Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-496-2014].docx
Bylos nr.: 3K-3-496/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 188692688 atsakovas
UAB "IO projects" 302444537 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 3K-3-496/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02003-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IO projectskasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „IO projects“ ieškinį atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė UAB „IO projects“ (toliau – ieškovė, kasatorė, tiekėja) ieškiniu teismo prašė panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – atsakovas, perkančioji organizacija) sprendimą atmesti 2013 m. rugpjūčio 20 d. pretenziją bei sprendimą atmesti jos (ieškovės) pasiūlymą, apie kurį buvo pranešta 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštu; įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti jos (ieškovės) pasiūlymo vertinimą.

Atsakovas atviro konkurso būdu siekė įsigyti projekto „Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos sukūrimas“ elektroninių paslaugų teikimo procesų ir procedūrų parengimo paslaugas, Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos (toliau – KPEPIS) dokumentacijos parengimo paslaugas (toliau – Konkursas), Kultūros vertybių registro modernizavimo ir KPEPIS sukūrimo ir įdiegimo techninės priežiūros paslaugas. Atsakovas ieškovės pateiktą pasiūlymą atmetė, nes nebuvo pateikta Konkurso sąlygų 33.8 punkte nurodyta tiekėjo laisvos formos deklaracija, kad, atsižvelgiant į Projektų, vykdomų pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemones, techninės priežiūros rekomendacijų, patvirtintų Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. T-126 (toliau – Rekomendacijos), 4 punktą, Konkurso laimėjimo atveju tiekėjas atsisako dalyvauti Projekto IS kūrimo, diegimo ar modernizavimo paslaugų konkurse, taip pat šio konkurso laimėtojui neteiks jokių paslaugų, susijusių su Projekto metu kuriamos IS kūrimu, diegimu ar modernizavimu.

Ieškovė teigė, kad atsakovas Konkurso sąlygų 33.8 punkto reikalavimą taikė ir aiškino formaliai, nes, remiantis Konkurso sąlygų 13 punktu, pateikdama pasiūlymą ji deklaravo sutikimą ir įsipareigojimą laikytis Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų (draudimų). Toks deklaravimas, ieškovės įsitikinimu, turi būti pripažintas lygiaverčiu Konkurso sąlygų 33.8 punkte nurodytai deklaracijai.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad Konkurso sąlygų 33 punkte išvardyta, kas turi būti pateikta techniniame pasiūlyme, ir sprendė, kad tiekėjas, sutikdamas su Konkurso reikalavimais, patvirtino sutinkąs pateikti šioje nuostatoje nurodytus dokumentus, todėl Konkurso sąlygų 33.8 punkte įtvirtinta deklaracija nėra lygiavertė sutikimo ir įsipareigojimo laikytis Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų (draudimų) deklaravimui pateikiant pasiūlymą pagal šių sąlygų 13 punktą. Konkurso sąlygų 33.8 punkte nėra išlygos, kad tokios deklaracijos galima nepateikti. Konkurso sąlygose nurodyta, kad tiekėjas sutinka laikytis Rekomendacijų 4 punkto, pagal kurį atsakovas parengė aptariamus reikalavimus. Ieškovės teiginys, kad, teikdama Konkurse nurodytas techninės priežiūros ir kitas informacinių sistemų paslaugas, ji vadovausis teisės aktais, įskaitant ir Rekomendacijas, negali būti prilygintas Konkurso sąlygų 33.8 punkte nurodytai deklaracijai, todėl atsakovas turėjo pagrindą atmesti ieškovės pasiūlymą remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu. VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė prašyti tiekėjo patikslinti ir paaiškinti pateiktą pasiūlymą. Ieškovė nepateikė deklaracijos ir tai negali būti vertinama kaip tiekėjo formali techninė klaida ar netikslumai, todėl perkančioji organizacija ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės prašyti ieškovės paaiškinti savo pasiūlymo.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 17 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „IO projects“ apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš atsakovui pateikto pasiūlymo akivaizdu, jog jame neišreikšta aiški ieškovės valia laikytis Konkurso sąlygų 33.8 punkto reikalavimo, t. y. ieškovė nėra nurodžiusi, jog laimėjusi Konkursą atsisako dalyvauti Projekto IS kūrimo, diegimo ar modernizavimo paslaugų konkurse ir kad šio konkurso laimėtojui neteiks jokių Projekto IS kūrimo, diegimo ar modernizavimo paslaugų.

VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos teisė prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau negali prašyti siūlyti leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencijos dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Pasiūlymas atmetamas, jei dalyvis nepaaiškina pasiūlymo per nustatytą laiką. Ketindama atmesti pasiūlymą, perkančioji organizacija visada turi prašyti tiekėją jį paaiškinti. Taigi sprendžiant dėl Konkurso sąlygų 33.8 punkto turinio, reikalaujama laisvos formos deklaracija nėra tiesiogiai susijusi su tiekėjo kvalifikacija ir iš esmės pasiūlymo nekeistų, jei atsakovas būtų paprašęs apeliantės (ieškovės) ją pateikti. Todėl perkančioji organizacija neįvykdė pareigos, prieš atmetant tiekėjo pasiūlymą prašyti tiekėją paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą (VPĮ 39 straipsnis). Tačiau ieškovės elgesys nagrinėjamu atveju teismo įvertintas kaip netinkamas ir nesąžiningas. Konkurso sąlygų 33.8 punkte nurodytos laisvos formos deklaracijos ieškovė nepateikė su pasiūlymu, vėliau jos (deklaracijos) perkančiajai organizacijai nepateikė nei su pretenzija, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniu skundu, nenurodė reikalaujamos deklaracijos nepateikimo priežasčių. Dėl to, jei atsakovas ir būtų paprašęs paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą, ieškovė reikalaujamos deklaracijos vis tiek nebūtų pateikusi. Ieškovė iki pasiūlymo pateikimo termino turėjo teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti Konkurso sąlygas, jas apskųsti, bet šia teise nepasinaudojo. Pasiūlyme išreikštas tiekėjo sutikimas su standartinėmis Konkurso reikalavimų nuostatomis nepripažintinas Konkurso sąlygų 33.8 punktui lygiaverčiu sutikimu. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų reikalavimų ir buvo atmestas pagrįstai (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „IO projects“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Kasatorė savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

Su savo pasiūlymu, pateiktu atsakovui, ieškovė nepateikė Konkurso sąlygų 33.8 punkte reikalaujamos laisvos formos deklaracijos, dėl to atsakovas priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą. Tačiau, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, atsakovas turėjo pareigą ieškovės paprašyti paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis), t. y. prašyti pateikti atitinkamą laisvos formos deklaraciją, tačiau šios pareigos atsakovas neįvykdė. VPĮ tiekėjui nenustatyta ne tik pareigos, bet ir teisės po galutinio pasiūlymų pateikimo termino savo iniciatyva paaiškinti ar patikslinti perkančiajai organizacijai pateikto pasiūlymo. Dėl to kasatorė pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui negalėjo savo iniciatyva, perkančiajai organizacijai nepaprašius ar nepareikalavus paaiškinti (patikslinti) pasiūlymo, pateikti deklaracijos, kurios ji nepateikė kartu su pasiūlymu. Jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo pareigą prašyti ieškovę paaiškinti ir patikslinti pateiktą pasiūlymą, ji būtų tai padariusi pateikdama Konkurso sąlygų 33.8 punkte nustatytą laisvos formos deklaraciją. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176, 177, 185 straipsniai), nepagrįstai vertino, kad, atsakovui paprašius, ieškovė nebūtų paaiškinusi (patikslinusi) pasiūlymo ir kad ji neketino pateikti Konkurso sąlygų 33.8 punkte nustatytos laisvos formos deklaracijos. Ieškovė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtino savo atsisakymo pateikti reikalaujamą deklaraciją. Priešingai, byloje ieškovė patvirtino savo įsipareigojimą laikytis šiame punkte nustatytų reikalavimų. Ieškovė byloje neginčijo aptariamame punkte įtvirtintų ribojimų tiekėjams dalyvauti kitame pirkime ir teikti atitinkamas paslaugas jo laimėtojui, nesutiko su atsakovo formaliai atliktu ieškovės pasiūlymo vertinimu, nesudarant galimybės jai paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą.

Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjo pasiūlymą, nepaprašius tiekėjo  jį paaiškinti, pripažintinas neteisėtu, nes priimtas pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir nediskriminavimo principus, ir panaikintinas nepaisant to, jog tiekėjas savo iniciatyva pasiūlymo nepaaiškino. Panaikinus sprendimą ginčo šalys turėtų būti grąžintos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, tokiu būdu sudarant galimybę atsakovui tinkamai ir teisėtai atlikti pirkimo procedūras, t. y. prašyti ieškovę paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą, o ieškovei – sudaryti galimybę VPĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis pasiūlymą paaiškinti (patikslinti).

             

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo jį atmesti. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Byloje pateiktame Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. rugsėjo 3 d. rašte dėl ginčo deklaracijos nepateikimo nurodyta, kad perkančioji organizacija turi teisę kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti pasiūlymą, tik jeigu nustatytų, jog tiekėjo pasiūlymas neaiškus. Konkurso sąlygų 33.8 punkto reikalavimas teikti deklaraciją yra aiškus ir nedviprasmiškas. Ieškovė nepateikė deklaracijos ir neišreiškė įsipareigojimo laikytis nurodytame punkte išdėstytų dalyvaujančio Konkurse tiekėjo apribojimų. Atsakovas neturėjo nei teisės, nei pareigos prašyti ieškovės paaiškinti nepateiktą deklaraciją. Atsakovo leidimas ieškovei vėliau pateikti nepateiktą deklaraciją reikštų leidimą ieškovei padaryti pakeitimą savo pasiūlyme, dėl kurio Konkurso sąlygų neatitinkantis pasiūlymas taptų jas atitinkančiu, tokiais savo veiksmais atsakovas pažeistų VPĮ 39 straipsnio 1 dalį. Pagal šią teisės normą perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti ar leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas jas atitiktų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tik nuoseklus ir tikslus pirkimo sąlygų reikalavimų laikymasis ir vienodas jų nuostatų traktavimas visų be išimties tiekėjų atžvilgiu gali užtikrinti paskelbto pirkimo skaidrumą ir galimybę objektyviai nustatyti jo laimėtoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; kt.).

             

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos teismas gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Šalių ginčas iš esmės kilo dėl Konkurso sąlygų 33.8 punkto (toliau – ginčo Konkurso sąlyga) taikymo bei atitinkamų VPĮ nuostatų dėl pasiūlymo tikslinimo aiškinimo. Pirmiau nurodytoje Konkurso sąlygoje įtvirtinta, kad Techniniame pasiūlyme turi būti tiekėjo laisvos formos deklaracija, jog, atsižvelgiant į Rekomendacijų 4 punktą, Konkurso laimėjimo atveju atsisako dalyvauti Projekto IS kūrimo, diegimo ar modernizavimo paslaugų konkurse, taip pat minėto konkurso laimėtojui neteiks jokių paslaugų, susijusių su Projekto metu kuriamos IS kūrimu, diegimu ar modernizavimu (toliau – Nedalyvavimo kitame pirkime deklaracija).

Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal byloje nustatytus duomenis sprendžia dėl perkančiosios organizacijos pareigos tiekėjų prašyti pateikti kartu su pasiūlymu nepateiktą Nedalyvavimo kitame pirkime deklaraciją.

 

Dėl tiekėjo teisės perkančiajai organizacijai pateikti kartu su pasiūlymu nepateiktą Nedalyvavimo kitame pirkime deklaraciją

 

Ieškovė perkančiajai organizacijai nepateikė Nedalyvavimo kitame pirkime deklaracijos, dėl to jos pasiūlymas buvo atmestas. Vienas iš kasatorės argumentų, kuriuo ji grindžia atsakovo skundžiamo sprendimo neteisėtumą, – iš pateikto pasiūlymo visumos implicitiškai išplaukiantis sutikimas nedalyvauti kitame, su Konkursu susijusiame pirkime. Konkurso sąlygų 13 punkte nurodyta, kad, pateikdamas pasiūlymą, tiekėjas patvirtina, kad sutinka su šių Pirkimo sąlygų reikalavimais. Analogiška nuostata įtvirtinta Konkurso sąlygų 1 priede (Pasiūlymo A dalis). Dėl šio klausimo teisėjų kolegija nurodo, kad kasatorės pozicija atmestina kaip teisiškai nepagrįsta.

Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, kasatorė atsakovui nepateikė Nedalyvavimo kitame pirkime deklaracijos kaip atskiro dokumento, taip pat kokiu nors įrašu pasiūlyme neišreiškė jokios tokio nedalyvavimo valios. Tai – faktinės aplinkybės, kurių, kaip nurodyta pirmiau, kasacinės instancijos teismas negali persvarstyti. Dėl teisės klausimo, ar iš Konkurso sąlygų („Pasiūlymas. A dalis“) pasiūlyme perkelta formuluotė „šiuo pasiūlymu pažymime, kad sutinkame su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis <...> atviro konkurso sąlygose“ leidžia spręsti dėl ieškovės deklaravimo nedalyvauti kitame pirkime, teisėjų kolegija pažymi, kad toks nurodymas pasiūlyme kvalifikuotinas ne kaip dalyvio valios išraiška, o kaip perkančiosios organizacijos nustatytos pasiūlymo formos laikymasis. Be to, pirmiau nurodyta formuluotė iš esmės deklaratyvi (tiekėjai de jure sutinka su sąlygomis, jei jų neskundžia), o vienintelė aplinkybė, kad perkančioji organizacija ją (formuluotę) įtvirtino Konkurso dokumentuose ir dėl to ši turėjo būti perkelti į pasiūlymus, per se neriboja tiekėjų teisės ginčyti atitinkamų Konkurso nuostatų (dėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Emsi“ v. VšĮ CPO LT, bylos Nr. 3K-3-255/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką dėl pasiūlymų vertinimo pagal atitinkamas pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į jų formuluotes. Kasacinio teismo jau spręsta, kad kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti; galimybė pasiūlymą pateikti laisva forma nekeičia tiekėjų pareigos pasiūlymuose pateikti konkrečius duomenis (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011). Perkančiosios organizacijos tiekėjų nenaudai negali priešpastatyti jų pasiūlymų neatitikties pirkimo sąlygoms, jei jos nereikalauja šios atitikties įrodyti arba ji objektyviai neįrodytina. Kasacinio teismo nurodyta, kad kai reikalavimui pagrįsti perkančioji organizacija teikėjų nereikalauja pateikti atskirų pasiūlymo atitiktį įrodančių dokumentų, tokie reikalavimai deklaratyvūs, išreiškiantys tik perkančiosios organizacijos pageidavimus ateityje ir neįrodytini apskritai. Tokiu atveju nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti, jog tiekėjo pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-297/2011). Kasacinio teismo taip pat vertintas perkančiosios organizacijos sprendimo – atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl nepateikto juridinio asmens valdymo organo sprendimo pateikti pasiūlymą ir sudaryti sutartį – teisėtumas; pažymėta, kad tokia pirkimo sąlyga nesiekta tik išsiaiškinti dalyvių valios dalyvauti konkurso procedūrose (nes pasiūlymo pateikimu ji jau išreita), o siekiama apsaugoti sklandų sutarties vykdymą (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „SEVEN entertainment“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-350/2010). Ginčo Konkurso sąlyga atsakovas siekė tikslų, susijusių su kitu pirkimu, dėl to jis tiekėjų prašė atskirai išreikšti nedalyvavimo kitame pirkime valią, o ne tik Konkurso sąlygose įtvirtino aptariamą draudimą, su kuriuo tiekėjai, teikdami pasiūlymus ir neskųsdami jiems keliamų reikalavimų, sutiktų de jure.

Kasatorė skundžiamą perkančiosios organizacijos sprendimą viso teismo proceso metu ginčijo kaip pernelyg formalų, pažeidžiantį kasacinio teismo praktikoje nustatytą turiningojo vertinimo pareigą. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus; viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir pirkimo sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Vis dėlto, tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas turi ribas. Tai reiškia, kad turinio viršenybės prieš formą principas negali būti suabsoliutintas, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, reguliavimo tikslus, paneigiant perkančiosios organizacijos pareigą objektyviai, kruopščiai ir skaidriai vertinti jai pateiktų dokumentų turinį bei neatsižvelgiant į perkančiosios organizacijos valią, įtvirtintą pirkimo sąlygose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Corpus A“ v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-280/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl turiningojo pasiūlymų vertinimo pareigos taikymo ieškovės ir atsakovės ginčui teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija jos nepažeidė, nes, kaip nurodyta pirmiau, ieškovė jokia forma neišreiškė valios laikytis ginčo Konkurso sąlygos, o šalių nesutarimas kilo ne dėl Nedalyvavimo kitame pirkime deklaracijos formos, t. y. ar tik atskiru dokumentu, o ne paprastu įrašu pasiūlyme buvo galima įrodyti atitiktį pirmiau nurodytai Konkurso nuostatai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, ar nepateikus Nedalyvavimo kitame pirkime deklaracijos tiekėja prarado teisę ją pristatyti vėliau, t. y. tikslinti pasiūlymą, o perkančioji organizacija galėjo tokį pasiūlymą atmesti be papildomo paaiškinimo (patikslinimo).

Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčą dėl pirkimo sąlygos pobūdžio, svarbu ne tai, kaip perkančioji organizacija ją įvardija, bet sąlygos turinys. Tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lems tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą, taigi ir tinkamą ginčo sprendimą. Tinkamas pirkimo sąlygų turinio nustatymas – būtina sąlyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant šias sąlygas yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010). Tai svarbu dėl to, kad pagal viešųjų pirkimų reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, viešojo pirkimo procesą sudaro skirtingos procedūros, reguliuojamos netapačių teisės normų, iš kurių tiekėjams ir perkančiajai organizacijai išplaukia skirtingas teisių ir pareigų turinys (dėl skirtingų reikalavimų kvalifikavimo ir svarbos žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje UAB „ATEA“ v. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-333/2014).

Reikalavimai tiekėjams skirstytini į tiekėjų kvalifikacijos, neigiamo pobūdžio (draudimo dalyvauti pirkime) ir kitas sąlygas (reikalavimus) (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ginčo Konkurso sąlyga susijusi su draudimu dalyvauti, tačiau ji kvalifikuotina kaip kitas reikalavimas tiekėjams, nes Konkurso, kurio nuostatose ji ir buvo įtvirtinta, atžvilgiu ji nesudaro kliūčių tiekėjams pateikti pasiūlymų, o yra sąlyga jame dalyvauti.

Dėl kitų reikalavimų tiekėjams atitikties vertinimo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nuoseklų praktikos plėtojimą inter alia atsižvelgiant į turiningąjį pasiūlymų vertinimą ir proporcingumo principą.

Šios praktikos pradžioje perkančiųjų organizacijų sprendimai atmesti tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) dėl neatitikties kitiems reikalavimams tiekėjams susieti su galima rizika perkančiosioms organizacijoms. Kasacinio teismo nurodyta, kad būtina atsižvelgti į tai, jog nežymūs nukrypimai nuo reikalaujamos pateiktinų dokumentų formos neturėtų būti pasiūlymo (plačiąja prasme) atmetimo pagrindas; priešingu atveju būtų paneigti pirkimo dokumentų sąlygų tikslas ir viešojo pirkimo procedūrų esmė, dėl to pasiūlymo atmetimas šiuo pagrindu būtų formalus ir neproporcingas; kiekvienu atveju reikėtų vertinti, ar tam tikra dokumento neatitiktis pirkimo dokumentuose nustatytai jų formai daro įtaką jo galiojimui, ar dėl to susilpninama perkančiosios organizacijos apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010).

Vėliau kasacinio teismo pažymėta, kad dėl kitų reikalavimų tiekėjams VPĮ nenustatyta konkrečios atitikties vertinimo tvarkos, tačiau tai per se negali lemti absoliutaus draudimo tiekėjams paaiškinti, patikslinti tokio pobūdžio reikalavimo atitiktį įrodančių dokumentų ar perkančiajai organizacijai tokius dokumentus vertinti kaip tinkamus, jei formos ar kitokio pobūdžio netikslumai nekeičia jų esmės; jei būtų priešingai, net ir mažiausia formali nurodytų dokumentų neatitiktis, nekeičianti jų turinio esmės, lemtų perkančiosios organizacijos pareigą visą tiekėjo pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų; tokia praktika būtų net griežtesnė už ribojimą, kada draudžiama aiškinti pasiūlymo siaurąja prasme duomenis ar jame taisyti nustatytas klaidas (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis), ir nebūtų suderinama su skaidrumo principo, perkančiąsias organizacijas įpareigojančio laikytis pirkimo sąlygų, turinio aiškinimu ir taikymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011).

Galiausiai kasacinis teismas dėl pirmiau nurodytos teisės aiškinimo taisyklės (negali lemti absoliutaus draudimo tiekėjams paaiškinti, patikslinti jungtinės veiklos sutartį ar perkančiajai organizacijai jos turinį vertinti kaip tinkamą, jei formos ar kitokio pobūdžio netikslumai nekeičia jų esmės) turinio nurodė, kad pagal pasiūlymų vertinimo proporcingumo principą bei dėl kitų reikalavimų tiekėjams pobūdžio ir tikslo tiekėjai turi teisę tikslinti ir aiškinti atitinkamų dokumentų turinį, jei be šių veiksmų, vadovaujantis turininguoju vertinimu, perkančioji organizacija iš karto negali konstatuoti pasiūlymo plačiąja prasme atitikties pirkimo sąlygoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-324/2013).

Iš kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu taip pat matyti, kad dokumentų, kuriais įrodinėjama atitiktis kitiems reikalavimams tiekėjams, vertinimo tvarkai netaikytina nei VPĮ 32 straipsnio 5 dalis, nei VPĮ 39 straipsnio 1 dalis, nes šiomis nuostatomis sprendžiama dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymo siaurąja prasme atitikties. Dėl to nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu dėl VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymu, skundžiamos nutarties motyvai dėl šios dalies keičiami. Be to, visais kasacinio teismo nagrinėtais atvejais tiekėjai viešojo pirkimo konkursuose buvo pateikę atitinkamus dokumentus, kurie turėjo formos ar turinio trūkumų. Vienintelėje pirmiau nurodytoje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010, kurioje buvo sprendžiama dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pateikti pasiūlymą ir sudaryti sutartį, šalių teisiniai santykiai buvo ne dėl viešųjų pirkimų, bet koncesijos. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad pagal šalių ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką tiekėjams nesuteikiama teisė tikslinti pasiūlymo dėl dokumento, kuriuo įrodinėjama atitiktis kitiems reikalavimams tiekėjams, jei jis iš viso nebuvo pateiktas, o iš pasiūlymo visumos pagal turiningąjį vertinimą negalima spręsti apie atitinkamo reikalavimo atitiktį. Tokia pozicija atitinka kasacinio teismo vertinimą, kad įstatymo leidėjo naujai sureguliuota kitų reikalavimų tiekėjams vertinimo tvarka dalyvių teisių apimties prasme iš esmės prilyginta tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarkai (VPĮ 28 straipsnio 10 dalis, 32 straipsnio 5 dalis) (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014). Vis dėlto, atsižvelgiant į įstatymo galiojimą laiko atžvilgiu, naujoji kitų reikalavimų tiekėjams atitikties vertinimo tvarka šalių ginčui netaikytina.

Dėl visų pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas teisėtas, o kasacinio skundo argumentais nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie teisiškai nereikšmingi.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                Sigita Rudėnaitė

 

Gediminas Sagatys

 

Dalia Vasarienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 3K-3-25/2009
  • 3K-3-293/2011
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-255/2014
  • 3K-3-231/2011
  • 3K-3-297/2011
  • 3K-3-350/2010
  • 3K-3-280/2012
  • 3K-3-126/2010
  • 3K-3-333/2014
  • 3K-3-324/2013