas sutartį nutraukė pažeisdamas įstatymo reikalavimus, o kasatorius atliko ne visus sutartyje sulygtus darbus, praleido sutartyje nustatytą įvykdymo terminą, todėl kasatoriui buvo priteista dalis sutartyje nustatytos darbų kainos. Įsiteisėjusiuose sprendimuose kitoje byloje nustatytas faktas, kad kasatorius praleido sutarties įvykdymo terminą, nors to teismai nepripažino esminiu sutarties pažeidimu. Tai nereiškia, kad sutarties įvykdymo termino praleidimas nėra sutarties pažeidimas ir neturi pasekmių. Dėl tokio termino praleidimo atsakovui atsirado neigiamų padarinių: jis negavo pajamų ir patyrė nuostolių. Taigi pasisakydamas dėl mišrios kaltės, apeliacinės instancijos teismas nepaneigė įsiteisėjusių teismų sprendimų. Atsakovas mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pagal CK 6.671 straipsnio prasmę ieškovas turi teisę gauti atlyginimą tik už atliktus darbus, o šis neįrodė, kad jo atlikti darbai iki sutarties nutraukimo atitiko visus sistemai iškeltus reikalavimus.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami teisės klausimai dėl deliktinės atsakomybės taikymo tuo atveju, kai šalis sieja sutartiniai santykiai; dėl nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje faktų reikšmės nagrinėjamojoje byloje, kurioje sprendžiama dėl sutarties šalių teisinės atsakomybės.

 

             

              Dėl deliktinės atsakomybės taikymo, kai šalis sieja sutartiniai santykiai, ir prejudicinių faktų reikšmės sprendžiant šalių ginčą

 

 

Teisėjų kolegija, atsakydama į kasacinio skundo argumentus, pažymi, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo  juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje kasatoriui atsakomybė turėtų kilti pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Tokia išvada darytina iš pirmiau nurodytų CK 6.245 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo. Šių teisės normų lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad nėra delikto, jeigu žala yra susijusi su sutartiniais santykiais. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje D. V. ir UAB „Trinapolis“ v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012; 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. ir kt. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-88/2015). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo, svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai,  tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Pirmiau minėta, kad prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. įmonė „Egistena“ v. AB „Hermis investicija“, bylos Nr. 3K-3-685/2004; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dizaino kryptis“ v. UAB ,,TLO“, bylos Nr. 3K-3-599/2012; 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-88-684/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auster ir Ko“ v. UAB „Terra IT“, bylos Nr. 3K-3-177/2015; kt.). Taigi, esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo (nenurodė) įstatymu, kurio pagrindu sutartiniuose santykiuose būtų galima taikyti šaliai pažeidusiai sutartį deliktinę atsakomybę.

           Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai paslaugos (rangos) teisiniai santykiai; atsakovo įvardijamas civilinės teisės pažeidimas pasireiškė sutarties pažeidimu, kuris neperžengė sutarties ribų (atsakovas savo nuostolių atsiradimą kildino iš netinkamo sutarties vykdymo, jos nevisiško įvykdymo). Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad byloje nenustatyta įstatymo sąlygų taikyti deliktinę atsakomybę, jų neįrodinėjo ir atsakovas. Taigi nagrinėjamu atveju šalis siejant sutartiniams santykiams ir nesant įstatyme nustatyto pagrindo deliktinei atsakomybei kilti, sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, taikytina ne deliktinė, o sutartinė civilinė atsakomybė. Tačiau sutartinė atsakomybė kasatoriui nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismo netaikytina dėl toliau nurodytų argumentų.

Atsakovas, reikšdamas priešieškinį, grindė reikalavimą tuo, kad kasatorius netinkamai vykdė sutartį, nevisiškai ją įvykdė, taigi iš esmės yra kasatoriaus kaltė dėl atsiradusių atsakovo nuostolių. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2851-585/2011 (dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu), konstatavo, kad atsakovas UAB „Raminora“ pažeidė sutartį, nes neteisėtai, nesilaikydamas CK 6.217 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytos sutarties nutraukimo procedūros, nutraukė šalių sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi šį Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad kasatoriaus nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-2851-585/2011 dalyvavo tos pačios šalys, ginčas buvo kilęs dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių UAB „Gaumina“ priteisimo. Nurodytoje civilinėje byloje ieškovas UAB Gaumina“ įrodinėjo, kad jis sutartį vykdė tinkamai ir atsakovas UAB „Raminora“ neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį, o atsakovas UAB „Raminora“ įrodinėjo, kad ieškovas UAB „Gaumina“ netinkamai vykdė sutartį, praleisdamas sutarties terminus, iš esmės ją pažeidė, todėl dėl UAB „Gauminaneteisėtų veiksmų jis turėjo pagrindą sutartį vienašališkai nutraukti prieš terminą. Taigi teisminio nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas kasatoriaus nurodomoje byloje buvo sutarties nutraukimo teisėtumas ir šalių veiksmų vykdant sutartį vertinimas. Nurodomoje byloje atkreiptas dėmesys į tai, kad UAB „Gaumina“ vėlavo sutartyje nustatytais terminais atlikti darbus, tačiau tai nebuvo esminis sutarties pažeidimas ir jis nelėmė tolesnio sutarties vykdymo. Procesiniais sprendimais dėl sutarties pažeidimo konstatuoti būtent UAB „Raminoraneteisėti veiksmai ir pripažinta UAB „Gaumina“ teisė į nuostolių, patirtų dėl neteisėto jos nutraukimo, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, iš naujo nustatinėjo ir vertino aplinkybes dėl sutarties vykdymo terminų reikšmės ir jos nutraukimo pagrįstumo bei pripažino, kad sutarties įvykdymo terminas buvo esminis sutarčiai vykdyti, todėl šis sutarties pažeidimas sudaro pagrindą priteisti nuostolius, susidariusius dėl kito rangovo pasirinkimo, nors kitoje byloje teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuotas prejudicinę galią šioje byloje turintis faktas, jog UAB „Gaumina“ sutarties nepažeidė. Be to, nurodomoje byloje konstatuotas ir kitas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovas UAB „Raminora“, atsisakydamas vykdyti sutartį ir neteisėtai ją nutraukdamas, pažeidė sutartį. Sutarties nutraukimas nesilaikant jos nutraukimo tvarkos ir pagrindų negali sukurti pageidaujamų teisėtų padarinių, juo labiau nustatytas prejudicinis faktas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukiant sutartį negali būti iš naujo vertinamas ir paneigiamas kitoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į prejudicinius faktus, nustatytus kitoje civilinėje byloje, nepagrįstai iš naujo nustatinėjo ir juos vertino, dėl to be teisinio pagrindo tenkino nagrinėjamoje byloje atsakovo UAB „Raminora“ priešieškinio reikalavimus. Nustatyti atsakovo UAB „Raminoraneteisėti veiksmai, lėmę sutarties pažeidimą, laikytini prejudiciniu faktu, kurį tiek proceso šalys, tiek teismas turėjo pripažinti įrodytu ir jį vertinti (vadovautis) spręsdamas dėl pareikštų priešieškinio reikalavimų pagrįstumo (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

 

Dėl procesinės bylos baigties (ieškinio ir priešieškinio tenkinimo)

 

 

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priešieškinį tenkindamas, o ieškinį atmesdamas, nevertino įsiteisėjusiu teismo sprendimu prejudicinę reikšmę turinčių faktų nagrinėjamai bylai, taip pažeisdamas CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 185 straipsnio ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įsiteisėjusiu teismo sprendimu pirmiau aptartus prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčius faktus bei nagrinėjamos bylos duomenis, pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, nekonstatavęs kasatoriaus neteisėtų veiksmų dėl atsakovo galimai patirtų nuostolių samdant kitą rangovą, kai sutartis nutraukta dėl paties atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kasatoriaus ieškinį dėl mokėjimo už atliktus  darbus iki sutarties nutraukimo (CK 6.658 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad ir tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų pripažinta, jog atsakovas turėjo svarbią priežastį nutraukti šalių sutartį, jam vis tiek liktų pareiga sumokėti  už tinkamai atliktus rangovo darbus (CK 6.671 straipsnis). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje konstatuota, kad sutartis buvo iš esmės įvykdyta (CPK 177 straipsnio 1 dalis), tačiau produktas nebuvo visiškai baigtas ir perduotas atsakovui dėl to, kad atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje įvertinęs tai, kad darbai buvo atliekami etapais, kasatorius visus pirmojo etapo darbus atliko, atsakovas su šių darbų atlikimu sutiko ir 2009 m. gegužės 25 d. susitarimo dėl užsakymo pakeitimo 7 punktu suderino skolos už atliktus darbus sumą bei apmokėjimą; likusią nesumokėtą aptartos skolos dalį atsakovas patvirtino 2010 m. sausio 13 d. šalių pasirašytu skolų suderinimo aktu; sutartiniai darbai jau buvo beveik baigti ir atsakovas pats sukūrė situaciją, dėl kurios jam nebuvo perduotas sutartyje aptartas produktas, turėjo pagrindą spręsti, jog kasatorius faktiškai atliko dalį internetinės svetainės dizaino sukūrimo darbų, o atsakovas neatsiskaitė neteisėtai nutraukdamas sutartį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad, kasatoriui iš esmės įvykdžius sutarties užduotis, o atsakovui neteisėtai nutraukus sutartį, šis privalo sumokėti už faktiškai atliktus SPA rezervavimo sistemos svetainės dizaino sukurtus  programavimo darbus, pagrįstai pripažino kasatoriaus teisę į 15 445,04 Lt (4473,19 Eur) skolą, 758,37 Lt (219,64 Eur) delspinigių už pirmajame etape atliktus darbus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 185 straipsnio nuostatas ir ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl be teisinio pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują.  Dėl to teisėjų kolegija naikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pagrįstai tenkintas ieškinys, o priešieškinis  atmestas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1-2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

 

              Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

 

 

Tenkinus kasatoriaus UAB „Gauminakasacinį skundą, panaikinus apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, atitinkamai perskirstomos šalių turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos (CPK93 straipsnio 5 dalis). Kasatorius apeliacinės instancijos teisme patyrė 2268,75 Lt (657,08 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, kasatoriui iš atsakovo priteistina 1500 Lt (434,43 Eur) šių išlaidų atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas tenkinamas visiškai, kasatoriui iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kasatorius sumokėjo 1490 Lt (431,53 Eur) žyminio mokesčio, todėl ši suma jam priteistina iš atsakovo. Kasatorius kasacinės instancijos teisme patyrė 1138,93 Eur atstovavimo išlaidų,  tai atsižvelgus į atstovavimo paslaugų suteikimo metu galiojusiu teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, kasatoriui iš atsakovo priteistina 725 Eur šių atstovavimo išlaidų. Iš viso iš atsakovo kasatoriaus naudai priteistina 1590,96 Eur apeliacinės instancijos kasacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 5,36 Eur. Tenkinus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 

n u t a r i a :

 

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Raminora(j. a. k. 152167820) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gaumina“ (j. a. k. 224497630) naudai 1590,96 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt Eur 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir į valstybės biudžetą 5,36 Eur (penkis Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752,  biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

             

 

Teisėjai                                                                                                                Rimvydas Norkus

 

 

                                                                                                                              Janina Januškienė

 

 

Andžej Maciejevski

 

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.652 str. Darbų atlikimo terminai
  • CK6 6.38 str. Prievolių vykdymo principai
  • 3K-3-520/2012
  • CK
  • 3K-3-257/2014
  • 3K-7-277/2014
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK6 6.245 str. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • CK6 6.189 str. Sutarties galia
  • 3K-3-599/2012
  • CK6 6.217 str. Sutarties nutraukimas
  • CK6 6.218 str. Pranešimas apie sutarties nutraukimą
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CK6 6.658 str. Užsakovo teisės darbo atlikimo metu
  • CK6 6.671 str. Rangos sutarties nutraukimo iki darbų rezultato perdavimo ir priėmimo teisinės pasekmės
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • CPK
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu