Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-19][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-486-248-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-486-248/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB Šiaulių bankas 112025254 atsakovas
BAB bankas Snoras 112025973 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bendrosios nuostatos
2.6.10.2.1. Neteisėta veika
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.2.2. Priežastinis ryšys
2.2.4.3. Bylos, susijusios su sutartine atsakomybe
2.1.3. Civilinių teisių objektai, jų rūšys
2.1.3.3. Vertybiniai popieriai
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.4. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.1.3.3.4. Investiciniai vertybiniai popieriai
2.6. Prievolių teisė
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.2.4.4.14. kitos bylos, susijusios su deliktine atsakomybe

?

                                Civilinė byla Nr. 3K-3-486-248/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01182-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.3.3.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2;

2.6.10.5.1; 2.6.11.12; 2.9

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir R. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M. ir R. M. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Šiaulių bankui (akcinės bendrovės banko „Finasta“ teisių perėmėjui) dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą neprofesionaliajam investuotojui iš laiku neįvykdžiusio pavedimų pervesti ir parduoti obligacijas finansų tarpininko (investavimo paslaugas teikusio banko), kai vėliau tų obligacijų nebuvo galima parduoti dėl jas išleidusio emitento nemokumo, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai A. M. ir R. M. 2013 m. gegužės 27 d. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo AB Šiaulių banko (AB banko „Finasta“ teisių perėmėjo) 118 164,96 Eur žalos atlyginimą, 9,01 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovai nurodė, kad 2011 m. kovo 10 d. ieškovas A. M. ir AB bankas „Snoras“ sudarė obligacijų pasirašymo sutartį (toliau – ir Obligacijų sutartis), pagal kurią ieškovas įsigijo 4000 vnt. obligacijų iš obligacijų emisijos banko „Snoras“ Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 1, LT0000410326 (toliau – obligacijos) už 399 915,60 Lt (115 823,56 Eur) (obligacijos 1 vnt. ribinė vertė – 102 Lt (29,54 Eur)). Pagal Obligacijų sutarties 1.15 punktą, įsigytos obligacijos laikomos ieškovo asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje AB banke „Snoras“, tačiau ieškovas atskiru pageidavimu gali pervesti obligacijas į kitą vertybinių popierių sąskaitą, atidarytą pas ieškovo nurodytą viešosios apyvartos tarpininką. Obligacijų galutinėse sąlygose nurodyta, kad obligacijoms yra taikomas perleidimas antrinės apyvartos metu, t. y. investuotojai obligacijų galiojimo laikotarpiu anksčiau, nei nustatyta obligacijų išpirkimo data, gali perleisti visas arba dalį savo obligacijų kitiems investuotojams arba atsakovui (21 punktas). Ieškovas 2011 m. lapkričio 15 d. pateikė atsakovui AB bankui „Finasta“ du pavedimus dėl obligacijų perleidimo: 1) pavedimu Nr. NP00002658 ieškovas įpareigojo atsakovą pervesti jam priklausančius 4000 vnt. obligacijų iš AB banko „Snoras“ apskaitos į atsakovo apskaitą; 2) pavedimu Nr. OBL0006250 ieškovas nurodė atsakovui sudaryti obligacijų pardavimo–pirkimo sutartį ne blogesnėmis nei pavedime nurodytos sąlygomis. Atsakovas neįvykdė ieškovo pavedimo Nr. OBL0006250, todėl pažeidė obligacijų galutinių sąlygų 21 punktą, taip pat Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą finansų maklerio įmonei, vykdančiai kliento pavedimą, veikti taip, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas klientui rezultatas. Kadangi atsakovas neišpirko ieškovo obligacijų už nustatytąją vertę (ne mažiau kaip 102 Lt (29,54 Eur) už vieną obligaciją), ieškovui padarė 408 000 Lt (118 164,96 Eur) žalą, nes 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos bankas sustabdė AB banko „Snoras“ veiklą, o 2011 m. gruodžio 7 d. šiam bankui iškelta bankroto byla, kurioje ieškovo (ketvirtos eilės kreditoriaus) reikalavimui patenkinti banko turto neužtenka.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 10 d. ieškovas A. M. ir AB bankas „Snoras“ sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110310V990007, kurios pagrindu iš banko įsigijo 4000 vnt. obligacijų iš obligacijų emisijos banko „Snoras“ Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 1, LT0000410326 už 399 915,60 Lt (115 823,56 Eur) (obligacijos 1 vnt. įsigijimo kaina 99,9789 Lt (28,95589 Eur)). Obligacijų metinė palūkanų norma – 4 proc. Obligacijų išpirkimo data – 2012 m. kovo 22 d. Obligacijų sutarties 1.15 punkte nustatyta, kad įsigytos obligacijos laikomos ieškovo asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje, esančioje banke, tačiau ieškovas atskiru pageidavimu gali jas pervesti į kitą vertybinių popierių sąskaitą, atidarytą ieškovo nurodyto viešosios apyvartos tarpininko.

6.       2010 m. kovo 8 d. ieškovas ir AB bankas „Finasta“ sudarė Investicinių paslaugų teikimo sutartį (toliau – Investicinių paslaugų sutartis), pagal kurią bankas įsipareigojo teikti ieškovui su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusias investicines paslaugas. Ieškovas 2011 m. lapkričio 15 d. pateikė bankui „Finastadu pavedimus dėl obligacijų perleidimo: 1) pavedimu Nr. NP00002658 ieškovas įpareigojo atsakovą pervesti jam priklausančius 4000 vnt. obligacijų iš AB banko „Snoras“ apskaitos į atsakovo apskaitą (toliau – Nemokestinis pavedimas); 2) pavedimu Nr. OBL0006250 ieškovas nurodė atsakovui sudaryti obligacijų pardavimo–pirkimo sutartį ne blogesnėmis nei pavedime nurodytos sąlygomis (toliau – Mokestinis pavedimas). Bankas Finasta2011 m. lapkričio 15 d. priėmė ieškovo pavedimus, tačiau jų neįvykdė.

7.       2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą Nr. 03-186 „Dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“ veiklos apribojimo (moratoriumo)“. Iškėlus bankroto bylą AB bankui „Snoras“, buvo patvirtintas A. M. 119 161,58 Eur finansinis reikalavimas, tačiau, atsisakęs šio reikalavimo, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi A. M. išbrauktas iš BAB banko „Snoras“ kreditorių sąrašo.

8.       Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarime konstatuota, kad AB bankas „Finasta“, 2011 m. lapkričio 15 d. priėmęs A. M. pavedimus dėl obligacijų, nepradėjo vykdyti šių pavedimų ir nedelsdamas neinformavo kliento apie kliūtis ar aplinkybes, trukdančias vykdyti konkrečius kliento pavedimus, todėl pažeidė Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 92 ir 94 punktų reikalavimus bei FPRĮ 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismo vertinimu, šis nutarimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalį yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, patvirtina, kad AB bankas Finastaneteisėtai nevykdė ieškovo Nemokestinio pavedimo. Tačiau neteisėtas vertybinių popierių nepervedimas į AB banko Finastaapskaitą neturi priežastinio ryšio su ieškovų nurodoma žala, kuri galėjo atsirasti ne dėl neteisėto obligacijų nepervedimo, bet dėl neteisėto obligacijų neišpirkimo, kuris turėjo būti vykdomas pagal kitą – Mokestinį pavedimą.

9.       Mokestiniame pavedime ieškovas nurodė, kad pavedimas galioja iki 2011 m. lapkričio 18 d. Todėl teismas sprendė, kad pagal Mokestiniame pavedime nurodytas kliento sąlygas obligacijų pirkimo–pardavimo sutartis su AB banku Finastaturėjo būti sudaryta iki 2011 m. lapkričio 18 d. Lietuvos banko valdybai 2011 m. lapkričio 16 d. priėmus nutarimą Nr. 03-186 „Dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“ veiklos apribojimo (moratoriumo)“, t. y. dar nepasibaigus išpirkimo terminui, obligacijos tapo bevertės. Pasikeitus obligacijų kainai, pagal Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo Taisyklių reikalavimus AB bankas Finastanegalėjo ir neprivalėjo įvykdyti mokestinio pavedimo jame nurodytomis sąlygomis – išpirkti obligacijas po 102 Lt (29,54 Eur). AB bankas Finastaapie mokestinio pavedimo neįvykdymo priežastis ieškovui pranešė 2011 m. lapkričio 21 d., t. y. pasibaigus mokestinio galiojimo terminui, tačiau pavėluotas pranešimas neturėjo reikšmės mokestinio pavedimo vykdymui, nes apie AB bankui „Snoras“ pritaikytą veiklos apribojimą tapo visuotinai žinoma 2011 m. lapkričio 16 d., todėl nuo šios dienos ieškovai ir be banko pranešimo žinojo apie obligacijų neišpirkimo priežastis. Teismo vertinimu, obligacijos nebuvo išpirktos už pavedime nurodytą kainą ne dėl banko Finastaneteisėtų veiksmų ir ne dėl atsakovo kaltės, todėl, nesant šių dviejų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo. Civilinei atsakomybei taikyti, t. y. priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, nenustatyta įstatyme išvardytų sąlygų visumos: neteisėtų veiksmų (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltės (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žalos (nuostolių) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai).

10.       Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovų A. M. ir R. M. bei atsakovo AB Šiaulių banko apeliacinius skundus išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. birželio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš Nemokestinio pavedimo turinio matyti (1 t., b. l. 29), kad šis pavedimas atsakovei buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 15 d. 11.30 val. Jame nurodyta atsiskaitymo data – 2011 m. lapkričio 16 d. Taip pat jame nurodyta paties banko Finasta“ įrašyta pastaba: „Jei klientas tinkamai užpildytą ir pasirašytą pavedimą pateikia po 15.00 val., pavedimas bus pradėtas vykdyti ne anksčiau kaip kitą banko darbo dieną“. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ieškovo pavedimus priėmė 2011 m. lapkričio 15 d. 12.30 val. Investicinių paslaugų sutarties bendrosios dalies 7.1 punkte nustatyta, kad priėmęs ir užregistravęs kliento pavedimą, bankas jį vykdo nedelsdamas, jeigu tik pavedime nenustatyta kitaip. Tokia sutarties sąlygos lingvistinė formuluotė reiškia, kad kliento pavedimo priėmimas ir užregistravimas nėra pavedimo vykdymo veiksmas. Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarime konstatuota, kad, vadovaujantis Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. posėdžio protokolu Nr. 5 patvirtintų Vertybinių popierių pervedimų taisyklių 7.2 punktu, Centrinio depozitoriumo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyvis, siekdamas priimti vertybinius popierius iš kitos bendrosios vertybinių popierių sąskaitos, turi pateikti sistemai nurodymą dėl pervedimo „Vertybinių popierių gavimas be apmokėjimo“ (FREERE); nemokestinio pavedimo vykdymas suprantamas kaip nurodymo FREERE pateikimas sistemai; visi kiti parengiamieji darbai (informacijos tikslinimas) nelaikomi pavedimo vykdymu. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad bankas „Finasta“ nurodymo FREERE sistemai dėl ieškovo Nemokestinio pavedimo laikotarpiu nuo pavedimo užregistravimo momento, t. y. 2011 m. lapkričio 15 d. 12.18 val. (1 t., b. l. 95), iki moratoriumo bankui „Snoras“ paskelbimo momento, t. y. 2011 m. lapkričio 16 d. 15.08 val., negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių. Todėl atsakovas neteisėtai nevykdė (delsė vykdyti, kol toks vykdymas tapo objektyviai nebeįmanomas) ieškovo Nemokestinio pavedimo, taip pažeisdamas minėtus Investicinių paslaugų sutarties ir teisės aktų reikalavimus.

12.       Ieškovas 2011 m. lapkričio 15 d. Mokestiniu pavedimu (1 t., b. l. 30), kuris atsakovui buvo pateiktas kartu su Nemokestiniu pavedimu, nurodė parduoti ieškovams priklausančius 4000 vnt. obligacijų už 102 Lt vienos obligacijos ribinę kainą. Ieškovas šiame pavedime pažymėjo sutinkąs su tokiomis papildomomis pavedimo vykdymo sąlygomis: šis pavedimas yra nurodymas sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį ne blogesnėmis nei pavedime nurodytos sąlygomis; klientas yra informuotas, kad kita sandorio šalis bus AB bankas „Finasta“ arba kitas susijusiai įmonių grupei priklausantis asmuo. Mokestiniame pavedime nurodytas galiojimo terminas – iki 2011 m. lapkričio 18 d. 2011 m. lapkričio 16 d. 15.08 val. buvo paskelbtas banko „Snoras“ moratoriumas. AB banko „Finasta“ Investicinis komitetas tos pačios dienos posėdyje, kurio protokolas Nr. 38, nutarė nustatyti 0 Lt maksimalios sumos limitą investuoti į AB banko „Snoras“ išleistas finansines priemones (t. 1, b. l. 268). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas turėjo teisę atsisakyti vykdyti ieškovo Mokestinį pavedimą (Investicinių paslaugų sutarties bendrosios dalies 7.3.1 punktas).

13.       Pagal Investicinių paslaugų sutarties bendrosios dalies 7.4 punktą, jeigu kliento pavedimas negali būti vykdomas per protingą terminą dėl reguliuojamoje rinkoje ar už jos ribų susiklosčiusios nepalankios situacijos (kritus kainai, nesant pasiūlos ar pan.), jis nedelsdamas informuoja klientą apie kliūtis ar aplinkybes, trukdančias tinkamai įvykdyti kliento pavedimą (analogiška nuostata įtvirtinta Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 94 punkte). Po banko „Snoras“ veiklos apribojimo obligacijų kaina nukrito ir šie vertybiniai popieriai iš esmės tapo beverčiai. Kadangi ši aplinkybė tapo visuotinai žinoma jau 2011 m. lapkričio 16 d., tai atsakovo 2011 m. lapkričio 21 d. pranešimas, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie jo pavedimų neįvykdymo priežastis, nors ir pavėluotas, t. y. išsiųstas pasibaigus mokestinio pavedimo galiojimo terminui, neturi esminės reikšmės, nes obligacijų pardavimas bet kuriuo atveju nebegalėjo būti vykdomas.

14.       Žalos atsiradimą ieškovams dėl neišpirktų obligacijų iš esmės nulėmė ne atsakovo padaryti Investicinių paslaugų sutarties ir finansų tarpininkų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, bet obligacijų emitento banko „Snoras“ veiklos apribojimas paskelbus moratoriumą ir vėliau šiam bankui iškelta bankroto byla. Todėl nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų neįvykdžius Nemokestinio ir Mokestinio pavedimų ir atsiradusios žalos ieškovui. Nesant priežastinio ryšio, nėra vienos iš būtinų sąlygų taikyti civilinę atsakomybę, todėl reikalavimas atlyginti žalą negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad ir ginčo šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, jog bankas nėra atsakingas už kliento patirtą žalą dėl emitentų veikimo ar neveikimo, taip pat dėl jų likvidavimo ar bankroto (Investicinių paslaugų sutarties bendrosios dalies 9.4 punktas).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

15.       Kasaciniu skundu ieškovai A. M. ir R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 7 d. nutartį bei priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė pavedimų vykdymo metu galiojusio FPRĮ 24 straipsnio 1 dalį, kuri nustatė, kad finansų maklerio įmonė, vykdydama kliento pavedimą, privalo veikti taip, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui, atsižvelgiant į finansinių priemonių kainą, pavedimo įvykdymo išlaidas, greitį, pavedimo įvykdymo ir atsiskaitymų tikimybę, pavedimo dydį, turinį ir kitas pavedimo įvykdymui svarbias aplinkybes. Tačiau jei klientas pateikia finansų maklerio įmonei konkretų nurodymą, toks kliento nurodymas turi būti vykdomas tiksliai ir nenukrypstant nuo nurodyme pateiktų sąlygų. Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 92 punktas taip pat nustatė, kad finansų maklerio įmonė kliento pavedimą privalo pradėti vykdyti nedelsdama, jeigu kliento pavedime ar sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal Investicinių paslaugų sutarties Bendrosios dalies 7.1 punktą A. M. ir bankas „Finasta“ susitarė, kad, priėmęs ir užregistravęs kliento pavedimą, bankas jį vykdo nedelsdamas, jeigu tik pavedime nenustatyta kitaip. Lietuvos banko 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimas patvirtina, kad bankas „Finasta“ neteisėtai nevykdė ieškovo Nemokestinio pavedimo dėl obligacijų pervedimo iš AB banko „Snoras“ į banką „Finasta“ ir taip pat neįvykdė Mokestinio pavedimo.

15.2.                      Teismai padarė neteisingą bei nepagrįstą išvadą apie tai, kad mokestinis pavedimas nebuvo įvykdytas, t. y. obligacijos nebuvo išpirktos už pavedime nurodytą kainą, ne dėl banko „Finasta“ neteisėtų veiksmų ir ne dėl šio atsakovo kaltės, bet dėl obligacijas išleidusio banko veiklos apribojimo 2011 m. lapkričio 16 d. iš esmės pasikeitusios obligacijų kainos. Neteisėtas vertybinių popierių nepervedimas į banko „Finasta“ apskaitą (Nemokestinis pavedimas) turi tiesioginį priežastinį ryšį su ieškovų nurodoma žala, nes tik atlikus Nemokestinį pavedimą buvo galimas obligacijų išpirkimas (Mokestinis pavedimas). 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-186 „Dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“ veiklos apribojimo (moratoriumo)“ negalėjo būti priežastimi nevykdyti Nemokestinio (ir Mokestinio) pavedimų, nes nemokestinis pavedimas privalėjo būti įvykdytas iki šio nutarimo priėmimo.

15.3.                      Atsakovas, neįvykdęs ieškovo Mokestinio pavedimo, pažeidė obligacijų galutinių sąlygų 21 punktą ir neišpirko iš ieškovo obligacijų. Atsakovas pažeidė FPRĮ 24 straipsnio 1 dalies ir Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 92 ir 94 punktų reikalavimus, tai sudaro pagrindą taikyti civilinę atsakomybę (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

15.4.                      Pagal banko vidaus tvarkas A. M. nemokestinio pavedimo, kaip priimto iki 15 val., apskaitos procedūra turėjo būti įvykdyta tą pačią dieną, t. y. 2011 m. lapkričio 15 d., ir ši taisyklė galiojo nepaisant to, kokia pačiame pavedime nurodyta atsiskaitymo data. 2011 m. lapkričio 16 d. A. M. nemokestinis pavedimas buvo nevykdomas ir Vertybinių popierių apskaitos tvarkos 25.1, 25.3, 25.4, 25.5 punktuose nustatytos procedūros neatliktos dėl atsakovo darbuotojų netinkamai atlikto darbo, nemokestinių pavedimų įvykdymo kontrolės procedūros trūkumų. Pavedimas liko neįvykdytas, jo neįvykdymo priežastis yra aiškus atsakovo aplaidumas. Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 94 punkto nuostatos įpareigoja AB banką „Finasta“ nedelsiant informuoti klientą apie kliūtis ir aplinkybes, dėl kurių AB bankas „Finasta“ negali pradėti vykdyti kliento pateikto pavedimo, tačiau apie jokias kliūtis vykdyti pavedimą klientas A. M. informuotas nebuvo, nes tokių kliūčių nebuvo. Moratoriumo AB bankui „Snoras“ paskelbimas apribojo banko veiklą bei jo prievolių klientams vykdymą, bet nėra pagrindas pripažinti, kad pasibaigė atsakovo pareigos ieškovui.

15.5.                      Tai, kad atsakovas neįvykdė pavedimo parduoti ginčo obligacijas, vertintina kaip akivaizdus ieškovo interesų bei FPRĮ 22 straipsnyje įtvirtintų atsakovo pareigų ieškovui pažeidimas bei pagrindas jo civilinei atsakomybei atsirasti. Be to, atsakovas neįrodė, kad sutartinių įsipareigojimų ieškovui neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), nes pavedimą parduoti ginčo obligacijas (įsigyti jas savo nuosavybėn) priėmė (akceptavo) iki moratoriumo AB bankui „Snoras“ paskelbimo. 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje kaip liudytoja apklausta D. K. visiškai patvirtino ieškovų pozicijos pagrįstumą bei faktą, kad atsakovo veiksmai neatitiko teisės aktais jų veiklai keliamų reikalavimų, o neveikimas turėjo tiesioginę įtaką susidariusioms pasekmėms.

15.6.                      Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai tinkamai neanalizavo esminių byloje surinktų rašytinių įrodymų (pirmiausia, Lietuvos banko valdybos nutarimo), o apeliacinės instancijos teismas nutartyje neanalizavo ieškovų apeliaciniame skunde visų išdėstytų argumentų ir dėl jų nepasisakė, taip pažeisdamas CPK 331 straipsnio reikalavimus.

16.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB Šiaulių bankas prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime nurodoma:

16.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-489/2015, kuri turi prejudicinę reikšmę civilinėje byloje, teismai iš esmės patvirtino banko „Finasta“ darbuotojų veiksmų vykdant ieškovo pavedimus teisėtumą (banko „Finasta“ darbuotojai nebuvo pripažinti kaltais). Baudžiamojoje byloje teismai nustatė, kad neegzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo A. M. žalos bei banko „Finasta“ darbuotojų veiksmų vykdant pavedimus. Teismai nustatė, kad byloje nebuvo paneigta, jog, neatsiradus išorinei objektyviajai sąlygai – banko „Snoras“ moratoriumui, Nemokestinis pavedimas būtų buvęs įvykdytas, o A. M. žala būtų neatsiradusi. Baudžiamojoje byloje teismai iš esmės patvirtino, kad neegzistuoja trys civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. nenustatyta atsakovo (tuomet banko „Finasta“) veiksmų neteisėtumo, kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir A. M. žalos.

16.2.                      Pavedimų neįvykdymo teisėtumą patvirtina, inter alia (be kita ko), banko „Finasta“ specialistės D. R. pateikta išvada, kuri yra pridėta prie civilinės bylos, bei joje nustatytos aplinkybės, jog A. M. Mokestinis pavedimas nebuvo įpareigojantis bei neįpareigojo banko „Finasta“ vykdyti sandorį. Nemokestinis pavedimas buvo pradėtas vykdyti nedelsiant, o Mokestinio pavedimo terminas buvo nepažeistas, atsižvelgiant į banko „Finasta“ veiksmus iki banko „Snoras“ moratoriumo. Terminas Mokestiniam pavedimui įvykdyti nebuvo pažeistas, t. y. Mokestinis pavedimas galėjo būti įvykdytas iki 2011 m. lapkričio 18 d. (įvykdymo terminas buvo nurodytas Mokestiniame pavedime). Liudytojai patvirtino, kad priežastis, dėl kurios pavedimai nebuvo įvykdyti sutartais terminais, buvo objektyvi – banko „Snoras“ moratoriumas dar nepasibaigus sutartam pavedimų įvykdymo terminui. Apklausti liudytojai patvirtino, kad Nemokestinis pavedimas buvo pradėtas vykdyti nedelsiant.

16.3.                      Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimas Nr. 03-204 „Dėl AB banko „Finasta“ tikslinio patikrinimo“ niekaip nepatvirtina pavedimų neįvykdymo neteisėtumo. Lietuvos banko nutarimas buvo parengtas pagal paties Lietuvos banko atliktą teisės aktų, taikomų dėl pavedimo vykdymo, interpretavimą ir supratimą, o pavedimų vykdymo aplinkybės buvo nustatytos iš esmės tik pagal formalius dokumentus ir paties banko „Finasta“ pateiktus paaiškinimus (tai matyti iš Lietuvos banko nutarimo priedo, kuriame išvardyti tyrimo metu tirti aspektai bei dokumentai), neatliekant išsamaus tyrimo, kokį atliko teismai baudžiamojoje ir civilinėje bylose.

16.4.                       Nei Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, kas laikoma kliento pavedimo vykdymo pradžia. Tačiau Taisyklių 92 punktas nustato bendrą taisyklę, kad pavedimas turi būti pradedamas (ne įvykdomas, o būtent pradedamas) vykdyti nedelsiant, jeigu kliento pavedime ar sutartyje nenurodyta kitaip (šalys gali susitarti). A. M. su banku „Finasta“ 2010 m. kovo 8 d. buvo sudaręs Investicinių paslaugų sutartį. Sutarties 5.2 punkte buvo nurodyta, kad pats klientas, pateikdamas pavedimą, privalo nurodyti pakankamai informacijos, kad bankas galėtų tinkamai įvykdyti kliento valią. Jeigu pavedime nenurodytos konkrečios jo vykdymo sąlygos, bankas taiko Pervedimų vykdymo politikoje nurodytas bendrąsias nuostatas. Atitinkamai, vadovaujantis Pervedimų vykdymo politikos 7.1 punktu, priėmęs ir užregistravęs kliento pavedimą, bankas jį vykdo nedelsdamas, jei tik pavedime nėra nenustatyta kitaip. Tuo tarpu pačiame Nemokestiniame pavedime buvo nustatyta jo įvykdymo data – 2011 m. lapkričio 16 d. (kita diena nei pavedimo surašymo) ir ją nustatė (su tuo sutiko) A. M. 

16.5.                      Ginčo obligacijos buvo išleistos pagal 2010 m. gegužės mėnesio Bazinį prospektą. Šio Bazinio prospekto 1.12 punkte nurodyta, kad subjektų, kurie yra tvirtai įsipareigoję veikti antrinės prekybos tarpininkų teisėmis ir užtikrinti likvidumą siūlymo kainomis, nėra. Bazinio prospekto 3.15.2 punktas nustato, kad emitentas bankas „Snoras“ nėra sudaręs ir nenumato sudaryti sutarčių dėl obligacijų emisijų, leidžiamų pagal šį prospektą, išplatinimo garantavimo. Prieš įsigydamas ginčo obligacijas iš banko „Snoras“, ieškovas A. M. prisiėmė likvidumo riziką bei riziką, kad, pablogėjus emitento banko „Snoras“ finansinei būklei ir (ar) sumažėjus emitento kredito reitingui, gali sumažėti emitento ne nuosavybės vertybinių popierių (obligacijų) paklausa ir kartu ne nuosavybės vertybinių popierių (obligacijų) kaina. Būdamas apdairus bei patyręs verslininkas ir veikdamas pagal bonus pater familias (rūpestingas ir atidus žmogus) standartą, ieškovas A. M., prieš įsigydamas ginčo obligacijas iš banko „Snoras“, privalėjo susipažinti su Baziniu prospektu bei atitinkamai suvokti, kad „Finasta“ jokių įsipareigojimų ieškovui neprisiima, nes „Finasta“ nebuvo nei obligacijų emitentas, nei garantas, nei patikėtinis, taip pat nebuvo sudaręs kokių nors sutarčių su banku „Snoras“ dėl privalomo ginčo obligacijų nupirkimo iš banko „Snoras“ klientų pastarųjų pageidaujamomis sąlygomis.

16.6.                      Teismai teisingai ir pagrįstai nustatė, kad Mokestinis pavedimas neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių – banko „Snoras“ moratoriumo. 2011 m. lapkričio 16 d. dar nesuėjus Mokestinio pavedimo terminui (kuris buvo nustatytas iki 2011 m. lapkričio 18 d. imtinai), dėl akivaizdžiai objektyvių priežasčių Mokestinio pavedimo įvykdymas tapo nebeįmanomas. Ieškovas nuostolius vertina 408 000 Lt (118 164,97 Eur) dydžiu, nors bankas „Finasta“ niekaip nebuvo įsipareigojęs nei išpirkti ginčo obligacijų, nei jų išpirkti būtent už A. M. apskaičiuotą kainą. Jau 2011 m. lapkričio 16 d. ginčo obligacijų likvidumas (galimybė realizuoti rinkoje) realiai buvo nulinis, tuo tarpu ieškovas A. M. pats savanoriškai buvo nustatęs bankui „Finasta“ terminą iki 2011 m. lapkričio 18 d. įvykdyti Mokestinį pavedimą. Akivaizdu, kad ieškovų be objektyvių įrodymų apskaičiuotas nuostolių dydis yra nepagrįstas.

16.7.                      Teismai analizavo visas nurodytas aplinkybes, remdamiesi vidiniu įsitikimu, o tas faktas, kad teismai ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus vertino kitaip nei patys ieškovai, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas bei apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsti bei neteisėti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl neįvykdžiusio neprofesionaliojo investuotojo pavedimų pervesti ir parduoti vertybinius popierius finansų tarpininko sutartinės atsakomybės

 

17.       Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad finansų tarpininkas, teikdamas klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi garbingai, sąžiningai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Lietuvoje ši nuostata perkelta į FPRĮ (taikytina šio įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. birželio 11 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) 22 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta finansų tarpininko įmonės pareiga teikiant klientui investicines ir (arba) papildomas paslaugas veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, laikantis šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų. Pavedimų priėmimas ir perdavimas, pavedimų vykdymas klientų sąskaita priskiriamos investicinėms paslaugoms (FPRĮ 3 straipsnio 13 dalis).

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2014, 2014 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2014, 2014  m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2014 pažymėjo, kad finansų tarpininko profesinis rūpestingumas reikalauja, jog valdydamas portfelį ir teikdamas kitas investicines paslaugas finansų tarpininkas elgtųsi su tokiu apdairumu, atidumu ir profesionalumu, koks yra būtinas finansų tarpininkų profesinėje veikloje, t. y. taip, kaip tikimasi iš kompetentingo, patyrusio ir kvalifikuoto finansininko, veikiančio atitinkamomis aplinkybėmis.

19.       FPRĮ 24 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad finansų maklerio įmonė, vykdydama kliento pavedimą, privalo veikti taip, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui, atsižvelgiant į finansinių priemonių kainą, pavedimo įvykdymo išlaidas, greitį, pavedimo įvykdymo ir atsiskaitymų tikimybę, pavedimo dydį, turinį ir kitas pavedimo įvykdymui svarbias aplinkybes. Tačiau jei klientas pateikia finansų maklerio įmonei konkretų nurodymą, toks kliento nurodymas turi būti vykdomas tiksliai ir nenukrypstant nuo nurodyme pateiktų sąlygų. Finansų maklerio įmonė, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, turi patvirtinti ir įgyvendinti pavedimų vykdymo politiką, pagal kurią kliento pavedimas būtų įvykdytas geriausiomis klientui sąlygomis, taip pat turėti ir naudoti veiksmingas priemones, skirtas pavedimų vykdymo politikai įgyvendinti.

20.       Pagal FPRĮ 24 straipsnio 7, 8 dalis finansų maklerio įmonė kliento pageidavimu privalo klientui įrodyti, kad jo pavedimas buvo įvykdytas laikantis pavedimų vykdymo politikos. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama vykdyti klientų pavedimus jų vardu, privalo patvirtinti ir įgyvendinti priemones ir procedūras, užtikrinančias greitą, sąžiningą ir operatyvų klientų pavedimų, kurie atitinka kitų klientų pavedimus ar finansų maklerio įmonės prekybinius interesus, vykdymą. Šios priemonės ir procedūros turi užtikrinti, kad ir kitais atžvilgiais panašūs klientų pavedimai yra vykdomi laikantis jų gavimo finansų maklerio įmonėje laiko prioriteto. Šiuose straipsniuose nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais).

21.       Nurodytos FPRĮ nuostatos detaliau reglamentuotos vertybinių popierių viešos apyvartos priežiūros institucijos patvirtintose Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklėse. Ieškovo Mokestinį ir Nemokestinį pavedimus 2011 m. lapkričio 15 d. priėmė AB bankas „Finasta“. Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintos Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės. Jų 22, 59 punktai nustato, kad finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti neprofesionaliajam klientui ar potencialiam neprofesionaliajam klientui investicines ar papildomas paslaugas, privalo iš anksto jam pateikti šių Taisyklių 30–45 punktuose nustatytą informaciją; finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas (išskyrus investavimo rekomendacijų teikimą) neprofesionaliesiems klientams, teisės aktų nustatyta tvarka turi sudaryti su klientu rašytinį susitarimą, kuriame nustatomos pagrindinės kliento ir finansų maklerio įmonės teisės ir pareigos.

22.       Pagal Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 60 punktą finansų maklerio įmonė operacijas su kliento finansinėmis priemonėmis gali atlikti tik pagal kliento pavedimą, pateiktą šių Taisyklių nustatyta tvarka. Taisyklių 64 punkte nurodyta, kad finansų makleris, priėmęs nerašytine forma pateiktą pavedimą, turi tuoj pat jį užregistruoti pavedimų registravimo žurnale šių Taisyklių 67 punkte nustatyta tvarka ir pateikti klientui patvirtinimą, kad pavedimas priimtas (įskaitant pavedimo pateikimo faktą, priėmimo momentą ir kitas esmines pavedimo sąlygas).

23.       Taisyklių 92 punkte nurodyta, kad finansų maklerio įmonė kliento pavedimą privalo pradėti vykdyti nedelsdama, jeigu kliento pavedime ar sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal Taisyklių 94 punktą tais atvejais, kai dėl tam tikrų kliūčių finansų maklerio įmonė negali pradėti vykdyti kliento pavedimo ar kliento pavedimas negali būti įvykdomas per protingus terminus dėl reguliuojamoje rinkoje ar už jos ribų susiklosčiusių nepalankių aplinkybių (nukritus kainai, nesant pasiūlos ar pan.), apie tai ji turi nedelsdama informuoti klientą. Pagal Taisyklių 131 punktą finansų maklerio įmonė, vykdydama kliento pavedimą ir siekdama nustatyti FPRĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų faktorių santykinę svarbą, privalo atsižvelgti, be kita ko, į klientui būdingas savybes, įskaitant kliento kaip neprofesionaliojo kategoriją. Laikoma, kad finansų maklerio įmonė vykdo Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą veikti taip, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui, jei įmonė vykdo pavedimą arba tam tikrą pavedimo dalį laikydamasi konkrečių kliento nurodymų dėl pavedimo arba jo dalies vykdymo (Taisyklių 133 punktas). Nurodytos pavedimų vykdymo nuostatos yra išdėstytos ieškovo ir AB banko „Finasta“ sudarytos 2010 m. kovo 8 d. Investicinių paslaugų teikimo sutarties Bendrosios dalies 7.1–7.8 punktuose.

24.       Ieškovas 2011 m. lapkričio 15 d. pateikė bankui „Finastadu pavedimus dėl AB banko „Snoras“ obligacijų perleidimo: 1) nemokestiniu pavedimu ieškovas įpareigojo AB banką „Finasta“ pervesti jam priklausančius 4000 vnt. obligacijų iš AB banko „Snoras“ apskaitos į AB banko „Finasta“ apskaitą; 2) mokestiniu pavedimu ieškovas nurodė AB bankui „Finasta“ sudaryti obligacijų pardavimo–pirkimo sutartį ne blogesnėmis nei pavedime nurodytos sąlygomis. AB bankas Finasta2011 m. lapkričio 15 d. priėmė ieškovo pavedimus, užregistravo Pavedimų registravimo žurnale, tačiau jų neįvykdė. 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą Nr. 03-186 „Dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“ veiklos apribojimo (moratoriumo)“, vėliau AB bankui „Snoras“ dėl nemokumo iškelta bankroto byla.

25.       Atlikus tyrimą, Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarime konstatuota, kad AB bankas „Finasta“, 2011 m. lapkričio 15 d. priėmęs ieškovo A. M. pavedimus dėl obligacijų, nepradėjo vykdyti šių pavedimų ir nedelsdamas neinformavo kliento apie kliūtis ar aplinkybes, trukdančias vykdyti konkrečius kliento pavedimus, todėl pažeidė Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 92 ir 94 punktų reikalavimus ir FPRĮ 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Lietuvos banko valdybos nutarime pažymėta, kad AB bankas „Finasta“, priėmęs A. M. Nemokestinį pavedimą, privalėjo jį vykdyti nedelsdamas arba, jei dėl tam tikrų kliūčių negalėjo pradėti vykdyti kliento pavedimo, apie tai turėjo nedelsdamas informuoti klientą. Tikslinio patikrinimo metu nustatyta, kad AB bankas „Finasta“ nepradėjo vykdyti A. M. Nemokestinio pavedimo pervesti obligacijas į AB banko „Finasta“ apskaitą, todėl šis bankas neįvykdė ir A. M. pavedimo parduoti obligacijas. Bankas taip pat neinformavo kliento, kad negalės vykdyti Mokestinio pavedimo parduoti obligacijas, neįvykdęs Nemokestinio pavedimo. Tyrimo metu AB bankas „Finasta“ pripažino, kad pagal nusistovėjusią praktiką Lietuvos vertybinių popierių rinkoje vertybinių popierių pervedimą inicijuoja būtent vertybinius popierius priimantis sąskaitų tvarkytojas.

26.       Nurodytame Lietuvos banko valdybos nutarime taip pat pažymėta, kad jei kliento pavedime nenurodoma kita pavedimo vykdymo diena negu kliento pavedimo pateikimo diena, tuomet pavedimas turi būti pradedamas vykdyti nedelsiant, kaip tai įtvirtinta Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 92 punkte. Ieškovo A. M. Nemokestiniame pavedime nurodyta, kad tuo atveju, jei klientas tinkamai užpildytą ir pasirašytą pavedimą pateikia po 15.00 val., pavedimas bus pradėtas vykdyti ne anksčiau kaip kitą banko darbo dieną. Vadinasi, AB bankas „Finasta“ turėjo pareigą vykdyti nedelsdamas Nemokestinį pavedimą, pateiktą iki pavedime nurodyto laiko 15.00 val., o ieškovo Nemokestinis ir Mokestinis pavedimai buvo pateikti 2011 m. lapkričio 15 d. 11.30 val. Bankas nepradėjo vykdyti Nemokestinio pavedimo, nors neturėjo jokių objektyvių priežasčių nevykdyti pavedimo nedelsiant ir neinicijavo A. M. priklausančių obligacijų pervedimo iš AB banko „Snoras“ apskaitos į AB banko „Finasta“ apskaitą. Jei AB bankas „Finasta“ būtų atlikęs Nemokestinį pavedimą, jis būtų turėjęs įgyvendinti ir Mokestinį pavedimą parduoti obligacijas, nes kliento pavedimas suteikė teisę bankui įvykdyti obligacijų pirkimo–pardavimo sandorį.

27.       Apeliacinės instancijos teismas nutartyje įvertino, kad Mokestiniame pavedime nurodytas galiojimo terminas – iki 2011 m. lapkričio 18 d., o 2011 m. lapkričio 16 d. 15.08 val. paskelbus banko „Snoras“ moratoriumą, AB bankas „Finasta“ turėjo teisę atsisakyti vykdyti ieškovo Mokestinį pavedimą pagal Investicinių paslaugų sutarties bendrosios dalies 7.3.1 punktą. Su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka. Mokestiniame pavedime nuoroda, kad jis galioja iki 2011 m. lapkričio 18 d., nereiškia, kad jis turi būti vykdomas būtent lapkričio 18 d., o reiškia, kad pavedimas, dėl kurių nors priežasčių neįvykdytas nedelsiant, po lapkričio 18 d. nebeturi būti vykdomas, nes pasibaigia pavedimo galiojimas. Šios nutarties 23, 25, 26 punktuose pažymėta, kad AB bankas „Finasta“ turėjo pareigą nedelsdamas vykdyti Nemokestinį pavedimą pagal Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 92 punktą. AB banko „Finasta“ pareigą nupirkti obligacijas patvirtina Bazinio prospekto 3.5.4 punktas, Galutinių sąlygų 21 punktas, kuriuose nurodyta, kad yra galima antrinė obligacijų apyvarta, o investuotojai iki išpirkimo laikotarpio gali perleisti visas obligacijas ar jų dalį AB bankui „Finasta“. Mokestinis pavedimas be išlygų priimtas vykdyti, užregistruotas, o pavedime aiškiai nurodyta, kad kita sandorio šalis yra AB bankas „Finasta“. Tai, kad AB bankui „Finasta“ buvo privaloma ieškovo obligacijas pagal jo pateiktą Mokestinį pavedimą nupirkti, pažymėta byloje pateiktame Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2012 m. spalio 10 d. rašte. Tačiau AB bankas „Finasta“ neįvykdė ieškovo pavedimų, nors turėjo galimybę juos faktiškai įvykdyti, neįvykdymą pateisinančių priežasčių neįrodė, taip pasireiškė banko veiksmų neteisėtumas.

 

Dėl nuostolių dydžio bei priežastinio ryšio kaip sutartinės atsakomybės sąlygų

 

28.       Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nutarties 27 punkte konstatuoti AB banko „Finasta“ neteisėti veiksmai (neveikimas), neįvykdžius ieškovo pavedimų.

29.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

30.       Kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

31.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-686/2017, 29 punktas; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018, 48 punktas).

32.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 27 punktas; kt.).

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, abu pavedimai susiję taip, kad kol neįvykdytas Nemokestinis, negali būti įvykdomas Mokestinis. Todėl tai, kad laiku, t. y. nedelsiant, nebuvo pradėtas vykdyti ieškovo Nemokestinis pavedimas, nulėmė ir Mokestinio pavedimo nevykdymą, ši išvada konstatuota ir pirmiau nurodytame Lietuvos banko valdybos nutarime. Jei Nemokestinis pavedimas būtų įvykdytas 2011 m. lapkričio 15 d., kurią jis ir turėjo būti įvykdytas, nes buvo pateiktas 11.30 val. (t. y. anksčiau negu 15.00 val.), tuomet Mokestinis pavedimas turėjo būti atliktas iki AB banko „Snoras“ veiklos sustabdymo (moratoriumo) paskelbimo (2011 m. lapkričio 16 d. 15.08 val.). Taigi jei Nemokestinis pavedimas būtų buvęs atliktas laiku, Mokestinį pavedimą būtų buvę suspėta atlikti, parduodant pavedimuose nurodytas kliento obligacijas, iki AB banko „Snoras“ veiklos sustabdymo, todėl tinkamai įvykdžius pavedimus, ieškovai nebūtų patyrę nuostolių. Tai patvirtina AB banko „Finasta“ neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovų patirtų nuostolių tiesioginį priežastinį ryšį. Pažymėtina, kad 2011 m. lapkričio 16 d. AB bankas „Finasta“ atliko kitų klientų (fizinių asmenų) 6 mokestinius pervedimus už nupirktus AB banko „Snoras“ vertybinius popierius į AB banko „Snoras“ sąskaitas, taip įvykdydamas tų klientų pateiktus pavedimus. AB bankas „Finasta“ kitą dieną po to, kai ieškovas pateikė pavedimus, dar vykdė kitų klientų pavedimus parduoti AB banko „Snoras“ obligacijas. Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, AB bankas „Finasta“ į AB banko „Snoras“ iniciatyvą parduoti 4000 vnt. obligacijų, priklausančių AB banko „Snoras“ klientams, atsiliepė 2011 m. lapkričio 16 d. 13 val. 59 min., sutikdamas nupirkti nurodytus vertybinius popierius ir už juos atsiskaityti.

34.       Ieškovo ir AB banko „Finasta“ sudarytos 2010 m. kovo 8 d. Investicinių paslaugų teikimo sutarties Bendrosios dalies 9.4 punkte nurodyta, kad bankas nėra atsakingas už kliento patirtą žalą dėl finansinių priemonių emitentų likvidavimo ar bankroto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai finansų maklerio įstaiga (investicines paslaugas teikianti kredito įstaiga) neįvykdo ar pradelsia kliento pavedimo vykdymą dėl nepateisinamų priežasčių, taip nesilaikydama FPRĮ 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų pavedimo vykdymo taisyklių, ir per nepateisinamo nevykdymo laikotarpį emitentas, dėl kurio finansinių priemonių pateiktas pavedimas, bankrutavo ar buvo likviduotas, dėl pavedimo nevykdymo atsirandanti nepriimtinų pasekmių klientui rizika tenka finansų maklerio įmonei (investicines paslaugas teikiančiai kredito įstaiga). Jai atsiranda pareiga atlyginti kliento patirtus dėl pavedimo nevykdymo nuostolius, nustačius visas sutartinės atsakomybės sąlygas – pavedimo neteisėtą aplaidų nevykdymą, lėmusi nuostolių klientui atsiradimą ir (ar) padidėjimą, jei tinkamai įvykdžius pavedimą tokių nuostolių nebūtų atsiradę (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai).

35.       AB banko „Finasta“ veiksmai, kai pateikti ieškovo pavedimai pervesti ir parduoti obligacijas nebuvo įvykdyti, lėmė ieškovų nuostolių atsiradimą, nes dėl banko uždelsimo emitentas, kurio obligacijas ieškovas siekė parduoti, tapo nemokus ir taip obligacijų vertė, netekus galimybės jas parduoti ir padengti finansinį reikalavimą iš bankrutavusio emitento nepakankamo turto, tapo nulinė. Ieškovo pavedimo parduoti 4000 vnt. obligacijas pateikimo metu gautina suma jas pardavus sudarytų 118 164,96 Eur (vienos obligacijos ribinė kaina – 29,54124 Eur). Ieškovai dėl banko neteisėtų veiksmų patyrė nurodyto dydžio nuostolius, dėl to šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priimtuose sprendime ir nutartyje nepagrįstai netenkino ieškinio, todėl jų sprendimas ir nutartis dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo panaikinami ir priimamas naujas sprendimas nurodytą ieškinio reikalavimą tenkinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

 

Dėl procesinių palūkanų

 

36.       Ieškovai ieškiniu prašė teismo taip pat priteisti iš atsakovo 9,01 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37.       Palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai, reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta išlyga, kad šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Palūkanas už pradelsimą atlyginti nuostolius reglamentuoja Civilinio kodekso normos.

38.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

39.       Obligacijos įgytos fizinių asmenų pelno siekimo tikslais, to neginčijo bylos šalys. Pelno siekimas yra vienas iš kriterijų, leidžiantis atriboti vartotojus nuo investuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015). Europos Sąjungos direktyva 2011/83, kuria siekiama visiškai suderinti kai kuriuos pagrindinius reguliavimo aspektus vartotojų teisių apsaugos srityje, kad būtų užbaigtas šios srities vidaus rinkos kūrimas, nustatyta, kad jos nuostatos nėra taikomos sutartims dėl finansinių paslaugų (7 konstatuojamoji dalis, 3 straipsnio 3 dalis). Byloje nenustatyta, kad investavimas buvo nuolatinė ieškovo kaip fizinio asmens veikla, pateikęs pavedimus ieškovas veikė būdamas neprofesionalusis investuotojas, dėl to nėra pagrindo ieškovą vertinti kaip investuotoją – verslo subjektą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose nuostolių atlyginimo investuotojams (fiziniams asmenims) bylose skaičiuojamos ne šešių, o penkių procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą nuostolių atlyginimo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

40.       Todėl ieškovams iš atsakovo priteistinos penkių procentų palūkanos už priteistą nuostolių atlyginimo sumą (118 164,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl palūkanų ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties dalys, kuriomis ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestas, panaikintinos.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

41.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

42.       Kadangi priimama iš esmės palanki ieškovams teismo nutartis, ieškovui A. M. jo sumokėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo. Ieškovai kasaciniame skunde prašo priteisti visų jų turėtų visose teismų instancijose bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje pateiktų mokėjimo dokumentų duomenimis, ieškovas sumokėjo žyminio mokesčio už ieškinį – 8080 Lt (2340,13 Eur), apeliacinį skundą – 1861,50 Eur ir kasacinį skundą – 1862 Eur, t. y. iš viso 6063,63 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 14; 4 t., b. l. 202; 5 t., b. l. 66). Ieškovas turėjo advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme – 5727,87 Eur (4 t., b. l. 7–20, 121–131), apeliacinės instancijos teisme – 2025 Eur (t. 4, b. l. 203, t. 5, b. l. 8) ir kasaciniame teisme – 1800 Eur (t. 5, b. l. 68).

43.       CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

44.       Ieškovo apmokėtos proceso pirmosios instancijos teisme metu advokato teisinės paslaugos, kai tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Pagal Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.15 ir 8.16 punktus maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį – 3, dubliką – 1,75, atskirąjį skundą – 0,5, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 0,12 MMA. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., kai buvo suteiktos ir apmokėtos advokato teisinės paslaugos proceso pirmosios instancijos teisme metu, galiojo Vyriausybės nustatyta 1000 Lt MMA. Ieškovas sumokėjo advokatui už ieškinį, dubliką, tris atskiruosius skundus ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, už juos priteistina maksimali atlyginimo suma yra 1844,88 Eur (868,86 Eur už ieškinį, 506,84 Eur  dubliką, 434,43 Eur  tris atskiruosius skundus bei 34,75 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones).

45.       Ieškovo turėtų advokato atstovavimo išlaidų proceso pirmosios instancijos teisme metu atlyginimo suma sumažintina iki 1844,88 Eur, ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo. Prašomų priteisti advokato atstovavimo išlaidų suma, ieškovo turėta proceso apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme metu, neviršija galiojančių nuo 2015 m. kovo 20 d. teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 5669,88 Eur (1844,88 + 2025 + 1800) advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo, taip pat 6063,63 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo.

46.       Šia kasacinio teismo nutartimi panaikinamu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimu iš ieškovų A. M. ir R. M. valstybei priteista po 14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, šią sumą abu ieškovai yra sumokėję 2018 m. birželio 15 d. banko pavedimu (5 t., b. l. 40, 41). Panaikinus nurodytą teismo sprendimą, po 14 Eur priteistina ieškovams iš atsakovo.

47.       Kasacinis teismas turėjo 3,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo AB Šiaulių banko (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti iš dalies:

Priteisti iš atsakovo AB Šiaulių banko (j. a. k. 112025254) ieškovams A. M. ir R. M. 118 164,96 Eur (vieną šimtą aštuoniolika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt keturis Eur 96 ct) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą nuostolių atlyginimo sumą (118 164,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo AB Šiaulių banko (j. a. k. 112025254) ieškovams A. M. 11 747,51 Eur (vienuolika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt septynis Eur 51 ct) ir R. M. 14 (keturiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo AB Šiaulių banko (j. a. k. 112025254) 3,46 Eur (tris Eur 46 ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Birutė Janavičiūtė 

 

 

                                        Algis Norkūnas

 

 

                                        Sigita Rudėnaitė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo
  • 2K-115-489/2015
  • 3K-3-10/2014
  • 3K-3-226/2014
  • 3K-3-489/2014
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • 3K-3-327-687/2015
  • 3K-P-382/2006
  • e3K-3-188-686/2017
  • e3K-3-377-611/2018
  • 3K-3-132-695/2016
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • 3K-7-168-687/2015
  • 3K-3-559/2014
  • 3K-3-77-378/2015
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos