Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-11][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1153-232-2017].docx
Bylos nr.: e2A-1153-232/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos lankininkų federacija 191960388 atsakovas
Lietuvos lankininkų federacija 191960388 atsakovas
Kategorijos:
3.3.1. Apeliacinis procesas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
2.10. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
3.3.1.20. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

 

 

Civilinė byla Nr. e2A-1153-232/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22450-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.8.

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 3 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos lankininkų federacijai dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – L. B.,

 

nustatė:

I. Ginčo esmė

 

  1. pateiktu teismui ieškiniu ieškovas prašė : 1) pripažinti neteisėta 2016 04 23 atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos tarybos (toliau tekste Taryba) protokolo nutarimo 4 darbotvarkės klausimu dalį, kuria į rinktinės sudėtį į Europos čempionatą vyrų komandoje įtrauktas sportininkas L. B.; 2) pripažinti neteisėtu 2016 05 16 atsakovo sprendimą; priteisti iš atsakovo ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, jog 2016 02 20 Taryba nusprendė, kad atrankinėmis varžybomis į Europos čempionatą bus laikomos: 2016 04 09. kontrolinės varžybos Vilniuje, 2016 04 16 kontrolinės varžybos Salas pagats, Latvijoje ir 2016 04 23 kontrolinės varžybos Vilniuje (toliau tekste atrankinės varžybos).
  3. Tuo pačiu nusprendė, kad vyr. treneris rinktinės sąrašą Tarybai teiks atsižvelgdamas į atrankinių varžybų rezultatus, o taryba patvirtins galutinę rinktinės sudėtį.
  4. 2016 03 25 Taryba nusprendė vyrų grupėje nustatyti normatyvus (atrankos kriterijus) dalyvauti Europos čempionate: 1) parodžius rezultatą 2x70 metrų 640 taškų; 2) parodžius rezultatą 640 taškų keliems sportininkams imamas aukštesnis rezultatas; 3) neįvykdžius nurodyto rezultato komandos sudėtis formuojama rinktinės trenerio teikimu, kurį tvirtina taryba. Tuo pačiu nuspręsta, kad komandos sudėtis dalyvauti Europos čempionate bus formuojama pagal rezultatus, parodytus paskelbtose atrankinėse varžybose (varžybos paskelbtos federacijos puslapyje), iš kurių pretendentai turi dalyvauti mažiausiai dviejose varžybose.
  5. Ieškovas nurodė, dalyvavęs visose atrankinėse varžybose ir bendrai surinkęs 1 859 taškus. Už jį bendrame visų Atrankinių varžybų rezultate geriau pasirodė tik du sportininkai – M. Š. (bendrai surinko 1 864 taškus) ir A. K. (bendrai surinko 1 860 taškų). Tačiau 2016 04 23 sprendimu Taryba patvirtino rinktinės sudėtį į Europos čempionatą į kurią įtraukė: M. Š., A. K. ir trečiąjį asmenį byloje L. B..
  6. Ieškovas nurodė po minėto Tarybos 2016 04 23 sprendimo paskelbimo, 2016 05 12 skundu kreipęsis į atsakovą, prašydamas pakeisti šį sprendimą, nurodydamas, jog vietoj ieškovo į rinktinės sudėtį įtrauktas L. B., kuris atrankinėse varžybose surinko 1807 taškus, 52 taškais mažiau nei ieškovas.
  7. Atsakovas 2016 05 16 priėmė sprendimą, kuriuo dar kartą apsvarstęs šį klausimą, rinktinės sudėtį paliko nepakeistą.
  8. Ieškovo nuomone, atsakovas pažeidė Kūno kultūros ir sporto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą ir ieškovo teises.
  9. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, kad, jo nuomone, rinktinės treneris netinkamai įvertino ieškovo sportinius rezultatus ir nepagrįstai Tarybai pasiūlė į Europos čempionato rinktinę užregistruoti ne ieškovą, o trečiąjį asmenį L. B..
  10. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad jo sportiniai rezultatai (surinkti taškai), ne tik paties atsakovo paskelbtose atrankinėse varžybose, bet ir iki jų, gerokai viršijo trečiojo asmens sportinius rezultatus, kad pagal surinktų balų skaičių ieškovas Europos čempionate galėjo pretenduoti į 65 vietą, kai tuo tarpų trečiasis asmuo – tik į 92 vietą. Ieškovo nuomone, vyr. treneris, šiuo atveju, pasirinkdamas L. B., rizikavo, kadangi jį nuo praeinamos vietos (104 vietos) skyrė tik 7 taškai.
  11. Ieškovas teigė, kad vienas iš atsakovo argumentų, kodėl į rintinės sudėtį buvo pasirinktas L. B., jo laimėjimas uždarų patalpų Baltijos šalių čempionate. Ieškovas pažymėjo, kad jis šiame čempionate nedalyvavo todėl, kad tą pačią dieną dalyvavo Pasaulio čempionate. Jo teigimu, lyginti šių dviejų varžybų sąlygų net neįmanoma (adrenalinas, priešstartinė būsena), kadangi Baltijos šalių čempionate dalyvauja tik trys šalys, o Pasaulio čempionate – pasaulio stipriausieji sportininkai. Tačiau ieškovo kvalifikacinis rezultatas 571 taškai, o L. B. – 559 taškai.
  12. Ieškovo pasiekimas šiame čempionate buvo aukščiausias per visą Lietuvos lankininkų istoriją – 17 vieta. Ieškovas nurodė, kad Europos čempionato startui ruošėsi 3 metus. Jis buvo pajėgus ir turėjo dalyvauti, o vyr. treneris Tarybai net nepateikė jo kandidatūros svarstyti. Ieškovo teigimu, treneris vadovavosi subjektyviais kriterijais, todėl atsakovas, patvirtindamas rinktinės sudėtį, pažeidė ieškovo, kaip sportininko rodančio aukštus rezultatus, teises. Ieškovas tokią savo nuomonę grindė aplinkybėmis, kad treneris viešai pasisakė apie ieškovą kaip dėl amžiaus neturintį ateities perspektyvos sporte asmenį.
  13. Atsakovo sprendimo neteisėtumą ieškovas motyvavo ir ta aplinkybe, kad pagal Kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau tekste KKSĮ) 2 straipsnio 18 punktą sportininkas yra žmogus, sistemingai besitreniruojantis, dalyvaujantis sporto varžybose, o L. B. nedalyvavo net penkiolikoje kalendorinių metų varžybų, kai tuo tarpu ieškovas – tik vienose.
  14. Pripažino aplinkybę, kad Europos čempionatas jau praėjęs ir jo rezultatų įtakoti nebegalima, tačiau teigė, kad būsimas teismo sprendimas galėtų užkirsti kelią ateityje neteisėtiems federacijos tarybos sprendimams. Prašė ieškinį tenkinti.
  15. Ieškovo atstovas teisme palaikė ieškinio argumentus. Prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad  atsakovas savo sprendimais numatė atrankines varžybas bei atrankos kriterijus, t. y. kvalifikacinius balus, kurių nei vienas iš sportininkų nesurinko. Tokiu būdu rinktinės sudėtis turėjo būti formuojama pagal rezultatus kaip pagrindinį rodiklį.
  16. Atkreipė dėmesį, kad M. Š. ir A. K. į rintinės sudėtį buvo atrinkti kaip sportininkai surinkę atrankinėse varžybose daugiausiai taškų. Tačiau ieškovo atžvilgiu, šiuo atveju, buvo padaryta išimtis, ir į rinktinės sudėtį pasiūlytas sportininkas, surinkęs mažesnį taškų skaičių, nei ieškovas. Šios išimties atsakovas niekaip nemotyvavo. Ieškovo atstovas šio sprendimo motyvu laikė vyr. trenerio pasisakymą apie ieškovą viešoje erdvėje, neva, jis yra nepajėgus atstovauti Lietuvai, jo amžius yra riba ir nieko jis daugiau nepasieks. Atstovo nuomone, atsakovas sprendimu neįtraukti ieškovą į rinktinės sudėtį, pažeidė KKSĮ 2 straipsnio 18 punktą, nes buvo pažeistos ieškovo kaip sportininko teisės siekti geresnių rezultatų bei minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas lygiateisiškumo principas. Nurodė, kad ieškovas nuosekliai ruošėsi varžyboms. Pagal pasiektus rezultatus ir federacijos sprendimuose numatytus atrankos į rinktinę kriterijus, pagrįstai tikėjosi dalyvauti Europos čempionate Lietuvos rinktinės sudėtyje. Tačiau ši ieškovo teisė buvo paminta, atsakovui be jokių motyvų, neatskleidžiant priežasčių, priėmus sprendimą į rinktinę paimti sportininką, kurio rezultatai atrankos varžybose, buvo ženkliai mažesni.
  17. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Prašė jį palikti nenagrinėtą arba atmesti. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad Taryba 2016 03 25 sprendimu nustatė atrankos į Europos čempionatą kriterijus. Tačiau atsakovo nuomone, pateikdamas savo skaičiavimus ieškovas sąmoningai klaidino teismą, kadangi Tarybos organizuo atrankinių varžybų metu surinkti taškai neturėjo lemiamos įtakos atrenkant sportininkus į rinktinės sudėtį, nes nei vienas sportininkas nepasiekė nurodyto rezultato, komandos sudėtis buvo suformuota rinktinės trenerio sprendimu, kurią vėliau patvirtino Taryba.
  18. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog KKSĮ 3 straipsnyje įtvirtintu lygiateisiškumo principu siekiama sudaryti vienodas sąlygas sportuoti visiems norintiems, nepaisant jų lyties, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties.
  19. Kadangi sąlygos (atrankos kriterijai) patekti į rinktinės sudėtį buvo nustatytos vienodos visiems sportininkams ir nei vienas iš Atrankinėse varžybose dalyvavusių sportininkų nepasiekė reikiamo rezultato, KKSĮ 3 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas. Rinktinės sudėtis suformuota rinktinės trenerio sprendimu ir vėliau buvo patvirtinta Tarybos. Paaiškino, kad M. Š. ir A. K. buvo pakviesti į rinktinę trenerio sprendimu ne tik dėl gerų rezultatų atrankinių varžybų metu, bet ir dėl savo jauno amžiaus bei potencialo, talento, kurį įžvelgė rinktinės treneris. Sportininkas L. B. įtrauktas į rinktinės sudėtį rinktinės trenerio sprendimu, nes yra daugkartinis Lietuvos čempionas, dabartinis Lietuvos 70 metrų rekordininkas ir 2016 m. Baltijos šalių čempionas.
  20. Pažymėjo, jog KKSĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sporto šakos atskirų amžiaus grupių ir nacionalines (individualiųjų sporto šakų bei sporto žaidimų) rinktines sudaro atitinkamos sporto šakos federacija. KKSĮ 15 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog tik Kūno kultūros ir sporto departamento pripažinta nacionalinė sporto (šakos) federacija sudaro sporto šakų Lietuvos rinktines ir atstovauja Lietuvai tarptautinėse varžybose.
  21. Atsakovo įstatų 4.14.6 punkte nustatyta, jog Taryba nustato oficialiose tarptautinėse varžybose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos nacionalinių rinktinių trenerių pateiktas rinktinių sudėtis ir paruoštas rinktinių pasirengimo programas.
  22. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus teisės aktus, ieškovo nuomone, atrinkti kandidatus į rinktinės sudėtį yra ne tik sporto šakos federacijos, bet, taip pat atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, išimtinai ir rinktinės trenerio kompetencija.
  23. Rinktinės treneris atrenka kandidatus į rinktinę, atsižvelgdamas ne tik į sportininkų demonstruojamus sportinius rezultatus, bet taip pat įvertindamas ir atskirų sportininkų asmenines savybes, talentą, potencialą, patirtį bei į savo, kaip sportininko profesionalo, vidinį įsitikinimą.
  24. Išreiškė abejonę, kad ieškovo nuolatinis konfliktavimas su Lietuvos lankininkų federacijos  vadovybe ir nepagrįstų ieškinių teikimas prieš Lietuvos lankininkų federaciją turėjo teigiamos įtakos rinktinės trenerio sprendimui įtraukti ieškovą į rinktinę, kurios tikslas - garbingai atstovauti Lietuvai Europos čempionate.
  25. Atsakovas nurodė, kad remiantis CPK 22 straipsniu teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Kai ginčas nepriklauso spręsti teismui, asmuo neturi teisės kreiptis į teismą. Kadangi suformuoti Lietuvos šaudymo iš lanko sporto šakos rinktinės sudėtį yra Lietuvos lankininkų federacijos ir jos paskirto rinktinės trenerio išimtinė kompetencija, atsakovas nepažeidė jokių visuotinai privalomų įstatymų ar kitų norminių aktų, todėl ginčas negali būti nagrinėjamas teisme.
  26. Nurodė, kad priešingai nei teigė ieškovas, dėl  Tarybos sprendimų jis privalėjo iš pradžių kreiptis į atsakovo Etikos ir ginčų komisiją.
  27. Atsakovas prašė ieškovui skirti baudą dėl nepagrįsto ieškinio teisme pareiškimo. Prašymą motyvavo aplinkybe, kad ieškovas ieškinį pareiškė iškreipdamas faktines aplinkybes, sąmoningai klaidino teismą, jog egzistuoja faktinis ieškinio pagrindas, tokiu būdu nesąžiningai siekdamas suvaržyti atsakovo teises bei veiklą, akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
  28. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą teismui arba atmesti. Papildomai pažymėjo, jog ieškovas, nuolat konfliktuodamas su Lietuvos lankininkų federacija, nesiekdamas gerų santykių palaikymo mažoje lankininkų šeimoje, negalėjo pagrįstai tikėtis atstovauti Lietuvai 2016 metų Europos čempionate.
  29. Pažymėjo, kad treneriai rėmėsi subjektyviais kriterijais, kadangi nei vienas iš sportininkų federacijos atrankinių normatyvų neįvykdė. Pažymėjo, jog čia sportinis ginčas ir į rinktinės sudėtį, neįvykdžius ginčijamo sprendimo 2 punkto normatyvų, įeina trenerio pasirinkti asmenys, pavyzdžiui, jauni sportininkai. Treneris turi suteikti vietą jauniems sportininkams pasireikšti, nors, galbūt, jie taip pat nepasiekė rezultatų.
  30. Teigė, kad M. Š. ir A. K. treneris pasirinko dėl jų jauno amžiaus ir potencialo ateičiai. Neneigė aplinkybės, kad treneris rinktinės sudėtį formavo subjektyviai, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti lygiateisiškumo principo pažeidimą. Atstovas pažymėjo, kad nors valstybėje ir nesukurta sistema sportiniams ginčams spręsti, teismas neurėtų tapti priemone kiekvienam sportininko nepasitenkinimų trenerio sprendimu ar rezultatais tenkinti. Palaikė ieškovo prašymą skirti ieškovui baudą.
  31. Trečiasis asmuo L. B. atsiliepimu patvirtino, kad 2016 03 23 sprendimu Lietuvos lankininkų federacija nustatė normatyvus dalyvauti 2016 m. šaudymo iš lanko Europos čempionate. Paaiškino, kad nei vienam sportininkui neįvykdžius nustatytų normatyvų, komandos sudėtis buvo suformuota rinktinės trenerio teikimu. Nurodė, jog važiuoti į 2016 m. šaudymo iš lanko Europos čempionatą, kuris vyko 2016 05 23-29  Didžiojoje Britanijoje, rinktinės treneris savo nuožiūra atrinko trečiąjį asmenį ir dar du sportininkus. Toks trenerio parinktų kandidatų sąrašas vėliau patvirtintas Tarybos. Teigė, kad, jo nuomone, bet koks būsimas teismo sprendimas čempionato rezultatams įtakos neturės ir visuotinai priimtų teisinių pasekmių nesukurs, kadangi čempionatas jau įvyko. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

 

                     II.  Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 11 07 sprendimu ieškinį paliko nenagrinėtu. Priteisė iš atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos, ieškovo V. Š. naudai 1500 eurų bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar vyriausias rinktinės treneris, tuo atveju, kai sportininkai nesurenka kvalifikacinių taškų atrankinėse varžybose, galėjo sudaryti rinktinę pagal savo subjektyvius vertinimus, ar visgi turėjo pareigą vertinti sportininkų pasiekimus Atrankinėse varžybose.
  3. Nurodė, jog Kūno kultūros ir sporto įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sporto šakos atskirų amžiaus grupių ir nacionalines (individualiųjų sporto šakų bei sporto žaidimų) rinktines sudaro atitinkamos sporto šakos federacija. Kūno kultūros ir sporto įstatymo 15 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog tik Kūno kultūros ir sporto departamento pripažinta nacionalinė sporto (šakos) federacija sudaro sporto šakų Lietuvos rinktines ir atstovauja Lietuvai tarptautinėse varžybose.
  4. Lietuvos lankininkų federacijos  įstatų 4.14.6 punkte nustatyta, jog Lietuvos lankininkų federacijos taryba nustato oficialiose tarptautinėse varžybose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos nacionalinių rinktinių trenerių pateiktas rinktinių sudėtis ir paruoštas rinktinių pasirengimo programas.
  5. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos lankininkų federacijos tinklapio (http://archery.lt/), kuriame buvo paskelbta, kad Taryba sprendimu Nr. 04.02.16 „Dėl Lietuvos rinktinės dalyvavimo Europos čempionate“ nusprendė: preliminariai užregistruoti į Europos čempionatą D. N., J. S., G. P., M. Š., A. K., V. Š., teismas padarė išvadą, kad preliminariai numatydama galimą rinktinės sudėtį Taryba sportininkus įvertino pagal atrankinių varžybų rezultatus.
  6. Tarybos 2016 02 20 posėdžio protokolo Nr. 2016/02/20 teismas sprendė, kad Taryba 3 dienotvarkės punktu svarstė Lietuvos rinktinių dalyvavimo Europos čempionatuose bei tarptautinėse varžybose atrankos kriterijų nustatymą ir nusprendė patvirtinti suaugusiųjų rinktinės į Europos čempionatą kriterijus ir sudėtį: rinktinė (3 vyrai olimpiniai lankai, 3 moterys olimpiniai lankai) bus teikiama Tarybai pagal kontrolinių varžybų rezultatus rinktinės vyr. trenerio ir Taryba turės patvirtinti sudėtį.
  7. Sprendimu Nr. 20.02.16 Lietuvos lankininkų federacijos taryba nustatė atrankines varžybas į Europos čempionatą:  2016 04 09 kontrolinės varžybos Vilniuje, 2016 04 16  Salas pagats, Latvijoje ir 2016 04 23  kontrolinės varžybos Vilniuje (toliau – Atrankinės varžybos). Tuo pačiu nusprendė, kad vyr. treneris rinktinės sąrašą Tarybai teiks atsižvelgdamas į Atrankinių varžybų rezultatus, o Taryba patvirtins galutinę rinktinės sudėtį.
  8. Taryba sprendimu Nr. 25.03.2016 nusprendė nustatyti 2016 metams patekimo į Lietuvos olimpinių lankų rinktinę, normatyvus (atrankos kriterijus), dalyvauti 2016 metų Europos čempionate ir kitose tarptautinėse varžybose (vyrų grupėje): 1) parodžius rezultatą 2x70 metrų 640 taškų (paliktas 2015 m. normatyvas); 2) parodžius rezultatą 640 taškų keliems sportininkams, imamas aukštesnis rezultatas; 3) neįvykdžius nurodyto rezultato, komandos sudėtis formuojama rinktinės trenerio teikimu, kurį tvirtina Taryba. Tuo pačiu nusprendė, kad komandos sudėtis dalyvauti Europos čempionate formuosis pagal rezultatus parodytus paskelbtose Atrankinėse varžybose (varžybos paskelbtos federacijos puslapyje), iš kurių pretendentai turi dalyvauti mažiausiai dviejose varžybose.
  9. Ginčo tarp šalių dėl aplinkybės, kad nei vienas iš sportininkų neparodė tarybos sprendimu Nr. 25.03.2016  nustatyto kvalifikacinio rezultato -  2x70 metrų 640 taškų – nėra. Iš anksčiau nurodytų Lietuvos lankininkų federacijos tarybos sprendimų turinio teismas priėjo išvados, kad sportininkams nesurinkus 640 taškų, komandos sudėtis formuojama rinktinės trenerio teikimu, kurį tvirtina Lietuvos lankininkų federacijos taryba.
  10. Teismo vertinimu, atsakovas Tarybos sprendimu Nr. 25.03.2016 nusprendė, kad neįvykdžius nurodyto rezultato, komandos sudėtis formuojama rinktinės trenerio teikimu, pagal rezultatus, parodytus paskelbtose Atrankinėse varžybose (varžybos paskelbtos federacijos puslapyje). Taryba savo sprendimu aiškiai nustatė rinktinės trenerio pareigą, sportininkams nesurinkus atrankos kriterijaus minimalaus taškų skaičiaus – 640 tarškų, formuoti Europos čempionato rinktinę pagal Atrankinių varžybų rezultatus.
  11. Iš sportininkų atrankinėse varžybose suvestinių rezultatų matyti, kad tokia rinktinės sudarymo tvarka galiojo pasiūlant į rinktinę M. Š., surinkusį 1864 taškus, ir A. K., surinkusį 1860 tarškus. Tačiau šios tvarkos rinktinės treneris nesilaikė į Europos čempionato rinktinę siūlydamas ne ieškovą, Atrankinėse varžybose surinkusį 1859 taškus, bet trečiąjį asmenį L. B., Atrankinėse varžybose surinkusį 1807 taškus.
  12. Teismo vertinimu, rinktinės treneriui nei vienas teisės aktas ar Lietuvos lankininkų federacijos tarybos sprendimas nesuteikė teisės pakeisti Lietuvos lankininkų federacijos taryba sprendimu Nr. 25.03.2016 nustatytas Europos čempionato rinktinės sudarymo taisykles ir sportininkus siūlyti pagal subjektyvius kriterijus (amžių, lojalumą Lietuvos lankininkų federacijai ar pačiam rinktinės treneriui).
  13. Teismas nurodė jog atsižvelgiant į tai, kad, būtent atsakovui Lietuvos lankininkų federacijos  įstatų 4.14.6 punkte numatyta teisė ir pareiga nustatyti oficialiose tarptautinėse varžybose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos nacionalinių rinktinių trenerių pateiktas rinktinių sudėtis, atsakovas turėjo pareigą patikrinti, ar treneris laikėsi Tarybos nustatytų rinktinės sudarymo kriterijų ir tvarkos.
  14. Teismas konstatavo jog, atsakovas nevykdė šios pareigos pažeisdamas ieškovo, kaip sportininko teisę, pagrįstai tikėtis būti pasiūlytam į 2016 metų Europos čempionato rinktinės sudėtį. Be to, teismas vertino aplinkybę, kad visi 2016 02 04 sprendimu preliminariai į rinktinės sudėtį užregistruoti sportininkai ir buvo patvirtinti į Europos čempionato rinktinę, išskyrus ieškovą, kaip stipriausi šalies sportininkai. Atsakovas nepaneigė ieškovo pasiektų rezultatų pranašumo prieš trečiojo asmens pasiektus rezultatus.
  15. Teismas priėjo išvados, kad ieškovo ginčijami atsakovo sprendimai pripažintini neteisėtais, tačiau atsižvelgęs į tai, kad Europos čempionatas Notingeme, Jungtinėje Karalystėje, jau įvyko 2016 05 23-29, Lietuvos lankininkų rinktinė jame dalyvavo tokia sudėtimi, kokią patvirtino atsakovas ginčijamu sprendimu, konstatavo, kad ieškovo ieškinio reikalavimų (tokių kaip jie suformuluoti ieškinyje) tenkinimas nesukels teisinių pasekmių nei trečiajam asmeniui, nei pačiam ieškovui ir ieškinį paliko nenagrinėtu.
  16. Teismas nesutiko su atsakovo nurodytais argumentais, kad ieškovas privalėjo iš pradžių kreiptis į Lietuvos lankininkų federacijos  Etikos ir ginčų komisiją. Nurodė, kad Lietuvos lankininkų federacijos Etikos ir ginčų komisijos darbo reglamento, patvirtinto visuotiniame – neeiliniame Lietuvos lankininkų federacijos susirinkime 2016 02 20, 2 punkte numatyta, kad komisijos paskirtis – spręsti ginčus tarp Federacijos narių, taip pat jos organų ir kontroliuoti, kaip Federacijos nariai, darbuotojai, taip pat jos organai laikosi Federacijos įstatų bei Lietuvos šaudymo sporto sąjungos etikos ir drausmės kodekso reikalavimų. Tuo tarpu ieškovas nurodė nesąs nei Federacijos nariu, nei organu. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovo teiginius (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Teismo nurodė jog, ieškovas nėra subjektas, numatytas minėtoje teisė normoje, todėl neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos lankininkų federacijos Etikos ir ginčų komisiją dėl ginčo sprendimo.
  17. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė jog ieškovas siekė kilusį ginčą spręsti efektyviai, teikė skundą dėl 2016 23 d. sprendimo Lietuvos Lankininkų federacijos tarybai ir Prezidentui. Ieškovui nėra numatyta tvarka atsakovo sprendimams skųsti, kas leidžia daryti išvadą, kad kitokiu, nei teisminiu keliu, ieškovas neturėjo galimybės ginti pažeisto jo teisės. Teismas nenustatė pagrindų remiantis CPK  95 straipsniu skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
  18. Teismas konstatavo jog bylinėjimosi išlaidas pakirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis) ir atsižvelgdamas, kad teismas konstatavo atsakovo sprendimų neteisėtumą, tačiau ieškinį paliko nenagrinėtą, į tai, kad teismo posėdžiai 2 kartus buvo atidėti dėl paties ieškovo elgesio proceso metu, nes teikė į bylą įrodymus, su kurių turiniu atsakovo atstovas turėjo susipažinti ir pasiruošti, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nuo 2159,10 Eur sumažino iki 1500 Eur.

 

                                  III.  Apeliacinio skundo argumentai

 

  1. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje atsakovo veiksmai pripažinti neteisėtais ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.
  2. Nurodo jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu Tarybos 2016 03 25 sprendimo siauru aiškinimu, taip kad nei vienam iš sportininkų atrankinėse varžybose neįvykdžius nustatyto normatyvo, nei vienose iš varžybų nesurinkus 640 taškų treneris rinktinę privalomai turėjo suformuoti pagal minėtų varžybų rezultatus.
  3. Pažymėjo jog remiantis KKSĮ 31 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsnio 4 dalies 2 punktu, atsakovo įstatų 4.14.6 punktu atsakovo Taryba nustato oficialiose tarptautinėse varžybose dalyvaujančių nacionalinių rinktinių trenerių pateiktas sudėtis ir paruoštas rinktinių pasirengimo programas.
  4. Rinktinės treneris atrinkdamas kandidatus į rinktinę atsižvelgia ne tik į sportininko demonstruojamus rezultatus, bet ir į asmenines savybes, meistriškumą, talentą, potencialą, patirtį, savo kaip sportininko profesionalo vidinį įsitikinimą, galutinis trenerio sprendimas grindžiamas tiek objektyviais, tiek subjektyviais kriterijais.
  5. Atranka į rinktinę negali būti formalizuojama, nes daugeliu atveju rezultatą lemia ne tik patirtis, tinkamas pasiruošimas, bet meistriškumas, adrenalinas, psichologinė sportininko būsena, sėkmės faktorius, kas negali būti įvertinama jokiais taškais jokioje skalėje.
  6. Atkreipė dėmesį, jog turi būti atsižvelgiama ir į sportininko asmenybę, gebėjimą tinkamai reprezentuoti šalį, kas abejotina ieškovo atveju dėl jo nuolatinių konfliktų su federacijos prezidentu treneriu, atsakovo administracija.
  7. Pakartotinai, remdamasis CPK 22 straipsniu nurodė, jog jo manymu ginčas neteismingas teismams. Nurodė, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas tokių išlaidų neprašė, be to bylos nagrinėjimas buvo du kartus atidėtas dėl ieškovo kaltės.
  8. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
  9. Nurodė, jog teismas pagrįstai ieškovo ginčijamus sprendimus pripažino pažeidžiančiais jo teises. Įvertinus 2016 03 25 Tarybos sprendimą sisteminiu, lingvistiniu ir teleologiniu požiūriu atsakovas nepagrįstai mano, jog Tarybos sprendimo dalis - komandos sudėtis dalyvauti Europos čempionate bus formuojama pagal rezultatus, parodytus paskelbtose atrankinėse varžybose, - neįpareigoja rinktinės trenerio atsižvelgti į atrankinių varžybų rezultatus, jeigu nėra įvykdomas reikalavimas pasiekti 640 (arba daugiau) taškų.
  10. Tarybos sprendime reikalavimai kandidatams į komandos sudėtį, dalyvauti Europos čempionate, nėra skirstomi ar kategorizuojami į privalomus ir rekomendacinius, dėl ko reikalavimas komandos sudėtį, dalyvauti Europos čempionate, formuoti pagal rezultatus, taip pat reikalavimas rezultatus parodyti ne bet kokiose, o paskelbtose atrankinėse varžybose ir reikalavimas pretendentams sudalyvauti minimum dviejose atrankinėse varžybose yra privalomi visais atvejais ir yra bendri formuojant komandos sudėtis, dalyvauti Europos čempionate, tiek vyrų, tiek moterų grupėje, antraip nebūtų aišku, kokiose varžybose pasiekus kvalifikacinį rezultatą sportininkas į komandos sudėtį būtų įtrauktas be Tarybos patvirtinimo, ir kokiose varžybose nepasiekus kvalifikacinio rezultato sportininko rezultatai būtų vertinami formuojant komandos sudėtį su trenerio teikimu, kuomet numatytas Atsakovo tarybos patvirtinimas.
  11. Atsakovas iš trijų bendrų reikalavimų tiek vyrams, tiek moterims išsirenka vieną (komanda formuoti atsižvelgiant į rezultatus) ir jį siūlo taikyti tik vieninteliu atveju, t.y. kai sportininkas pasiekia kvalifikacinį reikalavimą, tuo tarpu pats atsakovas dviejų likusių bendrųjų reikalavimų (dalyvauti bent dviejose varžybose, rezultatų siekti atrankinėse varžybose) neaiškina analogiškai ir sutinka, kad jie taikomi visais atvejais (t.y. ne tik pasiekus kvalifikacinį rezultatą, kuomet sportininkas patenka į komandą be atskiro rinktinės trenerio teikimo ir Tarybos patvirtinimo, bet ir nepasiekus kvalifikacinio rezultato, kuomet būtinas rinktinės trenerio teikimas ir Tarybos patvirtinimas), dėl ko Atsakovo užimta Tarybos sprendimo sąlygų aiškinimo pozicija yra ydinga ir nepagrįsta.
  12. Jeigu rinktinės treneris formuojant komandą nebūtų įpareigotas atsižvelgti į atrankinių varžybų rezultatus, būtų sudarytos visos galimybės piktnaudžiauti teise ir pažeistų visų sportininkų teises ir teisėtus interesus, nes nustačius nepagrįstai aukštus ir neįvykdomus kvalifikacinius reikalavimus į rinktinę patekti galėtų net ir to nenusipelnę sportininkai, tačiau dėl neapibrėžtų priežasčių tinkantys ir/ar patinkantys rinktinės treneriui ir sporto federacijai, kas iš esmės teisinėje valstybėje būtų netoleruotina.
  13. Teismo išvada, kad Taryba savo sprendimu aiškiai nustatė rinktinės trenerio pareigą, sportininkams nesurinkus atrankos kriterijaus minimalaus taškų skaičiaus – 640 taškų, formuoti Europos čempionato rinktinę pagal atrankinių varžybų rezultatus, laikytina pagrįsta, o šiai išvadai paneigti skirti Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai atmestini.
  14. Teisė ir pareiga sudaryti sporto šakos Lietuvos rinktinę numatyta ne Atsakovo rinktinės treneriui, kaip tą teigia atsakovas, o pačiam atsakovui.
  15. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sprendimu atsakovas rinktinės treneriui nurodė, kaip turi būti formuojama komanda, rinktinės treneris jokios išimtinės kompetencijos neįgijo, dėl ko pagrįstai padaryta teismo išvada, kad „rinktinės treneriui nei vienas teisės aktas ar Atsakovo tarybos sprendimas nesuteikė teisės pakeisti atsakovo minėtu sprendimu nustatytas Europos čempionato rinktinės sudarymo taisykles ir sportininkus siūlyti pagal subjektyvius kriterijus (amžių, lojalumą atsakovui ar pačiam rinktinės treneriui)“.
  16. Ieškovo pažeistų teisių teisminė gynyba negali būti laikoma priežastimi nepaisyti ieškovo teisių arba jas menkinti. Svarbu pažymėti, kad visose civilinėse bylose, kuriose pagal Ieškovo ieškinius prieš atsakovą buvo priimti įsiteisėję teismų sprendimai, Ieškovo reikalavimai buvo visiškai patenkinti. Tokia situacija, nors ir nepatinka atsakovui, negali būti laikoma teisėta priežastimi nepaisyti ieškovo teisių.
  17. Ginčas šioje byloje susijęs ne su sportininko elgesiu sporto žaidynių metu, o su sportininko teise nuosekliai didinti savo sportinį meistriškumą siekiant kuo geresnių sporto rezultatų įvairaus lygio varžybose. Atsakovui neįtraukus ieškovo į komandos sudėtį jis neteko teisės dalyvauti 2016 m. Europos čempionate, dėl ko jo teisės, numatytos Kūno kultūros ir sporto įstatymo 4 straipsnyje buvo pažeistos.
  18. Ieškovui nėra numatyta tvarka atsakovo sprendimams skųsti, kas leidžia daryti išvadą, kad kitokiu, nei teisminiu keliu, ieškovas neturėjo galimybės ginti pažeistos jo teisės“. Atsakovas nepateikia jokių argumentų, kodėl neturėtų būti taikomos KKSĮ 51 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsakovas taip pat nepateikia jokių motyvų, kodėl ginčas šioje civilinėje byloje nepatenka į ginčų, nurodytų CPK 22 straipsnio 1 dalyje sritį. Todėl atsakovo teiginiai dėl ginčo ne teismingumo atmestini.
  19. Nors ieškovo ginčyti sprendimai nebuvo pripažinti neteisėtais, tačiau Teismas konstatavo Ieškovo ieškiniu ginčytų atsakovo sprendimų neteisėtumą, dėl ko buvo pažeistos Ieškovo teisės. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai ir teisėtai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisė ieškovui.
  20. Atsakovas nurodė, jog dėl Ieškovo elgesio civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo atidėtas tik vienas teismo posėdis ir tik dėl to, kad atsakovui prireikė papildomo laiko susipažinti su Ieškovo dieną prieš teismo posėdį pateiktais dokumentais. Vienas teismo posėdis buvo atidėtas dėl to, kad atsakovo siūlymu į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas L. B., be to, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino daugiau nei ketvirtadaliu, dėl ko konstatuoti teismo sprendimo ne proporcingumo šioje dalyje nėra jokio pagrindo.

 

                     IV.  Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
  2. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu jog ginčas nenagrinėtinas teisme remiantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį, kuria remiasi apeliantas teigdamas, jog byla nežinybinga teismams, nuostatas teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Taigi,  procesiniame įstatyme pateikiamas nagrinėtinų bylų sąrašas nėra baigtinis. Pagal pacituotą galiojantį teisinį reguliavimą, bet kuris asmuo manydamas jog jo teisės ar teisėti interesai pažeisti turi teisę kreiptis į teismą.
  3. Pažymėtina, jog apeliantas neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu tačiau nesutinka su sprendimo motyvuojamoje dalyje teismo pateiktu atsakovo veiksmų vertinimu kaip neteisėtų. Todėl kolegija negalėdama išeiti iš apeliacinio skundo ribų šią neskundžiamą sprendimo dalį palieka nepakeistą. CPK 297 straipsnio 1 dalis nustato jog tais atvejais kada ieškinio pareiškimas paliekamas nenagrinėtu byla užbaigiama teismo nutartimi, o nagrinėjamu atveju teismas priėmė sprendimą. Tačiau vien tik šis neesminis procesinės  normos pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos priimtą procesinį dokumentą toje dalyje, kurioje jis neskundžiamas.
  4. Palikus nepakeista sprendimo dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu  galioti kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtu sprendimo motyvuojamoje dalyje negalėjo iš viso pasisakyti dėl ginčo esmės, ko negali daryti ir apeliacinės instancijos teismas, nes palikus ginčą nenagrinėtu šalims neužkertamas kelias kreiptis į teismą tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.
  5. Todėl kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalina teismo atliktą atsakovo ir trenerio veiksmų vertinimą, pripažįstant juos neteisėtais.
  6. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju kolegija taip pat atsižvelgia į tai kad byla nesudėtinga ruošti procesiniai dokumentai yra nedidelės apimties, o ieškinį palikus nenagrinėtu ir iš sprendimo pašalinus motyvuojamąją dalį, kuria apelianto veiksmai pripažinti neteisėtais nėra pagrindo laikyti kad teismo sprendimas priimtas vienos kurios nors šalies naudai.
  7. Todėl bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos nei vienai iš šalių ir šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas keistinas panaikinat sprendimo dalį kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

      Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 2 punktu, 

                             NUTARIA:

 

         Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Lietuvos lankininkų federacijos, ieškovo V. Š. naudai priteista 1500 eurų (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidos panaikinti. Pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teiginius, kuriais atsakovo veiksmai pripažįstami neteisėtais. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

 

      

 

      Teisėjai                                                                  Rita Kisielienė

 

 

                                                                                     Vidas Stankevičius 

     

 

                                                                                      Liuda Uckienė